Civilinė byla Nr. 3K–3–107/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:44.5.2.16; 44.8; 116.11 (S)

 

                                                                 

 

            LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

                               N U T A R T I S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                            2007 m. kovo 26 d.

                                                                  Vilnius

 

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (pranešėjas),

 

           rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 12 d. nutarties ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui valstybės įmonei ,,Marijampolės regiono keliai“ dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju, įsiskolinimo, delspinigių priteisimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, A. M. .

 

           Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 I. Ieškinio esmė

 

            Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo: 1) nuo 2005 m. liepos 1 d. 784,82 Lt žalos atlyginimą neterminuotam laikui kas mėnesį, atitinkamai kas mėnesį indeksuojant pagal Vyriausybės nutarimus; 2) 37,20 Lt žalos atlyginimo už banko paslaugas; 3) 649,68 Lt skirtumą, susidariusį 2003 m. liepos 1 d. – 2005 m. liepos 1 d. laikotarpiu; 0,06 procento dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės; 4) turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

           Ieškovė nurodė, kad 1986 m. gruodžio 22 d. įvykusio eismo įvykio metu ji buvo sužeista. Dėl šio eismo įvykio ieškovė neteko 80 procentų darbingumo. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas trečiasis asmuo A. M. , darbo metu vairavęs atsakovo įmonei priklausančią transporto priemonę. Kadangi žala padaryta trečiajam asmeniui darbo metu vykdant darbines funkcijas, tai už jos atlyginimą yra atsakingas atsakovas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovei buvo priteista iš atsakovo 591,01 Lt periodinė žalos atlyginimo kompensacija nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 2000 m. liepos 1 d. ir 2685,33 Lt papildomų gydymo išlaidų. Vėliau atsakovas žalos atlyginimą mokėjo gera valia, todėl į teismą ieškovė nesikreipė. Tačiau atsakovas žalos atlyginimą mokėjo fiksuota suma, neatsižvelgdamas į tai, kad didėjo draudžiamosios pajamos, todėl iš atsakovo priteistinas ir mokėto bei mokėtino žalos atlyginimo skirtumas ir delspinigiai. Be to, žalos atlyginimo išmokas atsakovas perveda bankiniu pervedimu, todėl ieškovė patiria išlaidų dėl bankinių operacijų.   

 

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

           Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo po 279,02 Lt kas mėnesį mokamą netekto darbingumo kompensaciją neterminuotai nuo 2006 m. gegužės 1 d., indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė 466,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo 365,04 Lt bylinėjimosi išlaidų.

           Teismas konstatavo, kad 1986 m. gruodžio 22 d. įvykusio eismo įvykio kaltininku yra pripažintas trečiasis asmuo, vairavęs atsakovui priklausiusią transporto priemonę, todėl ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti trečiojo asmens darbdavys ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1,2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnis, 1964 m. CK 484, 493 straipsniai). Atsakovas, vadovaudamasis Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1922/98, laikotarpiu nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 2000 m. liepos 1 d. mokėjo ieškovei žalos atlyginimą su atitinkamu indeksavimu. Nuo 2000 m. liepos 1 d. iki šiol atsakovas gera valia ieškovei mokėjo kiekvieną mėnesį po 652,10 Lt žalos atlyginimo. Atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės padarytais apskaičiavimais, kad priklausomai nuo valstybės nustatomų didėjančių draudžiamųjų pajamų žalos atlyginimo dydis šiuo metu yra 784,82 Lt. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu, žalos atlyginimo dydis apskaičiuotas teisingai. Tačiau nuo 1988 m. birželio 23 d. ieškovei yra paskirta ir mokama VSDFV invalidumo pensija, kurios dydis 2006 m. kovo mėnesį buvo 505,80 Lt. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostata, kad jeigu nukentėjusysis, kurio sveikata ar gyvybė buvo apdrausta privalomuoju socialiniu draudimu, buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar neteko dalies ar visiško darbingumo dėl profesinės ligos, jam yra skiriama viena iš įstatyme nustatytų išmokų, taip pat CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, taip pat CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatytu visiško nuostolių atlyginimo principu, nustatė, kad iš ieškovo priteistinos atlygintinos žalos dydis yra 279,02 Lt (784,82 Lt – 505,80 Lt = 279,02 Lt), kuris priteistinas nuo 2006 m. gegužės 1 d., nes ieškovas yra sumokėjęs žalos atlyginimą už 2006 m. balandžio mėnesį.

           Teismas konstatavo, kad atsakovo mokėto žalos atlyginimo dydis viršijo jam priklausančią mokėti sumą, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 649,68 Lt skirtumą atmestinas. Netenkinus šio reikalavimo, atmestinas ir reikalavimas priteisti delspinigius už šį įsiskolinimą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas turi pareigą mokėti ieškovei žalos atlyginimą, tačiau ne pareigą apmokėti ieškovei banko teikiamas paslaugas, todėl reikalavimas dėl 37,20 Lt atmestinas.

           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. spalio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

           Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi ir 6.290 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad iš atsakovo priteistinos atlygintinos žalos dydis teismo sprendimo priėmimo dieną yra 279,02 Lt. Sprendžiant šį ginčą, 1997 m. rugsėjo 1 d. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas negalioja. Šiuo metu galiojančiame Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (2003 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-1819 redakcija) nenustatyta, kad žalos atlyginimas galėtų būti mokamas nepaisant nukentėjusio asmens kitų pajamų. Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimas yra visiškai įvykdytas. Dėl to ieškovė nepagrįstai mano, kad atsakovas turi prievolę pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį mokėti jai visą 784,82 Lt sumą.                

 

                                         III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

           Kasaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

           1. Teismai pažeidė procesinės teisės normas. Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteisiamos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį ir terminus. CPK nenustatyta atvejo, kada teismas gali pakartotinai nagrinėti tą patį ginčą. Teismai iš naujo sprendė ieškovės ir atsakovo ginčą dėl žalos, padarytos 1986 m. gruodžio 22 d. eismo įvykio metu. Teismai pažeidė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas.

           Teismai pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ne dėl pasikeitusių aplinkybių, o dėl įstatymų, reglamentuojančių žalos atlyginimą asmens sveikatai, pasikeitimo. Teismai teisiškai netinkamai vertino aplinkybę, kad galioja jau įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių dėl žalos atlyginimo.

           2. Teismai pažeidė materialinės teisės normas. Ieškovei žalos atlyginimas buvo priteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, remiantis 1997 m. rugsėjo 1 d. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad visas žalos atlyginimas mokamas nepaisant nukentėjusiojo gaunamų kitų pajamų. Ginčas dėl žalos atlyginimo spręstinas vadovaujantis šiuo įstatymu. Reikėtų vadovautis bendruoju teisės principu, kad atgaline tvarka įstatymai negalioja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas). Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas jau išspręstas, tai teismai nepagrįstai nurodė, kad yra sprendžiamas ginčas pagal galiojančius įstatymus.

           3. Teismai netinkamai taikė Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu žala asmeniui, turtui padaryta iki CK įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki CK įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. Taigi įstatyme aiškiai nustatytos sąlygos, kurioms esant, atlyginama žala pagal šiuo metu galiojančio CK nuostatas. Šiame ginče nėra antros būtinos sąlygos, kad asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo, įsigaliojus šiam kodeksui. Šis ginčas galutinai buvo išspręstas dar 1998 m. rugsėjo 2 d. teismo sprendimu. Ginčui netaikytinos CK 6.283 straipsnio 1, 4 dalių, 6.288 straipsnio 3 dalies, 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatos.

           4. Teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl reikalavimo priteisti 37,20 Lt. Žalos atlyginimo tvarka gali būti įvairi: sumokant grynaisiais ar pervedant lėšas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovė nepatirtų išlaidų, susijusių su banko teikiamais patarnavimais dėl lėšų pervedimo, jeigu atsakovas atlygintų žalą kita tvarka. Be to, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad šios ieškovės patiriamos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su žalos atlyginimu, todėl atsakovas privalo atlyginti bankui už lėšų pervedimą į ieškovės sąskaitą.

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

1. Ieškovei žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis priteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimu. Teismo sprendime konstatuota, kad žala padaryta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, todėl ši aplinkybė nebeturi būti įrodinėjama (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas taikė Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo normas. Ieškovei priteistos periodinės išmokos buvo mokamos ir turi būti mokamos šio teismo sprendimo pagrindu, todėl jame konstatuotos aplinkybės yra privalomos sprendžiant dėl ieškovės pareikštų reikalavimų.

            Vienas iš ieškovės pareikštų reikalavimų yra reikalavimas pakeisti atlyginamos žalos dydį. Pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį naują ieškinį dėl išmokų dydžio bei terminų šalis turi teisę pareikšti tuo atveju, kai iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti. Sveikatos sužalojimo atveju atlygintinos žalos dydį lemia nukentėjusiojo netekto darbingumo pasikeitimas. Ieškovė savo reikalavimą grindė ne netekto darbingumo pasikeitimu, bet tuo, kad Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 485, 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1075 ir 2005 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 584 buvo padidintas draudžiamųjų pajamų dydis. Taigi ieškovė savo reikalavimą grindžia ne aplinkybių, turinčių reikšmės pakeisti išmokų dydį CPK 279 straipsnio 5 dalies prasme, pasikeitimu, bet pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu. Pagal nurodytą CPK normą teisinio reglamentavimo pasikeitimas nėra ta aplinkybė, kuri būtų pagrindas reikšti naują ieškinį. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, žalos atlyginimo dydį turėtų perskaičiuoti ją mokantis asmuo. Jeigu šis atlygintinos žalos dydžio neperskaičiuoja, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl neišmokėto skirtumo priteisimo. Būtent to ieškovė prašė savo pateiktame ieškinyje. Patikslindama ieškinį (T. 1, b. l. 66), ieškovė prašė priteisti 784,82 Lt periodinių išmokų. Esant tokiems ieškovės reikalavimams, parengiamajame teismo posėdyje posėdžio pirmininkas turėjo išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus ir kt. (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tikslaus ieškovės reikalavimo, todėl priėmė sprendimą dėl periodinių išmokų priteisimo, kuris neturėjo būti priimtas, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 5 dalis).

Teismai nustatė, kad atsakovas gera valia mokėjo žalos atlyginimą. Atsakovas teismui nepateikė prašymo dėl iš jo priteistų periodinių išmokų sumažinimo. Be to, atsiliepime (T. 1, b. l. 40) atsakovas sutiko ieškovei mokėti didesnę išmoką, negu mokėjo. Tačiau teismas savo iniciatyva sumažino net ankstesniu teismo sprendimu priteistas išmokas, nors toks reikalavimas nebuvo pareikštas. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Tuo tarpu teismai ne tik nesilaikė ieškovės pareikštų reikalavimų, bet pakeitė ieškinio dalyką, įskaitydami į žalos atlyginimą ieškovei mokamą pensiją ir sumažindami priteistą žalos atlyginimą. Teisę pakeisti ieškinio dalyką turi tik ieškovas (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pakeitęs ieškinio dalyką, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl to teismo sprendimas yra neteisėtas. Netinkamas procesinės teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti teismų sprendimus (CPK 330 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

2. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 sakinyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, jeigu žala asmens sveikatai padaryta ir priteista iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tai 2000 m. CK nustatytas reglamentavimas jos atlyginimui netaikomas. Minėta, kad byloje konstatuota, jog ieškovės sveikatai žala padaryta 1986 m. gruodžio 22 d. ir jos atlyginimas priteistas teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimu. Taigi ieškovei žala turi būti atlyginama pagal įstatymų normas, galiojusias iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Remdamiesi nurodyta įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata teismai neturėjo taikyti 2000 m. CK normų, tačiau jas taikė.

            Teismai taikė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą įsigaliojusį 2000 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems įstatymui įsigaliojus. Įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje (įstatymo 1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1509 redakcija) taip pat buvo nustatyta, kad žala dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga atlyginama Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi teismai neturėjo taikyti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo normų. 

Taigi dėl netinkamo materialinės normų taikymo priimti neteisėti teismų sprendimai turi būti panaikinti (CPK 330 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

3. Šioje nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ieškovės reikalavimų ir pakeitė ieškinio dalyką. Ieškovės reikalavimas dėl periodinių išmokų liko neišnagrinėtas. Taigi teismas neatskleidė bylos esmės. Šis procesinės teisės normos pažeidimas yra esminis ir jis negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 12 d. nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                Janina Stripeikienė

 

Egidijus Laužikas

 

Zigmas Levickis