Civilinė byla Nr. e2S-1219-881/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41447-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.6.; 3.4.5.19.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 23 d.

        Vilnius

                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

                     viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PLF Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-2780-734/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PLF Baltic“ pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. J., kuria pareiškimas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                                          I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „PLF Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti 2008 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. išduotą vykdomąjį įrašą antstoliui vykdyti. Nurodė, kad 2008 metais M. J. (po mirties paveldėjimo teisių perėmėjas – A. J.) prašė A. I. paskolinti pinigų valstybinės žemės išpirkimui bei nuosavybės teise valdomų pastatų pardavimui, todėl pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo 2008 m. birželio 16 d. grąžinti A. I. jai paskolintus 26 065,80 Eur (90 000 Lt). M. J. nustatyto termino nesilaikė, skolos negrąžino, todėl vekselio turėtojas A. I. kreipėsi į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2008 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. išdavė vykdomąjį įrašą, tačiau A. I. nepateikė jo vykdyti antstoliui. Pareiškėjos teigimu, vykdomojo įrašo turėtojas iš karto nepateikė vykdyti vykdomojo dokumento, nes žinojo, kad skola yra ženkli, todėl skolininkė skolos iš karto negrąžins – turto, kuriam tvarkyti dokumentus skolinosi pinigų, nerealizavo, tad nebuvo realios galimybės išieškoti pinigų. A. I. bandė dėl skolos grąžinimo susitarti gražiuoju, tačiau skolininkė skųsdavosi sunkia finansine padėtimi, prašė palaukti ir neperduoti vykdomojo dokumento vykdyti. Be to, pareiškėja prašė atsižvelgti į tai, kad vykdomojo dokumento turėtojas nuo 2010 metų susidūrė su teisėsauga, 2010 m. spalio mėn. buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, o nuo 2013 m. lapkričio mėn. realiai pradėjo vykdyti bausmę Alytaus pataisos namuose, iš kurių buvo paleistas 2015 m. liepos 7 d. Pažymėjo, kad vykdomąjį įrašą turėjo A. I. gynėjas, kuris atsidūrė po jo namuose atliktos kratos. Todėl A. I., būdamas įkalinimo įstaigoje, turėjo ribotą galimybę pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti. A. I. išėjus į laisvę, jam buvo sunku adaptuotis visuomenėje, ilgai buvo bedarbis, jam reikėjo pinigų, todėl skolos reikalavimo teisę pagal 2008 m. birželio 28 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą perleido pareiškėjai. Pareiškėja prašė atsižvelgti į tai, kad A. I. praleido terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes gavęs vykdomąjį įrašą atsižvelgė į skolininkės prašymus neteikti vykdomojo dokumento vykdyti, o vėliau turėjo ribotą galimybę tai padaryti, nes nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. buvo įkalinimo įstaigoje.
2. Suinteresuotas asmuo A. J. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2007 metų jis apsigyveno pas savo motiną M. J., jai padėdavo bei prisidėdavo prie jos išlaikymo, niekada nebuvo pastebėjęs, kad jo motina bendrautų su nepažįstamais asmenimis, tokių pinigų (90 000 Lt) nėra turėjusi, juolab apie namų pardavimą niekada nebuvo jokios kalbos. Valstybinės žemės išpirkimo procedūra buvo pradėta jau 1996 metais, už žemę buvo sumokėta 798,39 Lt ir 17 511,04 Lt, mokant investiciniais čekiais, todėl skolintis pinigų žemės išpirkimui nebuvo jokio poreikio. Atkreipė dėmesį, kad jeigu pareiškimas būtų patenkintas, jis reikštų ieškinį dėl vekselio nuginčijimo, tačiau pareiškėja iš anksto sudarė kliūtis rašysenos ekspertizės atlikimui, kadangi Reikalavimo perleidimo sutartyje yra nurodyta, kad A. I. vekselio originalo neišsaugojo. Suinteresuoto asmens teigimu, A. I. turėjo dvejus metus pateikti vykdomąjį įrašą ir to nepadarė laisva valia. Tai, kad jis atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, taip pat nėra pagrindas tenkinti pareiškimo, nes A. I. turėjo visas galimybes naudotis advokatų teisinėmis paslaugomis, todėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas yra praleistas išimtinai dėl aplinkybių, priklausančių nuo A. I. valios.
3. Liudytojas A. I. teisme duodamas parodymus nurodė, kad iš M. J. ketino pirkti namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 180 000 Lt, todėl sumokėjo jai 90 000 Lt užstato. Jokios preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo sudarę. Termino sumokėti kitą pinigų dalį nebuvo numatę. Vekselis ir pinigų perdavimas buvo atliktas pas notarą. 2016 m. birželio mėn. liudytojas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kad neprarastų pinigų (90 000 Lt), taip jam patarė juristas. Tai, kad reikėjo pateikti vykdomąjį įrašą antstoliui, jis nežinojo, taip pat nežinojo, kad yra nustatytas imperatyvus vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui terminas. Nurodė, kad būdamas įkalinimo įstaigoje turėjo galimybę naudotis teisinėmis paslaugomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškimą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju, remiantis įstatyminiu reglamentavimu, terminas pareiškėjos vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti faktiškai yra praleistas.
6. Remiantis CPK 608 straipsniu, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis. Terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti yra procesinio pobūdžio, todėl jis, teismui konstatavus svarbias praleidimo priežastis, gali būti atnaujintas. Įstatymas nenumato konkrečių tokio senaties termino atnaujinimo pagrindų sąrašo ir kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymams numatant, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas, įgyvendindamas šią diskrecijos teisę, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, kodėl vykdomasis įrašas nebuvo įstatymo nustatytu laiku perduotas vykdymui, pareiškėja ir liudytojas davė prieštaringus parodymus. Pareiškėja teigė, kad A. I. bandė dėl skolos grąžinimo su skolininke susitarti gražiuoju, tačiau skolininkė skųsdavosi sunkia finansine padėtimi, dėl ko prašė palaukti ir neperduoti vykdomojo dokumento vykdymui, o liudytojas A. I. – tikrasis vekselio ir vykdomojo įrašo turėtojas – aiškino, kad taip bandė išsaugoti pinigus, kuriuos sumokėjo M. J., ketindamas nusipirkti iš jos namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat skiriasi ir paties vekselio atsiradimo pagrindas, pareiškėjos teigimu, vekselis buvo išduotas, nes M. J. pasiskolino iš A. I. valstybinės žemės išpirkimui bei nuosavybės teise valdomų pastatų pardavimui, o liudytojas teisme aiškino, kad ketino pirkti iš M. J. namą, nors nei preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo sudarę, nei numatę termino sandorio įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad tai, kokiu pagrindu buvo išduotas vekselis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau dėl kokios svarbios priežasties vykdomasis įrašas nebuvo pateiktas antstoliui vykdyti laiku, pareiškėja nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, o rėmėsi tik subjektyviu vertinimu. Teismo vertinimu, tai, kad A. I., 2008 m. birželio 28 d. išėmęs vykdomąjį įrašą, neperdavė jo vykdyti antstoliui, nes, pasak jo, nežinojo, kad yra imperatyvus įstatymo terminas, numatantis vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti tvarką, nėra pagrindas padaryti išvadą, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o priešingai, darytina išvada, kad terminas praleistas dėl subjektyvių aplinkybių, pareiškėjos subjektyvių įsitikinimų, taip pat nerūpestingumo, neatidumo ir pasyvumo įgyvendinant savo teises. A. I. įkalinimo įstaigoje buvo nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2015 m. liepos 7 d., kaip pats nurodė, turėjo galimybę naudotis advokato teisinėmis paslaugomis, todėl darytina išvada, kad A. I. praleido terminą išimtinai dėl aplinkybių, priklausančių nuo jo paties valios. Liudytojo argumentas, kad jis pamiršo apie vekselį ir apie vykdomąjį įrašą, vertinamas kritiškai, nes pamiršti apie tokio dydžio skolą, anot teismo, skamba neįtikėtinai.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad terminas pateikti vykdomąjį įrašą vykdyti pasibaigė 2013 m. birželio 28 d., o pareiškimas teismui pateiktas 2016 m. lapkričio 7 d., praėjus daugiau kaip trejiems metams po termino pabaigos, todėl termino praleidimo trukmė vertinama ženkliai.
9. Tai, kad reikalavimo perleidimo sutartimi A. I. perleido reikalavimo teisę į M. J. skolą išieškotojai – pareiškėjai, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pateikti vykdomąjį įrašą, nes pareiškėja, sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį, veikė savo pačios rizika, tai, kad ji apie praleistą terminą sužinojo tik po sutarties sudarymo, nėra pagrindas konstatuoti svarbia praleidimo priežastimi (CPK 608 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Pareiškėja UAB „PLF Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirminis vekselio turėtojas, A. I., 10 metų terminu apibrėžtas teises įgijo CPK pagrindu, nepažeisdamas teisės, ja nepiktnaudžiavo, todėl teisinio reguliavimo pataisomis, kuriomis per pusę sutrumpintas šių teisių įgyvendinimo terminas, jei iš išieškotojo būtų atimta teisė įgyvendinti teisėtai įgytas teises, būtų pažeisti jo teisėti interesai bei lūkesčiai.
2. CPK 608 straipsnio aiškinimas, kai vertinama dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo susiklostanti teisinė situacija, kokia yra šioje byloje, turi universaliai užtikrinti išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugą.
3. Nagrinėjamoje byloje neaišku, iš kokių aplinkybių teismas nustatė, kad A. I. buvo nerūpestingas. A. I. nuo 2010 m. spalio iki 2015 m. liepos praleido įkalinimo įstaigoje. Jis sunkiai priėmė šį likimo išbandymą, todėl ilgą laiką sudėtingai adaptavosi visuomenėje, o vėliau net paliko šalį.
4. Teismas neatsižvelgė, kad A. I. turėjo gynėją, tačiau tai visiškai nereiškia, kad jis turėjo galimybę jam atstovauti vekselio pateikimo antstoliui apimtyje. A. I. atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje jo artimieji namuose vekselio nerado. Tik po to, kai A. I. perleido reikalavimo teisę, o reikalavimo įgijėjas pradėjo ieškoti vekselio originalo, paaiškėjo, kad vekselį visą šį laiką turėjo A. I. gynėjas tarp bylos dokumentų. Taigi teismas neatsižvelgė į ribotą galimybę pateikti vekselį vykdymui.
5. Teismas nagrinėjo pinigų skolinimo pagrįstumą, tačiau tai peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Nors teismas šioje vietoje įžvelgė A. I. parodymų prieštaringumą, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo vekselio išdavimo praėjo nemažai laiko, ir A. I. galėjo visų aplinkybių neatsiminti.
6. Pareiškėja kreipėsi į teismą ne dėl vekselio pagrįstumo pripažinimo, o dėl termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti atnaujinimo, todėl nematė poreikio teikti 2008 m. sausio 16 d. sutarties, kurioje A. I. ir M. J. tarėsi dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ateityje. Tačiau kadangi teismas skundžiamą nutartį grindžia motyvu apie abejotiną pagrindą pasirašyti vekselį, pareiškėja prašo prijungti prie bylos minėtą sutartį, kurioje aiškiai matoma šalių valia.
7. Vykdomasis įrašas buvo padarytas notarės, todėl abejoti teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Kadangi byloje nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima abejoti išieškotojo įgytų procesinių teisių teisėtumu, jo teisės gintinos – praleistas terminas pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti turi būti atnaujintas.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. J. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai vadovavosi galiojančia CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, numatančia 5 metų terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes, remiantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.
2. A. I. į įkalinimo įstaigą pateko 2010 m. spalio mėnesį, t. y. praėjus 2 metams ir 3 mėn. nuo termino pateikti antstoliui vykdomąjį įrašą pradžios. Per šį laikotarpį A. I. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo teisėms įgyvendinti ir neteikė antstoliui vykdomojo dokumento. Atsižvelgiant į išieškotinos sumos dydį, A. I. elgesys vertintinas kaip itin nerūpestingas.
3. Apeliantė netinkamai aiškina teismo motyvą dėl A. I. galimybės naudotis teisinėmis paslaugomis, nepagrįstai susiaurindamas iki aspekto, kad A. I. turėjo gynėją baudžiamojoje byloje.
4. Teismo posėdžio metu, duodamas parodymus, A. I. kalbėjo užtikrintai ir nenurodė teismui, kad kokių nors aplinkybių jis neatsimena ar dėl jų abejoja.
