Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.2.;

 (S)

2.6.8.12.; 3.2.6.1.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Windlita“ atstovui advokatui S. A., atsakovės akcinės bendrovės „LITGRID“ atstovui E. Š., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GG LTU S21“ atstovui advokatui Ž. P., trečioji asmens Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovams I. G. ir R. R., išvadą duodančios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams L. M. ir R. B., išvadą duodančios institucijos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovėms J. J. ir D. B., išvadą duodančios institucijos Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos atstovams M. V. ir R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Windlita“ ieškinį dėl įpareigojimo panaikinti elektros perdavimo linijos tinklo rezervaciją, pareikštą atsakovėms akcinei bendrovei „LITGRID“ (toliau – LITGRID AB) ir UAB „GG LTU S21“, trečiasis asmuo - Radviliškio rajono savivaldybės administracija, išvadą duodančios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. 

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašo įpareigoti atsakovę LITGRID AB panaikinti perdavimo tinklo linijos (duomenys neskelbtini) rezervaciją, kuri rezervuota atsakovės LITGRID AB ir atsakovės UAB „GG LTU S21“ 2022-04-15 sudaryto ketinimo protokolo Nr. 22KP-11 pagrindu; pripažinti atsakovės LITGRID AB ir atsakovės UAB „GG LTU S21“ 2022-04-15 sudarytą ketinimo protokolą Nr. 22KP-11 negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.

Ieškinyje paaiškino, kad ieškovė yra atsinaujinančios energijos gamintoja, kuri planuoja vykdyti atsinaujinančios elektros energijos gamybos veiklą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Tam, kad ieškovė galėtų vystyti atsinaujinančios energijos (saulės ar vėjo) elektrinių parkus, ieškovė privalo su vienu iš operatorių – LITGRID AB arba AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasirašyti ketinimų protokolą, kuriuo ieškovė įsipareigotų atlikti elektrinių parko statybos darbus, o operatorius įsipareigotų prijungti elektrinių parką prie elektros tinklų. Ieškovė 2022-03-09 gavo išankstines prijungimo sąlygas tiek vėjo elektrinių parkui, tiek saulės elektrinių parkui prie elektros perdavimo linijos (duomenys neskelbtini), kurią valdo atsakovė LITGRID AB. Išankstinės sąlygos skirtos tam, kad atlikti projektinius skaičiavimus ir preliminariai įvertinti reikiamas investicijas, prijungiant vieną iš elektrinių parkų prie elektros perdavimo tinklo linijos (duomenys neskelbtini). Ieškovė planavo nurodytą veiklą, tikėjosi atlikti veiksmus, reikalingus ketinimo protokolo pasirašymui, tačiau 2022-04-19, ruošiantis veiklai, paaiškėjo, kad kiti gamintojai užrezervavo visą elektros perdavimo tinklo linijos (duomenys neskelbtini) pralaidumą, kuris sumažėjo nuo 60 MW iki 0 MW. Paaiškėjus aplinkybei, kad perdavimo tinklo linijos pralaidumas tapo lygus 0 MW, ieškovė neteikė prašymo sudaryti ketinimų protokolą, be to, ieškovės teigimu, aplink elektros perdavimo tinklo liniją (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtintų teritorijų planų elektrinių statymui, kurie būtini pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021-02-19 nutarimo Nr. O3E-241 Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo reikalavimus tam, kad gauti savivaldybės patvirtinimą, jog elektrinių statyba yra galima. Kadangi aplink elektros perdavimo tinklo liniją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, nėra jokių galiojančių teritorijų planavimo dokumentų dėl elektrinių statymo, ieškovės nuomone, nurodyta elektros perdavimo tinklo linija buvo rezervuota neteisėtai, nes gamintojai atsakovei niekaip negalėjo pateikti savivaldybės patvirtinimų, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, elektrinių statyba yra galima. Atkreipė dėmesį, kad masiškas elektros perdavimo tinklų linijų rezervavimas vyksta visoje Lietuvoje, o tai įtakoja numatyti teisinio reguliavimo pakeitimai (neprivalomas poveikio aplinkai vertinamas saulės elektrinėms, neliks pareigos elektrinių statybos numatyti teritorijų planavimo dokumentuose, elektrines bus galima statyti ir žemės ūkio paskirties žemės sklypuose). Paaiškino, kad ieškiniu ieškovė gina savo teisę (duomenys neskelbtini) savivaldybėje vystyti atsinaujinančios energijos elektrinių parkus, nes nepanaikinus perdavimo tinklo rezervacijų, ieškovė neturės pagrindo rengti teritorijų planavimo dokumentų, negalės pasirašyti ketinimų protokolo ir praras galimybę vystyti atsinaujinančios energijos elektrinių statybą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad, atsakovei LITGRID AB atsiliepime nurodžius informaciją, kad 2022-04-15 ketinimų protokolo Nr. 22KP-11 pagrindu visa ginčo elektros perdavimo linija rezervuota UAB „GG LTU S21“ ir šis protokolas yra kliūtis linijos rezervacijos atlaisvinimui, ji įgyvendina savo teisę tikslinti ieškinį. Papildomai paaiškino, kad, ieškovei gavus atsakovės LITGRID AB atsiliepimą, tapo žinoma, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ atsakovei LITGRID AB 2022-03-29 pateikė prašymą sudaryti ketinimų protokolą ir šis dokumentas buvo sudarytas 2022-04-15. Ieškovei taip pat tapo žinoma, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ saulės elektrinę planuoja įrengti ir statyti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovei tapo žinoma ir tai, kad atsakovei LITGRID AB kartu su 2022-03-29 prašymu buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2022-02-23 raštas Nr. S-574 (8.12) „Dėl saulės elektrinės įrengimo/statybos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galimumo“. Išdėstė poziciją, kad atsakovė LITGRID AB atsakovei UAB „GG LTU S21“ rezervavo 60 MW galios elektros perdavimo linijos pralaidumą neįvertinusi numatomo vystyti projekto įgyvendinimo realumo, nes neįsitikino žemės sklypo ploto pakankamumu nurodomo galingumo saulės jėgainių parkui statyti. Ieškovės nuomone, atsakovės UAB „GG LTU S21“ projekto įgyvendinimui reikalingas bent 60 - 70 ha žemės plotas, o ne 5,4952 ha plotas, kurį užima žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, nurodyta reiškia, kad visa elektros perdavimo tinklo linija (duomenys neskelbtini) rezervuota neteisėtai, taip užkertant kelią kitiems gamintojams, įskaitant ir ieškovę, vystyti elektrines ar atlikti kitus elektrinių statymui būtinus veiksmus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Ieškovė pažymėjo, kad elektros linijų išnaudojimas yra viešas interesas – valstybė yra suinteresuota, kad perdavimo ir paskirstymo linijos būtų išnaudojamos efektyviai ir kad sąžiningi būsimi gamintojai galėtų prisijungti prie linijos. Atsakovėms 2022-04-15 sudarius ketinimų protokolą galiojo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021-02-19 nutarimu Nr. O3E-241 patvirtintas LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas, kurio 4 punktas nustatė, kad operatoriaus teikiama prijungimo paslauga grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais, kuriais vadovaujantis atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektrinių prijungimu prie elektros tinklų. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 6 punktas taip pat numato operatoriaus pareigą teikiant prijungimo paslaugą prie tinklų laikytis teisės aktų ir techninių normatyvų reikalavimų, todėl operatorius turi paslaugą teikti ne formaliai, o užtikrinti, kad prie elektros tinklų būtų prijungtos tik tos gamintojų elektrinės, kurios atitinka teisės aktų reikalavimus ir techninių norminių dokumentų reikalavimus, o tai, ieškovės nuomone reiškia, kad atsakovė LITGRID AB, sudarydama ketinimų protokolą, turėjo įsitikinti rezervavimo teisėtumu ir atsakovės UAB „GG LTU S21“ realiomis galimybėmis vystyti numatomą elektrinės projektą pagal deklaruotus duomenis. Ieškovės nuomone, atsakovė pareigą vykdė netinkamai, kadangi rezervaciją atliko nesivadovaudama visuotinai taikoma technine norma pagal kurią 1 MW parko įrengimui reikia apie 1 ha ploto. Ieškovė teigia, jog sandoris (ketinimų protokolas), kuriuo siekiama apeiti įstatymo reikalavimus ir rezervuoti elektros perdavimo liniją neturint pakankamo žemės ploto deklaruojamos apimties projekto įgyvendinimui, yra niekinis. Atsakovių sudarytas ketinimo protokolas, ieškovės teigimu, prieštarauja viešajai tvarkai, kadangi atsakovė LITGRID AB rezervuojant ginčo linijos pralaidumus nevertino atsakovės UAB „GG LTU S21“ realios galimybės tokį parką vystyti pagal šios bendrovės deklaruojamus duomenis, o atsakovė UAB „GG LTU S21“ elektros linijos pralaidumus rezervavo realiai žinodama, kad galimybės vystyti numatomą saulės elektrinės parką pagal deklaruojamus duomenis neturi. Pažymėjo, jog dėl nurodytų atsakovių veiksmų ieškovė, kuri planuoja vystyti elektrines (duomenys neskelbtini) rajone ir kuri turi išankstines sąlygas elektrinių prijungimui, turi laukti iki bus sutvarkyti reikiami dokumentai, todėl praranda savo teisę vystyti elektrines (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

Dublike ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje esminis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, ar elektros perdavimo linijos galingumai pagal atsakovių sudarytą ketinimų protokolą rezervuoti teisėtai. Ieškovė laikosi pozicijos, kad rezervacija neteisėta, nes ja buvo užkirstas kelias kitiems gamintojams, tame tarpe ieškovei, vystyti elektrines ar atlikti kitus elektrinių statymui būtinus veiksmus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Tokią poziciją toliau grindė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais dėl galios ir ploto santykio pakankamumo ir tuo, jog atsakovės ketinimų protokolą sudarė operatoriui neįsitikinus projekto įgyvendinimo realumu. Vertindama atsakovės LITGRID AB atsiliepimo argumentus, kad operatorius, gavęs iš gamintojo riekiamus dokumentus, patikrina, ar yra nurodyta elektros gamybos įrenginių galia ir tipas, ar yra išreikštas aiškus patvirtinimas, jog elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima, išdėstė poziciją, jog tuo operatorius pripažino, jog realios projekto įgyvendinimo galimybės nevertino. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė LITGRID AB kaip operatorius iš esmės vykdo viešo administravimo subjekto funkcijas ir jos veiksmai turėtų būti vertinami viešąjį administravimą reglamentuojančių normų prasme. Papildomai pažymėjo tai, kad ketinimų protokolą atsakovė UAB „GG LTU S21“ sudarė 2022-03-29 perleistų išankstinių prisijungimo sąlygų Nr. 22SD-1410 pagrindu ir išdėstė nuomonę, kad išankstinės prijungimo sąlygos, kaip ir pats ketinimų protokolas, sudarytas jų pagrindu, negali būti reikalavimo teisių perleidimo objektas, tai yra, atsakovė UAB „GG LTU S21“ negalėjo perimti reikalavimo teisių pagal 2022-03-29 išankstines prijungimo sąlygas, o išankstinės prijungimo sąlygos privalomos turėti kreipiantis dėl ketinimų protokolo sudarymo. 

Atsakovė LITGRID AB ieškinį prašo atmesti. Atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo tvarka yra detaliai reglamentuota Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2022-01-01 iki 2022-07-07, taip pat LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021-02-19 nutarimu Nr. 03E-241. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalis numato, jog gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir pateikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. Šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalis įtvirtina perdavimo tinklų operatoriaus pareigą per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos su gamintoju pasirašyti ketinimų protokolą. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 1 - 10 punktai detalizuoja tai, kas privalo būti nurodyta ketinimų protokole. LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo 16 punktas numato, jog prašymą pasirašyti ketinimų protokolą gamintojas operatoriui teikia, turėdamas galiojančias išankstines prijungimo sąlygas ir apsisprendęs dėl investicijų tikslingumo. Šio aprašo 17.1 - 17.3. punktai detalizuoja dokumentų, kuriuos privalo pateikti gamintojas, siekdamas sudaryti ketinimų protokolą, sąrašą. Šie dokumentai yra: 1) nustatytos formos prašymas pasirašyti ketinimų protokolą; 2) savivaldybės, kurioje numatoma statyti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima; 3) kai gamintojas planuoja statyti vėjo elektrines, Lietuvos kariuomenės ir (arba) kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos patvirtinimą, kad atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, teritorijose galima projektuoti ir statyti vėjo elektrines. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė 2022-03-09 gavo du vienetus išankstinių prijungimo sąlygų, tačiau ieškovei ruošiantis elektrinių parko vystymo procesui, kiti gamintojai užrezervavo visą elektros perdavimo tinklo linijos (duomenys neskelbtini) pralaidumą, dėl ko minėtos linijos pralaidumas sumažėjo nuo 60 MW iki 0 MW, atsakovė paaiškino, kad atsakovė su UAB „GG LTU S21“ jos 2022-03- 29 prašymo pasirašyti ketinimų protokolą pagrindu 2022-04-15 sudarė ketinimų protokolą Nr. 22KP-11 dėl 78 MW suminės saulės modulių įrengtosios galios nuolatinės srovės (DC, gamintojo saulės modulių parko) pusėje/60 MW suminės vardinės DC/AC keitiklių galios kintamos srovės (AC, prijungimo prie perdavimo tinklo taško) prijungimo prie atsakovės valdomų elektros perdavimo tinklų. Kartu su prašymu atsakovei buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2022-02-23 raštas Nr. S-574 (8.12) „Dėl saulės elektrinės įrengimo/statybos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galimumo“, kuriame išreikštas patvirtinimas, kad saulės elektrinės (leistinoji generuoti į tinklą galia 60 MW, įrengtoji generatorių galia 78MW) įrengimas ir statyba žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra galima. Kadangi savivaldybė nurodytame rašte išreiškė patvirtinimą, atsakovė objektyviai neturėjo teisinio ar faktinio pagrindo atsisakyti sudaryti ketinimų protokolą su gamintoju UAB „GG LTU S21“, nes pagal nurodyto tvarkos aprašo 24.2. punktą nuo ketinimų protokolo pasirašymo su gamintoju dienos, operatorius rezervuoja ketinimų protokole nurodytos galios ir tipo elektros įrenginiams prijungti reikalingą elektros tinklų galią ir pralaidumus gamintojui, kai gamintojas ketinimų protokolą pasirašė neketindamas dalyvauti aukcione. Vadovaudamasi nurodytu reguliavimu atsakovė įgyvendino savo pareigą ir rezervavo gamintojo naudai 60 MW linijos (duomenys neskelbtini) pralaidumą. Pažymėjo, kad visas linijos (duomenys neskelbtini) pralaidumas yra 60 MW, todėl minėtu ketinimų protokolu UAB „GG LTU S21“ naudai buvo rezervuotas visas atitinkamos linijos pralaidumas. Atkreipė dėmesį, kad nei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, nei nurodytas tvarkos aprašas, nei bet kokie kiti teisės aktai neįtvirtina atsakovės, kaip perdavimo tinklų operatoriaus, pareigos tikrinti, ar savivaldybių patvirtinimai išduoti pagrįstai ir teisėtai. Atsakovei iš ieškinio turinio neaišku, kaip ir kokiu būdu atsakovė galėjo pažeisti ieškovės teises ir interesus, todėl atsakovė ieškovės ieškinį vertina, kaip deklaratyvų, nesąžiningą ir pareikštą netinkamam atsakovui, paremtą siekiu stabdyti teisėtai ir pagrįstai su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių (ketinimų protokolų) vykdymą.

Atsakovė LITGRID AB atsiliepimu į patikslintą ieškinį palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Atkreipė dėmesį, jog patikslintame ieškinyje ieškovė reikalavimus pripažinti negaliojančiu atsakovių sudarytą ketinimų protokolą bei panaikinti to pagrindu atliktą elektros perdavimo tinklo linijos (duomenys neskelbtini) rezervaciją grindžia iš esmės vienu vieninteliu argumentu, o būtent tuo, jog žemės sklypas, kurio teritorijoje atsakovė UAB „GG LTU S21“ planuoja vystyti savo elektros energijos gamybos įrenginius, yra nepakankamo ploto. Nesutikdama su ieškovės teigimu, jog atsakovė LITGRID AB, veikdama kaip perdavimo tinklų operatorius, prieš sudarydama ketinimų protokolą ir rezervuodama tinklo pralaidumus UAB „GG LTU S21“ naudai, privalėjo įsitikinti UAB „GG LTU S21“ galimybe realiai įgyvendinti projektą, įskaitant ir pasirinkto žemės ploto pakankamumą atitinkamos galios elektrinės vystymui, pažymėjo, jog ieškovė, nesant teisinio pagrindo, siekia nepagristai ir neteisėtai sukurti atsakovei LITGRID AB pareigas teisės aktuose nenumatytas pareigas, ir tai traktuoti kaip neteisėtus veiksmus. Pakartotinai išdėsčiusi atsiliepime į ieškinį cituotas teisės normas, pakartotinai akcentavo, kad teisės aktais nėra įtvirtinta atsakovės LITGRID AB pareiga vertinti, ar konkretaus gamintojo pasirinkto žemės sklypo plotas yra pakankamas tam tikros galios elektros gamybos įrenginiui. Nurodė, kad elektros gamybos įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo procedūrų etapai yra diferencijuoti tarp skirtingų viešojo administravimo subjektų, o žemės sklypų pakankamumo vertinimo atlikimas patenka į savivaldybės, kurios teritorijoje gamintojas planuoja vystyti savo elektros energijos gamybos įrenginius, kompetenciją ir tai akivaizdu iš to, kad savivaldybės patvirtinimas teikiamas su prašymu sudaryti ketinimų protokolą. Atsakovė LITGRID AB, kaip operatorius, gavusi iš gamintojo reikiamus dokumentus, tik atlieka jų turinio atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimą, t. y. tik patikrina, ar yra nurodyta elektros gamybos įrenginių galia ir tipas bei, ar yra išreikštas aiškus patvirtinimas, jog elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus gamintojo valdomame sklype yra galima. Akcentavo, jog 2022-07-08 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcija, kurioje įtvirtintas teisinis reguliavimas įpareigojantis gamintoją teikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas yra pakankamas ir, atitinkamai, perdavimo tinklu operatoriaus pareiga tikrinti šiuos duomenis. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 1 dalis bei tvarkos aprašo 29 punktas įtvirtina pareigą gamintojams, sudariusiems ketinimų protokolus, pateikti įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuriuo gali būti pasinaudota gamintojui nevykdant arba netinkamai vykdant ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus, kas atsakovės nuomone reiškia, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs veiksmingą (atsižvelgiant į ypatingai dideles prievolių įvykdymo užtikrinimo sumas) gamintojų atgrasymo nuo nesąžiningų veiksmų arba neveikimo priemonę, kuri užtikrina ir viešąjį interesą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė ieškinį grįsdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 - 1.81 straipsnių nuostatomis, neatskleidė ir nepagrindė, kokius konkrečiai įstatymo reikalavimus jos teigimu buvo siekiama apeiti prašomu pripažinti negaliojančiu ketinimų protokolu.

Atsakovė LITGRID AB triplike atkreipė dėmesį, jog ieškovė dublike didžiąja dalimi atkartoja ieškinyje išdėstytus argumentus ir pareikštą reikalavimą grindžia ieškinyje dėstomu iš esmės vienu vieninteliu argumentu dėl žemės sklypo ploto, kuriame UAB „GG LTU S21 planuoja vystyti elektros energijos gamybos įrenginius. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimais pakartojo anksčiau procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, akcentuodama tai, kad ieškovė, siekdama išimtinai jai palankaus tikslo, visiškai ignoruoja teisinės valstybės principą, iškreipia atsakovės arba išvadas duodančių institucijų argumentus, suteikdama klaidingą prasmę ir neegzistuojančių pareigų nevykdymą traktuoja kaip tariamai neteisėtus veiksmus. Atkreipė dėmesį, kad Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto VERT 2022-10-24 nutarimu Nr. O3E-1468, nuostatos, kuriomis remiasi ieškovė, įsigaliojo tik 2022-10-25, t. y. jau po to, kai ši civilinė byla buvo pradėta nagrinėti teisme bei gerokai vėliau nei buvo vykdomos procedūros dėl ieškovės ir atsakovės ir UAB „GG LTU S21“ elektros gamybos įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo. Pažymėjo, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit –teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo, o ieškovė šį principą ignoruoja.

