Civilinė byla Nr. 2-2425-812/2017

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01434-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.7; 2.1.2.4.1.3.; 2.6.10.9; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 27d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė,

sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Reflektorius“ bankroto administratoriui L. P., atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ atstovei advokatei Giedrei Lastauskienei, atsakovės G. P. atstovui advokato padėjėjui D. M.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje T. P. R.,

nedalyvaujant atsakovei G. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, UAB „Ingeo“,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Reflektorius“ ieškinį atsakovams UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, G. P., tretiesiems asmenims T. P. R., UAB „Ingeo“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, žalos atlyginimo priteisimo ir

n u s t a t ė :

Ieškovė BUAB „Reflektorius“ prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ ir UAB „Reflektorius“ 2015 m. kovo 23 d. sudarytas sutartis:

Nr. VS-2015/1 dėl veiklos Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų,

Nr. NS-2015/1 dėl valstybinės žemės sklypo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje subnuomos,

Nr. IS-2015/1 dėl infrastruktūros naudojimo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje;

taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ ieškovei BUAB „Reflektorius“ 35 000 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

nepatenkinus šio reikalavimo, patenkinti alternatyvų reikalavimą:

priteisti iš atsakovės G. P. ieškovei BUAB „Reflektorius“ 35 000 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

priteisti iš atsakovių, kurių atžvilgiu bus patenkintas reikalavimas, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovai paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. Panevėžio apygardos teismas iškėlė UAB „Reflektorius“ bankroto bylą. Teismas nustatė, kad ieškovė yra nemoki, iš jos priteistos sumos neišieškotos dėl turto neturėjimo. Bankroto administratoriui neperduoti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, kiti dokumentai, turtas.

2016 m. lapkričio mėnesį Panevėžio apygardos teismas nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių sąrašą bendrai 2714,40 Eur sumai.

Bendrovė įregistruota 2014 m. lapkričio 12d., jos įstatinis kapitalas 160 000 Eur.

Laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 15d. iki 2015 m. gruodžio 23d. bendrovės vadovo pareigas vykdė atsakovė G. P. (buvusi pavardė – R.), nuo 2015 m. gruodžio 23d.. iki 2016 m. sausio 29 d.– trečiasis asmuo T. P. R..

Bankroto administratorius patikrino bendrovės sudarytus sandorius ir nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 23 d. iki liepos 31 d. bendrovė gavo 155 265 Eur paskolų (2015 m. kovo 25d. – 120 000 Eur paskolą iš UAB „Safe Reflektor“, 2015 m. kovo 26 d. 31 000 Eur paskolą iš UAB „Kingalis“, 2015 m. liepos 30 d. 4265 Eur paskolą iš UAB „Kingalis“), pardavė turto už 89 298 Eur, grąžino 151 000 Eur paskolų (2015 m. birželio 12d. – 31 000 Eur UAB „Kingalis“, 80 000 Eur – AB „Safe Reflektor“, 2015 m. birželio 15d. – 40 000 Eur UAB „Safe Reflektor“), 39 300 Eur ir 4260 Eur sumokėjo už paslaugas bei 6,73 Eur sumokėjo VSDFV biudžetui.

Be to, ieškovė 2015 m. kovo 23 d. sudarė tris sandorius su atsakove UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“: Nr. VS-2015/1 dėl veiklos Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų, Nr. NS-2015/1 dėl valstybinės žemės sklypo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje subnuomos ir Nr. IS-2015/1 dėl infrastruktūros naudojimo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje.

Pagal sutartį Nr. VS-2015/1 dėl veiklos Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų ieškovė įsipareigojo sudaryti atskiras sutartis ir įgyti teisę veikti kaip turinti Zonos statusą įmonė, sumokėti vienkartinį  veiklos leidimo mokestį 101 400 Eur plius PVM, investuoti į statinių statybą 4 500 000 Eur, įrenginius – 1 500 000 Eur, sukurti 100 darbo vietų. Sutarties 6.7 punkte nustatyta, kad nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo pagrindų, sumokėtas veiklos mokestis nėra grąžinamas ir lieka atsakovei.

Pagal sutartį Nr. NS-2015/1 dėl valstybinės žemės sklypo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje subnuomos ieškovė išsinuomojo 1,782 ha ploto žemės sklypo dalį bendrame 5,0071 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) iki 2063 m., sumokant už visą nuomos laikotarpį 125 000 Eur plius PVM žemės subnuomos mokestį iki 2016 m. liepos 1d. Sutarties 5.1 p, šalys numatė, kad ieškovė įgis teisę naudotis žemės sklypu  ir valdys jį po to, kai įgis Zonos įmonės statusą.

Pagal sutartį Nr. IS-2015/1 dėl infrastruktūros naudojimo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje ieškovė įgijo teisę prisijungti prie Zonos infrastruktūros bei sukurti ir naudotis vietine infrastruktūra subnuomojamame 1,782 ha ploto žemės sklype sumokant 2138,40 plius PVM infrastruktūros mokestį už kalendorinius metus ir 130 000 Eur vienkartinį prisijungimo mokestį  plius PVM. Sutarties 7.7 punkte nustatyta, kad visas iki sutarties nutraukimo ne dėl atsakovės kaltės sumokėtas infrastruktūros mokestis negrąžinamas ieškovei ir lieka pas atsakovę, sumokėti pinigai laikomi minimalių atsakovės nuostolių dėl sutarties nutraukimo atlyginimu.

