Civilinė byla Nr. e2A-366-460/2025

                                              Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11202-2022-2 

                                               Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. M., E. L., J. L., K. Ž., A. S., S. S., K. K., G. K., J. K., V. Š., R. Š., A. K., G. K., J. D., V. D., M. S., O. K., A. S., A. B. A. L., D. A., D. K., G. V., V. V., G. K., J. G., V. G., J. L. , D. L., L. C., R. C., S. V., G. V., A. A., Š. A., I. J., V. J., E. L., D. B., S. B., E. J., A. L., V. L., mažosios bendrijos „Myda“, S. M., A. M., V. S., P. P., M. Š., Š. Š., S. I., J. I., M. I., R. A., A. A., T. Z., N. B., D. B., J. D. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys medžiai“ patikslintą ieškinį atsakovams L. C., R. C., A. S., mažajai bendrijai „Myda“, S. S., A. S., J. G., V. G., A. D., A. D., N. B., D. B., G. V., V. V., E. L., J. L., J. I., M. I., E. L., D. A., A. L., V. J., uždarajai akcinei bendrovei „Lortis“, D. K., J. D., V. D., S. V., G. V., G. K., J. D., K. K., G. K., J. K., A. K., L. V., A. B., V. Š., R. Š., A. A., Š. A., A. G., M. S., A. L., V. L., R. A., A. A., S. I., S. M., A. M., V. S., I. J., E. J., K. Ž., T. Z., G. K., O. K., P. P., M. Š., Š. Š., L. A., V. M., D. B., S. B., D. L., J. L. dėl servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Trys medžiai“ (toliau – ir ieškovė) su patikslintu ieškiniu (dokumento registracijos Nr. DOK-117768) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams L. C., R. C., A. S., mažajai bendrijai „Myda“, S. S., A. S., J. G., V. G., A. D., A. D., N. B., D. B., G. V., V. V., E. L., J. L., J. I., M. I., E. L., D. A., A. L., V. J., uždarajai akcinei bendrovei „Lortis“, D. K., J. D., V. D., S. V., G. V., G. K., J. D., K. K., G. K., J. K., A. K., L. V., A. B., V. Š., R. Š., A. A., Š. A., A. G., , M. S., A. L., V. L., R. A., A. A., S. I., S. M., A. M., V. S., I. J., E. J., K. Ž., T. Z., G. K., O. K., P. P., M. Š., Š. Š., L. A., V. M., D. B., S. B., D. L., J. L. dėl servituto nustatymo (toliau kartu – ir atsakovai), prašo teismo pagal matininko A. K. 2023 m. rugsėjo 12 d. parengtą servituto planą M1:2000 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) (toliau – tarnaujantis žemės sklypas arba ginčo sklypas) nustatyti 1 420 kv. m ploto servitutą, suteikiantį teisę spaudiminių nuotekų šalinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) (toliau – nuotekų tinklai) savininkui šiuos tinklus naudoti ir aptarnauti; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas (e. b., t. 8, b. l. 96–97). Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 17665/69741 dalis infrastruktūrinio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėtą sklypą ieškovė įsigijo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E5 & CO”. Sklypas ribojasi su 1 700 ha ploto atsakovams priklausančiu sklypu. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. ieškovei buvo išduotas statybos leidimas, kuriuo leista statyti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus (e. b., t. 3, b. l. 140–145, t. 5, b. l. 28–41). Ieškovės nuomone, tai, kad nuotekų tinklai yra patiesti atsakovams priklausančiame sklype, patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas, atsakovo L. V. pateikta topografijos ištrauka, kadastrinių matavimų byla, valstybės įmonės Registrų centro žemėlapių ištraukos. Todėl, ne tinklų savininkui priklausančiame tarnaujančiame sklype, naudojimui ir priežiūrai jų savininkas privalo turėti atitinkamas teises į atitinkamą tarnaujančio žemės sklypo dalį. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad prašomo nustatyti servituto plotas (1 420 kv. m) sutampa su nuotekų tinklų apsaugos zona (2,5 m į abi puses) tarnaujančiame sklype. Ieškovės nuomone, servitutas turėtų būti neatlygintinas, kadangi pats prašomas servitutas nesukuria jokių papildomų suvaržymų atsakovams.

2.       Atsakovas L. V. atsiliepimu į pirminį patikslintą ieškinį prašė bylą užbaigti taikiai, teikė savo taikos sutarties sąlygas (e. b., t. 3, b. l. 73–76). Atkreipė dėmesį į tai, kad daline nuosavybe priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis kilo iš sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad tarnaujančiame sklype yra pastatyti tik spaudiminiai nuotekų šalinimo tinklai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tripliku atsakovas nurodė, kad neprieštarauja neatlygintinai ieškovei duoti sutikimą dėl servituto nustatymo (e. b., t. 3, b. l. 163–164). 2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu (toliau – teismo posėdis) paaiškino, kad su servituto nustatymu sutinka, prašo nepriteisti jokių bylinėjimosi išlaidų (teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 15 sek. – 8 min. 30 sek.; 1 val. 10 min. 21 sek. – 1 val. 10 min. 45 sek.).

