Civilinė byla Nr. 2A-327-464/2023  

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01685-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.6.3; 3.1.3.5; 3.1.6.1; 3.1.7.6; 3.2.4.9.2; 3.2.4.11; 3.3.1.4; 3.3.1.11; 3.3.1.15

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. V., perėmusio pradinio ieškovo Ellora 4522899 Ltd. teises, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir 2022 m. gruodžio 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pradinio ieškovo Ellora 4522899 Ltd. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skomė“ dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pradinis ieškovas Ellora 4522899 Ltd. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (1 t., b. l. 1–9), prašė:

1.1.       pripažinti negaliojančiu 2011 m. balandžio 21 d. (reikalavimuose klaidingai nurodoma 31 d.) perleidimo sandorį, kuriuo akcijų sertifikato Nr. 6 indosamento pagrindu Ellora 4522899 Ltd. 187 500 vnt. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų perleido Bismarck Limited;

1.2.       pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 23 d. perleidimo sandorį, kuriuo akcijų sertifikato Nr. 13 indosamento pagrindu Bismarck Limited 187 500 vnt. UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų perleido Divine Consult Ltd;

1.3.       įpareigoti atsakovę iš jos akcininkų registro išregistruoti akcininką Divine Consult Ltd ir 187 500 vnt. atsakovės paprastųjų vardinių akcijų įregistruoti ieškovo vardu.

2.       Nurodė, kad Ellora 4522899 Ltd. 2003 m. gegužės 20 d. įsigijo 187 500 vnt. atsakovės UAB ,,Skomė“ paprastųjų akcijų ir tapo teisėtu atsakovės akcininku. Akcijos buvo visiškai apmokėtos ir įregistruotos pradinio ieškovo vardu bendrovės akcininkų registre. Tačiau šios akcijos neteisėtai buvo užvaldytos neatlygintinių, suklastotų sandorių pagrindu ir galiausiai neteisėtai įregistruotos Divine Consult Ltd vardu. Ieškovo direktorė S. G. P.-L. niekada nepasirašė jokių dokumentų, susijusių su UAB „Skomė“ akcijų perleidimu Bismarck Limited, kurias šis vėliau perleido Divine Consult Ltd. Tiek Bismarck Limited, tiek Divine Consult Ltd yra likviduotos ir išregistruotos įmonės, jų teisių niekas neperėmė. Atsakovė neteisėtai atsisako įregistruoti ginčo akcijas ieškovo vardu ir neleidžia įgyvendinti akcininko teisių.

 

II. Pirmosios instancijos teismų ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 22 d. sprendimu (7 t., b. l. 106–117) pradinio ieškovo Ellora 4522899 Ltd. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei UAB ,,Skomė“ 3 473,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 14 700 Eur žyminį mokestį.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi (8 t., b. l. 138–151) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su realiu ginčijamų sandorių sudarymu ir vykdymu, o šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus, kurie šias aplinkybes pagrįstų ar paneigtų. Pažymėjo, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, akcijų sertifikate esantis indosamentas savaime nepatvirtina, jog tarp šalių buvo sudarytas sandoris dėl akcijų perleidimo (pardavimo). Tokiam sandoriui sudaryti šalys visų pirma turi suderinti valią, kurios išraiška gali būti žodinė, rašytinė ar kitokios formos sutartis, konkliudentiniai veiksmai ir pan.

6.       Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad byloje esant duomenų apie galimą akcijų perleidimo formos, kuri nagrinėjamu atveju prilygintina akcijų perleidimo rašytinei sutarčiai, ir indosamento klastojimo faktą – fotomontažo būdu įklijuotus ieškovo direktorės parašus, taip pat į bylą esant pateiktiems duomenims apie ieškovo pasyvumą po ginčijamų sandorių sudarymo – nedalyvavimą atsakovės UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimuose, laikiną veiklos nutraukimą, atsakovės akcijų, kaip savo turto, nedeklaravimą savo apskaitoje ir (ar) viešuosiuose registruose, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą prieštaravimus tarp šių faktinių aplinkybių (įrodymų) pašalinti. Tai turėjo būti padaryta teismui aiškinantis, ar ginčijamų sandorių šalys iš tikrųjų buvo išreiškusios valią dėl akcijų perleidimo. Šioms aplinkybėms išaiškinti, be kita ko, turi būti apklausti ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonių vadovų pareigas ėję ir sprendimus galėję priimti asmenys ir kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavę ginčijamų sandorių sudaryme, jiems įforminti skirtų dokumentų (akcijų sertifikatų) išdavime ir registracijoje.   

7.       Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu (13 t., b. l. 29–42) pradinio ieškovo Ellora 4522899 Ltd. ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB ,,Skomė“ 21 360,84 Eur bylinėjimosi išlaidas. Papildomu sprendimu, priimtu 2022 m. gruodžio 16 d. (13 t., b. l. 49), priteisė valstybei iš pradinio ieškovo 29 400 Eur žyminį mokestį, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas.

8.       Įvertinęs tai, kad ieškovas, siekdamas nuginčyti paprastųjų vardinių akcijų perleidimo sandorius, įrodinėja praradęs akcijų valdymą tokios valios jam neišreiškus ir suklastojus akcijų perleidimo sandorius, teismas sprendė, jog šiuo atveju byla turi būti nagrinėjama pagal vindikacijos taisykles, atitinkamai, padaręs išvadą, kad vindikacinio ieškinio sąlygos nėra įrodytos.

9.       Kaip nepagrįstus ir neįrodytus teismas atmetė ieškovo teiginius apie neteisėtus atsakovės veiksmus akcijų perleidimo procese, atitinkamai, ir jo argumentus, kad atsakovė be ieškovo žinios akcijų registre jį pakeitė nauju akcininku – Bismarck Limited, kuriam akcijos buvo perleistos suklastotų dokumentų pagrindu. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovai kokiu nors būdu dalyvavo ieškovui 2011 m. balandžio 21 d. perleidžiant turėtus 187 500 vnt. akcijų kitam buvusiam akcininkui Bismarck Limited. Pažymėjo, kad disponuoti uždarosios akcinės bendrovės akcijomis antrinėje akcijų rinkoje gali tik šių akcijų savininkas, o tai reiškia, jog atsakovė jokių veiksmų, betarpiškai susijusių su šių akcijų perleidimu, neatliko ir negalėjo atlikti. 

10.       Įvertinęs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 46 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1041 ,,Dėl uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 14.11 papunkčio nuostatas, teismas nurodė, kad pagrindinis ir pakankamas materialiųjų akcijų perleidimo dokumentas yra akcijų sertifikatas su indosamentu, liudijančiu apie akcijų savininko pasikeitimą.    

11.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2 t., b. l. 32–147, 5 t., b. l. 110–138, 5 t., 110–144) patvirtina, kad atsakovei kiekvieną kartą buvo pateikti materialūs akcijų perleidimą patvirtinantys dokumentai. Su Bismarck Limited 2012 m. sausio 28 d. (2 t. b. l. 107–108) ir 2012 m. gegužės 14 d. (2 t., b. l. 126–133) raštais atsakovei buvo pateiktas ir 2008 m. lapkričio 17 d. akcijų sertifikato Nr. 6 originalas bei 2011 m. balandžio 21 d. indosamentas, kuriame buvo indosanto Ellora Ltd. įrašas apie akcijų perleidimą Bismarck Limited su jo atstovo parašu bei antspaudo atspaudu. Taip pat atsakovei su 2011 m. balandžio 21 d. raštu buvo pateikti direktorių sprendimai, 2011 m. balandžio 26 d. Ellora Ltd. patvirtinimas, 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perdavimo forma, 2012 m. rugsėjo 18 d. patvirtinimas, Bismarck Limited registravimo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad Bismarck Limited įsteigtas 2010 m. kovo 25 d., patvirtinti Naujosios Zelandijos notaro R. H. McKechnie ir 2011 m. gruodžio 12 d. Apostille Nr. 04813.2 bei 2012 m. rugsėjo 20 d. Apostille Nr. 02708.2 (2 t., b. l. 107–147). Šie įrodymai leido teismui padaryti išvadą, kad atsakovei buvo pateikti konkretūs materialūs dokumentai, o ne susirašinėjimas elektroniniu paštu, kaip nepagrįstai teigia ieškovas.    

12.       Iš 2012 m. gegužės 14 d. Bismarck Limited atstovės A. L. pareiškimo (2 t., b. l. 45–47, 139–145), kuris 2012 m. rugsėjo 18 d. patvirtintas Naujosios Zelandijos notaro R. H. McKechnie, priedo B teismas nustatė, kad buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd. perdavė Bismarck Limited dokumentų originalus: akcijų perdavimo formą (2011 m. balandžio 21 d.); Ellora Ltd. raštiškus direktorių sprendimus dėl įstatinio kapitalo sumažinimo ir dėl akcijų perleidimo (2011 m. balandžio 21 d.); akcijų sertifikatą Nr. 6 su indosamentu (2011 m. balandžio 21 d.); dokumentų gavimo patvirtinimą (2011 m. balandžio 26 d.) (2 t., b. l. 40, 41, 42–43). Duomenų, kad buvęs atsakovės akcininkas ieškovas Ellora Ltd. nebuvo perdavęs šių dokumentų originalų naujajam akcininkui Bismarck Limited, atsakovė neturėjo, juolab kad tokių duomenų nepateikė ir pats ieškovas. Be to, iš atsakovės Bismarck Limited 2012 m. kovo 27 d. išsiųsto rašto Nr. SK-S-12/03-27 teismas nustatė, kad atsakovė naujajam akcininkui išsiuntė 2008 m. lapkričio 17 d. akcijų sertifikato Nr. 6 originalą, atsakovės registracijos pažymėjimo, įstatų ir kt. kopijas (2 t., b. l. 32, 33, 60–61, 69; 5 t., b. l. 121).

13.       Akcijų sertifikatas yra akcijų savininko nuosavybė ir jis saugomas pas akcijų savininką, todėl, teismo vertinimu, jokios įrodomosios reikšmės neturi ieškovo atstovų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad 2013 m. gruodžio 17 d. poėmio protokolu pas atsakovę buvo išimtas ne akcijų sertifikato Nr. 6 originalas, o jo kopija. Atsakovei buvo atsiųstas akcijų sertifikato Nr. 6 originalas su 2011 m. balandžio 21 d. indosamentu sertifikato antroje pusėje, kuris atlikus pakeitimą akcininkų registre buvo grąžintas tuometiniam atsakovės akcininkui Bismarck Limited. Teismas pažymėjo, kad analogiški dokumentai, kaip ir 2021 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimo atveju, atsakovei buvo pateikti ir po to, kai akcininkas Bismarck Limited 2013 m. rugpjūčio 23 d. perleido ginčo akcijas Divine Consult Ltd.     

14.       Kaip nepagrįstus teismas atmetė ir ieškovo argumentus, kad 2011 m. balandžio 21 d. indosamentas yra ne ant pagrindinės akcijų sertifikato Nr. 6 pusės, dėl to yra suklastotas. Indosamentas turėjo būti daromas vertybinio popieriaus (šiuo atveju akcijų sertifikato) kitoje pusėje, kas ir buvo padaryta 2011 m. balandžio 21 d. bei 2013 m. rugpjūčio 23 d., atliekant indosamentus akcijų sertifikatų antroje pusėje. Priešingų įrodymų, t. y. kad pagal Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos ir (ar) Belizo teisę indosamentas turėtų būti daromas ne akcijų sertifikato antroje lapo pusėje (reverse), o averse ar dar kur nors kitur, ieškovas nepateikė. Ieškovas nepateikė ir tokių įrodymų, kad 2011 m. balandžio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. indosamentai buvo padaryti ne akcijų sertifikatų antroje pusėje, o ant atskirų lapų ar pan. Kopijuojant akcijų sertifikatus vienpusiu kopijavimo aparatu abi akcijų sertifikatų pusės galėjo būti kopijuojamos ant atskirų lapų, tačiau tai nepaneigia fakto, kad akcijų sertifikatai buvo tik vieno lapo, atitinkamai, indosamentai buvo daromi antroje akcijų sertifikatų pusėje.   

15.       Teismo vertinimu, tai, kad pats ieškovas 2011 m. balandžio 21 d. perleido Bismarck Limited turėtas atsakovės akcijas, patvirtina ne tik pirmiau aptartų rašytinių įrodymų visuma, bet ir šalių faktinis elgesys. Ieškovas, žinojęs apie sudarytus akcijų perleidimo sandorius, ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių jiems nuginčyti. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančių duomenų teismas nustatė, kad kitoje ieškovo drauge su kitais asmenimis inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016 dėl žalos atlyginimo UAB ,,Skomė“ su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikusi ir ginčo akcijų perleidimo sandorių kopijas, taigi apie juos ieškovui vėliausiai galėjo ir turėjo būti žinoma 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, o ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas tik 2017 metais.

16.       Be to, sandorių teisėtumą, teismo vertinimu, patvirtina ir kitos nagrinėjant šią bylą nustatytos faktinės aplinkybės. Teismas atkreipė dėmesį į 2011 m. sausio mėn. Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje) pradėtą Ellora Ltd., kurios teises perėmė pradinis ieškovas Ellora 4522899 Ltd., likvidavimo procedūrą. Pagal Anglijoje galiojantį teisinį reguliavimą, įmonės turtas po jos likvidavimo pereina valstybei. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie akcijų perėjimą valstybei, likvidavus įmonę Ellora Ltd., šis faktas taip pat leido teismui įsitikinti, kad ginčo akcijos 2011 m. balandžio 21 d. buvo perleistos Bismarck Limited. Juo labiau kad po 2011 m. balandžio 21 d. sandorio sudarymo nei buvęs atsakovės akcininkas Ellora Ltd., nei pradinis ieškovas Ellora 4522899 Ltd. nesielgė kaip atsakovės akcininkai ir nesiėmė jokių veiksmų, kad jų tariamai pažeistos teisės būtų apgintos. Po 2011 m. balandžio 21 d. kasmet vykdavo atsakovės visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose keletą metų paprastai dalyvaudavo ir balsuodavo akcijų iš atsakovės buvusio akcininko Ellora Ltd. įgijėjai Bismarck Limited ir (ar) Divine Consult Ltd., o ieškovo atstovai į atsakovės šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus neatvykdavo, akcininkų susirinkimų sprendimų neginčydavo, taip pat daug metų neskundė kitų po 2011 m. balandžio 21 d. priimtų atsakovės valdymo organų sprendimų. 

17.       Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pradinio ieškovo Ellora 4522899 Ltd. ir jo valdytas UAB ,,Skomė“ akcijas įgijusių bendrovių valdymo organai buvo tarpusavyje susiję, pažinojo vienas kitą.

18.       Teismas nusprendė, kad ir kiti byloje esantys įrodymai, dėl kurių neištyrimo ir neįvertinimo byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismu, nesudaro pagrindo ieškiniui patenkinti. Pasisakydamas dėl 2017 m. kovo 15 d. ekspertizės akto Nr. 11-254 (17) ir jo išvados, kad 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimo formos kopijoje ir kitur esantys St. G. P.-L. parašai yra identiški ir skaitmeninio montažo būdu perkelti nuo originalaus dokumento – 2009 m. birželio 8 d. Ellora Ltd. išduoto įgaliojimo Z. V., vertinimo, teismas nurodė, kad šis dokumentas buvo parengtas ne teismo, o ieškovo pavedimu ir jo užsakymu, dėl to jis laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu, o ne ekspertizės aktu.

19.       Šio rašytinio įrodymo įrodomoji reikšmė menka visų pirma dėl tos priežasties, kad jį parengusi specialistė pripažino, jog jai ištirti buvo pateiktos ne dokumento pirmos eilės kopijos, o tik kopijų kopijos. Kitaip tariant, buvo tiriami ne dokumentų originalai ir net ne dokumentų pirmos eilės kopijos. Byloje nėra duomenų, kas ir kur šias kopijas yra padaręs. Be to, specialistės išvadoje nurodyta, kad, neturint dokumento originalo, negalima nustatyti, ar parašo, esančio akcijų sertifikato Nr. 6 kopijoje (antroje lapo pusėje, skiltyje „Stela G. P.-L.“) kopija yra padaryta nuo originaliai pasirašyto ar nuo techniškai padirbto parašo. Vadinasi, ir pati specialistė pripažino, kad neturint dokumentų originalų negalima atsakyti į užduotus klausimus. Visa tai leido teismui pagrįstai suabejoti tokio rašytinio įrodymo patikimumu.

20.       Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas negalėjo paaiškinti, kada ir kokiu būdu atsakovei galėjo būti perduotas ieškovo dokumentas, kuris buvo panaudotas kaip pavyzdys klastojant parašą. Jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo Z. V. originalas, kuris rengiant aktą Nr. 11-254(17) buvo naudojamas kaip lyginamasis pavyzdys, buvo pateiktas atsakovei su 2009 m. liepos 14 d. pranešimu ir kad šis atsakovės turėtas įgaliojimo originalas esą buvo panaudotas perkeliant parašus ir antspaudų atspaudus ant suklastotų dokumentų. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovei buvo pateiktas ne buvusio atsakovės akcininko Ellora Ltd. 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo Z. V. originalas, bet jo kopija.    

21.       Abejones teismui sukėlė ir specialistės išvados dėl pas Z. V. rasto ir ant ginčijamų dokumentų esančio antspaudo skirtumų. Teismas pažymėjo, kad antspaudo suklastojimo aplinkybė yra įrodinėjama tik tikimybe, jog toks veiksmas galėjo būti atliktas, tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių šių teiginių teisingumą, byloje taip pat nėra. Ieškovas neįrodė, kad tai buvo vienintelis antspaudas ir juo visą laiką disponavo įgaliotinis Z. V.. Ieškovas nepateikė ir įrodymų, kuriais vadovaujantis galėtų pagrįsti Jungtinėje Karalystėje galiojančią antspaudų naudojimo tvarką, nenurodė teisės aktų, kuriais yra reglamentuojama ieškovės antspaudo naudojimo tvarka, jų skaičius įmonėje ir kiti klausimai.   

22.       Spręsdamas dėl atsakovės UAB ,,Skomė“ vadovo J. M. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 ir jame atliktų procesinių veiksmų bei priimtų procesinių sprendimų reikšmės, teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, ikiteisminio tyrimo medžiaga iš esmės neįrodo jokių atsakovės ar jos atstovų neteisėtų veiksmų, sudarant ginčo sandorius.    

23.       Teismo vertinimu, sandorių ydingumo nepatvirtina ir ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 metu apklaustų liudytojų paaiškinimai. Iš Bulgarijos Respublikos Prokuratūros Nacionalinės tyrimų tarnybos 2016 m. rugsėjo 28 d. surašyto Divine Consult Ltd teisių perėmėjo G. V. T. apklausos protokolo teismas nustatė, kad G. V. T. paaiškino tokias aplinkybes: jis įregistravo ir valdė Divine Consult Ltd.; jam nėra žinomos įmonės pavadinimais UAB „Skomė“; Ellora Ltd., Bismarck Limited, dokumentus, susijusius su akcijų perleidimo sandoriu, mato pirmą kartą, advokato A. A., kaip asmens, nežino ir įgaliojimo jam veikti Divine Consult Ltd vardu neišdavė, taip pat jokių minėtų dokumentų nepasirašė, įmonę Divine Consult Ltd pardavė M. C. M. 2010 m. vasario 12 d. 

24.       Iš 2016 m. lapkričio 24 d. M. C. M. liudytojo apklausos protokolo teismas nustatė, kad šis nurodė tokias aplinkybes: įmonę Divine Consult Ltd jis naudojo kartu su G. V. T. verslo reikalais Rusijoje, naudojo užsienio prekybos operacijoms, ji taip pat buvo naudojama su Lietuva „perleisti kažkokioms akcijoms kaip užstatui ar kaip skolai, operacija buvo atlikta Lietuvoje, su advokatu iš Lietuvos, nedalyvaujant mano pusei, o taip pat nedalyvaujant ir ponui T.“. Kitoje apklausoje M. C. M. nurodė, jog minėtas advokatas iš Lietuvos yra A. A., o asmuo, veikęs kaip tarpininkas tarp jų, – V. K..

