Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-02-17][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-84-524-2023].docx
Bylos nr.: e2A-84-524/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos, susijusios su santuoka
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
Apeliacinis procesas
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Santuoka
Procesas pirmosios instancijos teisme
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
Santuokos nutraukimas ir jo teisiniai padariniai
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-84-524/2023

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01125-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.1

     (S)

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. vasario 15  d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. P. ir G. P. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. P. ir G. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

 

Teismas

 

nustatė:

 

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjai G. P. ir S. P. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 46, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Prašyme nurodė, jog dėl skirtingų charakterių, požiūrio į šeimos vertybes bei santuokines pareigas nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebetvarko bendro ūkio, dėl nurodytų priežasčių nebesitiki vėl pradėti gyventi kartu. Nurodė, jog turi santuokoje įgijo dalytino turto, turi nepilnamečių vaikų ir kreditinių įsipareigojimų. Po santuokos nutraukimo pareiškėja prašo palikti santuokinę pavardę, pareiškėjui palikti jo turimą pavardę. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutarė dėl savo turtinių teisių bei pareigų.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

2.       Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 46, tarp pareiškėjų G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjui paliko jo pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o pareiškėjai jos santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Patvirtino pareiškėjų G. P. ir S. P. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:

„Mes, G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau sutartyje kartu vadinami - „Šalimis, o atskirai - „Šalimi“), susituokę (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 46, būdami visiškai veiksnūs ir suvokdami šios sutarties teisines pasekmes, susitarę nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sudarėme šią Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių žemiau nurodytomis sąlygomis:

1.       Sutarties dalykas

Sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo, sutuoktinių vienas kito išlaikymas, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymas, turto įgyto santuokos metu padalijimo tvarka ir būdas, kreditorinių reikalavimų vykdymas.

2.       Pavardės po santuokos nutraukimo

Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti pavardes: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

3.       Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas

Šalys patvirtina, kad abu yra sveiki ir darbingi, yra pajėgūs visiškai save išlaikyti, todėl vienas iš kito išlaikymo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnyje, nereikalauja.

4.       Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, vaikų išlaikymo ir bendravimo su jais tvarkos nustatymas

4.1.        Šalys sutaria, kad nepilnamečių vaikų – dukros U. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su mama S. P.

4.2.        Pareiškėjas G. P. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui – dukrai U. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios Sutarties pasirašymo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, skiriant pareiškėją S. P., skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja.

4.3.        Pareiškėjas G. P. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui – sūnui I. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios Sutarties pasirašymo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, skiriant pareiškėją S. P., skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja.

4.4.        Sutarties šalys susitaria, kad vaikų auklėjime abu tėvai dalyvauja lygiomis teisėmis ir sutaria geruoju.

4.5.        Šalys susitaria, kad vaikų tėvas G. P. apie vaikų paėmimus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos visada praneš sms žinute ar skambučiu iš anksto vaikų mamai S. P.

4.6.        Šalys, siekiant vaikų gerovės ir abiejų tėvų interesų užtikrinimo, įsipareigoja pranešti viena kitai apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą.

5.       Santuokoje įgyto turto padalijimas

Šalys sutaria pasidalinti santuokoje įgytą turtą taip:

5.1.        G. P. asmeninės nuosavybės teise turtą sudaro:

-       Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2013 m. rugsėjo 20 d. Dovanojimo sutartis Nr. 2060. Vidutinė rinkos vertė - 16 100 Eur (šešiolika tūkstančių vienas šimtas eurų 00 ct);

-       ½ Pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2020 m. spalio 22 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-201022-01034. Vidutinė rinkos vertė - 56 500 Eur (penkiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai eurų 00 ct);

-       Keleivinis automobilis, markė, modelis: FORD MONDEO, valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), spalva - juoda, registracijos dokumento Nr.: (duomenys neskelbtini); registracijos dokumento išdavimo data: (duomenys neskelbtini); pirmosios registracijos data: (duomenys neskelbtini); pirmosios registracijos Lietuvoje data: (duomenys neskelbtini); įregistravimo valdytojo vardu data: (duomenys neskelbtini); valdytojas yra savininkas: taip. Vidutinė rinkos vertė - 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų 00 ct).

5.2.        S. P. asmeninės nuosavybės teise turtą sudaro:

-       ½ Pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2020 m. spalio 22 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-201022-01034. Vidutinė rinkos vertė - 56 500 Eur (penkiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai eurų 00 ct);

-       Keleivinis automobilis, markė, modelis: OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), spalva - juoda, kategorija, klasė, kėbulo kodas: Ml-A---, pirmosios registracijos data: (duomenys neskelbtini); registracijos dokumento Nr.: (duomenys neskelbtini), registracijos dokumento išdavimo data: (duomenys neskelbtini); pirmosios registracijos Lietuvoje data: (duomenys neskelbtini); įregistravimo valdytojo vardu data: (duomenys neskelbtini); valdytojas yra savininkas: taip. Vidutinė rinkos vertė - 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų 00 ct).

5.3.        Šalys patvirtina, kad kito bendro nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam reikalinga registracija, santuokos metu neįgijo.

5.4.        Šalys sutaria, kad po santuokos nutraukimo banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš šalių valdomos piniginės lėšos lieka asmenine nuosavybe to, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduotos banko kortelės, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios piniginės lėšos.

5.5.        Šalys patvirtina, kad smulkūs namų apyvokos daiktai, įgyti santuokoje, jau pasidalinti tarpusavio sutarimu neteismine tvarka.

5.6.        Kiekvienai iš šalių atitenka jai priklausantys asmeninio naudojimo daiktai ir drabužiai.

5.7.        Šalys patvirtina, kad toks turto padalijimas visiškai atitinka šalių interesus bei valią ir Šalys nereikalauja viena iš kitos jokių kompensacijų susijusių su santuokoje įgyto tinto padalinimu.

6.       Šalių kreditorių reikalavimų vykdymas

6.1.        Prievolė kreditoriui Swedbank, AB pagal 2018 m. liepos 30 d. Kredito sutartį Nr. 18-041974-FA, yra solidari, šia sutartimi nekeičiama, nemodifikuojama ir po santuokos nutraukimo lieka solidaria abiejų pareiškėjų prievole.

6.2.        Šalys patvirtina, kad kitų kreditorių, galinčių pareikšti reikalavimus abiem ar vienam iš pareiškėjų nėra.“

7.       Teismas šalims išaiškino CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatytą sąlygą, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

 

                     III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

8.       Pareiškėjas G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo  2022 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-4385-1068/2022 ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-4385-1068/2022 ir bylą nutraukti. 

8.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad  pareiškėjas ir S. P. 2016 m. birželio 31 d. sudarė paskolos sutartį dėl 5 000,00 Eur sumos. S. P. įvykdė pareiškėjo prievoles kreditorei UAB „Prestėja“. Pareiškėjas nurodo, kad S. P. paskola iki šiol nėra grąžinta. Tačiau sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių kreditiniai įsipareigojimai S. P. nėra aptarti ir prievolės vykdymo klausimas taip pat neišspręstas. Dar daugiau, S. P. apie skyrybų procesą nebuvo informuota, į teismo procesą įtraukta taip pat nebuvo.

8.2.       Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjas ir A. P. 2017 m. kovo 4 d. sudarė paskolos sutartį dėl 5 000 Eur sumos. Pareiškėjas nurodo, kad A. P. paskola iki šiol nėra grąžinta. Tačiau sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių kreditiniai įsipareigojimai A. P. nėra aptarti ir prievolės vykdymo klausimas taip pat neišspręstas. Dar daugiau, A. P. ir A. P. apie skyrybų procesą nebuvo informuoti, į teismo procesą įtraukti taip pat nebuvo.

8.3.       Teismas patvirtinto sutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kreditorių neturi, ir sprendime pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių. Todėl manytina, kad yra pagrindas konstatuoti CPK 329 str. 2 d. 2 p. įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

8.4.       Be kita ko, pareiškėjas, neturėdamas atstovo – advokato, nesuteikus jam galimybės išsamiai teisiškai susipažinti su pareiškėjos S. P. advokatės paruoštu pareiškimu dėl santuokos nutraukimo ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, pasirašydamas minėtus procesinius dokumentus nesuprato jų teisinės reikšmės, sukeliamų pasekmių, dėl to neteisingai buvo padalytas turtas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

8.5.       Pažymėjo, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuprato, jog, pasirašydamas pareiškėjos S. P. advokatės paruoštus dokumentus, pusę savo gyvenamojo namo atiduoda pareiškėjai S. P. Kadangi pareiškėjas į teismo posėdį nebuvo kviečiamas, nes visas procesas vyko rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas neturėjo galimybių pasisakyti dėl aptariamų sąlygų nuostatų ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

9.       Pareiškėja S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022-10-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-4385-1068/2022, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.1       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė pareiškėjo G. P. elgesys, jis pradėjo kelti konfliktus, ginčus dėl santuokos nutraukimo, dėl nekilnojamojo turto padalijimo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo (t. y. neteikimo), motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai S. P. nepriklauso joks nekilnojamasis turtas, jog jis ją sužlugdys, ji negaus nieko, jis neteiks jokio išlaikymo vaikams, su jais nebendraus ir jų atsisakys ir kt. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo G. P. pateiktas apeliacinis skundas.

9.2       Santuoka faktiškai iširo dėl pareiškėjo G. P. kaltės, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje yra numatytas išlaikymo teikimas nepilnamečiams vaikams, tai yra jog pareiškėjas G. P. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams – dukrai U. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui  I. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, buvo pasirašyta neatitinkant tikrosios pareiškėjos S. P. valios. Pareiškėjo G. P. vienasmeniškai nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams yra nepagrįstai per mažas, nepakankamas jų realiems ir protingiems poreikiams patenkinti, taip pat pareiškėjo nustatytas išlaikymo dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos tokių kategorijų bylose, t. y. pareiškėjas teikia mažesnį nei pusės minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kuris teismų praktikoje pripažįstamas būtinu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011), išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

10.       Pareiškėjas G. P. atsilepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pareiškėjos S. P. apeliacinį skundą atmesti, o pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad visos sutarties nuostatos yra sukurtos bei užrašytos pareiškėjos, o ne pareiškėjo iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad, priešingai, nei klaidingai teigia pareiškėja, pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodo, kad nesutinka su išlaikymo dydžiu nepilnamečiams vaikams, neginčija bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ar jų gyvenamosios vietos, t. y. pareiškėjas savo apeliaciniame skunde jokių argumentų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, nepateikė, todėl absoliučiai nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas išdėstė, jog neteiks išlaikymo vaikams, su jais nebendraus ar, dar daugiau, jų atsisakys. Pažymėjo ir tai, kad į bylą taip pat nėra pateiktų jokių duomenų, kad pareiškėja būtų kvietusi ar kreipusis į policiją dėl neva nuolatinių konfliktų, patiriamo psichologinio smurto.

11.       Pareiškėja S. P. atsilepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apelianto G. P. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju, nepaisant aplinkybės, jog santuokos nutraukimo dokumentus ruošė pareiškėjos S. P. atstovė (advokatė), tačiau viso proceso metu, tai yra tiek iki pareiškėjos S. P. kreipimosi į advokatę dėl procesinių dokumentų dėl santuokos nutraukimo paruošimo, tiek advokatei ruošiant procesinius dokumentus, apeliantas G. P. buvo aktyvus bei atliko nuoseklius veiksmus, siekdamas santuokos nutraukimo (derino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių su sutuoktine sąlygas, suprato ir laisva valia sutiko, jog šalims gyvenant santuokoje įgytas turtas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką asmeninės nuosavybės teise atitenka po 1/2 kiekvienai iš šalių, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra jo asmenine nuosavybė, gavęs į rankas paruoštus procesinius dokumentus, apeliantas išsamiai susipažino su jų turiniu ir, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po jų gavimo (t. y. praėjus ilgiau nei kelioms savaitėms), pasirašė prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėja neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog „namą, esantį (duomenys neskelbtini), apeliantas tariamai pastatė savo, iki santuokos sudarymo, uždirbtomis asmeninėmis lėšomis ir asmeniškai pareiškėjui tėvų dovanotomis lėšomis“. Šios aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės, kadangi gyvenamasis namas buvo pastatytas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Pareiškėja pažymi, jog viso proceso metu, derinant su apeliantu sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas, apeliantas nė karto neužsiminė apie savo tariamus paskolinius sandorius su S. P. ir A. P., pareiškėjai apie jokias paskolas nėra žinoma.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Apeliaciniai skundai tenkintini.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėja, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

 

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

 

14.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimas, kuriuo nutraukta santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 46, tarp pareiškėjų G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

15.       Apeliaciniai skundai argumentuojami tuo, jog pareiškėjai pasirašydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį neaptarė visų turto pasidalijimo bei vaikų išlaikymo dydžio  klausimų, nenurodė visų kreditorių,  dėl to šiuo metu yra kilęs ginčas.

 

Faktinės bylos aplinkybės

 

16.       Iš pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad G. P., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir S. P., gimusios (duomenys neskelbtini) m., (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 46.

17.        Pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus, jų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos ir išlaikymo klausimus aptarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.

18.       Pareiškėjai santuokos pasekmių nutraukimo sutartyje nurodė G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2013 m. rugsėjo 20 d. Dovanojimo sutartis Nr. 2060. Vidutinė rinkos vertė – 16 100 Eur (šešiolika tūkstančių vienas šimtas eurų).

19.       Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė santuokoje įgytą turtą – pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 56 500 Eur (penkiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai eurų) vidutinės rinkos vertės, ir keleivinį automobilį, markė, modelis – „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), spalva – juoda, registracijos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė – 1 500 Eur.

20.       Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė, kad prievolė kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2018 m. liepos 30 d. Kredito sutartį Nr. 18-041974-FA yra solidarioji.

 

Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties tvirtinimo teisme ir jos įsiteisėjimo

 

21.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas ir byla buvo iškelta dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos.

22.         Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).

23.         Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

24.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio.

25.       Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

26.        Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).

27.       Taigi, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu pareiškėjai turėjo pareigą pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Vadinasi, jei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra (ji nėra sudaryta ir pateikta teismui), santuoka negali būti nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu, o pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką minėtu būdu tokiu atveju laikytinas neatitinkančiu įstatymo (CPK 539 straipsnio 2 dalies) reikalavimų. Ši aplinkybė (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvimas) sudaro pagrindą taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis).

28.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme abu pareiškėjai išreiškė valią, kad jie nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėja nurodė patirianti psichologinį smurtą ir tai, kad ji buvo priversta pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutikti su kategoriškai pareiškėjo nurodyta suma, mokama nepilnamečiams vaikams, t. y. po 100,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesuprato pasirašytos santuokos nutraukimo sutarties teisinės reikšmės bei sukeliamų pasekmių, nes šią sutartį ruošė pareiškėjos atstovė, todėl neteisingai buvo padalytas turtas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra aptarti ir išspręsti kreditiniai įsipareigojimai S. P. ir A. P.

29.       Pareiškėjų apeliaciniai skundai įrodo, kad šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nebuvo pasiektas dėl ydingai susiformavusios apeliantų valios, nes liko neišspręsti apeliantų nurodyti turtiniai, vaikų išlaikymo bei apelianto nurodomų kreditorių klausimai, kurių sutarties šalys neaptarė teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje.

30.       Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.

31.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, ar nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta remiantis abiejų jos šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjų  teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors tai nėra pažeidimas, nes CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju pripažįstama, kad sutarties turinys neatitinka tikrosios pareiškėjų valios.

32.       Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis turi atitikti įstatymų reikalavimus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) sąlygos, tokia sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

33.       Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme apeliantai išreiškė valią, kad jie nesutinka su teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau, nepažeidžiant buvusių sutuoktinių asmeninių ir turtinių interesų, išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, yra pagrindas tenkinti apeliantų apeliacinius skundus.

34.       Šioje byloje apeliacinių skundų motyvais yra pagrindas padaryti išvadą, jog šalys susitarimo nutraukti santuoką abiejų šalių susitarimu nepasiekė.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

35.       Esant aptartoms aplinkybėms, teismas mano, jog, atsižvelgus į nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

36.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir suderinti sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimą pagal ieškinį reglamentuoja CPK IV dalies XIX skyriaus antrasis skirsnis.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

37.Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

 

nutaria:

 

Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                Erika Misiūnienė                                        

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK3 3.53 str. Santuokos nutraukimo tvarka
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 3K-3-495/2009
  • 3K-3-525/2011
  • CPK
  • CK3 3.51 str. Santuokos nutraukimo sąlygos
  • CK
  • CK3 3.52 str. Prašymas nutraukti santuoką
  • CPK 539 str. Prašymo turinys
  • 3K-3-96/2007
  • 3K-3-384/2008
  • 3K-3-375/2014
  • CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
  • CK3 3.66 str. Santuokos nutraukimo momentas
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės