Civilinė byla Nr. e2-561-464/2024

Teisminio proceso numeris 2-55-3-00579-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.1.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gojaus dovanos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sigma Ventus“ ieškinį atsakovei UAB „Gojaus dovanos“ dėl skolos, baudos ir delspinigių priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau –ir UAB) „Sigma Ventus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Gojaus dovanos“ 95 000 Eur baudą, 9 701,57 Eur nuomos mokestį, 2 314,60 Eur delspinigius, 12,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus atsakovei UAB „Gojaus dovanos“ taikyti jai priklausančių nekilnojamųjų ir (ar) kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių UAB „Gojaus dovanos“ ar esančių pas trečiuosius asmenis, areštą už 107 016,17 Eur sumą.

3.       Ieškovės teigimu, ieškinio reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Atsakovė yra susijusi su R. R. kuris dalyvavo visose derybose dėl sutarties pasirašymo, turto perdavime kaip įgaliotas asmuo. R. R. yra ir buvusio turto, kurio savininke dabar yra ieškovė UAB „Sigma Ventus“, savininkės UAB „Dolika“ vadovas. Atsakovė ir UAB „Dolika“ registruotos tuo pačiu buveinės adresu Vilniuje, V. Nagevičiaus g. 3. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovės direktorė S. Č. yra R. R. sugyventinė (draugė), taigi bendrovės yra susijusios, R. R. yra ir faktinis atsakovės vadovas. R.  R. ir jo verslo parneris J. N. įgyvendino ne vieną sudėtingą pinigų grobstymo schemą, tai nurodoma viešai prieinamuose šaltiniuose. Pateikti vieši duomenys iš Jungtinės Karalystės registrų patvirtina žiniasklaidos pateiktą informaciją, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos ir per Jungtinėje Karalystėje įkurtas bendroves, šiuo atveju HIFU Europa Ltd. Pradėtas galbūt ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl šių asmenų nusikalstamos veikos. Be to, atsakovė ir kartu veikiantis J. N. jau įvykdė nusikalstamą veiką prieš ieškovę, nes neteisėtai pasisavino ieškovės turtą iš nuomojamo namo Trakuose, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visi šie faktai pagrindžia akivaizdų atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Be to, pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia ir didelė reikalaujama priteisti iš atsakovės suma.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovės UAB „Sigma Ventus“  prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo už 107 016,17 Eur sumą atsakovei UAB „Gojaus dovanos“ priklausančius nekilnojamuosius ir (ar) kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei UAB „Gojaus dovanos“ ar esančias pas trečiuosius asmenis, uždrausdamas šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, leisdamas areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove bei valstybe.

5.       Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visumą, teismas nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

6.       Pasisakydamas dėl antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, buvimo, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad didelė ieškinio suma pagrindžia būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Įvertinęs ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovė yra susijusi su R. R., kuris dalyvavo derybose dėl sutarties pasirašymo, turto perdavime kaip įgaliotas asmuo, be to, yra buvusio turto, kurio savininke dabar yra ieškovė, savininkės UAB „Dolika“ vadovas, o šios bendrovės registruotos tuo pačiu buveinės adresu Vilniuje, V. Nagevičiaus g. 3, su ieškiniu pateiktus straipsnius apie R. R. ir jo verslo partnerio J. N. tam tikras piniginių srautų schemas, informaciją, kad kai kurios veikos buvo vykdomos per Jungtinėje Karalystėje įkurtas bendroves, pradėtą ikiteisminį tyrimą, teismas pripažino, kad šios aplinkybės sukelia abejonių atsakovės sąžiningumu. Teismo vertinimu, yra tikimybė, kad atsakovė gali slėpti savo turimą turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė UAB „Gojaus dovanos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:   

7.1.       Ieškovės reikalavimas nėra preliminariai pagrįstas.

7.2.       Atsakovės turtinė padėtis savaime negali būti laikoma grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes ši aplinkybė nepatvirtina atsakovės siekio nesąžiningai išvengti galimų prievolių ieškovei įvykdymo.

7.3.       Teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino tokių aplinkybių, kad atsakovei ar atsakovės direktorei, kuri yra ir vienintelė akcininkė, jokie įtarimai jokiame ikiteisminiame tyrime niekada nebuvo ir nėra pareikšti, nei atsakovei, nei jos vadovei niekada nebuvo ir nėra iškelta jokių baudžiamųjų bylų. Atsakovė turi daug nekilnojamojo turto, atsakovės turtas niekada nebuvo ir nėra parduodamas varžytynėse. Atsakovė niekada neturėjo ir neturi atsidariusi sąskaitų kitų valstybių bankuose ar kredito įstaigose.

7.4.       Nei R. R., nei J. N., apie kuriuos kalbama ieškovės pateiktuose straipsniuose, nėra nei atsakovės akcininkai, nei jos vadovai. Nėra ir negali būti jokių duomenų, kad atsakovė kaip nors ar kokiu nors būdu figūruotų ieškovės pateiktuose straipsniuose minimame ikiteisminiame tyrime. 

7.5.       Aplinkybė, kad atskiriems fiziniams asmenims, kurie nėra nei atsakovės organai, nei dalyviai, buvo pareikšti įtarimai, niekaip nepatvirtina atsakovės nesąžiningo ketinimo paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

2.       Ieškovė UAB „Sigma Ventus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:   

8.1.       Atsakovė šiuo atveju turėjo įrodyti gerą savo turtinę padėtį, tačiau ji tik patvirtino, kad visi jos turimi žemės sklypai yra įkeisti. Tai reiškia, kad ieškovė iš šių žemės sklypų savo reikalavimų patenkinti negalės. Atsakovė nevykdo jokios veiklos, neturi jokio turto, iš kurio ieškovė realiai galėtų atgauti skolą, todėl akivaizdu, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus ir nesukuria jokių prioritetinių teisių ieškovei, lyginant su atsakove. Priešingai, yra reali grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

8.2.       Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės pateiktos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai dėl atsakovės sąsajų su R. R. ir J. N., dėl kurių yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl finansinių nusikaltimų, kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo.

8.3.       Atsakovė atskiruoju skundu vien deklaratyviai nurodo, kad atsakovės ir jos vadovės S. Č. atžvilgiu nėra pradėta jokių baudžiamųjų bylų ar ikiteisminių tyrimų, o R. R. ir J. N. nėra atsakovės savininkai ar valdymo organai. Atsakovė  neneigia fakto, kad jos vadovė S. Č. yra tik statytinė, kažkurio iš šių asmenų sugyventinė, o tikrasis atsakovės savininkas ir vadovas yra R. R., veikiantis su kitu asmeniu J. N. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo    

1.       Ieškovė UAB „Sigma Ventus“ pateikė prašymą priimti naujus į bylą pateiktus įrodymus: 1) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštą (duomenys neskelbtini); 2) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2024 m. gegužės 23 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis riboja naujų, pirmosios instancijos teismo nevertintų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, priėmimą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

3.       Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

4.       Kadangi draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus visgi nėra absoliutus ir naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis bei spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (ar, kaip yra nagrinėjamu atveju, konkretų procesinį klausimą); ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas). 

5.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovė šioje byloje pareikštą ieškinį pateikė teismui 2024 m. gegužės 29 d. Kadangi ieškovės prašomame priimti dokumente – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2024 m. gegužės 23 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas 2024 m. gegužės 23 d., darytina išvada, kad ieškinio pateikimo metu (2024 m. gegužės 29 d.) ieškovė jau žinojo apie tokio ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Iš kito ieškovės prašomo priimti dokumento – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. rašto – matyti, kad į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ąjį skyrių su prašymu dėl leidimo panaudoti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis civilinėje byloje ieškovė kreipėsi tik 2024 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo dienos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tokio pobūdžio prašymo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6- ajam skyriui ji negalėjo pateikti anksčiau (t. y. iki ieškinio pateikimo teismui dienos) dėl objektyvių aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovė su nurodyto pobūdžio prašymu į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6- ąjį skyrių kreipėsi anksčiau, tačiau leidimas ieškovei nebuvo išduotas.

6.       Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė būtinosios CPK 314 straipsnyje įtvirtintos naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygos, t. y. kad tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo bylą perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

7.       Pasisakant dėl kito ieškovės prašomo priimti įrodymo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2024 m. gegužės 23 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) – priimtinumo, aktualu tai, kad pagal CPK 180 straipsnio nuostatas teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

8.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama aptariamą įrodymą, siekia pagrįsti apeliantės ir, ieškovės teigimu, su apeliante susijusių asmenų nesąžiningumą. Aptartame įrodyme yra nurodyta, kad ieškovės atstovė pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl vagystės (nurodant, kad asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, nenustatytas) ir tokio pobūdžio ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Vadinasi, toks įrodymas galėtų patvirtinti tik ieškovės poziciją apie tai, kad ji mano, jog jos atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau, skirtingai nei tvirtina ieškovė, nepatvirtintų nei apeliantės, nei kitų asmenų nesąžiningumo.

