Civilinė byla Nr. e2S-84-642/2020
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00958-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.12;
3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. R. skundą suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei I. K. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę I. K. išduoti S. V. po sutuoktinio A. V. mirties paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą.
2. Nurodė, kad ji vykdo savo motinos globėjos ir turto administratorės pareigas, todėl 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei dėl nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Prašyme nurodė, jog ji, kaip priėmusi palikimą įpėdinė, sutinka, kad S. V., nors ir praleidusi terminą, priimtų savo mirusio sutuoktinio A. V. palikimą pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą. Notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes nebuvo pateiktas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu. Pareiškėja nurodė, kad įstatyme nėra įtvirtinto imperatyvo, jog norint neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą reikalingas teismo leidimas. Pažymėjo, kad notarės veiksmai neteisėti ir nepagrįsti ne tik dėl paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo, tačiau ir dėl nuosavybės teisės liudijimo neišdavimo S. V.. Notarė atsisakymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą niekaip nemotyvavo, atsisakyme atlikti notarinį veiksmą dėl to nepasisakė. Pareiškėjos nuomone, reikalaudama teismo leidimo priimti palikimą neveiksnios globotinės vardu, notarė nepagrįstai apribojo taip pat ir globėjos teises. Be to, teismai leidžia priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu tik pagal apyrašą. Tokiu atveju globotiniui ir (ar) globėjui atsiranda papildomų išlaidų už antstolio paslaugas sudarant apyrašą (apie 100 Eur).
3. Suinteresuotas asmuo notarė atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus, jų nepažeidžia, t. y. ar palikėjas turėjo kreditorių, paveldimas turtas apsunkintas suvaržymais, be to, palikėjo turtas palikimo priėmimo momentu gali būti nežinomas arba žinomas ne visas turtas. Dėl šių aplinkybių neveiksniu pripažinto asmens vardu palikimo priėmimas galimas tik gavus teismo leidimą. Pažymėjo, jog atsisakyta, nesant teismo leidimo, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą S. V. vardu, tačiau S. V., nepriklausomai nuo palikimo priėmimo ar atsisakymo, priklauso nuosavybės teisė į dalį santuokoje kartu su A. V. įgyto turto ir nuosavybės teisės liudijimas gali būti išduodamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies. Teismas nutarė įpareigoti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę I. K. išduoti S. V. po sutuoktinio A. V. mirties nuosavybės teisės liudijimą. Kitą skundo dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-600/2009).
6. Teismas pažymėjo, kad neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.
7. Teismas pažymėjo, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, sudarant palikimo priėmimo sandorį, būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių, teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį.
8. Teismas padarė išvadą, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl palikimo priėmimo neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto asmens vardu, nes nebuvo pateiktas teismo leidimas.
9. Dėl prašymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą teismas konstatavo, jog, mirus A. V., baigėsi santuokinis bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, todėl paveldėjimo byloje turi būti atskirta mirusiojo sutuoktinės turto dalis. Teismas pažymėjo, kad tokiu būdu nėra sprendžiami klausimai, susiję su turtu, kuris, pagal teisės aktų reikalavimus preziumuojama, priklauso sutuoktiniui, kuris teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. Atitinkamai šiam veiksmui nėra būtinas teismo leidimas, nes jokie teisiniai veiksmai, susiję su šio turto disponavimu, nėra atliekami. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir neišdavė nuosavybės teisės liudijimo S. V. pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Pareiškėja N. R. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria atmestas skundo reikalavimas įpareigoti notarę išduoti S. V. paveldėjimo teisės liudijimą, ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantė nurodo, jog, vadovaujantis CK 3.245 straipsniu, 5.56 straipsniu, globėjai ir turto administratorei atskiras teismo leidimas priimti palikimą globotinės vardu nėra reikalingas.
10.2. Apeliantės nuomone, Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje įstatymą, reglamentuojantį palikimo priėmimą neveiksnaus asmens vardu, aiškina plečiamai, tačiau teismas byloje nustatytiems faktams ir šalis siejantiems materialiniams teisiniams santykiams gali taikyti tik konkrečias materialiosios teisės normas, t. y. aiškinti ir taikyti tik tas teisės normas, kurios yra galiojančios ir įtvirtintos įstatymuose.
10.3. Pareiškėja nurodo, kad notarė, išdavusi paveldėjimo teisės liudijimą neveiksniam asmeniui S. V. be teismo leidimo, nepažeistų jokio norminio teisės akto ir jai negalėtų kilti jokia atsakomybė. Tuo labiau, kad palikimo priėmimu neveiksnus asmuo turtą įgyja, tad toks veiksmas yra atliekamas būtent išskirtinai globotinio interesais.
10.4. Apeliantė pažymi, kad notaras, kaip teisinį išsilavinimą įgijęs asmuo, turintis paveldėjimo byloje visus duomenis (dėl kreditorių reikalavimų (CK 5.63 straipsnis), turto apimties, jo vertės, dėl paveldimo turto apsunkinimų daiktinių teisių suvaržymais ir t. t.), neabejotinai gali spręsti, ar, priimant palikimą neveiksnaus asmens vardu, globotinio turtas sumažės / nesumažės, ar bus / nebus perleistos / suvaržytos globotinio daiktinės teisės, t. y. įvertinti, ar egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos dėl teismo leidimo būtinumo.
10.5. Pareiškėja nurodo, kad, notarui reikalaujant teismo leidimo ir teismui tokius notaro veiksmus laikant pagrįstais, globėjo teisės ir pareigos yra apribojamos nepagrįstai, nepaisant to, kad neveiksnaus asmens teisių ir pareigų įgyvendintoju globėjas yra paskirtas teismo sprendimu, suteikiant jam įstatyme numatytas teises. Viena iš tokių teisių – priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu (CK 5.56 straipsnis).
11. Suinteresuotas asmuo notarė I. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės eismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies panaikinimo, prašydama atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos atskiruoju skundu ir pritaria Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje išdėstytiems motyvams. Pažymėjo, kad naujų aplinkybių nėra, o visi argumentai yra išdėstyti 2020 m. spalio 22 d. atsiliepime į skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. V.. Mirusiojo sutuoktinė S. V. Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-182-206/2020 buvo pripažinta neveiksnia nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse, S. V. globėja ir turto administratore paskirta N. R.. A. V. pilnamečiai vaikai – N. R. ir S. Ž.. N. R. 2019 m. gegužės 21 d. pareiškimu priėmė po tėvo A. V. mirties atsiradusį palikimą. S. Ž. 2019 m. gegužės 21 d. pareiškimu nuo palikimo atsisakė. A. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą išduoti S. V. nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus, o jai – paveldėjimo teisės liudijimą. 2020 m. rugsėjo 17 d. atsisakymu Nr. (duomenys neskelbtini) notarė atsisakė tenkinti 2020 m. rugsėjo 9 d. prašymą.
15. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnį, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – privalo atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
16. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.
17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
18. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų, kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).
20. Kai įpėdinis yra neveiksnus asmuo, paveldėjimo teisės įgyvendinimas turi tam tikrų ypatumų, susijusių tiek su tokio įpėdinio, kaip teisės subjekto, padėtimi, tiek su jo teisių ir pareigų įgyvendinimu. Kadangi fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu, pats tinkamai nesugeba įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, tokio asmens, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą padeda užtikrinti globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3. 277 straipsnio 1 dalis). Neveiksnaus asmens, kuriam paskirta globa, turtinių teisių įgyvendinimo ypatumai reglamentuojami CK 5.56 straipsniu, kuriame nustatyta, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima tėvai arba globėjai. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, todėl globėjas, sudarydamas sandorį globotinio vardu ir įgyvendindamas kitas jo teises, turi vadovautis įstatyme numatytais globėjo teisių ribojimais (CK 3.244 straipsnis).
21. CK 3.244 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.
22. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrįstai nurodė, jog kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.244 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme vartojama sąvoka ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-600/2009). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai išdėstyti nutartyje, kurioje buvo sprendžiama dėl nepilnamečių įpėdinių (t. y. teisės subjektų, neveiksnių dėl amžiaus) paveldėjimo teisės įgyvendinimo, tačiau yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje (dėl teisės subjekto, neveiksnaus dėl ligos), kadangi CK 3.244 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendras globotinio interesų viršenybės principas. Taigi, atsiradus palikimui, neveiksnaus įpėdinio teisę dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo privalo įgyvendinti jo globėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visiškai, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Neveiksnus įpėdinis, kaip ir kiti įpėdiniai, paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir skolas, jei tokių esama. Įstatymo nenustatyta, kad neveiksnūs įpėdiniai prieš kreditorius turėtų daugiau teisių negu kiti: tiek vieni, tiek kiti atsako visu savo turtu, jei palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba tik paveldėtu turtu, jei palikimas priimtas pagal apyrašą (CK 5.52, 5.53 straipsniai). Ir atvirkščiai, jeigu palikėjas neturėjo skolų, įpėdinio turtinė padėtis jam priėmus palikimą gali gerokai pagerėti. Tai reiškia, kad palikimo priėmimas arba atsisakymas gali turėti reikšmingų pačiam įpėdiniui padarinių. Neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Įstatyme expressis verbis nėra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimą paveldi pilnametis neveiksnus asmuo, yra būtinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį, kaip tai yra reglamentuojama, kai paveldi nepilnamečiai (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau CK 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės. Jau minėta, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
24. Apeliacinės instancijos teismas, esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir suformuotai kasacinio teismo praktikai, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl palikimo priėmimo neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto asmens vardu, nes nebuvo pateiktas teismo leidimas.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog, notarui atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir reikalaujant teismo leidimo, globėjo teisės ir pareigos yra apribojamos. Priešingai, šis reikalavimas nėra laikytinas globėjo pareigų apimties sumažinimu. Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Taigi, sudarant palikimo priėmimo ar atsisakymo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui siekiant globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą yra būtina gauti teismo leidimą (CK 3.244 straipsnio 3 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikimo priėmimas yra universalus, neatšaukiamas sandoris, kurio pagrindu gali tekti atsakyti už palikėjo skolas, o palikimo priėmimo momentu paveldimo turto vertė nėra aiškiai apibrėžta. Todėl būtent išankstinis teismo patikrinimas, siekiant priimti palikimą ar jo atsisakyti neveiksnaus arba ribotai veiksnaus paveldėjimo srityje asmens vardu, yra teisiškai pagrįstas ir reikalingas.
27. Būtent teismui, sprendžiant klausimą dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Teismas įvertina, ar palikėjas turėjo registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, įsipareigojimų kreditoriams, ar paveldimas turtas apsunkintas suvaržymais, tuomet spendžia, ar palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui ir nepažeidžiantis jo interesų.
28. Nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad notarės veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Žvinklytė