Administracinė byla Nr. eI-2091-815/2017

                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00107-2017-1

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 21.3.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui D. A., pareiškėjo D. A. atstovui advokatui Justinui Borevičiui, atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei šios institucijos Administravimo ir personalo skyriaus I poskyrio vyriausiajai specialistei L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas, darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Justino Borevičiaus (2017 m. sausio 10 d. atstovavimo sutartis), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1.1. panaikinti atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovė, ir Inspekcija, ir Vilniaus AVMI) 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. (2.1E)3-1035 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A. ir atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas);

1.2. pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į lygiavertes A lygio 11 kategorijos pareigas;

1.3. priteisti darbo užmokestį už nepagrįsto nušalinimo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. ir 0,07 procento delspinigius nuo visos priteistos sumos;

1.4. priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (nuo 2016 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada ir jos pagrindu priimtas Įsakymas yra visiškai nepagrįsti, o pareiškėjo atleidimas iš pareigų – neteisėtas, kad jo užimtos pareigos neegzistuoja, todėl, be kita ko, prašo jį grąžinti į lygiavertes pareigas (A lygio 11 kategorijos), skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Dėl faktinių aplinkybių

2.1.1. Pareiškėjas nuo 2002 m. iki 2016 m. gruodžio 9 d. dirbo Vilniaus AVMI, paskutinės užimtos pareigos – Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiasis specialistas (toliau – ir Pareigos). Įsakyme pareiškėjas iš pareigų atleistas.

2.1.2. Nuo 2014 m. birželio 3 d. vykdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00042-16 dėl pareiškėjui inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-473 nušalintas nuo Pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d., kol baigsis ikiteisminis tyrimas. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius 2016 m. spalio 7  d. nutarime ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00042-16 nutraukė, nes nesurinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką.

2.1.3. Pareiškėjas 2016 m. spalio 24 d. iš atsakovės registruotu laišku gavo 2016 m. spalio 19 d. raštą Nr. (2.4)-46-407 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo inicijavimo ir nušalinimo nuo pareigų“, 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. (2.1E)3-664 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo ir laikino pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir įsakymas Nr. (2.1E)3-664) ir 2016 m. spalio 19 d. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.11)14-34 (toliau – ir Pranešimas). Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, sutrukdęs ikiteisminiam tyrimui ir padaręs didelę žalą valstybei, taip pat pareiškėjas informuotas, kad ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Pranešimo gavimo dienos turi pateikti išsamų paaiškinimą dėl jame nurodytų teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjas 2016 m. spalio 31 d. pateikė išsamų paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo bei nurodytų teisės aktų pažeidimų ir nurodo, kad jokių tarnybinių nusižengimų nepadarė, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo ir neatliko jokių veiksmų, dėl kurių galėjo būti sutrukdyta tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą.

2.1.4. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 16 d. gavo atsakovės 2016 m. gruodžio 9 d. raštą Nr.  (2.4)-46-469 „Dėl informacijos pateikimo“, Įsakymą ir 2016 m. lapkričio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. (2.11)15-47 (toliau – ir Išvada).

2.2. Dėl neteisėto atleidimo iš pareigų

2.2.1. Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad: pareiškėjas pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos (toliau – FNTT ) 2014 m. gegužės 20 d. užduotį Nr. 25/10-1-44-10390, būdamas įtrauktas į bendrą FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų grupę, 2014 m. gegužės 22 d. turėjusią dirbti ir atlikti iš anksto suplanuotus procesinius veiksmus – kratas, įvairių fizinių ir juridinių asmenų prekybos taškų prekių inventorizacijas ir įtariamųjų asmenų sulaikymus, gavęs informaciją apie 2014 m. gegužės 22 d. planuojamus vykdyti procesinius veiksmus pas įvairius fizinius bei juridinius asmenis, taip pat ir pas jo pažįstamą A. G. ir šio įmonės UAB „Perulanus“ (toliau – ir Bendrovė) sandėliavimo bei prekybos taškuose, 2014 m. gegužės 22 d. apie 9.50 val., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iš asmeninio telefono paskambino įtariamajam A. G., susitarė dėl neatidėliotino ir skubaus susitikimo, apie 10 val. susitiko su A. G. prie valstybės įmonės „Regitra“ pastato ir pranešė jam apie FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų netrukus planuojamus vykdyti procesinius veiksmus; žinodamas, kad yra įtrauktas į pareigūnų grupę 2014 m. gegužės 22 d. planuojamai kratai Bendrovės sandėliavimo patalpose atlikti, pareiškėjas, būdamas atsakingas už prekių inventorizaciją, apie 10.23 val. gavęs nurodymą vykti į UAB „Perulanus“ patalpas ir pradėti kratą, nieko neinformuodamas ir nuslėpdamas savo ryšius bei susitikimą su įtariamuoju A. G., kartu su FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais apie 11.00 val. nuvyko nurodytu adresu, nenusišalino nuo jam pavestos užduoties, bet kartu su kitais pareigūnais nuo 11.15 val. iki 15.45 val. dalyvavo atliekamoje kratoje ir patalpose buvusių prekių inventorizacijoje, pasirašė dokumentus; tokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę žalą valstybei, nes sutrukdė ikiteisminiam tyrimui išaiškinti padarytų nusikaltimų aplinkybes ir nusikaltimus padariusius asmenis, nes A. G. 2014 m. gegužės 22 d. apie 10 val. iš jo gautą informaciją iš karto perdavė B. P. bei A. P., kurie, žinodami apie planuojamas kratas, turėdami pakankamai laiko iki procesinių veiksmų pradžios, galimai paslėpė ir / ar sunaikino savo darytos nusikalstamos veikos priemones bei rezultatus; tokiu būdu buvo padaryta didelė žala valstybei. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovė nusprendė, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, dėl ko jam taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

2.2.2. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A6-359/2007; Nr. A63-1836/2008, A556-231/2009, Nr. A146-1227/2010, Nr. A146-700/2010, Nr. A520-2362/2012, Nr. A662-565/2013, Nr. A438-384/2013), nurodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – paskirta visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, nes nėra visų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.

2.2.2.1. Pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas reabilituojančiais pagrindais, nesurinkus pakankamai duomenų, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, t. y. nenustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus ir dėl to buvo padaryta didelė žala. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytas tik tas faktas, kad pareiškėjas pažinojo A. G., 2014 m. gegužės 22 d. jam skambino ir su juo susitiko, tačiau nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas informavo A. G. apie su juo susijusiose įmonėse ketinamas daryti kratas bei prekių inventorizaciją. Taigi, vadovaujantis šiais ikiteisminio tyrimo metu konstatuotais faktais, Išvadoje nurodyta pozicija, jog pareiškėjas, vėliau vykdydamas patikrinimo veiksmus, veikė šališkai ir pažeisdamas teisės aktus, yra visiškai nepagrįsta.

2.2.2.2. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tiriant tarnybinį nusižengimą nenustatyta ir nesurinkta įrodymų, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kokią užduotį ir konkrečiai kada reikės vykdyti, kokios įmonės bus tikrinamos, jau nekalbant apie tai, kas yra numatomų tikrinti įmonių direktoriai, todėl pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų galėjęs piktnaudžiauti tarnyba ir siekti atitinkamos naudos. Kaip pareiškėjas nurodė ir savo paaiškinime dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir nurodytų teisės aktų pažeidimų, jis 2014 m. gegužės 20  d. buvo informuotas tik apie tai, kad yra įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) operatyvios kontrolės pareigūnų grupę, kuriai reikės dirbti bendroje operacijoje su FNTT pareigūnais, paskirtas atsakingu asmeniu už operatyvaus patikrinimo atlikimą, taip pat pareiškėjui buvo nurodyti kiti kartu su juo turėsiančių dirbti VMI darbuotojų vardai, pavardės, tarnybinio automobilio ir juos kuruosiančio FNTT pareigūno duomenys. Net patikrinimo atlikimo dieną, t. y. 2014 m. gegužės 22 d., pareiškėjui kartu su kitais VMI pareigūnais buvo nurodyta vykti ne į tikrinamų įmonių veiklos vykdymo vietas, tačiau prie FNTT pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir tik vėliau pagal FNTT pareigūnų nurodymus vykti į konkrečias tikrinamas patalpas. Pareiškėjas jokia numatomo atlikti patikrinimo informacija nedisponavo ir tik apie 10.30 val.–11.30 val. prie FNTT pastato gavo nurodymus vykti į (duomenys neskelbtini), kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, yra tikrintos Bendrovės patalpos. Nors pareiškėjas su savo buvusiu bendraklasiu A. G. ir susitiko 2014 m. gegužės 22 d., tą pačią dieną, kai jo vadovaujamoje įmonėje buvo atliekamas patikrinimas, tačiau susitikimas vyko apie 10 val., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas dar nebuvo informuotas apie tai, kokią užduotį turės vykdyti, kokiu adresu ir kokiose įmonėse, todėl jokios informacijos A. G. perduoti net nebuvo įmanoma. Pareiškėjas prie „Regitros“ pastato susitiko ne tik su A. G., bet ir su kitu savo pažįstamu G. S., kuris tuo metu dirbo „Regitroje“. Kaip pareiškėjas nuosekliai nurodė atsakovei pateiktame savo paaiškinime, susitikus su A. G. buvo kalbėta apie savaitgalį turinčius vykti vyno dienų renginius, kuriuose jie dalyvauja kiekvienais metais. Po susitikimo su A. G. nei pareiškėjas, nei kiti kartu su juo automobilyje važiavę VMI pareigūnai nežinojo, į kokią vietą turi vykti, todėl grįžę prie FNTT pastato (duomenys neskelbtini), laukė tolimesnių FNTT pareigūnų, disponuojančių visa patikrinimų informacija, nurodymų. Gavus nurodymą atvykti į (duomenys neskelbtini), o vėliau ir pagal tikslesnius nurodymus atvykus į FNTT tyrėjo nurodytas konkrečias patalpas, paaiškėjo, jog reikės vykdyti šiose patalpose esančių prekių inventorizaciją. Įėjus į tikrinamos įmonės patalpas, jose jau buvo tiek FNTT pareigūnai, tiek ir įmonės atstovas akcininkas, kurių pareiškėjas nepažinojo. tikrinamos UAB „Perulanus“ direktorius A. G., kurį pareiškėjas būtų pažinęs, patikrinimo metu nedalyvavo, todėl neegzistavo jokios aplinkybės, kurias žinodamas pareiškėjas būtų privalėjęs nusišalinti nuo vykdomo patikrinimo, kas vėl tik patvirtina, kad pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų ir sąmoningu piktnaudžiavimu tarnyba pasireiškiančių veiksmų.

2.2.2.3. Atsakovė teigia, kad pagal Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenis Bendrovės direktoriumi yra A. G., o pareiškėjas tokios aplinkybės negalėjo nežinoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas surašė ir patikrinimo dokumentus. Tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir net nesuprantami. Būdamas sandėlyje (duomenys neskelbtini), pareiškėjas neturėjo techninių galimybių jungtis prie JAR bazės ir tikrinti direktoriaus duomenų. Pareiškėjas operatyvaus patikrinimo metu kartu su kitais VMI pareigūnais M. Š. ir Ž. P. atliko sandėlyje esančių prekių inventorizaciją, t. y. skaičiavo dėžėse esančias prekes. Baigus inventorizaciją reikėjo užpildyti faktų fiksavimo pažymą, prekių likučių patikrinimo aktą, šiuose dokumentuose nurodant įmonės pavadinimą, patalpų adresą bei nustatytas faktines aplinkybes, dokumentus pasirašė tiek pareiškėjas, tiek minėti VMI pareigūnai. Duomenys apie tai, kas yra tikrinamos įmonės direktorius, visiškai nebuvo reikalingi, todėl pareiškėjas tokių aplinkybių nesiaiškino ir buvimo tikrinamose patalpose metu savo buvusio bendraklasio sąsajų su tikrinama įmone nežinojo ir į dokumentus negalėjo įrašyti. Taigi, apie tai, kad tikrinama Bendrovė susijusi su pareiškėjo pažįstamu A. G., pareiškėjo vadovybė nebuvo informuota, o pareiškėjas nuo dalyvavimo inventorizacijoje nenusišalino ne dėl to, kad siekė šią aplinkybę nuslėpti, o todėl, kad jis pats to nežinojo. Be to, įmonės pavadinimas nėra nei itin garsus ar reklamuojamas, nei lengvai įsimenamas, todėl pareiškėjui apskritai nebuvo žinomas, o kratoje dalyvavusio šios įmonės akcininko B. P. pareiškėjas taip pat nepažinojo.

Pareiškėjas, kaip už operatyvaus patikrinimo atlikimą atsakingas asmuo, 2014 m. gegužės 26 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą, kurios įteikimą pasirašytinai A. G. itin akcentuoja atsakovė, neva kaip faktą, patvirtinantį, jog pareiškėjas atliko kontrolės veiksmus savo pažįstamo A. G. vadovaujamai įmonei ir šią informaciją nuslėpė. Pareiškėjui šio dokumento atsakovė nepateikė, todėl skundo surašymo metu pareiškėjas jo neturi. Kita vertus, šioje pažymoje pareiškėjas negalėjo įrašyti A. G. pavardės, nes apie jo sąsajas su tikrinta įmone nežinojo. Be to, pareiškėjo vykdomos funkcijos susijusios būtent su šios pažymos parengimu, o ne įteikimu. Tiek, kiek buvo reikalinga gauti duomenis patikrinimo įforminimui, pareiškėjas bendravo ne su Bendrovės direktoriumi, tačiau su kitu atsakingu asmeniu – Bendrovės buhaltere. Pareiškėjas nežino, kuris VMI darbuotojas pasirašytinai įteikė Bendrovės direktoriui A. G. 2014 m. gegužės 26 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1042-6288 ir su juo bendravo, tokios aplinkybės nenustatė ir atsakovė, atlikdama tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas patvirtina, kad ne jis tą pažymą įteikė A. G. ir su šiuo asmeniu apie patikrinimą nekalbėjo. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog būtent pareiškėjas įteikė pažymą Bendrovės direktoriui A. G., bei šią pažymą ir kitus patikrinimo dokumentus surašė, žinodamas, kad tikrinamos įmonės direktoriumi yra jo buvęs bendraklasis, jokių pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kaltės nėra. Vien tai, kad pareiškėjas parengė ir pasirašė 2014 m. gegužės 22 d. faktų fiksavimo pažymą Nr. FR1043-4681, 2014 m. gegužės 22 d. prekių likučių patikrinimo aktą Nr. FR1043-4681 ir 2014 m. gegužės 26 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1042-6288, niekaip negali patvirtinti, jog pareiškėjas žinojo, kad tikrinamos įmonės direktoriumi yra jo buvęs bendraklasis A. G., bei to, kad pareiškėjas sąmoningai šią aplinkybę nuslėpė, veikė šališkai ir pažeisdamas teisės aktus. Pareiškėjas nedisponuoja paminėtais 3 dokumentais, ataskaita ar kitais patikrinimo dokumentais, nors 2016 m. gruodžio 21 d. rašte prašė atsakovės juos pateikti; dėl šios priežasties pareiškėjui sudėtinga gintis ir komentuoti šių dokumentų turinį, tačiau pareiškėjas sąmoningai niekur negalėjo įrašyti, jog tikrino A. G., nes to nedarė.

