Administracinė byla Nr. I-184-342/2008
Bylos kategorija 1.10
Procesinio sprendimo kategorija 15.4.,61
(S)

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008
m. vasario 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmos
Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai
Plungės rajono policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas
prašo priteisti 200000 Lt neturtinės žalos ir 200000 Lt neturtinės žalos
padarytos fizinei sveikatai.
Pareiškėjas nurodo, kad jo laikymo sąlygos Plungės rajono policijos
komisariato areštinėje pažeidė pareiškėjo teises, teisės aktų normas, padarė
didžiulę neturtinę, moralinę bei fizinę sveikatai žalą, nes Plungės rajono policijos
komisariate jam buvo iškelta baudžiamoji byla, dėl ko dažnai etapuotas
apklausai į policijos komisariato areštinę, kurioje buvo nuo 2001 m. gruodžio
13 d. iki 2001 m. gruodžio 30 d., nuo 2003 m. liepos 21 d. iki 2003 m. liepos 24 d., nuo 2004 m. sausio 21 d. iki 2004 m. sausio 27 d. Areštinėje nėra dušo, dezinfekcinės kameros, pasimatymų ir kratos kambario, natūralaus kamerų
apšvietimo, o esamas dirbtinis apšvietimas - nepakankamas, kamerose nėra
unitazų, praustuvių, vandens, būtiniausio inventoriaus, neduodami lovos
skalbiniai, minkštas čiužinys, kurie turi būti dezinfekuojami, nesudarytos
sąlygos vieną valandą pasivaikščioti kieme. Teigia, kad šios laikymo areštinėje
sąlygos jį pažemino, darė neigiamą įtaką, moraliai gniuždė ir sukėlė didžiulį
stresą. Tokios laikymo sąlygos, pareiškėjo įsitikinimu, prieštarauja Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui,
Lietuvos Respublikos teisės aktų normoms. Laikymo sąlygų areštinėje neatitikimą
elementariems sanitariniams, higienos reikalavimams įrodo Seimo kontrolierius 2004
10 22 pažyma Nr. 4D-2004/01-648.
Pareiškėjas į teismo posėdį
neatvyko, apie posėdį pranešta, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsakovas atsiliepimu į skundą
prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad patikslinti kokiais
laikotarpiais jų areštinėje buvo laikomas pareiškėjas negali, kadangi apskaitos
žurnalai saugomi trejus metus, areštinės būklė yra bloga dėl finansavimo,
tačiau sulaikytiesiems yra sudarytos visos įmanomos sąlygos fiziologiniams bei
kitokiems poreikiams tenkinti, patalynė ir čiužiniai nurodytu pareiškėjo
laikotarpiu nebuvo išduodami, nes policijos komisariate nėra dezinfekcijos kameros.
Be to, areštinė planuojama 2010 01 01 panaikinti.
Atsakovo atstovas į posėdį neatvyko,
apie posėdį pranešta, atsiliepime nurodo, kad posėdyje nedalyvaus.
Byla nagrinėjama pareiškėjui, atsakovo
atstovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5
dalis).
Konstatuoja :
Skundas tenkintinas
iš dalies.