Bendra suma, kurią ieškovė turėjo sumokėti atsakovei iki 2016 m. sausio 1d. yra 67 738,40 Eur, iki 2016 m. rugsėjo 1d. – 256 000 Eur.

Ieškovė sumokėjo atsakovei pagal sutartį Nr. VS-2015/1 35 000 Eur, kitų mokėjimų neatliko, lėšų mokėjimams atlikti neturėjo. Ieškovė negalėjo įvykdyti nė vienos iš sudarytų sutarčių, dėl jų sudarymo ieškovė tapo nemoki, jai iškelta bankroto byla.

Sutartys prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsniui, CK 1.5 straipsniui), nes sudarytos žinant, kad ieškovė negalės įvykdyti savo įsipareigojimų ir visas sumokėtas mokestis liks atsakovei UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“.

Sutartys sudarytos tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis). Šalys nesiekė realaus sutarčių vykdymo, sudarė tik iliuziją, kad sutartys bus vykdomos, tačiau abi šalys žinojo ir turėjo žinoti, kad UAB „Reflektorius“ negali įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų, nes turėjo savo turto už 89 298 Eur, o visos kitos lėšos buvo pasiskolintos ir grąžintos paskolų davėjams. Ieškovė neketino vykdyti sutarčių su atsakove, nes grąžino gautas paskolas paskolų davėjams, o kito pajamų šaltinio, turto neturėjo.

Atsakovė UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ turėjo pasidomėti ieškovės galimybe vykdyti sutartis. To nepadariusi, sudariusi sutartis su ieškove, siekė sudaryti sandorius, kurie faktiškai nebus vykdomi, ir atsakovei liks sumokėtos sumos, kaip tai numatė sutarčių nuostatos.

Pripažinus sandorius negaliojančiais, ieškovė prašo taikyti restituciją ir iš nesąžiningos šalies - atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ priteisti ieškovei 35 000 Eur.

Ieškovė prarado 35 000 Eur pinigų sumą, kurią sudaro ieškovės patirti nuostoliai. Ginčijamas sutartis su atsakove UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ sudarė atsakovė G. P., buvusi ieškovės administracijos vadovė. Atsakovė G. P. žinojo, kad nebus galima vykdyti sutarčių su atsakove UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, sudariusi sutartis, nebeturėjo lėšų atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė G. P. veikė aplaidžiai, jos elgesys nesąžiningas ir neteisėtas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė kelia alternatyvų reikalavimą atsakovei G. P. dėl padarytos ieškovei žalos atlyginimo.

Atsakovė UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ su jai pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Panevėžio laisvoji ekonominė zona buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Panevėžio laisvosios ekonominės zonos 2012 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. XI-1924. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad zonos įsteigimo tikslas - padidinti Panevėžio rajono pramoninį patrauklumą ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms pritraukti, aukštųjų technologijų vystymuisi ir naujų darbo vietų kūrimui. Šiuo teisės aktu buvo suformuluoti zonos veiklos principai, o taip pat nustatyti reikalavimai zonos valdymo bendrovei: bendrovės struktūra, jos valdymo organų funkcijos, įgaliojimai ir atsakomybė (8 straipsnis).

UAB „Reflektorius“ buvo įsteigta 2014 m. lapkričio 11 d. (įregistruota 2014 m. lapkričio 12 d.), tikėtina, specialiai tam, kad bendrovė užsiimtų veikla Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje. Atsakovės duomenimis, bendrovė buvo nusprendusi zonos teritorijoje vykdyti gamybinę veiklą (gaminti atšvaitus). Ketindama realizuoti savo planus, 2015 m. kovo 23 d. UAB „Reflektorius“ sudarė su Panevėžio laisvosios ekonominės zonos valdytoju tris sutartis, kurios įprastai yra sudaromos bendrovei pradedant veiklą zonoje: Sutartį dėl veiklos Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų, Sutartį dėl valstybinės žemės sklypo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje subnuomos ir Sutartį dėl infrastruktūros Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje naudojimo. Pagal viešojo registro duomenis, UAB „Reflektorius“ yra vienasmenio atstovavimo bendrovė. Sutartis UAB „Reflektorius“ vardu sudarė G. P. (buvusi pavardė R.), viešajame registre nurodyta kaip UAB „Reflektorius“ vadovė. 2015 m. balandžio 8 d. įmonėje užregistruotas įstatinio kapitalo padidinimas nuo 10 000 Lt iki 150 000 Eur. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir sumokėjo atsakovei 35 000 Eur. Atsakovė neturėjo duomenų, iš kokių finansavimo šaltinių šie pinigai buvo sumokėti ir neturėjo jokio poreikio tokius duomenis aiškintis. Ieškovė savo veiksmais patvirtinto ketinimą vykdyti veiklą Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje: ne tik sudarė sutartis ir įvykdė pagal jas avansinį mokėjimą, bet ir užsakė bei pateikė zonos valdytojui susipažinti gamybinių pastatų, kuriuose bendrovė planavo veiklą ir kurie turėjo būti pastatyti adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą, parengtą projektuotojo UAB „Projektų biuras“, teikė informaciją apie ketinimą kurti verslą Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje visuomenės informavimo priemonėms, įregistravo žemės sklypo subnuomos sutartį viešajame registre. Iš zonos valdytojui pateikto projekto, kitų nurodytų aktyvių ieškovės veiksmų buvo akivaizdu, kad bendrovės ketinimai užsiimti veikla Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje yra nuoseklūs ir kryptingi. 2015 m. vasarą atsakovės pozicija pasidarė nebeaiški dėl aplinkybių, kurių atsakovė paaiškinti neturi galimybės. Dėl to atsakovė 2015m. birželio 18d. raštu paragino ieškovę sumokėti 7 954,27 Eur įsiskolinimą. 2015 m. liepos 17 d. raštu ieškovė paprašė bendru sutarimu nutraukti sutartį ir grąžinti bendrovei jos sumokėtą 35 000 Eur sumą. Reaguodama į gautą raštą, atsakovė oficialiai informavo ieškovę apie ketinimą vienašališkai nutraukti visas tris sudarytas sutartis, paskirdama sutartyse numatytą 20 darbo dienų terminą tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui. Ieškovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl atsakovė 2015 m. rugsėjo 1 d. raštu informavo ieškovę, kad sutartys laikomos vienašališkai nutrauktomis ir, kad ieškovė lieka skolinga zonos valdytojui 7 954,27 Eur. Atsakovė UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, sužinojusi, kad ieškovei UAB „Reflektorius“ yra iškelta bankroto byla, kreipėsi į bankroto administratorių dėl 8776,61 Eur kreditorinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo.

