Civilinė byla Nr. e2T-79-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00068-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. G. (J. G.) prašymą pripažinti Izraelio teismo šeimos klausimams Petah Tikva 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir jį papildantį 2020 m. vasario 27 d. sprendimą,
n u s t a t ė:
1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo J. G. prašymas pripažinti Izraelio teismo šeimos klausimams Petah Tikva 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje dėl amžiaus nustatymo Nr. 1086/04/19 ir jį papildantį 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad prašomais pripažinti Izraelio teismo šeimos klausimams Petah Tikva sprendimais buvo nustatyta, jog velionė ponia M. (P.) G., ID Nr. (duomenys neskelbtini), gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) metais; velionės tėvų pavardės ir vardai buvo A. (K.) R. ir P. R.; velionės mergautinė pavardė buvo R.. Pareiškėjas nurodė, kad pateiktų teismo sprendimų pripažinimas yra aktualus, nes pareiškėjas siekia pateikti juos Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su pareiškėjo prašymu. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nors pareiškėjas nedetalizuoja, kokiam tikslui jis ketina pateikti suinteresuotam asmeniui prašomus pripažinti teismo sprendimu, tačiau šiuo atveju galima daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjas siekia kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo arba kitais su Lietuvos Respublikos pilietybe susijusiais klausimais. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad kiekviena valstybė pati savo teisės aktais nustato, kas yra jos piliečiais ir reguliuoja su pilietybe susijusius teisinius santykius. Juridiniai faktai, nustatyti pareiškėjo pateiktuose teismų sprendimuose, buvo nustatyti užsienio valstybėje, tačiau teisines pasekmes sukels Lietuvos Respublikoje. Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2T-70-798/2020, pateiktais išaiškinimais, kurie, suinteresuoto asmens vertinimu, yra aktualūs ir šioje byloje, suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo pateikti teismo sprendimai negali būti pripažinti kaip prieštaraujantys Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
3. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose patikslino, kad prašomus pripažinti teismų sprendimus jis siekia pateikti suinteresuotam asmeniui kartu su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimai buvo priimti Izraelyje, nes būtent toje valstybėje atsirado M. (P.) G. anketinių duomenų neatitiktys – skirtinguose dokumentuose buvo skirtingai nurodomi jos vardas ir pavardė, amžius. Pareiškėjas pažymėjo, kad anksčiau suinteresuotas asmuo kartu su prašymais atkurti pilietybę priimdavo Izraelio teismų sprendimus, nereikalaudamas, kad jie būtų pripažinti Lietuvoje. Kol pateikti teismo sprendimai nėra pripažinti, pareiškėjas negali pateikti jų suinteresuotam asmeniui su prašymu dėl pilietybės atkūrimo ir negali jų panaudoti įrodydamas, kad M. (P.) G., kurios anketiniai duomenys, nurodyti skirtinuose jos dokumentuose, nesutampa, buvo tas pats žmogus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
4. Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 – 812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CPK 813 – 815 straipsniai. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota pripažinti sprendimą institucija (CPK 809 straipsnio 1 dalis), jei kituose teisės aktuose nėra nustatyta kitaip.
5. Nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti Izraelio Izraelio teismo šeimos klausimams Petah Tikva 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje dėl amžiaus nustatymo Nr. 1086/04/19 ir jį papildantį 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimą.
6. Lietuvos Respublikos ir Izraelio valstybės (pripažintino dokumento kilmės valstybės) tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos nesieja. Europos Sąjungos reglamentų ir konvencijos nuostatos, kurios nustato teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarką, šiuo atveju netaikytinos, todėl užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti sprendžiamas pagal CPK nuostatas (CPK 810 straipsnis).
7. CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o minėtame straipsnyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sąlygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuva nesieja tarptautinė sutartis. Lietuvos Respublika ir Izraelio valstybė nėra sudariusios tarptautinės sutarties, kurioje būtų reglamentuoti teismų sprendimų pripažinimo kitoje valstybėje klausimai. Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
8. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai. Šioje nuostatoje yra įtvirtinta vadinamoji netiesioginė jurisdikcija (angl. indirect jurisdiction), kai bylą išnagrinėjusio ir teismo sprendimą priėmusio teismo kompetenciją tikrina kitos valstybės teismas, sprendžiantis užsienio teismo sprendimo pripažinimo savo valstybėje klausimą. Pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos prasmę yra tikrinama, ar nebuvo Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų išimtinės kompetencijos pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-70-381/2016).
9. Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjo pateiktus teismo sprendimus atsisako pripažinti, kadangi jais išspręsti klausimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisę priskirtini išimtinai Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.
