Civilinė byla Nr. 2S-51-467/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30569-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.4. (s)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties atsisakyti skirti baudą civilinėje byloje pagal antstolio Mindaugo Dabkaus prašymą dėl baudos skyrimo I. K., suinteresuotieji asmenys – skolininkas I. K. ir išieškotoja T. B..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Antstolis Mindaugas Dabkus 2018 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu ir prašė skolininkui I. K. skirti iki 300 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną vykdyti teismo nutartį, baudą išieškant valstybės naudai.

2.       Antstolis nurodė, kad išieškotoja T. B. kreipėsi į jį, jog būtų pradėta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-09 nutartis ir 2018-07-04 patikslinta nutartis civilinėje byloje Nr. e2-160-967/2018 dėl įpareigojimo kiekvieną iš tėvų, kurio žinioje yra sūnus, užtikrinti galimybę kitam iš tėvų bent kartą per dieną iki pusvalandžio pabendrauti su sūnumi telefonu. Jei nepavyksta susisiekti iš karto, norintis bendrauti tėvas ar motina rašo SMS pranešimą su vaiku esančiam kitam tėvui, kuris turi pareigą nurodyti laiką tą pačią dieną ne vėliau kaip 16 val. ir leisti pabendrauti su sūnumi telefonu nurodytu laiku ne vėliau kaip iki 21 val.

3.       Antstolis I. K. 2018-09-03 surašė raginimą vykdyti sprendimą, kuris registruotąja siunta buvo įteiktas 2018-09-12, o 2018-09-04 išsiųstas elektroniniu paštu. Antstolio kontoroje 2018-08-31 buvo gautas T. B. pranešimas su susirašinėjimu su I. K.. Ji nurodė, kad vaikui buvo nupirktas telefonas ir pareiga skambinti perkelta vaikui. Ji nesutinka su tokiu sprendimu, kadangi nori įsitikinti, kad vaikas yra su suaugiusiu žmogumi, o ne vienas. Be to, nurodė, kad pokalbis iš esmės niekada neįvyksta – vaikas arba valgo ledus, žaidžia su draugais, laksto. Išieškotojos teigimu, I. K. nuolat nurodo, kad būtų skambinama į vaiko telefoną. 2018-09-26 gautas T. B. pranešimas, kad tiek 2018-09-25, tiek 2018-09-26 nebuvo sudarytos sąlygos pasikalbėti su sūnumi. Taip pat pridėti 2018-09-25 skambučiai I. K. ir jo motinai, į kuriuos nebuvo atsiliepta ir skambučiai buvo atmesti.

4.       Antstolis laiko, kad skolininkas I. K. yra susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-09 nutartimi ir 2018-07-04 patikslinta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-160-967/2018, tačiau teismo nutartimis nustatytų įpareigojimų nevykdo, todėl prašo jam pagal CPK 771 straipsnį skirti baudą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.         Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi antstolio Mindaugo Dabkaus prašymą skirti baudą skolininkui atmetė.

6.         Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-04 nutartį, kurioje nustatyta skolininkui ir išieškotojai bendravimo su vaiku tvarka. Antstolis 2018-09-03 skolininkui surašė raginimą, kuriame be kita ko nurodė, kad, siekiant išvengti šalių konfliktų ateityje, nustatytina, jog šalys ne vėliau kaip prieš vieną dieną privalo informuoti (telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu) viena kitą apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi. Šalims iki numatyto laiko nepranešus apie ketinimą bendrauti su vaiku, vaiko tėvas, su kuriuo tuo metu yra vaikas, neturi pareigos perduoti vaiko bendrauti kitam tėvui.

7.         Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo procese iškylančius klausimus sprendžia motyvuotu patvarkymu, taip pat priima ir patvarkymą vykdyti nutartį, tačiau asmuo (skolininkas) turi vykdyti būtent teismo nutartyje nustatytus įpareigojimus. Tokiais atvejais antstolio nurodymas vykdyti teismo nutartį yra išvestinis, pakartojantis teismo nutartį, nenustatantis naujų įpareigojimų ar apribojimų, todėl antstolis negali nustatyti naujų įpareigojimų ar apribojimų. Dėl to nagrinėjamu atveju teismas vertino išieškotojo ir skolininko veiksmų atitiktį teismo nutarčiai.

8.         Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas užtikrina išieškotojai galimybę bendrauti telefonu su sūnumi, nes sūnui yra davęs telefoną, kuriuo išieškotoja gali susisiekti ir kalbėtis su vaiku. Tuo tarpu išieškotoja pretenzijas (kad nori pasikalbėti su vaiku, o jai nesudaromos galimybės) SMS žinutėmis visais atvejais reiškia skolininkui po 16:00 valandos, nors pagal vykdomos teismo nutarties rezoliucinę dalį tai gali daryti iki 16.00 val.

