Civilinė byla Nr. e2A-3489-1187/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06255-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Workman“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Workman“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Windsor Services“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Windsor Services“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Workman“ dėl rangos darbų kainos sumažinimo, rangos darbų trūkumų ištaisymo išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė :
I. Ginčo esmė
1. UAB „Workman” (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės UAB „Windsor services” (toliau – atsakovė) atžvilgiu, prašydama priteisti skolą, delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Šiaulių apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 25 d. išduotas teismo įsakymas dėl 30 855,00 Eur skolos, 1 996,50 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų: 179,00 Eur žyminio mokesčio, 350,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš UAB „Windsor services” kreditorės „Workman” naudai.
3. Atsakovei pareiškus prieštaravimus, ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 30 855,00 Eur skolą, 2 662,00 Eur delspinigius, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys 2024 m. gegužės 13 d. sudarė Gamybos rangos sutartį Nr. WIN-0255 (toliau – Sutartis), pagal kurią rangovė (ieškovė) įsipareigojo pagal suderintą projektą pagaminti namo elementus pagal gamybos brėžinius ir atlikti kitus darbus ir/ar sukomplektuoti medžiagas, kurios bus reikalingos montuojant elementus statybos vietoje sutartyje nustatytas terminais ir tvarka, o užsakovė (atsakovė) įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, tinkamai atliktus darbus priimti ir sutartyje numatytais terminas ir tvarka sumokėti rangovei šalių susitartą atlyginimą. Šalių susitarimu darbai turėjo būti atlikti iki 2024 m. birželio 25 d., darbų kaina 133 100 Eur su PVM sumokėta tokia tvarka: pirmoji įmoka – 66 550,00 Eur avansas po sutarties sudarymo apmokamas 4 d. d. laikotarpyje; antroji įmoka – 39 930 Eur prieš išvežant gaminio elementus iš gamyklos; trečioji įmoka – 26 620 Eur per 14 d. po gaminio elementų išvežimo. Iki Sutarties pasirašymo buvo susitarta dėl gamybinių brėžinių sudarymo, kurie buvo būtini būsimos sutarties įgyvendinimui ir už kuriuos 2024 m. sausio 30 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. WORK-00001048, suma 4 235 Eur.
5. Ieškovė savo įsipareigojimus – pagaminti namo elementus pagal gamybos brėžinius įvykdė tinkamai ir laiku, namo elementai buvo perduoti atsakovei bei 2024 m. birželio 21 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. WORK 00001114 už suteiktas paslaugas: 1. namo elementai - suma 100000 Eur, 2. namo elementai (medžiagos montavimui) - suma 10 000 Eur, t. y. 110 000 Eur plius PVM, viso 133100 Eur. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte nurodyta, kad atsakovė atliko tokias įmokas: 33 275 Eur (2024 m. gegužės 15 d.), 33275 Eur (2024 m. birželio 11 d.), tuomet jau po PVM sąskaitos faktūros Nr. WORK 00001114 išrašymo – 20 000 Eur (2024 m. birželio 25 d.) bei 19930 Eur (2024 m. birželio 27 d.). Viso turėjo būti sumokėta 137 335 Eur, o atsakovė sumokėjo 106 480 Eur. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte nurodytas atsakovės skolos ieškovei likutis – 30 855 Eur.
6. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl rangos darbų kainos sumažinimo, rangos darbų trūkumų ištaisymo išlaidų priteisimo, o būtent, prašydama ieškovo ieškinį atmesti, be to, pripažinti, kad UAB „Workman“ 4 235,00 Eur pagal 2024-01-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. WORK00001048 už gamybinių brėžinių ruošimą įeina į bendrą 133 100 Eur 2024-05-13 Gamybos rangos sutarties Nr. WIN-0255 kainą; sumažinti UAB „Workman“ 2024-05-13 Gamybos rangos sutarties Nr. WIN-0255 kainą netinkamai atliktų darbų verte, t. y. 39 962,17 Eur suma, kuri yra atliktų rangos darbų trukumų ištaisymo dydžio suma ir, atlikus įskaitymą, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 13 342,17 Eur, taip pat procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad esant faktui, kad UAB „Workman“ pagamino skydinį namą pagal savo paties paruoštą gamybos projektą, pagal šalių susitarimą gamybos projekto vertė įeina į bendrą sutarties objekto kainą. Atlikus skydinio namo pervežimą, užsakovės darbuotojai pradėjo skydinio namo surinkimą Olandijoje. Pradėjus darbus paaiškėjo, kad rangovės atlikti darbai nekokybiški, be to, nors buvo susitarta dėl skydinio namo, kaip vientiso objekto kainos, tačiau rangovo pagamintas ir į montavimo vietą atvežtas gaminys buvo nesukomplektuotas, t. y. be dalies būtinų medžiagų.
8. Visą informaciją apie konkrečius rangovės atliktų darbų trūkumus, jų neatitikimus projektui bei nekomplektiškumą atsakovė detaliai fiksavo ir nedelsdama apie juos informavo įgaliotą ieškovės atstovą tam, kad ieškovė galėtų įvertinti situaciją ir neatidėliotinai imtis trūkumų ištaisymo darbų. Dėl rangovės kaltės ir visiško nebendradarbiavimo, atsakovės atliekami skydinio namo surinkimo darbai užsitęsė savaitę ilgiau, be to, atsakovas papildomai patyrė išlaidas dėl rangovės darbų kokybės ir komplektacijos trūkumų taisymo. Tam, kad tinkamai įvykdytų užsakymą, atsakovė dėl rangovės kaltės buvo priversta patirti šias išlaidas: papildomos medžiagos 28 567,06 Eur sumai; dėl nekokybiškų rangovo darbų surinkimas truko savaitę ilgiau, tad patirtos papildomos išlaidos: atlyginimai: 4 697,34 Eur, darbuotojų būsto nuoma 779,82 Eur; krano nuoma 5 674,14 Eur, auto nuoma 128 Eur, kuras 115,71 Eur. Viso papildomų išlaidų 11 395,11 Eur. Bendras užsakovės dėl rangovės patirtas nuostolis yra 39 962,17 Eur.
9. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė priėmė sprendimą ir tuo pačiu prisiėmė atsakomybę dėl medžiagų pakeitimo (storesnių sienų statramsčių pakeitimo iš 195 mm į 245 mm), tikėtina, nepasitaręs su atsakingu konstruktoriumi-projektuotoju ir nepakeitęs namo konstrukcinės dalies, kas, natūralu, pasikeitus išmatavimams, galėjo turėti įtakos, ne tik atraminei klijuotos medienos konstrukcijai, bet ir stogui. Sutartyje Šalys numatė, jog atsakomybė už gamybinio brėžinio pakeitimus, jų atitikimą sutarties punktui tenka užsakovei. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pagal sutartį, ieškovė įsipareigojo paruošti gyvenamojo namo konstrukcinių dalių gamybos projektą. Sutartyje tokio punkto nėra. Be to, atsakovė teigia, jog pagal šalių susitarimą gamybos projekto vertė įeina į bendrą sutarties objekto kainą, tačiau joks šalių susitarimas teismui nėra pateikiamas. Priešingai, atsakovės 2024 m. rugpjūčio 8 d. pasirašytas Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovė skolą ieškovei – 30 855,00 Eur pripažįsta. Atsakovo pažymoje apie patirtas išlaidas nurodytos išlaidos nėra pagrįstos. Atsakovė nenurodo, kodėl būtent tiek medžiagų ir konkrečiai tokių medžiagų buvo įsigyta.
10. Nesutinka, kad stogo gegnių dalys nėra supjautos ir padarytos ne pagal gamybos brėžinius. Atsakovė buvo informuota, kad jas pripjauti pagal situaciją reikės vietoje. Būtent atsakovės akivaizdžiai nekompetentingi darbuotojai vykdė montavimo darbus, prieš tai nesusipažinę su brėžiniais, jų neišanalizavę, galimai net nemokėdami jų „skaityti“. Ieškovei nebuvo pateiktas nei vienas dokumentas ar kitas įrodymas, patvirtinantis „rangos darbų objekto kokybės ir komplektacijos trūkumus“, t. y., nėra nė vieno įrodymo, kad buvo nukrypta nuo gamybos brėžinių.
11. Iš atsakovės priešieškinio galima suprasti, kad darbuotojai defektus tvarkė savaitę. Objekto montavimo vietą namo elementai pasiekė 2024 m. birželio 25-26 d., statyba, pagal turimą informaciją, geriausiu atveju galėjo prasidėti birželio 26 d., t. y., trečiadienį. Skaičiuojant toliau seka, jog darbuotojai dirbo trečiadienį (26 d.), ketvirtadienį (27 d.) ir penktadienį (28 d.), tuomet šeštadienį - sekmadienį (29-30 d.) buvo ne darbo dienos, ir liepos 1 d., jau buvo pirmadienis, nuo kada prasidėjo darbų „defektų“ šalinimas, užtrukęs lygiai savaitę. Iš viso to galima suprasti, kad atsakovė visą namą sumontuoti ketino per 3 dienas, o „broko“ taisymas užtruko ilgiau nei visos statybos - 7 dienas. Akivaizdu, kad tai nelogiška ir nepagrįsta visiškai jokiais įrodymais. Reikalavimai dėl auto nuomos, kuro visiškai nepagrįsti. Reikalavimas atlyginti nuostolius dėl krano nuomos teikiamas su PVM, nors PVM yra grąžinamas. Kranas išnuomotas ne atsakovės vardu, todėl neaišku, nei kokiame objekte, nei kieno užsakymu ir pan. jis dirbo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Telšių apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies ir sumažino ieškovės UAB „Workman“ atliktų gamybos rangos darbų kainą 29 441,55 Eur suma, priteisė iš atsakovės UAB „Windsor services“ ieškovei UAB „Workman“ 1 413,45 Eur skolą už gamybos rangos darbus, 28,27 Eur delspinigius ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš ieškovės UAB „Workman“ atsakovei UAB „Windsor services“ 10 161 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys, ieškovė UAB Workman“ (rangovė) ir atsakovė UAB „Windsor services“ (užsakovė) 2024 m. gegužės 13 d. sudarė gamybos rangos sutartį dėl pagal suderintą projektą namo elementų pagaminimo. 2024 m. rugsėjo 5 d. ieškovė pareikalavo sumokėti 30 855 Eur skolą (1 failas, e. b. l. 12-13). Atsakovė, atsakydama į pareikalavimą nurodė, kad 4 235 Eur suma už gamybos brėžinius turi įeiti į bendrą gamybos rangos sutartimi šalių nustatytą kainą, UAB „Workman“ darbai buvo atlikti nekokybiškai, UAB „Windsor services“ patyrė 35 127,70 Eur nuostolius, todėl siūlo atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir ieškovei sumokėti atsakovei 8 507,70 Eur nuostolius
14. Iš gamybos rangos sutarties 1.1 punkto formuluotės teismas sprendžia, jog sutarties objektas (darbai) yra namo elementų pagaminimas ir medžiagų, kurios bus reikalingos montuojant elementus statybos vietoje, sukomplektavimas. Sutarties 4.1 punkte numatyta atlyginimo už darbus suma 133 100 Eur, teismo vertinimu apima tik sutartyje nurodytus šiuos darbus. Sutarties 4.4 punktu rangovė (ieškovė) įsipareigojo gyvenamojo namo konstrukcinių brėžinių ir gamybos projektų rengimo darbus (medžiagų užsakymas/pristatymas) bei gyvenamojo namo gamybos ceche darbus atlikti per 34 dienas nuo užsakovės sumokėtos pirmosios įmokos. Su šia sutarties sąlyga besidubliuojanti sąlyga numatyta ir sutarties 5.3 punkte. Teismo vertinimu sutartyje naudojama sąvoka „konstrukcinių brėžinių ir gamybos projektų rengimo darbus“ nereiškia gamybos brėžinių braižymo, paruošimo, o reiškia tai, jog pagal jau 2024 m. balandžio 24 d. (kaip numatyta sutarties 5.4 punkte) suderintus gamybinius brėžinius ieškovė turi pradėti fiziškai užsakinėti, gaminti medžiagas, komplektuoti, surinkinėti namo elementus. Minėtame sutarties 5.4 punkte aiškiai nurodyta, jog visi gamybos brėžinių pakeitimai jau yra suderinti 2024 m. balandžio 24 d., t. y. iki gamybos rangos sutarties pasirašymo, todėl nelogiška, kad tik po sutarties pasirašymo dar būtų numatytas gamybos brėžinių kaip sudėtinės sutartyje numatyto objekto (darbų) dalies rengimas. Atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių atskirą šalių susitarimą, jog gamybos brėžinių parengimo kaina 4 235 Eur įeina į darbų pagal sutartį 133 100 Eur kainą, nepateikė.
15. Teismas konstatavo, kad 4 235 Eur suma už gamybos brėžinių paruošimą neįeina į bendrą gamybos rangos sutartimi už darbus sulygtą kainą, todėl atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 30 855 Eur (26620 Eur trečioji įmoka pagal sutarties 4.2.3 punktą + 4235 Eur pagal 2024 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WORK00001048) ir priešieškinio reikalavimas „pripažinti, kad 4235 Eur pagal 2024 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WORK00001048 už gamybinių brėžinių ruošimą įeina į bendrą 133 100 Eur 2024 m. gegužės 13 d. Gamybos rangos sutarties Nr. WIN-0255 kainą“ atmestinas.
16. Ieškovės atlikti darbai CK nustatyta tvarka perduoti nebuvo, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašytas. Pagaminti namo elementai ir komplektuojančios medžiagos buvo pakrautos į vilkikus ir užsakovui jų neapžiūrėjus, pristatytos į Olandiją. Detalus sąrašas užsakovei perduodamų elementų, komplektuojančių medžiagų atsakovei perduotas nebuvo. Byloje nustatyta, kad iki rangos darbų objekto išvežimo iš ieškovės gamybinių patalpų, atsakovė nebuvo rangovės pakviesta apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą) ir užsakymo komplektuojančias medžiagas. Nepateikdama atliktų gamybos darbų priėmimo-perdavimo akto, ieškovė pažeidė šalių sudarytos gamybos rangos sutarties 3.1.8 punkto nuostatas.
17. Ieškovė jokiais įrodymais neįrodė aplinkybės, kad atliko rangos darbus kokybiškai, kad jie atitinka sutarties ir norminių aktų reikalavimus, yra tinkamai sertifikuoti bei, kad ieškovas tinkamai sukomplektavo namo elementus bei jų montavimui būtinas medžiagas bei surinkimo komponentus, kuriuos įsipareigojo sukomplektuoti pagal sutartį. Detalizuodamas ieškovės atliktų darbų trūkumus ekspertas nurodė, kad stogo laikantys elementai neatitinka gamybinių brėžinių, nes sijų galai nėra nupjauti kampu, kaip pavaizduota brėžiniuose, t. y. neparuošti montavimui ( 3 pav. konsultacinės išvados l. 59). Stogo laikančių elementų brėžiniuose pateikti tik atskiri laikantys elementai, nenurodyti elementų jungčių mazgai, įkirčiai. Dėl to, UAB „Windsor services“ montuodama namą Olandijoje, turėjo perdaryti, perkonstruoti stogo laikančiąsias konstrukcijas objekte Olandijoje, o tai, akivaizdu, lėmė papildomas išlaidas.
18. Iš atsakovės paaiškinimų, eksperto A. S. konsultacinės išvados (išvados l. 70) matyti, kad UAB „Workman“ pagaminti išorinių sienų skydai be perdarymo statybos objekte negalėjo būti tinkamai pritvirtinti prie namo pamatų. Tam, kad būtų galima išorinių sienų skydus pritvirtinti prie pamatų reikėjo jų apatinėje dalyje pritvirtinti papildomus išilginius tašelius, dėl ko reikėjo atlikti ir papildomus grindų pakėlimo darbus, įrengiant papildomą 50 mm betono sluoksnį. Ieškovė to, kad išorinių sienų skydai buvo parengti netinkamai, jokiais įrodymais nepaneigė.
