Administracinė byla Nr. AS-215-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00138-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai J. B. ir sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“ (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150518-00058; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą
Nr. PRN-00-150518-00059; 3) atlyginti pareiškėjui J. B. patirtus nuostolius, susijusius su žala, atsiradusia dėl valstybės valdžios akto bei privalomojo nurodymo, iš viso: 996,23 Eur; 4) taikyti skundžiamiems aktams senaties terminą.

Kadangi, paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti: skunde nurodyti tinkamą pareiškėją ir tinkamai (konkrečiai) suformuluoti skundo trečią ir ketvirtą reikalavimus, atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas sprendimų rūšis; nurodyti tinkamas proceso šalis; sumokėti žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio kvitą; nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka; pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. sausio 28 d. patikslino skundą, kuriuo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150518-00058; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-150518-00059; 3) atlyginti pareiškėjui J. B. patirtus nuostolius, susijusius su žala, kuri atsirado dėl valstybės valdžios akto bei privalomojo nurodymo, iš viso: 996,23 Eur; 4) atnaujinti praleistą senaties terminą skundui paduoti. 

Pareiškėjas nurodė, kad nors apskundimo terminas yra praleistas, tačiau jis kaip sąžiningas proceso dalyvis neturėtų prarasti galimybės pasinaudoti apskundimo teise dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ar atsitiktinių priežasčių. Skundžiami aktai yra susiję su pareiškėjo teisėmis ir interesais ir gali sukelti teisines pasekmes visiems sodininkų bendrijos nariams. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad atstovavimui teisme dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo priverstas samdyti advokatę ir todėl patyrė 993,23 Eur nuostolių, t. y. žalą, kuri atsirado dėl valstybės valdžios neteisėtų veiksmų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo J. B. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui nenurodo jokių konkrečių ir objektyvių priežasčių, kodėl jis nesikreipė į teismą laiku, t. y. nepraleidęs termino skundžiamiems aktams apskųsti. Skundžiami aktai priimti 2015 m. Iš skundžiamų aktų turinio matyti, kad jie surašyti (adresuoti) J. B., vadinasi, jie pareiškėjui turėjo būti žinomi. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl dėl šių skundžiamų aktų kreipėsi į teismą tik 2019 m., todėl nėra aišku, kokios objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės pareiškėjui sutrukdė tai padaryti laiku (per įstatymo nustatytą terminą). Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas negalėjo būti laikomas pagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartyje pareiškėjui paaiškino, kad siekiant atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, J. B. turėtų pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, kuriame nurodytų, kada ir kokiu būdu jam buvo įteikti skundžiami aktai ir kodėl jis praleido terminą šiems aktams apskųsti, tačiau iš pateikto teismui patikslinto skundo, teismas nustatė, kad pareiškėjas jokių svarbių priežasčių nenurodė. Teismo vertinimu, šiuo atveju, termino praleidimą labiau lėmė pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis. Atsižvelgdamas į tokį pareiškėjo delsimą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tuo pačiu, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, siekdamas pasinaudoti savo teise į gynybą.

Kadangi jokių kitų pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo pareiškėjas teismui nepateikė, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jo prašymą atnaujinti apskundimo terminą atmetė ir skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas J. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, bei perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamų aktų surašymo metu jis sodininkų bendrijoje „Tyrinėtojas“ turėtą žemės sklypą buvo perleidęs tretiesiems asmenims, todėl nebegalėjo vykdyti jokių darbų, įskaitant įrengtų trinkelių išardymo. Pareiškėjas J. B., sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą įpareigojimą pašalinti trinkeles, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu šį įpareigojimą panaikinti. Kadangi pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, teisinės pagalbos kreipėsi į advokatę. Pareiškėjas, manydamas, jog trinkelės yra įrengtos teisėtai ir jis neturi pareigos jų pašalinti, apskundė atsakovo veiksmus bendrosios kompetencijos teismui, t. y. apskundė įpareigojimą pašalinti trinkeles, bet ne patį administracinį aktą, kuriuo pripažintas trinkelių įrengimo neteisėtumas.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad J. B. kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl skundžiamo nurodymo panaikinimo (civilinė byla Nr. e2-14711-809/2016). Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad pareiškėjas siekė ginti savo pažeistas teises, bet netinkamu būdu, nors procesinius dokumentus rengė advokatė. Pareiškėjo teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nevertino pateiktų priežasčių dėl praleisto termino, o priėmė formalią, šabloninę, visiems atvejams tinkamą nutartį.

Pareiškėjas pažymi, kad elgėsi procesiškai sąžiningai, todėl neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – apskųsti jo teises pažeidžiančius administracinių subjektų veiksmus, dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių, juo labiau, kad skundžiamas aktas yra susijęs ne tik su pareiškėjo teisėmis ir interesais, o gali sukelti neigiamas pasekmes visos sodininkų bendrijos narių interesams, jo įgyvendinimas sukels jiems neigiamas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio
29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, kuris į teismą kreipėsi 2019 m. sausio 10 d., praleido terminą apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150518-00058 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-150518-00059.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015; 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-723-502/2017).

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl praleisto skundo padavimo termino neatnaujinimo ir teigia, kad terminą skundui paduoti jis praleido dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, nes advokatės buvo pasiūlytas pareiškėjui netinkamas teisių gynimo būdas ir kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą buvo prašoma panaikinti įpareigojimą, bet ne ginčijamus administracinius aktus.

Vertindama, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vienas iš terminų nustatymo tikslų yra teisinių santykių stabilumo užtikrinimas. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties. Šiuo atveju pareiškėjas dėl jo atžvilgiu 2015 metais priimtų sprendimų į teismą kreipėsi 2019 m. sausio mėn. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo teismui nepateikė. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio termino neatnaujino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsisakius priimti pagrindinius reikalavimus, išvestiniai reikalavimai taip pat atsisakytini priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-575/2018; 2018 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-415/2018). Tačiau, remiantis vyraujančia ir nusistovėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą. Prašymas priteisti žalą gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011; 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012; 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1434-662/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1198-502/2016; 2017 m. liepos 26 d. nutartį Nr. AS-436-662/2018; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 ir kt.). Pažymėtina, jog administracinio akto nenuginčijimas neužkerta kelio asmeniui reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prašymas priteisti žalą gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme kaip savarankiškas reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo, remdamasis vien tik ta aplinkybe, kad praleistas terminas apskųsti administracinius aktus.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties dalis, kuria nebuvo priimta pareiškėjo skundo dalis dėl žalos atlyginimo, naikintina, šios jo skundo dalies priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria nepriimtas pareiškėjo J. B. skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, panaikinti ir skundo priėmimo klausimą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas 

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė