Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-151-744/2017

                                                            Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00707-2016-9

                                             Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 22 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

               teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD arba Institucijos) apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimo, kuriuo, patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. skundą, buvo panaikintas Šiaulių RAAD vyriausiojo specialisto V. K. 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5113 straipsnio 3 dalį  E. S. atžvilgiu nutraukta.

               Teismas,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. K. 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5113 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 434 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 10 d. J. rajono savivaldybėje, S. kaime, išvalė dalį S. tvenkinio pakrantės, suardė velėną, tuo pažeisdamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punktą ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Nutarime nurodyta, kad žala gamtai nepaskaičiuota ir neatlyginta.
2. Nesutikdamas su 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. jį apskundė Joniškio rajono apylinkės teismui. Skundu prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
3. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens E. S. skundą tenkino - panaikino Šiaulių RAAD vyriausiojo specialisto V. K. 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 5113 straipsnio 3 dalį  E. S. atžvilgiu nutraukė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu Šiaulių RAAD prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. (skunde neteisingai nurodyta nutarimo priėmimo data) nutarimą ir priimti naują teismo sprendimą (skunde – teisminį aktą).

4.1. Skunde nurodo, kad Šiaulių RAAD Kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialistas kartu su Šiaulių RAAD Joniškio rajono agentūros vyr. specialistu atliko žemės sklypo, esančio Joniškio rajone, M. kaime, ir prie šio sklypo esančio S. tvenkinio pakrantės patikrinimą ir nustatė, kad E. S. 2015 m. lapkričio 10-19 dienomis, neturėdamas valdymo teisės į minėtą valstybinį žemės sklypą ir neturėdamas projekto S. tvenkinio pakrantės išvalymui ir sutvarkymui, savavališkai su iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išnuomota sunkiąja technika nukasė S. tvenkinio pakrantę, atliko valymo ir lyginimo darbus minėtame valstybiniame žemės sklype ir S. tvenkinio pakrantėje, suardė joje buvusią velėną ir tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punkto reikalavimus ir padarė veiką, numatytą ATPK 5113 straipsnio 3 dalyje.

4.2. Tvirtina, kad iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymų matyti, jog darbai valstybiniame sklype ir S. tvenkinio pakrantėje buvo pradėti 2015 m. lapkričio 10 d. ir atliekami iki 2015 m. lapkričio 19 d. ir šis trunkamasis pažeidimas užfiksuotas 2015 m. gruodžio 30 d. Šiaulių RAAD pareigūnų surašytame Patikrinimo akte Nr. 157, todėl, pasak apelianto, teismas nuo 2015 m. gruodžio 19 d. (aukštesnio teismo nuomone, skunde turėjo būti nurodyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 19 d.), kada Patikrinimo akte Nr. 157 buvo užfiksuota trunkamo pažeidimo padarymo pabaiga – turėjo pradėti skaičiuoti pažeidimo padarymo terminą.

4.3. Teigia, kad E. S. numatė savo žalingų veiksmų pasekmes, jų norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. Nurodo, kad iki nagrinėjamų darbų atlikimo nei Šiaulių RAAD, nei Šiaulių RAAD Agentūra nėra gavusi jokių raštiškų E. S. prašymų ar paklausimų apie galimybę atlikti kasinėjimo ar valymo darbus valstybiniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame J. rajone, M. kaime, ir prie šio sklypo esančioje S. tvenkinio pakrantėje. Nurodo, kad teismas neįvertino to, kad E. S. neturėjo jokios teisės atlikinėti kasinėjimo ir valymo darbus šiuose sklypuose.

4.4. Apeliantas nurodo, kad išardydamas pakrantės velėną, nukasdamas pakrantės dalį bei iš S. tvenkinio kasdamas dumblą, E. S. padarė žalą gamtai, tačiau valstybinės institucijos šios žalos dydžio nenustatė, nors Šiaulių RAAD ne kartą kreipėsi dėl žalos paskaičiavimo į įvairias institucijas.

4.5. Pažymi, kad Joniškio rajono agentūros pareigūnas bylos nagrinėjimo terminą tęsė būtent dėl to, kad nebuvo suskaičiuota gamtai padaryta žala. Teigia, kad šešių mėnesių skyrimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2015 m.  lapkričio 19 d., o ne nuo  pažeidimo pradėjimo, t. y. 2015 m. lapkričio 10 d., kaip klaidingai nurodė teismas. Nurodo, kad nuobaudos skyrimo terminas turėjo pasibaigti 2016 m. gegužės 19 d., tačiau 2016 m. gegužės 18 d. Šiaulių RAAD Agentūros vyr. specialisto I. Š. nutarimu jis buvo pratęstas maksimaliai įstatymo leidžiamam vienerių metų terminui, jį skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos.

4.6. Nurodo, kad E. S. savo žodiniuose paaiškinimuose, taip pat teisme bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad 2015 m. lapkričio 10-19 d. savavališkai, neturėdamas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra suderinto projekto, naudodamas išnuomotą sunkiąją techniką, nukasė tvenkinio pakrantę bei iš S. tvenkinio kasė dumblą, jį skleidė ir pylė šalia S. tvenkinio esančio valstybei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Nurodo, kad tai patvirtino ir teisme liudytojais apklausti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.

4.7. Tvirtina, kad Šiaulių RAAD pareigūnai dėjo visas pastangas, kad iki ATPK 35 straipsnyje nurodyto termino pabaigos būtų paskaičiuotas E. S. padarytas žalos dydis.

4.8. Apeliantas daro išvadą, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į tai, kad E. S. darbus 2015 m. lapkričio 10-19 dienomis valstybiniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame J. rajone, M. kaime, ir prie jo esančio S. tvenkinio pakrantėje, atliko neteisėtai ir savavališkai – neturėdamas valdymo teisės į minėtą valstybinį žemės sklypą, nes nuomos sutartis su E. S. buvo sudaryta tik 2016 m. balandžio 7 d., ir neturėdamas projekto S. tvenkinio pakrantės išvalymui ir sutvarkymui, išsinuomojęs techniką nukasė S. tvenkinio pakrantę, atliko valymo ir lyginimo darbus minėtame valstybiniame žemės sklype ir S. tvenkinio pakrantėje, suardė joje buvusią velėną ir tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p. reikalavimus bei padarė veiką, numatytą ATPK 5113 straipsnio 3 dalyje.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. S. prašo skundą atmesti ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

1. Nurodo, kad nutarime pažeidimo data fiksuota 2015 m. lapkričio 10 d. Ir nors protokole nurodyta, kad pažeidimo data yra 2015 m. lapkričio 10 d. - 2015 m. lapkričio 19 d., tačiau toks pažeidimo laiko nurodymas yra visiškai nesuprantamas, nes nekonkretus laikas nesiejamas su konkrečiais pažeidimais. E. S. teigimu, Institucija, pripažinusi, jog pažeidimas buvo padarytas 2015 m. lapkričio 10 d., pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą galėjo tik nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, tai yra iki 2016 m. gegužės 10 d., o Institucija neteisėtai pratęsė terminą 2016 m. gegužės 18 d., administracinės nuobaudos skyrimo terminui jau pasibaigus. Nurodo, kad iš 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu Institucija sprendė, jog šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas sueina 2016 m. gegužės 19 d.
2. Taip pat nurodo, kad jam inkriminuotas pažeidimas, t. y. tai, kad 2015 m. lapkričio 10 d. jis išvalė dalį S. tvenkinio pakrantės (kokią dalį nėra nustatyta ir nurodyta) nebuvo pagrįstas leistinais įrodymais (pažeidimo fiksavimo aktu, kitais oficialiais dokumentais). Tvirtina, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, neardė velėnos, o tvarkė aplinką, kas nėra draudžiama, o turi būti skatinama. Taip pat nurodo, kad Institucija, nenustačiusi tariamo pažeidimo vietos, kitų svarbių aplinkybių, neturėjo teisinio pagrindo (nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties) spręsti, jog jis išvalė dalį S. telkinio pakrantės suardydamas velėną, tai yra atliko neteisėtus veiksmus.
3. Pažymi, kad Institucijos skundas grindžiamas prieštaraujančiais vienas kitam teiginiais, net nemotyvuojant šių teiginių, abstraktaus pobūdžio motyvais, nėra pateikta teisinė ir faktinė šių aplinkybių analizė, nėra paneigiamos teismo nustatytos aplinkybės ir nutarime padarytos pagrįstos išvados. Teigia, kad skunde pateiktas deklaratyvių teiginių ir cituojamų teisės aktų kratinys ir dėstomos dvejopo pobūdžio aplinkybės - pirma, kad nebuvo suėjęs naikinamasis nuobaudos skyrimo terminas, antra, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir bylą nutraukė.
4. Dėl Institucijos skundo argumento, jog jis darbus atliko valstybiniame sklype savavališkai, neturėdamas valdymo teisės į valstybinės žemės sklypą, nurodo, kad šį žemės sklypą jis išsinuomojo 2015 m. rugsėjo 25 d. Tai įrodo Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)Nurodo, kad 2015 m. spalio 5-7 dienomis į vietą buvo atvažiavęs Joniškio savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas L., kuris pakalbėjo su darbus atlikusiais darbuotojais, tačiau jiems nebuvo nurodyta, jog darbus reikia nutraukti, darbų atlikimui E. S. turėjo S. tvenkinio pakrantės dalies sutvarkymo projektą, kuriame nurodytas želdinių asortimentas, o projektą sudaręs V. B. konsultavo E. S. dėl pakrantės sutvarkymo. Pažymi, kad teismui pateiktos nuotraukos patvirtina, jog yra sutvarkyta pakrantė, o ne ardyta velėna, o velėnos ardymo faktui protokole nurodytu laiku įrodyti Institucijos atstovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, išskyrus prielaidą kad tai galėjo būti  padaryta – velėna suardyta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbo. Nurodo, kad pakrantė sutvarkyta asmeninėmis ūkininko E. S. lėšomis ir tai turėtų būti skatinama, o ne baudžiama.
5. Dėl suėjusio nuobaudos skyrimo termino, numatyto ATPK 35 straipsnyje, atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju 2016 m. gegužės 18 d. nutarime, sprendžiant administracinės nuobaudos paskyrimo termino pratęsimą, nenurodyti jokie motyvai, kurių pagrindu terminas buvo pratęstas, nutarime nėra jokios nuorodos, ką institucija atliko po tariamo pažeidimo padarymo 2015 m. lapkričio 10 d. Pažymi, kad tikėtino pažeidimo data protokole ir nutarime užfiksuota kaip 2015 m. lapkričio 10 d., o Institucija, vadovaudamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu 2016 m. sausio 11 d. raštu, kuriame nurodyta, kad E. S. buvo nuomojama technika nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d., darė išvadą, jog pažeidimas buvo tęstinis, to nefiksuojant oficialiais dokumentais. Su tokiu vertinimu jis nesutinka. Nurodo, kad duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie trunkamąjį veikos pobūdį, nėra, o Institucija trunkamąjį pažeidimo pobūdį, tikėtina, nustatė remdamasi tik tuo, jog jis nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d., nuomojosi techniką.
6. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris surašytas tik 2016 m. lapkričio 10 d., tai yra po metų nuo galimo pažeidimo, nurodyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. jis išvalė dalį S. tvenkinio pakrantės, suardė velėną, 2015 m. gruodžio 30 d. Patikrinimo akte Nr. 157 nurodyta, kad patikrinimo metu nepateikė projekto, pažeista apie 100 metrų ilgio vandens telkinio apsaugos juosta ir išvalytas tvenkinio dugnas apie 20 metrų pločio ir 100 metrų ilgio, sunaikinta vandens augmenija ir tuo jis pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Nutarime jau nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 10 d. jis išvalė S. tvenkinio pakrantę, suardė velėną, taip pažeisdamas Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį. Teigia, kad jis buvo nubaustas ne už tuos trunkamuosius pažeidimus ir teisės aktus, kurie buvo nurodyti patikrinimo akte ir administracinio teisės pažeidimo protokole, tokiu būdu nebuvo užtikrinta asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei teisė apginti savo teises. Atsižvelgdamas į tai tvirtina, kad institucija, nutarime nurodydama kitą pažeidimo laiką, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, kitą pažeidimo esmę, nei nurodyta patikrinimo akte, pakeitė kaltinimo ribas ir taip pažeidė principą, draudžiantį sunkinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagrindinis kaltinimas yra tas, kad jis suardė velėną, nors byloje nenustatyta, koks kiekis ir koks jos plotas buvo suardytas. Jis velėnos neardė, o tvarkė aplinką. Institucija nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jis padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. 

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos teisenos

6. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, kad E. S. protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5113 straipsnio 3 dalyje, padarymą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., apeliacinis skundas dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimo nagrinėtinas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas (teiseną).