Atsakovė UAB „GG LTU S21“ prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovės prašomas pripažinti negaliojančiu ketinimų protokolas yra sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais aprašo ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2011-07-11 nutarimo Nr. O3-163 „Dėl elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos patvirtinimo“ nuostatomis. Atsakovėms pasirašant ketinimų protokolą galiojo LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais aprašas, suderintas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021-02-19 nutarimu Nr. O3E-241. Nuo 2022-06-04 pradėjo galioti LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais aprašas, suderintas minėtos dienos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. Nr. O3E-832. Atkreipė dėmesį, jog ginčui aktualios nuostatos abejose aprašuose išliko nepasikeitusios, išskyrus punktų numeraciją. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2023-03-06 nutarimu Nr. O3E-254 patvirtino naujausią LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, kurio nuostatos šiam ginčui neaktualios, kadangi ieškovė kelia klausimus dėl ketinimų protokolo teisėtumo, tai yra dėl aplinkybių, kurios susiklostė dar iki ketinimų protokolo pasirašymo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė reiškia reikalavimą, kuris yra grindžiamas ketinimų protokolo metu negaliojusiais teisės aktais. Išdėstė poziciją, jog ieškovė ieškinį pareiškė neturėdama teisės reikšti reikalavimo dėl ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu, kadangi net ir tuo atveju, jei bus panaikintas ketinimų protokolas, nėra jokios garantijos, kad ketinimų protokolą dėl elektrinės prijungimo prie elektros linijos (duomenys neskelbtini) galės sudaryti būtent ieškovė. Paaiškino, kad išankstinės prijungimo sąlygos yra skirtos gamintojui įvertinti ekonominio modelio naudingumą, apsispręsti dėl investicijų, tačiau nesukuria jokios garantijos, kad su gamintoju, gavusiu išankstines prijungimo sąlygas, bus sudarytas ketinimų protokolas, nes ketinimų protokolas dėl elektros linijoje esančios laisvos galios sudaromas su tuo, kuris pirmasis kreipėsi dėl ketinimų protokolo sudarymo. Ieškovės galimybė sudaryti ketinimų protokolą priklauso ne tik nuo to, ar su prašymu anksčiau nesikreipė ir ketinimų protokolo anksčiau nesudarė kiti gamintojai, bet ir nuo to, ar ieškovė atitinka kitas įstatymuose įtvirtintas imperatyvias sąlygas tam, kad su ja būtų sudarytas ketinimų protokolas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė 2022-04-15 atitiko ir atitinka kitas sąlygas, kurios būtinos ketinimo protokolui sudaryti (prašymo pasirašyti ketinimų protokolą, savivaldybės patvirtinimą ir kitus) taip pat įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės finansines galimybes įvykdyti prievolių vykdymo užtikrinimą. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę LITGRID AB dėl ketinimų protokolo sudarymo, todėl atsakovės vertinimu, ieškovė nėra įgyvendinusi jai išankstinių prijungimo sąlygų ir teisės aktų nuostatos suteiktos subjektinės teisės. Ieškovės sprendimą neįgyvendintą teisę ginti teisme atsakovė prilygina siekiui išvengti teisės aktuose numatytų ir tokiu atveju privalomai taikomų pasekmių, nes nesant galimybės prijungti gamintojo elektrinės prie elektros tinklų ir pasirašyti ketinimo protokolo pagal išduotas išankstines prisijungimo sąlygas, ieškovė turėtų pareigą kreiptis dėl naujų išankstinių prisijungimo sąlygų gavimo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovei 2022-03-09 išduotos išankstinės prijungimo sąlygos yra negaliojančios, nes išankstinės prijungimo sąlygos galioja 6 mėnesius nuo jų išdavimo gamintojui dienos. Ieškovės pareikštas ieškinys išankstinių prisijungimo sąlygų galiojimo termino skaičiavimo nesustabdė, o ieškovė neprašė terminą stabdyti taikant laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nereiškia reikalavimo dėl išankstinių prijungimo sąlygų termino pratęsimo ar pripažinimo. Kadangi ieškovei išduotos išankstinės prisijungimo sąlygos nebegalioja nuo 2022-09-09, net ir esant laisvos galios elektros linijoje (duomenys neskelbtini), pagal negaliojančias išankstines prijungimo sąlygas ieškovė negalėtų sudaryti ketinimų protokolo. Atsakovė konceptualiai sutinka su ieškovės teiginiu, kad „elektros linijų išnaudojimas yra viešas interesas ir valstybė yra suinteresuota, kad sąžiningi būsimi gamintojai galėtų prisijungti prie linijos“, tačiau pažymėjo, jog įstatymai nustato tvarką ir procedūras, kaip laisva elektros tinklo galia yra skirstoma suinteresuotiems asmenims, o tokiu atveju ieškovė tam, kad įrodytų teisės principo pažeidimą privalo įrodyti teisės akto pažeidimą. Ieškovė teigdama, kad atsakovė LITGRID AB rezervuodama liniją ir sudarydama ginčijamą ketinimų protokolą turėjo įsitikinti, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ turės realias galimybes įgyvendinti numatomą vystyti saulės elektrinės projektą pagal deklaruotus duomenis, nenurodė teisės aktų nuostatų, kurios atsakovę LITGRID AB tai įpareigojo daryti, taip pat nenurodė teisės normų, kurios būtų pažeistos, sudarant ginčijamą ketinimų protokolą. Ieškovė darydama nuorodą į elektrinės galios ir žemės ploto santykį ir teigdama, kad atsakovė LITGRID AB, sudarydama ketinimų protokolą turėjo įsitikinti, jog numatytas vystyti didelės apimties saulės jėgainių parkas galės būti realiai išvystytas, nėra teisi, nes ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo metu (2022-04-15) galiojusių teisės aktų nuostatomis tokia pareiga atsakovei LITGRID AB nebuvo nustatyta. Sudarius ketinimų protokolą nebuvo pažeisti viešieji interesai, nes rizika dėl ketinimų protokolu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo pagal jo sudarymo metu galiojusius teisės aktus buvo valdoma per operatoriui teikiamą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį operatoriui gamintojo įsipareigojimų pastatyti ketinimų protokole nurodytosios įrengtosios galios elektrinę įvykdymą. Pažymėjo, kad yra pateikusi savo prievolių pagal ketinimų protokolą įvykdymo užtikrinimą. Atsakove įgyvendina elektrinės prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų etapus taip, kaip tai numatyta: po ketinimų protokolo sudarymo ji pateikė prievolių įvykdymo užtikrinimą; Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba 2022-06-30 priėmė nutarimą Nr. O3E-945 išduoti atsakovei leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Kadangi atsakovė realiai įgyvendina ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus, ieškovės teiginiai jog atsakovė UAB „GG LTU S21“ liniją rezervavo realiai žinodama, kad galimybės vystyti numatomą saulės elektrinės parką pagal deklaruojamus duomenis neturi, neatitinka tikrovės, kaip ir argumentai, kad ginčijamas ketinimų protokolas sudarytas apeinant įstatymo reikalavimus, pažeidžiant viešąją tvarką ir gerą moralę. Nėra pagrįsti ir atsakovės teiginiai, kad nebuvo galima perleisti išankstinių prijungimo sąlygų, kadangi aprašas nedraudė perleisti išankstinių prijungimo sąlygų, šie klausimai aprašo nuostatomis apskritai nebuvo reguliuojami. Išankstinės prijungimo sąlygos galėjo būti civilinės apyvartos objektu, taigi, UAB „GG LTU S6“, kuri yra tos pačios įmonių grupės įmonė kaip ir atsakovė UAB „GG LTU S21, turėjo teisę perleisti atsakovei išankstines prijungimo sąlygas. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė, teigdama, jog savivaldybė išduodama 2022-02-23 sutikimą Nr. S-574 (8.12) privalėjo įvertinti galimybės išplėtoti saulės elektrinę nurodytame sklype realumą, neginčija atsakovei išduoto savivaldybės patvirtinimo, ir pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 9-10 punktus savivaldybės patvirtinimo esmė yra atsakymas, ar atitinkamos elektrinės statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus iš esmės yra galima.

Trečiasis asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracija paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 9 punktu gamintojas tinklų operatoriui turi pateikti savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021-02-19 nutarimo Nr. O3E-241 „Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo derinimo“, patvirtinto Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo 17.2. punktą savivaldybės, kurioje numatoma statyti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima. Nurodė, kad Elektros energetikos įstatymo nuostata, jog privaloma pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti atsirado tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201, 732 straipsniais įstatyme ir įsigaliojo 2022 -07-08, todėl vadovaudamasi aukščiau išdėstytų teisės aktų reikalavimais Radviliškio rajono savivaldybės administracija rengdama 2022-02-23 dokumentą Nr. S-574 (8.12) „Dėl saulės elektrinės įrengimo/statybos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galimumo“, kuriuo patvirtino, kad saulės elektrinės (leistinoji generuoti į tinklą galia 60MW, įrengtoji generatorių galia 78MW) įrengimas ir statyba žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra galimas, vertino statybos ir įrengimo galimumą minėtame žemės sklype pagal savo kompetenciją tik galiojančių teritorijų planavimo dokumentų aspektu.

Išvadą duodanti institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ši institucija į bylą išvadą teikiančia institucija įtraukta ieškovės prašymu tikslu pateikti išvadą dalyje dėl saulės ir vėjo elektrinių statybai reikalingų teritorijų planavimo dokumentų, kurie yra reikalingi gauti savivaldybės administracijos patvirtinimą; išaiškinti kokios paskirties žemėje yra leidžiama statyti elektrines, kokios galios elektrinės gali būti statomos nekeičiant žemės paskirties, ar yra išimčių dėl saulės elektrinių statymo. Atkreipė dėmesį, kad byloje esančiame Aplinkos ministerijos 2022-03-31 rašte Nr. (14)-D8(E)-1735 Aplinkos ministerija teikė nuomonę Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijai dėl saulės elektrinių parkų statybai tinkamos teritorijos. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl prijungimo prie elektros perdavimo linijos, leistinumo plėtoti elektros gamybinius pajėgumus. Šis klausiamas nepriskirtinas Aplinkos ministerijos kompetencijai, todėl dėl atsakovės LITGRID AB, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, savivaldybės ar kitų subjektų pritarimų/sprendimų gavimo nepasisakoma. Išvada teikiama dėl teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė nedetalizavo žemės sklypo paskirties, kurioje ieškovė ar kiti asmenys pageidavo statyti saulės šviesos energijos ar vėjo elektrines, todėl teikiami apibendrinti paaiškinimai dėl teisės aktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų statinių statybai. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnyje, 14-16 straipsniuose įtvirtinta bendroji teisė statyti statinius pagal savivaldybės lygmens bendruosius planus. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir (ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnis įpareigoja žemės savininkus ir kitus naudotojus, inter alia, naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalį žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Iš esmės šis teisinis reguliavimas reiškia, kad žemės sklype vykdoma ar numatoma vykdyti veikla ir su ja susijusi statyba turi atitikti nustatyto žemės sklypo naudojimo būdą pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, reikalavimus ar kitų teisės aktų, pavyzdžiui, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, reikalavimus. Vadovaujantis minėto Aprašo 19, 21, 22 ir 27 punktais, saulės šviesos energijos elektrinių statinių statyba galima žemės sklypuose, kurių naudojimo būdai: „Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“, „Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“, „Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“ (tik esamose vandenvietėse) ir „Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos“ (esamuose sąvartynuose). Vadovaujantis minėto Aprašo 19, 21 punktais vėjo elektrines galima statyti žemės sklypuose, kurių naudojimo būdai: „Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“, „Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“. Jei vėjo ar saulės šviesos elektrinė statoma kaip pagrindinio statinio priklausinys, tokiu atveju statybos galimybės vertintinos pagal pagrindinio statinio statybos leistinumą, nebent teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose būtų konkretūs draudimai tokios elektrinės statybai, pvz. saugomoje teritorijoje. Be to, pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai. Įrenginių įrengimo ant pastato stogo šio pastato paskirtis ir žemės sklype vykdoma veikla (žemės sklypo naudojimo būdas) nepasikeičia, jeigu saulės šviesos elektrinių įrengimas ant šiame žemės sklype esančių pastatų nekeičia šių pastatų paskirties. Galimybę statyti saulės šviesos energijos ir vėjo elektrines žemės ūkio paskirties žemėje įtvirtina Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo. Iki 2022-07-08 galiojusiose Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies nuostatose buvo numatyta, kad atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 500 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams; 5 dalis nustatė, kad kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams, o 7 dalis - ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, iki 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, neviršijančios teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio, ir šilumos siurbliai įrengiami be statybą leidžiančio dokumento. Pagal nuo 2022-07-08 galiojančias Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies nuostatas, neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti: 1) saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose; 2) vėjo elektrines (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis); 3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose; 4) hibridines elektrines – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Nuo 2022-07-08 galiojanti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 4 dalies redakcija taip pat numato, kad statant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas elektrines, išskyrus saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis), žemės ūkio paskirties sklypuose turi būti užtikrinta galimybė naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą. Už žemės naudojimą pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą atsako šių žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytame sutikime nenumatyta kitaip, o šio straipsnio 5 dalis numato, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytose teritorijose šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Nuo 2022-07-08 galiojanti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalies redakcija numato, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba negalima) saulės šviesos energijos elektrinės statomos pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, šių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Statinių projektavimą ir statybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, statinio projektas (jeigu toks būtinas) rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga (jeigu juos atlikti privaloma); projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais. Statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnis nustato reikalavimus statybą leidžiantiems dokumentams bei jų išdavimui. Kada būtina atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (pvz., šio įstatymo šio įstatymo 2 priedo 1.6, 3.8 ar 11.18 punktų, redakcija galiojanti iki 2022-07-08; šio įstatymo 3 straipsnio 41 dalies, 1 ir 2 priedų, pvz., 1.6, 3.8, 11.18 punktų nuostatų redakcija, galiojanti nuo 2022-07-08). Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Išimtis dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo numato ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnis. Papildomai pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje pateikiama informacija apie poveikio aplinkai vertinimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė kreipėsi tik dėl išankstinių prijungimo sąlygų į LITGRID AB, kurios, kaip jose nurodyta, skirtos atlikti ikiprojektinius skaičiavimus ir preliminariai įvertinti reikiamas investicijas, prijungiant 60 MW suminės galios vėjo elektrines prie elektros perdavimo tinklo. Šios išankstinės prijungimo sąlygos nepakeičia prijungimo sąlygų ir perdavimo sistemos operatoriui LITGRID AB nesukuria jokių teisių ir pareigų bei gamintojui nerezervuoja elektrinės galios pralaidumo elektros perdavimo tinkle. Pagal išankstines prijungimo sąlygas negalima atlikti projektavimo darbų ir parengti prijungimo prie elektros perdavimo tinklo dalies techninio projekto, gamintojo elektros įrenginių prijungimui įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, mano, kad vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgtina į išankstinių prisijungimo sąlygų teisinę reikšmę elektrinės galios pralaidumo elektros perdavimo tinkle rezervavimui. Palaikė 2022-09-05 raštu Nr. D8(E)-4605 pateiktą nuomonę.