19. Nors pagal sutarties 4.4 punktą ieškovė turėjo po sutarties sudarymo užsakyti medžiagas, sukomplektuoti medžiagas elementų surinkimui, ieškovė teismui net bylos nagrinėjimo teisme metu neteikė jokių įrodymų, kokias komplektuojančias medžiagas būtent šiam objektui užsakinėjo, pirko ir pan. Taigi, teismo vertinimu, atsakovės patirtos išlaidos už komplektuojančių medžiagų trūkumą sudaro ne atsakovės nurodomą 28567,06 Eur, bet 28077,28 Eur (iš atsakovės nurodytos sumos atėmus teismo vertinimu nepagrįstų aukščiau nurodytų prekių kainą su 21 proc. PVM – 489,78 Eur).
20. Į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad būtent dėl trūkumų šalinimo buvo patirtos šios išlaidos: atlyginimas darbuotojams 4697,34 Eur; darbuotojų būsto nuoma 779,82 Eur; auto nuoma 128 Eur, kuras 115,71 Eur. Į bylą nėra pateikta jokių darbuotojų komandiruotės, komandiruotės pratęsimą dėl nenumatytų aplinkybių patvirtinančių įrodymų, duomenų, kiek konkrečiai laiko buvo skirta namo statybai, kokiu atstumu nuo statybos objekto buvo darbuotojų nuomojamas būstas, kad išlaidos degalams už savaitę sudaro 115,71 Eur. Tokioms atsakovės nurodomos aplinkybėms trūksta pagrįstumo, vien tik viename elektroniniame laiške nurodytas atsakovės atstovo sakinys, kad prie stogo dirbame savaitę ir dar dirbsime, nepatvirtina, kad būtent ieškovės darbo trūkumų šalinimui buvo patirtos konkrečiai tokio dydžio išlaidos.
21. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės reikalavimą ieškovei apmokėti krano nuomą už 45,75 val. ir šis reikalavimas mažintinas: trūkumų šalinimo išlaidomis pripažįstama 11 val. krano nuoma už 1364,27 Eur (1127,50 Eur suma, nurodyta krano nuomos sąskaitoje už 11 valandų nuomą 2024 m. liepos 5 d. plius 21 proc. PVM suma-236,78). Apibendrinant, teismas sprendžia, kad atsakovė iš viso patyrė 29441,55 Eur ieškovės darbų trūkumų šalinimo išlaidas (28077,28 Eur už papildomas medžiagas plius 1364,27 Eur už krano nuomą).
22. Taigi, atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 30855 Eur ir atsakovė patyrė 29441,55 Eur išlaidas už ieškovės darbų trūkumų šalinimą. Dėl to, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ir atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies, sumažinant gamybos rangos sutarties kainą, tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistina 1413,45 Eur suma. Už 1413,45 Eur sumą skaičiuojami delspinigiai pagal gamybos rangos sutarties 6.2 punktą už ieškinyje nurodytą 100 dienų terminą sudaro 28,27 Eur. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Apeliantė (ieškovė) UAB „Workman“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti arba panaikinti 2025 m. rugpjūčio 1 d. Telšių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. 2024 m. gegužės 13 d. pasirašyta Gamybos rangos sutartis buvo internetinė - šabloninė, kurią parengė atsakovas UAB „Windsor services“. Sutartyje buvo numatytas punktas, kad ieškovė rengia ne tik sutartus gamybos brėžinius, bet ir konstrukcinius brėžinius. Teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė apie tokią ieškovo pareigą bei, kad tai būtų sąlygoję kažkokius darbų trūkumus.
23.2. Sutartyje numatytas priėmimo – perdavimo akto surašymas buvo tik šabloninė sąlyga, nes jo abi šalys nepasirašė, o atsakovas ir neprašė tokio akto pasirašyti. Visi namo elementai atsakovui ieškovo buvo perduoti pasirašant važtaraščius (kas yra būtina ir privaloma bei buvo atlikta), ir tą aplinkybę patvirtina faktas, jog namo elementai atsakovui buvo perduoti dar 2025 m. birželio 21d. bei išrašyta PVM sąskaita - faktūra Nr. WORK 00001114, o atsakovas jokių pretenzijų ieškovui nereiškė iki pat bylos atsiradimo teisme, kai 2024 m. rugsėjo 27 d. buvo pateikti atsakovo prieštaravimai dėl priimto teismo įsakymo.
23.3. Teismas visą atsakomybę dėl priėmimo – perdavimo akto nepasirašymo perkelia tik ieškovui. Be to, teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, jog netgi jeigu ir būtų buvęs aktas pasirašytas, jame tikrai nebūtų buvę ir net nebūtų galėję būti nurodytos atsakovo pirktos medžiagos, nes tokios medžiagos nebuvo aptartos nei sutartyje (ar jos prieduose), nei detalizuotos paties atsakovo (ar nurodytos jo pateiktuose brėžiniuose). Šiuo atveju susidaro situacija, kai atsakovui užtaisius sienas iš vidinės pusės, yra prašoma nuostolių atlyginimo, motyvuojant neva tai buvo medžiagų trūkumas, nors tokių medžiagų net neturėjo būti.
23.4. Atsakovė savo nuostolius įrodinėja papildomais darbuotojų darbais ir atlyginimu, kuru, apgyvendinimu ir pan., taip pat medžiagomis - vidinių sienų įrengimu, varžtų, vinių trūkumu ir pan., nors ekspertas savo išvadoje niekur nepasisako, kad konkrečių ieškovo nurodytų medžiagų, kurias jis galimai pirko, trūko. Taigi Teismas, priteisdamas neva tai atsakovo patirtus nuostolius, remiasi vien tik deklaratyviais atsakovo teiginiais, kad tam tikrų kažkokių medžiagų trūko, nors nėra žinoma, ar tam tikrų medžiagų tikrai nebuvo, ar jos turėjo būti pristatytos būtent ieškovo, ir ar tos konkrečios medžiagos apskritai buvo panaudotos tame konkrečiame objekte.
23.5. Dėl netinkamai ieškovo atliktų darbų, atsakovė nurodo, kad nuostolius sudaro: 28 567,06 Eur suma papildomos medžiagos, ir papildomos išlaidos: atlyginimai 4697,34 Eur, būsto nuoma 779,82 Eur, krano nuoma 5674,14 Eur, auto nuoma 128,00 Eur, kuras 115,71 Eur, viso 11 395,11 Eur.
23.6. Tuo tarpu atsakovės samdytas ekspertas savo išvadoje, analizuodamas neva tai ieškovo darbų trūkumus, nurodo, jog stogo medinių laikančių konstrukcijų ir išorės sienų skydų perdarymo statybos objekte (Olandijoje) bei grindų lygio pakėlimo, įrengiant papildomą betono sluoksnį kaina, nustatyta Lietuvoje galiojančius skaičiuojamųjų rinkos kainų lygiu sudaro 21513,69 Eur. - tačiau Atsakovas tokių išlaidų, kurias nurodo ekspertas, savo priešieškiniu priteisti neprašo.
23.7. Dėl konkrečių medžiagų trūkumų ir kainų ekspertas apskritai nieko nepasisakė. Teismas, priteisdamas neva tai atsakovo patirtus nuostolius dėl medžiagų trūkumo, neatsižvelgė į tai, kad, pavyzdžiui, kai kurios sąskaitos išrašytos netgi ne atsakovo vardu (pvz, atsakovo 2024-11-08 Pažymoje nurodytos sąskaitos faktūros 019838, 019839 (pozicija pažymoje 1 ir 2), kuriomis neva tai buvo pirktos eglės sijos, yra išrašytos UAB „Windsor“ paslaugos, o ne atsakovo UAB „Windsor services“ vardu, tačiau teismas tokius atsakovo „nuostolius“ priteisia ir laiko juos pagrįstais.
23.8. Teismui taip pat nekilo klausimų ir dėl krano nuomos nuostolių ir pateiktos sąskaitos 5674,14 Eur sumai, kurią atsakovas įvardija kaip patirtus nuostolius ir reikalauja priteisti iš ieškovo. Pažymėtina, kad sąskaita, kurią ieškovas įvardija kaip nuostolius dėl ieškovo darbų defektų taisymo, išrašyta 2024-08-09, sąskaitoje nėra visiškai jokių duomenų, kad kraną nuomojosi atsakovas UAB „Windsor services“, paslaugos gavėjas, kaip suprantama iš dokumento, pateikto ne lietuvių kalba - nurodomas Keizer Unitbouw B.V., jokių apskritai duomenų apie atsakovą nėra, tačiau teismui kažkodėl tokia sąskaita vėlgi neužkliūna.
23.9. Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateiktos sąskaitos matyti, kad kranas buvo naudotas laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 5 d., t. y. būtent tuo laikotarpiu, kai atsakovas tik pradėjo namą montuoti, o ne neva tai vėliau, kai jau taisė „ieškovo darbų defektus“. Jokių duomenų, kad kranas būtų nuomotas vėliau - nėra.
23.10. Analizuojant atsakovės 2024 m. lapkričio 8 d. pateiktą Pažymą „Dėl UAB „Workman“ pagal 2024 m. gegužės 13 d. gamybos rangos sutartį Nr. WIN-0255 pagaminto skydinio namo Olandijoje, Rijkstraatwed 144, trūkstamų medžiagų ir darbų“, matyti, kad įvairios medžiagos buvo perkamos ne tik liepos pradžioje (kai tik namo elementai pasiekė statybos aikštelę ir, tikėtina, dar negalėjo pasimatyti jokie elementų defektai, net jei jie būtų buvę), tačiau visa didžioji medžiagų dalis buvo pradėta pirkti nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. (kas matyti pagal pateiktas sąskaitas faktūras), o paskutinieji dargi ir rugsėjo pradžioje, taigi, jau praėjus atsakovo nurodytam ieškovo „defektų" taisymo laikotarpiui.
23.11. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į ieškovo argumentus bei jo pateiktą informaciją, kad ieškovas nebuvo atsakingas už vidaus sienų įrengimą. Šalys susitarė, ir tai buvo užfiksuota raštu, kad vidaus sienos nebus gaminamos, tačiau iš atsakovo pateiktos 2024-07-08 pažymos dėl trūkstamų medžiagų matyti, kad ne kartą buvo perkamos sienų gibskartonio plokštės, gibskartonio varžtai, fanera, kas, tikėtina, nebuvo pritaikyta išorės sienoms, o būtent panaudota vidaus sienų įrengimui (ir kas neįėjo į ieškovo darbų apimtį), tačiau Teismas vėlgi į tai visiškai neatsižvelgė, ir atsakovo pateiktas sąskaitas laikė pagrįstomis, ko pasėkoje, iš ieškovo buvo priteisti neva tai atsakovo patirti neaiškūs ir nepagrįsti nuostoliai, tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui pasipelnyti ieškovo sąskaita.
23.12. CPK 178 straipsnis numato, kad Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje byloje atsakovas, pateikdamas priešieškinj dėl nuostolių atlyginimo, savo reikalavimus bando įrodyti teiginiais (kad darbų defektų taisymas užtruko savaitę ilgiau, t.y. paskutinę 2024 m. liepos savaitę), sąskaitomis (už 2024 m. liepos pirmą savaitę arba 2024 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesius), darbuotojų išmokėtais atlyginimais (2024 m. 27 savaitę), ir visi tie įrodymai yra prieštaraujantys vieni kitiems, todėl negali būti laikomi pagrįstais ir teisingais.
23.13. Atsižvelgiant į tai, kad šalys pasirašė Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, kad atsakovas skolą pripažino, kad jokių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo iki bylos iškėlimo teisme dienos nereiškė, į tai, kad teismas ieškovo prašomą skolą priteisė 100 proc., nesuprantama, kodėl buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.
23.14. Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, turėjo būti atitinkamai paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos: atsižvelgiant į teismo sprendimą priteisti 100 proc. skolą, tačiau delspinigius – tik iš dalies - ieškinys tenkintas 92 proc. (vietoje prašytų priteisti 33517 Eur, priteista 30883,27 Eur), todėl iš atsakovo turėjo būti priteista 92 proc. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš atsakovo - 8 proc. Taip pat ir su priešieškiniu – teismui tenkinus 66 proc. atsakovo priešieškinio (vietoj prašytų 44 197,17 Eur, priteisus 29 441,55 Eur), atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos, ir tik tada, būtų buvę galima taikyti įskaitymą.
23.15. Atsakovės samdyto eksperto Konsultacinės išvados rengimo išlaidos ir jų atlyginimo klausimas taip pat turėtų būti vertinti kritiškai, netgi jei teismas nuspręstų tenkinti ar iš dalies tenkinti atsakovo priešieškinį. Visų pirma, jos ne tik neprotingai didelės - net 8 470,00 Eur (ir palyginimui - sudaro tokią pat sumą kaip ieškovo visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant žyminį mokestį, eksperto nuomonę bei visas advokato teisinės pagalbos išlaidas], bet nepaisant to, jos iš esmės net nėra susijusios su byloje keliamais reikalavimais, nes net pati atsakovė eksperto išvadomis savo priešieškinio reikalavimo negrindžia. Primintina, kad ekspertas pateikė savo išvadą įvairiais klausimais, nesusijusiais su byla – dėl galimų STR pažeidimų, brėžinių netikslumo ar pan., dėl kurių atsakovas jokių reikalavimų nereiškė, todėl iš esmės eksperto išvada nebuvo reikalinga, dėl ko nepagrįstos ir išlaidos už išvados rengimą.
24. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą „Sumažinti ieškovės UAB „Workman“ atliktų gamybos rangos darbų kainą 29 441,55 Eur suma ir priteisti iš atsakovės UAB „Windsor services“ ieškovei UAB „Workman“ 1413,45 Eur skolą už gamybos rangos darbus, 28,27 Eur delspinigius. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 28,27 Eur delspinigių už 100 dienų, t.y. ieškovo prašomą laikotarpį, juos skaičiuodamas nuo sprendimu priteistos 1413,45 Eur sumos. Tad, atsakovės nuomone, apeliantė nepagrindė savo argumento, kad teismas nepagrįstai delspinigius priteisė iš dalies.
24.2. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius ir paneigtų pirmos instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes, pagrįstas objektyviu, byloje surinktų įrodymų, vertinimu. Apeliantės argumentas, kad teismas tenkino ieškovės reikalavimą „beveik 100 proc.” prasilenkia su protingumo principu ir elementaria logika. Ieškiniu buvo reikalaujama 30 855 Eur skolos ir 2 662 Eur delspinigių, bendra suma 33 517 Eur. Pirmos instancijos teismas ieškovei vietoj ieškiniu prašytų priteisti 33 517,00 Eur priteisė tik 1 413,45 Eur skolą už gamybos darbus ir 28,27 Eur delspinigių, viso 1 444,72 Eur. Išvedus patenkintų ieškininio reikalavimų proporciją ir gaunasi 4 proc. Tad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė CPK nustatyta tvarka.
24.3. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius ir paneigtų pirmos instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes, pagrįstas objektyviu, byloje surinktų įrodymų, vertinimu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus rangos darbus ir delspinigių priteisimo bei tenkintas atsakovės priešieškinis dėl rangos darbų kainos sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB Workman“ (rangovė) ir atsakovė UAB „Windsor services“ (užsakovė) 2024 m. gegužės 13 d. sudarė gamybos rangos sutartį dėl pagal suderintą projektą namo elementų pagaminimo (el. b. t. I, l. 5 – 8).
29. Dar iki gamybos rangos sutarties pasirašymo šalys derino sutarties sąlygas, ieškovė pagal atsakovės pateiktą projektą ir konstrukcinius brėžinius ruošė gamybos brėžinius pagal projektą ir 2024 m. sausio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija WORK Nr. 00001048 (el. b. t. I, l. 69). Gamybos brėžinių paruošimui atsakovė ieškovei perdavė konstrukcinius brėžinius „Static calculations“ (el. b. t. II, l. 27 – 440).
30. 2024 m. gegužės 13 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija WORK Nr. 00000185 pagal gamybos rangos sutartį 66550 Eur sumai (el. b. t. I, l. 70). 2024 m. gegužės 14 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 33 275 Eur (el. b. t. I, l. 72) ir 2024 m. birželio 11 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 33 275 Eur (el. b. t. I, l. 73).