Iš byloje
esančių rašytinių įrodymų, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2004 m. spalio 22 d. pažymos Nr. 4D-2004/01-648 (b.l. 6-7) nustatyta, kad pareiškėjo teiginiai dėl
gyvenimo areštinėje sąlygų (neįrengta dezinfekcinė kamera, nėra pasimatymų ir
tardymo kambarių, gultai mediniai, neduodami čiužiniai bei patalynė atitinka
tikrovę. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3
punktą asmenys ar organizacijos turi teisę reikalauti atlyginti žalą, padarytą
valstybės ar vietos savivaldos institucijų ar jų darbuotojų neteisėtais
veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje. Administracinės teisės
normos nereguliuoja žalos atlyginimo teisinių santykių. Tai - civilinės teisės
institutas. Pagal civilinėje teisėje veikiančias taisykles žalos atlyginimo
prievolei atsirasti yra būtina šių sąlygų visuma: žalą padariusio asmens neteisėti
veiksmai, jo kaltė, žala (nuostolių, negautos naudos ar kt. išraiška),
priežastinis ryšys tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir atsiradusios žalos.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio l dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl
valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš
valstybės biudžeto, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės
valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinę žalą įstatymas (CK 6.250
straipsnis) įvardija kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus,
nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos
pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintus
pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Viešojo
administravimo įstatymas (39 straipsnis) numato, kad viešojo administravimo
institucija privalo atlyginti asmeniui už savo neteisėtomis veikomis padarytą
žalą, taip pat ir neturtinę. Policijos areštinių veiklos nuostatuose,
patvirtintuose 2000 m. vasario 17 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 88
,,Dėl policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų„ (toliau - Nuostatai)
nurodyta, kad areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir
buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerijos nustatytas sanitarijos ir higienos taisykles (74 punktas);
areštinėje laikomas asmuo turi teisę kasdien vieną valandą pasivaikščioti
(31.11, 69-72 punktai); pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis tai
nustatyta tvarka tam tikslui areštinėje įrengtoje patalpoje (39-41, 49
punktai); jam turi būti suteikta galimybė naudotis tualetu (76 punktas); ne
rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę (77
punktas); Numatyta ir tai, kad asmuo turi būti aprūpintas dezinfekuotu
minkštuoju inventoriumi (90 punktas). Nuostatai draudžia neišdezinfekuotą ir
neišskalbtą minkštąjį inventorių ir lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims
(91 punktas). Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo
bei eksploatavimo taisyklės“ (įsigaliojusios 2002 m. gegužės 25 d.), Lietuvos higienos norma HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo
taisyklės“ (toliau - Taisyklės) patvirtinimo, kad be reikalavimų, nurodytų
policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatuose, yra reikalavimas patalpos
apšvietimui: veikiančiose areštinėse turi būti užtikrintas natūralus kamerų
apšvietimas (22 punktas); patalpų natūralus ir dirbtinis apšvietimas turi
atitikti nustatytus higienos reikalavimus (4.8, 4.9, 4.12, 23 punktas);
areštinės kamerų ir karcerio dirbtinė apšviesta turi būti ne mažesnė kaip 100
lx (24 punktas). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad Higienos norma taikoma visoms
naujai statomoms, rekonstruojamoms, remontuojamoms bei eksploatuojamoms
policijos komisariatų areštinėms. Iš šios nuostatos aišku, kad asmenų laikymo
ir buities sąlygos, nepažeidžiant jų teisių, nežeminant jų garbės ir orumo,
turi būti užtikrintos ne tik naujai statomoms, rekonstruojamoms, remontuojamoms
bet ir eksploatuojamoms policijos komisariatų areštinėms.
Pareiškėjas
skunde teismui nurodė, kad jis turėjo nepatogumų dėl elementarių higienos normų
nesilaikymo: tinkamai išsimiegoti, nes neduodami čiužiniai ir patalynė,
galimybės tinkamai nusiprausti (nėra dušo), nepakankamas kamerų apšvietimas,
dėl neįgyvendintos teisės pasivaikščioti 1 valandą. Taip pat, nurodė, kad
kamerose nėra unitazų, praustuvių, vandens, areštinėje neįrengtas pasimatymų,
kratos, tardymo kambariai.
Iš rašytinių
įrodymų nustatyta, kad Plungės rajono policijos komisariato areštinėje yra kai
kurie Higienos normų reikalavimų neatitikimai: neįrengta dezinfekcinė kamera,
nėra pasimatymo ir tardymo kambarių, tačiau nelaikytina, kad šie pažeidimai
sukėlė pareiškėjui kokias tai neigiamas pasekmes bei padarė neturtinę žalą, nes
pareiškėjas neįrodė, kokius nepatogumus jam sukėlė neįrengti atskiri
pasimatymo, tardymo, kratos kambariai, ar buvo atsisakyta suteikti pasimatymą,
ar panašiai, nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių šiuos savo reikalavimus.