2.2.2.4. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nenustatė ir Išvadoje nenurodė jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas žinojo ir sąmoningai nuslėpė, jog dalyvauja savo buvusio bendraklasio vadovaujamos Bendrovės patikrinime, taigi, jokie neteisėti pareiškėjo veiksmai nėra įrodyti. Be to, atsakovė neįrodė, jog yra kita būtina sąlyga – kilusios pasekmės (žala).

Tai, jog pareiškėjas, pats to nežinodamas, atlikdamas savo tarnybines pareigas dalyvavo su jo pažįstamu asmeniu susijusių prekių inventorizacijoje, ne tik neturėjo jokios įtakos šios inventorizacijos rezultatams, bet ir nesukėlė jokios žalos valstybei. Minėta, kad inventorizacija atlikta kartu su kitais 2 VMI pareigūnais in corpore. Taigi, jos rezultatų tikrumą patvirtino ir A. G. nepažįstantys asmenys. Minėtos inventorizacijos rezultatai yra teisingi ir neiškraipyti, nes nebuvo net teorinės galimybės pareiškėjui daryti jiems įtaką (nebuvo žinomas nei sandėlyje esančių prekių likutis, nei kiti duomenys). Be to, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis inventorizacijos metu Bendrovės kasos aparate buvo nustatytas grynųjų pinigų perteklius, kas patvirtina, jog apie inventorizacijos atlikimą šios įmonės atstovams nebuvo žinoma, nes kitaip minėti trūkumai nebūtų buvę nustatyti. Dėl šios priežasties pareiškėjo dalyvavimas inventorizacijos atlikime nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, priešingai, ikiteisminio tyrimo duomenys neparodo, kad krata buvo bevertė ir netikslinga, nepasiekti iškelti tikslai ar jos metu nerasta kažkas tokio, ko pagrįstai tikėjosi FNTT pareigūnai. Išvadoje iš esmės nurodoma tik apie pareiškėjo nenusišalinimą nuo pavestos užduoties ir dėl to kilusį viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą bei formaliai įvardija pareiškėjo neva pažeistas bendrojo pobūdžio teisės normas, nurodoma, kad atsakomybei už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus atsirasti užtenka, jog egzistuotų pakankamai pagrįsta prielaida, kad asmuo, priimdamas sprendimus, gali būti šališkas dėl savo asmeninių turtinių ir neturtinių interesų, t. y. šių teisės normų sudėtis yra formali, todėl nereikalauja, kad atsirastų realios neigiamos pasekmės. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl galimo pareiškėjo šališkumo visiškai nepagrįstos, neįrodyta, kad pareiškėjas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, turėjusius įtakos atliekamo patikrinimo objektyvumui ar operatyvumui, atsakovė visiškai nekalba ir apie jokią galimai gautą pareiškėjo turtinę / neturtinę naudą. Nesant nustatytų pareiškėjo neteisėtų veiksmų, kaltės ir žalos, neegzistuoja ir dar vienas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – priežastinis ryšys.

2.2.2.5. Išvada paremta prielaidomis, jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, žala ar neigiamos pasekmės neįrodyti ir nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais, todėl Išvadoje tik formaliai įvardytos pažeistos teisės aktų nuostatos niekaip neįrodo buvus pagrindo atleisti pareiškėją iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Vien teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriuose įtvirtinti tik tokie bendro pobūdžio elgesio standartai kaip, pavyzdžiui, vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas ir pan.) nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti, taip pat pagrindu pareiškėjo tarnybinei atsakomybei negali būti vien prokuroro 2016 m. spalio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas teiginys, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių: tokie neva esantys požymiai turi būti išsamiai ištirti ir įrodyti, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Išvadoje visiškai neanalizuojama pareiškėjo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo, nenurodoma, ar yra tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat nepaaiškinama, kodėl pareiškėjui paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, be to, įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog už šiurkštų tarnybinį nusižengimą imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Šiuo atveju įvertinus tai, kad Išvada apskritai nėra pakankamai motyvuota, o paremta vien prielaidomis ir formaliu teisės aktų nuostatų išvardijimu, paskirta tarnybinė nuobauda atleisti iš darbo yra visiškai nesuprantama.

Taigi, pareiškėjo atleidimas iš pareigų laikytinas neteisėtu, nes tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesutrukdė Bendrovės ir jo vadovo atžvilgiu vykdytam ikiteisminiam tyrimui, nesukėlė jokios žalos, neegzistuoja ir joks priežastinis ryšys, todėl nenustačius visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų pareiškėjo atleidimas iš darbo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.3. Dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų

2.3.1. Pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 12 d. buvo nušalintas nuo Pareigų dėl jo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo, kuris nutrauktas, nepasitvirtinus įtarimams, o nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. – dėl vykdyto tarnybinio patikrinimo, kurio Išvada yra nemotyvuota, tarnybinis pažeidimas neįrodytas, o paskirta nuobauda laikytina neteisėta. Vadinasi, visą šį laiką pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas nepagrįstai, dėl to negalėjo vykdyti savo pareigų ir negavo jokio darbo užmokesčio.

2.3.2. Pareiškėjas remiasi Kauno apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-2122-406/2015 dėl darbo užmokesčio už nušalintą nuo tarnybos laikotarpį (nušalinimas už veikas, nurodytus BK XXXIII skyriuje) atlyginimo klausimą, paaiškėjus, jog nušalinimas buvo nepagrįstas ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, nurodo, kad tol, kol pareiškėjo atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas, jis nuo pareigų buvo nušalintas Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-473 (toliau – ir įsakymas Nr. (2.1)-3-473), vadinasi, ikiteisminį tyrimą nutraukus ir nenustačius pareiškėjo veiksmuose nusikalstamos veikos, pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo nepagrįstas, dėl to atsakovė už šį laikotarpį (2014 m. spalio 6 d. – 2016 m. spalio 12 d.) privalo išmokėti pareiškėjui jo negautą darbo užmokestį. Pareiškėjas remiasi LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A502-35/2008, Nr. A143-1040/2013, Nr. A552-2347/2014), nurodo, kad pareiškėją nušalinus nuo pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 12 d. joks tarnybinis patikrinimas dar nebuvo pradėtas, o pareiškėjas buvo nušalintas tik dėl to, kad buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, vadinasi, nušalinimo šiuo laikotarpiu pagrįstumas gali būti siejamas tik su ikiteisminio tyrimo rezultatais, o minėta, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas reabilituojančiais pagrindais, t. y. nenustačius, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, kas patvirtina, jog ir pagrindo nušalinimui nuo pareigų šiuo laikotarpiu nebuvo. Tokios pozicijos laikytasi ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-4220-815/2015.

2.3.3. Pareiškėjo nušalinimas nuo Pareigų nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. (atleidimo iš pareigų) sietinas jau su tarnybiniu patikrinimu, kurio išvada yra, jog pareiškėjas įvykdė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir yra atleidžiamas iš pareigų. Šio skundo esmė – Išvados nepagrįstumas ir pareiškėjo atleidimo iš pareigų neteisėtumas; teismui patvirtinus įsakymo Nr. (2.1E)3-1035 neteisėtumą, neteisėtu pripažintinas ir nušalinimas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiu (nepasitvirtinus nušalinimo pagrindui ir nesant pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių). Tokiu atveju ir už šį neteisėto nušalinimo laikotarpį iš atsakovės priteistinas pareiškėjo negautas darbo užmokestis.

2.4. Dėl atsakovės šališkumo

Atsakovės pozicija bet kokiu atveju atleisti pareiškėją iš darbo buvo aiški dar vykstant ikiteisminiam tyrimui.

2.4.1. Minėta, kad pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas Vilniaus AVMI viršininko 2014  m. spalio 3 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-473 dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2016 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu, kuris įsiteisėja per 20 dienų nuo jo įteikimo (įsiteisėjo 2016 m. spalio 30 d.). Atsakovė, gavusi prokuroro nutarimą, iš karto 2016 m. spalio 12 d. priėmė įsakymą Nr. (2.1E)3-664, pagal kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, kol baigsis tarnybinio nusižengimo tyrimas. Vadinasi, nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. spalio 30 d. pareiškėjas atsakovės įsakymuose buvo „dvigubai“ nušalintas nuo pareigų, tuo parodant, kad jis darbe nepageidaujamas.

2.4.2. Pareiškėjas buvo gavęs Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. informacinį lapelį Nr. (2.43)13-200, kuriame pranešama, jog nuo 2016 m. lapkričio 1 d. dėl struktūrinių pertvarkymų naikinamas Kontrolės departamentas ir pareiškėjo pareigybė, taip pat kad bus siūlomos laisvos pareigybės, tačiau atsakovė jokių laisvų pareigybių pareiškėjui nesiūlė ir apie vykdomus struktūrinius pertvarkymus daugiau pareiškėjo neinformavo. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė darbdaviui prašymą, prašydamas paaiškinti, kodėl jam nesiūlomos laisvos pareigybės, koks yra jo statusas ir pareigos Vilniaus AVMI. Pareiškėjas gavo 2016 m. gruodžio 9 d. atsakymą, jog jam pareigos nesiūlytos, nes jis buvo nušalintas nuo pareigų, o nuo 2016 m. gruodžio 9 d. jis yra atleistas iš Operatyviosios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų.

2.4.3. Pareiškėjas, gavęs įsakymą dėl atleidimo iš darbo ir norėdamas susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga bei pasirengti teisminei gynybai, su 2016 m. gruodžio 21 d. prašymu kreipėsi į atsakovę ir paprašė šių dokumentų, tačiau skundo teismui pateikimo dieną oficialaus atsakymo nebuvo gavęs, o telefonu jam atsakyta, kad atsakymas bus išsiųstas paskutinę termino dieną, taigi, atsakovė apsunkina pareiškėjo teisę į gynybą.

2.4.4. Taigi, nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovė dar ikiteisminio tyrimo metu turėjo vidinį nusistatymą jokiais atvejais negrąžinti pareiškėjo į darbą, dėl to nesiūlė jam jokių pareigybių, 2 kartus nušalino nuo darbo, kai nušalinimai dubliavosi, taip pat formaliai atleido iš jau neegzistuojančių pareigų bei neleidžia susipažinti su tyrimo medžiaga. Tai patvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus, šališkas, buvo siekiama atleisti pareiškėją iš darbo.

II

Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d. iki ikiteisminio tyrimo pabaigos

1.1. Vilniaus AVMI 2014 m. liepos 7 d. gavo FNTT 2014 m. liepos 7 d. raštą Nr. 25/10-1-44-13867 „Dėl D. A. nušalinimo nuo pareigų“, su kuriuo persiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis (toliau – ir Teismo nutartis) dėl įtariamojo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-13 D. A. nušalinimo nuo pareigų. Teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautoju (Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiuoju specialistu), 2014 m. gegužės 16 d. būdamas įtrauktas į bendrą FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų grupę, 2014 m. gegužės 22 d. turėjusią dirbti ir atlikti iš anksto suplanuotus procesinius veiksmus (kratas, įvairių fizinių bei juridinių asmenų prekybos taškų prekių inventorizacijas ir įtariamųjų asmenų sulaikymus), gavęs informaciją apie 2014 m. gegužės 22 d. planuojamus vykdyti procesinius veiksmus pas įvairius fizinius bei juridinius asmenis, taip pat ir pas jo pažįstamą A. G. ir šio įmonės UAB „Perulanus“ sandėliavimo bei prekybos taškuose, pas A. P. ir šio įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sandėliavimo bei prekybos taškuose, disponuodamas jam suteiktais ir neskelbtinais ikiteisminio tyrimo duomenimis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, 2014 m. gegužės 22 d. apie 9.50 val. iš asmeninio telefono paskambino įtariamajam A. G., susitarė dėl neatidėliotino ir skubaus susitikimo, 10 val. susitiko su A. G. prie valstybės įmonės „Regitra“ pastato ir pranešė jam apie FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų netrukus planuojamus vykdyti procesinius veiksmus. Tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, žinodamas, kad kartu su Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyr. specialistais M. Š. ir Ž. P. yra įtrauktas į pareigūnų grupę 2014 m. gegužės 22 d. planuojamai kratai UAB „Perulanus“ sandėliavimo patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), atlikti, šios pareigūnų grupės atsakingu paskirtam FNTT vyriausiajam tyrėjui S. V., apie 10.23 val. gavęs nurodymą vykti į UAB „Perulanus“ patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), ir pradėti kratą, pareiškėjas, nieko neinformuodamas ir nuslėpdamas apie savo ryšius bei susitikimą su įtariamuoju UAB „Perulanus“ vadovu A. G., kartu su FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais apie 11 val. nuvyko minėtu adresu, ne tik nenusišalino, bet kartu su kitais FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais nuo 11.15 val. iki 15.45 val. dalyvavo atliekamoje kratoje ir patalpose buvusių prekių inventorizacijoje, kuri buvo atliekama remiantis 2014 m. gegužės 20 d. FNTT užduotimi Nr. 25/10-1-44-10390, kurią pareiškėjas pasiėmė pats ir pasirašė kaip gavęs asmuo. Tokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę žalą valstybei, nes sutrukdė ikiteisminiam tyrimui išaiškinti padarytų nusikaltimų aplinkybes ir nusikaltimus padariusius asmenis, nes A. G. 2014 m. gegužės 22 d. apie 10 val. iš pareiškėjo gautą informaciją iš karto perdavė B. P. bei A. P., kurie, žinodami apie planuojamas kratas, turėdami pakankamai laiko iki procesinių veiksmų pradžios, galimai paslėpė ir / ar sunaikino savo darytos nusikalstamos veikos priemones ir rezultatus. Teismo nutartyje nurodyta, kad šiais savo veiksmais pareiškėjas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Pastaroji nusikalstama veika yra priskiriama nusikalstamoms veikoms valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Galimai padaryta veika tiesiogiai susijusi su pareiškėjo pareigomis ir atliekamu darbu, ji galimai padaryta pareiškėjui einant valstybės tarnautojo pareigas, darbinėje sferoje. Įvertinus tai, jog pareiškėjas, toliau dirbdamas Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu, pasinaudodamas Pareigomis, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, priimtas sprendimas nušalinti įtariamąjį D. A. 3 mėnesiams nuo užimamų pareigų, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 4 d.

1.2. Atsižvelgiant į Teismo nutartį, Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. liepos 7 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-288 „Dėl D. A. laikino nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir įsakymas Nr. (2.1)-3-288), pareiškėjas buvo nušalintas 3 mėnesiams, sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, grąžinant valstybės tarnautojo pažymėjimą ir visas patikėtas su pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 341 straipsnio 3 dalimi. Vilniaus AVMI 2014 m. spalio 2 d. rašte Nr. (2.4)-46-386 kreipėsi į FNTT, prašydama informuoti, kokia yra pareiškėjo procesinė padėtis baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-13 ir ar jis, pasibaigus nušalinimui, gali eiti Pareigas. FNTT 2014 m. spalio 3 d. rašte Nr.  25/10-1-34-19176 informavo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, pagal nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymius. Vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į FNTT raštą, Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-473 „Dėl D. A. laikino nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir įsakymas Nr. (2.1)-3-473) pareiškėjas nušalintas nuo pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d., kol baigsis ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, ir jam sustabdytas darbo užmokesčio mokėjimas.

Vilniaus AVMI turėjo teisę nušalinti pareiškėją nuo jo tiesioginių pareigų, kurios susijusios su mokesčių mokėtojų atliekamais kontrolės veiksmais, kol jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir nebaigtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus AVMI siekė išvengti neigiamų pasekmių dėl galimo bandymo daryti poveikį mokesčių mokėtojams.

2. Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo teisėtumo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo

2.1. Vilniaus AVMI 2016 m. spalio 7 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. spalio 7 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-3-00042-16 (toliau – ir Nutarimas), kuriame pareiškėjas buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodyta, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai duomenų, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas pažinojo A. G., Bendrovės vadovą, ir 2014 m. gegužės 22 d., važiuojant atlikti prekių inventorizaciją, skambino pastarajam ir susitiko su juo, tačiau nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas informavo A. G., kad FNTT pareigūnai važiuoja pas jį į su juo susijusias įmonės daryti kratas ir atlikti prekių inventorizaciją. Pareiškėjas, žinodamas, jog prekių inventorizacija atliekama su A. G. susijusioje įmonėje, nenusišalino nuo jam pavestos užduoties, todėl jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių ir apie priimtą sprendimą pranešama Vilniaus AVMI.

2.2. Taigi nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas pažinojo A. G., UAB „Perulanus“ vadovą, 2014 m. gegužės 22 d. važiuodamas vykdyti jam pavestą užduotį, skambino A. G. dėl skubaus ir neatidėliotino susitikimo, apie 10 val. susitiko su juo prie valstybės įmonės „Regitra“ pastato ir kalbėjo apie 3 min.–5 min., tai nurodyta Nutarime, apie tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudininkai, Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai M. Š. ir Ž. P., to neneigia ir pats pareiškėjas. Maždaug po valandos pareiškėjas kartu su kitais dviem Vilniaus AVMI darbuotojais ir FNTT pareigūnais dalyvavo Bendrovės veiklos vykdymo vietoje – sandėlio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) patikrinime (prekių inventorizacijoje), nenusišalino nuo pavedimo vykdymo, surašė ir pasirašė operatyvaus patikrinimo dokumentus.

2.3. Vilniaus AVMI viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. (2.1E)3-664 sudaryta komisija pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti ir jis, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nušalintas nuo pareigų, kol bus baigtas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

2.4. Susipažinus su tarnybinio nusižengimo tyrimui pateiktais dokumentais (2014 m. gegužės 21 d. operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. FR1043-4681 (toliau – ir Pavedimas), 2014  m. gegužės 22 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-7353, 2014 m. gegužės 26 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-6288, 2014 m. gegužės 22 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. FR1043-4681(FR1050-1378), 2014 m. gegužės 22 d. prekių likučių patikrinimo aktu Nr.  FR1043-4681(FR1063-186) ir FNTT 2014 m. gegužės 20 d. užduotimi atlikti A. G. ir UAB „Perulanus“ veiklos tyrimą Nr. 25/10-1-44-10390 (toliau – ir Užduotis)) paaiškėjo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pavedimą (pareiškėjas Pavedime įrašytas pirmuoju, t. y. atsakingu, už operatyvaus patikrinimo atlikimą), su Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus darbuotojais Ž. P., M. Š. bei FNTT pareigūnais 2014 m. gegužės 22 d. atvyko į Bendrovės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur jiems buvo pavesta atlikti prekių likučių inventorizaciją. Patikrinimo metu surašyti faktų fiksavimo pažyma, prekių likučių patikrinimo aktas, operatyvaus patikrinimo ataskaita, juos surašė pareiškėjas ir juos pasirašė. Apie tai, kad pareiškėjas pažįsta A. G. ir bendrauja su juo, dėl ko galimas interesų konfliktas, jis neinformavo nei FNTT pareigūnų, nei Vilniaus AVMI vadovybės ir nuo patikrinimo nenusišalino.

2.5. Pareiškėjo teiginys, kad jis nenusišalino nuo užduoties vykdymo, nes nežinojo, kad tikrina savo draugo A. G. įmonę, neatitinka tikrovės dėl šių priežasčių.

2.5.1. Teismo nutartyje nurodyta, kad gavęs nurodymą vykti į UAB „Perulanus“ patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), ir pradėti kratą, pareiškėjas, nieko neinformuodamas ir nuslėpdamas apie savo ryšius bei susitikimą su įtariamuoju UAB „Perulanus“ vadovu A. G., kartu su FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais apie 11 val. nuvyko minėtu adresu, ne tik nenusišalino, bet kartu su kitais FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais nuo 11.15 iki 15.45 val. dalyvavo atliekamoje kratoje ir patalpose buvusių prekių inventorizacijoje, kuri buvo atliekama remiantis Užduotimi, kurią pareiškėjas pasiėmė pats ir pasirašė kaip gavęs asmuo.

2.5.2. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 22 d. Bendrovės operatyvaus patikrinimo metu surašė faktų fiksavimo pažymą Nr. FR1043-4681(FR1050-1378), kurioje nurodė, kad „patikrinimo metu, vykdant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos užduotį atlikti A. G. ir UAB „Perulanus“ veiklos tyrimą Nr. 25/10-1-44-10390 (2014-05-20), dalyvaujant UAB „Perulanus“ akcininkui B. P. <...>“. Pagal VMI viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. VA-71 patvirtintų Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių (toliau – ir Pildymo taisyklės) 22 punktą faktų fiksavimo pažymos forma FR1050 (toliau – ir Faktų fiksavimo pažyma) pildoma, siekiant nedelsiant fiksuoti nustatytus faktus, įrodymus, aplinkybes, paaiškėjusias operatyvaus patikrinimo metu, iki patikrinimo pažymos surašymo, kai įtariama, kad mokesčių mokėtojas vykdo tam tikrą neteisėtą veiką bei ateityje galėtų nuslėpti, pakeisti ar kitaip daryti įtaką operatyvaus patikrinimo metu paaiškėjusioms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms. Tai, kad faktų fiksavimo pažyma surašoma, siekiant užfiksuoti operatyvaus patikrinimo metu nustatytus faktus ir reikšmingas aplinkybes, ją surašė pareiškėjas inventorizacijos, atliekamos Bendrovės veiklos vykdymo vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), metu, įrodo, jog pareiškėjas žinojo, kad tikrina savo draugo A. G., su kuriuo, kaip jis teigia, kasmet vyksta į vyno dienas, įmonę, bet apie tai neinformavo nei FNTT pareigūnų, nei Vilniaus AVMI vadovų, nuo užduoties vykdymo nenusišalino. Pareiškėjo teiginys, kad jis nežinojo, jog tai A. G. įmonė, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas dalyvavo operatyviame patikrinime, surašė dokumentus ir juos pasirašė.

2.5.3. Pareiškėjo surašytoje 2014 m. gegužės 22 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. FR0760-7353 (toliau – ir Ataskaita) taip pat nurodoma, kad pagal FNTT 2014 m. gegužės 20 d. užduotį Nr. 25/10-1-44-10390 atlikti A. G. ir UAB „Perulanus“ veiklos tyrimą, atliktas operatyvus patikrinimas. Ataskaitą pasirašė pareiškėjas, ją vizavo Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjas.

2.5.4. Pareiškėjas tiek Ataskaitoje, tiek 2014 m. gegužės 22 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. FR1043-4681(FR1050-1378) nurodo, kad kontrolės veiksmus atlieka, vykdydamas Užduotį. Užduotyje nurodyta, kad A. G. yra UAB „Perulanus“ akcininkas ir vadovas, užduotyje pavesta VMI darbuotojams atlikti A. G. ir UAB „Perulanus“ prekių inventorizaciją bei atsakyti į klausimus, aktualius ikiteisminiam tyrimui. Tai, kad pareiškėjas Ataskaitoje ir faktų fiksavimo pažymoje įrašė tikslią Užduoties datą bei numerį, patvirtina faktą, jog minėta užduotis buvo pateikta susipažinti pareiškėjui prieš atliekant inventorizaciją patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nes užduotis buvo teisinis pagrindas inventorizacijai atlikti.

2.6. Atsakovė remiasi Įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarime Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 4.3 ir 4.4 punktais, LVAT praktika dėl Įstatymo, be kita ko, dėl interesų konflikto situacijos ir nusišalinimo tokiu atveju, dėl atsakomybės kilimo už Įstatymo pažeidimus (administracinės bylos Nr. A442-1422/2010, Nr. A662-2312/2012, Nr. A662-2728/2012, Nr. A525-998/2013, Nr. A438-1334/2014, Nr. A438-1339/2014, taip pat VMI viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. V-141 (2015 m. balandžio 3 d. redakcija) patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 8.3, 8.4 ir 10.3 punktais, nurodo, pareiškėjo veiksmai – susitikimas su Bendrovės direktoriumi A. G. prieš pat jo, kaip fizinio asmens, operatyvų patikrinimą, o po valandos dalyvavimas Bendrovės veiklos vykdymo vietoje – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinime (prekių inventorizacijoje), nenusišalinimas nuo pavedimo vykdymo, operatyvaus patikrinimo dokumentų surašymas ir pasirašymas – įrodo, kad jis veikė šališkai, pažeisdamas teisės aktus, tuo padarydamas šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte.

2.7. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A492-1736/2014, teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra veika (veikimas ar neveikimas), veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė) ir tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius, materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms, o formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi, pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas, sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautoju, yra įpareigotas laikytis Įstatymo nuostatų, vengti viešų ir privačių interesų konflikto. Surašius Išvadą, ji, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 3 punktu, buvo išsiųsta derinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK). VTEK, įvertinusi Išvadą, 2016 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. S-2032-(2.5) „Dėl D. A. elgesio įvertinimo“ informavo Vilniaus AVMI, kad pareiškėjo veikos teisinis įvertinimas atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Vilniaus AVMI viršininkas įsakyme Nr. (2.1E)3-1035) pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

3. Kitos aplinkybės

3.1. Nors ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas informaciją apie numatomą atlikti patikrinimą perdavė A. G., o pastarasis – B. P. ir A. P., tačiau pareiškėjo veiksmai – skubus skambutis telefonu A. G. prieš pat patikrinimą, prašymas nedelsiant susitikti ir faktinis susitikimas (teko specialiai važiuoti prie valstybės įmonės „Regitra“) kelią abejones dėl pareiškėjo nešališkumo. Dalyvavimas A. G. Bendrovės patikrinime, nenusišalinimas nuo jam pavestos užduoties, dokumentų surašymas ir jų pasirašymas sukelia nepasitikėjimą pareiškėju kaip Vilniaus AVMI valstybės tarnautoju. Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebendradarbiavo su Vilniaus AVMI, neatsakinėjo į skambučius telefonu, neatvyko susipažinti su Pranešimu, įsakymu Nr. (2.1E)3-664, negrąžino antrojo Pranešimo egzemplioriaus, nors raštu buvo paprašytas pasirašyti ir vieną jo egzempliorių grąžinti Vilniaus AVMI. Minėti dokumentai jam buvo išsiųsti registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu.

3.2. Vilniaus AVMI viršininko įgaliotiems darbuotojams nuvykus į FNTT susipažinti su dokumentais, buvo leista išklausyti pareiškėjo pokalbių telefonu su fiziniais asmenimis. Iš pokalbių susidarė įspūdis, kad pareiškėjas ne kartą atskleisdavo tarnybinę informaciją asmenims, neturintiems teisės ja disponuoti. FNTT 2015 m. vasario mėn. rašte „Reikalavimas LR BK 97 str. tvarka“ taip pat pažymėjo apie jo pokalbius su įvairių įmonių fiziniais asmenimis ir pateikė paklausimą Vilniaus AVMI, ar dėl tų įmonių, su kurių darbuotojais telefonu bendravo pareiškėjas, atliekami kontrolės veiksmai. Pažymėtina, kad Vilniaus AVMI funkcijos susijusios su mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmais, stebėsena, aptarnavimu.

3.3. Nutarime nurodoma, kad nesurinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių. Tai, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas patvirtino ir VTEK, susipažinusi su Išvada.

3.4. FNTT su 2017 m. sausio 9 d. raštu Nr. 25/10-1-19-357 grąžino kratos, atliktos 2014 m. liepos 3 d., metu paimtų dokumentų originalus, taip pat ir 2007 m. UAB (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo, kurį atliko pareiškėjas, dokumentus (originalus). Juos FNTT 2014 m. kratos metu rado pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Tai dar kartą suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nėra sąžiningas darbuotojas ir dokumentus, kuriuos turėjo grąžinti Šiaulių AVMI (nes buvo tikrinta jos įmonė) dėl neaiškių ir įtartinų priežasčių 7 m. laikė savo gyvenamojoje vietoje.

4. Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties

Išvadoje nurodytas pareiškėjo padarytas konkretus pažeidimas, išsamiai aprašyti visi argumentai ir motyvai, kodėl skirta tarnybinė nuobauda, nustatyta pareiškėjo kaltė. Atsakovė, skirdama tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo metu įvertino visas aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir teisingai atliko visas procedūras. Pareiškėjo padarytas pažeidimas pripažintas šiurkščiu, tyrimo metu nustatyta, kad savo veiksmais jis šiurkščiai pažeidė Įstatymo reikalavimus, nusižengė valstybės tarnautojo veiklos etikos principams, todėl jam skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

III

Pareiškėjas pateikė teismui 2017 m. balandžio 17 d. prašymą „Dėl papildomų įrodymų prijungimo“, kuriame, be kita ko, nurodė: atsakovė atsiliepime nurodė, kad Išvada buvo išsiųsta derinti VTEK, o VTEK, įvertinusi jai pateiktą išvadą, 2016 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. S-2032-(2.5) informavo Vilniaus AVMI, kad pareiškėjo veiklos teisinis įvertinimas atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; pareiškėjas nebuvo supažindintas su VTEK išvadomis, be to, iš atsakovės atsiliepimo priedų paaiškėjo, kad Išvada buvo tikslinta ir VTEK teikta 2 kartus, pareiškėjas kreipėsi į VTEK, prašydamas pateikti pirminį išvados variantą bei VTEK atsakymą į atsakovės antrąjį raštą, su kuriuo VTEK buvo pateikta jau patikslinta išvada; įvertinus iš VTEK gautus duomenis akivaizdu, kad egzistuoja du skirtingi Išvados variantai, tačiau nesiskiria nei jų data, nei registracijos numeris, t. y. tikslinant dokumentą nebuvo pakeista nei dokumento data, nei priskiriamas naujas ir tą dieną aktualus dokumento registracijos numeris, o atbuline data ir panaudojant senąjį registracijos numerį pakeistas registruotas ir VTEK išsiųstas dokumentas; tokia aplinkybė iš esmės leidžia teigti, kad pareiškėjas yra atleistas suklastoto dokumento pagrindu.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjas D. A. ir jo atstovas advokatas J. Borevičius iš esmės rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė šios institucijos Administravimo ir personalo skyriaus I poskyrio vyriausioji specialistė L. S. (2017 m. balandžio 11 d. įgaliojimas Nr. (1.18)58-11) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.       Teismo posėdyje liudytojas A. G. iš esmės paaiškino: jis yra UAB „Perulanus“ vadovas; su pareiškėju buvo klasioku 12 m.; 2014 m. gegužės 22 d. jam paskambino pardavėja ir pranešė, kad atvyko FNTT ar VMI pareigūnai ir pareikalavo, kad pardavėja paskambintų savininkui ir pasakytų, jog savininkas atvyktų į savo prekybos tašką Gariūnų turgavietėje, tad jis pakluso pareigūnų reikalavimams ir nuvyko; pareigūnai prisistatė, parodė savo asmens dokumentus, paprašė atiduoti ryšio priemones, dokumentus, parodė dokumentą, berods nutarimą, kuriuo remdamiesi atlieka procesinius veiksmus; pareigūnai patikrą atliko iki jo atvykimo, patikros metu buvo pardavėja; po to jis ir pareigūnai vyko į jo namus, kur buvo tęsiami tie patys procesiniai veiksmai, t. y. dokumentų paėmimas, krata, paieška, taip pat paimti kažkokie dokumentai, dabar nepamena, kokie, jie turi būti nurodyti protokole; po to vyko į Bendrovės parduotuvę (duomenys neskelbtini), ten buvo vykdomi tie patus procesiniai veiksmai (kratos, perskaičiavimai), dalyvavo po 2 FNTT ir VMI pareigūnus, kurie proceso metu keitėsi, tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo, lyg kokia rotacija vyko, dažnai eidavo pasikalbėti, taip pat ir telefonu; tarp tų 4 pareigūnų jam pažįstamų asmenų, taip pat ir pareiškėjo, nebuvo; 2014 m. gegužės 22 d. dar iki paminėto pardavėjos skambučio dėl pareigūnų reikalavimo atvykti į prekybos tašką Gariūnuose, jis buvo susitikęs su pareiškėju prie „Regitros“ ir derino laiką, kada eis į tą savaitgalį vykusias vyno dienas (jis pastoviai dalyvauja vyno dienose nuo 2007 m.–2008 m., pareiškėjas taip pat jose lankosi), pareiškėjas apie darbo reikalus nekalbėjo; jis nedalyvavo kratose (duomenys neskelbtini), kur yra įmonės biuras ir sandėlis (Bendrovė registruota adresu: (duomenys neskelbtini)), ten atliekant kratas dalyvavo Bendrovės akcininkas, bet ne darbuotojas, B. P.; 2014 m. gegužės 22 d., penktadienį, jis buvo paleistas vėlai vakare be jokių komunikacijos priemonių (telefonas buvo paimtas); jis pirmadienį nuvyko į buhalteriją su tam tikrais dokumentais ir jam pasakė, kad jo ieško VMI, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), pasirašyti ir antspauduoti dokumentus (berods, kratų, atliktų Bendrovės biure ir sandėlyje); turbūt per pietus nuvyko į VMI, kabinete buvo vienas darbuotojas Š., su kuriuo taip pat mokėsi vienoje mokykloje, ten buvo dokumentai, kuriuos pasirašė; šį kartą pareiškėjo nematė; maždaug po mėnesio jam paskambino iš FNTT L. S. ir sakė atvykti, nes bus grąžinti jo asmeniniai daiktai (kompiuteris, telefonas); nuvykus į FNTT vėl buvo pareikšta, kad jis laikinai sulaikomas ir pratęsiami ankstesni procesiniai veiksmai; šį kartą jis ir pareigūnai nuvyko į jo namus, po to pareigūnai be jo vyko į Gariūnų turgavietę, tuomet vykdė kratas sandėlyje, parduotuvėje, biure, jokių dokumentų, berods, nepaėmė.

4. Teismo posėdyje liudytoja R. Ž. iš esmės paaiškino: ji yra Vilniaus AVMI Kontrolės ir stebėsenos skyriaus II poskyrio vedėja; tuo metu dirbo Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vedėja; tuo metu gegužės mėn. ji buvo tiesioginė pareiškėjo vadovė; tuo metu vyko akcija kartu su FNTT, dalyvavo galima sakyti visi skyriaus pareigūnai, buvo išrašyta 10 pavedimų tikrinti; konkreti patikrinimo atilikimo vieta nebuvo žinoma, nes šiuo atveju patikrinimui vadovavo FNTT pareigūnai, o mokesčių inspekcijos pareigūnai dalyvavo vykdant bendrus kontrolės veiksmus, todėl pavedime tikrinti nurodyta vieta Vilniaus apskritis, tai įprasta praktika, tai mokesčių inspekcijoje normali praktika; kompiuterinėje sistemoje yra galimybė pavedimą išrašyti 2 būdais: nurodant konkretų mokesčių mokėtoją arba vietą, o jeigu konkreti vieta nežinoma, vieta nurodoma teritoriniu principu; tos akcijos metu darbas vyko komandomis, jose buvo po 3 mokesčių inspekcijos pareigūnus, o aukščiausią kategoriją turintis pareigūnas buvo įrašomas pirmuoju pavedime tikrinti, taigi, ir pareiškėjas; kaip kontaktinis asmuo buvo FNTT pareigūnas, pareigūnai turėjo tarpusavyje bendrauti, susitikti ir dalyvauti tuose kontrolės veiksmuose, kuriuos nurodys FNTT; niekas nežinojo, kokioje įmonėje pareiškėjas turės atlikti kontrolės veiksmus iki tol kol 3 pareigūnų komanda nesusisiekė su FNTT pareigūnu; ji sužinojo, kad pareiškėjas vykdė UAB „Perulanus“ patikrinimą, kai jis atnešė faktų fiksavimo pažymą; šio operatyvaus patikrinimo metu buvo ne vienas ūkio subjekto taškas, kiti pareigūnai atliko patikrinimus kituose taškuose, kiekviename taške surašoma to taško faktų fiksavimo pažyma,, o apibendrinama viskas vienoje ūkio subjektui rašomoje operatyvaus patikrinimo pažymoje, kurioje apjungiami visų taškų patikrinimo duomenys; tai teko padaryti ir pareiškėjui, nes jis turėjo aukščiausią kategoriją ir darbuotojų, todėl buvo įvertinta, kad jis sugebės atlikti šį darbą; pareiškėjas patikrinime (duomenys neskelbtini), nedalyvavo; teismo posėdyje pateiktoje operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti kodai „2.3.2“ ir „101“ yra iš inspekcijos konsoliduoto mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo priemonių plano, su kuriuo darbuotojai, taigi, ir pareiškėjas, supažindinami metų pradžioje, šie kodai iš esmės skirti ataskaitų vidaus administravimui; kodas „2.3.2“ reiškia vengimo deklaruoti pajamas ir mokesčius riziką, o kodas „101“ reiškia vykdyti tikrinimus, vizitavimus, taip pat ir su kitomis kontrolės institucijomis ar kitų apskrities valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojais, pagal ekonominės veiklos rūšis, taip pat pagal teritorinį principą (pavyzdžiui, gatvėje, paslaugų teikimo, prekių realizavimo vietose); minėtai kodai suteikiami prieš išrašant pavedimą tikrinti; pareigūnas, atlikęs patikrinimą, atneša derinti pažymą ir jam leidžiama rengti ataskaitą; minėtus kodus pareiškėjas galėjo suvesti gegužės 27 d., bet juos žinojo anksčiau; ji dalyvavo komisijoje pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti kaip jo tiesioginė vadovė, ji tik pateikė dokumentus, reikalingus Išvadai parengti; Išvadą turbūt pasirašė dviem egzemplioriais, bet nepamena, kada; registracijos numerį ir datą Išvadai suteikia Personalo skyrius, bet nežino, kuris konkrečiai darbuotojas; Išvada buvo atsiųsta per Dokumentų valdymo sistemą, tačiau dėl jos datos ir registracijos numerio negali pasakyti, neatsimena, ar ji pasirašė spalio, lapkričio ar gruodžio mėn., nepamena, ar šį dokumentą pasirašinėjo antrą kartą; Išvadą pasirašė(duomenys neskelbtini),, jai pasirašyti davė gal L., gal J.; ji pasirašė vieną Išvadą, bet po to pamatė, kad joje yra klaida, nes nurodyta, kad ji pateikė dokumentus, ir prašė patikslinti, kad ji pateikė dokumentų kopijas, nes dokumentai buvo FNTT, taip pat buvo dar netikslumų; negali atsakyti, ar jai pasirašant Išvadą kiti asmenys ją jau buvo pasirašę; ji nežino, kas derino Išvadą su VTEK.

5. Teismo posėdyje liudytoja Ž. P. iš esmės paaiškino: ji dirba mokesčių inspekcijoje vyriausiąja specialiste; 2014 m. gegužės mėn. atliko tas pačias pareigas; buvo planuota akcija su FNTT, jos komandoje buvo 3 asmenys, pareiškėjas buvo pagrindinis (ji buvo įrašyta paskutinė), koordinavo jų komandos vykdytą patikrinimą, susisiekė su FNTT pareigūnais; 2014 m. gegužės mėn. (datos nežino) jie darbe laukė FNTT skambučio, ryte apie 9.00 val. sulaukė FNTT skambučio ir jiems nurodyta pasiimti FNTT pareigūnus prie FNTT pastato(duomenys neskelbtini),; jie nuvažiavo trise, į automobilį (duomenys neskelbtini), prie FNTT įsėdo 2 pareigūnai; bevažiuojant, kai FNTT pareigūnai išsiėmė užduotis ir jie sužinojo, kur važiuoja, paaiškėjo, tie FNTT pareigūnai yra ne jų komandos nariai; jie paliko FNTT pareigūnus Gariūnuose, nes buvo beveik atvažiavę, tuomet paskambino savo komandos FNTT pareigūnams, kurie pasakė grįžti prie pastato (duomenys neskelbtini), ir laukti; jie grįžo į (duomenys neskelbtini), ir laukė, po kurio laiko važiavo į tikrinimo vietą; FNTT pareigūnai ten nuvyko savo automobiliu; kai atvyko į tikrinimo vietą, kiek suprato, FNTT pareigūnai jau buvo pradėję procesinius veiksmus, supažindinę tą asmenį; kai atvyko į vietą, susipažino su medžiaga, su tuo, ką reikia daryti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos 2014 m. gegužės 20 d. užduotyje atlikti A. G. ir UAB „Perulanus“ veiklos tyrimą Nr. 25/10-1-44-10390 nutarta pavesti VMI specialistams atlikti A. G. ir Bendrovės prekių inventorizaciją ir atsakyti į šiuos klausimus: kiek ir kokių prekių inventorizacijos dieną turi A. G. ir Bendrovė; ar turimos prekės įtrauktos į A. G. ir Bendrovės apskaitą, jeigu taip, koks dokumentuose nurodytas prekių pardavėjas (tiekėjas) ir kokios nurodytos šių prekių įsigijimo kainos (atskirai pagal kiekvieną pardavėją ir bendrai); jeigu tikrinant A. G. ir Bendrovės buhalterinę apskaitą ir prekių likučius buvo nustatyti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar dėl tų pažeidimų galima nustatyti A. G. ir Bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį.

Užduotyje, be kita ko, nurodyta, kad FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00091-IV pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 2016 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl Užduotyje išvardytų fizinių asmenų, taip pat ir A. G. galimai vykdomos nusikalstamos veiklos, organizuojant ir pervedant į apskaitą neįtrauktas pinigines lėšas, gautas įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims pardavus iš trečiųjų šalių suklastotų dokumentų pagrindu įsigytas prekes, iš su šia veikla nesusijusių ofšorinių kompanijų atsiskaitomųjų sąskaitų, tokiu būdu apgaule išvengiant prievolės sumokėti didelės vertės privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat ir pelno bei gyventojų pajamų mokesčius. Šią užduotį pareiškėjas D. A. pasirašytinai gavo 2014 m. gegužės 22 d.

2. Vilniaus AVMI 2014 m. gegužės 21 d. operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. FR1043-4681, kurį pasirašė Vilniaus AVMI viršininko funkcijas atliekantis Kontrolės departamento direktorius, pareiškėjas (įrašytas pirmuoju) ir dar 2 pareigūnai – M. Š. ir Ž. P. – paskirti atlikti operatyvų patikrinimą, t. y. patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, operatyvų patikrinimą pradedant 2014 m. gegužės 22 d. ir baigiant 2014 m. birželio 23 d.

3. Pareiškėjas su kitais FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais 2014 m. gegužės 22 d. nuo 11.15 val. iki 15.45 val. Bendrovės patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalyvavo atliekamoje kratoje ir patalpose buvusių prekių inventorizacijoje, kuri buvo atliekama remiantis Užduotimi (žr. Pavyzdžiui, Nutarimą).

4. Pareiškėjas po atliktos kratos ir prekių inventorizacijos Bendrovės patalpose, surašė operatyvaus patikrinimo ataskaitą Nr. FR0760-7353, kurioje, be kita ko, nurodė: 2014 m. gegužės 22 d. kartu su FNTT pareigūnais pareiškėjas ir dar 2 Vilniaus AVMI pareigūnai (M. Š. ir Ž. P.) pagal Užduotį atlikto operatyvus patikrinimą, kurio metu patikrintas prekių likutis ir kiti faktiniai tikrinimai, t. y. pirštinių ir maudymosi kostiumėlių, saugomų Bendrovės sandėlyje ir prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, inventorizacija; inventorizacijos metu sandėlyje ir prekybos vietoje rasta 68 870 vnt. Prekių, jų įsigijimo dokumentai nepateikti, prekių inventorizavime dalyvavęs įmonės akcininkas B. P. jų kainų nenurodė; gavus papildomos informacijos, bus sprendžiama dėl tolimesnių kontrolės veiksmų; operatyvus patikrinimas užbaigtas 2014 m. gegužės 26 d.

5. Pareiškėjas ir kiti du Pavedime nurodyti pareigūnai taip pat surašė ir pasirašė 2014 m. gegužės 22 d. faktų fiksavimo pažymą Nr. FR1043-4681(FR1050-1378) (joje, be kita ko, nurodyta, kad „vykdant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRV Vilniaus apygardos valdybos užduotį atlikti A. G. ir UAB „Perulanus“ veiklos tyrimą Nr. 25/10-1-44-10390 (2014-05-20) dalyvaujant UAB „Perulanus“ akcininkui B. P., atliktas prekių likučių patikrinimas patalpose (duomenys neskelbtini)“), 2014 m. gegužės 22 d. prekių likučių patikrinimo aktą Nr. FR1043-4681(FR1063-186), 2014 m. gegužės 26 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1042-6288.

6. FNTT su 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. 25/10-1-44-13867 „Dėl D. A. laikino nušalinimo nuo pareigų“ persiuntė Vilniaus AVMI Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį, kurioje, išnagrinėjus Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašymą dėl įtariamojo D. A., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-1-00097-13 įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, laikino nušalinimo nuo pareigų, tenkintas prokuroro prašymas ir pareiškėjas nušalintas nuo Pareigų 3 mėn., šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 4 d.

Teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta: D. A. įtariamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, t. y. Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus III poskyrio vyriausiuoju specialistu, 2014 m. gegužės 16 d. būdamas įtrauktas į bendrą FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų grupę, 2014 m. gegužės 22 d. turėjusią dirbti ir atlikti pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00097-13 iš anksto suplanuotus procesinius veiksmus – kratas, įvairių fizinių bei juridinių asmenų prekybos taškų prekių inventorizacijas ir įtariamųjų asmenų sulaikymus, 2014 m. gegužės 22 d. nuo 07.52 val. iki 09.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu, iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų FNTT ir / arba Vilniaus AVMI pareigūnų gavęs informaciją apie 2014 m. gegužės 22 d. didelį mastą planuojamų vykdyti kratų bei prekių inventorizacijų pas įvairius fizinius bei juridinius asmenis, taip pat ir pas jo pažįstamą A. G. ir šio įmonės UAB „Perulanus“ sandėliavimo bei prekybos taškuose, pas A. P. ir šio įmonės UAB (duomenys neskelbtini), sandėliavimo bei prekybos taškuose, disponuodamas jam suteiktais ir neskelbtinais ikiteisminio tyrimo duomenimis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, 2014 m. gegužės 22 d. apie 09.50 val. iš asmeninio telefono (Nr. (duomenys neskelbtini)) paskambinęs įtariamajam A. G., (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), susitarė su juo dėl neatidėliotino ir skubaus susitikimo, po ko apie 10 val. sutartoje vietoje, prie valstybės įmonės „Regitra“ pastato, adresu: Liepkalnio g. 97, Vilnius, susitiko su A. G. ir pranešė jam apie FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų netrukus planuojamus vykdyti procesinius veiksmus – kratas bei įvairių asmenų prekybos taškų prekių inventorizacijas ir įtariamųjų asmenų sulaikymus; po ko D. A., tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, žinodamas, kad kartu su Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyr. specialistais M. Š. ir Ž. P. yra įtrauktas į pareigūnų grupę 2014 m. gegužės 22 d. planuojamai kratai UAB „Perulanus“ sandėliavimo patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), atlikti, šios pareigūnų grupės atsakingu paskirtam FNTT pareigūnui S. V. apie 10.23 val. informavus D. A. apie būtinybę vykti į Bendrovės patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), ir pradėti kratą, D. A., nieko neinformuodamas ir nuslėpdamas apie savo ryšius bei susitikimą su įtariamuoju Bendrovės vadovu A. G., kartu su Vilniaus AVMI ir FNTT pareigūnais apie 11 val. nuvyko minėtu adresu, kur S. V. paskelbus patalpose buvusiam įtariamajam UAB „Perulanus“ darbuotojui B. P. 2014 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl kratos darymo Bendrovės patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), D. A. ne tik kad nenusišalino, bet kartu su kitais FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais nuo 11.15 val. iki 15.45 val. dalyvavo atliekamoje kratoje ir patalpose buvusių prekių inventorizacijoje, kuri buvo atliekama remiantis Užduotimi, kurią D. A. pasiėmė pats ir pasirašė kaip gavęs asmuo; tokiu būdu D. A. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelės žalos valstybei, t. y. sutrukdė ikiteisminiam tyrimui išaiškinti padarytų nusikaltimų aplinkybes ir nusikaltimus padariusius asmenimis, kadangi A. G. 2014 m. gegužės 22 d. apie 10 val. iš D. A. gautą informaciją iš karto perdavė B. P. bei A. P., kurie, žinodami apie planuojamas kratas, turėdami pakankamai laiko iki procesinių veiksmų pradžios, galimai paslėpė ir / ar sunaikino savo darytos nusikalstamos veikos priemones ir rezultatus; šiais savo veiksmais D. A. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

7. Vilniaus AVMI viršininko funkcijas vykdantis pareigūnas, vadovaudamasis VTĮ 34 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 341 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į Teismo nutartį, 2014 m. liepos 7 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-288 „Dėl D. A. laikino nušalinimo nuo pareigų“ nušalino pareiškėją nuo Pareigų 3 mėnesiams nuo 2014 m. liepos 4 d. ir sustabdė jam darbo užmokesčio mokėjimą, nurodė pareiškėjui grąžinti valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.

8. FNTT, atsakydama į Vilniaus AVMI 2014 m. spalio 2 d. raštą Nr. (2.4)-46-386 dėl pareiškėjo, 20014 m. spalio 3 d. rašte Nr. 25/10-1-34-19176 „Dėl D. A.“ nurodė, kad FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00097-13 metu Vilniaus AVMI darbuotojui D. A. pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymius; Teismo nutartyje įtariamasis D. A. laikinai iki 2014 m. spalio 4 d. nušalintas nuo užimamų pareigų; pasibaigus laikinojo nušalinimo terminui, paskirta kardomoji priemonė nebus tęsiama.

9. Vilniaus AVMI viršininko funkcijas vykdanti pareigūnė, vadovaudamasi VTĮ 34 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalies požymius, 2014 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-473 „Dėl D. A. laikino nušalinimo nuo pareigų“ nušalino pareiškėją nuo Pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d., kol baigsis ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-3, ir sustabdė pareiškėjui darbo užmokesčio mokėjimą.

10. FNTT 2015 m. vasario 5 d. rašte Nr. 25/10-1-34-2270 („Reikalavimas LR BPK 97 str. tvarka“) Vilniaus AVMI vadovui, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. liepos 1 d. kontaktavo rašte nurodytais telefonų numeriais, priklausančiais rašte nurodytoms įmonėms, ir tarėsi dėl susitikimų, kalbėjosi apie veiklos patikrinimą, taip pat prašė informuoti, ar Vilniaus AVMI atliko / atlieka rašte įvardytų 3 įmonių veiklos patikrinimus, kokie darbuotojai juos atliko, kokie priimti sprendimai.

11. Vilniaus AVMI atsakydama į FNTT 2015 m. vasario 5 d. raštą, 2015 m. vasario 12 d. rašte Nr. (15.8-30-7)-46-KD-735 „Dėl informacijos pateikimo į reikalavimą LR BPK 97 str. tvarka“, be kita ko, nurodė, kad: dėl vienos įmonės jokie kontrolės veiksmai Vilniaus AVMI nebuvo atliekami, dėl kitų dviejų įmonių buvo atliekami operatyvūs patikrinimai (vienos įmonės 2014 m. birželio 2 d., kitos – nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d.), patikrinimus atliko pareiškėjas ir Ž. P. (nušalinus pareiškėją nuo pareigų, jis buvo pakeistas kita pareigūne); vieno iš FNTT rašte nurodyto numerio naudotojas – buvęs Vilniaus AVMI darbuotojas M. K., dirbęs iki 2011 m. gegužės 8 d.

12. FNTT, atsakydama į Vilniaus AVMI 2016 m. balandžio 21 d. raštą Nr. (2.4E)-46-157, 2016 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 25//10-1-18-8539 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad FNTT keliolikos asmenų, taip pat ir pareiškėjo, atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-13 iki šiol tęsiamas ir galutinis procesinis sprendimas dėl pareiškėjo dar nepriimtas, apie tokį sprendimą Vilniaus AVMI bus nedelsiant informuota; klausimas dėl pareiškėjo tolimesnio nušalinimo nuo pareigų spręstinas Vilniaus AVMI VTĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka.

13. Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. informaciniame lapelyje Nr. (2.43)13-200 informavo pareiškėją, kad: 2016 m. lapkričio 1 d. dėl struktūrinių pertvarkymų naikinamas Kontrolės departamentas ir pareiškėjo Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė; atsižvelgiant į VTĮ 43 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui bus siūlomos (jeigu bus laisvų pareigybių) kitos pareigos; jeigu pareiškėjas nesutiks eiti siūlomų pareigų arba Vilniaus AVMI neturės galimybių perkelti į kitas pareigas, pareiškėjas bus atleistas 2016 m. spalio 31 d. pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą; atleidžiant pareiškėjui bus išmokėta išeitinė išmoka pagal VTĮ 41 straipsnio 2 dalį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas pagal Darbo kodekso 177 straipsnį; šio įspėjimo pagrindas: Vilniaus AVMI viršininko 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. (2.1 E)3-390 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. (2.1 )-3-137 „Dėl pareigybių sąrašo“ pakeitimo“; VMI viršininko 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. V-341 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos struktūros patvirtinimo“.

14. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2016 m. spalio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-3-00042-16 nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-3-00042-16, kuriame pareiškėjas buvo įtariamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje. Nutarime, be kita ko, nurodyta:

14.1. Pareiškėjas buvo įtariamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju, t. y. Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus III poskyrio vyriausiuoju specialistu, 2014  m. gegužės 16 d. būdamas įtrauktas į bendrą FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų grupę, 2014  m. gegužės 22 d. turėjusią dirbti ir atlikti pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00097-13 iš anksto suplanuotus procesinius veiksmus – kratas, įvairių fizinių bei juridinių asmenų prekybos taškų prekių inventorizacijas ir įtariamųjų asmenų sulaikymus, 2014 m. gegužės 22 d. nuo 07.52  val. iki 09.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu, iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų FNTT ir / arba Vilniaus AVMI pareigūnų gavęs informaciją apie 2014 m. gegužės 22 d. didelį mastą planuojamų vykdyti kratų bei prekių inventorizacijų pas įvairius fizinius bei juridinius asmenis, taip pat ir pas jo pažįstamą A. G. ir šio įmonės UAB „Perulanus“ sandėliavimo bei prekybos taškuose, pas A. P. ir šio įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sandėliavimo bei prekybos taškuose, disponuodamas jam suteiktais ir neskelbtinais ikiteisminio tyrimo duomenimis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, 2014 m. gegužės 22 d. apie 09.50 val. iš asmeninio telefono (Nr. (duomenys neskelbtini)) paskambinęs įtariamajam A. G. (kurio telefono Nr.  yra (duomenys neskelbtini)), susitarė su pastaruoju dėl neatidėliotino ir skubaus susitikimo, po ko apie 10  val. sutartoje vietoje, prie valstybės įmonės „Regitra“ pastato, adresu: Liepkalnio g. 97, Vilnius, susitiko su A. G. ir pranešė šiam apie FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų netrukus planuojamus vykdyti procesinius veiksmus – kratas bei įvairių asmenų prekybos taškų prekių inventorizacijas ir įtariamųjų asmenų sulaikymus. Po ko pareiškėjas, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, žinodamas, kad kartu su Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyr. Specialistais M. Š. ir Ž. P. yra įtrauktas į pareigūnų grupę 2014 m. gegužės 22 d. planuojamai kratai UAB „Perulanus“ sandėliavimo patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, atlikti, šios pareigūnų grupės atsakingu paskirtam FNTT pareigūnui S. V. apie 10.23 val. informavus pareiškėją apie būtinybę vykti į Bendrovės patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), ir pradėti kratą, pareiškėjas, nieko neinformuodamas ir nuslėpdamas apie savo ryšius bei susitikimą su įtariamuoju Bendrovės vadovu A. G., kartu su Vilniaus AVMI ir FNTT pareigūnais apie 11 val. nuvyko minėtu adresu, kur FNTT pareigūnui S. V. paskelbus patalpose buvusiam įtariamajam Bendrovės darbuotojui B. P. 2014 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl kratos darymo Bendrovės patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, pareiškėjas ne tik kad nenusišalino, bet kartu su kitais FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais nuo 11.15 val. iki 15.45 val. dalyvavo atliekamoje kratoje ir patalpose buvusių prekių inventorizacijoje, kuri buvo atliekama remiantis Užduotimi, kurią pareiškėjas pasiėmė pats ir pasirašė kaip gavęs asmuo. Tokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelės žalos valstybei, t. y. sutrukdė ikiteisminiam tyrimui išaiškinti padarytų nusikaltimų aplinkybes ir nusikaltimus padariusius asmenimis, nes A. G., 2014 m. gegužės 22 d. apie 10 val. iš pareiškėjo gautą informaciją iš karto perdavė B. P. bei A. P., kurie, žinodami apie planuojamas kratas, turėdami pakankamai laiko iki procesinių veiksmų pradžios, galimai paslėpė ir / ar sunaikino savo darytos nusikalstamos veikos priemones ir rezultatus. Tokiais veiksmais pareiškėjas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė didelę žalą valstybei, t. y. valstybės institucijų – FNTT ir Vilniaus AVMI prestižui bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardą.

14.2. Apklaustas įtariamuoju pareiškėjas pasinaudojo teise parodymų neduoti.

14.3. Išanalizavus surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą (be kita ko, liudytojų Ž. P., M. Š., FNTT pareigūnų Ž. B. ir A. J. parodymus, A. G., B. P. ir A. P. parodymus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus (pareiškėjo skambučiai A. G., A. G. skambučiai B. P. ir A. P.)) darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas pažinojo A. G., 2014 m. gegužės 22 d. važiuodamas atlikti prekių inventorizaciją skambino pastarajam ir susitiko su jo, tačiau nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių jog pareiškėjas informavo A. G., jog FNTT pareigūnai pas jį ir su A. G. susijusiose įmonėse važiuoja daryti kratas ir atlikti prekių inventorizaciją. Pareiškėjas, žinodamas, jog prekių inventorizacija atliekama su A. G. susijusioje įmonėje, nenusišalino nuo jam pavestos užduoties, todėl jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių ir apie priimtą sprendimą pranešama Vilniaus AVMI.

15. Vilniaus AVMI viršininko funkcijas atliekanti pareigūnė, vadovaudamasi VTĮ 34 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktu, atsižvelgdama į Personalo skyriaus 2016 m. spalio 12 d. išvadą Nr. (2.11)15-46 „Dėl D. A. veiksmų“, 2016 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. (2.1E)3-664 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo ir laikino D. A. nušalinimo nuo pareigų“ sudarė komisiją pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) (Komisijos sudėtis pakeista Vilniaus AVMI viršininko 2016 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. (2.1E)3-996), nušalino pareiškėją nuo pareigų nuo 2016 m. spalio 12 d., kol baigsis tarnybinio nusižengimo tyrimas. Šis įsakymas pareiškėjui pateiktas su 2016 m. spalio 19 d. raštu Nr. (2.4)-46-407.

16. Komisija 2016 m. spalio 19 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.11)14-34 pareiškėjui, be kita ko, nurodė (Pranešimas pareiškėjui pateiktas su 2016 m. spalio 19 d. raštu Nr.  (2.4)-46-407):

16.1. Turima duomenų, jog pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas, būdamas įtrauktas į bendrą FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų grupę, 2014 m. gegužės 22 d. turėjusią dirbti ir atlikti iš anksto suplanuotus procesinius veiksmus – kratas, įvairių fizinių bei juridinių asmenų prekybos taškų prekių inventorizacijas ir įtariamųjų asmenų sulaikymus, gavęs informaciją apie 2014 m. gegužės 22 d. planuojamus vykdyti procesinius veiksmus pas įvairius fizinius bei juridinius asmenis, taip pat ir pas pareiškėjo pažįstamą A. G. ir šio įmonės UAB „Perulanus“ sandėliavimo bei prekybos taškuose, pas A. P. ir šio įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sandėliavimo bei prekybos taškuose, 2014 m. gegužės 22 d. apie 9.50 val., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi iš asmeninio telefono paskambino įtariamajam A. G., susitarė dėl neatidėliotino ir skubaus susitikimo, po ko 10 val. susitiko su A. G. prie valstybės įmonės „Regitra“ pastato ir pranešėt jam apie FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų netrukus planuojamus vykdyti procesinius veiksmus. Žinodamas, kad yra įtrauktas į pareigūnų grupę 2014 m. gegužės 22 d. planuojamai kratai UAB „Perulanus“ sandėliavimo patalpose atlikti, būdamas atsakingas už prekių inventorizaciją, apie 10.23 gavęs nurodymą vykti į Bendrovės patalpas ir pradėti kratą, nieko neinformuodamas ir nuslėpdamas apie savo ryšius bei susitikimą, su įtariamuoju A. G., pareiškėjas kartu su FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais apie 11 val. nuvyko nurodytu adresu, nenusišalino nuo jam pavestos užduoties, bet kartu su kitais pareigūnais nuo 11.15 val. iki 15.45 val. dalyvavo atliekamoje kratoje ir patalpose buvusių prekių inventorizacijoje, pasirašė dokumentus. Tokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę žalą valstybei, nes sutrukdė ikiteisminiam tyrimui išaiškinti padarytų nusikaltimų aplinkybes ir nusikaltimus padariusius asmenis, nes A. G. 2014 m. gegužės 22 d. apie 10  val. iš pareiškėjo gautą informaciją iš karto perdavė B. P. bei A. P., kurie, žinodami apie planuojamas kratas, turėdami pakankamai laiko iki procesinių veiksmų pradžios, galimai paslėpė ir / ar sunaikino savo darytos nusikalstamos veikos priemones ir rezultatus. Tokiu būdu buvo padaryta didelė žala valstybei.

16.2. Savo veiksmais pareiškėjas galimai pažeidė: VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 ir 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktus, 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktus, 11 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, Etikos taisyklių 4.2, 4.3 ir 4.4 punktus, Etikos kodekso 6.1, 6.2, 6.4, 6.5, 8.1, 8.2, 8.3, 8.4, 9.4, 10.3 ir 11.3 punktus (gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir VMI tarnautojais; vykdyti savo pareigas, vadovaujantis valstybės valdžios institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis, <...>, nežlugdyti valstybės valdžios institucijų sprendimų ar veiksmų; vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgiant į visuomenės interesus; tarnauti visuomenės interesams; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdant savo tarnybines pareigas; vadovautis savo veikloje visuomenės viešaisiais interesais, vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, griežtai laikytis Įstatymo nuostatų, o apie iškilusį viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą informuoti tiesioginį vadovą; naudotis suteiktomis galiomis apginti visuomenės interesus nuo pažeidimų; elgtis teisėtai ir savo įgaliojimus, priimant sprendimus, naudoti nešališkai; atsakyti už jo naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą.

Vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, pareiškėjas prašomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Pranešimo gavimo dienos pateikti išsamų paaiškinimą dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų.

17. Vilniaus AVMI pareigūnė L. S. 2016 m. spalio 20 d. akte nurodė, kad 2016  m. spalio 19 d. apie 9.50 val. iš tarnybinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pareiškėjui jo asmeninio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir informavo jį, kad dėl jo inicijuotas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir pakvietė pareiškėją atvykti į Vilniaus AVMI susipažinti su Pranešimu; pareiškėjas pasakė, kad klausimą turi derinti su savo advokatu ir atvyks tada, kai galės advokatas; pokalbį telefonu girdėjo pareigūnė V. M..

18. Vilniaus AVMI 2016 m. spalio 21 d. akte, kurį pasirašė Vilniaus AVMI pareigūnės L. S., V. M. ir I. J., nurodyta, kad L. S. 2016 m. spalio 21 d. iš tarnybinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kartus (9.52 val. ir 14 val.) skambino pareiškėjui jo asmeninio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), norėdama informuoti apie jam registruotu paštu išsiųstus dokumentus, tačiau abonentas ragelio nekėlė ir neperskambino.

19. Pareiškėjas 2016 m. spalio 31 d. paaiškinime (Vilniaus AVMI gautas 2016 m. lapkričio 2 d., reg. Nr. 42-16925) nesutiko su jam priskiriamais tarnybiniais nusižengimais ir teisės aktų pažeidimais, be kita ko, nurodė:

19.1. Maždaug apie 2014 m. gegužės 20 d. jam ir kitiems bendradarbiams kažkuris iš skyriaus vadovų (tiksliai neatsimena, kuris, bet gali būti J. arba B.) pranešė, kad jie įtraukti į VMI operatyvios kontrolės pareigūnų grupę, kuriai reikės dirbti bendroje operacijoje su FNTT pareigūnais; kur, pas ką ir kada tiksliai vyks ši bendra operacija, ką reikės daryti, pareiškėjui nepranešta. Pareigūnams buvo parodyta (galbūt ir duota) lentelė, kurioje buvo nurodyti kitų kartu su pareiškėju turėsiančių dirbti VMI darbuotojų vardai, pavardės, tarnybinio automobilio ir juos kuruosiančio FNTT pareigūno duomenys, iš kurių pareiškėjas sužinojo, kad jam teks dirbti su VMI darbuotojais M. Š. ir Ž. P..

19.2. Pareiškėjui buvo nurodyta laukti FNTT tyrėjo skambučio, kuris turėjo pasakyti, kur ir kada reikės atvažiuoti, tačiau tą dieną niekas neskambino. Kitą dieną pareiškėjui vėl liepta būti pasiruošus ir laukti FNTT tyrėjo skambučio. 2014 m. gegužės 22 d. ryte pareiškėjui paskambino FNTT tyrėjas (atrodo, S. V.), kuris pranešė, kad pareiškėjas ir kiti VMI pareigūnai, kurie kartu su pareiškėju turėjo dalyvauti bendroje operacijoje, tarnybiniu automobiliu 2014 m. gegužės 22 d. 9.30 val. atvyktų prie FNNT pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Detalesnės informacijos, kur ir pas ką turės vykti toliau, pareiškėjui nepranešta. Pareiškėjui, M. Š. ir Ž. P. 2014 m. gegužės 22 d. nurodytu laiku privažiavus prie FNTT pastato, priėjo 2 FNTT pareigūnai, kurie pasiteiravo, ar jie iš mokesčių inspekcijos ir, įsėdę į jų tarnybinį automobilį, nurodė, kad reikia važiuoti link Gariūnų turgavietės. Kartu su FNTT pareigūnais vyko į jų nurodytą vietą, pareiškėjas ir M. Š. sėdėjo automobilio priekyje, o FNTT pareigūnai ir Ž. P. – automobilio gale. Važiuodami kartu su minėtais FNTT pareigūnais automobilyje kalbėjosi bendromis temomis (apie ką konkrečiai, neatsimena), tačiau tikrinimo užduoties pareiškėjui FNTT pareigūnai nerodė, todėl nei į kurią tiksliai Gariūnų turgavietės vietą, nei pas kokius asmenis važiavo atlikti inventorizacijos, pareiškėjas nežinojo. Beveik pasiekus Gariūnus, kažkuriam iš kartu važiavusių FNTT pareigūnų kažkas paskambino, po to jie sužinojo, jog FNTT pareigūnai per klaidą įlipo ne į tą automobilį. FNTT pareigūnams vis tiek reikėjo vykti į Gariūnus, todėl jie paprašė nuvežti juos ten. Prie Gariūnų turgavietės FNTT pareigūnai išlipo. Buvo likę laisvo laiko, o jie buvo netoli „Regitros“, esančios Lentvario g., todėl pareiškėjas paprašė M. Š., kuris vairavo automobilį, trumpam prasukti pro šią įstaigą, nes ten norėjo susitikti su „Regitroje“ dirbančiu pažįstamu G. S.. Privažiavęs prie „Regitros“, pareiškėjas jam paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini), apie šį skambutį liudija pareiškėjo telefoninių pokalbių išklotinė. Pareiškėjas taip pat dar norėjo susitikti su savo buvusiu bendraklasiu A. G., su kuriuo ketino savaitgalį vykti į vyno dienų renginius, kuriuose dalyvauja kiekvienais metais, todėl paskambino ir jam bei sutarė susitikti Savanorių prospekte pas kitą jų klasioką G. U.. M. Š. atvažiavus prie „Regitros“ pastato, pareiškėjas trumpam išlipo iš automobilio ir nuėjo susitikti su G. S.. Pasikalbėjęs, pareiškėjas paskambino A. G., jis pasakė, kad kaip tik pro „Regitrą“ važiuoja link Savanorių pr., pareiškėjas pasakė, kad užsuktų į „Regitrą“. Susitikęs su A. G. trumpai aptarė tik vyno dienų programą ir apie nieką kitą daugiau nekalbėjo, susitikimas truko apie 3–5 minutes, po jo pareiškėjas grįžo į tarnybinį automobilį ir kartu su M. Š. bei Ž. P. grįžo prie FNTT pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

19.3. Nuvažiavus į vietą, pareiškėjas paskambino kuruojančiam FNTT pareigūnui ir pasakė, kad jau atvyko ir laukia tolimesnių nurodymų. Pareiškėjui pasakyta, jog reikės truputėlį palaukti. Apie 10.30 val.–11.00 val. Pareiškėjui paskambino FNTT tyrėjas ir nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau kur reikės toliau eiti, nepasakė. Atvykus, pareiškėjas vėl paskambino FNTT tyrėjui ir paklausė, kur reikia konkrečiai eiti; gavę nurodymus VMI pareigūnai nuėjo į konkrečias patalpas. Patalpose buvo FNTT pareigūnai ir įmonės atstovai, pareiškėjas nė vieno iš jų nepažinojo. Kaip pareiškėjas sužinojo dabar, įmonės atstovas buvo UAB „Perulanus“ akcininkas B. P.. Pareiškėjas nei apie B. P., nei apie UAB „Perulanus“ iki to momento nieko nežinojo, tokios įmonės ar tokio asmens nebuvo girdėjęs, taip pat nežinojo, kad A. G. kokiais nors ryšiais galėtų būti susijęs su Bendrove, tas pareiškėjui žinoma tik iš pradėto ikiteisminio tyrimo. Pareiškėjas faktą, jog turės dalyvauti UAB „Perulanus“ sandėlyje esančių prekių inventorizacijoje sužinojo tik nuvykęs į šias sandėlio patalpas ir dalyvavo kratoje kartu su kitais FNTT pareigūnais. Pareiškėjas kartu su M. Š. ir Ž. P. FNTT pareigūnų nurodymu atliko sandėlyje esančių prekių inventorizaciją, t. y. skaičiavome dėžėse esančias prekes, jokių kitų kontrolės veiksmų jis ir kiti 2 VMI pareigūnai neatliko; baigę prekių inventorizaciją ir užpildę reikiamus dokumentus, jie išvyko iš patalpų.

19.4. Pareiškėjas, atlikdamas savo tarnybines funkcijas ir dalyvaudamas UAB „Perulanus“ sandėlyje esančių prekių inventorizacijoje, jokių tarnybinių nusižengimų nepadarė ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

19.4.1. Pareiškėjas iš anksto nežinojo ir dėl to negalėjo ir neperdavė A. G. informacijos apie FNTT kartu su VMI pareigūnais planuojamus atlikti procesinius veiksmus jo ir su juo susijusios UAB „Perulanus“ atžvilgiu. Minėta, kad faktą, jog turės dalyvauti Bendrovės sandėlyje esančių prekių inventorizacijoje, pareiškėjas sužinojo tik prieš pat jos atlikimo pradžią, todėl niekaip objektyviai negalėjo apie tai iš anksto informuoti A. G.. Taigi, pareiškėjas nenaudojo tarnybinės informacijos asmeniniais tikslais ir neatskleidė jos tretiesiems asmenims, todėl nepažeidė nei VTĮ, nei Etikos taisyklių, nei Elgesio kodekso reikalavimų.

19.4.2. Pareiškėjas apie tai, jog tikrinama Bendrovė susijusi su jo pažįstamu A. G., savo vadovybės neinformavo ir nuo dalyvavimo inventorizacijoje nenusišalino ne dėl to, jog norėjo šią aplinkybę nuslėpti, o todėl, kad ji jam tuo metu nebuvo žinoma. Minėta, kad Bendrovės pavadinimas pareiškėjui anksčiau apskritai nebuvo pažįstamas, o su kratoje dalyvavusiu Bendrovės akcininku B. P. pareiškėjas niekuomet nebendravo. Pareiškėjas apie tai, jog minėti asmenys susiję su jo pažįstamu A. G., sužinojo tik gerokai vėliau po inventorizacijos atlikimo, tikriausiai tik iš ikiteisminio tyrimo. Dėl šios priežasties pareiškėjas nepažeidė imperatyvių Įstatymo nuostatų.

19.4.3. Pareiškėjas nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir nesutrukdė ikiteisminiam tyrimui išsiaiškinti padarytų nusikaltimų aplinkybių ir nusikaltimus padariusių asmenų. Pažymėtina, kad Nutarime nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pareiškėjo atžvilgiu dėl galimo pareiškėjo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nes neįrodyta, jog pareiškėjas padarė minėtą nusikalstamą veiką. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas savo veiksmais būtų nederamai atlikęs savo tarnybines pareigas, diskreditavęs valstybės tarnybą, pažeidęs žmonių ar institucijų teises ir laisves arba pažeidęs kokius nors kitokius teisės aktų reikalavimus.

19.4.4. Tai, jog pareiškėjas, pats to nežinodamas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvavo su jo pažįstamu asmeniu susijusių prekių inventorizacijoje, ne tik neturėjo jokios įtakos šios inventorizacijos rezultatams, bet ir nesukėlė jokios žalos valstybei atsiradimo. Minėta, kad pareiškėjas inventorizaciją atliko ne vienas, o kartu su kitais VMI pareigūnais (M. Š. ir Ž. P.) in corpore. Taigi, jos rezultatų tikrumą patvirtino ir A. G. nepažįstantys asmenys. Minėtos inventorizacijos rezultatai yra teisingi ir neiškraipyti, nes šiuo atveju nebuvo net teorinės galimybės, kad pareiškėjas kaip nors jiems daryti įtaką (pareiškėjui nebuvo žinomas nei sandėlyje esančių prekių likutis, nei kiti duomenys). Be to, kaip pareiškėjas supranta iš ikiteisminio tyrimo duomenų, inventorizacijos metu Bendrovės kasos aparate buvo nustatytas grynųjų pinigų perteklius, kas patvirtina, jog apie inventorizacijos atlikimą Bendrovės atstovams nebuvo žinoma, nes kitaip minėti trūkumai nebūtų nustatyti. Taigi, pareiškėjo dalyvavimas inventorizacijos atlikime nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas padarė kokį nors tarnybinį nusižengimą.

20. Komisija atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2016 m. lapkričio 10 d. išvadoje Nr.  (2.11)15-47 „Dėl D. A. veiksmų“ pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, įtvirtintą VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 4 punkte, t. y. atleidimą iš pareigų. Išvadoje, be kita ko, nurodyta:

20.1. Vilniaus AVMI 2014 m. gegužės 21 d. išrašytas Pavedimas, kuriame Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai D. A., M. Š. ir Ž. P. paskirti atlikti operatyvų patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatyti mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Nurodyta operatyvaus patikrinimo vieta – Vilniaus apskritis. Numatyta, kad operatyvus patikrinimas bus vykdomas 2014 m. gegužės 22 d. – 2014 m. birželio 23 d. Pavedime pareiškėjas įrašytas pirmuoju, t. y. atsakingu už operatyvaus patikrinimo atlikimą (pagal VMI viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakyme Nr. VA-128 patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių 10 punktą operatyviam patikrinimui privalo vadovauti pirmas pavedime įrašytas pareigūnas, jis su kitais pavedime įrašytais pareigūnais suderina operatyvaus patikrinimo eigą, paskirsto darbus ir atsako už operatyvaus patikrinimo atlikimo kokybę).

20.2. Pareiškėjas buvo įtrauktas į bendrą FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų grupę, 2014 m. gegužės 22 d. turėjusią dirbti ir atlikti iš anksto suplanuotus procesinius veiksmus – įvairių fizinių bei juridinių asmenų prekybos vietų prekių inventorizacijas. Planuojamus vykdyti procesinius veiksmus turėjo atlikti: pas pareiškėjo pažįstamą bendraklasį A. G.; UAB „Perulanus“, kurios direktorius yra A. G., sandėliavimo bei prekybos vietose.

20.3. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuoti liudytojos Ž. P. parodymai, kad (jeigu gerai atsimena) paklausus, kur važiuojama ir kas bus daroma, FNTT pareigūnai pasiėmė užduotį, norėdami patikslinti, kur reikia važiuoti. Kuris nors pareigūnas galėjo garsiai pasakyti tikslią Gariūnų vietą ir asmenis, pas kuriuos važiuoja. Kaip liudytojas apklaustas M. Š. sakė, kad paklausus FNTT pareigūnų, ar tikrai vykstama į Gariūnus, jie (jeigu jis neklysta) padavė užduotį paskaityti pareiškėjui.

Pareiškėjas 2014 m. gegužės 22 d. apie 9.50 val. iš asmeninio telefono paskambino A. G., susitarė dėl skubaus susitikimo ir apie 10 val. susitiko su juo prie valstybės įmonės „Regitra“ pastato, bendravo 3–5 minutes. Iš pareiškėjo veiksmų, t. y. skubaus telefoninio skambučio A. G., prašymo nedelsiant susitikti ir faktinio susitikimo (turėjo specialiai važiuoti prie valstybės įmonės „Regitra“ susitikti su A. G.), kyla įtarimas, kad informacija apie numatomą atlikti patikrinimą galėjo būti perduota A. G.. Pažymėtina, kad pastarasis, kaip nurodyta Nutarime, ją perdavė B. P. ir A. P., taigi, A. G. turėjo žinoti informaciją, kurią jiems perdavė. Ikiteisminio tyrimo metu įrodymų, kad pareiškėjas tikrai perdavė A. G. informaciją apie numatomus atlikti patikrinimus Bendrovės patalpose, nenustatyta. Pareiškėjo veiksmai – susitikimas su Bendrovės direktoriumi A. G. prieš pat jo, kaip fizinio asmens, operatyvų patikrinimą, o po valandos dalyvavimas Bendrovės veiklos vykdymo vietoje – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinime (prekių inventorizacijoje), nenusišalinimas nuo pavedimo vykdymo, operatyvaus patikrinimo dokumentų surašymas ir pasirašymas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas veikė šališkai, pažeisdamas teisės aktus.

20.4. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Remiantis LVAT praktika dėl Įstatymo, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto, jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti; valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (administracinės bylos Nr. A442-1422/2010, Nr. A662-2312/2012, Nr. A662-2728/2012 ir kt.).

20.5. Pareišikėjas apie 11 val. kartu su FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais nuvyko į Bendrovės sandėlį adresu: (duomenys neskelbtini), kur atliko prekių likučių inventorizaciją. 2014 m. gegužės 22 d. surašyta faktų fiksavimo pažyma Nr. FR1043-4681 ir prekių likučių patikrinimo aktas Nr. FR1043-4681, kuriame nurodyta, jog rasta 68 870 vnt. prekių, abu dokumentus 2014 m. gegužės 22 d. pasirašė pareiškėjas, M. Š., Ž. P. ir Bendrovės akcininkas B. P.. A. G. su faktų fiksavimo pažyma pasirašytinai supažindintas 2014 m. gegužės 26 d. Be to, 2014 m. gegužės 26 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-6288, kurią pasirašė pareiškėjas, M. Š., Ž. P. ir Bendrovės direktorius A. G.. Pareiškėjas savo paaiškinime nepagrįstai teigia, kad jokių kontrolės veiksmų neatliko, tik suskaičiavo prekes, nes iš tikrųjų pareiškėjas, vykdydamas Pavedimą, atliko operatyvų patikrinimą, t. y. kontrolės veiksmą, įformino dokumentus ir juos pasirašė kartu su kitais operatyviame patikrinime dalyvavusiais vyriausiaisiais specialistais M. Š. ir Ž. P.. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 115 straipsnį operatyvus patikrinimas yra viena iš mokestinių patikrinimų rūšių, kontrolės veiksmas.

20.6. Ataskaitoje nurodyta, kad pagal FNTT 2014 m. gegužės 20 d. užduotį Nr. 25/10-1-44-10390 atlikti A. G. ir UAB „Perulanus“ veiklos tyrimą atliktas operatyvus patikrinimas, kad rastų prekių įsigijimo dokumentai nepateikti, prekių inventorizacijoje dalyvavęs akcininkas B. P. jų kainų nenurodė, todėl, gavus papildomos informacijos, bus sprendžiama dėl tolesnių kontrolės veiksmų. Ataskaitą 2014 m. gegužės 22 d. pasirašė pareiškėjas, o 2014 m. gegužės 27 d. –Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjas E. B..

20.7. Pareiškėjo teiginys, kad jis operatyvaus patikrinimo metu nežinojo, jog A. G. yra Bendrovės vadovas, o sužinojo apie tai tik ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka tikrovės, kadangi Bendrovė registruota JAR 2003 m. rugpjūčio 27 d. ir nurodytas vadovas – A. G.. Pareiškėjas paaiškinime nurodo, kad jie su A. G. yra bendraklasiai, kiekvienais metais vyksta į vyno dienų renginius, todėl pareiškėjas, tikėtina, negalėjo nežinoti, kuo užsiima jo buvęs bendraklasis ir kokios įmonės vadovas jis yra.

20.8. Pareiškėjas, atvykęs kartu su FNNT pareigūnais į Bendrovės patalpas, neinformavo nei Vilniaus AVMI ar Operatyvios kontrolės skyriaus vadovų, nei FNTT pareigūnų apie tai, kad A. G. yra jo bendraklasis, nuslėpė apie savo asmeninius ryšius bei 2014 m. gegužės 22 d. susitikimą su A. G., prieš pat patikrinimą. Pareiškėjas nenusišalino nuo pavestos užduoties ir kartu su FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais nuo 11.15 val. Iki 15.45 val. dalyvavo atliekamoje kratoje ir patalpose buvusių prekių inventorizacijoje, 2014 m. gegužės 22 d. surašė ir pasirašė faktų fiksavimo pažymą Nr. FR1043-4681, prekių likučių patikrinimo aktą Nr. FR1043-4681 ir operatyvaus patikrinimo ataskaitą Nr. FR0760-7353.

Įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimdamas sprendimą ar vykdydamas pavedimą, valstybės tarnautojas nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas.

20.9. Komisijos išvados

20.9.1. Pareiškėjas, vykdamas atlikti užduotį – pavedimą atlikti operatyvų patikrinimą, tarnybos laiką ir tarnybinį transportą naudojo ne tarnybos, o asmeniniais tikslais – susitiko su draugu A. G. ir bendravo su juo asmeniniais tikslais, tuo pažeisdamas Etikos taisyklių 3.3 punktą, nustatantį pareigą valstybės tarnautojui naudoti savo tarnybos valandas efektyviai ir tik tarnybos tikslais.

20.9.2. Pareiškėjo teiginys, kad jis operatyvaus patikrinimo metu nežinojo, jog A. G. yra Bendrovės vadovas, o sužinojo apie tai tik ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka tikrovės, kadangi Bendrovė registruota JAR 2003 m. rugpjūčio 27 d. ir nurodytas vadovas A. G.. Pareiškėjas paaiškinime nurodo, kad jie su A. G. yra bendraklasiai, kiekvienais metais vyksta į vyno dienų renginius, todėl D. A., tikėtina, negalėjo nežinoti, kuo užsiima jo buvęs bendraklasis ir kokios įmonės vadovas jis yra. Pareiškėjas, surašydamas Ataskaitą, joje nurodė, kad pagal FNTT užduotį atliko A. G. ir UAB „Perulanus veiklos tyrimą. Taigi, pareiškėjo 2016 m. spalio 31 d. paaiškinimo teiginys, kad jis nežinojo, jog UAB „Perulanus“ priklauso jo bendraklasiui A. G., o sužinojo apie tai tik ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka tikrovės.

Visi šie faktai leidžia pagrįstai teigti, kad operatyvaus patikrinimo metu 2014 m. gegužės 22  d. pareiškėjui buvo žinoma, kad A. G. yra Bendrovės vadovas, todėl jis privalėjo nusišalinti nuo operatyvaus patikrinimo atlikimo.

20.9.3. Pareiškėjas, būdamas pažįstamas su A. G., prieš pat Bendrovės patikrinimą skambino A. G., susitiko su juo prie valstybės įmonės „Regitra“ pastato.

20.9.4. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 22 d. dalyvavo prekių inventorizacijoje A. G. priklausančios UAB „Perulanus“ patalpose, neinformavo Vilniaus AVMI vadovybės apie interesų konfliktą ir nenusišalino nuo jam pavestos užduoties. Interesų konflikto situacija yra galima bet kuriame klausimo rengimo, svarstymo ir sprendimo priėmimo etape. Įstatymo 11 straipsnio nuostata, įtvirtinusi nusišalinimo prievolę, suinteresuotiems asmenims draudžia ne tik dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose, bet ir kitaip veikti sprendimus (1 dalis). Įstatymo nuostatų prasme pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kad atitinkamą sprendimą rengia ir (ar) priima vienas asmuo, ar asmenų kolektyvas; atsakomybė atsiranda kiekvienam asmeniui, kurio atžvilgiu kyla interesų konfliktas, prisidėjusiam prie tokio sprendimo priėmimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-1334/2014). Remiantis LVAT praktika, Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė minėtas Įstatymo nuostatas, pakanka aptikus formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių bei įrodžius, kad asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (administracinė byla Nr. A525-998/2013). Atsakomybei už Įstatymo pažeidimus atsirasti užtenka, jog egzistuotų pakankamai pagrįsta prielaida, kad asmuo, priimdamas sprendimus, gali būti šališkas dėl savo asmeninių turtinių ir neturtinių interesų, t. y. šių teisės normų sudėtis yra formali (ne materiali), todėl nereikalauja, kad atsirastų realios neigiamos pasekmės (LVAT administracinė byla Nr. A438-1339/2014).

Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes ir nustatytus faktus darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmai – susitikimas su Bendrovės direktoriumi A. G. prieš pat jo, kaip fizinio asmens, operatyvų patikrinimą, o po valandos dalyvavimas Bendrovės veiklos vykdymo vietoje – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinime (prekių inventorizacijoje), nenusišalinimas nuo pavedimo vykdymo, operatyvaus patikrinimo dokumentų surašymas ir pasirašymas – suponuoja išvadą, kad pareiškėjas veikė šališkai, pažeisdamas teisės aktus: Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Etikos taisyklių 4.3 ir 4.4 punktus, Etikos kodekso 8.3 punktą (neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdant savo tarnybines pareigas), 8.4 punktą (vadovautis savo veikloje visuomenės viešaisiais interesais, vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, griežtai laikytis Įstatymo nuostatų, o apie iškilusį viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą informuoti tiesioginį vadovą) ir 10.3 punktą (elgtis teisėtai ir savo įgaliojimus, priimant sprendimus, naudoti nešališkai).

Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Įstatymo reikalavimus ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte.

21. Vilniaus AVMI, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 3 punktu, su 2016 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (2.4)46-435 „Dėl išvados vertinimo“ pateikė VTEK pirminę išvadą dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, prašydama įvertinti, ar Išvadoje valstybės tarnautojo veiksmų įvertinimas atliktas pagal Įstatymo nuostatas, o atsižvelgdama į VTEK 2016 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. S-2032..-(2.5) „Dėl D. A. elgesio įvertinimo“ pateiktą įvertinimą, jog VTEK negali pritarti išvadoje esančiam pareiškėjo veiklos teisiniam įvertinimui, susijusiam su viešai neskelbiamos tarnybinės informacijos panaudojimu ne tarnybinei veiklai, t. y. kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog VTEK, atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, ir vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi ir 29 straipsnio 6 dalies 2 punktu, prašo apsvarstyti VTEK pastebėjimus ir, atsižvelgus į juos, patikslinti išvadą.

22. Patikslintoje Išvadoje (numeris ir data nepakeisti, palikti tie patys) paminėtų nuostatų pažeidimų, kurioms nepritarė VTEK, Komisija nekonstatavo ir su 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr.  (2.4)46-466 pateikė VTEK patikslintą Išvadą vertinimui. VTEK patikslintą Išvadą apsvarstė 2016 m. gruodžio 14 d. posėdyje (žr. 2016 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo Nr. IN-135-(1.3) išrašą).

23. Pareiškėjas pateikė Vilniaus AVMI 2016 m. lapkričio 22 d. prašymą „Dėl 2016-06-27 informacinio lapelio Nr. (2.43)-13-200“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad jam iki šiol nebuvo pasiūlytos kitos pareigos, jis taip pat nebuvo informuotas apie atleidimą iš Pareigų, bei prašė: paaiškinti, kokiu pagrindu nevykdomi informacinio lapelio įsipareigojimai bei VTĮ 43 straipsnio reikalavimai; koks yra jo statusas bei kokios yra jo užimamos pareigos Vilniaus AVMI nuo 2016 m. lapkričio 1 d.; pateikti Vilniaus AVMI viršininko 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. (2.1E)3-390 „Dėl Vilniaus apskrities valstybines mokesčiu inspekcijos viršininko 2014 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. (2.1)-3-137 „Dėl pareigybių sąrašo pakeitimo“ patvirtintą kopiją.

24. Vilniaus AVMI viršininko pareigas atliekanti pareigūnė, vadovaudamasi VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 30 straipsniu, 44 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Taisyklių 14.1 punktu, atsižvelgdama į Išvadą, 2016 m. gruodžio 9 d. įsakyme Nr. (2.1E)3-1035 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A. ir atleidimo iš pareigų“:

– pripažino, kad pareiškėjas, Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiasis specialistas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą;

– skyrė pareiškėjui už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 2 dalies, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 29 straipsnio 6 dalies 4 punkto, Etikos taisyklių 4.3 ir 4.4 punktų, Elgesio kodekso 8.3, 8.4 ir 10.3 punktų pažeidimus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;

– nustatė, kad pareiškėjo atleidimo iš pareigų data – 2016 m. gruodžio 9 d., ir nurodė išmokėti pareiškėjui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (25,40 darbo dienų).

25. Vilniaus AVMI, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 22 d. prašymą „Dėl 2016-0627 informacinio lapelio Nr. (2.43)-13-200“, 2016 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. (2.4)46-469 „Dėl informacijos pateikimo“, be kita ko, nurodė: pareiškėjas 2014 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-473 buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d., kol baigsis ikiteisminis tyrimas, o 2016 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. (2.1E)3-664 nušalintas nuo pareigų nuo 2016 m. spalio 12 d., kol baigsis tarnybinio nusižengimo tyrimas, todėl iki nušalinimo pabaigos kitos pareigos jam nesiūlytos; pagal įsakymą Nr. (2.1E)3-1035, atsižvelgiant į Išvadą, jis nuo 2016 m. gruodžio 9 d. atleistas iš Pareigų; su šiuo raštu pareiškėjui pateiktos Išvados, įsakymo Nr. (2.1E)3-1035 ir Vilniaus AVMI viršininko 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. (2.1E)3-390 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. (2.1)-3-137 „Dėl pareigybių sąrašo“ pakeitimo“ kopijos.

25. Pareiškėjas pateikė Vilniaus AVMI 2016 m. gruodžio 21 d. prašymą, kuriame prašė leisti susipažinti su visa tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, pateikiant pareiškėjui visą šios medžiagos kopiją.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas:

1.1. panaikinti atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. (2.1E)3-1035 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A. ir atleidimo iš pareigų“;

1.2. pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į lygiavertes A lygio 11 kategorijos pareigas;

1.3. priteisti darbo užmokestį už nepagrįsto nušalinimo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. ir 0,07 procento delspinigius nuo visos priteistos sumos;

1.4. priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (nuo 2016 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismas, įvertinęs tai, kad: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos 2014 m. gegužės 20 d. užduotyje atlikti A. G. ir UAB „Perulanus“ veiklos tyrimą Nr. 25/10-1-44-10390 nutarta pavesti VMI specialistams atlikti A. G. ir Bendrovės prekių inventorizaciją ir atsakyti į šiuos klausimus: kiek ir kokių prekių inventorizacijos dieną turi A. G. ir Bendrovė; ar turimos prekės įtrauktos į A. G. ir Bendrovės apskaitą, jeigu taip, koks dokumentuose nurodytas prekių pardavėjas (tiekėjas) ir kokios nurodytos šių prekių įsigijimo kainos (atskirai pagal kiekvieną pardavėją ir bendrai); jeigu tikrinant A. G. ir Bendrovės buhalterinę apskaitą ir prekių likučius buvo nustatyti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar dėl tų pažeidimų galima nustatyti A. G. ir Bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį; kad Užduotyje, be kita ko, nurodyta, jog FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00091-IV pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 2016 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl Užduotyje išvardytų fizinių asmenų, taip pat ir A. G. galimai vykdomos nusikalstamos veiklos, organizuojant ir pervedant į apskaitą neįtrauktas pinigines lėšas, gautas įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims pardavus iš trečiųjų šalių suklastotų dokumentų pagrindu įsigytas prekes, iš su šia veikla nesusijusių ofšorinių kompanijų atsiskaitomųjų sąskaitų, tokiu būdu apgaule išvengiant prievolės sumokėti didelės vertės privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat ir pelno bei gyventojų pajamų mokesčius, bei ypač, tai jog šią užduotį pareiškėjas D. A. pasirašytinai gavo 2014 m. gegužės 22 d. (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), kad ir akivaizdžiai žinodamas, jog atliks patikrinimą savo vaikystės draugo (žr. A. G. paaiškinimus, t. y. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies IV skyriaus 3 punktą) įmonėje, vis tiek tą patikrinimą atliko, surašė ataskaitą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3-5 punktus), t. y. nenusišalino nuo savo pareigų atlikimo, nors privalėjo tai atlikti. Todėl Komisija, net gavusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pastabas (o todėl sumažinusi teisės pažeidimų sudėčių ratą), pagrįstai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus kaip pažeidžiančius Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 2 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 29 straipsnio 6 dalies 4 punkto, Etikos taisyklių 4.3 ir 4.4 punktų, Elgesio kodekso 8.3, 8.4 ir 10.3 punktų nuostatas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 20-22 punktus). Pareiškėjo nusiskundimai, esą, jis nežino, kuo yra kaltinamas, yra visiškai nepagrįsti: bylos duomenimis aiškiai nustatyta, kad pareiškėjas pasirašytinai gavo Užduotį, kurioje nurodomas net pareiškėjo draugo A. G. asmens kodas, bet vis tiek atliko A. G. įmonės patikrinimą: taigi, pareiškėjas, nenusišalindamas nuo pareigų, negalėjo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybinių pareigų; be to, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis nevengė interesų konflikto.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. (2.1E)3-1035 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A. ir atleidimo iš pareigų“, pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į lygiavertes A lygio 11 kategorijos pareigas, taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (nuo 2016 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Dar daugiau, teismas pabrėžia ir tai, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 12 d. iki jo atleidimo buvo pagrįstai nušalintas, nes buvo atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 15 punktą). 

3. Kita vertus, pareiškėjas D. A. prašo priteisti darbo užmokestį už nepagrįsto nušalinimo laikotarpį ir nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. ir 0,07 procento delspinigius nuo visos priteistos sumos.

Šioje administracinėje byloje ginčo nėra, kad Vilniaus AVMI, vadovaudamasi VTĮ 34 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalies požymius, 2014 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-473 „Dėl D. A. laikino nušalinimo nuo pareigų“ nušalino pareiškėją nuo pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d., kol baigsis ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-3, ir sustabdė pareiškėjui darbo užmokesčio mokėjimą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 9 punktą). Teismo vertinimu, šis įsakymas atitiko tiek faktines aplinkybes, nes pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tiek buvo teisiškai pagrįstas (Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, jos 3 punktas). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2347/2014 konstatavo, kad „Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš esmės, nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/08, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1040/13)“. Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. nebuvo nušalintas nuo pareigų dėl jokio tarnybinio patikrinimo, bet dėl to, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjas buvo įtariamas padaręs nusikaltimą. Todėl šiai administracinei bylai nėra reikšminga, jog pareiškėjas D. A. buvo atleistas dėl tarnybinio pažeidimo, kai Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. gruodžio 9 d. priėmė įsakymą Nr. (2.1E)3-1035 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A. ir atleidimo iš pareigų“. Kadangi pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (žr. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. spalio 7 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-3-00042-16 (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 14 punktą)), tai konstatuotina, jog nušalinimas nebuvo pagrįstas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1040/13).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina išmokėti pareiškėjui D. A. darbo užmokestį už laikino nušalinimo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. bei 0,07 procento dydžio delspinigius (Valstybės tarnybos įstatymo 341 straipsnio 2 dalis).

4. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jų detalizavimo ir pagrindimo, todėl šis prašymas šiame teismo sprendime nesvarstomas. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi teisę kreiptis į teismą su rašytiniu prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pateikdamas jų apskaičiavimą bei pagrindimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo D. A. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išmokėti pareiškėjui D. A. darbo užmokestį už laikino nušalinimo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. bei 0,07 procento dydžio delspinigius.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                       Ernestas Spruogis