Dėl skundo

7. Apeliantas skunde kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą iš esmės neigdamas, kad E. S. administracinė nuobauda pagal ATPK 5113 straipsnio 3 dalį paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, kadangi, pasak apelianto, nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas pagrįstai ir teisėtai. Be to, apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurių pagrindu teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuojamas pažeidimas galėjo būti padarytas 2015 m. lapkričio 10 d., ir tvirtina, kad šiuo atveju E. S. buvo inkriminuotas trunkamasis administracinės teisės pažeidimas
8. ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimą ir nevykdymą ir šis pažeidimas užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
9. ATPK 35 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai. Administracinės nuobaudos paskyrimo termino skaičiavimui svarbi yra ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo data, nes paaiškėjimo diena, jog daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, atskirais atvejais gali būti laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena, kai įvertinus visus surinktus duomenis konstatuojama, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. Taigi, šiuo atveju būtina nustatytai, ar padaryti trunkamojo pobūdžio pažeidimai ar ne.
10. Teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-1006/2008, N-444-628/2008; 2AT-46-895/2016).
11. Kaip matyti ATPK 5113 straipsnio norma yra blanketinė, t. y nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuos asmuo turi pažeisti, kad būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Institucija nurodė, kad E. S. pažeidė  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punktą, kuriame nurodyta, kad  pakrantės apsaugos juostose draudžiama  dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atveju, bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatytus atvejus, taip pat draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiami statant šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius, taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones, taip pat atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats vandens telkinių pakrantės valymas, jei nebuvo atlikti aukščiau nurodyti veiksmai, nėra draudžiamas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. S. administracinėn atsakomybėn galėjo būti traukiamas tik už tai, kad pakrantės apsaugos juostoje ardė velėnas.
12. Iš nurodytų pažeistų normų dispozicijų matyti, kad draudžiami konkretūs veiksmai, t. y. žemės dirbimas, velėnos ardymas, gyvulių ganymas, trąšų ir kitų chemikalų naudojimas, kranto linijos, reljefo, žemės paviršiaus keitimas ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pažeistų punktų dispozicijas bei trunkamojo pažeidimo sąvoką, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju Institucijos nutarime nurodytus pažeidimus (velėnos suardymą) traktuoti kaip trunkamuosius, nėra jokio pagrindo. ATPK 5113 straipsnyje numatyta veika laikoma baigta, iš karto po to, kai pažeidžiama žemės, miško ar vandens telkinių naudojimo tvarka. Nagrinėjamu atveju - iš karto po to, kai buvo suardyta velėna.
13. Apelianto teiginiai, jog E. S. darbus, nurodytus protokole (kuriais buvo suardyta velėna), vykdė per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki lapkričio 19 d. nėra pagrįsti įrodymais. Teisme liudytojais apklausti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai parodė, kad pas E. S. dirbo 2015 m. rudenį (V. T., A. S., 123-124 b. l.), S. Š. patvirtino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ technika pas E. S. dirbo nuo lapkričio 10 iki 19 dienos, jis ryte ir vakare atvykdavo sužymėti atidirbtas valandas, visiems darbams vadovavo pats E. S. (122-123 b. l.). Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kada tiksliai buvo suardyta valytos pakrantės velėna, kokiame plote ji buvo suardyta, byloje nėra. Apeliantas aplinkybę, kad E. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus neteisėtus veiksmus (šiuo atveju tai gali būti tik velėnos suardymas, nes kiti 2015 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akte Nr. 157 (15-16 b. l.) nurodyti galimai neteisėti veiksmai (dumblo iš ežero paėmimas, vandens augmenijos sunaikinimas) E. S. nebuvo inkriminuoti, nustatė remdamasis tik technikos nuomos iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, nors tuo pačiu iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojo S. Š. parodymų matyti, kad jis tiksliai, kada buvo pabaigti darbai pakrantėje, nurodyti negalėjo, pažymėjo, kad jų technika išvežant meldus su dumblu nedalyvavo, tvirtino, kad velėna nebuvo kasama (122-123 b. l.).
14. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju Institucija nuobaudos skyrimo terminą skaičiavo nuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ technikos nuomos pabaigos, t. y. 2015 m. lapkričio 19 d., nors jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent iki šios dienos buvo ardoma pakrantės velėna, byloje nėra. Iš Šiaulių RAAD Joniškio agentūros darbuotojo K. R. parodymų teisme matyti, kad E. S. prieš patikrinimą buvo užėjęs pas jį, ,,kažką kalbėjo, kas susiję su ta pakrante“, jie jau buvo girdėję, kad iškastas tvenkinys ir pažeista pakrantė, o jis (K. R.) jam atsakė, kad atvažiuos ir pažiūrės, pažeidimą jie fiksavo, kai nuvyko antrą kartą, pirmą kartą pakrantės pažeidimo nefiksavo (138-139 b. l.). Panašius parodymus davė ir agentūros specialistas I. Š., kuris teismui parodė, kad į agentūrą E. S. buvo atvykęs dar iki planinio patikrinimo, jiems pasakė, kad ,,kasinėjo tvenkinį“ (139 b. l.). Tuo tarpu K. R. teismui parodė, kad planinis patikrinimas turėjo būti lapkričio 17-22 d., tačiau jis dėl darbo krūvio buvo nukeltas, o prisiminti, ar E. S. buvo atvykęs pas juos prieš šią datą, K. R. negalėjo (139 b. l.).
15. Iš šių atsakingų specialistų, kurie fiksavo pažeidimą, parodymų visiškai neaišku, kada ir kaip Institucija sužinojo apie galimai padarytus E. S. pažeidimus, susijusius su S. tvenkinio pakrante, ir kada juos fiksavo. Kaip galima suprasti iš agentūros specialistų ir paties E. S. parodymų, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento J. agentūra dar iki planinio patikrinimo E. S. ūkyje žinojo apie S. tvenkinio pakrantės tvarkymo darbus, tačiau kažkurį tai laiką (tikslios datos bylos tyrimo metu nustatyti nepavyko) jokių veiksmų nesiėmė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie S. tvenkinio pakrantėje galimai padarytus pažeidimus be nurodytos pažeidimų padarymo datos nurodyta 2015 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akte Nr. 157 (15-16 b. l.), o Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. AM-SIAN-77982756-16 nurodyta, kad E. S. išvalė dalį S. tvenkinio pakrantės ir suardė velėną 2015 m. lapkričio 10 d. (57 b. l.), kas paneigia administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. S. inkriminuoto trunkamojo pažeidimo, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, pobūdį. Ir nors Institucijos atstovas nagrinėjant bylą apylinkės teisme teigė, jog nutarime padaryta techninė klaida (96 b. l.), tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad šią klaidą Institucija galėjo ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, jog ATPK nereglamentuoja klaidų ištaisymo procedūros, tai turi būti daroma vadovaujantis BPK nuostatomis (ATPK 249 straipsnio 2 dalis). BPK 3081 straipsnis reglamentuoja klaidų nuosprendyje ištaisymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Tačiau nagrinėjamu atveju, E. S. atžvilgiu priimtas Institucijos nutarimas nustatyta tvarka nebuvo ištaisytas, todėl nėra pagrindo teikti, kad E. S. inkriminuota veika galėjo būti padaryta kitokiu laiku, nei nurodyta 2016 m. lapkričio 18 d. Institucijos nutarime.
16. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad objektyvių duomenų, jog galimi pažeidimai tvarkant S. tvenkinio pakrantę padaryti vėliau nei 2015 m. lapkričio 10 d., byloje nėra, todėl apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai, atsižvelgęs į nekaltumo prezumpcijos principą, visus neaiškumus aiškino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
17. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. S. inkriminuota veika padaryta 2015 m. lapkričio 10 d., ATPK 35 straipsnyje numatytas terminas administracinei nuobaudai skirti pasibaigė 2016 m. lapkričio 10 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Šiaulių RAAD vyriausiojo specialisto V. K. 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. S. atžvilgiu nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad terminas administracinei nuobaudai skirti Institucijos buvo tęsiamas nepagrįstai, nesant tam įstatymo nustatytų sąlygų.
18. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Pagal teismų praktiką, nutraukiant administracinį procesą suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl E. S. kaltumo.
19. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Šiaulių RAAD vyriausiojo specialisto V. K. 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. S. atžvilgiu nutraukė, tenkinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo, todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimas paliktinas nepakeistu ir apeliacinis skundas netenkintinas (ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

               Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

               palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti. 

Ši nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                                         Laisvydas Zederštremas