9.         Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kieno telefonas naudojamas bendraujant su vaiku, tačiau, jei nepavyksta susisiekti iš pirmo karto, būtina rašyti SMS į tėvo telefoną, kurio žinioje yra sūnus. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad, jeigu vienas iš tėvų nori pabendrauti su sūnumi, tai turi pats/pati susisiekti telefonu, o, jeigu nepavyksta susisiekti telefonu iš pirmo karto, gali tą pačią dieną parašyti SMS į telefoną tėvo, kurio žinioje yra sūnus, Tėvas, kurio žinioje yra sūnus, turi dvi pareigas – pirma, nurodyti kitam iš tėvų laiką (kada bus leista pabendrauti su sūnumi) tą pačią dieną (SMS gavimo dieną) iki 16:00 valandos. Tai reiškia, jeigu tėvas, kurio žinioje yra sūnus, gavęs SMS pavėluotų iki tos pačios dienos 16:00 valandos nurodyti laiką – pažeistų teismo įpareigojimą, nes laiku neinformuotų kito iš tėvų. Antra – leisti pabendrauti su sūnumi. Tai reiškia, jeigu tėvas, kurio žinioje yra sūnus, gavęs SMS, nors ir nurodytų laiką, kada leis bendrauti su sūnumi, tačiau bendrauti neleistų – pažeistų teismo įpareigojimą, nes kitam iš tėvų neleidžia bendrauti su vaiku. Laikas bendravimo su sūnumi, kurį nurodo SMS gavęs tėvas, negali būti vėlesnis kaip 21:00 valanda ir bendravimo laikas neprivalo būti ilgesnis negu pusvalandis.

10.         Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, norint pripažinti, jog tėvas, kurio žinioje yra sūnus, neįvykdė pareigos iki 16:00 valandos nurodyti kitam tėvui/motinai laiką, kada leis pabendrauti su vaiku, turi gauti SMS per protingą laiką, ankščiau negu iki 16:00 valandos, nes ir pats tėvas, kurio žinioje yra sūnus, turi iki tos pačios dienos 16:00 valandos, nurodyti laiką, kada leis bendrauti su vaiku. Teismas iš turimų duomenų padarė išvadą, kad neįrodyta, jog išieškotoja po nesėkmingo mėginimo susisiekti telefonu tą pačią dieną būtų apie tai informavusi skolininką SMS žinute per protingą laiką iki 16:00 valandos, t. y., kad skolininkui atsirastų pareiga tą pačią dieną iki 16:00 valandos nurodyti išieškotojai laiką, kada leis bendrauti su vaiku. Dėl to antstolio prašymo netenkino ir baudos neskyrė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Suinteresuotas asmuo - išieškotoja T. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui.

12.         Apeliantė laiko, kad pirmosios instancijos teismas formaliai nagrinėjo kilusį ginčą, nesigilino į jo esmę. Apeliantės teigimu, teismas turėjo nustatyti dvi esmines aplinkybes – ar įvyko bendravimas su vaiku, o, jei neįvyko, tai dėl kieno kaltės. Teismas teisingai nustatė, kad apeliantei nepavyko pabendrauti su vaiku, tačiau nepagrįstai nesprendė, dėl kieno kaltės tai neįvyko.

13.         Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo teismo nutartyje nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Akcentavo, kad vaikas iki 17 valandos yra ugdymo įstaigoje, bendravimo tvarkoje aiškiai nurodytas įpareigojimas leisti pabendrauti su sūnumi telefonu nurodytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 21 valandos, o ne iki 16 valandos, kaip nurodė teismas. Būtent taip, kaip nustatyta tvarkoje, motina kreipdavosi į tėvą SMS pranešimu. Priešingai, nei nustatė teismas, motinai nėra nustatytas joks konkretus laikas, iki kada ji turi išsiųsti pranešimą tėvui - jai suteikta teisė su vaiku bendrauti iki 21 valandos, todėl ji turėjo teisę kreiptis dėl bendravimo su vaiku taip pat iki 21 valandos. Teismas visiškai nevertino tėvo elgesio, gavus apeliantės žinutes – arba buvo nurodoma skambinti į vaiko numerį arba buvo nurodoma, kad vaikas kalbėti nenori, perskambins. Teismas visiškai nevertino, kad vaikas yra mažametis ir jo gebėjimas pačiam susisiekti su mama yra ribotas, todėl bendravimą turi užtikrinti tėvai. Vaiko ir mamos bendravimas nevyksta būtent dėl tėvo kaltės.

