Baudžiamoji byla Nr. 1A-521-898/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24237-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25; 1.2.25.6; 2.4.6.1                 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.   

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir byla nutraukta. V. J. pagal laidavimą perduotas laiduotojos I. G. atsakomybei, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 21 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. J. automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.       V. J. 2020 m. birželio 20 d., apie 22.01 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio. V. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir byla nutraukta.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2.       Skundu V. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamųjų poveikio priemonių: panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę ? automobilio „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimą, ir sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą iki 1,5 metų.

3.       Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, nurodo, kad nors nuosavybė nėra absoliuti, tačiau ją ribojant būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp padaryto pažeidimo ir visuomenės interesų bei asmens nuosavybės teisės atėmimo būtinumo. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymi, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo pagrindas paliekamas teismo nuožiūrai, todėl teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui parenkant baudžiamojo poveikio priemones yra atsižvelgiama į jo asmenybę. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nevertino jo asmenybės: darbe charakterizuojamas gerai, šiuo metu yra bedarbis, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, neteistas, per 3 metus administracine tvarka baustas tik kartą, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

5.       Apeliantas skunde pažymi, kad, vadovaujantis skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, išskirtiniu atveju teismai laikė asmens sunkią ligą, kuomet automobilis, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, yra būtinas dėl asmens sveikatos būklės. Šiuo atveju, apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje iš esmės nebuvo vertintos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, nors pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys jo ligas. Taip pat pažymi, jog dėl savo ir sutuoktinės sveikatos būklės jam dažnai tenka vykti į gydymo įstaigas, o konfiskavus automobilį, būtų neproporcingai apsunkinta galimybė į jas nuvykti. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog konfiskuotas automobilis priklauso ne tik jam, tačiau ir jo sutuoktinei J. J., nors ji nepadarė nusikaltimo.

6.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė K. Minko prašo V. J. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė ir atsižvelgė į visas baudžiamojo poveikio priemonėms taikyti reikšmingas aplinkybes. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir neprieštarauja teisingumo principui, ši poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Baudžiamojoje byloje neginčijamos V. J. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, kaltė. Skunde nesutinkama su taikyta baudžiamojo poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu ir su baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo terminu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemones. Skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

8.       Teismų praktikoje yra ne kartą spręstas asmens nuteisimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinių pagrindų ir tvarkos skirtumų klausimas, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka vieną iš teismų praktikoje esančių reguliavimo išaiškinimų. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra priimtos tose bylose, kuriose asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir konfiskavimas nebuvo taikomas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo, kuris yra apeliacinės instancijos teismas apskųstiems Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiams, praktikoje yra nutarčių, kuriose pritariama sprendimams, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonė ar jos vertė yra konfiskuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-218-648/2018, 2K-193-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-42-1073/2019, 2K-104-1073/2019 2K-186-648/2019 Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-462-851/2018, 1A-306-891/2018, 1A-159-654/2019). Esant įvairiai teismų praktikai svarbiausi yra sprendimo motyvai, ar pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikta sprendimo argumentacija rodo, kad turto konfiskavimas gali būti netaikomas.

9.       Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

10.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilis, kuriuo buvo įvykdyta V. J. nusikalstama veika, taip pat priklauso ir jo sutuoktinei J. J., tačiau, kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ registruotas būtent paties V. J. vardu (b. l. 45). Kita vertus, tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme. Sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė, ar asmuo (J. J.) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi ir, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, konfiskavimo galimybės nepaneigia.

11.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į V. J. asmenybę. Visas skunde nurodytas V. J. teigiamai apibūdinančias aplinkybes (nuosprendžio priėmimo metu buvo dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, atsakomybę lengvinanti aplinkybė ? prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas) – pirmosios instancijos teismas vertino ir atsižvelgė, spręsdamas tiek atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kurioje iš esmės teigiama, kad tokio pobūdžio aplinkybės nelaikytinos pagrindu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018). 

12.       Skunde nurodomos aplinkybės, jog V. J. automobilis reikalingas šeimos poreikiams tenkinti – jam ir jo sutuoktinei nuvykti į gydymo įstaigas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra išskirtinės, pagrindžiančios turto konfiskavimo neproporcingumą. V. J. ir jo šeima gyvena Vilniaus miesto teritorijoje, netoli jų gyvenamosios vietos važiuoja visuomeninis transportas ir yra užtikrintas susisiekimas su kitomis miesto dalimis. Konfiskavus transporto priemonę V. J. ir jo šeimos judėjimas ir susisiekimas nebūtų apriboti, tik taptų mažiau patogūs. Galimos nusikalstamos veikos pasekmės ir tikėtini iš neteisėtų veiksmų kilsiantys nepatogumai buvo žinomi dar iki nusikalstamos veikos padarymo. V. J. ir prieš nusikalstamos veikos padarymą žinojo apie savo ir savo sutuoktinės ligas, bei galimybės vairuoti transporto priemonę reikalingumą, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos darymo. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Šeimos narių interesai yra svarbūs, tačiau negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Tai, kad automobilio netektis kaltininkui ir jo šeimai sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018). Turto konfiskavimo panaikinimas, kuomet už vairavimą išgėrus V. J. faktiškai tik prarastų teisę vairuoti, būtų ne tik neproporcingas padarytam nusikaltimui, bet ir neteisingas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka, kad V. J. priklausanti transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.

13.       Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Tuo remiantis, prašymas nekonfiskuoti transporto priemonės, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl draudimo naudotis specialia teise

14.       BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

15.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. J. draudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas, vairuodamas esant vidutiniam girtumo laipsniui, padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, nustatė mažesnį (2 metų), nei vidutinis šios teisės atėmimo terminą. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios V. J. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę – darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, paskutinius 3 metus nėra baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, neteistas. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties. 

16.       Pažymėtina, jog apeliantas skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J., apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                 Arūnas Budrys

                                                        Eglė Gruodienė

                                                        Jurgita Kolyčienė