31. 2024 m. birželio 21 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija WORK Nr. 00001114 už namo elementus ir medžiagas montavimui bendrai 133 100 Eur sumai (el. b. t. I, l. 9). 2024 m. birželio 25 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 20 000 Eur (el. b. t. I, l. 74). 2024 m. birželio 27 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 19 930 Eur (el. b. t. I, l. 75).
32. 2024 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė atsakovei išsiuntė priminimą dėl 30 855 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą serija WORK Nr. 00001114 sumokėjimo (el. b. t. I, l. 10). Tą pačią dieną šalių finansininkės suderino šalių tarpusavio įsiskolinimus, nustatant, kad atsakovės skola ieškovei yra 30 855 Eur (el. b. t. I, l. 11).
33. 2024 m. rugsėjo 5 d. ieškovė pareikalavo sumokėti 30 855 Eur skolą (el. b. t. I, l. 12-13). Atsakovė, atsakydama į pareikalavimą nurodė, kad 4 235 Eur suma už gamybos brėžinius turi įeiti į bendrą gamybos rangos sutartimi šalių nustatytą kainą, UAB „Workman“ darbai buvo atlikti nekokybiškai, UAB „Windsor services“ patyrė 35 127,70 Eur nuostolius, todėl siūlo atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir ieškovei sumokėti atsakovei 8 507,70 Eur nuostolius (el. b. t. I, l. 81-82).
34. Stogo brėžiniuose ir nuotraukose užfiksuoti neatitikimai tarp brėžinyje numatytos stogo konstrukcijos ir faktinės situacijos objekte (el. b. t. I, l. 85-108).
35. Sąskaitose nurodytos UAB „Windsor services“ pirktos ir į objektą Rijksstraatweg 144 Olandijoje pristatytos prekės (el. b. t. I, l. 109-146, 158-163; el. b. t. III, l. 39 – 44, 74 – 75).
36. Krano nuoma laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 5 d. kainavo 5674,14 Eur (1 failas, e. b. l. 147).
37. 2024 m. lapkričio 8 d. pažymoje nurodytas pagal gamybos rangos sutartį pagaminto skydinio namo trūkstamų medžiagų ir darbų sąrašas su kainomis, kur nurodyta, kad trūkstamų medžiagų kaina 28567,06 Eur, o papildomos išlaidos sudaro 11395,11 Eur (1 failas, e. b. l. 164-170).
38. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės UAB „Windsor services“ atsiskaitymo su ieškove UAB „Workman“ pagal šalių sudarytą 2024 m. gegužės 13 d. gamybos rangos sutartį ir dėl ieškovės atliktų rangos darbų kokybės.
39. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 30 855 Eur skolą, kurią sudaro 26 620 Eur skola už atliktus rangos darbus pagal Sutartį ir 4 235 Eur skola už gamybinių brėžinių ruošimą (papildomi rangos darbai). Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti, kad UAB „Workman“ 4 235,00 Eur pagal 2024 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WORK00001048 už gamybinių brėžinių ruošimą įeina į bendrą 133 100 Eur Sutarties kainą; sumažinti Sutarties kainą netinkamai atliktų darbų verte, t. y. 39 962,17 Eur suma, kuri yra atliktų rangos darbų trūkumų ištaisymo dydžio suma ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 13 342,17 Eur permoką.
40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 4 235 Eur suma už gamybos brėžinių paruošimą neįeina į bendrą gamybos rangos sutartimi už darbus sulygtą kainą. Taip pat, kad ieškovė neįrodė, jog visus rangos darbus atliko kokybiškai bei, kad ieškovė tinkamai sukomplektavo namo elementus bei jų montavimui būtinas medžiagas, surinkimo komponentus, kuriuos įsipareigojo sukomplektuoti pagal Sutartį, atsakovė įrodė, kad patirtos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 29 441,55 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas sumažino rangos darbų kainą šia suma ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 413,45 Eur sumą už neapmokėtus rangos darbus, taip pat 28,27 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo priteisiamos 1 413,45 Eur sumos.
41. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 29 441,55 Eur rangos darbų kainos sumažinimo ir atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteista 1 413,45 Eur suma. Ieškovė taip pat ginčija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik 28,27 Eur delspinigius bei netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog atsakovė pagrindė, kad atlikti rangos darbai su trūkumais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino darbų kainą 29 441,55 Eur suma. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai paskaičiavo delspinigius nuo 1 413,45 Eur sumos ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl skolos už rangos darbus (ne)priteisimo ir rangos darbų kainos (ne)sumažinimo
42. Pagal rangos sutartį viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika (jei sutartis nenumato ko kita) pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).
43. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo specifiniu dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas atitinkamai juos priimti ir sumokėti rangovui. Statybos rangai be bendrųjų rangos teisinius santykius reglamentuojančių normų taikomos ir specialiosios CK XXXIII skyriaus III skirsnio nuostatos. CK 6.681 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).
44. Nagrinėjamu atveju pagal šalių Sutartį rangovė UAB „Workman“ įsipareigojo pagal suderintą projektą pagaminti namo elementus pagal gamybos brėžinius ir atlikti kitus darbus ir/ar sukomplektuoti medžiagas, kurios bus reikalingos montuojant elementus statybos vietoje sutartyje numatytais terminais ir tvarka, o užsakovė UAB „Windsor services“ įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas statybos darbams vykdyti sąlygas, tinkamai atliktus darbus priimti, sutartyje numatytais terminais ir tvarka sumokėti rangovei šalių sutartą atlyginimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat bendrosios rangos teisinių santykių normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
45. Tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos sutarties bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje yra nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Ši procedūra nėra savitikslė ir yra siejama su svarbių padarinių abiem šalims atsiradimu. Be kita ko, užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda būtent po to, kai yra priimtas darbų rezultatas. Tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus šią užsakovo pareigą, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
46. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė (rangovė) neperdavė atsakovei rangos darbų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu ir atsakovė rangos darbus (namo elementus ir komplektuojančias medžiagas) iš esmės apžiūrėjo tik tuomet, kai jie buvo pristatyti sutartame objekte Olandijoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, nepateikdama atliktų gamybos darbų priėmimo – perdavimo akto, pažeidė Sutarties 3.1.8 punkto nuostatas. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad minėta Sutarties sąlyga buvo šabloninė, atskirai dėl jos tartasi nebuvo. Be to, jos vertinimu, teismas visą atsakomybę nepagrįstai perkėlė tik ieškovei, neatsižvelgė į tai, jog pati atsakovė nepriėmė ir nereikalavo priimti darbus perdavimo – priėmimo aktu.
47. Sutarties 3.1.8 punktu ieškovė įsipareigojo informuoti užsakovę apie darbų pabaigimą ir galimybę priduoti darbus ne vėliau kaip likus penkioms dienoms iki darbų priėmimo – perdavimo bei pateikti užsakovui priėmimo – perdavimo aktus.
48. Teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstais ieškovės argumentus, kad Sutartyje numatytas priėmimo – perdavimo akto surašymas buvo tik šabloninė sąlyga, nes Sutartis buvo internetinė – šabloninė, kurią parengė atsakovė, be to, atsakovė ir neprašė tokio akto pasirašyti, o visi namo elementai atsakovei perduoti pasirašant važtaraščius. Pirma, iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo 2024 m. gegužės 9 d. – 15 d. matyti, kad šalys derino Sutarties sąlygas bei koregavo Sutartį, todėl nesutiktina, kad Sutarties sąlygos buvo šabloninės bei nesuprantamos šalims (el. b. t. I, l. 58 – 63). Net ir laikant, kad ši sąlyga buvo šabloninė, pareiga rangos darbus perduoti darbų perdavimo – priėmimu aktu yra įtvirtinta ne tik šalių Sutartyje, tačiau ir įstatyme, kaip antai CK 6.694 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuris užsiima kapitalo skydinių – karkasinių namų gaminimo ir surinkimo veikla, todėl jai turi būti žinoma ir suprantama pareiga perduoti rangos darbus priėmimo – perdavimo aktu. Šiame kontekste pažymėtina, kad užsakovo pareiga priimti darbus atsiranda kuomet jie yra perduodami aptariamu aktu, tačiau atsakovė nebuvo gavusi jokio akto, todėl negalėjo jo nei priimti, nei nepriimti.
49. Antra, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje nurodoma, be kita ko, siuntėjo bei gavėjo duomenys, krovinio pavadinimas, kiekis ir svoris (KTK 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, važtaraštis detalizuoja (pagrindžia) suteiktos vežimo paslaugos turinį. Tuo tarpu darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme nustatytas specialus darbų atlikimą patvirtinantis įrodymas, kuris turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Todėl ieškovės minimas važtaraštis šiuo atveju negali būti prilyginamas darbų priėmimo – perdavimo aktui.
50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad darbų atlikimo perdavimo – priėmimo aktas su jame pateikta informacija apie darbų atitinkamu laikotarpiu atlikimo mastus bei medžiagų įsigijimo bei sunaudojimo kiekius yra reikšmingas tam, jog, palyginus jo duomenis su kitais teiktais rašytiniais įrodymais, būtų tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės apie realiai atliktų darbų pagal sutartį mastą bei panaudotų medžiagų kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007). Minėta, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo, be kita ko, sukomplektuoti/perduoti atitinkamas rangos dargų medžiagas, todėl nesutiktina su apeliante, kad net jei ir būtų buvęs pasirašomas aktas, jame tikrai nebūtų buvę ir net nebūtų galėję būti nurodytos atsakovės įsigytos ir perduodamos medžiagos.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais.
52. Taigi nors šiuo atveju rangos darbai nebuvo perduoti darbų atlikimo perdavimo – priėmimo aktu, tačiau byloje nėra ginčo, kad darbai faktiškai buvo perduoti ir atsakovė pagal Sutartį ir už atliktus papildomus darbus liko nesumokėjusi ieškovei 30 855 Eur sumos, tačiau nuo ieškinio reikalavimų atsakovė gynėsi priešieškiniu, įrodinėdama, kad atlikti ir perduoti rangos darbai yra su trūkumais, todėl prašė sumažinti Sutarties kainą 39 962,17 Eur suma.
53. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
54. Specialieji užsakovo teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
55. Minėta, kad šiuo atveju atsakovė priešieškinyje suformulavo reikalavimą – sumažinti Sutarties kainą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užsakovo reikalavimas sumažinti kainą taikomas tais atvejais, kai darbų rezultatą užsakovas priima, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal statybos rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021). Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).
56. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ieškovei pristačius į objektą rangos darbus ir pradėjus surinkinėti stogą paaiškėjo, kad rangovės atlikti darbai nekokybiškai, be to, nors buvo susitarta dėl skydinio namo, kaip vientiso objekto kainos, tačiau rangovės pagamintas ir į montavimo vietą atvežtas gaminys buvo nepilnai sukomplektuotas, t. y. be dalies būtinų medžiagų. Pradėjus montavimo darbus problemos prasidėjo tuomet, kai, gavus namo stogo gegnių supjovimo brėžinius ir atvykus medienai, pastebėta, kad jos dalys nėra supjautos ir padarytos ne pagal gamybos brėžinius. Atsakovės vertinimu, tokiu būdu ieškovė neįvykdė Sutarties 1 p. numatyto įsipareigojimo pagaminti namo elementus pagal suderintą projektą, sukomplektuoti medžiagas, kurios bus reikalingos montuojant elementus statybos vietoje numatytais terminais ir tvarka. Apie konkrečius rangovės atliktų darbų trūkumus atsakovė informavo ieškovės atstovą, tačiau ieškovė net kviečiama neatvyko į statybos objektą įvertinti fiksuojamų darbų trūkumų, visiškai nustojo bendradarbiauti. Atsakovė įrodinėjo, kad dėl trūkumų šalinimo išlaidos sudarė 39 962,17 Eur sumą,
57. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl trūkumų šalinimo atsakovė patyrė 29 441,55 Eur nuostolių, todėl priešieškinį tenkino iš dalies ir šia suma sumažino rangos darbų kainą. Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovė priėmė darbus ir juos naudojo, jokių pretenzijų anksčiau nereiškė, skolą pripažinimo pasirašydama tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, be to, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė pagrindė, jog darbai atlikti su trūkumais, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo mažinti Sutarties kainą.
58. Pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė klaidingai nurodo, kad atsakovė apie darbų trūkumus ieškovės neinformavo ir pretenzijas pradėjo reikšti tik tuomet, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė 2024 m. liepos 3 d. rašė ieškovei „Ko mes prašom vis negaunam, šitas brėžinys nieko neparodo ko mum reikia, dar kartą prašome ir skubiai. Reikalinga: konstruktyvo stogo surinkimo brėžiniai, kur matytųsi 7 balkių taškai, balkių kampų supjovimai su laipsniais“ (el. b. t. I, l. 64). Taip pat, atsakovė 2024 m. liepos 5 d. ieškovei rašė „visą savaitę bandome gauti atsakymus į klausimus, bet niekas nenori iš Jūsų pusės atsakyti, iki šiol nėra stogo kontruktyvo surinkimo brėžinių, vyrai patys sprendžia klausimus su kitų įmonių specialistais, visi nustulbę, kaip mes nieko neturime...Sekanti, stogo skydai blogai pagaminti, minimum dviejų neatitinka ilgiai 8-11 cm ilgesni, nelygus ir kita, pagrindiniai 7 balkei nera supjauti sandėlį...bandome gaut iš Jūsų atsakymus ir sprendimus, bet niekas nesiruošia jų pateikt, šiai dienai mes patiriame dideles išlaidas kurios yra fiksuojamos“ (el. b. l. 66). Pažymėtina, kad rangos darbai perduoti 2024 m. birželio 21 d., taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė netrukus po darbų gavimo reiškė pretenzijas ieškovei. Visgi, šalims nepavyko rasti bendro sutarimo, ieškovė laikė, jog viskas perduota tinkamai.
59. Antra, aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovės buhalterė 2024 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 30 855 Eur, nepaneigia atsakovės teisės reikšti reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tarpusavio skolų suderinimo akto įrodomosios reikšmės, išaiškino, kad tarpusavio skolų suderinimo aktas nors ir yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu ar iš viso su aktu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokį aktą ar jame nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1214/2000).
60. Trečia, pasisakant dėl rangos darbų trūkumų, pažymėtina, kad atsakovė byloje trūkumus įrodinėjo paaiškinimais, nuotraukomis, šalių susirašinėjimais, eksperto konsultacine išvada. Tuo tarpu ieškovė, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių rašytinių įrodymų, kad atliko rangos darbus kokybiškai, jog jie atitinka sutarties ir norminių aktų reikalavimus, yra tinkamai sertifikuoti bei, kad ieškovė tinkamai sukomplektavo namo elementus bei jų montavimui būtinas medžiagas bei surinkimo komponentus, kuriuos įsipareigojo sukomplektuoti pagal sutartį, į bylą nepateikė. Šiuo atveju ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės tik kvestionuoja atsakovės pateiktus įrodymus ir pirmosios instancijos atliktą įrodymų vertinimą, todėl šiuo atveju taip pat aktualios įrodymų vertinimo taisyklės.
61. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas).
62. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
63. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).
64. Taigi, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).
65. Nagrinėjamu atveju pagal Sutartį ieškovės atliekami darbai apėmė namo elementų pagaminimą ir/ar medžiagų, reikalingų montuojant elementus statybos vietoje (Olandijoje) sukomplektavimą. Atsakovė įrodinėdama rangos darbų trūkumus savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą dėl išvados pateikimo. Ekspertas A. S. padarė išvadą, kad UAB „Workman“ pagamintų namo elementų kokybė turėjo būti kaip gaminių, visiškai užbaigtų gamybinėse patalpose, paruoštų montavimui ir sukomplektuotų su medžiagomis (detalėmis- varžtais, vinimis, medvaržčiais ir pan.), reikalingomis montuojant namo elementus statybos objekte. Išvadoje taip pat nurodoma, kad namo elementų perdarymas ar perkonstravimas statybos vietoje ieškovės parengtuose brėžiniuose numatytas nebuvo. Detalizuodamas ieškovės atliktų darbų trūkumus ekspertas nurodė, kad stogo laikantys elementai neatitinka gamybinių brėžinių, nes sijų galai nėra nupjauti kampu, kaip pavaizduota brėžiniuose, t. y. neparuošti montavimui. Stogo laikančių elementų brėžiniuose pateikti tik atskiri laikantys elementai, nenurodyti elementų jungčių mazgai, įkirčiai. Dėl to, UAB „Windsor services“ montuodama namą Olandijoje, turėjo perdaryti, perkonstruoti stogo laikančiąsias konstrukcijas objekte Olandijoje, o tai, akivaizdu, lėmė papildomas išlaidas. Taipogi, UAB „Workman“ pagaminti išorinių sienų skydai be perdarymo statybos objekte negalėjo būti tinkamai pritvirtinti prie namo pamatų. Tam, kad būtų galima išorinių sienų skydus pritvirtinti prie pamatų reikėjo jų apatinėje dalyje pritvirtinti papildomus išilginius tašelius, dėl ko reikėjo atlikti ir papildomus grindų pakėlimo darbus, įrengiant papildomą 50 mm betono sluoksnį.
66. Taigi eksperto konsultacinėje išvadoje nustatyti stogo konstrukcijos elementų ir išorinių namo sienų elementų trūkumai. Ekspertas konsultacinėje išvadoje parengė šių trūkumų pašalinimui lokalinę sąmatą, kuri sudaryta pagal 2024 m. spalio mėn. kainas. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad medinių stogo rėmo konstrukcijų įrengimas, kranas, stogo skydų medinių konstrukcijų įrengimas iš gamyklinių elementų, medinių sienų karkaso tašelių tvirtinimas prie medinių sienų konstrukcijų, betoninių grindų dangų įrengimas siurbliu, betoninių grindų armavimas tinklais gali kainuoti 21 513,69 Eur (pagal Lietuvos kainas).
67. Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės neginčija eksperto nustatytų trūkumų, tačiau tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovės nuostolių suma neatitinka eksperto nustatytų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų.
68. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė byloje įrodinėjo, jog patyrė 39 962,17 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, kurias sudaro 28 567,06 Eur suma už papildomas medžiagas; 4 697,34 Eur atlyginimai darbuotojams; 779,82 Eur darbuotojų būsto nuoma; 5 674,14 Eur krano nuoma; 128 Eur automobilio nuoma; 115,71 Eur kuras. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė įrodė, kad patyrė 29 441,55 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, kurias sudaro 28 077,28 Eur medžiagos ir 1 364,27 Eur krano nuoma. Nors apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja visus 39 962,17 Eur nuostolius, tačiau atsakovei neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytos trūkumų šalinimo sumos, teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl priteistų trūkumų šalinimo išlaidų (ne)pagrįstumo.
69. Ekspertas konsultacinėje išvadoje nurodė, kad stogo medinių laikančių konstrukcijų ir išorės sienų skydų perdarymo statybos objekte (Olandijoje) bei grindų lygio pakėlimo, įrengiant papildomą betono sluoksnį kaina, įvertinta kaip analogą taikant Lietuvoje galiojančias skaičiuojamąsias rinkos kainas, todėl šiuo lygiu nustatyta kaina sudaro 21 513,69 Eur: 14 107,47 Eur stogas, 531,52 Eur sienos ir 3 140,92 Eur grindys. Teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas paaiškino, kad sudarydamas sąmatą jis nevertino papildomų medžiagų, pvz. vatos papildomos sluoksnio ir kt., kadangi jam nebuvo pateikta pakankamai dokumentų ir net neturi duomenų ką ieškovė iš tikrųjų pakrovė ir atvežė atsakovei (2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 5 min. – 1 val. 6 min.). Todėl vien tai, kad eksperto išvadoje nenurodyta medžiagų, kurias pati atsakovė įsigijo po darbų perdavimo ir už jas patirta suma prašo sumažinti darbų kainą, nepagrindžia, jog už jas patirtos išlaidos nepagrįstos.
70. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovės patirtus nuostolius, rėmėsi vien tik deklaratyviais atsakovės teiginiais. Atsakovė trūkstamų medžiagų ir darbų kiekį grindė savo pačios sudaryta 2024 m. lapkričio 8 d. pažyma, kuri sudaryta remiantis byloje pateiktomis sąskaitomis faktūromis. Nors, kaip nurodo apeliantė, kai kurios sąskaitos faktūros išrašytos ne atsakovės vardu, o pavyzdžiui UAB „Windsor“, tačiau byloje esantys mokėjimai: 2024 m. birželio 26 d. 269,31 Eur, 2024 m. liepos 2 d. 2 820,86 Eur, 2024 m. rugpjūčio 19 d. 3 177,25 Eur, 2024 m. lapkričio 8 d. 5 000 Eur, 2024 m. rugsėjo 3 d. 8 373,26 Eur, 2024 m. gruodžio 16 d. 16 d. 4 000 Eur, 2025 m. sausio 13 d. 12 747,14 Eur (el. b. t. I, l. 159 – 163; el. b. t. III, l. 39 – 44), patvirtina, kad sąskaitas apmokėjo būtent UAB „Windsor service“. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors ieškovė kvestionuoja, jog atsakovė nepagrindė, kad tam tikrų medžiagų tikrai nebuvo ir jų tikrai reikėjo, tačiau Sutarties 4.4 punktu rangovė (ieškovė), be kita ko, įsipareigojo atlikti gamybos projektų rengimo darbus (medžiagų užsakymą/pristatymą), todėl nesant darbų priėmimo – perdavimo akto, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei kilo pareiga pagrįsti, kad visos medžiagos buvo perduotos atsakovei. Šiuo atveju ieškovė nepagrindė kokias medžiagas perdavė atsakovei, tokiu būdu nepagrįstai perkeldama įrodinėjimo naštą išimtinai tik atsakovei.
71. Ieškovė ginčydama minėtoje atsakovės 2024 m. lapkričio 8 d. pažymą taip pat tvirtina, kad iš jos matyti, jog kai kurios medžiagos buvo įsigytos tik rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, nors defektų šalinimo darbai vyko liepos mėnesį, todėl jos teigimu, medžiagos galėjo būti panaudotos namo vidaus įrengimui, už kuriuos ieškovė nebuvo atsakinga. Visgi, ieškovė bylos nagrinėjimu metu nekėlė šio klausimo, nors teismo posėdžių metu uždavinėjo atsakovės atstovei ir atsakovės vadovui klausimus, įskaitant ir apie minėtoje pažymoje nurodytas medžiagas. Be to, atsakovės atstovė pasisakydama dėl tarpusavio skolų suderinimo akto teismo posėdžiu metu nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. buhalterė pasirašė šį aktą, kadangi dar nebuvo žinoma galutinė darbų trūkumų suma, tikslinamos sumos. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtina, kad už medžiagas galėjo būti išrašomos sąskaitos ir 2024 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Juolab, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodinėjo, jog pažymoje nurodytos medžiagos negalėjo būti panaudotos objekte ir medžiagos apskritai nesusijusios su rangos darbų trūkumų šalinimu. Be to, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais išrašyta tik maža dalis sąskaitų.
72. Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nebuvo atsakinga už vidaus sienų įrengimą. Atsakovės vadovas M. S. teismo posėdžio metu atsakydamas į ieškovės klausimus dėl aptariamų aplinkybių paaiškino, kad buvo skirtingos sienos ir buvo reikalinga surinkti vidines namo sienas, vidinės pertvaros atkeliavo kartu, kurios turėjo būti surinkinėjamos vietoje su ieškovės pristatytomis medžiagomis. Vietoje buvo surinkinėjamos būtent mažosios vidinės sienos, o ne storesnės sienos, kurias nurodo ieškovė (2025 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 37 min. iki 1 val. 59 min.). Taigi pažymoje nurodomos medžiagos, susijusios su sienų trūkumais, buvo panaudotos ne ieškovės nurodomoms 100 mm vidinėms sienoms. Be to, sienų trūkumų išlaidos numatytos ir konsultacinėje išvadoje pateiktoje lokalinėje sąmatoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepaneigė šių aplinkybių.
73. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė patyrė 1 364,27 Eur trūkumų šalinimo išlaidų už krano nuomą. Aplinkybę, kad 1 346,27 Eur krano išlaidos pagrįstos patvirtina eksperto konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, kad šiuo atveju buvo reikalingas kranas atliekant stogo trūkumų šalinimus. Ieškovė nepagrindė, kad šiuo atveju kranas nebuvo reikalingas. Aplinkybė, kad atliekami skydinio namo surinkimo darbai užsitęsė savaitę ilgiau, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad kranas buvo naudojamas būtent tik paskutinę 2024 m. liepos mėnesio savaitę.
74. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.662 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamu atveju pareiga laiku ir kokybiškai pagaminti namo elementus pagal gamybos brėžinius ir atlikti kitus darbus ir/ar sukomplektuoti medžiagas, kurios bus reikalingos montuojant elementus statybos vietoje, buvo įstatyminė ir sutartinė ieškovės (rangovės) pareiga, todėl nesutikdama su atsakovės (užsakovės) nurodytais darbų trūkumais, ieškovė turėjo teisę pasitelkti ekspertą darbų trūkumų įvertinimui, tačiau ja nesinaudojo, jokių rašytinių įrodymų apie tinkamai atliktus rangos darbus, pristatytas medžiagas į bylą nepateikė.
75. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvados, kad ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės vertina tik pavienius įrodymus, o ne kartu ir jų visumą bei atsakovės pateiktus įrodymus kvestionuoja iš esmės tik savo subjektyviu vertinimu, nepateikdama jokių paneigiančių įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, tačiau ir jų visumą, pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė šiuo atveju įrodė, kad viso patyrė 29 441,55 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, kurios sudaro pagrindą šia suma sumažinti rangos darbų kainą.
Dėl priteisiamų delspinigių sumos
76. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2662 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 30 855 Eur skolos už laikotarpį nuo kitos dienos, kai turėjo būti apmokėta sąskaita (2024 m. liepos 6 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2024 m. spalio 14 d.), taikant 0,02 proc. normą.
77. Pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies šį ieškovės reikalavimą ir priteisė 28,27 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 1 413,45 Eur priteistą ieškovei sumą, skaičiuojant pagal gamybos rangos sutarties 6.2 punktą už ieškinyje nurodytą 100 dienų terminą.
78. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su priteista delspinigių suma, ieškovės vertinimu, ieškinys buvo tenkintas 100 proc., be to, šalys pasirašė Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, kuris patvirtina, jog atsakovė skolą pripažino, jokių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo iki bylos iškėlimo teisme dienos nereiškė, todėl ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo turėjo būti tenkintas pilna apimti. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad aplinkybė, jog ieškovei priteista 1 413,45 Eur suma patvirtina, jog ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus darbus priteisimo nebuvo tenkintas 100 proc. ir teismas pagrįstai delspinigius paskaičiavo nuo 1 413,45 Eur sumos.
79. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
80. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas).
81. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 6.2 punktu sulygo, kad užsakovei nevykdant Sutarties 4.2. punktuose nurodytų pareigų, užsakovė moka rangovei 0,02 proc. delspinigių nuo Sutarties kainos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 4.2 punte šalys susitarė dėl sutarties kainos (133 100 Eur) mokėjimo tvarkos, galutinė įmoka turėjo būti atlikta per 14 d. po gaminio elementų išvežimo. Susitarimo fakto šalys neginčija. Todėl laikytina, kad šalys buvo susitarusios dėl netesybų mokėjimo laiku neapmokėjus už darbus (CK 6.71 straipsnis).
82. Taigi šiuo atveju šalys Sutartimi susitarė dėl delspinigių, kurie skaičiuojami nuo Sutarties kainos, o ne nuo likusios apmokėti sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei didžiąją dalį Sutarties kainos, netesybų skaičiavimas nuo visos sutarties sumos neatitiktų protingumo teisingumo principų. Teisingumo kriterijų teismo vertinimu atitinka netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos Sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, kadangi toks aiškinimas labiausiai atitinka sutarties, kuri bendrai buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021). Be to, šiuo atveju pati ieškovė ieškiniu prašė delspinigius priteisti nuo nesumokėtos sumos.
83. Pasisakant dėl ieškinio tenkinimo dalies nesutiktina su apeliante, jog ieškinys dėl skolos priteisimo už rangos darbus šiuo atveju buvo tenkintas 100 proc. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti 30 855 Eur skolą už atliktus rangos darbus. Tuo tarpu atsakovė gindamasi nuo ieškiniu prašė sumažinti rangos darbų kainą. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės atliktų gamybos rangos darbų kainą 29 441,55 Eur suma ir priteisė iš atsakovės ieškovei 1 413,45 Eur skolą už gamybos rangos darbus. Taigi akivaizdu, kad ieškinys nebuvo tenkintas 100 proc. Atitinkamai, taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju ieškinį tenkinus iš dalies ir priteisus ieškovei iš atsakovės 1 413,45 Eur skolą už rangos darbus, delspinigiai skaičiuojami būtent nuo šios sumos, o ne nuo 30 855 Eur sumos, kadangi sumažinus rangos darbų kainą, faktiškai neįvykdyta prievolės dalis, už kurią atsakovė yra atsakinga, sudaro 1 413,45 Eur. Aplinkybė, kad šalys buvo sudariusios tarpusavio skolų suderinimo aktą ir pareikalavo sumažinti darbų kainą tik ieškovei pareiškus ieškinį teisme, teisinės reikšmės neturi, kadangi delspinigiai gali būti skaičiuojami tik nuo realios, galutinės ir teisiškai pagrįstos skolos sumos, t. y. negali būti skaičiuojami nuo sumos, kurios mokėti atsakovė nebeprivalo.
84. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 28,27 Eur delspinigius, apskaičiuojant juos nuo 1 413,45 Eur sumos, taikant 0,02 proc. normą už 100 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
85. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantės tvirtinimu, atsižvelgiant į teismo sprendimą priteisti 100 proc. skolą, tačiau delspinigius – tik iš dalies – ieškinys tenkintas 92 proc. (vietoje prašytų priteisti 33 517 Eur, priteista 30 883,27 Eur), todėl iš atsakovo turėjo būti priteista 92 proc. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovės – 8 proc. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė už eksperto konsultacine išvadą patirtas išlaidas.
86. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 36 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktas).
87. Priėjus išvados, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl skolos priteisimo už rangos darbus nebuvo tenkintas 100 proc., nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinio suma sudarė 33 517 Eur, ieškinys tenkintas 1 441,72 Eur sumoje, taigi ieškinys tenkintas 4 proc. (1 441,71 Eur x 100 proc. / 33 517 Eur). Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašė sumažinti darbų kainą 44 197,17 Eur suma, todėl darbų kainą sumažinus 29 441,55 Eur suma ir atmetus reikalavimą dėl 4 235 Eur sumos priskyrimo Sutarties kainai, laikytina, kad priešieškinis tenkintas 66 proc. (29 441,55 Eur x 100 proc. / 44 197,17 Eur).
88. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad 8 470 Eur išlaidos už eksperto A. S. konsultacinę išvadą nėra susijusios su bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas priteisė.
89. Bylinėjimosi išlaidomis yra laikomos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis), prie kurių priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
90. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina apeliantė, bylos nagrinėjimo metu atsakovė rėmėsi eksperto konsultacine išvada. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, aptariama išvada rėmėsi ir teismas priimdamas sprendimą. Aplinkybė, kad atsakovė neprašė priteisti už visus rangos darbus, nustatytus išdavoje, niekaip nepatvirtina, jog ši išvada nebuvo susijusi su nagrinėjama byla, kadangi išvadoje buvo vertinami būtent ginčo rangos darbai. Ieškovė taip pat nepagrindė, jog suma už parengtą konsultacinę išvadą yra nepagrįstai didelė, nepateikė analogiškų konsultacinių išvadų įkainių.
91. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų taisyklių ir tinkamai jas paskirstė.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
92. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies ir iš dalies atmesdamas atsakovės priešieškinį, skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė bei teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims bei išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
93. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
94. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 815 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Workman“ apeliacinį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Windsor services“, juridinio asmens kodas 305576280, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Workman“, juridinio asmens kodas 301846351, 1 815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Braždienė
Virginijus Kairevičius
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė