Civilinė byla Nr. e2A-405-370/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00004-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.39.2.6.4.9; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lelija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Bevelis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ir ieškovė), prašė priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir atsakovė), 68 915,99 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lelija“ (toliau – ir draudėja) sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, pagal kurią apdraustas draudėjos turtas, įskaitant ir esantį prekybos centre „Mega“. 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo gautas draudėjos pranešimas, jog 2020 m. rugsėjo 1 d., atidarius parduotuvę, pastebėta, kad visa salė buvo padengta statybinio gipso dulkėmis. To priežastis – šalia remontuojama parduotuvė „New Yorker“. 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo surašytas defektų aktas, kuriame išdėstyti pastebėti defektai. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 17 d. gavo draudėjos pranešimą, kuriuo draudėja informavo, kad prekės padengtos gipso dulkėmis, buvo sugadintos 1 833 prekės, kurių vertė – 68 915,99 Eur. 2020 m. lapkričio 6 d. pranešime draudėja pabrėžė, kad statybinės dulkės stipriai įsigėrė į prekių audinį, jų išvalyti negalima, prekės prarado prekinę išvaizdą, sugadintos nepataisomai, todėl utilizuotos. 2020 m. lapkričio 13 d. draudėja, atsakydama į klausimą, kodėl sugadinta produkcija nevaloma vakuuminiu būdu, nurodė, kad draudėja nevykdo žemos prekinės išvaizdos pardavimų ir neturi tokio lygio parduotuvių, todėl sugadintos, praradusios prekinę išvaizdą prekės utilizuojamos. Pabrėžta, kad sugadintas prekes bandyta valyti, tačiau išvalyti nepavyko, jos netinkamos pardavimui. 2020 m. lapkričio 19 d. draudėja informavo, kad utilizuota produkcija išvežta kaip tekstilinės atliekos, pateikė tekstilinių atliekų išvežimo iš draudėjos dokumentą. 2020 m. lapkričio 24 d. draudėja pateikė iš UAB „Ecoservice“ gautą sąskaitą už tekstilės atliekų išvežimą. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas ieškovės sprendimas įvykį pripažinti draudžiamuoju ir sumokėti draudėjai 68 915,99 Eur draudimo išmoką. Kadangi dėl dulkių draudėjos parduotuvėje kalta rangos darbus vykdžiusi UAB „Bevelis“, žalos atlyginimas priteistinas iš jos civilinės atsakomybės draudikės – atsakovės.
3. Atsakovė prašė atmesti ieškinio dalį, kurios nepadengia atsakovės sumokėta 9 567,77 Eur draudimo išmoka, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. vasario 19 d. atsakovė ir UAB „Bevelis“ sudarė Įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria apdrausta UAB „Bevelis“ civilinė atsakomybė dėl patalpų apdailos demontavimo, įrengimo darbų. Atsakovei apie ginčo įvykį pranešta 2020 m. rugsėjo 23 d. Rūbai apžiūros metu buvo lengvai apdulkėję. Taip pat ir defektų akte ieškovė nurodė, kad apdulkėję rūbai iškabinti, sudėti lentynose prekybos salėje ir apdulkėjimas – lengvas. Ieškovė nesirūpino ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu ir draudimo išmoką sumokėjo, neturėdama patikimų įrodymų, pagrindžiančių draudėjos nurodomas aplinkybes, susijusias su žalos dydžiu. 2020 m. spalio 7 d. el. laišku atsakovės darbuotoja nurodė UAB „Bevelis“, kad kalbėjo su ieškovės atstovu ir jis nurodė, jog žalos dydis dėl įvykio bus apie 7 000 Eur. Ieškovė neatliko žalos administravimo veiksmų tam, kad įsitikinti, jog sugadintų drabužių, pasak draudėjos, nėra įmanoma išvalyti, nepaisant to, kad žalos dydis dėl drabužių utilizavimo padidėjo 10 kartų. Ieškovė, netinkamai vykdžiusi savo pareigas santykiuose su draudėja, užkirto kelią atsakovei įsitikinti ieškovės deklaruojamomis aplinkybėmis, susijusiomis su žalos dydžiu. Draudėjos parduotuvė buvo atidaryta 2020 m. rugsėjo 1–7 d. ir vykdė veiklą nepertraukiamai. Be to, draudėja nereiškė pretenzijų UAB „Bevelis“ dėl apdulkėjusių drabužių ir UAB „Bevelis“ po įvykio tik išvalė patalpas. Šios aplinkybės paneigia, kad beveik visos prekės buvo sugadintos nepataisomai. Atsakovė 2021 m. balandžio 14 d. (ieškovės pretenzijos pateikimo dieną), sužinojusi apie 10 kartų didesnį reikalaujamos atlyginti žalos dydį, ėmėsi visų priemonių patikrinti ieškovės suteiktą informaciją dėl sugadintų drabužių valymo, taip pat patikrinti ieškovės deklaruojamą sugadintų drabužių kiekį. Kadangi nebuvo įmanoma patikrinti ieškovės nurodytų aplinkybių dėl neva negalėjimo išvalyti drabužių, atsakovė atliko eksperimentą, kurio metu buvo įsigyti trys draudėjos gaminiai ir jie buvo užteršti statybinėmis dulkėmis. Trys specializuotos valymo įmonės patvirtino, kad išvalyti minėtus drabužius yra įmanoma. Ištyrus išvalytus drabužius nustatyta, kad drabužiai išvalyti visiškai, kokybiškai, be užteršimo požymių. Ekspertinėje nuomonėje nustatyta, kad visų ieškovės nurodytų drabužių išvalymo kaina – 12 666 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Apskaičiuota draudimo išmoka – 9 567,77 Eur (atėmus PVM ir privalomąją išskaitą) sumokėta ieškovei.
4. 2022 m. spalio 19 d. ieškovė teismui patvirtino, kad po bylos iškėlimo gavo 10 029,40 Eur žalos atlyginimą ir atsisakė ieškinio dalies dėl 10 029,40 Eur reikalavimo. Nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą dėl 58 886,59 Eur žalos atlyginimo priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu: 1) priėmė ieškovės pareiškimą dėl 10 029,40 Eur reikalavimo atsisakymo ir šią bylos dalį nutraukė; 2) grąžino ieškovei 150 Eur žyminį mokestį; 3) kitą ieškinio dalį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 58 886,59 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (58 886,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 609 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Ekodora“ (pašalintai iš dalyvaujančių byloje asmenų sąrašo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi) 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo surašytas defektų aktas, kuriame detalizuoti sugadintų ir (ar) pažeistų daiktų pavadinimai ir kiekis. Nors UAB „Bevelis“ teigia, kad žalos faktą patvirtinantys dokumentai surašyti vienašališkai draudėjos, minėtos prekės defektų akte užfiksuotos ir ieškovės atstovės žalos tyrimo ekspertės, ekspertė užfiksavo iš viso 1 833 pažeistas prekes. 2020 m. spalio 13 d. UAB Baltic RED (patalpų nuomotojos AB „Baltic Shopping Centers“ atstovė) atsakyme į 2020 m. rugsėjo 23 d. draudėjos pretenziją nurodyta, kad iki įvykio dienos nuomininkė UAB „New Yorker Lietuva“ savo parduotuvėje „New Yorker“ (priešais draudėjos patalpas) vykdė patalpų remontą. UAB „Baltic RED“ pažymėjo, kad „Mega“ atstovas, sužinojęs apie įvykį iš draudėjos, 2020 m. rugsėjo 1 d. ryte apie tai informavo UAB „New Yorker Lietuva“ parduotuvėje remonto darbus vykdžiusią rangovę, o ši nedelsdamas išvalė draudėjos patalpose buvusias dulkes. Iš byloje esančios statybos subrangos sutarties teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. parduotuvės „New Yorker“ įrengimo darbus vykdė UAB „Bevelis“. Taip pat iš 2020 m. rugsėjo 28 d. UAB „Bevelis“ paaiškinimo, adresuoto atsakovei, teismas nustatė, kad UAB „Bevelis“ pripažino, jog vykdo statybos apdailos darbus parduotuvėje „New Yorker“ pagal statybos subrangos sutartį. UAB „Bevelis“ nurodė, kad dulkės į draudėjos parduotuvę pateko per ventiliacijos sistemą. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina žalos draudėjai padarymo faktą bei teisingą sugadintų gaminių išraišką vienetais.
7. Atsakovė nesutiko su šia aplinkybe (sugadintų gaminių kiekiu (1 833), arba draudėjos teigimu – daugiau kaip 80 proc. salėje esančių gaminių), remdamasi 2020 m. spalio 13 d. UAB Baltic RED atsakymu į 2020 m. rugsėjo 23 d. draudėjos pretenziją, kurioje nurodyta, kad pagal vaizdo kameromis užfiksuotą informaciją, draudėjos parduotuvė buvo atidaryta 2020 m. rugsėjo 1–7 d. ir vykdė veiklą nepertraukiamai, vertindama jo turinį, kaip paneigiantį tai, kad beveik visos prekės buvo sugadintos nepataisomai. Teismo posėdžio metu draudėja paaiškino, kad pagal nuomos sutartį privaloma atidaryti parduotuvės duris, tvirtino, kad sugadintos prekės nebuvo pardavime. Atsižvelgęs į draudėjos paaiškinimus, taip pat į tai, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Bevelis“ teigtas aplinkybes dėl neva neteisingo sugadintų gaminių skaičiaus, teismas neturėjo pagrindo kitaip vertinti defektiniame akte nustatytas aplinkybes.
8. Teismas nusprendė, kad bylos dokumentai patvirtina ir už atsiradusią žalą atsakingą asmenį, t. y. UAB „Bevelis“. Pagal byloje pateiktą Įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, atsakovės ir UAB „Bevelis“ sudaryta įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartis galiojo nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2021 m. vasario 21 d., ja buvo apdrausta UAB „Bevelis“ civilinė atsakomybė dėl patalpų apdailos demontavimo, įrengimo darbų. Atsakovė, jos vertinimu, žalą, t. y. ekspertinėje nuomonėje dėl nuostolių kilnojamajam turtui įvertinimo nustatytą ieškovės nurodytų drabužių išvalymo kainą, neįskaitant PVM ir besąlyginės 900 Eur išskaitos, išmokėjo ieškovei. Todėl UAB „Bevelis“ teiginius, jog iš byloje esančių duomenų neaišku, koks ir kieno neveikimas ar veiksmai lėmė draudėjai kilusią žalą, pripažino nepagrįstais.
9. Teismas vertino aplinkybę, kad anksčiau draudėjos pateiktuose dokumentuose ne kartą nurodyta, jog apdulkėjimas lengvas, ir vėliau nustatytą aplinkybę, kad prekės negali būti išvalomos, taip nepažeidžiant naujų gaminių prekinės išvaizdos, bei pripažino, kad jos nėra prieštaringos. Tai reiškia, kad lengvas apdulkėjimas valant ar taisant gaminį gali lemti jo, kaip naujo gaminio, prekinės išvaizdos praradimą, dulkėms įsigėrus į audinį. Draudėja 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdyje paaiškino, kad sugadinti gaminiai buvo atvežti į (duomenys neskelbtini), kur buvo apžiūrėti, pabandyta valyti eksperimentiniais tikslais ir priduota utilizavimui, nes viskas utilizavimui vežama iš (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė, kad nesant papildomų rašytinių įrodymų, atsakovės teigtos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ieškovės iš draudėjos gautų ir pateiktų dokumentų patikimumu. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė turėjo pakankamai duomenų išmokėti draudėjai 68 915,99 Eur išmoką, ieškovė ir draudėja bendradarbiavo, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes bei žalos dydį. Teismas neįžvelgė, kad žalos dydžio nustatymo dokumentai būtų prieštaringi ar nepagrįstų realių nuostolių dydžio.
10. Taip pat atmesti atsakovės argumentai, kad ieškovė užkirto kelią atsakovei įsitikinti ieškovės deklaruojamomis aplinkybėmis, susijusiomis su žalos dydžiu. Atsakovė apie įvykį sužinojo 2020 m. rugsėjo 23 d., todėl teismas nurodė, jog atsakovė turėjo visas galimybes apžiūrėti sugadintas prekes ir įsitikinti žalos dydžiu. Tačiau atsakovė tik 2021 m. balandžio 14 d. ėmėsi aktyvių veiksmų tikrinti ieškovės informaciją apie sugadintų drabužių valymą ir jų kiekį. Byloje pateiktas atsakovės susirašinėjimas su ieškove bei draudėja vyko praėjus 7 mėn. po įvykio. Tokie atsakovės reikalavimai kelia abejonių jų tikslingumu, kadangi prekės tuo metu jau buvo utilizuotos, o prekių nurašymo faktas nurodytas utilizacijos akte. Prašymas apžiūrėti įvykio patalpas pateiktas po daugiau nei metų po įvykio.
11. Teismas kaip neturintį esminės reikšmės laikė atsakovės eksperimentą, kurio metu, atsakovės teigimu, buvo įsigyti trys draudėjos gaminiai ir jie buvo užteršti statybinėmis dulkėmis bei trys specializuotos valymo įmonės patvirtino, kad išvalyti minėtus drabužius yra įmanoma, drabužiai buvo išvalyti ir faktiškai. Nors tiek atsakovė, tiek UAB „Bevelis“ akcentavo, kad draudėja galėjo išvalyti sugadintus gaminius ir pagal ieškovės draudimo taisyklių specialiosios dalies 8.5 papunktį ieškovė turėjo teisę pasirinkti, ar draudimo išmoką išmokėti draudėjai ar organizuoti sugadinto ar sunaikinto turto pirkimą, atstatymą, tačiau iš esmės visi šie atsakovės ir UAB „Bevelis“ teiginiai grindžiami prielaidomis. Atsakovės ir UAB „Bevelis“ pozicijos, jog sugadinti gaminiai galėjo būti išvalyti ir parduoti, sumažinant žalos dydį, nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, t. y. nėra pateiktų įrodymų, kad draudėjai ėmųsis valytų rūbų pardavimo, atskaičius tokios papildomos veiklos sąnaudas, ji būtų patyrusi mažesnę žalą. Vien teiginiai, jog gaminiai galėjo būti išvalyti ir parduoti, nelemia žalos dydžio sumažinimo. Galimybė sumažinti žalą turi būti pagrįsta objektyviais įrodymais. Teismas nusprendė, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog draudėja turėjo realias galimybes realizuoti sugadintą produkciją. Vien tai, kad atsakovei sprendimas išvalyti gaminius ir juos toliau parduoti būtų ekonomiškai naudingesnis, nesudaro pagrindo teismui atmesti ieškinį. Teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė visas reikšmingas aplinkybes, todėl ieškinį patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atsakovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliaciniame skunde prašo priimti naują įrodymą – atsakovės ir UAB „Bevelis“ susirašinėjimą el. paštu - ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Teismas nepasisakė dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovė žodžiu, netrukus po įvykio, informavo atsakovę apie drabužių valymą ir jo kainą – 7 000 Eur. Po 2020 m. rugsėjo 28 d. el. laiško gavimo iš UAB „Bevelis“ atsakovė susisiekė el. laiške nurodytu telefono numeriu su ieškovės darbuotoju ir darbuotojas nurodė, kad drabužiai bus valomi ir valymo kaina bus apie 7 000 Eur. Atsakovė 2020 m. spalio 7 d. el. laiške UAB „Bevelis“ nurodė, kad kalbėjo su ieškove, kuri informavo, jog preliminarus nuostolių dydis yra apie 7 000 Eur. Ieškovė šios aplinkybės neneigė. 2020 m. lapkričio 10 d. rašte ieškovei draudėja rašė, kad siekė sumažinti žalos dydį (iki 10 proc.) ir valė sugadintas prekes, tačiau prekės neišsivalė ir buvo netinkamos pardavimui. Taigi buvo siekiama drabužius išvalyti už kainą, lygią 10 proc. deklaruojamos žalos (apie 7 000 Eur). Ieškovė prieš drabužių utilizavimą gavusi informaciją apie draudėjos negalėjimą išvalyti drabužių ir turinti pareigą organizuoti turto remontą, pirkimą ar mokėti draudimo išmoką, ne tik netyrė ir nerinko įrodymų dėl drabužių valymo, bet ir apie tai nepranešė atsakovei, turėjusiai ieškovės suteiktą lūkestį, kad ji turės sumokėti ieškovei 7 000 Eur, kai ieškovė pareikš pretenziją. Atsakovė 7 000 Eur žalos dydį laikė protingu ir dėl to atsisakė apžiūrėti sugadintus drabužius, tikrinti jų kiekį, kokybę, sugadinimo laipsnį ir pan., nes tai sudaro papildomus kaštus, kuriuos patirti, kai galimos žalos dydis yra 7 000 Eur, nėra ekonomiška. Dėl ieškovės netinkamų veiksmų, kuriais ji tik 2021 m. balandžio 14 d. pretenzija informavo atsakovę apie 10 kartų didesnį žalos dydį, nei buvo nurodyta netrukus po ginčo įvykio, ir susiklostė aplinkybė, kad atsakovė prašė ieškovės papildomų dokumentų po ieškovės deklaruojamų drabužių utilizavimo praėjus ilgesniam laikotarpiui po įvykio. Ieškovė netinkamai bendradarbiavo su atsakove ir turi prisiimti neigiamas pasekmes.
12.2. UAB „Bevelis“ negalėjo numatyti, jog lengvai apdulkėję drabužiai nebus išvalyti ir parduoti. Teisės aktai nenumatė, kad draudėjai draudžiama valyti drabužius ir juos parduoti. Nėra teisinio reguliavimo, kad valytiems drabužiams parduoti reikia statyti naujas parduotuves. Valyti drabužiai galėjo būti parduodami draudėjos parduotuvės atskiruose skyriuose ar komiso pagrindais kitų subjektų parduotuvėse atskleidžiant pirkėjams valymo faktą ir taikant nuolaidas. Ieškovė turėjo patirties perkant sugadintą turtą, taigi vėliau ir jį realizuojant.
12.3. Šiuolaikinėmis valymo technikomis galima atstatyti drabužius į pradinę būklę. Tai pagrindė atsakovės atliktas eksperimentas. Nors teismas nurodė, kad atsakovės eksperimentą laiko neturinčiu esminės reikšmės bylos nagrinėjimui remdamasis ieškovės ir draudėjos paaiškinimais, tačiau tokią išvadą padarė remdamasis vien tik draudėjos teiginiu, išsakytu posėdžio metu, kad draudėja drabužius valė eksperimentiniais tikslais ir, net jeigu būtų pavykę juos išvalyti, jie vis vien būtų buvę utilizuoti. Draudėjos drabužių valymo tikslas buvo ne eksperimentinis, o sumažinti žalos dydį iki 10 proc. nuo deklaruojamos žalos. Šios aplinkybės pagrindžia ieškovės ir draudėjos teikiamų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų žodžiu prieštaringumą. Draudėja nėra drabužių valymo profesionalė, todėl draudėjos nurodomos aplinkybės, kad drabužių nebuvo galima išvalyti, nepagrįstos.
12.4. Teismas, pasisakydamas dėl išvalytų drabužių kokybės, tik abstrakčiai konstatavo, jog valyti drabužiai neatitinka aukštos kokybės gaminiams keliamų reikalavimų, tačiau nenurodė kokių. Kokybiniai reikalavimai drabužiams galėtų būti nustatomi, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Ekspertinė nuomonė dėl nuostolių kilnojamajam turtui įvertinimo pagrindžia, kad draudėjos drabužiai yra visiškai išvalomi ir išvalytus drabužius galima naudoti pagal paskirtį, t. y. juos dėvėti.
12.5. Draudėja teismui teikė neteisingą informaciją, kad ji gamina drabužius tik aukštos kokybės ir iš natūralaus pluošto. Draudėjos internetiniame tinklalapyje pateikiami gaminiai pagaminti ir iš sintetinio pluošto.
12.6. Utilizacijos aktas nepatvirtina, jog apdulkėjusių drabužių nebuvo galima išvalyti, be to, aktas pasirašytas draudėjos direktorės, o tai verčia abejoti akto įrodomąja galia ir utilizacijos realiu įvykdymu. Ieškovės pateiktos nuotraukos pagrindžia, kad apdulkėjimas buvo lengvas, o kai kurie drabužiai apskritai turėjo būti labai menkai paveikti. Ventiliacijos angos išdėstytos tik tam tikrose vietose. Todėl labiau galėjo apdulkėti tik tie drabužiai, kurie yra ties angomis. Be to, drabužiai buvo sukabinti vienas šalia kito, todėl dulkių poveikis drabužiams, kurie buvo uždengti kitu drabužiu, turėjo būti minimalus.
12.7. Draudėjos parduotuvė buvo atidaryta 2020 m. rugsėjo 1–7 d. ir vykdė veiklą nepertraukiamai. Draudėjos veikla nebuvo sutrikdyta ir ji tęsė prekybą drabužiais iš karto po įvykio. Šios aplinkybės patvirtina, kad ne visi deklaruojami draudėjos drabužiai buvo užteršti statybinėmis dulkėmis, nes, priešingu atveju, prekyba nebūtų vykdoma.
12.8. Teismas, priteisdamas ieškovei sprendime nurodytą sumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir be pagrindo neišskaičiavo 900 Eur išskaitos, numatytos draudimo liudijime. Net ir vertinant UAB „Bevelis“ 461,63 Eur sumos mokėjimo paskirtį kaip ieškovės žalos išskaitos apimtimi atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad draudimo liudijime numatyta 900 Eur išskaita, UAB „Bevelis“ sumokėta 461,63 Eur suma buvo atlyginama tik dalis išskaitos, teismas privalėjo iš priteistos sumos atimti 438,37 Eur (900 – 461,63).
12.9. Draudėja, siekdama suklaidinti teismą, 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovės pateiktų el. laiškų turinys, išdėstytas atsakovės atsiliepimo prieduose Nr. 10 ir 11 nėra patikimas dėl to, kad jie pateikti „word“ formatu. Teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl ieškovės netrukus po įvykio suteiktos informacijos apie drabužių valymą ir jo kainą, kuriuos atsakovė grindė ir el. laiškų, pateiktų prieduose Nr. 10 ir 11, turiniu. Atsakovė prašo priimti „pdf“ formatu tik priedą Nr. 10 prie atsiliepimo į ieškinį, nes priede Nr. 11 nurodytus elektroninius laiškus „pdf“ formatu yra pateikusi ieškovė su ieškiniu.
13. Trečiasis asmuo UAB „Lelija“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. UAB „Bevelis“ apie įvykį sužinojo 2020 m. rugsėjo 1 d., tai turėjo apie įvykį pranešti ir atsakovei, kuriai pranešta tik 2020 m. rugsėjo 23 d. Atsakovė atsisakė apžiūrėti sugadintus drabužius, tikrinti jų kiekį, kokybę, sugadinimo laipsnį ir pan., todėl turi prisiimti atsakomybę už savo neveikimą.
13.2. Dėvėtų, valytų ar kaip kitaip paveiktų gaminių pardavimų draudėja nevykdo. Draudėja neužsiima rūbų plovimu ir neturi tokių rūbų realizavimo taškų, o rūbai buvo pripažinti netinkamais pardavimui ir utilizuoti. Plautų ar valytų rūbų pardavimas nebūtų galimas neatskleidžiant šio fakto pirkėjams.
13.3. Tai, kad draudėjos audinių sudėtyje yra ir poliesteris, nedaro gaminių nenatūralaus pluošto. Atsakovės argumentas, kad neva draudėja teismui teikė neteisingą informaciją, yra nepagristas.
13.4. Teisės aktai nenustato, kas turi pasirašyti utilizacijos aktus. Utilizacijos aktas pasirašytas bendrovės vadovo, kaip vienasmenio bendrovės valdymo organo, pagrįstai ir teisėtai.
13.5. Prašomi priimti nauji įrodymai nėra nauji, juos atsakovė turėjo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau neteikė. Šio įrodymo pateikimo būtinybė neiškilo, todėl prašymas turėtų būti atmestas. Aplinkybė, kad atsakovė pateikė įrodymą pirmosios instancijos teismui „word“ formatu, kuris sukėlė draudėjos atstovei abejonių dėl jo autentiškumo ir turinio, nelaikytina aplinkybe, kuri leistų atsakovei teikti įrodymą „pdf“ formatu apeliacinės instancijos teismui, bei nereiškia, kad draudėja siekė suklaidinti teismą. Pati atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui netinkamo formato įrodymą, todėl nėra galimybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui.
14. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
14.1. Atsakovės argumentas, kad draudėjos patirtą žalos dydį turėtų mažinti pačios atsakovės 2020 m. spalio 7 d. laiškas UAB „Bevelis“, yra nepagrįstas. Atsakovė nedarė nieko, kad ištirtų įvykio aplinkybes bei pasirūpintų žalos atlyginimu draudėjai. Todėl atsakovės argumentai, kad jai neužteko laiko žalos klausimui išspręsti, yra nepagrįsti.
14.2. Atsakovės siūlymas išvalyti sugadintus rūbus bei juos parduoti kaip naujus, už tą pačią kainą, vertintinas kaip nesąžiningas, neteisingas ir neįmanomas. Atsakovė nenurodo, kokiuose prekybos taškuose ketino parduoti sugadintas prekes, už kokią kainą, kokią informaciją ketino pateikti vartotojams ir kodėl nesikreipė į draudėją dėl sugadintų daiktų įsigijimo, nors apie įvykį sužinojo nedelsiant, o, būdama atsakingo asmens draudike, turėjo pareigą užtikrinti greičiausią ir ekonomiškiausią žalos atlyginimą.
14.3. Sugadintų prekių pardavimo kaina yra 170 617,66 Eur, o 68 915,99 Eur yra savikaina, t. y. draudėjos patirta žala žymiai viršija draudimo išmoką. Draudėja neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl kitos žalos dalies iš atsakingų asmenų. Atsakovės paaiškinimai dėl ieškovės neekonomiško žalos atlyginimo prieštarauja logikai ir protingumo principams.
14.4. Parduotuvė buvo atidaryta, tačiau sugadintos prekės nebuvo parduodamos. Sugadintų rūbų išvalymas ir jų pardavimas kaip naujų, neprotingas.
15. Trečiasis asmuo UAB „Bevelis“ atsiliepime prašo patenkinti apeliacinį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Neabejotinai prekės nebuvo apdulkėję vienodai, kai kurios jų buvo vitrinose, buvo įpakuotos ir pan. Jei nebūtų priežasties neatskleisti drabužių būklės, neabejotinai jie nebūtų buvę utilizuoti. Neišsaugojus drabužių, kaip reikšmingo įrodymo, atsakomybę turi prisiimti ieškovė ir draudėja. Ieškovė, galbūt siekdama išlaikyti gerus santykius su kliente (draudėja) ir tikėdamasi atgauti išmokėtą sumą iš kitos draudikės, nesiekė išsaugoti drabužių. Todėl negali būti tenkinamas ieškovės ieškinys dėl jos neatidžių ir neapdairių veiksmų.
15.2. Dar iki pareiškiant atsakovei pretenziją dėl 68 915,99 Eur atlyginimo, neva nepataisomai sugadinti rūbai buvo utilizuoti, motyvuojant tuo, kad neva draudėja rūbus bandė valyti, tačiau to padaryti nepavyko, o vėliau pozicija pakeista teigiant, jog draudėja valytų rūbų neparduoda. Ieškovė, neužtikrinusi, jog nebūtų sunaikintas vienintelis įrodymas, galintis patvirtinti žalos dydį, prisiėmė riziką, jog subrogacinio reikalavimo pareiškimo atveju neturės galimybės įrodyti nuostolių dydžio.
15.3. Byloje nesant įrodymų žalai (jos dydžiui) nustatyti, teismas atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos, perkeldamas ją atsakovei, nepaisant to, kad ieškovė netinkamai atliko žalos administravimą, priimdama sprendimą dėl draudimo išmokos, rėmėsi prieštaringais, žalos dydžio neįrodančiais dokumentais.
15.4. Utilizavimo aktas sudarytas 2020 m. lapkričio 5 d., jame nurodytos utilizuotos prekės. Abejonių kelia tai, kad prekių utilizavimo dieną draudėja teikė ieškovei raštą su priminimu apie žalos atlyginimo negavimą, tačiau neužsiminė apie tai, kad tą dieną prekės bus utilizuojamos ar jau utilizuotos.
15.5. Drabužius ketinta valyti, sumažinant žalos dydį iki 10 proc., o atsakovei nurodyta, kad žala apytiksliai sudaro 7 000 Eur. Draudėja posėdžio metu pateikė naują poziciją – neva drabužius bandė valyti eksperimentiniu tikslu, tačiau niekada nežadėjo tokių rūbų parduoti, tačiau tą paneigia draudėjos 2020 m. lapkričio 10 d. el. laiškas, kuriame draudėja nurodė, kad siekė sumažinti žalos dydį (iki 10 proc.) ir valė sugadintas prekes, tačiau prekės neišsivalė ir buvo netinkamos pardavimui. Teismas vadovavosi naująja draudėjos pozicija, kurią paneigia byloje esantys įrodymai.
15.6. Iš byloje esančio draudėjos 2020 m. rugsėjo 17 d. rašto matyti, kad draudėja ieškovę jau buvo informavusi apie tai, kad drabužių išvalyti negalės. Keltinas klausimas, kodėl ieškovė nurodė atsakovei, kad preliminarus nuostolių dydis bus apie 7 000 Eur, jeigu jai jau buvo pranešta, kad drabužių neva nėra galimybės išvalyti. Tik gavus 2021 m. balandžio 14 d. pretenziją paaiškėjo, kad draudėjos žala buvo įvertinta ne 7 000 Eur, bet 68 915,99 Eur. Tik po pretenzijos pateikimo UAB „Bevelis“ ir atsakovei tapo žinoma, kad drabužiai buvo utilizuoti 2020 m. lapkritį. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė turėjo visas galimybes apžiūrėti sugadintas prekes ir įsitikinti žalos dydžiu. Ieškovė tik po 7 mėn. nuo įvykio, kai prekės jau buvo utilizuotos, pateikė atsakovei pretenziją su reikalavimu atlyginti 68 915,99 Eur, o atsakovė veiksmų ėmėsi dar tą pačią dieną, kai buvo pateikta minėta pretenzija. Taigi tik ieškovės veiksmai, t. y. atsakovės suklaidinimas, patikinus, kad žalos dydis bus apytiksliai 7 000 Eur, lėmė, kad atsakovė iki rūbų utilizavimo nesiėmė tirti aplinkybių, draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
15.7. Draudėjos 2020 m. lapkričio 10 d. raštas patvirtina, kad drabužius buvo bandoma valyti, sumažinant žalos dydį iki 10 proc., vadinasi, draudėja matė galimybę parduoti išvalytas prekes. Minėtas raštas patvirtina, kad pozicijos, jog prekes buvo galima išvalyti, sumažinant žalos dydį iki 10 proc., ieškovė laikėsi net gi po to, kai prekės buvo utilizuotos. Tai reiškia, kad iki prekių utilizavimo ieškovė neįsitikino ir nebandė įsitikinti, kad prekių pažeidimas yra toks, jog jų išvalyti nėra galimybės.
15.8. Ieškovė draudimo išmoką išmokėjo, remdamasi vien draudėjos direktorės pasirašytu utilizavimo aktu ir ekonomikos direktorės ir vyr. buhalterės sudarytomis sugadintų prekių savikainos lentelėmis. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių prekių utilizavimo faktą ir / ar neva sugadintų prekių savikainą. Prekės galėjo ir nebūti utilizuotos ar būti utilizuotos ne visa apimtimi, tai reikštų draudėjos nepagrįstą praturtėjimą. O galbūt, jeigu prekės (jų dalis) ir buvo utilizuotos, to neįmanoma patikrinti, tai gal jas utilizuoti kilo poreikis dėl to, kad draudėja, bandydama jas valyti, sugadino, kadangi, draudėja neužsiima rūbų valymu, nėra kompetentinga atlikti tokius darbus, neturi tam reikalingų specifinių žinių. Buvo galimybė šiuolaikinėmis valymo technikomis atstatyti drabužius į pradinę padėtį, tai pagrindė atsakovės inicijuotas eksperimentas.
15.9. Nesutiktina, kad dėl trečiojo asmens veiksmų padaryta tokio dydžio žala, kokią nustatė teismas. Byloje yra UAB „Bevelis“ 2020 m. rugsėjo 28 d. paaiškinimas, kad atliekant darbus „New Yorker“ parduotuvėje buvo demontuoti ventiliaciniai ortakiai į parduotuvę, kad dulkės neišsklistų per ventiliacijos angas, darbo vieta buvo uždengta tentais, kad artimiausios patalpos būtų apsaugotos nuo pridulkėjimo, o į draudėjos parduotuvę dulkės pateko per ventiliaciją, nors „New Yorker“ parduotuvėje darbo vieta buvo paruošta tinkamai. UAB „Bevelis“ niekaip negalėjo numatyti, jog lengvai apdulkėję drabužiai nebus išvalyti ir parduoti už atitinkamą kainą draudėjai ar kitiems subjektams priklausančiose parduotuvėse.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
17. Atsakovė ir UAB „Bevelis“ sudarė Įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią apdrausta UAB „Bevelis“ civilinė atsakomybė vykdant vidaus apdailos darbus – patalpų apdailos demontavimo, įrengimo darbus (įskaitant santechnikos ir elektros montavimo ir (ar) demontavimo darbus). Draudimo laikotarpis – 2020 m. vasario 21 d.–2021 m. vasario 21 d. Draudimo apsaugai taikomos Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (galioja nuo 2017 m. gegužės 1 d.) Nr. 008 (toliau – ERGO taisyklės).
18. Ieškovė ir draudėja sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, pagal kurią nuo įvairių rizikų apdraustas draudėjos turtas, įskaitant ir turtą, esantį prekybos centre „Mega“, Islandijos pl. 32, Kaune. Draudimo laikotarpis – 2020 m. balandžio 30 d.–2021 m. balandžio 29 d. Draudimo apsaugai taikomos Įmonių turto draudimo taisyklės Nr. 004.1 (toliau – BTA taisyklės).
19. 2020 m. rugsėjo 3 d. ieškovė gavo draudėjos pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 1 d., atidarius parduotuvę, pastebėta, jog visa prekybos salė padengta statybinio gipso dulkėmis, prekės, įranga, grindys ir kita, o to priežastis – šalia remontuojama parduotuvė „New Yorker“; daugiau kaip 80 proc. salėje esančioms prekėms padaryta žala; gipso dulkės nugulusios ant prekių baltu sluoksniu; prekės yra praradusios prekinę išvaizdą. Tą pačią dieną ieškovės žalos tyrimo ekspertė surašė defektų aktą, kuriame detalizuoti sugadintų ir (ar) pažeistų daiktų pavadinimai ir kiekis (1 833).
20. 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovė gavo draudėjos pranešimą, kuriame nurodyta, jog daugiau kaip 80 proc. salėje esančių prekių sugadinta, gipso dulkės nugulusios ant prekių pilku sluoksniu, stipriai įsigėrusios į prekės audinį, jų išvalyti negalima, prekės praradusios prekinę išvaizdą, sugadintos ir pateikti sugadintų prekių savikainos aktai, sugadintos iš viso 1 833 prekės, kurių savikaina – 68 915,99 Eur.
21. 2020 m. spalio 7 d. atsakovė el. laiške UAB „Bevelis“ nurodė, kad kalbėjo su ieškove, kuri informavo, jog preliminarus nuostolių dydis yra apie 7 000 Eur.
22. 2020 m. spalio 23 d. raštu draudėja nurodė ieškovei, kad žalos atlyginimo vis dar yra negavusi.
23. 2020 m. lapkričio 6 d. draudėja dar kartą nurodė ieškovei, kad statybinės dulkės yra stipriai įsigėrusios į prekių audinį, jų išvalyti negalima, prekės praradusios prekinę išvaizdą, sugadintos nepataisomai, todėl utilizuotos. Taip pat nurodė, kad prekės netinkamos pardavimui, todėl prašė atlyginti 68 915,99 Eur žalą. Kartu pateiktame 2022 m. lapkričio 5 d. utilizavimo akte nurodyta, kad iš draudėjos parduotuvės, esančios Islandijos pl. 32, Kaune, po gretimų patalpų remonto atgabentos sugadintos prekės patikrintos, pripažintos sugadintomis nepataisomai, nurašytos nuo parduotuvių prekių apskaitos ir utilizuotos.
24. 2020 m. lapkričio 13 d. draudėja rašte ieškovei nurodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. el. paštu gavo paklausimą iš ieškovės, kaip nustatyta, jog sugadinta produkcija nevaloma vakuuminiu būdu. Draudėja nurodė, kad ji yra siuvimo įmonė, gaminanti aukštos kokybės klasikinius viršutinius drabužius tik iš aukštos kokybės audinių, natūralių pluoštų, vykdo aukštos kokybės produkcijos pardavimą, kuri turi būti atitinkamos prekinės išvaizdos (valyti, taisyti ar kitaip paveikti gaminiai nebeatitinka aukštos kokybės gaminiams keliamų reikalavimų ir nebetinkami pardavimui). Draudėja nurodė, kad nevykdo žemos prekinės išvaizdos gaminių pardavimų ir neturi tokio lygio parduotuvių, todėl sugadintos, praradusios prekinę išvaizdą prekės yra utilizuojamos. Rašte draudėja priminė, kad bandė sugadintas prekes valyti, tačiau kokybiškai išvalyti sugadintų prekių nepavyko, jos netinkamos pardavimui, praradusios prekinę išvaizdą, sugadintos, todėl utilizuotos.
25. 2020 m. lapkričio 19 d. raštu draudėja informavo ieškovę, kad sunaikinta (utilizuota) produkcija išvežta kaip tekstilinės atliekos, pridėjo tekstilinių atliekų išvežimo dokumentą.
26. 2020 m. lapkričio 24 d. raštu draudėja pateikė ieškovei iš UAB „Ecoservice“ gautą sąskaitą už tekstilinių atliekų išvežimą iš draudėjos.
27. 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė priėmė sprendimą įvykį pripažinti draudžiamuoju ir sumokėti draudėjai 68 915,99 Eur draudimo išmoką, tą pačią dieną išmoka sumokėta.
28. 2021 m. balandžio 14 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, prašant iki 2021 m. balandžio 28 d. atlyginti 68 915,99 Eur žalą.
29. 2021 m. balandžio 30 d. atsakovė ieškovės prašė patikslinti, kodėl po įvykio ieškovės ekspertas atsakovę informavo, jog prekės bus valomos, nurodė nuostolio dydį, t. y. 10 proc. sugadintų prekių vertę, o pasikeitus aplinkybėms, t. y. išsiaiškinus, jog prekės nebus valomos, atsakovės neinformavo bei neleido įsitikinti, jog prekių valymas negalimas.
30. 2021 m. gegužės 11 d. atsakovės atstovė ieškovei raštu nurodė, kad ši išmokėjo išmoką, tiesiogiai neįsitikinusi, jog tikrai visos prekės yra sugadintos ir neišvalomos. Paklausė, kodėl informavęs ekspertas, jog prekės bus valomos ir pakeitus sprendimą bei leidus jas utilizuoti, ieškovė neinformavo atsakovės tam, kad ši galėtų įsitikinti, jog prekės sugadintos. Taip pat prašė pateikti papildomą informaciją.
31. 2021 m. birželio 18 d. atsakovė pateikė ieškovei klausimus dėl prekių kiekių. Taip pat nurodė, kad sugadintų prekių nurašymas (leidimas nurašyti neįsitikinus, jog prekės tikrai neišvalomos), atsakovės neinformavimas apie tai, jog keičiamas sprendimas prekių nevalyti, nepateikimas informacijos apie tą dieną buvusių prekių kiekį, dideli sugadintų prekių kiekiai kelia daug klausimų, todėl ieškovė žalą galės atlyginti tik įsitikinusi žalos aplinkybėmis.
32. 2021 m. lapkričio 22 d.– gruodžio 15 d. vyko susirašinėjimas tarp ieškovės, atsakovės ir draudėjos dėl žalos dydžio, ekspertinio vertinimo, galimybės apžiūrėti patalpas, sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo.
33. 2022 m. sausio 10 d. atsakovė ieškovei nurodė, kad nuostolius patvirtina ekspertinė nuomonė dėl nuostolių kilnojamajam turtui įvertinimo, kurioje apskaičiuota apgadintų prekių valymo kaina (12 666 Eur su PVM); iš nuostolių sumos atskaičiuotą besąlyginės išskaitos sumą (900 Eur) privalo sumokėti UAB „Bevelis“; draudimo išmoka mokama be PVM; nuostolių dydis – 10 006,14 Eur; šiam draudžiamajam įvykiui galioja 900 Eur besąlyginė išskaita, todėl draudimo išmoka – 9 106,14 Eur.
34. 2022 m. sausio 11 d. atsakovė informavo ieškovę, kad buvo priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką, apskaičiuota, jog nuostolių suma atliekant prekių valymą būtų 12 666 Eur su PVM, draudimo sutartyje buvo numatyta besąlyginė išskaita (900 Eur), atitinkamai, iš nuostolių sumos (10 467,77 Eur be PVM) atskaičius besąlyginės išskaitos sumą (900 Eur), atsakovės mokama draudimo išmoka yra 9 567,77 Eur be PVM.
35. 2022 m. sausio 12 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 9 106,14 Eur.
36. 2022 m. vasario 2 d. atsakovė nurodė ieškovei, kad buvo perskaičiuotas PVM dydis, todėl atliekama 461,63 Eur priemoka.
37. 2022 m. vasario 4 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 461,63 Eur.
38. 2022 m. gegužės 9 d. UAB „Bevelis“ sumokėjo ieškovei 461,63 Eur.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
39. Atsakovė prašo priimti naują įrodymą – atsakovės ir UAB „Bevelis“ susirašinėjimą el. paštu. Teigia, kad draudėja, siekdama suklaidinti teismą, 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovės pateiktų elektroninių laiškų turinys, išdėstytas atsakovės atsiliepimo į ieškinį prieduose Nr. 10 ir 11, nėra patikimas dėl to, kad laiškai pateikti „word“ formatu. Atsakovės teigimu, teismas nepasisakė dėl jos argumentų dėl ieškovės netrukus po įvykio suteiktos informacijos apie drabužių valymą ir jo kainą, kuriuos atsakovė grindė ir el. laiškų, išdėstytų prieduose Nr. 10 ir 11, turiniu. Atsakovė prašo priimti „pdf“ formatu priedą Nr. 10.
40. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
41. Kaip teisingai pastebėjo draudėja, atsakovės prašomas priimti įrodymas nėra naujas, šis įrodymas (atsakovės el. susirašinėjimas su UAB „Bevelis“) buvo pateiktas kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį, kaip priedas Nr. 10. Aplinkybė, kad atsakovė pateikė įrodymą pirmosios instancijos teismui „word“ formatu, dėl kurio autentiškumo ir turinio draudėjos atstovė išsakė abejones, nelaikytina aplinkybe, kuri leistų atsakovei teikti įrodymą „pdf“ formatu apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas minėto susirašinėjimo „word“ formatu nelaikė neautentišku, nesuabejojo šio susirašinėjimo faktu ir turiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto priedo autentiškumu nėra pagrindo abejoti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad iškilo šio įrodymo (susirašinėjimo) „pdf“ formatu pateikimo būtinybė. Teisėjų kolegija šį įrodymą atsisako priimti.
Dėl ginčo esmės
42. Jei draudėjas patyrė nuostolius dėl trečiojo asmens veiksmų, draudėjas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Tokiu būdu draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką, naudodamasis subrogacijos teise, turi teisę pareikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens (CK 6.1015 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 111 straipsnį nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką (vadinamoji tiesioginio reikalavimo teisė). Taigi, jei žalą padaręs trečiasis asmuo yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjęs asmuo (arba draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką pagal subrogacijos teisę) turi teisę, remdamasis tiesioginio reikalavimo teise, nukreipti savo reikalavimą į civilinės atsakomybės draudiką.
43. Kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Taigi nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį išmoką sumokėjęs draudikas turi teisę nukreipti savo reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo atsakingo už žalą asmens draudikui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Sprendžiant dėl šio draudiko atsakomybės apimties reikšmingos tampa civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos, apibrėžiančios draudiko atsakomybės ribas, t. y. nuostatos dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių, franšizės dydžio, draudimo sumos ir pan. Tiek, kiek draudimo išmokos pagal turto draudimo sutartį nepadengia draudimo išmoka pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokią dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį, privalo atlyginti pats atsakingas už žalą asmuo (civilinės atsakomybės draudėjas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017; 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018). Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
44. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei buvo nurodyta, jog drabužiai bus valomi ir jų valymas kainuos apie 7 000 Eur, todėl atsakovė, siekdama nepatirti papildomų sąnaudų, neatliko įvykio tyrimo ir buvo sutikusi sumokėti maždaug 7 000 Eur drabužių valymo išlaidas, tačiau vėliau ieškovė pateikė pretenziją atsakovei jau 10 kartų didesnei sumai ir informavo, kad, nepavykus drabužių išvalyti, šie buvo utilizuoti.
45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė apie įvykį sužinojo 2020 m. rugsėjo 23 d., todėl teismas nurodė, jog atsakovė turėjo visas galimybes apžiūrėti sugadintas prekes ir įsitikinti žalos dydžiu. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad po įvykio draudėja bandė apdulkėjusius gaminius valyti, tačiau vėliau nusprendė juos utilizuoti. Iš esmės nėra ginčo ir dėl to, kad gaminių valymas būtų kainavęs apie 7 000 Eur ir atsakovė apie tokią preliminarią sumą buvo informuota iki 2020 m. spalio 7 d.
46. DĮ 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.
47. Kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui taip pat taikoma DĮ 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
48. ERGO draudimo taisyklių specialiosios dalies 8 punkte nurodyta žalos nustatymo tvarka: 8.1 draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, tyrimą, kurio metu apžiūrima įvykio vieta, surenkama įvykio aplinkybių nustatymui reikalinga dokumentacija, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, asmens sveikatos priežiūros, socialinio draudimo, medicininės ekspertizės įstaigos, taip pat kitos institucijos, kurios gali turėti duomenų apie įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes. Draudikas, fiksuodamas įvykio aplinkybes, turi teisę fotografuoti ir daryti vaizdo (garso) įrašus; 8.2 gavęs raštišką pranešimą apie įvykį, draudikas nedelsdamas privalo pateikti draudėjui bei nukentėjusiam trečiajam asmeniui užpildyti atitinkamai pranešimo apie draudžiamąjį įvykį blanką (anketą) arba prašymo atlyginti žalą anketą; 8.3 draudžiamojo įvykio aplinkybėms ir pasekmėms nustatyti draudikas gali pasitelkti institucijas, ekspertus, atitinkamos srities specialistus arba mokslininkus.
49. Kaip matyti iš DĮ 98 straipsnio 2 dalies ir ERGO taisyklių, šios nuostatos įpareigoja atsakovę, gavus pradinę informaciją apie galbūt draudžiamąjį įvykį, operatyviai apžiūrėti įvykio vietą, surinkti įvykio aplinkybių nustatymui reikalingus dokumentus, tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė, 2020 m. rugsėjo 23 d. sužinojusi apie draudžiamąjį įvykį, iki ieškovės pretenzijos 2021 m. balandžio 14 d. gavimo ėmėsi bent vieno iš nurodytų veiksmų. Nėra ginčo, kad atsakovė pradinę informaciją apie įvykį gavo 2020 m. rugsėjo 23 d., tačiau įvykio vietos neapžiūrėjo, nerinko dokumentų, reikalingų įvykio aplinkybių nustatymui. Šių veiksmų atsakovė turėjo imtis gavusi pradinę informaciją apie įvykį (ERGO taisyklių 8.1 papunktis).
50. Nors atsakovė teigia, kad jai buvo pateikta informacija, jog vyks drabužių valymas ir tai kainuos apie 7 000 Eur, todėl atsakovė, įvertinusi preliminarų žalos dydį, nusprendė, kad neekonomiška patirti papildomas išlaidas, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, nesilaikydama savo pačios draudimo taisyklėse ir DĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų, apribojo savo galimybes įsitikinti įvykio aplinkybėmis, todėl negali neveikimo argumentu remtis kritikuodama ieškovės veiksmus, galbūt nepakankamai atidžiai įvertinus įvykio aplinkybes ir nesurinkus pakankamai duomenų, kurie įtikintų atsakovę žalos dydžio pagrįstumu. ERGO taisyklės ir DĮ 98 straipsnio 2 dalis neatleidžia atsakovės nuo pareigos nustatyti įvykio aplinkybes ir rinkti duomenis, kurie gali padėti nustatyti įvykio aplinkybes, kai, atsakovės vertinimu, galimos žalos dydis yra nedidelis. Nepriklausomai nuo galimos žalos dydžio, atsakovė, kaip UAB „Bevelis“ civilinės atsakomybės draudikė, privalėjo imtis ERGO taisyklių 8.1 papunktyje ir DĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiksmų.
51. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad apdulkėję drabužiai turėjo būti ne utilizuoti, o išvalyti ir parduoti, taip sumažinant kilusią žalą, taip pat mano, kad drabužius galėjo perimti ir realizuoti ieškovė.
52. BTA taisyklių specialiosios dalies 8.5 papunktyje nustatyta, kad ieškovė turi teisę pasirinkti, ar draudimo išmoką išmokėti draudėjai, ar organizuoti sugadinto ar sunaikinto turto pirkimą, atstatymą, remontą. Taigi minėtos taisyklės nesukuria ieškovei pareigos perimti apdraustą turtą ir jį realizuoti, todėl ieškovė buvo laisva pasirinkti, ar išmokėti išmoką ar turtą perimti. Atitinkamai, draudėja, būdama apdraudusi savo produkciją pas ieškovę, atsitikus draudžiamajam įvykiui, neturi pareigos ieškoti būdų realizuoti apdulkėjusią ir išvalytą produkciją, siekiant sumažinti žalą. Atsitikus draudžiamajam įvykiui, tinkamai atlikusi ieškovės informavimo apie draudžiamąjį įvykį pareigą, įvykdžiusi ieškovės nurodymus, pateikusi ieškovei turimus dokumentus dėl žalos dydžio, draudėja turėjo pagrįstą lūkestį, kad jos patirta žala bus atlyginta ir draudėja nebus įpareigota imtis priemonių bandyti parduoti valytą produkciją, siekiant sumažinti nuostolių dydį.
53. Atsakovė taip pat teigia, kad draudėja nėra drabužių valymo profesionalė, todėl draudėjos nurodomos aplinkybės, jog drabužių nebuvo galima išvalyti, nepagrįstos. Atsakovės manymu, ekspertinė nuomonė pagrindžia, kad draudėjos drabužiai yra visiškai išvalomi ir išvalytus drabužius galima naudoti pagal paskirtį, t. y. juos dėvėti. Atsakovės vertinimu, ieškovės pateiktos nuotraukos pagrindžia, kad apdulkėjimas buvo lengvas, o kai kurie drabužiai apskritai turėjo būti labai menkai paveikti.
54. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės teiginiais dėl drabužių valymo ir vėlesnio jų pardavimo. Draudėja po įvykio nurodė, kad bandė drabužius valyti, tačiau to padaryti nepavyko, o vėliau nurodė, jog valytais drabužiais neprekiauja. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nebūtinai reiškia draudėjos nesąžiningumą ir siekį gauti kuo didesnę draudimo išmoką, o gali reikšti ir tai, jog draudėja apsisprendė nerizikuoti savo reputacija ir nebandyti parduoti apdulkėjusių ir vėliau išvalytų drabužių. Todėl aplinkybė, kad draudėja bandė valyti drabužius, tačiau vėliau nurodė, kad valyta produkcija neprekiaus, nereiškia draudėjos nesąžiningumo ar žalos draudėjai neatsiradimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad kai kurios prekės buvo nurodytos kaip apdulkėjusios lengvai, nereiškia, kad tokių prekių valyti nereikėjo, todėl tokiomis prekėmis draudėja taip pat nebegalėjo prekiauti, priėmusi sprendimą valytų drabužių prekybos nevykdyti. Esminės reikšmės neturi aplinkybė, kad apdulkėjusius drabužius galima buvo išvalyti ir jie galėtų būti naudojami pagal paskirtį, kadangi draudėjos tikslas ne turėti naudotinus pagal paskirtį daiktus, o parduoti kokybiškas prekes ir uždirbti pelno. Logiška, kad gamintojas gali nuspręsti nerizikuoti savo reputacija ir neprekiauti apgadinta ir vėliau sutvarkyta produkcija, o pats faktas, kad išvalyti drabužiai gali būti naudojami pagal paskirtį, nelemia išvados, kad draudėjai žala nebuvo padaryta.
55. Atsakovė teigia, kad utilizacijos aktas nepatvirtina, jog apdulkėjusių drabužių nebuvo galima išvalyti, be to, aktas pasirašytas ir patvirtintas draudėjos direktorės, o tai verčia abejoti akto įrodomąja galia ir utilizacijos realiu įvykdymu.
56. Byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 5 d. utilizavimo aktas, kurį pasirašė draudėjos vadovė. Utilizavimo akte nurodyti gaminiai, kurie buvo nurodyti ir draudėjos 2020 m. rugsėjo 14 d. sugadintų prekių savikainos lentelėse, kurias pasirašė draudėjos ekonomikos direktorė ir vyr. buhalterė. Toks pats sugadintų prekių kiekis (1 833) nurodytas visuose draudėjos raštuose, taip pat ir 2020 m. rugsėjo 3 d. ieškovės žalos tyrimo ekspertės parengtame defektiniame akte, būtent kuriame pirmą kartą ir buvo užfiksuotas sugadintų prekių kiekis (1 833). Kadangi kiti byloje esantys dokumentai patvirtina utilizacijos akte nurodytų gaminių kiekį ir sudėtį, nėra objektyvaus pagrindo abejoti draudėjos direktorės pasirašyto utilizacijos akto turiniu.
57. Apeliaciniame skunde teigiama, kad draudėjos parduotuvė buvo atidaryta 2020 m. rugsėjo 1–7 d. ir vykdė veiklą nepertraukiamai, todėl atsakovė mano, kad draudėjos veikla nebuvo sutrikdyta ir ji tęsė prekybą drabužiais iš karto po įvykio. Atsakovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ne visi deklaruojami draudėjos drabužiai buvo užteršti statybinėmis dulkėmis, nes, priešingu atveju, prekyba nebūtų vykdoma. Teisėjų kolegija su šiomis atsakovės išvadomis nesutinka.
58. Byloje nėra ginčo, kad po draudžiamojo įvykio 2020 m. rugsėjo 1 d. draudėjos parduotuvė nebuvo uždaryta, tačiau tai nereiškia, kad buvo vykdoma prekių pardavimo veikla. Net ir nustačius, kad prekės ir toliau buvo parduodamos, tai nereikštų, jog buvo parduodamos būtent draudžiamojo įvykio metu apdulkėjusios prekės (galėjo būti prekiaujama naujai atvežtomis prekėmis, atsiimami užsakymai ir panašiai, be to, pati draudėja nurodė, kad įvykio metu sugadinta apie 80 proc. salėje buvusių prekių, todėl galėjo būti vykdoma nesugadintų prekių pardavimo veikla), todėl vien aplinkybė, kad po draudžiamojo įvykio draudėjos parduotuvė nebuvo uždaryta, nereiškia, kad apdulkėjusios prekės buvo parduodamos ar kad draudėja žalos nepatyrė.
59. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės draudimo išmoką. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė nepakankamai atidžiai įvertino draudėjos žalos faktą ir dydį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė operatyviai (tą pačią dieną po pranešimo apie įvykį gavimo) pati nustatė paveiktų prekių kiekį (pirmą kartą paveiktų prekių kiekis (1 833) nurodytas būtent ieškovės atstovės defektiniame akte), kuris atitiko vėliau draudėjos nurodytą paveiktų prekių kiekį, gavo iš draudėjos pakankamai objektyvių duomenų dėl žalos dydžio (paveiktų prekių savikainos (ne pardavimo kainos) lentelė), dėl produkcijos utilizavimo (utilizavimo aktas), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė netinkamai atliko savo, kaip draudėjos turto draudikės pareigas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės draudėjai sumokėta draudimo išmoka (68 915,99 Eur), neatitiko realaus žalos dydžio.
Dėl besąlyginės išskaitos
60. Atsakovė teigia, kad teismas, priteisdamas ieškovei sprendime nurodytą sumą, be pagrindo neišskaičiavo 900 Eur išskaitos, numatytos draudimo liudijime. Atsakovė nurodo, kad net ir vertinant UAB „Bevelis“ 461,63 Eur mokėjimo paskirtį kaip ieškovės žalos išskaitos apimtimi atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad draudimo liudijime numatyta 900 Eur išskaita, UAB „Bevelis“ sumokėta 461,63 Eur suma buvo atlyginama tik dalis išskaitos, todėl teismas privalėjo iš priteistos sumos atimti 438,37 Eur (900 – 461,63).
61. Atsakovės draudimo liudijime, išduotame UAB „Bevelis“, nurodyta besąlyginė išskaita – 900 Eur. Ieškovė pradiniame ieškinyje reikalavo priteisti iš atsakovės 68 915,99 Eur draudimo išmoką. 2022 m. sausio 12 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 9 106,14 Eur, o 2022 m. vasario 4 d. atsakovė sumokėjo ieškovei dar 461,63 Eur. 2022 m. gegužės 9 d. UAB „Bevelis“ sumokėjo ieškovei 461,63 Eur. Ieškovė 2022 m. spalio 19 d. teismui nurodė, kad po bylos iškėlimo, gavo 10 029,40 Eur žalai atlyginti, todėl ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 10 029,40 Eur priteisimo ir toliau palaikė ieškinio dalį dėl 58 886,59 Eur priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 58 886,59 Eur.
62. Pagal ERGO taisyklių bendrosios dalies 1.2 papunktį, besąlyginė išskaita – pinigų suma, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju apmoka pats draudėjas. ERGO taisyklių specialiosios dalies 9.2 papunktyje nustatyta, kad iš patirto nuostolio dydžio išskaičiuojama draudimo liudijime apdraustai rizikai nurodyta besąlyginė išskaita.
63. Atsakovė 2022 m. sausio 10–12 d. raštuose ieškovei nurodė, kad iš apskaičiuoto nuostolių dydžio išskaitė besąlyginę išskaitą (900 Eur), PVM ir likusią sumą (9 567,77 Eur) išmokėjo ieškovei. Pagal ERGO taisykles, besąlyginės išskaitos suma (900 Eur) yra išskaitoma iš draudimo išmokos, todėl šiuo atveju nustačius, kad žala draudėjai sudaro 68 915,99 Eur, kurią ieškovė atlygino visiškai, atsakovei sumokėjus ieškovei 9 567,77 Eur, o 900 Eur išskaitą tenkant sumokėti pačiai UAB „Bevelis“, ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteista 58 448,22 Eur (68 915,99 Eur - 9 567,77 Eur - 900 Eur). Kadangi pareiga sumokėti besąlyginės išskaitos sumą (900 Eur) ieškovei tenka žalą padariusiai UAB „Bevelis“, o ne atsakovei, todėl ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteista ne 58 886,59 Eur, o 58 448,22 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
64. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės draudimo išmoką, tačiau ieškinį turėjo patenkinti iš dalies (58 448,22 Eur), o ne visiškai (58 886,59 Eur), todėl sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 58 886,59 Eur draudimo išmoka, keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovės 58 448,22 Eur draudimo išmoką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
65. Ieškovė atsakovei pareiškė reikalavimą 58 886,59 Eur sumai, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 99,26 proc. (58 448,22 Eur x 100 proc. / 58 886,59 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro pagrindą ieškovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas pirmosios instancijos teisme, atitinkamai, atsakovei jos bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeistina.
66. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – 0,74 proc. (438,37 Eur (patenkintų reikalavimų suma) x 100 proc. / 58 886,59 Eur (ginčijama suma). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia patenkintų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro pagrindą atsakovei jos bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti net iš dalies, atitinkamai, priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
67. Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad advokato pagalbai parengiant ir pateikiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, patyrė 500 Eur išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto priteistino atlygio už tokio pobūdžio teisines paslaugas (8.11 papunktis, CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl šios išlaidos yra priteisiamos ieškovei iš atsakovės. Nei draudėja, nei UAB „Bevelis“ nenurodė patyrusios bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
atsisakyti priimti atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateiktą naują įrodymą – atsakovės ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bevelis“ susirašinėjimą el. paštu.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, priteista 58 886,59 Eur (penkiasdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir 59 ct) draudimo išmoka, 6 (šešių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (58 886,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, priteisti 58 448,22 Eur (penkiasdešimt aštuonių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir 22 ct) draudimo išmoką, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (58 448,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Neringa Švedienė