25.       Teismas padarė išvadą, kad liudytojų paaiškinimai yra prieštaringi ir jie taip pat negali patvirtinti reiškiamų reikalavimų pagrįstumo.    

26.       Spęsdamas dėl Ellora Ltd. direktorės St. G. P.-L. 2011 m. vasario 21 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. rugsėjo 26 d. rašytinių paaiškinimų, kuriuose nurodyta, kad ieškovo direktorė nesinaudojo pareiškime nurodytais elektroninio pašto adresais ar neturėjo ryšių su atsakovės direktoriumi J. M., nepasirašė jokių sandorių, susijusių su atsakovės akcijų perleidimu, teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą remtis raštu pateiktais šios liudytojos parodymais. Jie neatitinka liudytojų parodymams keliamų reikalavimų, rašytiniuose paaiškinimuose nėra pasirašyto priesaikos teksto.    

27.       Pasisakydamas dėl advokato A. A. apklausos teismo posėdyje būtinumo, teismas nurodė, kad jis yra apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, be to, pripažinus jį Divine Consult Ltd atstovu apklausti liudytoju ir nebūtų galimybės, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 189 straipsnio 2 dalies 1 punktą negali būti apklausiami kaip liudytojai atstovai civilinėje, administracinėje ar administracinio nusižengimo byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo būdami atstovu ar gynėju, tai neatitiktų leistinumo kriterijaus.    

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai     

 

28.       Ieškovas Z. V., perėmęs pradinio ieškovo Ellora 4522899 Ltd. teises, padavė apeliacinį skundą ir jame prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą bei 2022 m. gruodžio 16 d. papildomą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, skirti žodinį bylos nagrinėjimą, apklausti liudytoją A. A., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1.                      Teismas, neišnagrinėdamas visų pareikštų reikalavimų, pažeidė CPK 260 straipsnį. Ieškovas reiškė reikalavimą ne dėl akcijų išreikalavimo iš UAB ,,Skomė“, o dėl įpareigojimo iš akcininkų registro išregistruoti jos akcininkę Divine Consult Ltd ir 187 500 vnt. paprastųjų akcijų įregistruoti ieškovo vardu. Tačiau teismas, vertindamas kiekvieną įrodymą atsietai, o ne jų visumą, dėl aptarto reikalavimo nepasisakė.

28.2.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Išvada, kad ieškovo tikroji valia buvo perleisti akcijas, teismas padarė įvertinęs akcijų sertifikato Nr. 6 su indosamentu kopiją, elektroniniu paštu ir kitais būdais gautas dokumentų kopijas, kurių padirbimo faktas konstatuotas dvejuose teismo nevertintose ekspertų išvadose.    

28.3.                      Byloje nėra jokių įrodymų, kad ant ginčo akcijų sertifikato Nr. 6 būtų padarytas indosamentas ir jame būtų ieškovo tuometinės direktorės parašas ar antspaudas. Tokio dokumento originalo nėra, atsakovės pateiktose kopijose parašas perkeltas iš kito dokumento. Teismas neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, kad iki ginčo sandorių sudarymo akcininkų pasikeitimas buvo vykdomas tik originalių dokumentų pagrindu (4 t., b. l. 115–118). Šią aplinkybę patvirtina ir prijungtos bylos Nr. 2-661-129/2011 medžiaga, kurios teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino.

28.4.                      Sudarant akcijų perleidimo sandorius buvo pažeista 1995 m. gegužės 22 d. UAB ,,Skomė“ valdybos posėdžio patvirtinta akcijų pardavimo ar kitokio akcijų perleidimo tvarka. Pagal nustatytą tvarką akcijų sertifikatų originalai turi būti grąžinami atsakovei, o sandoris įrašomas į Z. V. turimą akcininkų registravimo knygą.

28.5.                      Dokumentų suklastojimo faktą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, kuriuos teismas neteisingai įvertino arba jų iš viso netyrė ir nevertino. Dokumentų klastojimo faktą patvirtina 2017 m. kovo 15 d. dokumentinė ekspertizė, 2019 m. liepos 18 d. specialisto išvada, pateikta ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12, specialistės teismo posėdyje teikti paaiškinimai, kurių teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino.

28.6.                      Teismo argumentai, kad tik iš originalo galima nustatyti, kas pasirašė ieškovo vardu suklastotus dokumentus, yra iš esmės klaidingi. Atlikta 2017 m. kovo 15 d. ekspertizė yra ne rašysenos, o dokumentų techninė ekspertizė, kurios metu buvo tiriama, ar S. G. P.-L. parašas Ellora Ltd. dokumentų kopijose yra perkeltas iš 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo Z. V., t. y. buvo tiriama, ar UAB „Skomė“ panaudotos Ellora Ltd. dokumentų kopijos buvo suklastotos. Ekspertizė patvirtino, kad S. G. P.-L. parašas dokumentų kopijose yra perkeltas elektroniniu būdu iš minėto įgaliojimo. Teismas neįsigilino į tai, kad klastotės esmė ir buvo ta, kad elektroninio kopijavimo būdu (ne perpiešiant, ne imituojant parašą) fiziškai negalima sukurti originalų. Tas pats asmuo negali pasirašyti identiškai daug kartų, o ekspertizė patvirtino parašo nukopijavimą elektroniniu būdu.   

28.7.                      Abejų ekspertizių išvados patvirtina ir tai, kad suklastotose dokumentų kopijose buvo panaudotas ir suklastotas Ellora Ltd. antspaudas. Tačiau teismas ir šių aplinkybių nevertino. Be to, teismas neįvertino to, kad sandorių sudarymo metu vienintelis antspaudas buvo pas Z. V..

28.8.                      Teismas neįvertino to, kad indosamentas ant 2008 m. lapkričio 17 d. akcijų sertifikato Nr. 6 buvo padarytas ne ant šio sertifikato, o kito atskiro lapo ar net kelių skirtingų lapų. Tai patvirtina 2017 m. kovo 15 d. ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta, jog 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimo formos kopijoje ir 2011 m. balandžio 21 d. Ellora Ltd. direktoriaus sprendimo kopijoje dėl 187 500 vnt. UAB „Skomė“ akcijų perleidimo įmonei Bismarck Limited esantys Ellora Ltd. direktorės S. G. P.-L. parašai yra identiški ir skaitmeninio montažo būdu perkelti nuo originalaus dokumento – 2009 m. birželio 8 d. išduoto įgaliojimo Z. V..     

28.9.                      Teismas neteisingai įvertino ieškovo direktorės siųstus elektroninius laiškus ir panešimus. Ieškovo tuometinė direktorė S. G. P.-L. 2010 m. kovo 1 d., 2011 m. vasario 21 d. raštais, kurie patvirtinti notaro, paneigė atsakovės įrodinėtas aplinkybes. Teismas nepagrįstai rėmėsi suklastotais dokumentais, o ne notaro patvirtintais vadovės rašytiniais paaiškinimais. Teismas notaro patvirtintus paaiškinimus turėjo vertinti pagal CPK 197–200 straipsnių taisykles.

28.10.                      Netinkamai teismas įvertino aplinkybę, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas nenustačius, kad J. M. suklastojo Ellora Ltd. dokumentus, tačiau juo nebuvo konstatuotas tokių dokumentų nepanaudojimas. Be to, teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimus. Divine Consult Ltd vadovai nurodė, kad jiems apie jokius akcijų perleidimo sandorius nebuvo žinoma.

28.11.                      Teismas nevertino tokios aplinkybės, kad vertingos akcijos buvo perleistos neatlygintinai, siekiant išvengti pareigos informuoti kitus akcininkus apie jų pirmumo teisę akcijoms išpirkti, kaip ir aplinkybės, kad iš karto po ginčijamų sandorių sudarymo akcijas įgijusios Bismarck Limited ir Divine Consult Ltd buvo likviduotos.

28.12.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas ilgą laiką negynė savo pažeistų teisių ir kad tai patvirtina sandorių realumą. Z. V. ir kiti akcininkai 2012 metais kreipėsi į atsakovę dėl informacijos, tačiau ji ją atsisakė ją teikti, inicijavo įvairius teisminius ginčus.     

28.13.                      Bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Bylą iš naujo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl būtinybės apklausti liudytoju advokatą A. A., kuris buvo paskutiniu Divine Consult Ltd atstovu. Teismas nesiėmė visų priemonių šiam liudytojui apklausti. Be to, liko neišnagrinėtas Z. V. 2022 m. lapkričio 15 d. prašymas dėl teisėjo nušalinimo. Bylą nagrinėjęs teisėjas nagrinėjo ankstesnius šalių ginčus. Teismas nenagrinėjo šalių ginčo, o tik perrašė atsakovės argumentus, neužtikrino, kad atsakovės atstovas prisiektų prieš duodamas paaiškinimus teismui.

2.                      Atsakovė UAB ,,Skomė“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (13 t., b. l. 166–184) prašo apeliacinį procesą nutraukti, tam pagrindo nenustačius – apeliacinį skundą atmesti, priimti naujus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

29.1.                      Apeliacinį skundą padavė asmuo, neturėjęs teisės jį paduoti, todėl teismas turėjo skundą atsisakyti priimti. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundą nepagrįstai priėmė, šią klaidą, nutraukdamas apeliacinį procesą, turi ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nebuvo įgyvendintos reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sąlygos, jų 4 punktai, kad apie reikalavimo perleidimą turi būti informuojamos visos bylos šalys. Nei apie 2022 m. spalio 14 d. sutartį, kuria Ellora 4522899 Ltd. perleido R. B. S. reikalavimo teisę, nei apie 2022 m. spalio 18 d. sutartį, kuria R. B. S. perleido reikalavimo teisę Z. V., bylos šalims nebuvo pranešta.

29.2.                      Jungtinės Karalystės teismas dar 2022 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą likviduoti Ellora 4522899 Ltd., kuris įsiteisėjo ir buvo pradėtos likvidavimo procedūros. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismu metu nei ieškovas, nei jo vadovas Z. V. neinformavo teismo apie likvidavimo procedūras bei cesijos sutartis. Labiau tikėtina, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos vėliau nei nurodyta, t. y. ne 2022 m. spalio mėn., prieš pat įmonės likvidavimą, bet 2023 m. sausio mėn., turint tikslą išvengti likvidatoriaus įstojimo į nagrinėjamos bylos procesą.

