Civilinė byla Nr. e2-152-798/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01517-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.14.4; 3.1.14.8.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo,  

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, kuriuo prašė iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VŠĮ) Vilniaus universiteto bankrutavusiai individualiai J. įmonei „J.“ priteisti 98 529,52 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarė ieškinį atsisakyti priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas yra J. įmonės „J.“, kuriai iškelta bankroto byla, vienintelis savininkas, kuris teigia, jog dar 2019 m. rugpjūčio mėnesį įteikė nemokumo administratoriui įmonės „J.“ parengtus ieškinius dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo iš atsakovės VŠĮ Vilniaus universiteto, tačiau nemokumo administratorius jų nepateikė iki šiol. Atsižvelgdamas į administratoriaus neveiklumą, gindamas savo teises bei siekdamas užkirsti kelią žalos ieškovui padarymui, ieškovas kreipiasi į teismą su netiesioginiu ieškiniu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė J. J. prašymą įtraukti jį į bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ kreditorių sąrašą (civilinė byla Nr. eB2-2574-340/2020). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą. Taigi, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio nuostata ir kasacinio teismo išaiškinimais, nėra vienos iš būtinų netiesioginio ieškinio sąlygų – ieškovas J. J. nėra bankrutavusios įmonės kreditorius, todėl negali reikšti netiesioginio ieškinio bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ vardu. Be to, LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas tapatų netiesioginį ieškinį atsakovei VŠĮ Vilniaus universitetui dėl 98 529,52 Eur sumos priteisimo buvo pateikęs ir 2020 m. lapkričio 18 d., tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4291-565/2020 ieškinį priimti atsisakė dėl tokių pačių priežasčių, kurios nurodytos ir šioje nutartyje.

III. Atskirojo skundo argumentai

3.       Atskirajame skunde ieškovas J. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4422-560/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo individualios įmonės „J.“ savininko J. J. netiesioginį ieškinį dėl skolos ir nuostolių priteisimo atsakovei VŠĮ Vilniaus universitetui, trečiasis asmuo bankrutavusi individuali J. įmonė „J.“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „TopConsult“, priimti. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-445/2011, nurodė, kad įmonei iškėlus bankroto bylą teisme, keičiasi subjektai, kurie yra atsakingi už įmonės valdymą. Tačiau įmonės savininkas (dalininkai), pakitus įmonės teisiniam statusui, t. y. jai tapus bankrutuojančia (bankrutavusia), dėl to nepraranda teisių į įmonės dalį. Kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, jos savininkas bankroto byloje patraukiamas bendraatsakoviu, nes jis yra subsidiariai atsakingas už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad jis turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Kolegijos nuomone, toks asmuo subjektines teises gali ginti ne tik atsikirsdamas į jam bei įmonei reiškiamus reikalavimus bankroto byloje, bet ir turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį individualios įmonės, kurios savininku jis yra, interesais ir tokia procesine forma ginti šios įmonės teises, jeigu įmonės bankroto administratorius to nedaro (CK 6.68 straipsnis). Teismui patenkinus tokį ieškinį, pagerėtų ne tik individualios įmonės kreditorių galimybės patenkinti jų reikalavimus, bet ir įmonės savininko galimybės išvengti išieškojimo nukreipimo į jo turtą. Apelianto teigimu, vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika jis turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį bendrovės vardu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir jos nagrinėjimo ribų

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 9 d. nutarė sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-152-798/2021 pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo netiesioginį ieškinį atsakovei VŠĮ  Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo, nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinė byloje Nr. e2-147-330/2021. Teismas civilinę bylą sustabdė motyvuodamas tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-147-330/2021 suformuotas ir pateiktas teisėjų kolegijos išaiškinimas dėl ieškovo J. J., kaip bankrutavusios individualios įmonės savininko, teisės reikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios bendrovės vardu, nesant jos kreditoriumi, turės reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui bei šioje civilinėje byloje priimamam galutiniam procesiniam sprendimui.

5.       Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinė byloje Nr. e2-147-330/2021 procesinis teismo sprendimas yra priimtas 2021 m. kovo 18 d., laikytina, kad civilinės bylos Nr. e2-152-798/2021 sustabdymo pagrindas yra išnykęs, todėl jos nagrinėjimas atnaujintinas.

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

7.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį individualios įmonės vardu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8.       Netiesioginio ieškinio reikšimo sąlygos įtvirtintos CK 6.68 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

9.       Apeliacinis teismas pažymi, kad netiesioginio ieškinio pareiškimas yra išskirtinis, lemiantis specialų įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).

10.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e2-147-330/2021 nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-445/2011, kuria remiasi apeliantas įrodinėdamas savo teisę reikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ vardu, buvo sprendžiamas ne išimtinai bankrutuojančios individualios įmonės savininko teisės reikšti netiesioginį ieškinį klausimas, bet bylos teismingumo klausimas, tai yra procesinis klausimas, kokiame teisme turėtų būti nagrinėjama byla pagal pareikštą ieškinį. Nors 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-445/2011, nebuvo tiesiogiai įvardinta, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad netiesioginį ieškinį pareiškęs bankrutavusios individualios įmonės „Talka“ savininkas buvo tos įmonės bankroto byloje (dabartinis bylos Nr. B2-7-413/2021) patvirtintas jos kreditoriumi laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 28 d., vėliau – nuo 2014 m. spalio 28 d. Vadinasi, kitoje nurodytoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria grindžiamas J. J. atskirasis skundas, priėmimo metu bankrutuojančios individualios įmonės savininkas, reiškęs netiesioginį ieškinį, buvo ir tos bankrutuojančios įmonės kreditorius. 

11.       Taigi, teisėjų kolegija aukščiau nurodytoje byloje konstatavo, kad priešingai nei teigiama J. J.  atskirajame skunde, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-445/2011, nebuvo suformuota precedento galią turinti nuostata, jog bankrutuojančios individualios įmonės savininkas turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, nepaisant to, yra ar nėra jis tos įmonės kreditorius.

12.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisėjų kolegija nurodė, jog Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia, kad individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, šios įmonės savininkas netenka teisės veikti individualios įmonės vardu, todėl analizuojamu atveju nėra pagrindo CK 6.68 straipsnį aiškinti plečiamai, kadangi neribotos teisės veikti bankrutuojančios įmonės vardu reiškiant netiesioginį ieškinį (nepriklausomai nuo įstatyme apibrėžtų tokio ieškinio pareiškimo sąlygų) suteikimas tokios įmonės savininkui galėtų sukurti situaciją, kai bankrutuojančios įmonės savininkas, o ne nemokumo administratorius ir / ar kreditoriai perimtų faktinį bankrutuojančios įmonės valdymą, kas prieštarautų bankroto proceso prigimčiai ir esmei. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad netiesioginio ieškinio pareiškimui bankrutuojančios individualios įmonės vardu neužtenka aplinkybės, kad tokį ieškinį teikia individualios įmonės savininkas, jeigu jis nepateikia įrodymų, kad yra šios bankrutuojančios įmonės kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę (CK 6.68 straipsnio 1 dalies nuostata).

13.       Atsižvelgiant į tai, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apelianto ieškinį priimti.

14.       Kiti pareiškėjo skunde pateikti argumentai neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie išsamiau nevertinami. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-152-798/2021 pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo, nagrinėjimą.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėjas                                            Antanas Rudzinskas