5. A. I. parodė, kad antstoliui vykdomojo dokumento neperdavė, nes nežinojo, kad reikia šį dokumentą pateikti antstoliui, taip pat nežinojo, kad šiam pateikimui yra įstatymu nustatytas terminas. Šiais parodymais A. I. paneigia visas pareiškėjos pareiškime bei atskirajame skunde nurodomas termino praleidimo priežastis. Šie parodymai aiškiai parodo, kad terminas praleistas išimtinai dėl A. I. nerūpestingumo ir aplaidumo, nes įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo pareigos elgtis pagal įstatymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Atskirasis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., 338 str.).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdomąjį dokumentą – notaro vykdomąjį įrašą – vykdyti.
14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad sprendžiant klausimą dėl notaro vykdomojo įrašo pateikimo priverstinai vykdyti termino, taikomas CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, reglamentuojantis vykdomųjų raštų pagal teismo sprendimus pateikimą vykdyti. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nei Notariato įstatyme, nei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme kitokio termino, per kurį notaro vykdomasis įrašas gali būti pateiktas vykdyti, nėra nustatyta (CPK 606 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2012).
15. Remiantis CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2011 m. spalio 1 d., notaro vykdomasis įrašas gali būti pateiktas vykdyti per penkerius metus nuo jo išdavimo dienos. Iki tol galiojusi šios dalies redakcija numatė dešimties metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą.
16. Nagrinėjamu atveju vykdomasis įrašas padarytas 2008 m. birželio 28 d., t. y. dar galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai, numačiusiai dešimties metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, todėl, anot apeliantės, jei iš jos būtų atimta teisė įgyvendinti teisėtai įgytas teises, naujomis teisinio reguliavimo pataisomis būtų pažeisti jos teisėti interesai bei lūkesčiai.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, <..> todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. Kasacinio teismo vertinimu, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai nesudaro pagrindo kitaip aiškinti CPK 3 straipsnio 8 dalies ir 606 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą, turi būti taikoma priklausomai nuo vykdomojo rašto pateikimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).
18. Taigi nagrinėjamu atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra taikomas galiojančioje CPK 602 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatytas penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, kurį apeliantė yra praleidusi.
19. CPK 608 straipsnyje yra nustatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai.
20. Prašymą atnaujinti praleistą terminą (termino praleidimo priežasčių svarbumą) apeliantė motyvavo tuo, kad pirminis vekselio turėtojas A. I., iš kurio apeliantė perėmė reikalavimo teisę, nuo 2010 m. spalio iki 2015 m. liepos praleido įkalinimo įstaigoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė savaime nepagrindžia termino praleidimo priežasčių svarbumo (šiame kontekste teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. A. I. buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus, jo suėmimą pakeitus namų areštu).
21. Apeliantės argumentai, kad A. I. sunkiai priėmė šį likimo išbandymą ir ilgą laiką sudėtingai adaptavosi visuomenėje, yra niekuo nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti įrodymais apeliantės teiginiai, kad vekselio turėtojas nerado vekselio, kad jį visą laiką turėjo jo gynėjas; kita vertus, net šioms aplinkybėms pasitvirtinus, jos nebūtų pagrindas pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis, nes jų atsiradimas priklausė paties vekselio turėtojo rizikai.
22. Be to, kaip teisingai atkreipia dėmesį suinteresuotas asmuo A. J., nuo vykdomojo įrašo padarymo iki vekselio turėtojo patekimo į įkalinimo įstaigą buvo praėję daugiau kaip dveji metai, ir jokių objektyvių kliūčių, trukdžiusių vekselio turėtojui tuo metu pateikti vykdomąjį įrašą vykdyti, apeliantė neįrodė (pareiškime esantis tvirtinimas, kad vekselio turėtojas taip elgėsi skolininkės prašymu, taip pat nepagrįstas jokiais įrodymais).
23. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, byloje liudytoju apklaustas A. I. parodė, kad jis apskritai nežinojo, kad reikia pateikti vykdomąjį įrašą vykdyti, taip pat nežinojo, kad tam yra nustatytas imperatyvus terminas, o tai, kaip teisingai pažymi suinteresuotas asmuo A. J., paneigia visas apeliantės nurodomas termino praleidimo priežastis.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
25. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktą 2008 m. sausio 16 d. sutartį, nes, kaip ir nurodo pati pareiškėja, ji nėra susijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

             Teisėja                                                                                                   Vilija Mikuckienė