Pagal Sutarties dėl infrastruktūros naudojimo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje 7.7 punktą, kai sutartis yra nutraukiama nesant valdymo bendrovės kaltės, visas iki sutarties nutraukimo naudojo sumokėtas infrastruktūros mokestis (ar atitinkama jo dalis) neturi būti grąžinamas naudotojui, t.y. lieka valdymo bendrovei, ir šalių susitarimu laikoma minimalių, teisingų, sąžiningų, protingų ir nekvestionuojamų (neginčijamų) valdymo bendrovės nuostolių dėl sutarties nutraukimo atlyginimu.

Pagal Sutarties dėl valstybinės žemės sklypo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje subnuomos 9.8.1 punktą, subnuomininko iki sutarties nutraukimo sumokėtas subnuomos mokestis (ar atitinkama jo dalis) neturi būti grąžinamas, t. y. lieka subnuomotojui kaip minimalių, teisingų, sąžiningų, protingų ir nekvestionuojamų (neginčijamų) subnuomotojo nuostolių dėl sutarties nutraukimo kompensacija.

Pagal Sutarties dėl veiklos Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje 6.7 punktą, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo pagrindų naudotojo pagal šios Sutarties 3.3 punktą sumokėtas visas veiklos mokestis nėra grąžinamas ir lieka valdymo bendrovei.

Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovė sudarė su ieškove sutartis dėl akių, nesitikėdama, kad sutartys bus vykdomos realiai. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovė privalėjo įsitikinti, kad ieškovė sugebės sutartis vykdyti. Atsakovė, elgdamasi protingai ir apdairiai, neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad ieškovė turi rimtus ketinimus vykdyti veiklą Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje, nes ieškovės veiksmai leido atsakovei tokius ketinimus turėti.

Ieškovė, pradėdama veiklą Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje, rėmėsi kitų, jau iki tol veikusių bendrovių potencialu. Ieškovei lėšas skolino UAB „Kingalis“ ir UAB „Save Reflector“. Viešajame registre UAB „Kingalis“ yra nurodytas kaip ieškovės akcininkas. Atsiliepimo teikimo metu viešai skelbiamoje informacijoje yra nurodoma, kad UAB „Safe Reflector“ užsiima tokia pat veikla, kokią planavo ieškovė, t. y. gamina šviesą atspindinčius ir pirmosios pagalbos produktus didmeninei ir mažmeninei prekybai. Aplinkybės, kad ieškovė turi galimybę remtis kitų bendrovių pajėgumais, atsakovei buvo žinomos ir patvirtino ieškovės galimybes veikti.

Be to, ieškovė operatyviai sumokėjo atsakovei pagal sutartis priklausančias mokėti sumas. Bendrovė veikė aktyviai, rengdama gamybinių pastatų statybos projektą ir supažindindama su juo zonos valdytoją. Didelius planuojamos veiklos mastus patvirtina ir bendrovės sprendimas iki 160 000 Eur padidinti bendrovės įstatinį kapitalą. Todėl yra atmestinas ieškovės teiginys, kad sutartys, kurios ginčijamos šiuo ieškiniu, buvo sudarytos dėl akių, neketinant jų vykdyti.

Sutartį su atsakove sudarė privatus juridinis asmuo. Sutarties sudarymo metu UAB „Reflektorius“ atstovavo bendrovės vadovė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės direktorė sudarė sandorius, pažeisdama savo kompetenciją. Vertinant atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ veiksmus, taikytina bendrovės sąžiningumo prezumpcija - atsakovė neturi įrodinėti savo sąžiningumo - priešingai, ieškovė privalo įrodyti, kad atsakovė, sudarydama ginčijamus sandorius, elgėsi nesąžiningai. Tačiau ieškovė nepateikė nė vieno atsakovės nesąžiningumo įrodymo.

Atsakovė neturi duomenų, dėl kokių priežasčių ieškovė atsisakė savo planų vykdyti veiklą Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje - bet nepriklausomai nuo to, kokios buvo atsisakymo priežastys (finansiniai sunkumai, akcininkų nesutarimai ar pan.), tai niekaip nekeičia sudarytų sandorių vertinimo ir nesudaro jokios galimybės reikalauti pripažinti sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Šalys, sudarydamos sutartis, prisiima įsipareigojimą sąžiningai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Sutarties juridinė galia yra prilyginama įstatymo juridinei galiai. Atsakovė UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ įvykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus.