10. Iš prie pareiškėjo prašymo pateiktų prašomų pripažinti teismo sprendimų matyti, kad Petah Tikva 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu nustatyta, jog velionė ponia M.(P.) G., ID Nr. (duomenys neskelbtini), gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) metais, o Petah Tikva 2020 m. vasario 27 d. sprendimu nustatyta, kad velionės tėvų pavardės ir vardai buvo A. (K.) R. ir P. R.; velionės mergautinė pavardė buvo R.. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad siekia šių užsienio teismo sprendimų pripažinimo, nes pripažintus teismo sprendimus ketina pateikti Migracijos departamentui kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
11. Jurisdikcijos taisyklės turi būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinį bylos pobūdį ir bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu specifiką. Civilinės bylos užsienio (tarptautinis) elementas lemia, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, jeigu yra tam tikras šalių ginčo (reikalavimo) ryšys su Lietuva. Teismas, spręsdamas dėl tarptautinės jurisdikcijos (išskyrus Europos Sąjungos), turi atsižvelgti į šalių, įrodymų buvimo vietą, juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, įvykimo ar atsiradimo vietą, kitas aplinkybes, iš kurių nustatoma, ar byla turi ryšį su teismo vietos valstybe. Be to, teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso Lietuvos teismų kompetencijai, turi apsvarstyti tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje ar Lietuvoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-70-798/2020).
12. CPK 789 straipsnyje nustatytos išimtinės Lietuvos Respublikos teismų teismingumo taisyklės, dėl ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų ginčų. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į jų specifinį pobūdį, dalyvaujančių byloje asmenų teisinį suinteresuotumą, teismo aktyvumą, sukeliamas teisines pasekmes.
13. CPK 789 straipsnis, kuriuo detalizuojamos nacionalinio teismingumo taisyklės ypatingoje teisenoje, nustato, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (pirma dalis); Lietuvos Respublikos teismas turi teisę taip pat pripažinti mirusiu ar nežinia kur esančiu užsienietį, jeigu: 1) asmens, turinčio teisę kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; 2) užsieniečio gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje arba jo turtas buvo Lietuvoje (antra dalis); Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis (trečia dalis).
14. Šiuolaikinėje tarptautinėje privatinėje teisėje pripažįstama, kad klausimai, susiję su asmens teisiniu statusu ir teisine padėtimi, yra ne tarptautinės privatinės teisės, bet nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Tokia išvada darytina įvertinus įvairius tarptautinę privatinę teisę ir užsienio teismų sprendimų pripažinimą reglamentuojančius tarptautinius aktus, kurie, nors nagrinėjamu atveju ir netaikomi, tačiau yra aktualūs sistemiškai aiškinant CPK 789 straipsnyje nustatytas išimtines Lietuvos Respublikos teismingumo taisykles. Antai, 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nustato, kad jis netaikomas fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui (1 straipsnio 2 dalies a punktas). 2019 m. liepos 2 d. Konvencija dėl Užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Convention of 2 July 2019 on the Recognition and Enforcement of Foreign Judgments in Civil or Commercial Matters) nustato, kad ji netaikoma fizinių asmenų statusui ir veiksnumui (2 straipsnio 1 dalies a punktas). Taigi bylos, susijusios su fizinio asmens teisinio statuso ir (ar) veiksnumo nustatymu, įprastai nepatenka į tarptautinės privatinės teisės reguliavimo sritį. Todėl galima teigti, kad tokio pobūdžio bylose priimti teismų sprendimai yra priskiriami būtent išimtinai konkrečių vidaus teismų kompetencijai.
15. Iš pateiktų pripažinti užsienio teismo sprendimų matyti, kad jais nuspręsta dėl fizinio asmens teisinio statuso (asmens gimimo vietos ir datos, asmenų vardų, pavardžių, giminystės). Tokio pobūdžio ginčai laikytini ginčais dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kurie nagrinėjami specialia CPK XXVI skyriuje reglamentuojama ypatingosios teisenos tvarka. Teismo vertinimu, tokių juridinių faktų nustatymas yra išimtinai susijęs su faktinių aplinkybių Lietuvos Respublikoje vertinimu, jo nagrinėjimui gali kilti poreikis vertinti Lietuvos Respublikoje esančius duomenis, apklausti liudytojus, nagrinėti kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į bylos nagrinėjimą įtraukti ir Lietuvos Respublikos piliečius, kurie gali būti suinteresuoti tokių juridinių faktų nustatymu (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Priimti teismo sprendimai būtų pripažįstami Lietuvoje, siekiant Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Tai rodo tokio pobūdžio bylos išimtinį ryšį su Lietuvos Respublika.
16. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateikti užsienio teismo sprendimai priimti pažeidus išimtinę Lietuvos Respublikos teismų teismingumo taisyklę, nustatytą CPK 789 straipsnyje. Nustačius, kad užsienio teismas išsprendė išimtinai Lietuvos Respublikos teismams teismingus klausimus, tai yra pagrindas atsisakyti pripažinti šiuos užsienio teismo sprendimus (CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
atsisakyti pripažinti Petah Tikva 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje dėl amžiaus nustatymo Nr. 1086/04/19 ir jį papildantį 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimą.
Teisėjas Marius Bajoras