14.         Suinteresuotas asmuo - skolininkas I. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad, siekdamas užtikrinti vaiko bendravimą su motina, jis specialiai nupirko vaikui telefoną, kuriame nustatyta greitojo rinkimo funkcija, paspaudęs skaičių „3“, jis gali paprastai ir savarankiškai bendrauti su mama. Pati apeliantė pripažįsta (nutyli), kad nesilaikė teismo nustatytos tvarkos iki 16 valandos SMS žinute informuoti suinteresuotą asmenį apie ketinimą bendrauti su vaiku. Be to, vaikas yra ne kartą skambinęs, tačiau pati mama nekelia telefono ragelio, nors jis, nesilaikydamas nustatytos bendravimo tvarkos, atsižvelgdamas į vaiko interesus, savo iniciatyva siūlo apeliantei susitikti su vaiku anksčiau, nei nustatyta teismo, su juo pabūti.

15.         Antstolis M. Dabkus pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.         CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo - skolininkas I. K. pateikė naujus įrodymus – vaizdo įrašus, elektroninių laiškų kopijas ir prašo juos prijungti prie nagrinėjamos bylos.

17.         Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens (skolininko) teikiami įrodymai gauti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, su jais galėjo susipažinti kiti byloje dalyvaujantys asmenys bei pateikti savo nuomonę dėl jų, apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

18.         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus ir motyvus, ištyręs naujus įrodymus, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens – išieškotojos T. B. atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstąją teismo nutartį panaikinti ar ją pakeisti.

19.         Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo vykdomąją bylą 0028/18/01419 pagal išieškotojos T. B. pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-160-967/2018 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nustatyta laikina šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Ši tvarka patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi, papildomai nustatant tokią bendravimo su nepilnamečiu B. K. bendravimo tvarką: “kiekvienas iš tėvų, kurio žinioje yra sūnus, turi galimybę kitam iš tėvų bent vieną kartą per dieną iki pusvalandžio pabendrauti su sūnumi telefonu. Jei nepavyksta susisiekti iš karto, norintis (pageidaujantis) bendrauti tėvas/ motina, rašo SMS pranešimą į to iš tėvų telefoną, kurio žinioje yra sūnus. Tas iš tėvų, kurio žinioje yra sūnus, turi pareigą nurodyti kitam iš tėvų laiką tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 16 valandos leisti pabendrauti su sūnumi telefonu nurodytu laiku ne vėliau kaip iki 21 valandos”. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kad skolininkas I. K. jam tenkančius įpareigojimus vykdo tinkamai.

20.         Išieškotoja (apeliantė) atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino tarp šalių kilusį ginčą, ignoravo aplinkybę, jog ji (išieškotoja) turi teisę bendrauti su sūnumi iki 21 valandos, o su sūnumi tuo metu buvęs tėvas (skolininkas I. K.) neužtikrino jos bendravimo su sūnumi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir tuo pačiu pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra iš esmės sprendžiamas šalių ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas yra teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymąsis ar nesilaikymas. Todėl, kaip iš esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertintina tik išieškotojo ir skolininko veiksmų atitiktis teismo nutarties nuostatoms, o antstolis tokio vykdymo procese negali nustatyti naujų įpareigojimų ar apribojimų.

21.         Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

22.         Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 EUR baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė.

23.         Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, iškilus ginčui dėl vykdymo turinio, teismas turi išspręsti ginčą dėl sprendimo įvykdymo. Tokiu atveju, kai šalių ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo yra perduodamas nagrinėti teismui, teisme turi būti iš esmės ištirtos ir teisiškai įvertintos aplinkybės, dėl kurių kilo ginčas, pvz., koks teismo sprendimo draudimo ar įpareigojimo turinys, o prireikus – teismo sprendimas aiškinamas sprendžiant ginčą, ar pažeistas teismo sprendimu nustatytas draudimas, ar įvykdytas įpareigojimas, ar atlikti kiti veiksmai pagal teismo sprendimo reikalavimus. Šių klausimų sprendimas priklauso teismo kompetencijai, kadangi teismas sprendžia ginčus ir neturi teisinio pagrindo palikti ginčą neišnagrinėtą ar kitu būdu nusišalinti nuo teisingumo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015; 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017; kt.).