29.3.                      Reikalavimo perleidimo sutartimi draudžiama perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, ir kuris yra neatsiejamai susijęs su asmeniu. Akcijos yra vardinės, duomenų, kad Ellora 452899 Ltd. būtų perleidusi R. B. S. akcijas, nėra, todėl Z. V. negali būti įrašytas akcijų savininku.    

29.4.                      Z. V. po 2022 m. spalio 18 d. jau negalėjo atstovauti ieškovui pirmosios instancijos teisme, kadangi įmonei (pradiniam ieškovui) buvo pradėta likvidavimo procedūra. Atitinkamai Z. V., kaip netinkamas atstovas, neturėjo teisės reikšti ir nušalinimų teismui. Be to, Z. V. prašymus dėl nušalinimo teikė ne bylą nagrinėjusiam teisėjui, o teismo pirmininkei, kurie buvo išspręsti. Bylą nagrinėjo ir išnagrinėjo nešališkas teismas.

29.5.                      Kadangi nebuvo pagrindo tenkinti pagrindinio reikalavimo dėl akcijų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, teismas pagrįstai nepasisakė ir nesprendė išvestinio reikalavimo dėl Divine Consult Ltd išregistravimo iš atsakovės akcininkų sąrašo ir Ellora 4522899 Ltd. įregistravimo.  

29.6.                      Atsakovė tinkamai atliko veiksmus, susijusius su akcininkų pasikeitimu, vietoje buvusio atsakovės akcininko Ellora Ltd. akcininkų registre įrašydama Bismarck Limited, o po to – ir Divine Consult Ltd. Šie veiksmai buvo atlikti pagal ABĮ 46 straipsnio 1 dalį ir Taisykles. Nors ieškovas ne vienoje byloje įrodinėjo atsakovės nusikalstamus veiksmus, tačiau nėra nurodęs ar pateikęs atsakovės atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių.

29.7.                      Teismas atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, o išvadą, kad 2011 m. balandžio 21 d. pats buvęs atsakovės akcininkas perleido 187 500 vnt. akcijų, padarė įvertinęs visas šio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs rašytinius įrodymus ir netiesioginius įrodymus. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad akcijos perleistos neatlygintinai.

29.8.                      Sutinka su teismo pozicija, kad byloje nėra įrodymų, jog indosamentą akcijų sertifikato Nr. 6 antroje pusėje pasirašė ne buvusio atsakovės akcininko Ellora 4522899 Ltd. buvusi direktorė S. G. P.-L.. ir kad esą šis parašas ir (ar) dokumentas buvo suklastotas ar pan. Byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Kadangi pradinis ieškovas neįrodė, kad akcijų perleidimas įvyko suklastotų dokumentų pagrindu, ieškinys pagrįstai buvo atmestas.     

Teisėjų kolegija  

 

k o n s t a t u o j a :   

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

 

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

 

3.                      Atsakovė UAB ,,Skomė“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus (13 t., b. l. 190–257): apelianto Z. V. Anglijos ir Velso Aukštajam teisingumo teismui 2022 m. gruodžio 6 d. ir 2023 m. sausio 7 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus (pareiškimus) ir jų priedus; Jungtinės Karalystės Oficialaus administratoriaus biurui 2023 m. sausio 2 d. pateiktą preliminarų reikalavimą dėl žalos, sukeltos dėl likvidatoriaus neveikimo; Oficialaus administratoriaus biuro 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. pranešimus ir šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Atsakovės teigimu, šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantui buvo žinoma apie Anglijos ir Velso Aukštajame teisingumo teisme pradėtą pradinio ieškovo Ellora 4522899 Ltd. likvidavimo procedūrą, tačiau apeliantas ne tik šią informaciją nuslėpė nuo bylą nagrinėjusio teismo ir šalių, bet ir neteisėtai veikdamas kaip pradinio ieškovo atstovas 2022 m. spalio 14 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią iš pradžių R. B. S. perėmė Ellora 4522899 Ltd. procesines ir materialines teises nagrinėjamoje byloje, o vėliau 2022 m. gruodžio 17 d. jas perleido apeliantui Z. V.. Atsakovės teigimu, šie įrodymai ne tik patvirtina apelianto nesąžiningumą, bet ir sudaro pagrindą daryti išvadą, kad apeliacinį skundą pateikė jį paduoti teisės neturintis asmuo.

4.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi (14 t., b. l. 5–6) apeliantui buvo pasiūlyta pateikti nuomonę dėl naujų įrodymų priėmimo ir jų įrodomosios reikšmės. Reaguodamas į tai, apeliantas 2023 m. balandžio 6 d. pateikė tris procesinius dokumentus: rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą (14 t., b. l. 17–31), kuriuose išdėstyti nesutikimo su atsiliepimu į apeliacinį skundą argumentai; prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (14 t., b. l. 32–38); rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės prašomų priimti naujų įrodymų (14 t., b. l. 45–53), siūlydamas jų nepriimti kaip nesusijusių su nagrinėjamu ginču ir kartu prašydamas priimti apelianto su šiuo procesiniu dokumentu pateiktus naujus įrodymus.      

5.                      Atsakovė 2023 m. balandžio 7 d. savo nuomonėje dėl apelianto prašymų bei jo pateiktų įrodymų (14 t., b. l. 102–104) nurodė su nė vienu prašymu nesutinkanti.

6.                      Įstatymų leidėjo valia naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. CPK 314 straipsnyje yra aptarta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai).

7.                      Taip pat kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).     

8.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti įstatyme įtvirtintą išlygą ir priimti atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus. Viena vertus, pats apeliantas, kuris pirmosios instancijos teismo procese dalyvavo kaip pradinio ieškovo Ellora 4522899 Ltd. atstovas – jo vadovas, neginčija naujais įrodymais įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jam buvo žinoma apie UAB ,,Baltic Arms“ 2022 m. birželio 27 d. pareiškimo pagrindu Anglijos ir Velso Aukštajame teisingumo teisme pradėtą įmonės Ellora 4522899 Ltd. likvidavimo bylą. Apeliantas neginčija ir tokių faktinių aplinkybių, kad jis 2022 m. lapkričio 16 d. (t. y. iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo 2022 m. gruodžio 5 d.) pateikė Anglijos ir Velso Aukštajam teisingumo teismui pareiškimą dėl jo įtraukimo į bylą. Nekvestionuotina ir tai, kad apeliantui turėjo būti ir buvo žinoma apie pradinio ieškovo Ellora 4522899 Ltd. sudarytus reikalavimo teisių perleidimo sandorius. Tačiau nei duomenų apie likvidavimo procedūrą, nei apie 2022 m. spalio 14 d. pradinio ieškovo ir R. B. S. sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį pirmosios instancijos teismui jis neteikė, nors jie galėjo turėti teisinės reikšmės išsprendžiant ieškovo atstovavimo nagrinėjamos bylos procese ir (arba) ieškovo pakeitimo klausimą. Kita vertus, atsakovės prašomi priimti nauji įrodymai surašyti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d. – 2023 m. sausio 2 d. Vadinasi, objektyvios galimybės šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nė neturėjo.

9.                      Be to, priešingai nei 2023 m. balandžio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl įrodymų priėmimo teigia apeliantas, atsakovės prašomi priimti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču. Šalių ginčas byloje kilo dėl pradiniam ieškovui Ellora 4522899 Ltd. priklausiusių UAB ,,Skomė“ akcijų perleidimo sandorių teisėtumo. Apeliantas įrodinėja tai, kad akcijų perleidimas įformintas suklastojus pradinio ieškovo vadovės parašą, prieš jo valią. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti tikrąją šalių valią, sudarant dabar siekiamus nuginčyti sandorius, svarbu įvertinti ir sutarties šalių bei jų atstovų elgesį po ginčo įrašų atlikimo, todėl įrodymai, susiję su pradinio ieškovo valdymo organų narių atliktais veiksmais po ginčo sandorių sudarymo, gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Galiausiai, kaip minėta pirmiau, atsakovė kvestionuoja apeliacinio proceso teisėtumą, tai siedama su pradėta pradinio ieškovo likvidavimo procedūra ir jos metu apelianto Z. V. atliktais veiksmais.

10.                      Konstatuotina, kad prie atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtų įrodymų pateikimo būtinybė kilo vėliau, todėl, taikant šią išlygą iš CPK 314 straipsnyje įtvirtinto bendrojo draudimo, nauji įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

11.                      Tačiau su apelianto rašytiniais paaiškinimais dėl įrodymų priėmimo pateikti nauji įrodymai, kurių didžiąją dalį sudaro nagrinėjant kitus šalių ginčus priimti teismų procesiniai sprendimai pakeisti tų bylų šalis jų reikalavimus perėmusiomis naujomis šalimis bei jų sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys, nepriimami. Kitaip nei sprendžiant atsakovės pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, apeliantui neabejotinai dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo žinoma apie pradėtas pradinio ieškovo likvidavimo procedūras ir (ar) susitarimus dėl reikalavimo perleidimo sutarčių. Argumentų, kodėl įrodymai nebuvo ir (ar) negalėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas nenurodo. Prašymas išreikalauti R. B. S. medicininius dokumentus taip pat netenkinamas kaip neturintis reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui.  

12.                      Sprendžiant apelianto rašytinių paaiškinimų, kuriuose pateikta jo pozicija dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, priėmimo klusimą būtina pažymėti, kad pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, visų pirma būtina atsižvelgti į specialiose apeliaciniame procese taikomose normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus ribojimus bei draudimus.

13.                      CPK 323 straipsnio nuostatos lemia teisėjų kolegijos išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.

14.                      Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepime į jo apeliacinį skundą nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors, kaip nurodyta pirmiau, tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso normos, nustatančios apeliacijos taisykles, nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas, atsikirsdamas į atsiliepimo argumentus, iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, todėl rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.     

 

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos 

 

15.                      Apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir 2023 m. balandžio 6 d. prašyme prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoją A. A., o 2023 m. balandžio 6 d. prašyme nurodė ir papildomą reikalavimą – atsakovės vadovo J. M. dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu.