Išvadą duodanti institucija Lietuvos Respublikos energetikos ministerija nurodė, kad išvadą teikia klausimu, ar rezervuojant elektros energijos perdavimo linijos pajėgumus gali būti pajėgumai rezervuojami tokiai apimčiai, kuri neatitinka realių galimybių išvystyti projektą (yra neatitinkantis žemės plotas). Taip pat paaiškino, kad Energetikos ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsnyje nustatytas funkcijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi bei Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-08-07 nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 30 punktu, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išduoda leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir kontroliuoja leidimais reguliuojamą veiklą. Atsakydama į aukščiau nurodytą klausimą pažymėjo, kad Elektros energetikos įstatymo nuostata, jog privaloma pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti atsirado tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222 ,23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201, 732 straipsniais įstatyme ir įsigaliojo 2022-07-08. Elektros energetikos įstatymo 2022-07-08 redakcijos 22 straipsnio 9 dalies 12 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, iki tol tokio reikalavimo teisės aktuose nebuvo. Pateikė išvadą, kad, vadovaujantis nagrinėjamo ginčo laikotarpiui taikytina nuo 2022-01-01 iki 2022-07-07 galiojusia Elektros energetikos įstatymo redakcija, kad teisės aktuose nebuvo įtvirtinta atsakovės LITGRID AB pareiga vertinti, ar atsakovės UAB „GG LTU S21“ žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti.

Išvadą duodanti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, ieškovei siejant ketinimų protokolų ir rezervacijų galiojimą su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduodamais leidimais plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pažymėjo ir pažymint, kad ketinimų protokolą ir savivaldybės patvirtinimą bei jų teisėtumą vertina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, paaiškino, kad procedūra dėl leidimų išdavimo yra atskira administracinė procedūra, kuri vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-08-07 nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių nustatyta tvarka ir ginčams dėl šia tvarka priimtų sprendimų yra taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl elektros perdavimo tinklo linijos (duomenys neskelbtini) pralaidumo rezervacijų panaikinimo, tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, nei kaip viešojo administravimo subjekto, nei kaip ginčus neteismine tvarka nagrinėjančios institucijos, šios bylos nagrinėjamų klausimų apimtyje nei su ieškove, nei su atsakove AB „LITGRID“ nesieja jokie teisiniai santykiai. Pateiktoje išvadoje nurodė, kad taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje tarybai nustatytas funkcijas: kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą, kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai, išduoda energetikos veiklos licencijas ir leidimus, juos keičia, sustabdo licencijų ir leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų ir leidimų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą ar leidimais reguliuojamą veiklą ir kita. Tarybos veikla reguliuojant leidimais reguliuojamą elektros energetikos srityje yra ribota – šios ribos apibrėžiamos įstatymais, tai reiškia, kad taryba gali pasisakyti tik dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų, kiek tai susiję su reguliuojama veikla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi bei Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-08-07 nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 30 punktu, taryba išduoda leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir kontroliuoja leidimais reguliuojamą veiklą. Atsakant į ieškinyje pateiktą klausimą, ar rezervuojant elektros energijos perdavimo linijos pajėgumus gali būti pajėgumai rezervuojami tokiai apimčiai, kuri neatitinka realių galimybių išvystyti projektą (yra neatitinkantis žemės plotas), pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad rezervuojant liniją didelės apimties saulės energijos jėgainių parkui, turėjo būti įsitikinta galimybe realiai įgyvendinti projektą pagal deklaruotus duomenis. Šiuo aspektu pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostata, jog privaloma pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti atsirado tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201, 732 straipsniais įstatyme ir įsigaliojo 2022-07-08. Kitaip tariant, tik Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2022-07-08 redakcijos 22 straipsnio 9 dalies 12 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, iki tol tokio reikalavimo teisės aktuose nebuvo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis nagrinėjamo ginčo laikotarpiui taikytina nuo 2022-01-01 iki 2022-07-07 galiojusi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcija, teisės aktuose nebuvo įtvirtinta pareiga vertinti, ar žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas ketinimų protokolas atsakovių sudarytas 2022-04-15 jo pagrindu rezervuoti elektros perdavimo linijos (duomenys neskelbtini) pajėgumai, UAB „GG LTU S21“ tarybai pateikė prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, įrengiant 78 MW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinę (duomenys neskelbtini), kurį kartu su pateiktais dokumentais tolesnėje administracinėje procedūroje taryba įvertino, tarybos leidimų skyrius 2022-06-09 surašė pažymą Nr. O5E-804, kurioje konstatavo, kad UAB „GG LTU S21“ pateikė tarybai visus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir taisyklėse numatytus dokumentus, kurie reikalingi leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti, taip pat, kad visi UAB „GG LTU S21“ pateikti dokumentai atitinka taisyklių reikalavimus, ir taryba, atsižvelgdama į UAB „GG LTU S21“ prašymą ir minėtą pažymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 ir 17 straipsniais, taisyklių 7.1 papunkčiu, 2022-06-30 nutarimu Nr. O3E-945 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus UAB „GG LTU S21“ išdavimo“ 2022-06-30 išdavė UAB „GG LTU S21“ leidimą Nr. L-5841 plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimai bei ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos išankstinės prisijungimo sąlygos patvirtina, kad pagal ieškovės 2022-02-11 prašymus atsakovė AB „LITGRID 2022-03-09 ieškovei išdavė: 1) 2022-03-09 išankstines prisijungimo sąlygas 60 MW saulės elektrinių parko prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1127; 2) 2022-03-09 išankstines prisijungimo sąlygas 60 MW vėjo elektrinių parko prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1130. Pagal išankstinių prisijungimo sąlygų situacijos aprašymą: planuojamas statyti 60 MW suminės galios elektrines numatoma prijungti prie 110 kV elektros perdavimo linijos (duomenys neskelbtini), pastatant naują XX/110kV VSE TP, leistina generuoti suminė saulės ir vėjo elektrinių galia neturi viršyti 60 MW nuosavybės riboje. Nurodytose išankstinėse prisijungimo sąlygose nustatytas jų galiojimo laikas – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai (2022-09-09), išdėstyta jų paskirtis – atlikti ikiprojektinius skaičiavimus ir preliminariai įvertinti reikiamas investicijas, prijungiant 60 MW suminės galios vėjo elektrines prie elektros perdavimo tinklo, paaiškinta, kad ieškovei išduotos išankstinės prijungimo sąlygos nepakeičia prijungimo sąlygų ir perdavimo sistemos operatoriui LITGRID AB nesukuria jokių teisių ir pareigų bei gamintojui, t. y. ieškovei, nerezervuoja elektrinės galios pralaidumo elektros perdavimo tinkle; pagal šias išankstines prijungimo sąlygas negalima atlikti projektavimo darbų ir parengti prijungimo prie elektros perdavimo tinklo dalies techninio projekto, gamintojo elektros įrenginių prijungimui įgyvendinti.

Atsakovės LITGRID AB paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal 2022-02-28 prašymą UAB „GG LTU S6“ buvo išduotos 2022-03-29 išankstinės prisijungimo sąlygos 60 MW suminės nominalios (AC/DC) keitiklių galios saulės elektrinių parko prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1410, kurios buvo perleistos atsakovei UAB „GG LTU S21“. Gavus atsakovės UAB „GG LTU S21“ 2022-03-29 prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, 2022-03-29 sutikimą, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022-02-23 raštą Nr. S-574(8.12) dėl saulės elektrinės įrengimo/statybos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galimumo, su atsakove UAB „GG LTU S21“ 2022-04-15 buvo pasirašytas elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų ketinimų protokolas ir atsakovė LITGRID AB rezervavo atsakovės UAB „GG LTU S21“ naudai 60 MW linijos (duomenys neskelbtini) pralaidumų. Nurodyti dokumentai ir ieškovės pateiktas nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, sudarytas 2022-09-29, patvirtina, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ išankstinėse projektavimo sąlygose nurodytą elektrinę statyti ketino žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,4952 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022-02-23 rašte Nr. S-574(8.12) dėl saulės elektrinės įrengimo/statybos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galimumo, skirtame pateikti atsakovei LITGRID AB, nurodant, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galima elektrinės statyba, nebuvo nurodytas žemės sklypo plotas.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog atsakovė LITGRID AB prieš sudarydama ketinimų protokolą su atsakove UAB „GG LTU S21“ ir rezervuodama tinklo pralaidumus šios bendrovės naudai privalėjo įsitikinti jos galimybe realiai įgyvendinti projektą, įskaitant ir pasirinkto žemės ploto pakankamumą atitinkamos galios elektrinės vystymui. Taip pat tuo, kad atsakovių pasirašytas ketinimų protokolas prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, nes, rezervuojant linijos pralaidumus atsakovės UAB „GG LTU S21“ numatomam vystyti saulės elektrinės parkui, atsakovė UAB „LITGRID“ nevertino realios atsakovės UAB „GG LTU S21“ galimybės tokį parką vystyti pagal šios bendrovės deklaruojamus duomenis, o elektros linijos pralaidumas buvo rezervuotas atsakovei UAB „GG LTU S21“ žinant, kad galimybės vystyti numatomą saulės elektrinės parką pagal deklaruojamus duomenis neturi, todėl rezervuojant elektros perdavimo liniją su aiškiai projekto apimties neatitinkančiu žemės plotu buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo reikalavimus ir pašalinat galimybę kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją.

Ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo metu (2022-04-15) Lietuvos Respublikos energijos energetikos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2022-07-07, 22 straipsnio 8 ir 9 dalyse buvo nustatyta, gamintojo, gavusio išankstines prijungimo sąlygas, teisė parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą ir operatorius pareiga tokį prašymą gavus per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos su gamintoju pasirašyti ketinimų protokolą. Pagal galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos energijos energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 1 - 10 punktus ketinimų protokole turėjo būti nurodyta: 1) planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojama energijos rūšis; 2) terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai leidimui gaminti elektros energiją gauti; 3) gamintojo įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba pateikti prašymą dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, jeigu asmuo ketina statyti ar įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines ir pasinaudoti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytomis skatinimo priemonėmis; 4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą; 5) gamintojo įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, pasirašyti prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį; 6) gamintojo įsipareigojimas elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti elektrinės prijungimo išlaidas; 7) tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus; 8) gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka; 9) savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrine, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi; 10) Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinei energetikos reguliavimo tarybos 2021-02-19 nutarimu Nr. O3E – 241 (galiojusiame iki 2022-06-04) (toliau – Tvarkos aprašas) 16 punkte buvo nustatyta, kad prašymą pasirašyti ketinimų protokolą gamintojas operatoriui teikia, turėdamas galiojančias išankstines prijungimo sąlygas ir apsisprendęs dėl investicijų tikslingumo. Pagal nurodytos Tvarkos aprašo 17.1 - 17.3. punktus kartu su nustatytos formos prašymu pasirašyti ketinimų protokolą gamintojas turėjo operatoriui pateikti: savivaldybės, kurioje numatoma statyti elektrinė, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima; kai gamintojas planuoja statyti vėjo elektrines, Lietuvos kariuomenės ir (arba) kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos patvirtinimą, kad atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, teritorijose galima projektuoti ir statyti vėjo elektrines. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „GG LTU S21“ pateikė atsakovei LITGRID AB nustatytos formos prašymą pasirašyti ketinimų protokolą ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus atsakovės UAB „GG LTU S21“ valdomame žemės sklype, nenurodant šio žemės sklypo ploto, yra galima, todėl pagal ginčijamo ketinimo protokolo sudarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, atsakovė LITGRID AB, turėjo pareigą pasirašyti ketinimų protokolą su atsakove UAB „GG LTU S21“ ir rezervuoti ketinimų protokole nurodytos galios ir tipo elektros įrenginiams prijungti reikalingą elektros tinklų galią ir pralaidumus.

Nuostata, įpareigojanti gamintoją operatoriui pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos energijos energetikos įstatyme tik nuo 2022-07-08, įsigaliojus Lietuvos Respublikos energijos energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201, 732 straipsniais įstatymui. Nurodytos įstatymo redakcijos 22 straipsnio 9 dalies 12 punkte pirmą kartą ir buvo įtvirtinta gamintojo pareiga ketinimo protokole nurodyti kartu su ketinimo protokolu pateikti dokumentus pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti. Atitinkamai tik Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022-10-24 nutarimu Nr. O3E-1468, įsigaliojusio nuo 2022-10-25 , antrame skyriuje buvo nustatyti asmenų pateiktų prašymų vertinimo reikalavimai, tame tarpe ir reikalavimas nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdyti pakankamo ploto žemės sklypo teritoriją, kurioje ketinama plėtoti asmens prašyme nurodyto galingumo saulės šviesos energijos elektrines, laikant, kad pakankamo ploto žemės sklypo teritorija yra tada, kai valdomas plotas yra ne mažesnis nei 1 ha ploto žemės sklypas kiekvienam prašyme nurodytam ir ketinamam išplėtoti saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios megavatui. Nuostatos, įpareigojančios gamintoją pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas atitinkamos galios elektrinės įrengimui, įtvirtintos Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos apraše, patvirtintame LITGRID AB generalinio direktoriaus 2023-03-06 įsakymu Nr. 23IS-85 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023-03-06 nutarimu Nr. O3E-254. Iki nurodyto Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo įsigaliojimo, galiojusiame Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos apraše, patvirtintame LITGRID generalinio direktoriaus 2021-01-18 įsakymu Nr. 21IS-13 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021-02-19 nutarimu Nr. O3E-241, bei patvirtintame LITGRID direktoriaus 2022-06-20 įsakymu Nr. 22S-1S-127 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022-06-03 nutarimu Nr. O3E-832, normų įpareigojančių gamintoją pateikti dokumentus pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas atitinkamos galios elektrinės įrengimui, nebuvo nustatyta. Taigi, ginčo ketinimų protokolo sudarymo metu ieškovės teigiama norma, kad 1 MW parko įrengimui reikia deklaruoti apie 1 ha žemės ploto, nebuvo nustatyta ir kaip imperatyvus reikalavimas negaliojo. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas laikyti pagrįstais atsakovių, o taip pat išvadą duodančių institucijų argumentus, kad ieškovės ginčijamas atsakovių sudarytas ketinimų protokolas buvo sudarytas laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 1.80 straipsnis, Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). 

Lietuvos Respublikos energijos energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 9 punkte (aktuali redakcija galiojusi iki 2022-07-07) nustatyta, kad ketinimų protokole turi būti nurodytas savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi. Analogiška nuostata buvo nustatyta iki 2022-06-03 galiojusiame Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020-04-09 nutarimu Nr. O3E-289. Teisės aktuose nurodyto turinio savivaldybės administracijos patvirtinimas atsakovei buvo pateiktas su prašymu sudaryti ketinimų protokolą ir to pakako tam, kad atsakovė LITGRID AB įgytų pareigą sudaryti ketinimų protokolą su atsakove UAB „GG LTU S21“. Išvadą duodanti institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė išvadą, kuri nesudaro pagrindo laikyti, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos energijos energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 9 punkte nurodytą patvirtinimą išdavė nepagrįstai. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022-02-23 patvirtinimas yra galiojantis ir nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas. Minėta, kad galiojantys teisės aktai ginčijamo ketinimo protokolo sudarymo metu nenumatė atsakovės LITGRID AB pareigos vertinti savivaldybės administracijos išduoto patvirtinimo pagrįstumo, todėl tai, kad savivaldybės administracija patvirtinimą išdavė atsižvelgusi į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nevertindama žemės ploto ir siekiamos galios elektrinės įrengimo santykio, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo ketinimo protokolas buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus (CK 1.80 straipsnis, CPK 178 straipsnis). 

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi, ieškovė turėjo įrodyti ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo tikslas yra priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei. Vienas ieškovės argumentų, įrodinėjant atsakovių sudaryto ketinimų protokolo prieštaravimą viešajai tvarkai ar gerai moralei, ir buvo tas, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ deklaravo mažiau žemės ploto, nei reikėjo tam, kad realiai galėtų būti vystamas numatomo galingumo saulės elektrinės parkas, o atsakovė LITGRID AB to neįvertino. Nustačius, kad ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo metu, teisės aktuose nebuvo nustatyta atsakovės UAB „GG LTU S21“ pareiga pateikti dokumentus pagrindžiančius, kad valdomas žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, ir atsakovės LITGRID AB pareiga ketinimų protokolo sudarymo momentu nurodytą santykį vertinti, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad tokio vertinimo neatlikus buvo pažeista viešoji tvarka ar gera moralė. Ieškovės pateikti nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, sudaryti 2023-05-25, patvirtina, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ vėlesniuose projekto vystymo etapuose sudarė reikiamo ploto žemės sklypų nuomos sutartis ir tai neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Atsakovės pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ realiai įgyvendina ketinimų protokole jai nustatytus įpareigojimus: pateikė ketinimų protokole nurodyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą; Valstybinės energetikos reguliavimo 2022-06-30 nutarimu Nr.O3E-945 atsakovei UAB „GG LTU S21“ išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kuris yra galiojantis ir nėra ginčijamas nagrinėjamoje byloje; atsakovei 2022-11-25 išduotos prisijungimo sąlygos Nr. 22SD-4640; buvo atliekamas išduotų prisijungimo sąlygų tikslinimas; atsakovė yra iniciavusi projektavimo darbus, sudarydama atitinkamas sutartis su projektavimo paslaugas teikiančiais asmenimis; atsakovei UAB „GG LTU S21“ 2023-08-16 išduotas saulės elektrinės statybą leidžiantis dokumentas, 2023-08-17 išduotas 110kV skirstyklos statinių su priklausiniais statybą leidžiantys dokumentas; yra suderintas saulės elektrinės statybos projektas. Taigi, aukščiau nurodyti įrodymai paneigia ieškovės argumentus, kad ketinimų protokolo sudarymo metu nebuvo tinkamai įvertintos realios atsakovės UAB „GG LTU S21“ galimybės vystyti numatomą saulės elektrinės parką.

Ieškovė taip pat dėstė argumentus, kad rezervuojant elektros perdavimo liniją buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo reikalavimus ir pašalinat galimybę ieškovei ir kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją. Pažymėtina, jog ieškovė nenurodė ketinimų protokolo sudarymo metu galiojančių teisės aktų ir teisės normų, kurių, atsakovės pasirašant ginčijamą ketinimų protokolą ir rezervuojant elektros linijos (duomenys neskelbtini) pralaidumą, būtų nepaisiusios ar pažeidusios. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek duodant paaiškinimus patvirtino, kad gavusi išankstines prisijungimo sąlygas neatliko jokių veiksmų tam, kad su ja būtų pasirašytas ketinimų protokolas. Ieškovė teigdama, jog ji gina savo pažeistą teisę – vykdyti atsinaujinančios energetikos veiklą - nepateikė įrodymų (valdomų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje žemės sklypų, galimybes užtikrinti prievoles vykdymą), kurie patvirtintų nurodytą ieškovės teiginį ir ketinimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje vykdyti atsinaujinančios energetikos veiklą realumą. Kadangi ieškovei buvo išduotos išankstinės prisijungimo sąlygos, jai neabejotinai turėjo būti žinoma ir šių sąlygų paskirtis, o būtent tai, kad išankstinės prijungimo sąlygos yra skirtos tik tam, kad asmuo, ketinantis vystyti atsinaujinančios energetikos projektus, įsivertintų savo galimybes tokią veiklą vykdyti, bei tai, kad išankstinės prisijungimo sąlygos ją išdavusiam asmeniui (atsakovei LITGRIT AB) nesukuria jokių pareigų, tame tarpe ir elektros linijos pralaidumo rezervacijos pareigos. Kadangi atsakovei LITGRID AB ieškovė neteikė prašymo dėl ketinimo protokolo pasirašymo, ieškove neatliko veiksmų, reikalingų tam, kad įgytų tą teisę, kurią teigia ginanti pareikštu ieškiniu. Ieškovės ar kitų asmenų ketinimas ateityje įrengti elektrinę, ar kitaip plėtoti atsinaujinančios energetikos veiklą, nėra tapatus subjektinei asmens teisei, kuri gali būti ginama Lietuvos Respublikos civilinio proceso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad ieškovė ieškiniu siekia apginti teisę, kurios ji nėra įgijusi, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad ginčijamu ketinimų protokolo sudarymu ir atlikta ginčo linijos rezervacija buvo pažeista jos subjektinė teisė, ar neapibrėžto kiekio asmenų teisės, ir atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad ketinimų protokolu buvo pažeista viešoji tvarka ar gera moralė (CK 1.81 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas daro išvadą, jog atsakovių sudarytu ketinimų protokolu nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, ieškovė neįrodė, kad ginčo ketinimų protokolo pasirašymu buvo pažeista viešoji tvarka ir gera moralė, todėl ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis, Vilniaus apygardos teismo 2023-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1560-854/2023).

Atmetus ieškovės ieškinį, teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-19 nutartimi civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo keistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-05 nutartimi (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė UAB „GG LTU S21“ prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 8022,97 EUR išlaidas. Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei priteistinos 8022,97 EUR bylinėjimosi išlaidos. 

Bylos nagrinėjimo metu patirtos 13,44 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra didesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 EUR), todėl, ieškinį atmetus, 13 EUR bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Windlita“, juridinio asmens kodas 302409301, atsakovei UAB „GG LTU S21“, juridinio asmens kodas 306031151, 8022,97 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Windlita“, juridinio asmens kodas 30240930153, valstybei 13 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-19 nutartimi civilinėje byloje pritaikytas, laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo keistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-05 nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rasita Kurakienė