3.       Atsakovai G. K., A. K., J. K., K. K., G. V., V. V., A. S., V. L., E. L., J. L., R. C., L. C., S. S., A. S., A. G., D. K., mažoji bendrija „Myda“, A. L., D. B., N. B., V. D., J. D., J. I., M. I., V. Š., R. Š., G. K., J. G., V. G., A. A., Š. A., S. V., G. V., E. L. atstovaujami advokates S. Ž. (toliau – atsakovai) atsiliepimais į patikslintus ieškinius, triplike prašė ieškovės reikalavimą atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b., t. 3, b. l. 39, 81–89, 109–110, 112, 165–174; t. 6, b. l. 3–6; t. 8, b. l. 109–110). Atsakovai nurodė, kad kvartalas susideda iš 48 namų valdų sklypų (vienbučių / dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), 2 bendro naudojimo sklypų žemės ūkio paskirties, skirti kvartalo želdinių teritorijai) ir 2 bendro naudojimo tinklų (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos). Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra registruoti ieškovei priklausantys nuotekų tinklai. Byloje nėra jokių duomenų, kad per ieškovės nurodomą laikotarpį (nuo 2013 m.) ieškovė būtų remontavusi tinklus ar kas nors jai trukdęs tai daryti, todėl nėra jokios būtinybės nustatyti servitutą. Atsakovų nuomone, prašomu nustatyti servitutu ieškovė nepagrįstai bando apsunkinti atsakovų nuosavybės teises bei siekia komercinio naudingumo, asmeninės naudos atsakovų nuosavybės sąskaita. Pažymėjo, kad infrastruktūrinis sklypas, kurio daliai prašomas nustatyti servitutas, skirtas aptarnauti atsakovų kvartalo sklypus, kad galėtų tinkamai pagal paskirtį naudotis savo namų valdas, o ne aptarnauti ieškovės kvartalą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai, prašomoje nustatyti servitutą vietoje buvome susiplanavę įrengti gatvės apšvietimą. Tačiau dėl ieškovės nurodomo įrengto nuotekų vamzdyno, kuriam taikoma apsaugos zona po 2,5 m iš kiekvienos pusės, atima iš atsakovų galimybę naudoti savo poreikiams jiems priklausančią žemę, nes apšvietimo tinklų toje gatvės pusėje jau nėra kur tiesti, o kitoje gatvės pusėje eina aukštos įtampos elektros kabeliai bei dujotiekio linija, todėl gatvės apšvietimo tinklus beliks tiesti atitolinus nuo gatvės per keletą metrų tokiu būdu sumažinus apšvietimo spindulį, dėl ko bus priversti statyti galingesnius (o tai reiškia ir brangesnius, ir su didesnėmis mėnesio elektros sąnaudomis) šviestuvus. Atsakovų nuomone, įvertinus jų nuosavybei taikomus apribojimus, servituto dydį ir turinį, ieškovės gautiną naudą, teismui nusprendus nustatyti servitutą, servitutas turi būti atlygintinas – po 300 Eur nuo kiekvieno ieškovės vystomo kvartalo sklypo (kurių yra 99), kurie gaus naudą – naudosis inžineriniais tinklais – tokiu būdu, bendra atlygintina už naudojimąsi servitutu suma yra 29 700,00 Eur (300,00 Eur x 99 sklypai).

4.       Atsakovė A. K. 2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenamosios paskirties žemės sklypą įsigijo 2016 m. ir pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad infrastruktūrinius sklypus turės įsigyti visi kartu, kai bus parduoti visi kvartalo sklypai (teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 33 min. 27 sek. – 1 val. 34 min. 06 sek.). Paaiškino, kad buvo susiprojektavę apšvietimą toje pusėje, nes šitas sklypas turėjo būti be jokių komunikacijų, 2017 m. nebuvo tų tinklų, kitoje kelio pusėje yra aukštos įtampos tinklai ir dujotiekis (teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 34 min. 49 sek. – 1 val. 35 min. 29 sek.). Apšvietimo stulpus pasidarė gerokai atitraukę, nes neturėjo vietos, be to, pažymėjo, kad gal būt planuoja įsirengti lietaus tinklus (teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 35 min. 30 sek. – 1 val. 36 min. 10 sek.). Paaiškino, kad įsivertino, kiek turėjo išlaidų, nes norint prisijungti prie miesto vandentiekio ir fekalo, turėjo gauti ieškovės leidimą, iš atsakovų paprašė nuo kiekvieno sklypo po 2 500,00 Eur (teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 37 min. 35 sek. – 1 val. 37 min. 56 sek.). Servitutas yra principinis klausimas, nes jeigu jie kažkada su mumis būtų draugiškai, tai ir mes sakytume, kad duodam servitutą (teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 38 min. 19 sek. – 1 val. 38 min. 28 sek.). Atsakovė nurodė, kad vertės gal ir nesumažina, bet turtas duodamas naudą vienam, turi duodi naudą ir kitam, jie turi 99 sklypus, kurie gauna naudą naudodamiesi tinklu, todėl ir mes turime gauti ekvivalentinę naudą (teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 40 min. 40 sek. – 1 val. 41 min. 30 sek.). Paaiškino, kad detaliajame plane numatyta buvo 5 komunikacijom vietos (elektrai, vandeniui fekalui, dujotiekiui ir ryšio tinklams (teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 47 min. 27 sek. – 1 val. 47 min. 55 sek. ). Šiai dienai pas mus yra įvesta: dujos, elektra, vandentiekis, fekalas ir ryšiai (teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 48 min. 28 sek. – 1 val. 48 min. 36 sek.). Lietaus nuotekų dar nėra, realiai turi turėti vietos pasikloti tiems tinklams (teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 48 min. 38 sek. – 1 val. 48 min. 48 sek.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu tenkintas ieškovės UAB „Trys medžiai“ patikslintas ieškinys ir nustatytas neatlygintinas servitutas. Teismas nusprendė pagal matininko A. K. 2023 m. rugsėjo 12 d. parengtą servituto planą M1:2000 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatyti 1 420 kv. m ploto servitutą, suteikiantį teisę spaudiminių nuotekų šalinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) savininkui šiuos tinklus naudoti ir aptarnauti; priteisti iš atsakovės A. K. ieškovei UAB „Trys medžiai“, juridinio asmens kodas 124941461, 189,85 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovų L. C., R. C., A. S., mažosios bendrijos „Myda“, juridinio asmens kodas 306084143, S. S., A. S., J. G., V. G., A. D., A. D., N. B., D. B., G. V., V. V., E. L., J. L., J. I., M. I., E. L., D. A., A. L., V. J., uždarosios akcinės bendrovės „Lortis“, juridinio asmens kodas 303439984, D. K., J. D., V. D., S. V., G. V., G. K., J. D., K. K., G. K., J. K., A. B., V. Š., R. Š., A. A., Š. A., A. G., M. S., A. L., V. L., R. A., A. A., S. I., S. M., A. M., V. S., I. J., E. J., K. Ž., T. Z., G. K., O. K., P. P., M. Š., Š. Š., L. A., V. M., D. B., S. B., D. L., J. L., ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trys medžiai“, juridinio asmens kodas 124941461, po 189,43 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo; priteisti iš atsakovės A. K. valstybei 11,65 Eur (vienuolikos eurų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662); priteisti iš atsakovų: L. C., R. C., A. S., mažosios bendrijos „Myda“, juridinio asmens kodas 306084143, S. S., A. S., J. G., V. G., A. D., A. D., N. B., D. B., G. V., V. V., E. L., J. L., J. I., M. I., E. L., D. A., A. L., V. J., uždarosios akcinės bendrovės „Lortis“, juridinio asmens kodas 303439984, D. K., J. D., V. D., S. V., G. V., G. K., J. D., K. K., G. K., J. K., A. B., V. Š., R. Š., A. A., Š. A., A. G., M. S., A. L., V. L., R. A., A. A., S. I., S. M., A. M., V. S., I. J., E. J., K. Ž., T. Z., G. K., O. K., P. P., M. Š., Š. Š., L. A., V. M., D. B., S. B., D. L., J. L. valstybei po 11,14 Eur (vienuolikos eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, iš kiekvieno atsakovo (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662). Atsakovams nutarta sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant apie sprendimo priėmimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Pagrindiniai teismo argumentai:

5.1.                      Nagrinėjamojoje byloje teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybes teise priklausantys nuotekų tinklai yra pakloti atsakovams priklausančiame sklype.

5.2.                      Teismas nustatė, kad ieškovės prašomas servitutas sutampa su įstatyme reglamentuota apsaugos zona, todėl sprendė, kad ieškovės prašomas nustatyti servituto plotas yra būtinas nuotekų tinklų naudojimui ir aptarnavimui.

5.3.                      Teismas pažymėjo, jog byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė turėjo statybos leidimą inžineriniams tinklams įsirengti, kad yra atlikti kadastriniai matavimai ir inžineriniai tinklai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus, ieškovės reikalavimą dėl servituto nustatymo tenkino.

5.4.                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto atlygintinumo, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė A. K. patvirtino, jog detaliajame plane numatytos 5 komunikacijos yra įrengtos, į Nekilnojamojo turto registre nurodytas apsaugos zonas (skirstomųjų dujotiekių, elektros tinklų, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, melioruotos žemės ir melioracijos statinių, kelių apsaugos zonos), į tai, kad atsakovai nepateikė duomenų, kurioje vietoje planavo, planuoja įsirengti lietaus surinkimo tinklus, atsakovų argumentus dėl atlygintinumo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

5.5.                      Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos, kadangi pirminis ieškinys buvo pareikštas į 5 turto objektus. Taip pat teismas nesutiko, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos, kadangi ieškovė ne kartą tikslino reikalavimus. Teismo vertinimu, atsakovų kaita nepriklausė nuo ieškovės valios, taip pat žemės sklypo plano keitimas buvo objektyviai būtinas, todėl ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

6.       Apeliantai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovų naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.                      Apeliantai pažymi, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra registruoti jokie ieškovei nuosavybės teise priklausantys nuotekų šalinimo tinklai.

6.2.                      Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimu, nustatydamas servitutą naudoti daiktą, kuris nelaikytinas civilinės apyvartos objektu bei nustatydamas, kad ieškovė yra neva teisėta atsakovams nuosavybės teise prikalančiame žemės sklype galimai esančių neregistruotų tinklų savininkė, pažeidė CK 4.47 straipsnio bei CK 4.140 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo kasacinės teismo praktikos dėl minėtų nuostatų taikymo ir aiškinimo, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

6.3.                      Apeliantų nuomone, 2006 m. birželio 6 d. sutikimu G. M., kuriam nuosavybės teise priklausė „istorinis“ žemės sklypas, iš kurio buvo suformuotas atsakovams šiuo metu priklausantis žemės sklypas, nedavė sutikimo įmonei statyti naujus tinklus. Tokio sutikimo ieškovei taip pat nedavė ir atsakovai, t. y. dabartiniai žemės sklypo savininkai.

6.4.                      Byloje yra pateiktas 2010 m. spalio 6 d. statytojai UAB „Trys medžiai“ išduotas statybos leidimas Nr. LNS-24-100806-00562. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei statybos leidimu buvo leista statyti tinklus ne „istoriniame“ žemės sklype, iš kurio buvo suformuotas atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, ir ne ginčo žemės sklype, kuriame šioje byloje prašoma nustatyti servitutą, bet kitoje vietoje esančiame žemės sklype, kas net nėra susiję su šios civilinės bylos dalyku.

6.5.                      Apeliantų nuomone, vien ta aplinkybė, kad nebuvo kreiptasi į Statybų inspekcija dėl savavališkos statybos, nesudaro pagrindo laikyti galimai žemės sklype esančių tinklų statybos teisėta ir nesudaro pagrindo ieškovę pripažinti teisėta žemės sklype esančių tinklų savininke.

6.6.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino fakto, kad byloje iš viso nėra pateikta duomenų, jog per ieškovės nurodomą laikotarpį (nuo 2013 m.), ieškovei būtų reikalinga epizodiškai remontuoti, prižiūrėti, ar galimai žemės sklype esančius neregistruotus tinklus. Nėra duomenų, kad kas nors būtų trukdęs tai daryti, tai leidžia daryti išvadą, jog nėra jokios būtinybės nustatyti servitutą.

6.7.                      Teismas sprendime nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad šioje byloje ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes įgyvendinti savo nuosavybės teisę, neapribojant kitų savininkų (atsakovų) teisių ir interesų.

6.8.                      Priešingai teismo sprendimo motyvams, nagrinėjamu atveju servituto nustatymui nėra būtinosios sąlygos - šalių nesutarimo.

6.9.                      Priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, byloje nustatytinos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog dėl teismo sprendimu nustatyto servituto bus neabejotinai sumažinama ne tik žemės sklypo, bet ir viso kvartalo, kuriam aptarnauti yra skirtas ginčo žemės sklypas, vertė.

7.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.                      Ieškovės teigimu, byloje surinkti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad Nuotekų tinklai yra įrengti tarnaujančiame sklype, ir tiek tinklai, tiek ieškovės nuosavybė į juos yra tinkamai išviešinta Nekilnojamojo turto registre.

7.2.                      Ieškovės nuomone, byloje nebuvo sprendžiamas Nuotekų tinklų nuosavybės pripažinimo klausimas, ar jų statybos teisėtumo klausimas.

7.3.                      Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame atsispindi, jog Nuotekų tinklai yra pastatyti ir nuo 2018 m. įregistruoti viešame registre. 

7.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, jog Nuotekų tinklų egzistavimas tarnaujančiame sklype savaime sudaro objektyvų pagrindą servituto nustatymui.

7.5.                      Teismas teisingai įvertino, kad dalies atsakovų samprotavimai apie tai, jog jie neprieštarauja ieškovės galimybei remontuoti Nuotekų tinklus tam prireikus ir be servituto, niekaip neeliminuoja poreikio servituto nustatymui.

7.6.                      Ieškovės teigimu, vien apeliantų pozicija byloje, prieštaraujant servituto nustatymui patvirtina, kad nesutarimas dėl servituto nustatymo akivaizdžiai egzistavo.

7.7.                      Teismas teisingai konstatavo, kad nurodydami pageidaujamą kompensaciją už servituto nustatymą, dalis atsakovų neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė pageidaujamos kompensacijos sumą.

7.8.                      Ieškovės manymu, nagrinėjant bylą teisme atsakovai patvirtino, kad tarnaujančio sklypo atitinkamas dalis įsigijo už simbolinę kainą, todėl finansinių nuostolių dėl sklypo apsunkinimo, kuris de facto egzistavo dar iki sklypo įsigijimo, atsakovai nepatyrė ir objektyviai negalėjo patirti. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas nusprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Kauno rajono savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 3 d. raštą ir prašymą juos priimti. 

12.       Byloje nustatyta, jog apeliantės teikiami įrodymai yra gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

13.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14.       Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

15.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis bei naujai pateiktais įrodymais, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo sprendžia, kad apeliantai nepagrindė būtinybės nurodomus duomenis pateikti po sprendimo pirmosios instancijos teisme paskelbimo; nepagrindė, kad rašytiniai įrodymai siejasi su šalių teikiamais motyvais ginant savo interesus. Pažymėtina, kad apeliantų teikiami įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo principo, apeliantai nepateikė paaiškinimų, kodėl jų, manymu, egzistuoja CPK 314 straipsnyje nurodyti pagrindai naujai teikiamų įrodymų priėmimui apeliacinėje instancijoje. Be to, apeliantai neturėjo jokių kliūčių šį įrodymą gauti ir pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kuris prasidėjo dar 2022 m. rugsėjo mėn.

16.       Įvertinęs tai apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų papildomai pateiktus duomenis kaip naujus įrodymus ir juos grąžina.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

1.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

1.1.                      2006 m. birželio 6 d. buvęs ginčo žemės sklypo savininkas G. M. sutiko, kad UAB „E5&CO“ (buvusi dabar ieškovei priklausančio sklypo savininkė) prisijungtų prie buitinių nuotekų tinklų, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), bei juos eksploatuotų (e. b., t. 1, b. l. 59).

1.2.                      2010 m. rugpjūčio 6 d. ieškovei išduotas statybos leidimas tiesti vandentiekio, buitinių nuotekų tinklus ir lietaus kanalizaciją adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b., t. 1, 60–121).

1.3.                      Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, plotas – 1,7400 ha, vidutinė rinkos vertė 96 600 Eur, nuosavybės teise priklauso atsakovams (e. b., t. 10, b. l. 18–22).

1.4.                      Ieškovei nuosavybės teise priklauso vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų šalinimo darbai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminiai nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų šalinimo darbai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (e. b., t. 1, b. l. 122–123; e. b., t. 2, b. l. 123–124).

1.5.                      Ieškovei nuosavybės teise priklausantys nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. 4400-4478-0934, yra patiesti atsakovams priklausančiame žemės sklype. 2017 m. sausio 24 d. atlikti kadastriniai matavimai (dokumento registracijos Nr. DOK-61735). 2018 m. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

1.6.                      Šalys bandė iki teismo ginčą išsispręsti taikiai (e. b., t. 2, b. l. 169–179, 204; e. b., t. 5, b. l. 202–212, 237).

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

2.       Byloje kilo ginčas, ar būtina nustatyti atsakovams priklausančiame sklype servitutą, taip pat dėl servituto atlygintinumo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

3.       Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad aplinkybė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys tinklai yra ne ieškovei priklausančiame žemės sklype, yra pakankamas teisinis pagrindas nustatyti servitutą. Teismo vertinimu, tik nustačius servitutą, ieškovė turės galimybę prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovų argumentus dėl nuotekų tinklų įrengimo teisėtumo, kadangi byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų kreipęsi į Valstybinę teritorijų planavimų ir statybos inspekciją dėl savavališkos statybos. Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, kokią žalą daro servituto nustatymas, kai žemės sklype jau yra registruotos atitinkamos apsaugos zonos. Atsižvelgęs į tai, atsakovams nepateiktus įrodymų, kokią žalą dėl servituto patiria, teismas nustatė neatlygintiną servitutą.

4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys Nuotekų tinklai yra patiesti tarnaujančiame sklype ir 2018 m. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra teisingi ir jų nepatvirtina bylos duomenys. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.47 straipsnį bei CK 4.103 straipsnio nuostatas faktinių aplinkybių kontekste bei padarė išvadas, kurios neatitinka byloje esančių įrodymų viseto. Apeliantai mano, kad teismas sprendimu nepagrįstai nustatė, jog ta aplinkybė, kad ieškovei priklausantys tinklai yra pakloti atsakovams priklausančiame Tarnaujančiame sklype, yra pakankamas pagrindas nustatyti servituto būtinumo nustatymo sąlygą. Jų įsitikinimu, priešingai sprendimo motyvams, nagrinėjamu atveju servituto nustatymui nėra būtinosios sąlygos - šalių nesutarimo. Apeliantai tikina, kad teismas sprendimu nustatydamas neatlygintinį servitutą, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, paneigė asmens teisę į nuosavybę, tinkamą atlyginimą už servitutą bei nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teisminės praktikos. Apeliantai teigia, kad teismas sprendimu netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų tarp šalių atlyginimo klausimą, neatsižvelgdamas į formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose.

Dėl CK 4.47 straipsnio ir CK 4.103 straipsnio pažeidimų bei apeliantų nurodomos kasacinio teismo praktikos

5.       Nuosavybės teisė, be kitų būdų, gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).

6.       Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (jį parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (CK 4.103 straipsnio 1 dalis).

7.       Dera pažymėti, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1-4 punktai (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatė, be kitų, šiuos atvejus, kada registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą: asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios.

8.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Nuotekų tinklai ir ieškovės nuosavybės teisė į juos yra nuo 2018 m. įregistruoti viešame registre deklaracijos apie užbaigtą statybą pagrindu (e. b., t. 2, b. l. 123-125). Minėtos faktinės aplinkybės suponuoja teisėtą išvadą, jog 2018 m. ieškovė įregistravo daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą (Nuotekų tinklus) teisės aktų nustatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad Nuotekų tinklai ir daiktinės teisės į juos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, patvirtina, kad Nuotekų tinklai yra pastatyti teisėtai. Žinoma ir tai, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai ši norma įtvirtinta ir CK 4.262 straipsnyje.