9.       Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su ieškovės subjektyviu vertinimu apie galbūt jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (vagystę) negali nei patvirtinti, nei paneigti apeliantės ar kitų asmenų nesąžiningumo, šis naujas įrodymas nepriimamas vadovaujantis aptarta įrodymų sąsajumo taisykle.

10.       Pažymėtina ir tai, kad naujus įrodymus (informaciją apie apeliantę iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro) kartu su atskiruoju skundu pateikė ir apeliantė UAB „Gojaus Dovanos“, tačiau šių įrodymų priimti ji neprašo ir neįrodinėja CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Todėl apeliantės pridėtų naujų įrodymų priėmimo klausimas nesprendžiamas. 

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

11.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tik tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad yra nustatytos abi  būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl preliminariai pagrįsto ieškinio, apeliantė nepateikė jokių argumentų, dėl ko, jos manymu, ieškinys turi būti vertinamas kaip preliminariai (lot. prima facie) nepagrįstas. 

13.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir (ar) juos patvirtinančių įrodymų, o vien preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

14.       Teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio pagrįstumo vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021; 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-246-464/2024). 

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodė faktines aplinkybes, kuriomis šis reikalavimas yra grindžiamas (ieškinio pagrindą), pridėjo įrodymus, kuriais sieks įrodinėti ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Ieškinys atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, taip pat nėra jokio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Todėl pripažintina, kad šią būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui     

16.       Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja dėl to, kad: 1) ieškinio suma yra didelė; 2) ieškovės kartu su ieškiniu pateikti straipsniai apie R. R. ir jo verslo partnerio J. N. tam tikras piniginių srautų schemas sukelia abejonių apeliantės sąžiningumu. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo.

17.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotą praktiką nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto masė negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto vertė, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018).

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).

19.       Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti.

20.       Todėl tokie ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad apeliantė nevykdo jokios veiklos, neturi jokio turto, iš kurio ieškovė realiai galėtų atgauti skolą, nes visas apeliantės nekilnojamasis turtas yra įkeistas, yra visiškai neaktualūs ir nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo būtent dėl nesąžiningų apeliantės, juridinio asmens, veiksmų, siekiant paslėpti ar perleisti turimą turtą. Juo labiau kad visas turimas apeliantės turtas, ką akcentuoja ir ieškovė, jau yra įkeistas, o tai reiškia, kad jo perleidimo tretiesiems asmenims galimybės kitais, nei su įkeitimo nustatymu susijusiais tikslais, yra ribotos.   

21.       Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio dydžio reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ar apsunkinti turimą turtą tam, kad išvengti prievolių pagal atsakovui galbūt nepalankų teismo sprendimą įvykdymo.

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aptarė apeliantės turtinę padėtį pagrindžiančias aplinkybes, taip pat vertino ir tai, ar ieškovė įrodė apeliantės (ne)sąžiningumą, sudarantį pagrindą tikėtis, kad apeliantė gali imti veiksmų pasunkinant ir padarant būsimą teismo sprendimą neįmanomu. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad apeliantės nesąžiningumą patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateikti straipsniai apie R. R. ir jo verslo partnerio J. N. tam tikras piniginių srautų schemas.

23.        Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs didelę ieškinio sumą ir prastą apeliantės turtinės padėtį, bet nenustatęs, kad tokios turtinės padėties susidarymo priežastimi buvo apeliantės nesąžiningi veiksmai, neturėjo pagrindo pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba iš esmės pasunkėti, buvimo. 

24.       Šiame kontekste aktuli Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, reiškianti, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

25.       Ieškovei siekiant laikinųjų apsaugos priemonių apeliantei taikymo, apeliantės nesąžiningumą galėtų patvirtinti ne bet kokie apeliantės veiksmai (neveikimas) ar, juo labiau, kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu visiškai nesusijusios aplinkybės. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantė ėmėsi ar ketina imtis veiksmų, tikslingai mažinant savo turto masę arba jo vertę, siekia perleisti turtą kitiems asmenims ar kitaip sąmoningai blogina savo turtinę padėtį, elgiasi nesąžiningai, siekdama, kad būtų sukliudyta ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovei nepateiktus tokių įrodymų ir nepagrindus apeliantės nesąžiningumo, pripažintina, kad grėsmė, jog netaikant ieškovei laikinųjų apsaugos priemonių instituto galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę, nėra įrodyta.

26.       Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės, juridinio asmens, nesąžiningumo nepatvirtinta kartu su ieškiniu pateikti žiniasklaidos portalų straipsniai apie fizinių asmenų R. R. ir jo verslo partnerio J. N. veiksmus. Pirma, žiniasklaidos priemonių straipsniai įstatymų leidėjo valia nepriskiriami prie įrodinėjimo priemonių, kuriomis remiantis gali būti nustatytos bylai teisingai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Antra, nurodytuose straipsniuose minimi R. R. ir J. N., įvardijant galbūt jų nesąžiningus veiksmus kitų asmenų (kurie nėra šioje byloje dalyvaujančiais asmenimis) atžvilgiu. Pradinėje bylos proceso stadijoje, kurioje ir buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nebuvo jokių duomenų, išskyrus ieškovės teiginius, kurie galėtų objektyviai patvirtinti, kad minėti asmenys yra susiję su apeliante ar turėtų realios įtakos jos veiklai, priimamiems sprendimams ir pan.

27.       Priešingai, iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantės vadove ir vienintele akcininke nuo apeliantės įsteigimo momento (2019 m. gegužės 20 d.) yra S. Č. Nei ieškovės paminėtas R. R., nei J. N. nebuvo ir nėra įregistruoti apeliantės valdymo organais (ir) ar dalyviais. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad būtent R. R. yra faktinis apeliantės vadovas. Nėra pateikta ir ieškovės teiginius, jog S. Č. ir R. R. sieja artimi asmeniniai ryšiai, pagrindžiančių įrodymų. Tokios aplinkybės grindžiamos vien deklaratyviais ieškovės pamąstymais ir prielaidomis.

28.       Atskirai paiminėtina tai, jog iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog UAB „Dolika“ (kurios nei valdymo organais, nei akcininkais R. R. ir J. N. nėra (nebuvo) registruoti) ir apeliantės buveinės iš tiesų yra įregistruotos tuo pačiu adresu Vilniuje, V. Nagevičiaus g. 3. Tačiau, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia aplinkybė pati savaime nesuponuoja vertinimo, kad apeliantė veiks nesąžiningai ir sieks išvengti atsiskaitymo su ieškove pagal šiai palankų teismo sprendimą, jeigu toks sprendimas bus priimtas išnagrinėjus šią civilinę bylą.

29.       Be to, aplinkybės apie R. R. ir J. N. ryšius (tokių ryšių nebuvimą) su apeliante galėtų būti nustatytos tik išanalizavus visus byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjus bylą iš esmės (jei tokios aplinkybės patektų į įrodinėjimo dalyką šioje civilinėje byloje), tačiau ne šioje proceso stadijoje, kurioje sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

30.       Taigi, vien ieškovės deklaratyvaus pobūdžio prielaidos apie tam tikrų su apeliante susijusių aplinkybių egzistavimą negalėjo lemti išvados apie tokių aplinkybių tinkamą įrodymą, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Tokias vien ieškovo subjektyvia nuomone pagrįstas aplinkybes pripažįstant įrodytomis būtų sukurta ydinga praktika, kai atsakovo nesąžiningumui įrodyti pakaktų vien ieškovo subjektyvaus pobūdžio abejonių ir prielaidų. Tokiu atveju būtų nesilaikoma bendrosios CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės reikalavimų, nepagrįstai sumažintas tokio pobūdžio faktinių aplinkybių įrodinėjimo standartas, sudarytos sąlygos nepagrįstų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinimui, kas, be kita ko, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinio pobūdžio.

31.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė apeliantės nesąžiningumą, tuo pagrįsdama būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

32.       Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė neįrodė antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pagrindo patenkinti ieškovės prašymą dėl apeliantės turto arešto nebuvo. Pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai, todėl  atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sigma Ventus“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gojaus dovanos“ (juridinio asmens kodas 305167006, buveinė Vilnius, V. Nagevičiaus g. 3) netenkinti.

Apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.  

Teisėja                                                                                Dalia Kačinskienė