VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje 

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas (išnykęs teistumas),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. G. 2020 m. balandžio 28 d., apie 21.49 val., (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,31 promilių girtumas, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamojo A. G. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad yra išsinuomojęs automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 28 d., apie 14.00 val., svečiuose gėrė brendį. Apie 18.00 val. grįžo namo pėsčiomis, nuėjo miegoti, kaip atsikėlė, neprisimena. Prisimena, kad tik pradėjo važiuoti ir pamatė policijos automobilio švyturėlius. Automobilyje buvo vienas. Per garsiakalbį policijos pareigūnai jam liepė sustoti, jis sustojo, pareigūnai patikrino blaivumą, abu tikrinimo kartus jam buvo nustatytas didesnis nei 2 promilių girtumas. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis būtų užbaigtas supaprastinto proceso tvarka (78 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas pareigūnas M. V. parodė, kad 2020 m. balandžio 28 d., apie 21 val. 25 min., su porininku patruliavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., į juos kreipėsi piliečiai ir pranešė, jog į automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali įsėsti galimai neblaivus pilietis. Jie nuvažiavo prie nurodyto automobilio. Matė, kaip prie automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo vairuotojas, atidarė automobilio dureles, bet jas uždarė ir nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Vėliau jie grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę, pastebėjo, jog į automobilį įsėdo minėtas pilietis ir pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Žinodami, jog automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, automobilį pradėjo vytis ir sustabdė(duomenys neskelbtini) gatvėje. Už automobilio vairo sėdėjo A. G., nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, buvo akivaizdu, kad vairuotojas neblaivus, todėl asmenį 21.49 val. sulaikė ir alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0090 patikrino jo neblaivumą, pirmu pūtimu vairuotojui nustatytas 2.31 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 2.32 promilių girtumas. Automobilis nuvežtas į Minsko pl. 21, Vilniuje. A. G. pristatytas į Vilniaus apskr. VPK OVS (9-10 b. l.).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnas M. V. nurodė ir byloje pateiktame 2020 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime (7 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Z. parodė, kad jis yra automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, automobilį pagal panaudos sutartį perleidęs A. G., kurį pažįsta tik iš matymo. Paskutinį kartą automobilį A. G. perleido 2020 metų kovo mėnesio pradžioje. Apie tai, kad A. G. vairavo neblaivus, sužinojo 2020 m. balandžio 29 d. iš policijos pareigūnų (15 b. l.).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. Z. (31 b. l.).

2020 m. balandžio 28 d. neblaivumo nustatymo akto duomenys patvirtina, kad prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARJK0090, patikros sertifikato Nr. 1174800, A. G. atliktas neblaivumo tikrinimas, pirmo tikrinimo metu 2020 m. balandžio 28 d., 21.50 val., nustatytas 2,31 promilių girtumas, 22.16 val. nustatytas 2,32 promilių girtumas (41 b. l.).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenys patvirtina, kad vidutinė automobilio Toyota Prius, 2004-2009 gamybos metų, kaina Lietuvoje su PVM yra 2920 eurų, kaina be PVM 2414 eurų. (32 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. A. G. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno M. V. parodymai bei alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, patvirtinantys, kad 2020 m. balandžio 28 d., 21.50 val., nustatytas 2,31 promilių girtumas, 22.16 val., nustatytas 2,32 promilių girtumas. Įvertinus tai, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad A. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,31 promilės girtumas, konstatuotina, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis A. G. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę A. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas vairavo transporto priemonę būdams neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 2,31 promilės - girtumas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. G. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, vykdantis individualią veiklą, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nepateikta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Švelniausia BK 2811 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda - ir prokurorės siūlomas baudos dydis yra tinkami ir pakankami pasiekti bausmės tikslus – užtikrinti tiek bendrąją, tiek ir individualią prevenciją.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. A. G., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir vien tai, kad šiuo konkrečiu atveju, visiško atsitiktinumo dėka, neigiami padariniai nekilo, nešvelnina kaltinamojo padėties sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Teismas atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę bei siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą, sprendžia, kad A. G. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, transporto priemonė, kurią vairavo A. G., atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis priklauso R. Z., todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma – 2414 eurai.

Kiti klausimai

Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2020 m. balandžio 28 d., 21.49 val., iki 2020 m. balandžio 29 d., 15.11 val. (viena para).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos. A. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 81 MGL (4050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad A. G. neatlikta baudos bausmės dalis sudaro 52 MGL, kas atitinka 2600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų).

Paskirti A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. G. konfiskuotinos transporto priemonės – Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2414 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentą – A. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), - perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. G., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                     Viktorija Šelmienė