9.       Faktinė atsakovų nurodoma aplinkybė, kad atsakovų nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo VĮ Registrų centro išraše (e. b., t. 1, b. l. 11-57; Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) nėra nurodyti ginčo inžineriniai įrenginiai, nereiškia, kad jų iš viso nėra. Tam tikri nekilnojamojo turto objektai gali būti registruojami kitu registro numeriu (apie tai detaliau žemiau).

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra nei teismo sprendimo, nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimo, kuriuo būtų konstatuota Nuotekų tinklų savavališka statyba. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo pareikšti jokie reikalavimai dėl ieškovės nuosavybės į Nuotekų tinklus nuginčijimo, dėl statybos užbaigimo deklaracijos, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ar savavališkos statybos konstatavimo bei savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl teismas pagrįstai byloje vadovavosi aplinkybe, kad Nuotekų tinklai nuosavybės teise priklauso ieškovei.

11.       Kitas aspektas tas, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumą; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bylos Nr. 3K-3-580/2014). Taigi teismai, spręsdami dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamiesi prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

12.       Apeliantų apeliaciniame skunde nurodoma 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010 buvo priimta ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, po to, kai buvo atsisakyta registruoti nuosavybės teises nekilnojamąjį daiktą viešame registre. Apeliantų nurodoma 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017 buvo priimta ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant bylą dėl nuosavybės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį. Apeliantų nurodoma 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 buvo priimta ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo po to, kai viešame registre atsisakyta registruoti nuosavybę. Apeliantų nurodoma 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019 buvo priimta nagrinėjant bylą dėl reikalavimo pripažinti ieškovą nekilnojamojo daikto bendraturčiu. Apeliantų nurodoma 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019 buvo priimta nagrinėjant bylą dėl sklypo atidalijimo. Šioje byloje buvo remiamasi savavališkos statybos faktu konstatuotu kitoje civilinėje byloje, kur teismas įpareigojo šalinti savavališkos statybos padarinius. Apeliantų nurodoma 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2024 buvo priimta nagrinėjant bylą dėl nuosavybės teisės pripažinimo neregistruotai aikštelei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvardytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantų nurodoma kasacinio teismo praktika yra formuojama ne dėl servitutų nustatymo, minėtų bylų tiek aplinkybės, tiek patys ginčo dalykai iš esmės kitokios, negu šioje civilinėje byloje, dėl to jų išaiškinimai negali būti taikytini.

13.       Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės nuosavybės teisės į Nuotekų tinklus yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nei teismo, nei statybos inspekcijos sprendimu nėra konstatuota savavališka statyba, o nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti jokie reikalavimai dėl Nuotekų tinklų statybos neteisėtumo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo (CK 4.103 straipsnio 2 dalis), apeliantų teiginiai apie statybų neteisėtumą yra laikytini teisiškai nepagrįstais sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo.

Dėl įrodymų vertinimo apie Nuotekų tinklų egzistavimą ir išviešinimą

14.       Apeliantai skunde pateikia argumentus dėl to, kad Nuotekų tinklai nebuvo įregistruoti jų nurodomame Nekilnojamojo turto registro išraše. Jų nuomone, tai paneigia Nuotekų tinklų egzistavimą Tarnaujančiame sklype, ieškovės nuosavybės teisę į juos bei tinklų registracijos viešajame registre faktą.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą konstatuoja, jog ieškovės nurodomų Nuotekų tinklų egzistavimą Tarnaujančiame sklype patvirtina žemiau nurodomi rašytiniai įrodymai (CPK 12, 178 straipsniai).

16.       Nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodoma, jog Nuotekų tinklai yra pastatyti ir nuo 2018 m. įregistruoti viešame registre (e. b., t. 2, b. l. 123-125; 2.4 punktas). Atsakovas L. V. savo atsiliepime į ieškinį pateikė topografijos, prieinamos svetainėje www.planuojustatau.lt, ištrauką, kurioje aiškiai matyti Tarnaujančio sklypo teritorijoje pažymėti Nuotekų tinklai, jie topografijos nuotraukoje pažymėti linija su trumpiniu FS (e. b., t. 3, b. l. 75; ). Byloje yra Nuotekų tinklų kadastrinių matavimų byla (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b., t. 8, b. l. 68-74). Iš jos matyti, kad Nuotekų tinklų statyba prasidėjo 2010 m., baigėsi 2013 m. Kadastriniai duomenys buvo nustatyti 2017 m. sausio 24 d. Byloje pateiktas VĮ Registrų centro žemėlapių su identifikuotais Tarnaujančiu sklypu ir Nuotekų tinklais ištraukos (e. b., t. 8, b. l. 75-78).

17.       Vertinant Nekilnojamųjų daiktų registravimą nustatantį teisinį reguliavimą, dera pažymėti, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. liepos 26 d.), nėra nustatytų reikalavimo registruojant inžinerinius tinklus formuoti tą patį išrašą su žemės sklypu, kuriame tie inžineriniai tinklai yra nutiesti. Priešingai, kaip teisingai nurodo ieškovė, minėtų nuostatų 52 punkte nustatyta, kad į vieną Registro objektų įrašą įrašomi duomenys apie šiuos nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą (jeigu jame nėra statinių); žemės sklypą ir jame esančius statinius; statinius (jeigu prie jų nesuformuotas žemės sklypas); butą, patalpą; inžinerinius statinius, kurių funkcijos tiesiogiai nesusijusios su žemės sklypu.

18.       Taigi, Nekilnojamojo turto registro nuostatai netgi numato, kad inžineriniai statiniai, kurių funkcijos tiesiogiai nesusijusios su žemės sklypu, įregistruojami atskirame registro įraše, nepriskiriant jų jokiam žemės sklypui. 

19.       Kaip anksčiau minėta, šie Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti, todėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio pagrindu nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais.

20.       Svarbu ir tai, jog apeliantų nurodoma aplinkybė, jog 2017 m. užsakytame ir parengtame topografiniame plane nebuvo pažymėta jokių Nuotekų tinklų, nepaneigia byloje nustatyto fakto. Pažymėtina, kad kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų (e. b. t. 1, b. l. 122-123), Nuotekų tinklai viešame registre buvo įregistruoti tik 2018 m. kovo 26 d.