16.                      Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.    

17.                      Apelianto prašymo teiginiai, kad tik apklausus kaip liudytoją advokatą A. A., kurį akcijas perėmusios Divine Consult Ltd vienas iš valdymo organų narių įvardijo kaip asmenį, su kuriuo buvo derinami ginčo akcijų perrašymo klausimai, galės būti teisingai išnagrinėta byla, nesudaro pagrindo paskirti žodinį apeliacinės bylos nagrinėjimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas siuntė šaukimus A. A. į teismo posėdį, tačiau jie jam nebuvo įteikti. Duomenų apie kitą, nei siuntė teismas, procesinių dokumentų (šaukimo) įteikimo adresą apeliantas nepateikė, todėl vien ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad nėra tikslinga skirti žodinį teismo posėdį. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šis liudytojas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, o jo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti paaiškinimai, susiję su ginčo akcijų perleidimo sandorių sudarymu, yra pateiktas į bylą ir pirmosios instancijos teismo buvo vertintas.

18.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje jau esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamus faktus, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Juo labiau kad savo pozicijas dėl priimto teismo sprendimo ir jį patikslinančių bei papildančių teismo nutarčių byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę išdėstyti ir yra išsamiai išdėstę apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Todėl apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos bei atsakovės vadovo dalyvavimu teismo posėdyje pripažinimo būtinu netenkinami.    

 

Dėl atsakovės prašymo nutraukti apeliacinį procesą

 

19.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto Z. V. su apeliaciniu skundu pateiktas 2022 m. spalio 14 d. ir 2022 m. gruodžio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, 2023 m. sausio 10 d. nutartimi (13 t., b. l. 131–132) pakeitė pradinį ieškovą Ellora 4522899 Ltd. nauju ieškovu Z. V., o 2023 m. sausio 27 d. nutartimi (13 t., b. l. 155) Z. V. apeliacinį skundą priėmė.    

20.                      Atsakovė UAB ,,Skomė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, nes, jos vertinimu, apeliacinį skundą padavęs Z. V. neturėjo teisės jį paduoti. Būtent tokią savo poziciją atsakovė grindžia pradinio ieškovo Ellora 4522899 Ltd. likvidavimo proceso pradėjimu ir jo su R. B. S. 2022 m. spalio 14 d. sudarytos materialinių bei procesinių teisių perleidimo (13 t., b. l. 79–81) sutarties, kurios pagrindu 2022 m. gruodžio 17 d. materialinių bei procesinių teisių perleidimo sutartimi R. B. S. perleido reikalavimo teises apeliantui Z. V. (13 t., b. l. 77–78), neteisėtumu. Tačiau teisėjų kolegija pagrindo nutraukti apeliacinį procesą neįžvelgia.

21.                      Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu aptarti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). CPK 305 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Sprendžiant, ar asmuo turi teisę paduoti skundą, reikšminga yra tik ta aplinkybė, ar jis buvo įtrauktas į pirmosios instancijos teismo procesą kaip byloje dalyvaujantis asmuo.

22.                      Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).   

23.                      Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį. Procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-389-553/2023).

24.                      Viena vertus, iš byloje esančių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų rašytinių įrodymų matyti, kad Anglijos ir Velso Aukštajame teisingumo teisme 2022 m. birželio 27 d. buvo gautas ir priimtas kreditorės UAB ,,Baltic Arms“ pareiškimas dėl Ellora 4522899 Ltd. likvidavimo, o 2022 m. spalio 19 d. buvo priimtas įsakymas dėl šios įmonės likvidavimo ir paskirtas likvidatorius (13 t., b. l. 107–110). Likvidatoriaus atstovas tiek 2022 m. gruodžio 15 d., tiek 2022 m. gruodžio 28 d. raštuose (13 t., b. l. 244–245, 253–254) kategoriškai pareiškė, kad neketina dalyvauti jokiuose procesuose Lietuvos teismuose bei nesutinka, kad būtų teikiamas apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje. Taigi, vertinant šiuo aspektu pagrįsti yra atsakovės argumentai, kad pradinio ieškovo likvidatorius nėra suinteresuotas tęsti likviduojamos įmonės, kuriai tuo metu atstovavo apeliantas Z. V., inicijuoto teisminio proceso dėl akcijų perleidimo sandorių ir tokią savo valią yra pareiškęs raštu.

25.                      Kita vertus, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Ellora 4522899 Ltd., kurio vardu veikė jos direktorius Z. V., su R. B. S. 2022 m. spalio 14 d. sudarė materialinių bei procesinių teisių perleidimo sutartį (13 t., b. l. 79–81), kuria pradinis ieškovas, be kita ko, perleido naujam kreditoriui R. B. S. visas materialines ir proceso teises bei pareigas nagrinėjamoje civilinėje byloje (1.1 papunktis). Aptariamos sutarties 3.1 papunktyje jos šalys susitarė, kad nuosavybės teisės į turtą ir reikalavimo teisės naujajam kreditoriui pereina nuo sutarties pasirašymo momento. Sutartyje taip pat nurodyta, kad iki naujasis kreditorius susipažins su sutarties objektu esančių bylų medžiaga ir tinkamai pasiruoš dalyvauti teismų nagrinėjamose bylose bei pradiniam kreditoriui elektroniniu laišku nepraneš, kad jau yra pasiruošęs dalyvauti teisminiuose procesuose, juose dalyvauja pradinis kreditorius. Pradinis kreditorius šį atstovavimą vykdo ne ilgiau kaip 3 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos.    

26.                      Vėlesne, t. y. 2022 m. gruodžio 17 d. materialinių bei procesinių teisių perleidimo sutartimi (13 t., b. l. 77–78) kreditorius R. B. S. visas iš Ellora 4522899 Ltd. įsigytas teises perleido apeliantui Z. V. bei susitarė, kad nuosavybės teisės į turtą naujajam kreditoriui pereina nuo šios sutarties pasirašymo momento (1.1, 3.1 papunkčiai).   

27.                      Taigi, pirmoji reikalavimo teisių perleidimo sutartis, atsižvelgiant į nurodytą jos sudarymo datą, buvo pasirašyta dar iki įsakymo likviduoti Ellora 4522899 Ltd. priėmimo. Sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, o savo iniciatyva vertinti jos pasirašymo aplinkybių bei spręsti, ar realiai ji buvo sudaryta iki ar po minėto įsakymo dėl pradinio ieškovo likvidavimo priėmimo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Todėl vien atsakovės teiginių, kad 2022 m. spalio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis galėjo būti pasirašyta atgaline data, siekiant vien nagrinėjamos bylos proceso tąsos, paskirtajam likvidatoriui atsisakius teikti apeliacinį skundą dėl šioje byloje priimto ieškovui nepalankaus teismo sprendimo, aiškiai nepakanka išvadai, kad reikalavimo teisių perleidimas faktiškai neįvyko, padaryti. Duomenų, kad likvidatorius ar kiti teisinį suinteresuotumą turintys asmenys būtų ginčiję 2022 m. spalio 14 d. bei 2022 m. gruodžio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, nagrinėjamoje byloje nėra.

28.                      Stokoja pagrįstumo ir tokie atsakovės argumentai, kad šiuo atveju iš viso nėra galimas materialinių subjektinių teisių perleidimas, kadangi perleistas reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su Ellora 4522899 Ltd. Toks draudimas reiškia, kad negalima perleisti išimtinai asmeninės reikalavimo teisės, t. y. tokios, kuri priklauso tik tam konkrečiam asmeniui. Tik su kreditoriaus asmeniu susijusiais galėtų būti laikomi reikalavimai dėl asmeninių neturtinių teisių ir asmeninių neturtinių vertybių, reikalavimai, susiję su naryste įvairiose organizacijose, reikalavimai, kylantys iš asmeninių paslaugų sutarčių ir pan. (pvz. reikalavimai išlaikyti, atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir pan.).

29.                      Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius perleido naujam kreditoriui teisę ginti galbūt pažeistą teisę į nuosavybę. Pradinis ieškovas, pareikšdamas ieškinį, iš esmės siekė to, kad jam būtų grąžintos nuosavybės teisės į jam anksčiau priklausiusias UAB ,,Skomė“ akcijas, kurias jis įsigijo 2003 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartimi. Kitaip tariant, pradinis ieškovas siekia turtinių teisių jam pripažinimo, o toks reikalavimas nelaikytinas susijusiu išimtinai su jo asmeniu, todėl ir jo perleidimas nėra draudžiamas.

30.                      Taigi, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo padaryti išvadą, kad reikalavimo perleidimas neįvyko, ir dėl šios priežasties nutraukti apeliacinį procesą, todėl toks atsakovės prašymas netenkinamas.   

 

Dėl šalių veiksmų, susijusių su akcijų perleidimu, teisėtumo  

 

31.                      Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į gynybą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis). Dispozityvumo principas garantuoja ir užtikrina proceso dalyviui teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir pasirinkti vieną ar kelis savo pažeistų teisių gynimo būdus, juos sujungiant (CPK 13 straipsnis). Nebaigtinis civilinių teisių gynybos būdų sąrašas yra išvardintas CK 1.138 straipsnyje. Dažniausiai civilinių teisių gynybos būdus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį.

32.                      Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016, 18 punktas).     

33.                      Nagrinėjamu atveju pradinis ieškovas Ellora 4522899 Ltd. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimo sandorį (1 t., b. l. 95–104), kuriuo Ellora 422899 Ltd. priklausę 187 500 vnt. (vienos akcijos nominali vertė 1 Lt) atsakovės UAB ,,Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų buvo perleistos Bismarck Limited, bei 2013 m. rugpjūčio 23 d. tų pačių akcijų perleidimo sandorį (2 t., b. l. 78–85), kuriuo Bismarck Limited šias akcijas perleido Divine Consult Ltd. Pripažinus aptartus sandorius negaliojančiais, ieškovas prašė įpareigoti atsakovę UAB ,,Skomė“ iš jos akcininkų registro išregistruoti akcininką Divine Consult Ltd ir neteisėtai perleistas akcijas įregistruoti ieškovo Ellora 422899 Ltd. vardu. Ieškinio faktinis pagrindas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kad Ellora 422899 Ltd. nuosavybės teisė į atsakovės akcijas Bismarck Limited buvo perleista be jo žinios – suklastotų rekvizitų (jo tuometinės vadovės parašo ir įmonės antspaudo) pagrindu. Tvirtino, kad ieškovas neturėjo ketinimų perleisti jam priklausantį turto ir faktiškai tebėra šių akcijų savininkas.

34.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartą ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, padarė išvadą, kad pareikštas vindikacinis reikalavimas, todėl sprendžiant ginčą aktualios CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Teisėjų kolegija, pritardama tokiai ginčo teisinių santykių kvalifikacijai, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas anksčiau nagrinėjo iš esmės panašų kitų šalių ginčą. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 buvo spendžiamas tos bylos ieškovų pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu akcijų perleidimo sandorį, jį sudarius prieš ieškovų valią, suklastojus jų parašus, akcijas perleidus tretiesiems asmenims, prašant tokį sandorį pripažinti neteisėtu ir grąžinti ieškovams nuosavybės teisę į turtą (akcijas). Toje byloje, kurios faktinės aplinkybės yra labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kadangi abejose bylose įrodinėjamas nuosavybių teisių į akcijas praradimas suklastotų sandorių pagrindu, prieš jų savininkų valią, bei prašoma atkurti teises į nuosavybę, kasacinis teismas pasisakė dėl jį sprendžiant taikytino teisinio reguliavimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo. 

35.                      Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Todėl ir sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį šalių ginčą aktualūs aukštesnės instancijos teismo išaiškinimai tiek dėl materialinės, tiek ir dėl proceso teisės normų taikymo.

36.                      Ir minėtoje kasacinio teismo byloje 2016 m. rugsėjo 30 d. priimtoje nutartyje, ir kitose kasacinio teismo nutartyse buvo pateikti tokie nagrinėjamai bylai aktualūs išaiškinimai, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014). Ieškovui pareiškus vindikacinį reikalavimą dėl atsakovės akcijų išreikalavimo, jam tenka ir pareiga paneigti prezumpciją, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, įrodydamas savo nuosavybės teisę. Kitaip tariant, ieškovas privalo įrodyti, kad turtas buvo prarastas prieš jo valią, jis į jį turi nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019, 28 punktas).

37.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą bei vadovaudamasi aptartos ginčui aktualios teismų praktikos išaiškinimais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą, pašalino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartyje įvardytus byloje esančių duomenų prieštaravimus (žr. šios nutarties 6 punktą). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo nuspręsti, jog UAB ,,Skomė“ akcijos buvo prarastos prieš jų savininko (pradinio ieškovo Ellora 4522899 Ltd.) valią ir todėl apeliantas išsaugojo nuosavybės teises į šį turtą.

38.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003 m. gegužės 20 d. UAB ,,Skomė“ akcijų pasirašymo sutartimi (1 t., b. l. 39) atsakovės įstatinis kapitalas buvo padidintas 750 000 Lt įnašais, atšaukiant visiems bendrovės akcininkams pirmumo teisę įsigyti išleidžiamas akcijas, kurių vienos nominali vertė yra 4 Lt. Be to, toje akcijų pasirašymo sutartyje nurodyta, kad Ellora 4522899 Ltd. (ankstesnis pavadinimas – Ellora Ltd.) per 12 mėn. nuo šios sutarties pasirašymo datos turi teisę įsigyti naujos emisijos akcijas, jas apmokant. Bendras pasirašomų ir išleistų akcijų skaičius neturi viršyti 187 500 vnt. Sutartyje nuodytą teisę pradinis ieškovas Ellora Ltd. įgyvendino 2004 m. sausio 20 d., jam buvo išduotas UAB ,,Skomė“ 18 750 vnt. paprastųjų vardinių akcijų sertifikatas Nr. 2004/13 (1 t., b. l. 40). Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu tai, kad 2004 m. sausio 20 d. akcijų sertifikatą išdavė (pasirašė) tuometinis UAB ,,Skomė“ valdybos pirmininkas, apeliantas Z. V.. Taigi, aptarti rašytiniai įrodymai ne tik patvirtina, kad Ellora Ltd. nuosavybės teise priklausė turtas, dėl kurio yra kilęs ginčas, bet ir tai, kad apeliantui Z. V. šis faktas buvo žinomas nuo pat šių akcijų įgijimo momento, t. y. 2004 m. sausio 20 d.     

39.                      Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegijai padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad akcijas įgijusi Ellora Ltd. tuo metu faktiškai buvo valdoma ir kontroliuojama apelianto Z. V., be to, ši užsienio įmonė yra susijusi ir su Bismarck Limited, kuriai 2011 m. balandžio 21 d. buvo perleistos akcijos, ir su Divine Consult Ltd, kuriai tos pačios akcijos buvo perleistos 2013 m. rugpjūčio 23 d. Sandorių sudarymo chronologija, sutarčių šalis (jų atstovus) charakterizuojantys bei jų tarpusavio ryšius ir sąsajas patvirtinantys įrodymai sudaro pagrindą ir tokiai labiau tikėtinai išvadai padaryti, kad dabar ginčijami akcijų perleidimo sandoriai tuo metu atspindėjo tikrąją jų valią.

40.                      Anglijos ir Verslo bendrovių registro duomenimis (1 t., b. l. 16–17; 6 t., b. l. 37–56) 2002 m. rugpjūčio 30 d. Birmingeme, Jungtinėje Karalystėje, buvo įsteigta privati ribotos atsakomybės bendrovė Ellora Ltd., kurios sekretoriumi iki 2010 m. rugpjūčio 17 d. buvo Amatus Capital Group Limited Company ir Nordic Investment Group Limited Company, nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2018 m. liepos 24 d. šios bendrovės vadove buvo S. G. P.-L., o nuo 2018 m. liepos 23 d. – apeliantas Z. V..   

41.                      Tai, kad apeliantas dar iki jį oficialiai paskiriant Ellora 4522899 Ltd. vadovu veikė kaip jos faktinis vadovas, patvirtina byloje esančių apeliantui 2009 m. birželio 8 d. (11 t., b. l. 187–193), 2016 m. rugsėjo 1 d. (1 t., b. l. 20–22, 27–28), 2017 m. rugpjūčio 8 d. (3 t., b. l. 37–41, 43–45) išduotų S. G. P.-L. įgaliojimų veikti Ellora Ltd. vardu, sudarant sandorius ir tvarkant visus reikalus, visuma. Be to, 2017 m. vasario 2 d. antstolio V. Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 t., b. l. 141–144) užfiksuota ir tokia nagrinėjamam klausimui aktuali faktinė aplinkybė, kad Z. V. disponavo ir valdė Ellora Ltd. antspaudą.   

42.                      Ir nors pats apeliantas įrodymų, t. y. įgaliojimų, kurie patvirtintų, kad ir iki 2004 m. sausio 20 d., kuomet buvo išpirktos akcijos, jam buvo žinoma Ellora Ltd. veikla ir jis su šia veikla buvo susijęs, neteikė, tačiau šią aplinkybę patvirtina kiti netiesioginiai bylos įrodymai. Iš su ieškiniu pateikto 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo, priimto Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2A-12-275/2015 (1 t., b. l. 79–86) pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovams UAB ,,Skomė“ ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo negaliojančiu, matyti, kad Z. V. šioje byloje veikė ir kaip trečiojo asmens Ellora Ltd. atstovas. Be to, toje byloje pateiktame apeliaciniame skunde Z. V. nurodė, kad nuo 2003 m. gegužės 20 d. yra įgaliotas veikti Ellora Ltd. vardu ir interesais (žr. Vilniaus apygardos teismo galutinio sprendimo 6 lapo 10 punktą). Vadinasi, apeliantui dar iki 2004 m. sausio 20 d. buvo žinoma apie Ellora Ltd. įmonę, jos veiklą, jis jau tada veikė šios įmonės vardu ir interesais.

43.                      Teisėjų kolegijai išvadą, kad Ellora Ltd. Jungtinės Karalystės registrui pateiktuose dokumentuose nurodyta jo vadovė S. G. P.-L. buvo tik formali vadovė – statytinė, leidžia padaryti ir kiti į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai. Antstolio R. Vižainiškio 2014 m. gegužės 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (5 t., b. l. 20–103) yra užfiksuota iš viešai prieinamų duomenų surinkta informacija, susijusi su Ellora Ltd. vadove S. G. P.-L. Rastose publikacijose nurodyta, kad S. G. P.-L. yra ne vienos tiek Seišėliuose, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Jungtinėje Karalystėje registruotų fiktyvių įmonių vadove (daugiau nei 200). Per fiktyvias jos vardu įsteigtas ofšorines įmones, kurias faktiškai valdė kito Naujosios Zelandijos piliečio I. T. įsteigta Lotus Holding Company Ltd., buvo plaunami pinigai, atliekami kiti nusikalstami veiksmai. Taigi, pagal šiuos duomenis S. G. P.-L. yra ne tik fiktyviai įsiteigtų įmonių, kurios naudojamos kaip priemonės neteisėtoms veikoms atlikti, vadovė, bet ir asmuo, betarpiškai susijęs su I. T..

44.                      Byloje esančiame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos 2015 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12 (1 t., b. l. 125–128) nurodyta, kad pagal pateiktus Interpolo duomenis Bismarck Limited direktoriumi yra Naujosios Zelandijos pilietis I. T., Divine Consult Ltd. direktoriumi yra G. T., kuris taip pat yra Didžiojoje Britanijoje registruotos kompanijos ,,T. B. Management Ltd.“ direktoriumi. ,,T. B. Management Ltd.“ buvo kitos I. T. vadovaujamos bendrovės – Development Win Limited, registruotos Naujojoje Zelandijoje, sekretoriumi.