Nustatyta, kad Plungės rajono policijos komisariato areštinėje yra Higienos
normų reikalavimų neatitikimų : kamerose nėra sanitarinių mazgų, nėra
natūralaus apšvietimo, čiužiniai ir patalynė neduodami, nes nėra dezinfekcijos
kambario. Tai atsiliepime pripažino ir atsakovas.
Byloje
nustatyta, kad areštinės patalpose nėra natūralaus apšvietimo, tačiau išspręsti
šiai problemai vien atsakovo atstovo pastangų nepakanka, todėl nėra pagrindo
teigti, kad Higienos normų pažeidimas dėl neįrengto natūralaus apšvietimo
daromas dėl atsakovo atstovo aplaidumo. Bylos duomenys įrodo, kad dėl areštinės
patalpų struktūros, joje neįrengtas dušas, o kamerose nėra sanitarinių mazgų,
ir tai galėtų būti pripažinta Higienos normų pažeidimu dėl kurio asmuo negali
laikytis elementarių higienos taisyklių, tačiau byloje nustatyta, kad
areštinėje yra bendras tualetas ir prausykla, kuriais naudojasi areštinėje
laikomi asmenys, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos
nusiprausti bei atlikti gamtos reikalus. Tuo jo teisės nepažeistos ir neturtinė
žala nepadaryta.
Pareiškėjas
teigia, kad dėl areštinės kameroje esančio dirbtinio apšvietimo jam sutriko
regėjimas, kilo įvairiausių nepatogumų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ši
aplinkybė neįrodyta. Kolegija pripažįsta pareiškėjo pažeistą teisę dėl to, kad
jis buvo priverstas gulėsiant medinių gultų ir be čiužinio bei patalynės.
Higienos normų
reikalavimuose numatyta, kad pareiškėjui turėjo būti įrengta lova, išduotas dezinfekuotas
minkštas inventorius, patalynė. Taigi šie reikalavimai turėjo būti vykdomi.
Tai, kad nėra dezinfekcinės patalpos bei lėšų atsakovo atstovo neatleidžia nuo
pareigos vykdyti šias nuostatas. Atsakovo atstovas privalėjo veikti taip, kad
areštinėje, kokios būklės ji bebūtų, būtų užtikrintos elementarios areštinėje
laikomo asmens higienos sąlygos. Asmuo, kad išvengtų užkrečiamų ir kitų
susirgimų, ne tik turi teisę, bet ir privalo miegoti lovoje su švaria patalyne,
ant švaraus čiužinio. Atsakovo atstovas nepateikė tokią pareigą paneigiančių
įrodymų.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo
atstovo neveikimas, dėl kurio apeliantas buvo priverstas gulėti ant medinio
gulto, be čiužinio ir patalynės, sukėlė apeliantui neigiamas emocijas ir nepatogumus
ir tuo padarė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.
Įvertinusi padarytos žalos
pobūdį, pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinės žalos nebuvimą,
pareiškėjo praleistą areštinėje laikotarpį, nepakankamą atsakovo atstovo
finansavimą, taip pat, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, kad pareiškėjo reikalaujamos
neturtinės žalos dydis 400000 Lt yra akivaizdžiai per didelis, todėl mažintinas
iki 200 Lt.
Įvertinus bylos medžiagą bei
aplinkybes pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteistina iš atsakovo
200 Lt neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 88 straipsnio 5 punktas ). Kitoje
dalyje skundas neįrodytas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88
straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo A.
Š. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos
valstybės 200 (du šimtus ) Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui A. Š..
Kitoje dalyje skundą atmesti
kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo
paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos
Vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė
Dalia Gumuliauskienė
Irma Čuchraj