21.       Apibendrinant bylos duomenis spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl pagrįstai nustatė, jog Nuotekų tinklai yra pakloti Tarnaujančiame sklype. Teismas vadovavosi rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad Nuotekų tinklai yra pakloti Tarnaujančiame sklype, yra įregistruoti viešame registre ir ta registracija yra tinkama. Su tokia pozicija faktiškai sutiko ir atsakovė A. K. susirašinėjimo su ieškove metu, atsakovė laiške teigė, kad tinklai faktiškai yra nutiesti (e. b., t. 3, b. l. 94-95).

Dėl pagrindų servituto nustatymui egzistavimo

22.       Apeliantai skunde nurodo, kad teismas netyrė servituto nustatymo sąlygos – būtinumo nustatyti servitutą. Pasak apeliantų, teismas neteisingai nustatė servituto nustatymo tikslą, nes tikrasis tikslas buvo siekis disponuoti Nuotekų tinklais. Jų nuomone, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovei būtų buvę reikalinga remontuoti Nuotekų tinklus, ar, kad kas nors būtų trukdęs tą daryti. Apeliantai nurodo, kad ieškovė neišnaudojo ir nebandė įgyvendinti Nuotekų tinklų pastatymą, neapribojant apeliantų teisių ir interesų.

23.       Kaip žinoma, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį, servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį nulemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis).

24.       Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nurodytais atvejais - administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

25.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „teismo sprendimu nustatomo servituto, kaip daiktinės teisės, esmė - sudarymas galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti nekilnojamąjį daiktą (viešpataujantįjį), kartu suvaržant kito nekilnojamojo daikto (tarnaujančiojo) savininko teises naudoti šį daiktą (jo dalį). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad Civilinio kodekso 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021,23 punktas).

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovai apeliuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė servituto nustatymo sąlygų visumos, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad ieškovė niekaip kitaip, tik nustatant prašomą servitutą gali tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į Nuotekų tinklus, taip pat tiek ikiteisminis šalių bendravimas, tiek šalių pozicija bylos nagrinėjimo metu leidžia konstatuoti akivaizdų šalių nesutarimą ne tik dėl nustatomų servituto pobūdžio, bet ir dėl jų apimties bei jų atlygintinumo klausimo.

27.       Pritartina ieškovei, kad Nuotekų tinklų, kurie yra ne tinklų savininkei priklausančiame Tarnaujančiame sklype, naudojimui ir priežiūrai jų savininkė turi turėti atitinkamas teises į atitinkamą Tarnaujančio žemės sklypo dalį. Ta aplinkybė, kad iki šiol Nuotekų tinklai dar nebuvo remontuoti, niekaip neeliminuoja poreikio servituto nustatymui. Be to, servitutą prašoma nustatyti ne tik Nuotekų tinklų remontavimui, bet ir naudojimui. Natūralu, kad tiesiog naudojant Nuotekų tinklus, fiziškai nėra poreikio kasinėti Tarnaujantį žemės sklypą, jame pastoviai būti tretiesiems asmenims, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad neegzistuoja poreikis servituto nustatymui. Vadinasi, byloje nustačius aplinkybę, kad Tarnaujančiame sklype yra nutiesti Nuotekų tinklai, yra pakankamas objektyviai egzistuojantis pagrindas servituto nustatymui.

28.       Svarbu ir tai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad dalies atsakovų nuomonė apie tai, jog jie neprieštarauja ieškovės galimybei remontuoti Nuotekų tinklus tam prireikus ir be servituto, niekaip neeliminuoja poreikio servituto nustatymui.

29.       Be to, Tarnaujančio sklypo savininkai ateityje gali keistis, tai jau ne kartą atsitiko ir nagrinėjant bylą, todėl dalies savininkų prieštaringas teiginys, kad jie neprieštarautų Nuotekų tinklų remonto darbams, teismo buvo tinkamai įvertintas, kaip nepaneigiantis poreikio servituto nustatymui.

30.       Aktualu ir tai, kad ieškovės komerciniai tikslai, įrengiant Nuotekų tinklus, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl to, ar egzistuoja pagrindas servituto nustatymui.

31.       Skunde nurodomos aplinkybės, kaip ir kodėl buvo atliekami Nuotekų tinklų statybos darbai, ar buvo įmanoma juos nutiesti kitur, nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, kadangi byloje sprendžiamas klausimas, ar be servituto nustatymo įmanoma naudoti ir prižiūrėti Nuotekų tinklus, kurie jau yra pastatyti Tarnaujančiame sklype.

32.       Nors apeliantai skunde nurodo, kad nėra kitos sąlygos servituto nustatymui teismo sprendimu – savininkų nesutarimo, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje CK 4.126 straipsnyje nurodytas nesutarimas suprantamas kaip nesutarimas dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023).

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nesutarimas yra akivaizdus. Bylos duomenimis, ieškovė, prieš inicijuodama teisminį nagrinėjimą, registruotu paštu kreipėsi į visus tuometinius Tarnaujančio sklypo savininkus, siūlydama sutarties pagrindu nustatyti servitutą, tačiau susitarti nepavyko. Be to, apeliantų pozicija byloje, prieštaraujant servituto nustatymui patvirtina, kad nesutarimas dėl servituto nustatymo akivaizdžiai egzistavo.

34.       Dera pastebėti, kad dalies atsakovų pareiškimas, kad jie neprieštarauja Nuotekų tinklų naudojimui ir remontavimui, nepaneigia CK 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimo.

35.       Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė servitutą egzistuojant abiem jo nustatymo sąlygoms.

Dėl servituto atlygintinumo

36.       Apeliantai skunde teigia, kad nustatydamas neatlygintinį servitutą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

37.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad teismas ne iki galo tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas servituto atlygintinumo klausimo išsprendimui ir padarė nepagrįstą išvadą, kad servitutas turi būti neatlygintinas.

38.       Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; kt.). Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 21 ir 22 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priverstinio servituto nustatymo atveju, servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu.

39.       Pirma, ieškovė prašo nustatyti net 1420 kv. m ploto servitutą, kuris tam tikra apimtimi ribotų atsakovų gyvenimo privatumą (ieškovė naudotųsi atsakovų sklypo teritorija).

40.       Antra, kaip nustatyta šioje civilinėje byloje, šiame žemės sklype šiuo metu dar nėra įrengti lietaus surinkimo tinklai, kurių įrengimas ir projektavimas, (nepaisant, kad nėra įrodyta, pagal kokį projektą jie bus statomi), teisiškai nustačius servitutą, bus kiek apsunkintas, tokiu būdu suvaržant teisę tinkamai naudoti nuosavybę.

41.       Aktualu tai, jog privatus asmuo (ieškovė), įrengdama nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, (ji įgauna viešąjį pobūdį), prisideda prie funkcijos užtikrinti nuotekų tvarkymą, todėl pripažintina, kad nuotekų paslaugų tiekėja, neatlygintinai naudodama tokią infrastruktūrą savo ūkinėje veikloje, nepagrįstai praturtėtų atsakovų sąskaita. Kita vertus, sprendžiant teisingo atlyginimo už naudojimąsi privačiam asmeniui priklausančiais inžineriniais tinklais nuotekų paslaugai teikti, būtina atsižvelgti ir į nustatytas aplinkybes, kad ieškovė, pastatydama ginčo infrastuktūrą, siekė turtinės naudos – brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą, vystydama 99 gyvenamųjų namų kvartalą. Komercinis inžinerinių tinklų įrengimo pobūdis turi būti įvertintas proporcingumo principo pagrindu kartu su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.

42.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ieškovės tikslas svarbus ne tiek dėl servituto nustatymo, kiek dėl teisingos kompensacijos.

43.       Konstatuotina, kad nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad jokių savo teisų suvaržymų ir nuostolių dėl nustatyto servituto atsakovai nepatiria (nepatirs). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju Tarnaujančio daikto savininkai (atsakovai) dėl nustatyto servituto neabejotinai patiria savo nuosavybės teisių suvaržymus, t. y. netenka teisės pilnavertiškai naudotis savo daiktu (žemės sklypu, jo dalimi), o turi suteikti galimybę juo naudotis ir kitiems asmenims; netenka teisės servitutiniame žemės sklypo plote laikyti tam tikrus daiktus, statyti statinius (pagal galimybes), kurie trukdytų kitiems asmenims (ieškovei) naudotis servitutu, ir pan. Tai, kad servitutas buvo nustatytas dėl išviešintų viešame registre nuo 2018 m. statinių ir visuomet buvo galimybė identifikuoti tinklų buvimą Tarnaujančiame sklype, nėra pagrindas teigti, jog servituto nustatymas nesuvaržo tarnaujančio daikto savininko (atsakovų) teisių (vien jau dėl to, kad iki servituto nustatymo atsakovai galėjo kitaip naudotis į servitutą patenkančia žemės sklypu (sklypo dalimi), o po servituto nustatymo atsakovė privalo leisti šia žemės sklypo dalimi naudotis ir kitiems asmenims).

44.       Įvertinus anksčiau nurodytus bylos duomenis bei nustatytinas aplinkybes, patvirtinančias atsakovų nuosavybei taikomus apribojimus, servituto dydį ir turinį, ieškovės gautiną naudą, vadovaujantis anksčiau aptarta teismine praktika, servituto nustatymo atveju, servitutas šiuo atveju turi būti atlygintinas.

45.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, pažymi, kad atsakovai prašė nustatyti 29 700 Eur kompensaciją (300 Eur x 99 sklypai (ieškovės vystomo kvartalo sklypų skaičius)).

46.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje naudojamos metodikos nustatant kompensaciją už nustatytą servitutą. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 531 (toliau ir Metodika) 10 punkte nustatyta: kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą servitutą arba kompensacijos už sandoriu nustatytą servitutą dalis, mokama už nuostolius, atsiradusius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo (Nk), apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, kur: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kn, kai: žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, lygus 1; žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, lygus 0,5; daiktų, kuriems nustatomi servitutai (tarnaujantis ir viešpataujantis daiktas), savininkai yra valstybė, savivaldybė, viešosios įstaigos, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, lygus 0; servitutas nustatomas priimant sprendimą dėl suformavimo ir (ar) pertvarkymo valstybinės žemės sklypo (-ų), kurį (-iuos) planuojama grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, lygus 0.

47.       Nagrinėjamu atveju: Nk = Sp (Tarnaujančio sklypo dalies, kuriai taikomas servitutas, plotas hektarais) (0,1420 ha) × Vk ((aktuali vidutinė 1 ha Tarnaujančio sklypo rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu yra lygi 71 839 EUR / ha, gaunama aktualią Tarnaujančio sklypo rinkos vertę 125 000 EUR padalinus iš Tarnaujančio sklypo ploto (1,74 ha) × Kn (naudojimo laipsnis yra 0,5, kadangi naudojimosi Tarnaujančio sklypo dalimi, kuriai nustatomas servitutas, galimybė pagal sklypo naudojimo būdą nėra panaikinama visiškai). Taigi, pagal Metodiką apskaičiuojamas kompensacijos dydis preliminariai galėtų būti 5 100,57 EUR (0,1420 ha × 71 839 EUR × 0,5).

48.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad Metodika taikoma pagal analogiją, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, o ne teismo sprendimu, kaip šioje byloje, atsižvelgdama į servituto apimtį, į neišvengiamą ieškovės poreikį ateityje aptarnauti Nuotekų tinklus, juos remontuoti, t. t., nusprendžia, kad tokia suma neatlygina atsakovų praradimų. Konstatuotina, kad vadovaujantis proporcingumo, interesų pusiausvyros principu, kuris suteikia pagrindą spręsti, jog atsakovams iš ieškovės priteisti vienkartinę 9 900 Eur (100 Eur × 99 sklypai) kompensaciją už servituto nustatymą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

50.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė servituto nustatymo klausimą, tačiau ne iki galo tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atlygintinį servitutą, todėl nepagrįstai atsakovams iš ieškovės nepriteisė kompensacijos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantams iš ieškovės priteisiant po lygiai, iš viso 9 900 Eur kompensaciją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

51.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

52.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

53.       Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išlaidų paskirstymu.

54.       Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrinantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo servituto nustatymo bylose yra nurodęs, jog sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir formaliai taikant CPK įtvirtintą „pralaimėjęs moka“ principą galima situacija, kai yra tenkinamas ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą ir tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui) priteisiama kompensacija, tačiau pastarasis, įpareigotas atlyginti bylą laimėjusio viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) atstovavimo išlaidas, pagal galutinį bylos rezultatą praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos kompensacijos. Minėta, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, gali būti paneigta tarnaujančiojo daikto savininko teisė į nuosavybę, pažeistas atlygintinumo už nustatomą servitutą principas. Todėl bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 238-252; 33 p.).

55.       Minėta, kad ieškovė prašė teismo nustatyti žemės sklypo (jo dalies) servitutą, nustatyti neatlygintinį servitutą, o atsakovai prašė priteisti iš ieškovės 29 700 Eur vienkartinę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovų prašyme nurodytą servitutą, nustatė neatlygintinį servitutą, atitinkamai nepriteisė atsakovams iš ieškovės kompensacijos iš viso.

56.       Apeliacinės instancijos teismas palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas servitutas, tačiau atmeta ieškovės reikalavimą dėl neatlygintinio servituto nustatymo bei tenkinta atsakovų prašymą iš ieškovės priteisti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytas ieškovės prašomas servitutas, spręstina, kad ieškovės šioje byloje pareikštas materialinis reikalavimas, t. y. neturtinis reikalavimas nustatyti atsakovų žemės sklype servitutą patenkintas, o išvestinis turtinis reikalavimas nustatyti neatlygintinį servitutą (nepriteisti iš ieškovės kompensacijos), atmestas.

57.       Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 12 123,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje neginčijama, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, o jų dydis, vertinant kompleksiškai, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus.

58.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovės materialinis reikalavimas šioje byloje iš esmės patenkintas, laikantis pagrindinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principo, t. y. pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą būtų neproporcingai suvaržyta atsakovų teisė į nuosavybę ir jiems ieškovės nebūtų tinkamai atlyginta už servitutą, nes atsakovai netektų didelės dalies jiems teismo priteistos kompensacijos už ieškovės naudai nustatytą servitutą ir atitinkamai jų nuosavybės teisės suvaržymą. Dėl to nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų santykiui tikslinga nustatyti 80/20 santykį pagal jos reikalavimus (80 procentų už prašymą dėl servituto taikymo, 20 procentų už neatlygintiną servituto taikymą). Tai reiškia, kad ieškovė laimėjo bylą 80 procentų apimtimi.

59.       Atitinkamai pirmosios instancijos teisme ieškovei iš atsakovų priteisiama po 151,54 Eur (12 123,94 Eur × 80 proc. / 64), iš viso 9 699,15 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

60.       Atsakovai K. K. patyrė 3 178 Eur, K. M. 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai, K. K. iš ieškovės priteistina 635,60 Eur, K. M. 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

61.       Pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo 713,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismui tenkinus ieškinį 80 procentų apimtimi, atitinkamai 142,69 Eur teismo turėtos išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės (713,47 × 20 proc.). Atitinkamai, po lygiai, valstybei priteisiama iš atsakovų, t. y. iš 63 atsakovų – po 8,93 Eur, iš 1 atsakovo – 8,19 Eur (570,78 Eur / 63 + 8,19 Eur) iš viso 570,78 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

63.       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl servituto nustatymo paliekama nepakeista, dėl neatlygintinio servituto panaikinama ir pakeičiama atsakovų naudai, pagal tokį procesinį rezultatą atitinkamai / analogiškai (80/20) priteisiamos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. 

64.       Apeliantai (atsakovai) apeliacinės instancijos teisme patyrė 110 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 2420 Eur advokato išlaidų, iš viso 2530 Eur bylinėjimosi išlaidų.

65.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 3447,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

66.       Byloje neginčijama, kad šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, o jų dydis, vertinant kompleksiškai, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus.

67.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų apeliacinio skundo dalis, sudaranti 20 procentų, buvo patenkinta, atsakovams (atsakovui / mokėtojui K. K.) atlygintina 20 procentų nurodytų išlaidų, t. y. 506 Eur (2530 Eur x 20 proc.).

68.       Atitinkamai, ieškovei priteistini 80 procentai, t. y. 2 757,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

69.       Akcentuotina tai, kad nors dalis atsakovų nepareiškė / neprisidėjo prie apeliacinio skundo, susidarė tokia situacija, kai minėtų atsakovų reikalavimas dėl atlygintino servituto apeliacinės instancijos teisme yra (turėjo būti) patenkintas, nors ir ne tokia apimtimi. Kitas aspektas tas, kad dalies atsakovų, kurie nepareiškė / neprisidėjo prie apeliacinio skundo,

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

apeliantų (atsakovų) pateiktus naujus įrodymus atsisakyti priimti ir juos grąžinti padavusiam asmeniui.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti nauja redakcija taip:

„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys medžiai“ patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies – pagal matininko A. K. 2023 m. rugsėjo 12 d. parengtą servituto planą M1:2000 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatyti 1 420 kv. m ploto servitutą, suteikiantį teisę spaudiminių nuotekų šalinimo tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) savininkui šiuos tinklus naudoti ir aptarnauti.

Priteisti atsakovams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mažajai bendrijai „Myda“, juridinio asmens kodas 306084143, S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Lortis“, juridinio asmens kodas 303439984, D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Š. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys medžiai“, juridinio asmens kodas 124941461, po lygiai, iš viso 9 900 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą. 

Kitos ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys medžiai“ patikslinto ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš atsakovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mažosios bendrijos „Myda“, juridinio asmens kodas 306084143, S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Lortis“, juridinio asmens kodas 303439984, D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Š. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trys medžiai“, juridinio asmens kodas 124941461, po lygiai, iš viso 9 699,15 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti K. K. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys medžiai“ 635,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti K. M. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys medžiai“ 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,19 Eur  išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš atsakovų: L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mažosios bendrijos „Myda“, juridinio asmens kodas 306084143, S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Lortis“, juridinio asmens kodas 303439984, D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Š. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 8,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, iš kiekvieno atsakovo (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys medžiai“ 142,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui.“ 

Priteisti apeliantui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys medžiai“, juridinio asmens kodas 124941461, 506 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trys medžiai“, juridinio asmens kodas 124941461, iš apeliantų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mažosios bendrijos „Myda“, juridinio asmens kodas 306084143, S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Š. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trys medžiai“, juridinio asmens kodas 124941461, po lygiai, iš viso 2 757,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                           Raimonda Andrulienė

                                                          Kristina Domarkienė

                                                              Aušra Maškevičienė