Administracinio nusižengimo byla

Nr. A8.-2218-1100/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01796-2020-8

 Procesinio sprendimo kategorija: 9.38 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 3 dalį,

n u s t a t ė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. B., atstovaudama UAB (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), 2020 m. balandžio 2 d. 19.40 val. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – VTM) Vilniaus krovinių postui „Centras“ pateikė eksporto deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruodama prekes – lazerį Pharos Sp 20W lmJ, lazerių dalis ir reikmenis: automatinį harmonikų modulį, metalinį stovą, kurių bendra vertė 148 075 Eur. Šių prekių gavėjas „(duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 2 d. Vilniaus oro uosto poste, taikant vieną vežimo sutartį pagal oro važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) eksportuojamų prekių gabenimas buvo užbaigtas. 2020 m. balandžio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) VTM pateikė prašymą Nr. NP20-04-14-2, prašydama minėtos eksporto deklaracijos 44 langelį papildyti įrašu „X002“ ir nurodyti Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą Nr. EU001, kadangi deklaruojama prekė priklauso dvejopo naudojimo prekių sąrašui ir yra eksportuojama pagal Reglamento Nr. 428/2009 II priedą. 2020 m. balandžio 23 d. VTM priėmė Sprendimą Nr. 18KP-09-292 tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) prašymą ir ištaisyti šioje eksporto deklaracijoje 44 langelį. Tyrimo metu nustatyta, kad šios prekės yra dvejopo naudojimo, eksportuojamos pagal 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, II dalies Sąjungos bendrąjį leidimą Nr. EU001, todėl minėtos deklaracijos 44 langelyje turėjo būti įrašas „X002“. Tai nurodyta ir 2020 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SK20-0214, kuri buvo pateikta muitinei kartu su deklaracijos duomenimis. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Strateginių prekių kontrolės įstatymą Nr. 1-1022 strateginės prekės yra dvejopo naudojimo prekės ir (ar) karinė įranga, ir šių prekių eksportui reikalinga Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama licencija. UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujanti muitinės tarpininkė S. B. minėtos eksporto deklaracijos dokumentų sąraše nepagrįstai įrašė įrašą „Y901 Neprivaloma“, taip klaidingai nurodė, kad šiai prekei eksporto licencija neprivaloma, nors privalėjo įrašyti įrašą „X002“ (Dvejopo naudojimo eksporto leidimai (Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 ir jo pakeitimai), reiškiantį, kad licencija reikalinga ir ji turi būti pateikta muitinei. S. B., pateikdama netikslią informaciją muitinės deklaracijoje, suklaidino muitinę ir tai turėjo įtakos apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui.

S. B., atstovaudama UAB (duomenys neskelbtini), pažeidė Europos Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Strateginių prekių kontrolės įstatymo 8 straipsnį ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

S. B. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo. Paaiškino, kad ji dirba muitinės tarpininko atstove, daugiau kaip šešerius metus. Paprastai klientas siunčia dokumentus, ji privalo peržiūrėti juos, atkreipiamas dėmesys į pirkėją, pardavėją, prekės kodą, ar jis atitinka pagal prekių pavadinimą ir pristatymo sąlygas. Įrašas, kuris turėjo būti sąskaitoje prie apmokėjimo sąlygų, yra skirtas pirkėjui, t. y. muitinės tarpininkui tokia informacija neaktuali. Pripažįsta, kad nepastebėjo įrašo. Visi klientai yra informuoti, kad jei prekės yra dvejopos paskirties, jie privalo pateikti licenciją, bet šiuo atveju klientas neatsiuntė dokumentų. Ji yra bendravusi anksčiau su ta pačia bendrove, S. B. nekilo įtarimų dėl dvejopos paskirties prekių, nes bendrovė siunčia tas pačias prekes (lazerius). Susirašinėjimas tarp pardavėjo ir pirkėjo nėra skirta tarpininkui. S. B. užpildė eksporto deklaraciją. Bendrovė nepateikė jokios informacijos apie dvejopos paskirties prekes. Klientas kreipėsi jau po eksporto dėl įrašo pakeitimo. Šiuo metu deklaracija pataisyta ir pateikta tvarkinga. Karantino metu padidėjo darbo krūvis, paprastai tarpininkui atitenka 700–800 deklaracijų per mėnesį, karantino metu buvo daugiau kaip 1000 deklaracijų.

S. B. 2020 m. birželio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad, atstovaujant UAB (duomenys neskelbtini), buvo įforminta eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Klientas iš anksto elektroniniu paštu nebuvo pateikęs informacijos apie planuojamą siuntą. Vakare kliento dokumentai su jau paruošta siunta buvo rasti DHL vidinėje sistemoje, tačiau tarp jų nebuvo papildomų dokumentų, įrodančių prekių dvejopą paskirtį. Esant tokioms aplinkybėms buvo įforminta paprasta eksporto deklaracija. Tik kitą dieną UAB (duomenys neskelbtini) atstovas informavo, kad prekės vis dėl to yra dvejopos paskirties (b. l .6).

Iš byloje pateiktos 2020 m. balandžio 2 d. deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad 44 langelyje nenurodytas įrašas „X002“, tačiau matomas įrašas „Y901 neprivaloma“, reiškiantį, kad prekėms eksporto licencija nereikalinga (b. l .7–9).

UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pastabose nurodyta, kad prekė PH1-20-1000-02-10-SP yra dvejopo naudojimo eksportuojama pagal Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/009 II dalies Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą Nr. EU001. Eksporto deklaracijoje tai būtina nurodyti 4 laukelyje įrašu X002 (b. l. 10).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) prašymo dėl duomenų patikslinimo matyti, kad įmonė kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę dėl duomenų patikslinimo, nes deklaracijoje nenurodyta, kad lazeris Pharos PH1-20-1000-02-10-SP priklauso dvejopo naudojimo prekių sąrašui ir yra eksportuojamas pagal reglamento Nr. 428/2009, II priedą (b. l .11).

Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą dėl eksporto deklaracijos ištaisymo, deklaracijos (duomenys neskelbtini) Nr. 44 langelyje vietoj įrašo „Y901 Nereikalaujama“ nurodant įrašą „X002 EU001 2020 m. balandžio 2 d.) (b. l. 15–16).

III. Byloje surinkti įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 212 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos draudimų ir apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui.

Pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

 Lietuvos Respublikos strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys bei užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialai, nustatyta tvarka vykdantys strateginių prekių eksportą, importą, tranzitą bei tarpininkavimą, ar šių prekių galutiniai vartotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti strateginių prekių kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ir įstaigoms visus strateginių prekių kontrolei atlikti reikalingus duomenis.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad S. B. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokią išvadą visų pirma patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas iš esmės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą bei išsamus aplinkybių paaiškinimas teismo posėdžio metu. S. B. patvirtino, kad ji pateikė deklaraciją UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau teigė, kad tarp pateiktų dokumentų iš pradžių nebuvo papildomų dokumentų, įrodančių eksportuojamų prekių dvejopą paskirtį. Minėti dokumentai buvo pateikti tik vėliau, kai deklaracija jau buvo pateikta. Kita vertus, bylos įrodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2020 m. balandžio 2 d. sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad prekė PH1-20-1000-02-10-SP yra dvejopo naudojimo eksportuojama pagal Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/009 II dalies Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą Nr. EU001. Eksporto deklaracijoje tai būtina nurodyti 4 laukelyje įrašu X002 (b. l. 10). UAB (duomenys neskelbtini) prašyme dėl duomenų patikslinimo nurodyta, kad apie tai muitinės tarpininkė S. B. papildomai buvo informuota elektroniniu paštu. Iš byloje pateiktos 2020 m. balandžio 2 d. deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad 44 langelyje nurodytas ne įrašas „X002“, o įrašas „Y901 neprivaloma“, reiškiantis, kad prekėms eksporto licencija nereikalinga (b. l. 7–9). Tai, kad deklaracijoje buvo nurodyti netinkami duomenys patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) kreipimasis į Vilniaus teritorinę muitinę dėl deklaracijoje nurodytų duomenų tikslinimo ir minėtos institucijos 2020 m. balandžio 23 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 44 langelyje vietoj įrašo „Y901 Nereikalaujama“ nurodyti įrašą „X002 EU001 2020 m. balandžio 2 d.) (b. l. 15 – 16). Teismas nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti šiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotomis aplinkybėmis.

Nors byloje nenustatyta, kad S. B. turėjo ketinimų tyčia deklaracijoje nurodyti neteisingus duomenis, tačiau teismas pažymi, kad ANK 212 straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas (prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas) gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai ir kaltės forma neturi reikšmės asmens veiksmų teisiniam vertinimui pagal minėtą ANK straipsnį. S. B. dirba tokio pobūdžio darbą ne vienerius metus (b. l. 20), todėl nėra abejonių, kad jai žinomos eksporto deklaracijų pildymo taisyklės. S. B., būdama patyrusi muitinės tarpininkė, žinodama teisinį reglamentavimą, šiuo atveju padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo. Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmams neturi įtakos, kad dėl jos veiksmų nekilo reali žala, nes deklaracija buvo ištaisyta. Kita vertus, netikslios importo deklaracijos supildymas turėjo įtakos apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui (dvejopo naudojimo prekėms reikalinga eksporto licencija), o tai yra S. B. veiksmus kvalifikuojantis požymis pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį.

Taigi S. B. veika kvalifikuotina pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 212 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo vieno tūkstančio devynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

S. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, nesilaikė pareigos teisingai deklaruoti duomenis turėdama išankstinių neteisėtų tikslų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. B. minėtus veiksmus padarė elgdamasi neatsargiai. Byloje nustatyta, kad šiuo metu padaryta deklaravimo klaida yra ištaisyta. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kilo žala. Byloje nenustatyta, kad, tiriant ir nagrinėjant bylą, S. B. siekė apsunkinti visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą. Ji neneigė padariusi klaidą ir bylai reikšmingoje deklaracijoje nurodžiusi neteisingus duomenis, papasakojo jai žinomas aplinkybes apie nagrinėjamą įvykį. S. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. B. atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas; nutarimas paskirti S. B. įspėjimą už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 212 straipsnio 1 dalyje, priimtas 2019 m. gegužės 24 d.). Kita vertus, teismas pažymi, kad S. B. gana ilgai dirba muitinės tarpininke, jos darbas yra intensyvus, kiekvieną mėnesį pildoma nemažas deklaracijų skaičius (b. l. 43). Todėl nėra abejonių, kad dėl neatsargumo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pažeisti deklaravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, nustatyta S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė šiuo atveju nelaikytina itin neigiamai charakterizuojančia ją. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti S. B. asmenybę. Ji dirba, turi tėvus, kurie iš dalies darbingi (b. l. 53–54). Ji anksčiau bausta administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius administracinius nusižengimus (b. l. 22–33). Byloje nėra duomenų apie jos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.

Kaip minėta, ANK 212 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1900 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias S. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, kitas minėtas aplinkybės, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 212 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir S. B. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei ANK 212 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda, t. y. 400 Eur. Neskirti apskritai administracinės nuobaudos ar skirti tik įspėjimą nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 212 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

S. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai 400 Eur (keturis šimtus eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20117309755.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis