Administracinio nusižengimo byla Nr. II-231-923/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01588-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 7.1; 21.3.3; 21.10.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė,

sekretoriaujant Redai Šilagalytei,

pareiškėjai D. Ž., jos atstovui advokatui Jaroslav Los,

nukentėjusiajai M. J.,

institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal D. Ž. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2017 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 20ANN-108374086-17 panaikinimo ir bylos nutraukimo,

n u s t a t ė :

D. Ž. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2017 m. birželio 16 d., apie 18.47 val., namo, esančio Kaune, Nemuno g. 22, kieme, stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdama važiuoti atbulomis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, vairuotoja apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiam asmeniui, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino automobiliu.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto 2017 m. liepos 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 26ANN-108374086-17 D. Ž. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda.

D. Ž. skundu prašo panaikinti dalį Institucijos priimto nutarimo ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jos atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir sumažinti 2017-07-12 nutarimu paskirtą 600 Eur baudą. Pareiškėja skunde nurodė, kad apie tai, jog ji apgadino kitą automobilį, sužinojo tik iš policijos pareigūno. Kadangi lijo, buvo blogas matomumas, ji, sustabdžiusi automobilį, nuėjo pažiūrėti, koks atstumas yra iki kito automobilio. Esant pakankamam atstumui ji užbaigė manevrą ir išvažiavo iš kiemo. Nejuto jokio smūgio, negirdėjo jokio garso, todėl nežinojo sukėlusi eismo įvykį. Jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ji neturėjo. Automobilių apgadinimai nėra žymūs. Nuoširdžiai gailisi padariusi nusižengimą, padėjo pareigūnams jį išaiškinti, draudimo įmonė atlygino nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, šiuo metu niekur nedirba, turi nepilnametį vaiką. Paskirta 600 Eur bauda yra neadekvati jos turtinei padėčiai.

Atsiliepime į D. Ž. skundą Institucija prašo pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjo skunde nurodytus argumentus paneigia apklaustų liudytojų parodymai, pareiškėjos pirminis paaiškinimas. Liudytojų teigimu pareiškėjos automobiliui atsitrenkus į kitą automobilį garsas buvo didelis, įsijungė stovėjusio automobilio garso signalizacija. D. Ž. po įvykio išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilius ir, sėdusi į savo automobilį, išvažiavo. Nukentėjusio asmens automobilio apgadinimai nėra nežymūs. Pareiškėja ir pati neneigė, kad po eismo įvykio išlipusi apžiūrėjo savo ir nukentėjusio asmens automobilius ir nuvažiavo, nepastebėjusi apgadinimų. Kitą dieną iškviesta į policijos įstaigą pareiškėja iš pradžių neigė sukėlusi eismo įvykį, tačiau sužinojusi, jog yra įvykio liudininkų, ji paaiškino, kad didelės žalos nepadarė, tik apibraižė stovintį automobilį. Vėliau ji teigė, jog automobilių apgadinimų nematė. Institucijos nuomone, iš byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad D. Ž. žinojo ir suprato, jog padarė eismo įvykį ir dėl to yra kalta, todėl pasišalino tyčia, siekdama išvengti atsakomybės už savo priešingą teisei veiką.

Teismo posėdyje apklausta D. Ž. parodė, kad automobilį vairuoja 12 metų. Įvykio dieną buvo darganotas oras, apsiniaukę. Savo automobiliu ,,Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš automobilių aikštelės Nemuno gatvėje. Važiuodama atbuline eiga blogai matė, todėl, kad įvertinti atstumą ir užbaigti manevrą, sustojo, išlipo iš automobilio pasižiūrėti. Pamačiusi, kad atstumas pakankamas, sėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo. Kitą dieną policijos pareigūnai apžiūrėjo jos automobilį ,,Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rado apgadinimo žymes. Jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, todėl nesutinka, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vėliau ji susisiekė su automobilio ,,Citroen“ savininke, tačiau ši pareikalavo atlyginti 1000 eurų žalą, su kuo ji nesutiko.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. G. parodė, kad 2017-06-16, apie 17-18 val. kartu su D. Ž. atėjo į automobilių aikštelę Nemuno gatvėje. Įsėdo į D. Ž. vairuojamą automobilį ,,Renault Megane Scenic“, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Aikštelė buvo apytuštė, D. Ž. iš aikštelės išvažinėjo atbuline eiga, už jos automobilio stovėjo tik vienas automobilis. Kiek pavažiavusi atbuline eiga, D. Ž. stabtelėjo, išlipo, kažką pasižiūrėjo, įsėdo atgal ir iš aikštelės išvažiavo. Ji, sėdama automobilyje, jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto.

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji M. J. parodė, kad 2017-06-16, apie 18 val. pastatė savo automobilį ,,Citroen Xsara Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelėje Nemuno gatvėje. Apie 19 val. grįžo atgal į aikštelę, jau eidama automobilio link, iš tolo pamatė boluojant priekinį bamperį kairėje pusėje. Priėjusi pirštu patrynė tą vietą, norėdama įsitikinti, kaip stipriai automobilis apgadintas, be to, buvo iššokusi priekinio žibinto lempą laikiusi plastmasė. Iš viršaus ją pašaukė du vyrai, kurie matė eismo įvykį ir pasakė jai, kad į jos automobilį atsitrenkė moters vairuojamas automobilis, sakė, kad jie girdėjo garsą, kaip automobilis atsitrenkė. Ji iš karto iškvietė policiją. Po kelių dienų jai paskambino D. Ž., kuri nesutiko atlyginti jai padarytą žalą, nes ji paprašė per daug (1000 eurų). Dėl apgadinto automobilio kreipėsi į draudimo bendrovę, šiuo metu automobilis yra suremontuotas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad 2017-06-16 dirbo su A. S. Nemuno gatvėje, antrame aukšte remontavo sandėliuką. Dirbant išgirdo garsą – trakštelėjimą, pasižiūrėję apačion, pamatė, kad automobilis ,,Renault“ yra atsitrenkęs į automobilį ,,Citroen“, automobiliai buvo susilietę. Po to automobilis ,,Renault‘ atsitraukė, iš jo išlipo šviesi moteris, apsižiūrėjo, priėjo prie ,,Citroen“, po to grįžo atgal į savo automobilį ir nuvažiavo. Jie užsirašė ,,Renault“ valstybinį numerį. Kada prie automobilio ,,Citroen“ atėjo savininkė, jie nusileido ir padavė jai užrašytą ,,Renault‘ valstybinį numerį, papasakojo jai, ką matė iš antro aukšto. Priėjęs prie ,,Citroen“ automobilio matė nubrauktą priekinį kairį bamperį. Ar eismo įvykio metu buvo įsijungusi automobilio ,,Citroen“ signalizacija, šiuo metu patvirtinti negali, nes tiksliai neprisimena.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakomybė taikoma už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (po 2017 m. sausio 1 d. šią normą pakeitė ANK 426 straipsnio 1 dalis) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmu teisėtumo (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-10-2012, Nr. 2AT-11-2012). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kuri yra analogiška ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai normai, turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos išvada, jog D. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Šio administracinio nusižengimo padarymą, priešingai pareiškėjos deklaratyviems teiginiams, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, tai: tiesiogiai įvykį mačiusio teismo posėdyje apklausto liudytojo A. M. parodymai, automobilių ,,Citroen Xsara Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas bei minėtų automobilių fotonuotraukos. Paminėtame akte prieita išvados, jog automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techniniai defektai (kontakto žymė ant galinio bamperio kairėje pusėje nuo 0,45 m. iki 0,48 m. nuo žemės) pagal savo apgadinimų aukštį ir pobūdį atitinka automobiliui ,,Citroen Xsara Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus. Būtent šis apžiūros aktas yra objektyvus įrodymas to, kad minėti automobiliai turėjo kontaktą. Kokiomis aplinkybėmis įvyko automobilių kontaktas, teisme paliudijo eismo įvykį matęs liudytojas A. M., kuris, išgirdęs trakštelėjimo garsą, pažiūrėjo iš antro aukšto žemyn ir matė, kad automobilis ,,Renault“ yra atsitrenkęs į automobilį ,,Citroen“, automobiliai buvo susilietę.

Tuo tarpu D. Ž. savo kaltę neigė, nurodydama, kad jokio kontakto tarp automobilių nejuto ir dėl to iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokias pačias aplinkybes teisme liudijo ir E. G.. Teismas pažymi, kad minėta liudytoja važiavo viename automobilyje kartu su D. Ž., todėl neatmetama galimybė, kad yra suinteresuota palankia bylos baigtimi D. Ž., o pačios D. Ž. parodymai šiuo atveju vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės. Tokią išvadą teismui leidžia daryti automobilių ,,Citroen Xsara Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas ir automobilių fotonuotraukos, patvirtinantys, jog tokių apgadinimų neįmanoma nepastebėti (D. Ž. neneigė, jog išvažiuodama iš aikštelės buvo išlipusi iš automobilio pasižiūrėti). Be to, liudytojas A. M. paliudijo, jog susidūrus automobiliams, buvo girdėti ir garsas (trakštelėjimas), o nukentėjusioji M. J. paliudijo, jog nubrauktas bamperis bolavo iš tolo. Taigi, šiuo atveju byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurių visuma leidžia daryti teismui pagrįstą išvadą dėl D. Ž. kaltės, jog iš eismo įvykio vietos ji pasitraukė tyčia, tai yra, suvokusi, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę.

D. Ž. ir jos atstovo argumentas, jog nukentėjusioji M. J. pareikalavo nepagrįstai didelio (1000 eurų) žalos atlyginimo ir tokiu būdu siekė iš šio įvykio pasipelnyti, šiuo atveju jokios reikšmės D. Ž. veiksmų kvalifikacijai neturi, kadangi apie eismo įvykį nukentėjusioji M. J. policijai pranešė iš karto, tik radusi apgadintą automobilį (policijos įvykių suvestinėje pažymėta, kad policijai pranešta 2017-06-16, 18.47 val.). Ir nepriklausomai nuo to, kokio dydžio žalos atlyginimo pareikalavo nukentėjusioji, administracinio nusižengimo teiseną policijos pareigūnai pradėjo.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda D. Ž. už jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta nepažeidžiant ANK 34 ir 38 straipsnių reikalavimų ir tinkamai individualizuota. D. Ž. paskirta galutinė administracinė nuobauda (600 eurų) atitinka minimalią ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą, ji, nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Net ir atsižvelgus į tai, kad D. Ž. šiuo metu yra bedarbė, auginanti 13 metų vaiką, nėra pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą, siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi, gerbiant kitų asmenų teisę į saugią aplinką.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog valstybės naudai priteistina suma yra 251,81 Eur. ANK 666 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, t. y. BPK 106 straipsniui, kuriame reglamentuojamas priteisimas iš asmens, pripažinto kaltu, bylinėjimosi išlaidos. BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad D. Ž. antrinė teisinė pagalba šioje byloje ir buvo paskirta pagal jos turto ir pajamų dydį, į tai, kad ji yra bedarbė, auginanti nepilnametį vaiką, sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai iš jos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

D. Ž. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2017 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 20ANN-108374086-17 palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. Ž. nepriteisti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                         Lina Lesinskienė