Civilinė byla Nr. 2-161-514/2013
Procesinis Nr.2-33-3-01885-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
35.3.1, 35.3.6,
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 28 d.
Plungė
Plungės raj. apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,
sekretoriaujant Vilmai Grosienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A. J.,
atsakovei L. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos, palūkanų priteisimo regreso tvarka ir pagal atsakovės L. L. pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės regreso tvarka 9181 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį atsakovei reiškė remdamasis 2008-05-28 kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią iš AB DNB banko (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas, toliau – kreditorius) abiejų sutuoktinių vardu buvo gauta 11584,80 EUR vartojimo paskola su 7,06 proc. dydžio palūkanomis, kuri turėjo būti grąžinta solidariai iki 2013-04-30, visa grąžintina suma – 13857,07 EUR. 2011-05-25 nutraukus santuoką, ieškovo ir atsakovės prievolės pagal sutartį kreditoriui įvykdytos nebuvo, kreditoriui reikalaujant išliko solidari sutuoktinių pareiga pagal sutartį grąžinti bankui paskolą. Pagal žodinį susitarimą su atsakove ieškovas įsipareigojo paskolą kreditoriui grąžinti savo lėšomis, o atsakovė savo, kaip solidaraus skolininko, kreditoriui grąžintiną paskolos dalį įsipareigojo grąžinti ieškovui, nereikalaudama iš ieškovo teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-736-747/2012 priteisto 400 Lt kas mėnesį nuo 2011-05-11 išlaikymo sūnui už atitinkamą laikotarpį. Ieškovas šiuo žodiniu susitarimu nustatytas prievoles vykdė sąžiningai ir tinkamai, grąžino kreditoriui visą paskolos likutį pagal sutartį, kuris santuokos nutraukimo dieną su palūkanomis sudarė 5200,23 Eur. Per 2011-05-25 – 2011-07-29 laikotarpį iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paskolos dengimui buvo nurašyta 1405,13 Lt (2011-06-07 – 700,50 Lt, 2011-07-09 – 522,91 Lt, 2011-07-11 – 181,72 Lt), palūkanų mokėjimui – 207,65 Lt (2011-05-31 – 12,12 Lt, 2011-06-07 – 93,77 Lt, 2011-07-08 – 101,76 Lt), o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 16651,09 Lt paskolos dengimui ir 97,40 Lt palūkanų mokėjimui (2011-07-29). Ieškovas paskolą pilnai padengė 2011-07-29 ir pagal sutartį gautos paskolos likučiui po santuokos nutraukimo ir turto padalinimo išleido iš viso 18361,25 Lt asmeninių lėšų. Tačiau atsakovė po ieškovo vienašališko ir ieškovės naudai paskolos grąžinimo pasielgė nesąžiningai ir savanaudiškai. Sužinojusi, kad ieškovas iš savo lėšų išmokėjo visą paskolos likutį, iš teismo gavo vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo teismo sprendime nurodytos datos išieškojimo. 2012-10-04 antstolis patvarkymu Nr. 036P-3274 iš ieškovo pareikalavo 6912 Lt išlaikymo įsiskolinimo ir 7226 Lt vykdymo išlaidų. Kadangi atsakovė nesilaikė su ieškovu sudaryto žodinio susitarimo, ieškovas prašo išieškoti iš solidaraus skolininko regreso tvarka jo naudai įvykdytos piniginės prievolės dalį – ½ ieškovo atsakovės naudai kreditoriui po santuokos nutraukimo iš ieškovo asmeninių lėšų grąžintos paskolos, t. y. 9181 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2012-12-14 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas, priteista iš L. L. 9180,64 Lt prievolei įvykdyti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1137,40 Lt bylinėjimosi išlaidų A. A..
Atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodė, kad ieškovo ieškinyje teiginiai apie atsisakymą išlaikymo sūnui yra išgalvoti ir neatitinka tikrovės. Atsakovė niekada nesitarė su ieškovu, jog nereikalaus išlaikymo sūnui, kol jis mokės pagal vartojimo paskolos sutartį bankui, kad atsakovė grąžins jam sumokėtos paskolos dalį. Ieškovas nutyli, jog tarp šalių 2011-07-11 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jis atsakovei pardavė ½ dalį buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., kuris atsakovei ir ieškovui priklausė dalinės nuosavybės teise. Ieškovas bute negyveno, jam grėsės buto išlaikymo išlaidos, norėjo, jog buto dalį nupirktų atsakovė, pažadėdamas, kad, gavęs pinigus, sumokės bankui pagal 2008-05-28 kreditavimo sutartį likusią skolos sumą, taip ją pilnai įvykdydamas ir panaikindamas jo ir atsakovės prievolę bankui. Atsakovė sumokėjo 45000 Lt, t.y. 10000 Lt daugiau nei reali buto kaina, bankinis pavedimas padarytas 2011-07-22. Buto vertės skirtumą 1000 Lt ieškovas panaudojo paskolos dengimui. Ieškovas 2011-07-29 bankui pervedė 16651,09 Lt kredito dengimui ir 97,40 Lt palūkanų mokėjimui, t.y. pilnai atsiskaitė tik gavęs pinigus iš atsakovės už parduoto buto dalį. Tam tikslui iš banko atsakovė paėmė paskolą ir butą įkeitė. Šie konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad tikrasis susitarimas tarp atsakovės ir ieškovo buvo atsiskaityti su DNB banku pagal 2008-05-28 vartojimo sutartį, kai jis gaus pinigus iš atsakovės. Be to, ieškovui papildomai atidavė vertingo kilnojamojo turto už 17 700 Lt. Atsakovė į antstolį kreipėsi tik 2012 m. spalio mėn., kai jokių bendrų prievolinių įsipareigojimų bankui šalys nebeturėjo ir ieškovas jokių prievolių už atsakovę nevykdė, todėl nesąžiningas šiuo atveju yra ieškovas, kuris pasinaudojo atsakovės nepatyrimu ir neišmanymu, darydamas psichologinį poveikį.
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė prieštaravimuose išdėstytą nuomonę. Patvirtino, kad su ieškovu buvo susitarimas, jog dalis pinigų, sumokėtų atsakovės už jam priklausančią buto dalį bus panaudota paskolos dengimui, todėl atsakovė nėra skolinga ieškovui. Prašė priimtą preliminarų teismo sprendimą panaikinti.
Ieškovo atstovas prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovas dengs visą įsiskolinimą. Ieškovas savo lėšomis įvykdė solidarią prievolę bankui, grąžindamas 18361,25 Lt, tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, solidarią prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, todėl ieškovo ieškinys pagrįstas, priimtas preliminarus sprendimas turėtų būti paliktas galioti.
Atsakovė reiškia prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo tuo pagrindu, kad tarp šalių buvo susitarimas, pagal kurį atsakovė pirkdama buto dalį iš ieškovo, sumokėjo daugiau nei reali buto vertė, o susidariusį vertės skirtumą ieškovas turėjo panaudoti kredito dengimui. Tokiu būdu įvykdydamas solidariąją prievolę bankui.
Ieškovo atstovas buvus tokį susitarimą (vienasmeniškai grąžinti paskolą) neigia.
Pagal pateiktą kreditavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) kredito gavėjai yra abu (ieškovė ir atsakovas), todėl prievolė grąžinti kreditą pagal šią sutartį kyla taip pat abiems.
Iš 2011-05-25 Plungės r. apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka tarp šalių ir patvirtinta 2011-04-12 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, matyti, kad šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė, jog kreditoriniai įsipareigojimai, vartojamasis kreditas DNB Nord bankui galioja nekeičiant kredito sutarties sąlygų, periodiškai mokant pagal nustatytą grafiką.