45.                      Aptarti duomenys leidžia padaryti tokią išvadą, kad ginčo objektu tapusias akcijas perėmusios kompanijos, t. y. Bismarck Limited ir Divine Consult Ltd, ne tik buvo susijusios tarpusavyje, bet ir turėjo sąsajų su Ellora Ltd., kadangi ofšorinės įmonės, įskaitytinai ir Ellora Ltd., buvo įsteigtos per S. G. P.-L., kuri dirbo I. T. vadovaujamoje Lotus Holding Company Ltd. Pažymėtina, kad pateiktose publikacijose bei išrašuose iš viešai prieinamų užsienio valstybių juridinių asmenų registrų apie įmones nurodyti jų statytinės vadovės S. G. P.-L. duomenys, t. y. vardas, pavardė, adresas, gimimo metai, sutampa su tais, kurie nurodyti Ellora Ltd. išrašuose apie šią įmonę. Todėl nekyla abejonės, kad publikacijose minima ir nagrinėjamoje byloje figūruojanti S. G. P.-L. yra tas pats fizinis asmuo.

46.                      Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu Bulgarijos Respublikos Generalinės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 28 d. ir 2016 m. spalio 13 d. atliktuose G. T. apklausų protokoluose (3 t., b. l. 113–120, 128–131) nurodyta, kad Divine Consult Ltd. buvo įsteigta jo vadovaujamos įmonės ir 2010 m. vasario 12 d. parduota M. M. C.. Liudytojo M. M. C. 2016 m. lapkričio 24 d., 2016 m. lapkričio 25 d. apklausos protokoluose (3 t., b. l. 138–143; 149–152) užfiksuoti tokie jo paaiškinimai, kad jam įmonė nebuvo perleista, jam priklausė tik nedidelė dalis jos (1 proc.). Įmonė buvo naudojama tik užsienio prekybos operacijoms, per šią įmonę buvo sudarytas Lietuvoje esančios įmonės akcijų perleidimo sandoris, kaip užstatas ar kaip skola. Liudytojo teigimu, jų partneris Rusijoje supažindino juos su Lietuvos piliečiu, kuris nurodė advokatą Lietuvoje, per kurį ir buvo atliktas 2013 m. rugpjūčio 23 d. akcijų perleidimo sandoris. Apklausos, vykusios 2016 m. lapkričio 25 d., metu liudytojas M. M. C. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė asmenų, apie kuriuos jis kalbėjo, jam perduotas vizitines korteles, t. y. V. K. ir advokato A. A..

47.                      Kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovė, V. K. ir apeliantas Z. V. buvo geri pažįstami, V. K. dirbo šiuo metu jau likviduotoje UAB ,,FF Lizingas“, kurios vadovu ir pagrindiniu akcininku buvo būtent Z. V.. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas neneigia pažinojęs V. K., kuris bylos duomenimis, 2011 m. gruodžio 18 d. mirė (3 t., b. l 161), tačiau tvirtina, kad jį pažinojo ir atsakovės UAB ,,Skomė“ vadovas J. M.. Visgi byloje nesant jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų UAB ,,Skomė“ sąsajas su Ellora Ltd., Bismarck Limited ir Divine Consult Ltd, nėra pagrindo abejoti atsakovės pozicija.   

48.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad sprendimą turimas UAB ,,Skomė“ akcijas perleisti kitai ofšorinei bendrovei – Bismarck Limited – galėjo lemti tarp UAB ,,Skomė“ akcininkų Z. V. ir J. M. kilę nesutarimai dėl bendrovės valdymo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. R. nurodė (1 t., b. l. 191–194), kad jis nuo 2006 metų yra UAB ,,Skomė“ valdybos narys, kurios pirmininku ilgą laiką, t. y. iki 2010 metų, buvo apeliantas Z. V.. Iš valdybos pirmininko pareigų Z. V. buvo atleistas jos narių balsų dauguma dėl netinkamo savo pareigų vykdymo – neatvykimo į darbą. Be to, apeliantas 2010 metais buvo atleistas ir iš atsakovės komercijos direktoriaus pareigų. Sandoris, kurio neteisėtumą apeliantas įrodinėja nagrinėjamoje byloje, įvyko 2011 m. balandžio 21 d., t. y. praėjus metams nuo jo atleidimo iš pareigų.

49.                      Faktą, kad apeliantas turėjo ir galėjo žinoti apie 2011 m. balandžio 21 d. akcijų perleidimo sandorį, patvirtina ir tokios pagal atsakovės užklausą Jungtinės Karalystės apskaitos ir audito įmonės Moore Stephens 2019 m. birželio 29 d. rašte, kurio autentiškumą patvirtino notaras (7 t., b. l. 18–22), nurodytos faktinės aplinkybės, kad, peržiūrėjus visas oficialias Ellora Ltd. ataskaitas, pateiktas Jungtinės Karalystės registrui, už metus, pasibaigusius 2011 m. rugpjūčio 31 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d., Ellora Ltd. deklaravo turinti grynojo turto vos už 1 svarą, kuris atitiko jos pačios akcinį kapitalą; įmonė neturėjo jokio turto ar jokių kitų įmonių akcijų nei Jungtinėje Karalystėje, nei už jos ribų.

50.                      Tokia nustatyta aplinkybė, kad teikdama finansinės atskaitomybės dokumentus už 2011 metus pati Ellora Ltd. nenurodė ginčo akcijų kaip jai nuosavybės teise priklausančio turto, patvirtina ne akcijų perleidimą prieš Ellora Ltd. valią ir (ar) be jos sutikimo, bet priešingą faktą – jų perleidimą savo pačios valia, siekiant būtent tokių padarinių atsiradimo ir perleidimo įforminimo. Pradinis ieškovas neįrodinėjo, kad jo vardu parengti ir oficialioms institucijoms pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai buvo suklastoti, kad jų turinį parengė ne pačios įmonės įgalioti asmenys, kad valdomas turtas (ginčo akcijos) buvo nedeklaruotas be šio ieškovo žinios.

51.                      Dar daugiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš karto po akcijų perleidimo sandorio sudarymo, t. y. 2011 m. balandžio 26 d., Ellora Ltd. buvo likviduota ir tik 2011 m. rugsėjo 28 d. atkurta jos registracija, tik jau nauju pavadinimu – Ellora 4522899 Ltd. (1 t., b. l. 14, 16). Klausimas, kad likvidavimo procedūra buvo pradėta ne pačios įmonės savininkų ar jų įgaliotų asmenų iniciatyva, byloje nekeliamas. Apeliantas taip pat neginčijo ir tokių atsakovės įrodinėtų aplinkybių, kad pagal Jungtinėje Karalystėje galiojantį teisinį reguliavimą likviduotos įmonės turtas, jeigu tokio turima, pereina valstybei. Todėl ir ši aplinkybė pagrindžia pirmiau padarytą išvadą, kad prašymo likviduoti įmonę pateikimo momentu ji jokio turto neturėjo, antraip šis būtų perėjęs valstybės, kurioje buvo atlikta likvidavimo procedūra, nuosavybėn. Taigi, apeliantui turėjo būti ir buvo žinoma, kad UAB ,,Skomė“ akcijos Ellora Ltd. likvidavimo metu jau įmonei nebepriklausė. Labiau tikėtina, kad akcijos kitai ofšorinei įmonei buvo perleistos siekiant išvengti būtent tokių padarinių (kad jos neatitektų valstybei) atsiradimo arba apeliantui turint kitų nedeklaruojamų ketinimų.

52.                      Konstatavus, kad ginčo akcijos objektyviai negalėjo būti perleistos be paties pradinio ieškovo ir (ar) jo atstovų valios, kad tuo metu šis perleidimas atitiko jų interesus, 2017 m. kovo 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės J. Volkovskos, atlikusios ant akcijų sertifikato Nr. 6 esančio indosamento ekspertizę (1 t., b. l. 148–172) išvados, jog ant akcijų sertifikato yra ne originalus S. G. P.-L. parašas, bet jo kopija, perkelta nuo kito dokumento, pačios savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad akcijos buvo perleistos jai ar apeliantui Z. V. nežinant, prieš jų valią suklastojant šiuos dokumentų rekvizitus.

53.                      Pirmiau jau aptartos faktinės aplinkybės, susijusios su S. G. P.-L. asmenybe, jos faktinio rezidavimo vieta, jos, kaip statytinės, vaidmeniu pradinio ieškovo įmonėje, sudaro pagrindą padaryti ir tokią labiau tikėtiną išvadą, kad tarp fiktyvios vadovės ir tikrojo vadovo galėjo būti sudarytas susitarimas bei taikoma būtent tokia dokumentų pasirašymo praktika, nukopijuojant statytinės vadovės parašą ir perkeliant jį į kitus dokumentus. Juo labiau kad apeliantas ir nenurodė, koks kitas asmuo galėjo atlikti parašo perkėlimo veiksmus. Minėta, kad jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovės ir (ar) jos valdymo organų narių sąsajas su Bismarck Limited ar Divine Consult Ltd., nagrinėjamoje byloje nėra. Todėl šioje konkrečioje byloje susiklosčiusioje situacijoje vien tai, kad indosamentas, kaip nurodė ekspertė J. Volkovska, yra pasirašytas ne originaliu parašu, o tik perkeliant jo kopiją, savaime nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis pradinio ieškovo, kuriam atstovavo apeliantas, įrodinėtą aplinkybę, jog akcijų valdymą pradinis ieškovas yra praradęs nesant tam jo valios ir todėl, taikant vindikaciją, turėtų būti atkurtas įrašas apie buvusį akcininką Ellora 4522899 Ltd. Jokių įrodymų, kad akcijų sandoriai buvo sudaryti siekiant neteisėtai užvaldyti šias akcijas, byloje nėra.

54.                      Kitokios išvados nesuponuoja ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad akcijų perleidimo sandoris nebuvo įrašytas į apelianto Z. V. turimą UAB ,,Skomė“ akcininkų registravimo knygą. Visų pirma, kaip minėta, apeliantas 2010 m. buvo atleistas iš valdybos pirmininko bei komercijos direktoriaus pareigų, o duomenų, kokiu pagrindu jis ir toliau valdė bendrovės akcininkų knygą, šioje byloje nėra. Be to, iš byloje esančio atsakovės 2011 m. birželio 21 d. valdybos posėdžio protokolo (4 t., b. l. 149) matyti, kad valdyba priėmė sprendimą apelianto be pagrindo valdomos ir jo žinioje esančios registracijos knygos nelaikyti akcijų apskaita ir (ar) materialiųjų akcijų savininkų registravimą bendrovėje patvirtinančiu dokumentu. Šiuo nutarimu konstatuota, kad vienintelis UAB ,,Skomė“ akcijų apskaitą ir (ar) materialiųjų akcijų savininkų registravimą bendrovėje patvirtinantis dokumentas yra ,,Akcininkų (akcijų savininkų) registravimo žurnalas“.