Atsakovė G. P. nesutinka su jai pareikštu reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė sudarė ieškovės ginčijamas sutartis su atsakove UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ ir tik po sutarčių sudarymo paaiškėjo, kad atsakovė UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ atskleidė investuotojai ieškovei netikslią ir neišsamią sutarčių sudarymui turinčią esminę informaciją. Prieš pasirašant sutartis ieškovei buvo pristatyta, kad laisvoji ekonominė zona tai ūkinei – komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje veikiantiems ūkio subjektams yra nustatytos specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Buvo teigiama, kad atsakovė turi išskirtines mokestines lengvatas, leidžiančias greičiau ir efektyviau kurti bei plėtoti verslą. Ieškovei buvo nurodyta, kad jai investavus mažiausiai 1 milijoną eurų, bus taikomos lengvatos – 6 metus atleidimas nuo pelno mokesčio ir dalinis (50 procentų) atleidimas nuo pelno mokesčio kitus 10 metų, nekilnojamojo turto mokesčio netaikymas, mokesčių už dividendus netaikymas. Tokia informacija buvo skelbiama atsakovės internetiniame puslapyje. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokestinės konsultacijos suteikimo ir sužinojo, kad mokestinė lengvata nebus taikoma išmokamiems dividendams. Atsakovė apskaičiavo, kad ji patirs daugiau kaip 256 000 Eur nuostolį, todėl ėmėsi veiksmų sutartims nutraukti.

Atsakovė UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, sudarė sutartis su ieškove panaudodama apgaulę – pateikdama klaidinančią informaciją, dėl ko ieškovė patyrė turtinę žalą. Dėl to atsakovė G. P. mano, kad sutartys turi būti naikinamos dėl atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ panaudotos apgaulės.

Ieškinys tenkintinas.

LR Civilinio kodekso 1.86 straipsnis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tokiems sandoriams taikomos kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje laikoma, kad tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Taigi, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių. Pareiga įrodyti, kad sandoris vykdomas tenka atsakovams. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismas turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismas turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-337/2008, 3K-3-418/2008 ir kitos).

Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, sandoris yra niekinis ir negalioja, jei sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Sandoriui pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti sąlygų visumą: teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai.

Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas iškėlė UAB „Reflektorius“ bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskirtas L. P.. Teismas nustatė, kad ieškovė yra nemoki, neatsiskaito su kreditoriais UAB „Ingeo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, Valstybine mokesčių inspekcija, neteikia finansinių atskaitomybių VĮ „Registrų centras“, neturi turto, darbuotojų (b.l. 7-8). 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių ir kreditorinių reikalavimų sąrašas bendrai 2714,40 Eur sumai (b.l. 9-10). Atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ 8776,61 Eur  kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas LITEKO duomenimis yra sustabdytas (b.l. 65-73).

Iš bankroto administratoriaus paaiškinimų - bankroto administratoriui neperduoti bendrovės dokumentai, finansinės atskaitomybės dokumentai, turtas.

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų (b.l. 11-12) nustatyta, kad UAB „Reflektorius“ įregistruota 2014m. lapkričio 12d. Įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt, nuo 2015 m. balandžio 9d, įstatinis kapitalas padidintas iki 160 000 Eur. Laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21d. iki 2015 m. gruodžio 23d. bendrovės vadovo pareigas vykdė atsakovė G. P. (buvusi pavardė – R.), nuo 2015 m. gruodžio 23d. iki 2016 m. sausio 29 d. – trečiasis asmuo Tomas P. R..

2015 m. kovo 23 d. ieškovė UAB „Reflektorius“ sudarė su atsakove UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ tris sandorius: Nr. NS-2015/1 dėl valstybinės žemės sklypo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje subnuomos, Nr. VS-2015/1 dėl veiklos Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų ir Nr. IS-2015/1 dėl infrastruktūros naudojimo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje.

Pagal sutartį Nr. NS-2015/1 dėl valstybinės žemės sklypo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje subnuomos (b.l. 13-18)  ieškovė įsipareigojo subnuomotis iš atsakovės 1,782 ha ploto žemės sklypo dalį bendrame 5,0071 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2063 m. kovo 31d. Nuomos mokestis už visą subnuomojamo žemės sklypo subnuomą  sutartyje numatytam terminui yra 125 000 Eur plius PVM, kuris turėjo būti sumokėtas iki 2016 m. liepos 1d. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – ieškovės išmaniųjų ir paprastų atšvaitų gamyba, medicininių priemonių gamyba, minėtai veiklai reikalingų negyvenamosios paskirties pastatų statyba ir eksploatavimas. Subnuomojamas žemės sklypas laikytas perduotu subnuomininkei nuo sutarties pasirašymo dienos (4.2 p.). Subnuomininkei suteikta teisė naudoti ir valdyti subnuomojamą žemės sklypą tik po to, kai subnuomininkė teisės aktų ir Veiklos sutarties nustatyta tvarka įgis Zonos įmonės statusą (5.1 p.). Be kitų sąlygų, šalys susitarė, kad kai sutartis yra nutraukiama dėl subnuomininko kaltės, iki sutarties nutraukimo sumokėtas subnuomos mokestis ar atitinkama jo dalis neturi būti grąžinamas, t.y. lieka subnuomotojui kaip minimalių, neginčijamų nuostolių dėl sutarties nutraukimo kompensacija (9.8, 9.8.1. punktai).

Pagal sutartį Nr. VS-2015/1 dėl veiklos Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų (b.l. 25-29) ieškovė, pageidaudama vykdyti ūkinę – komercinę veiklą Zonoje ir įgyti Zonos įmonės statusą, susitarė su atsakove dėl pagrindinių sąlygų, terminų ir tvarkos, kuriais remiantis ieškovė (investuotoja) įgyja Zonos įmonės statusą ir įgyvendina teisę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą  Zonoje bei  su tuo susijusias šalių teises ir pareigas (2.1 p.). Ieškovė sutartimi įsipareigojo įgyti teisę veikti kaip turinti Zonos statusą įmonė, sumokėti nustatytais terminais ir dalimis vienkartinį veiklos leidimo mokestį 101 400 Eur plius PVM, investuoti į statinių ir vietinės infrastruktūros statybą 4 500 000 Eur, į įrenginių įrengimą – ne mažiau kaip 1 500 000 Eur, sukurti ir išlaikyti ne mažiau kaip 100 darbo vietų. Atsakovė (valdymo bendrovė) įsipareigojo, ieškovei sumokėjus nustatytas įmokas pagal šią ir kitas sutartis, išduoti ieškovei veiklos leidimą. Gavus veiklos leidimą, ieškovė įsipareigojo įgyti Zonos įmonės statusą ir pateikti atsakovei rašytinį statuso įgijimą patvirtinantį dokumentą. Sutarties 6.7 punkte šalys numatė, kad nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo pagrindų, ieškovės sumokėtas veiklos mokestis nėra grąžinamas ir lieka atsakovei.

Pagal sutartį Nr. IS-2015/1 dėl infrastruktūros naudojimo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (b.l. 19-23) ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka naudoti infrastruktūrą ir atsiskaityti su atsakove (valdymo bendrove) už naudojimąsi infrastruktūra bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus, o atsakovė įsipareigojo bendradarbiauti gaunant ieškovei teisę prisijungti prie Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje esančių bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų. Infrastruktūros mokestis nustatytas sutartimi - 2138,40 plius PVM už kalendorinius metus ir 130 000 Eur vienkartinis prisijungimo mokestis plius PVM, kuris turėjo būti sumokėtas nustatytais terminais ir dalimis. Sutarties 7.7 punkte šalys susitarė, kad kai sutartis nutraukiama ne dėl atsakovės (valdymo bendrovės) kaltės, visas iki sutarties nutraukimo ieškovės  (naudotojos) sumokėtas infrastruktūros mokestis (ar atitinkama jo dalis) negrąžinamas ieškovei, sumokėti pinigai laikomi minimalių atsakovės nuostolių dėl sutarties nutraukimo atlyginimu.

Bendra suma, kurią ieškovė turėjo sumokėti atsakovei pagal sutartis iki 2016 m. rugsėjo 1d. – 356 400 Eur plius PVM.

Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašo duomenų (b.l. 30-31) nustatyta, kad sąskaitos likutis laikotarpio - 2015 m. kovo 20d. - pradžioje buvo lygus nuliui. 2015 m. kovo 25d. ieškovė gavo paskolą iš UAB „Safe Reflector“ – 120 000 Eur ir 2015 m. kovo 26 d. - 31 000 Eur paskolą iš UAB „Kingalis“. Iš gautų paskolų bendrovė 2015 m. kovo 26 d. sumokėjo 35 000 Eur atsakovei UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ pagal sutartį Nr. VS-2015/1 dėl veiklos Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų, 2015 m. balandžio 27d. 3000 Eur avansą už projektą UAB „Projektų biuras“, 2015 m. balandžio 28d. 1300 Eur avansą pagal sutartį UAB „Ingeo“, kitų įmokų pagal sutartis su atsakove nebemokėjo, 2015 m. birželio 12d. grąžino visą 31 000 Eur paskolą UAB „Kingalis“ ir 80 000 Eur paskolos dalį UAB „Safe Reflector“, bei, gavusi pajamas iš UAB „Medical LT“ 89 298 Eur, 2015 m. birželio 15 d. pervedė likusią skolos dalį - 40 000 Eur UAB „Safe Reflector“, sumokėjo 50 000 Eur UAB „Kingalis“ (pavedimo paskirtis nenurodyta, mokėjimo  pagrindas nenustatytas) bei 2015 m. liepos 30 d. gavusi iš UAB „Kingalis“ 4265 Eur paskolą, sumokėjo 4260 Eur UAB „Projektų biuras“ už projektavimo darbus pagal sutartį bei 6,73 Eur VSDFV biudžetui įsiskolinimą.

Iš atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ pateiktų dokumentų, dėl kurių turinio ginčo nėra, nustatyta, kad ieškovė užsakė UAB „Projektų biuras“ statybos projektą Dėl gamybinių pastatų Janonio g. 64, Panevėžio m. (b.l. 79-98). UAB „Projektų biuras“ iš ieškovės už parengtą projektą gavo pilną atsiskaitymą (b.l. 30-31). Minėtas projektas buvo skirtas gamybos ir pramonės paskirties pastatų statybai, teritorijos užstatymą formuojant vadovaujantis Panevėžio miesto LEZ.

Iš internetinio puslapio www.einvesticijos.lt duomenų nustatyta, kad ieškovė 2015 m. gegužės 20d., t.y. po to, kai sudarė sutartis su atsakove UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, pateikė  paraišką inovatyvios gamybos verslo pradžiai ir vystymui Nr. 03.31-LVPA-K-803-01-0014 finansuoti (b.l. 156-157), pagal kurią nurodyta projekto vertė – 4 666 660 Eur, prašoma finansavimo suma – 2 099 997 Eur. Paraiškoje ieškovė nurodė, kad ji, kaip naujai įsteigta įmonė, panaudojusi projekto metu gaunamą paramą ir investavusi savas lėšas, planuoja pastatyti gamybinius pastatus ir pradėti savo veiklą aukštųjų technologijų srityje. Pagrindinės įmonės veiklos bus farmacinių preparatų gamyba ir plastikinių pakuočių gamyba. Iš Lietuvos verslo paramos agentūros 2017 m. birželio 13d. rašto  Nr. R4-3210/15.22099 (b.l. 168) nustatyta, kad Agentūra gavo 2015 m. birželio 11 d. raštą Nr. ES/PR-T-3 „Dėl paraiškos Nr. 03.31-LVPA-K-803-01-0014 vertinimo sustabdymo“ ir paraišką atmetė pareiškėjo prašymu bei apie tai informavo pareiškėją 2015 m. birželio 18d. raštu.

Iš UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ 2015 m. liepos 28 d. rašto Nr. 97 (b.l. 33, 99-100), ieškovės 2015 m. liepos 17 d. rašto atsakovei UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ (b.l. 105-107), trečiojo asmens T.P. R. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė po, to, kai sudarė su atsakove sutartis, kreipėsi į atsakovę UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ dėl sutarčių nutraukimo ir sumokėtų piniginių lėšų 35 000 Eur grąžinimo dėl to, kad ieškovė buvo suklaidinta dėl esminę reikšmę sutarties sudarymui turėjusių aplinkybių – pasikonsultavus su VMI prie LR FM, ieškovei tapo žinoma, kad išmokant fiziniam asmeniui dividendus, nebus pritaikyta mokestinė lengvata, kuri yra nustatyta tik juridiniams asmenims. Atsakovė UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ informavo ieškovę 2015 m. birželio 18d., 19d., 30d. raštais (b.l. 35, 36, 101-104) apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, susidariusio įsiskolinimo padengimą, rašytinio Zonos statuso įgijimą patvirtinimo pateikimą ir informavo ieškovę, kad ji turi per 20 darbo dienų  nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti 7954,27 Eur įsiskolinimą, nutraukti bet kokius veiksmus, kurie leistų abejoti bendrovės ketinimais ateityje vykdyti sudarytas sutartis, ieškovei neįvykdžius įpareigojimų, pranešė, kad sudarytas sutartis nutrauks vienašališkai. 2015 m. rugsėjo 1 d. raštu atsakovė UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“  pranešė ieškovei UAB „Reflektorius“ apie visų trijų 2015 m. kovo 23d. sudarytų sutarčių nutraukimą  (b.l. 63).

Ieškovės UAB „Reflektorius“ veiksmai - minėto projekto parengimas pritaikant jį konkrečiai – Panevėžio laisvosios ekonominės zonos teritorijai, jo pateikimas atsakovei UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, pirmosios įmokos pagal sutartį Nr. VS-2015/1 dėl veiklos Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų sumokėjimas, kreipimasis į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą dėl paramos suteikimo, informacijos apie ketinimą kurti verslą Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje visuomenės informavimo priemonėms, rodo, kad ieškovė ketino vykdyti veiklą Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje, tačiau apsigalvojo ir iš esmės pakeitė savo valią dėl veiklos 2015 m. birželio 11d. kreipdamasi į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą dėl paraiškos vertinimo sustabdymo,  2015 m. birželio 12 d., 15d. grąžindama gautas paskolas UAB „Kingalis“, UAB „Safe Reflector“.

Atsakovės G. P., trečiojo asmens T.P. R. nurodytos aplinkybės, dėl kurių ieškovė apsisprendė nebevykdyti veiklos ir sudarytų sutarčių su atsakove, apie fiziniams asmenims išmokamų dividendų apmokestinimo sąlygas ir su tuo susijusius 256 000 Eur būsimus nuostolius,  UAB “Ingeo“ projekto paramai gauti rengimo darbų vėlavimą atmestinos kaip nepagrįstos bylos įrodymais. Atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ internetiniame puslapyje (b.l. 131-132) skelbiama informacija yra nukreipianti į norminius teisės aktus (konkrečiai LR pelno mokesčio įstatymą), kurie verslo subjektui privalo būti žinomi. Ieškovė turėjo įvertinti savo veiklos galimybes Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje prieš sudarydama sutartis su atsakove UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, derėtis dėl sutarčių sąlygų, tačiau to nedarė.

Atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ veiklą reglamentuoja norminiai teisės aktai – 1995 m. birželio 28d. LR laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas Nr. I-976,  2012 m. kovo 13d. LR Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymas Nr. XI-1924, LR Vyriausybės 2014 m. gegužės 19d. nutarimu Nr. 436 patvirtintas Panevėžio laisvosios ekonominės zonos statutas. Iš 2015 m. kovo 23 d. UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 1-2015 (b.l. 172-173) matyti, kad sutarčių su ieškove sąlygos buvo svarstomos ir už jas balsuojama.

Ištyrus byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus visumą bylos įrodymų darytina išvada, kad nenustatyta sąlygų pripažinti ieškovės UAB „Reflektorius“ ir atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ 2015 m. kovo 23 d. sudarytas sutartis Nr. NS-2015/1 dėl valstybinės žemės sklypo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje subnuomos, Nr. VS-2015/1 dėl veiklos Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų ir Nr. IS-2015/1 dėl infrastruktūros naudojimo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje tariamais sandoriais. Šalių valia dėl sandorių sudarymo buvo išreikšta aiškiai, valia – suderinta, ieškovė atliko eilę aukščiau nurodytų veiksmų, rodančių jos apsisprendimą pradėti vykdyti veiklą Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje, pradėjo vykdyti vieną iš sandorių, o atsakovė įgyvendino procedūrą sutarčių sudarymui, svarstė sutarčių sąlygas valdybos posėdyje ir jas pateikė ieškovei. Pagal sandorius šalys realiai įgijo civilines teises ir pareigas.

Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ turėjo domėtis ieškovės finansinėmis galimybėmis įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus. Juridinis asmuo veiklą gali vystyti tiek iš savo veiklos pajamų, tiek iš skolintų lėšų, gautos paramos. Kad šiuo atveju ieškovė ketino taip veikti, patvirtina trečiojo asmens T.P. R. paaiškinimai, liudytojo M. P. parodymai apie tai, kad eilė įmonių ketino dalyvauti bendrame projekte, kuris buvo suderintas žodžiu – vystyti veiklą Panevėžio laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, šiuo tikslu buvo įkurta ieškovė, gautos paskolos iš UAB „Kingalis“, UAB „Safe Reflector“. Pasikeitus aplinkybėms, galimai būsimiems projekto dalyviams nusprendus iš projekto pasitraukti, UAB „Reflektorius“ atsisakė toliau vystyti veiklą minėtoje teritorijoje, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė iš viso neketino vykdyti veiklos Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje, o sudarydama ginčijamas sutartis su atsakove, tiek ieškovė, tiek atsakovė suprato, kad sudaro tariamus sandorius ir to siekė.

CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo ir sąžiningumo imperatyvai reikalauja, kad civilinių teisinių santykių subjektai, tarp jų ir juridinio asmens valdymo organo nariai, elgtųsi taip, kad jų veiksmai atitiktų juridinio asmens interesus ir nepažeistų juridinio asmens veiklos teisėtumo reikalavimų (CK 2.87 straipsnis). Teismų praktikoje CK 1.5 straipsnyje įtvirtintos normos pripažįstamos imperatyvioms, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kokioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja šalių sudarytos sutartys, kokie pagrindiniai sutarčių teisės principai, viešieji interesai buvo pažeisti, kaip pasireiškė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimas. Tokių aplinkybių ieškovė nepagrindė, jos nebuvo nustatytos ir įrodymų tyrimo metu. Sutarčių sąlygose nurodytos ieškovės mokėtinos sumos buvo derybų objektas, sutarčių sąlygų, kaip pažeidžiančių šalių pusiausvyrą ieškovė neginčijo, jų pakeisti neprašė. Nurodytais motyvais reikalavimas atsakovei UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ atmestinas.

Uždaroji akcinė bendrovė, kaip viena verslo veiklos organizavimo formų, įstatymo jai garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per valdymo organą ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 2 dalis, LR ABĮ 19 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja LR Darbo kodeksas, Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir kitų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tiek pareigos, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas (LR ABĮ 20, 34, 37 straipsniai), tiek šios veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdieninę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus (LR ABĮ 19 straipsnio 8 dalis, CK 2.87 straipsnis). Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą, kartu veikti tokiu būdu, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovei nebūtų padaryta žalos ir pati bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Tokia jų pareiga kildinama taip pat ir iš CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

2016 m. rugsėjo 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje nustatyta, kad ieškovė neturi turto, lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovė buvo pradėjusi vykdyti kokią nors ūkinę veiklą ir iš jos gauti pajamas. Sutarčių su atsakove sudarymo metu ieškovė neturėjo jokių pajamų, jos banko sąskaitos likutis buvo lygus nuliui (b.l. 30), kiti bendrovės dokumentai teismui nepateikti, iš bankroto administratoriaus – jam neperduoti. Byloje atsakovės G. P., trečiojo asmens T.P. R. paaiškinimai, liudytojo M. P. parodymai patvirtina, kad ieškovė buvo įsteigta siekiant vykdyti bendrą kelių įmonių projektą Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje, tačiau jokie rašytiniai susitarimai dėl kiekvienos įmonės indėlio, investicijų, veiklos pobūdžio sudaryti nebuvo. Atsakovė G. P. nepateikė jokių domenų, kad su kokiomis nors įmonėmis vyko realios derybos dėl bendros veiklos, investicijų, kad ieškovę su kitomis įmonėmis iš viso siejo kokie nors faktiniai ikisutartiniai santykiai, nesiėmė jokių priemonių apsaugoti jos vadovaujamą bendrovę nuo galimų nuostolių kilimo įmonėms (ar įmonei) pasitraukus iš bendro projekto, pakeitus veiklos kryptį, negavus finansavimo iš Lietuvos verslo paramos agentūros. Sutartis atsakovė G. P. su atsakove UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė“ zona sudarė neturėdama jokio pakankamo materialaus pagrindo joms sudaryti, iš esmės pasikliaudama galimai žodiniais kitų įmonių akcininkų, vadovų pažadais, gautomis paskolomis, kurias net ir visas panaudojus, nebūtų pakakę įvykdyti sutartiniams įsipareigojimams su atsakove UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, kad tapti zonos įmone ir įgyti teisę veikti zonos teritorijoje. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovė G. P. ėmėsi priemonių įvertinti atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ siūlomų sutarčių sąlygas, gautiną pelną, patirtinus nuostolius, apmokestinimo tvarką, analizavo rinką Panevėžio rajone, derėjosi dėl sutarčių sąlygų, įmanomai palankesnių jos vadovaujamai bendrovei. Dėl ieškovės sudarytų ir neįvykdytų sutarčių su atsakove UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ ieškovė patyrė 35 000 Eur nuostolius – tokia suma liko atsakovei UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ sutarties pagrindu. Nutrūkus sutartiniams santykiams su atsakove UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, ieškovė ir po to nepradėjo vykdyti jokios veiklos, kad gauti pajamas, susidarė kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „Ingeo“ už suteiktas ir neapmokėtas paslaugas, valstybei, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, dėl ko ieškovei buvo inicijuota ir iškelta bankroto byla.