24.         Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, apeliantės teigimu, nevykdomos teismo nutarties įpareigojimų turinį ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad pagal nagrinėjamą teismo įpareigojimą, jei nepavyksta susisiekti iš pirmo karto, būtina rašyti SMS į tėvo telefoną, kurio žinioje yra sūnus. Tai reiškia, kad, jeigu vienas iš tėvų nori pabendrauti su sūnumi, tai turi pats/pati susisiekti telefonu (nenurodyta kokiu telefonu tėvo, kurio žinioje yra sūnus ar vaiko), o, jeigu nepavyksta susisiekti telefonu iš pirmo karto, gali tą pačią dieną parašyti SMS į telefoną tėvo, kurio žinioje yra sūnus (nurodyta, jog būtent į telefoną tėvo, kurio žinioje yra vaikas). Tėvas, kurioje žinioje yra sūnus, siekdamas tinkamai įvykdyti teismo nutartyje nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, turi dvi pareigas – iki 16 valandos informuoti kitą iš tėvų, su kuriuo tuo metu nėra sūnus, apie galimybę bendrauti su sūnumi tą pačią dieną iki 21 valandos, ir kitą pareigą – netrukdyti bendrauti.

25.         Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo aiškinimas ir vertinimas visiškai atitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 4 d. nutartimis nustatyto įpareigojimo turinį, t. y., kad tas iš tėvų, kurio žinioje yra sūnus, turi pareigą nurodyti kitam iš tėvų laiką tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 16 valandos leisti pabendrauti su sūnumi telefonu nurodytu laiku ne vėliau kaip iki 21 valandos. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad nutartis įpareigoja leisti pabendrauti su sūnumi nurodytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 21 valandos, tačiau ignoruoja aplinkybę, kad apie tokio bendravimo laiką turi būti nurodyta iki 16 valandos. Dėl to, akivaizdu, kad apeliantė neteisingai tvirtina, jog motinai nėra nustatytas terminas, iki kada ji turi išsiųsti pranešimą tėvui, kadangi ji turi teisę bendrauti su vaiku iki 21 valandos, nes įpareigojimas kitam iš tėvų pranešti apie bendravimo laiką iki 16 valandos skirtas abiems tėvams. Priešingu atveju, jeigu apeliantė, pavyzdžiui, į skolininką kreipiasi po 16 valandos, akivaizdu, kad šis jau nebeturės galimybės pranešti apie bendravimo laiką tą dieną iki 16 valandos. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas to ir nekonstatavo, bet iš esmės teisingai nurodė, kad SMS turi būti gauta per protingą laiką, ankščiau negu iki 16:00 valandos, nes ir pats tėvas, kurio žinioje yra sūnus, turi iki tos pačios dienos 16:00 valandos nurodyti laiką, kada leis bendrauti su vaiku.

26.         Taigi, atsižvelgiant į tai, kad baudos skyrimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį yra kraštutinė priemonė, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas skirti baudą pagal minėtą straipsnį, negali nei keisti, nei plečiamai aiškinti teismo nustatyto įpareigojimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad išieškotoja po nesėkmingo mėginimo susisiekti telefonu, tą pačią dieną būtų apie tai informavusi skolininką SMS žinute per protingą laiką iki 16:00 valandos, jog skolininkui atsirastų pareiga tą pačią dieną iki 16:00 valandos nurodyti išieškotojai laiką, kada leis išieškotojai bendrauti su vaiku.

27.         Kita vertus, bylos duomenys, tame tarpe ir naujai pateikti įrodymai, yra pakankami konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo I. K. nekliudo T. B. bendrauti su sūnumi, tam tikslui vaikui netgi yra duotas atskiras telefonas. Šiuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad šešerių metų vaikas neturi pakankamai gebėjimų savarankiškai naudotis mobiliuoju įrenginiu ir paskambinti motinai, kadangi tokios aplinkybės nėra paremtos įrodymais (tik apeliantės samprotavimu). Be to, iš I. K. pridėtų įrodymų matyti, kad jis ne tik sudaro realias galimybes vaikui bendrauti su motina telefonu, tačiau ir teikia jai visapusišką informaciją apie sūnų, kai jis būna su tėvu, neprieštarauja, kad sūnus su motina matytųsi anksčiau nei numatyta bendravimo tvarkoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vaikui bendrauti su motina tėvas leidžia, t. y. teismo nustatytus įpareigojimus vykdo ir jų nepažeidė, dėl ko nėra pagrindo jam taikyti procesines sankcijas ir skirti baudą.

28.         Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

29.         Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimų vykdymo/ nevykdymo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

30.         Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi ir teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Alma Urbanavičienė