55.                      Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino to, kad 2011 m. balandžio 21 d. akcijų pasirašymo sutartyje, akcijų sertifikate Nr. 6, panaudotas suklastotas Ellora Ltd. antspaudas ar kad indosamentas ant akcijų sertifikato Nr. 6 buvo padarytas ne ant šio sertifikato, o ant kito atskiro lapo arba net kelių skirtingų lapų. Skundžiamo teismo sprendimo 43–44 ir 86–90 punktuose išsamiai pasisakyta tiek dėl deklaratyvių ieškinio argumentų, kad indosamentas galėjo būti padarytas ne kitoje akcijų sertifikato pusėje, o ant atskiro lapo, tiek ir dėl antspaudo autentiškumo. Teisėjų kolegija, visiškai pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, jų nekartoja.

56.                      Nėra jokio pagrindo sutikti ir su tokia apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino S. G. P.-L. 2011 m. vasario 21 d. (1 t., b. l. 130–131), 2012 m. birželio 4 d. (1 t., b. l. 70–75), 2013 m. rugsėjo 26 d. (1 t., b. l. 76–78) rašytinius paaiškinimus bei neteisingai įvertino jų įrodomąją reikšmę. CPK nustatyta, kad tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nebuvo galima šios liudytojos teismui apklausti betarpiškai, pasinaudojant elektroninėmis ryšio priemonėmis, nenurodė, juo labiau kad Divine Consult Ltd. vadovas M. M. C. buvo apklaustas 2022 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje (9 t., b. l. 170–178).  

57.                      Be to, kyla pagrįstų abejonių ir dėl šių rašytinių paaiškinimų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo. S. G. P.-L. 2013 m. rugsėjo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodyta, kad ji niekada nėra bendravusi su UAB ,,Skomė“ vadovu J. M., Bismarck Limited vadovu. Visgi anksčiau šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kurie bylos duomenys leidžia įžvelgti S. G. P.-L. sąsajas su Bismarck Limited steigėjais. Kita vertus, toks rašytinių paaiškinimų turinys tik patvirtina pirmiau atliktą S. G. P.-L. vaidmens įvertinimą, t. y. kad ji, labiau tikėtina, buvo tik statytinė, kurios vardu, panaudojant jos parašą, veikė tikrasis Ellora 4522899 Ltd. vadovas ir savininkas.

58.                      Skirtingai negu tvirtina apeliantas, ir toks faktas, kad Bismarck Limited po to, kai 2013 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudarytas akcijų perleidimo sandoris, kurio pagrindu akcijų savininku tapo kita ofšorinė įmonė Divine Consult Ltd, buvo likviduota, nesudaro pagrindo spręsti, kad Ellora Ltd. nuosavybės teises į akcijas prarado prieš jos valią. Būtent tokia akcijų perleidimo schema patvirtina tik tai, kad šiais sandoriais buvo siekiama nuslėpti tikrąjį akcijų valdytoją ir savininką. Labiau tikėtina, kad, pareiškus nagrinėjamą ieškinį, apeliantas turėjo siekį susigrąžinti jo paties valia perleistų akcijų kontrolę, kai dėl galbūt neišsipildžiusių planų jų savininkai buvo likviduoti. Tokį vertinimą, kad apeliantas siekia įregistruoti akcijas savo vardu, kurios tik dėl jam žinomų priežasčių ir motyvų buvo perleistos ofšorinėms įmonėms, patvirtina ir reikalavimo teisių iš Ellora 4522899 Ltd. šioje byloje įgijimas dviejų sandorių pagrindu (per trečiąjį asmenį).

59.                      Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatas asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus.

60.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus arba piktnaudžiaudami teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020, 68 punktas; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022, 49 punktas).  

61.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kreipimasis į teismą reiškia ne siekį ginti pažeistas teises, bet įgyti turtą, kuris paties pradinio ieškovo ar jo atstovų valia buvo perleistas ofšorinėms įmonėms, todėl toks apelianto elgesys laikytinas neatitinkančiu į teismą besikreipiančio asmens elgesio standarto, įtvirtinto įstatyme ir būtino įgyvendinant civilines teises bei vykdant pareigas tam, kad teismas gintų tokio asmens pažeistas teises.    

Dėl teismo (ne)šališkumo ir atsakovo procesinių teisių pažeidimo

 

62.                      Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto pozicija, kad sprendimą priėmė šališkas teismas, neišsprendęs jo 2022 m. lapkričio 15 d. prašymo dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo nušalinimo. 

63.                      Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje nustatytas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris įtvirtina, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

64.                      Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teisėjo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (EŽTT sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

65.                      Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

66.                      Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos (EŽTT sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119). EŽTT yra pripažinęs, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43, Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Dėl reikalaujamų įrodymų pobūdžio EŽTT, pavyzdžiui, siekė išsiaiškinti, ar teisėjas rodė priešiškumą ar piktavališkumą dėl asmeninių priežasčių (EŽTT sprendimas bylose De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80, par. 25, Buscemi prieš Italiją, peticijos Nr. 29569/95, par. 67–68).

67.                      Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (EŽTT sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar ginčijami santykiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų galima konstatuoti teisėjo ar teismo nešališkumo trūkumą (EŽTT sprendimai bylose Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, par. 36, Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 47).

68.                      Nagrinėjamu atveju būtent apeliantui teko pareiga paneigti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo prezumpciją, tačiau apeliantas jokių įtikimų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti sprendimą priėmusio teisėjo nešališkumu, nenurodė. Taip pat, priešingai nei tvirtina apeliantas, jo 2022 m. lapkričio 15 d. pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo (12 t., b. l. 175) buvo išnagrinėtas ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi (12 t., b. l. 195–200) atmestas kaip nepagrįstas. Taigi jokio pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos apelianto procesinės teisės, neišsprendus jo prašymo, nėra.

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

 

69.                      Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. gegužės 2 d. buvo gautas apelianto prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir taikyti įvairių rūšių laikinąsias apsaugos priemones (14 t., b. l. 106–151): (1) iki teismo sprendimo įvykdymo skirti atsakovės UAB ,,Skomė“ turto administratorių, suteikiant jam vadovo teises ir pareigas, nustatant, kad turto administratorius neturi teisės parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti jo administruojamą turtą, keisti jo paskirtį, nustatyti jam mokėtiną atlyginimą; (2) uždrausti atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kurie yra susiję su Divine Consult Ltd kaip UAB ,,Skomė“ akcininko teisėmis, t. y. dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, išregistruoti šias akcijas be teismo leidimo; (3) uždrausti atsakovės UAB ,,Skomė“ valdymo organams priimti sprendimus, susijusius su atsakovės įstatinio kapitalo mažinimu ar didinimu, jos likvidavimu, reorganizavimu ar kitokiu pertvarkymu, bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimu; (4) uždrausti atsakovei dalyvauti ilgalaikio turto perleidimo ir (ar) apribojimo sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų; (5) areštuoti atsakovės ilgalaikį turtą.

70.                      Byla pagal apelianto apeliacinį skundą buvo nagrinėjama ir išnagrinėta iš esmės 2023 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nutarė procesinį sprendimą šioje byloje priimti ir paskelbti 2023 m. gegužės 11 d. 16.00 val. Akivaizdu, kad procesinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo gautas pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį.

71.                      Viena vertus, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, pagal pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančias CPK 251 ir 257 straipsniuose įtvirtintas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje normas, kurios yra taikomos apeliaciniam procesui (CPK 302 straipsnis), bylą baigus nagrinėti iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie procesiniai dokumentai, prašymai, įrodymai ir kt. negali būti teikiami bei vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės.

72.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos bendrosios taisyklės, susijusios su prašymų pateikimu ir nagrinėjamu, taikytinos ir procesinio pobūdžio prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vienas iš apeliacinio proceso stadijos ypatumų yra tas, kad nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo iš esmės dalis prasideda nuo paskirto teismo posėdžio momento ir baigiasi teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį, todėl procesiniai prašymai vėliausiai galėtų būti pateikti iki nutarties atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą priėmimo. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, prašymas pateiktas baigus bylą nagrinėti iš esmės. Todėl ir pagrindo bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės ir spręsti pavėluotai pateiktą prašymą nėra.

73.                      Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas dėl prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurie yra pateikti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir išėjus į pasitarimų kambarį, pasisako taip pat – baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesprendė toje byloje po bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl jo esmės nepasisakė, pripažinusi šį prašymą nepaduotu ir grąžinusi jį pateikusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 47 punktas).

74.                      Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi identiška situacija – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių paduotas teisėjų kolegijai išnagrinėjus apeliacinę bylą iš esmės. Todėl apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra išsprendžiamas, jis laikomas nepaduotu ir kartu su juo pateiktais įrodymais grąžinamas apeliantui.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

 

75.                      Apeliacinį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).    

76.                      Atsakovė UAB ,,Skomė“ patyrė 3 327,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 punkte numatytą maksimalų dydį, todėl atsakovei priteistina mažesnė, t. y. 2 338,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 799 Eur x 1,3).

77.                      Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi (13 t., b. l. 155) apeliantui buvo atidėtas 14 700 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, atidėta žyminio mokesčio dalis iš apelianto valstybei priteisiama (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

        Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir 2022 m. gruodžio 16 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.  

        Laikyti nepaduotu ieškovo Z. V. 2023 m. gegužės 2 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir grąžinti šį prašymą jį padavusiam ieškovui.     

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skomė“ (juridinio asmens kodas 122574319) iš ieškovo Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 338,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.   

        Priteisti valstybei iš ieškovo Z. V. 14 700 Eur (keturiolika tūkstančių septynis šimtus eurų) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už apeliacinį skundą jam buvo atidėtas.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                      Marius Bajoras

 

 

                                                                                                                                                                                   Dalia Kačinskienė

 

 

                                                                                                                                                                                   Žilvinas Terebeiza