Administracinė byla Nr. AS-921-556/2016

       Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00398-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 61.1; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 56 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 1 d. iš Marijampolės pataisos namų išsiuntė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo panaikinimo.  Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose vyko planinės kratos, kurių metu buvo neįmanoma surasti skundžiamo teismo sprendimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai apeliacinį skundą su priedais grąžinti pareiškėjui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 str. 2 d., 138 str. 3 d., 152 str.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2016 m. liepos 18 d., taigi paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2016 m. rugpjūčio 18 d. Pareiškėjas teismui apeliacinį skundą išsiuntė 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. 14 dienų praleidęs įstatymo nustatytą terminą. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismas pažymėjo, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 132 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą gavo 2016 m. liepos 25 d., taigi pareiškėjas turėjo pakankamai laiko apeliaciniam skundui surašyti, tuo labiau, kad pateiktas apeliacinis skundas yra tik 1 puslapio, tuo metu pareiškėjo argumentai, jog Marijampolės pataisos namuose atliktos kratos sutrukdė jam laiku pateikti skundą, vertinami kritiškai. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jam laiku apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. pareiškėjo nusiskundimai Marijampolės pataisos namuose atliktomis kratomis yra per daug abstraktūs, nes nėra aišku, kaip tai galėjo sukliudyti pareiškėjui laiku pateikti apeliacinį skundą. Teismo teigimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, todėl nėra pagrindo šį terminą pareiškėjui atnaujinti, todėl apeliacinį skundą atsisakyta priimti.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad Marijampolės pataisos namuose buvo planinės kratos, po kurių nerado skundžiamo sprendimo nuorašo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas M. D. siekia apskųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Skundžiamas apygardos administracinio teismo sprendimas paskelbtas 2016 m. liepos 18 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena buvo 2016 m. rugpjūčio 18 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui iš Marijampolės pataisos namų išsiuntė 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijama 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo padavimo terminą ir netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą bei tuo pagrindu ginčijama nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą (ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis numato, jog, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo terminą praleidusio asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimą sieja su tuo, jog Marijampolės pataisos namuose buvo planinės kratos, po kurių nerado skundžiamo sprendimo nuorašo.

Teisėjų kolegija pastebi, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad dėl to, jog asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas yra suvaržytos, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-54-822/2016, 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-58-520/2016).

Iš administracinės bylos dokumentų matyti, kad skundžiamo teismo spendimo nuorašas pareiškėjui įteiktas 2016 m. liepos 25 d. (b. l. 79), t. y. dar likus pakankamai daug laiko iki paskutinės apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo padavimo teismui dienos (2016 m. rugpjūčio 18 d.).

Įvertinusi pareiškėjo termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad jos yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, argumentų bei įrodymų, kad nuo teismo sprendimo nuorašo įteikimo jam buvo objektyvių kliūčių anksčiau parengti ir paduoti apeliacinį skundą. Nors pareiškėjas teigia, kad po kratos pataisos namuose jis nerado skundžiamo sprendimo nuorašo, tai, kaip matyti iš bylos duomenų, jam nesutrukdė apskritai parengti apeliacinį skundą ir paduoti teismui. Pareiškėjo delsimas surašyti apeliacinį skundą nepateisintas jokiomis objektyviomis priežastimis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali pateisinti termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo.

Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo (atsisakymo priimti) klausimą išsprendė teisingai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Arūnas Sutkevičius