Taigi, nutraukiant santuoką solidarioji sutuoktinių prievolė nebuvo padalinta ir nemodifikuota, todėl buvę sutuoktiniai liko bendraskoliai
Atsakovė pateikė 2011-07-11 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, atsakovė pirko ½ dalį buto, esančio A.(duomenys neskelbtini), Plungės m., sumokėdama ieškovui 45 000 Lt. Atsakovės teigimu dalis šių lėšų buvo skirta kredito padengimui, kadangi buto vertė pirkimo-pardavimo momentu buvo mažesnė, t.y. 35 000 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (l.42) buto vertė sandorio sudarymo metu buvo 70300 Lt, tačiau šalys tarpusavio susitarimu, sudarydamos buto pirkimo-pardavimo sutartį, kainą nustato savo nuožiūra, todėl šie duomenys apie buto vertę nepatvirtina, jog atsakovė, sumokėdama didesnę kainą nei nustatytoji vidutinė rinkos vertė, dalį pinigų pervedė kredito dengimui.
Iš pateiktos buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šalys perkamą buto dalį įvertino ne 35 000 Lt, bet 45 000 Lt. Šalys šia sutartimi taip pat susitarė, kad nesumokėta 45 000 Lt suma bus sumokėta iki 2011-08-11 pardavėjui į jo sąskaitą (sutarties 3.1, 4.1 p.). Atsakovė, vykdydama šalių susitarimą, 2011-07-22 į ieškovo sąskaitą pervedė 45000 Lt , t.y. sumą, atitinkančią šalių pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytą daikto (buto) kainą. Mokėjimo dokumentuose (l.41) mokėjimo paskirtis įvardinta kaip mokėjimas už perkamą ½ buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Šie atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovės teiginio apie buvusį susitarimą, pagal kurį ieškovas dalį lėšų, gautų už parduodamą butą, privalėjo skirti solidariosios prievolės įvykdymui.
Ta aplinkybė, kad atsakovė po santuokos nutraukimo galimai perleido ieškovui kilnojamo vertingo turto už 17700 Lt, nekeičia prievolės pobūdžio ir įsipareigojimų dydžio. Šalys gali ateityje spręsti tarpusavio atsiskaitymą, atsižvelgiant į tai, kad turtas galimai paliktas vienam iš sutuoktinių. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo prievolės ieškovo atžvilgiu įvykdymo, kadangi sutuoktiniai nutraukdami santuoką nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo tik automobilius, kurie tarp šalių padalinti, kitas dalintinas tarp sutuoktinių kilnojamas turtas nenurodytas.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Dėl šios priežasties atsakovė, teigdama, jog solidariąją prievolę bankui turėjo įvykdyti vienasmeniškai ieškovas, turi pateikti tokius savo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Jai šios pareigos neįvykdžius, teismas vadovaujasi byloje esančiais įrodymais, o atsakovės teiginiai laikytini neįrodytais.
Pateikti rašytiniai įrodymai, kurie aptarti ir išanalizuoti 2012-12-14 sprendimu, patvirtina, jog prievolę bankui įvykdė ieškovas, jo teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų kitas skolininkas numatyta LR CK 6.6 str. 4 d., atsakovė teiginio apie šalių susitarimą dėl ieškovo pareigos vienasmeniškai įvykdyti solidarią prievolę bankui, leistinais įrodymais neįrodė, kt. teisinių argumentų nepateikė, teismas, kitokių faktinių aplinkybių, nei nustatyta 2012-12-14 preliminariame teismo sprendime, nenustatė, todėl priimtas preliminarus sprendimas nekeistinas.,
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 430 str. 6 d., 260 str.,
n u s p r e n d ė:
2012-12-14 Plungės rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą, kuriuo priteista iš L. L. 9180,64 Lt prievolei įvykdyti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1137,40 Lt bylinėjimosi išlaidų A. A., palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Volskytė