Ištirtų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą kad atsakovė G. P., būdama ieškovės direktore, pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti protingai ir sąžiningai, jo naudai, buvo nerūpestinga, priėmė iš esmės netinkamą verslo sprendimą, lėmusį nuostolių vadovaujamai bendrovei kilimą, kurių nėra galimybės kompensuoti iš jokios kitos bendrovės veiklos, pajamų šaltinio, nes tokio nebuvo. Tokius atsakovės veiksmus yra pagrindas pripažinti kaltais, pasireiškusiais kaip didelis neatsargumas. Byloje nustatytos atsakovės G. P. civilinei atsakomybei taikyti sąlygos, todėl ieškinio reikalavimas dėl 35 000 Eur žalos atlyginimo tenkintinas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas yra piniginio pobūdžio, pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsakovės prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, pareiškus nepagrįstą ieškinį.

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio bei kito procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė  piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Bankroto administratorių įstatymas įpareigoja patikrinti įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Bankroto administratoriui neperduoti bendrovės dokumentai, todėl nagrinėjamos bylos atveju bankroto administratorius turėjo ribotas galimybes įrodyti visas ieškinio aplinkybes. Ieškovė reikalavimą motyvavo ir grindė turimais įrodymais, byloje nebuvo sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Nurodytais motyvais atsakovių prašymas skirti ieškovei baudą atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 40,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, 1000 Eur mokėtinas byloje žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), 90 Eur ieškovės patirtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos (b.l. 139-141), 2904 Eur atsakovės UAB „Panevėžio laisvojo ekonominė zona“ patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 150-153, 154).

2017 m. spalio 13d. ieškovė pateikė jos teisinės pagalbos teikimo išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus (200 Eur sumai) po to, kai buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės 2017 m. spalio 9d. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įrodymai dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nebuvo pateikti laiku, todėl ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos 200 Eur nepriteistinos.

Ieškinys atsakovei UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ atmetamas, todėl iš ieškovės priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Sprendžiant dėl atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ patirtų teisinės pagalbos teikimo teismas vadovaujasi 2015 m. kovo 16 d. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko raštu Nr. 141 ir 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Išlaidos dėl ginčo patirtos 2017 m. gegužės 15d., pagal 2017-03-07 teisinių paslaugų teikimo sutartį (b.l. 62, 150-153). Atsakovės atstovė rengė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 57-61), rinko ir teikė į bylą teismui atsakovės turimus raštinius įrodymus, teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, rengė paklausimą Lietuvos verslo paramos agentūrai ir pateikė gautą atsakymą teismui (b.l. 168), dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (2017 m. birželio 26d. ir 2017 m. spalio d.), kurių bendra trukmė – 7 val. Atstovė turėjo vykti į kitą vietovę dalyvauti teismo posėdyje Panevėžio mieste. Atsakovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos ginčą nagrinėjant teisme neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Civilinėje byloje buvo ginčijami sandoriai, teikiamos paslaugos kompleksiškai, pastoviai, kvalifikuotai. Ieškovė neprašė mažinti atsakovės patirtas teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Mažinti išlaidas teismo iniciatyva pagrindų nenustatyta. Iš ieškovės priteistinos 2904 Eur atsakovės UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinys atsakovės G. P. atžvilgiu tenkinamas pilnai, todėl iš atsakovės priteisiamos visos likusios procese patirtos bylinėjimosi išlaidos - 40,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 1000 Eur žyminis mokestis - į valstybės biudžeto pajamas, 90 Eur ieškovės patirtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos – ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „Reflektorius“, į.k. 303458479, iš atsakovės G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 35 000 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius eurų) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 28d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. P., a.k. 4930224296840, į valstybės biudžeto pajamas 40,30 Eur (keturiasdešimt eurų 30 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660.

Ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, į.k. 303181861, atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, į.k. 303181861, iš ieškovės BUAB „Reflektorius“, į.k. 303458479, 2904 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovių G. P. ir UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ prašymą skirti ieškovei BUAB „Reflektorius“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                       Daina Lisaitė