Administracinė byla Nr. A-95-502/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01251-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7, 24.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plamika“ skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. M.) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas UAB „Plamika“ su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. (7.7)-A3-2016-874 (toliau – ir Įsakymas) dėl UAB „Plamika“ priklausančio pastato – mechaninių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo pastatas, Dirbtuvės), įtraukimo į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) bei panaikinti Prienų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (1.25)-AGKD-2017/026 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Ginčo pastatas į Sąrašą buvo įtrauktas 2016 m. gruodžio 12 d. nustačius, kad pastatas yra apleistas, nenaudojamas, neatitinka esminių statinių reikalavimų, nesiimta priemonių žmonėms apsaugoti. Pareiškėjo nuomone, Ginčo pastatas į Sąrašą įtrauktas neteisėtai, nepagrįstai, nesilaikant teisės aktais nustatytų procedūrų, nepranešus pareiškėjo atstovams, vadovaujantis neaiškiais, nesuprantamais kriterijais, neatsižvelgus į pastato būklę ir naudojimo paskirtį. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Ginčo pastato tikrinimas buvo atliekamas pagal Prienų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T3-134 patvirtintas Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esančių statinių naudojimo priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės), tačiau jose įtvirtintų procedūrų, numatytų Taisyklių 5, 6.1, 6.3, 6.5, 6.6 punktuose, nebuvo laikytasi. Minėtos Taisyklių nuostatos įpareigojo paskirti vykdytoją, kuris privalo patikrinti techninio prižiūrėtojo turimus statinio techninei priežiūrai naudojamus dokumentus (statinio pasą, statinio techninės priežiūros žurnalą, statinio projektą ir kt. dokumentus), apžiūrėjęs statinį privalo nustatyti, ar, be kita ko, statinys naudojamas pagal paskirtį, ar laikomasi statinio projekte numatytų reikalavimų statinio naudojimui, padaryti išvadas apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą, ar statinio naudotojai, atlikdami statinio techninę priežiūrą, vykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) ir kitų įstatymų bei teisės aktų reikalavimus, ar laikomasi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį per ekonomiškai pagrįstą laiką. Atliekant patikrinimą, taip pat buvo pažeisti statinių naudojimo priežiūrą reglamentuojančio STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 11 ir 12 punktų reikalavimai, nustatantys priežiūros vykdytojui pareigą apie numatomą patikrinimą iš anksto pranešti statinio naudotojui, iš jo pareikalauti statinio techninei priežiūrai reikalingų dokumentų. Pareiškėjo nuomone, be Ginčo pastato projekto nebuvo įmanoma nustatyti, ar Ginčo pastatas jo neatitinka.
3. Pareiškėjas skunde teigė, jog Ginčo pastatas nėra apleistas, jis yra išnuomotas ir naudojamas ūkinei veiklai pagal paskirtį, atitinka visus statinių priežiūrai keliamus reikalavimus. Ginčo pastato teritorija aptverta, joje yra užrašai, kad pašalinių patekimas į teritoriją yra draudžiamas. Be to, pirmo aukšto angos yra visiškai užsandarintos, o durys yra rakinamos, todėl Akte nurodytos aplinkybės dėl asmenų saugumo užtikrinimo yra nepagrįstos. Priežiūros komisija Statinio apžiūros akte Nr. S-189 (toliau – ir Aktas) tik konstatavo statybą ir jos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, tačiau objektyviai jų nenustatė ir nepagrindė jokiais įrodymais, todėl buvo pažeistos tikrinimo procedūros bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos.
4. Pareiškėjo nuomone, Komisija, pirmiausia atsisakiusi nagrinėti pareiškėjo skundą dėl neva praleistų apskundimo terminų, o teismui nustačius, kad toks terminas nėra praleistas, neturėjo teisės panaikinti savo pačios sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą jos kompetenciją, todėl vien šiuo pagrindu tolesnis administracinės bylos nagrinėjimas yra neteisėtas, o skundžiami sprendimai turi būti panaikinti.
5. Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros komisija, 2016 m. gruodžio 12 d. vizualiai patikrinusi UAB „Plamika“ priklausančio pastato – mechaninių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinę būklę, atsižvelgdama į Prienų rajono savivaldybės Jiezno seniūnijos pateiktą informaciją apie Jiezno seniūnijos teritorijoje esančius apleistus pastatus, nustatė, kad pastatas yra apleistas, nenaudojamas, neatitinka esminių statinio reikalavimų, nesiimta priemonių žmonėms apsaugoti (apriboti patekimą ir privažiavimą prie pastato, užkalti atviras langų ir durų angas, pakabinti įspėjamuosius ženklus), dėl to buvo surašytas Prienų rajono savivaldybės administracijos atliekamos statinio apžiūros aktas Nr. S-189. Iš Akto akivaizdu, jog UAB „Plamika“ nesilaikė techninės priežiūros taisyklių, todėl buvo pagrindas šį pastatą įtraukti į Sąrašą. Ginčo pastato techninės priežiūros dokumentai nepaneigė užfiksuoto pastato nepriežiūros fakto. Priežiūros komisijai papildomai patikrinus pastatą 2017 m. gegužės 25 d., akivaizdžių skirtumų dėl jo būklės nepastebėjo, atviros langų angos buvo uždengtos polietilenine plėvele, kuri neapsaugo pašalinių žmonių patekimo į statinį. Durų anga, kaip ir anksčiau, palikta atvira, teritorija nesutvarkyta, statinio viduje buvo šiukšlių.
7. Atsakovas tvirtino, jog Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, teisės aktais nustatytos kompetencijos nepažeidė.
II.
8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Plamika“ skundą tenkino ir panaikino Įsakymą bei Sprendimą.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – mechaninės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini). Dirbtuvės, įgytos pagal 2007 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-RL2004. Žemės sklypas, kuriame yra Ginčo pastatas, priklauso valstybei. 2014 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2014/08/01/1 Ginčo pastatas išnuomotas D. M..
10. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė į bylą teisės akto, kuris Prienų rajono savivaldybėje reglamentuotų patalpų ir statinių įtraukimo į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų sąrašą konkrečią įtraukimo tvarką, nustatytų pagrindus ir kriterijus, kuriais remiantis toks sąrašas yra sudaromas ir pastatai priskiriami atitinkamos būklės objektų statusui.
11. Ginčo pastatas į Sąrašą buvo įtrauktas Prienų rajono savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros komisijos 2016 m. gruodžio 12 d. Statinio (-ių) apžiūros akto Nr. S-189 pagrindu. Statinių naudojimo priežiūros komisija nustatė, kad pastatas yra apleistas, nenaudojamas, neatitinka esminių statinių reikalavimų, priemonių žmonėms apsaugoti (apriboti patekimą ir privažiavimą prie pastato, užkalti atviras langų ir durų angas, pakabinti įspėjamuosius ženklus) nesiimta. Iš bylos duomenų matyti, jog minėta komisija buvo sudaryta pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2016 m. balandžio 1 d. įstatymo redakcija) reikalavimus statinių naudojimo priežiūrai. Tai patvirtina Statybos įstatymo 42 straipsnyje nurodytos nuostatos, kuriose numatyta, jog statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 42 str. 2 d.). Jose taip pat numatyta, jog statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 42 str. 5 d.), imasi Statybos įstatyme nustatytų priemonių žmonių saugai užtikrinti, kai statinio būklė kelia pavojų, taip pat turi teisę nustatyti terminus tam tikriems veiksmams atlikti, kreiptis į policiją, laikinai apriboti patekimą į statinių teritoriją, sustabdyti vykdomus darbus, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir kt. (Statybos įstatymo 42 str. 3 d.).
12. Komisija buvo sudaryta savivaldybei realizuojant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) pavestą savarankišką funkciją įstatymų nustatytais atvejais vykdyti statinių naudojimo priežiūrą (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 21 p.), tikrinti, kaip statinių naudotojai vykdo teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, imtis atitinkamų priemonių žmonėms apsaugoti.
13. Nors atsakovas tvirtino, jog Komisija tikrino tik faktinę Ginčo pastato būklę dėl jo įrašymo į Sąrašą ir neatliko statinio techninės priežiūros, tačiau Akte buvo iš esmės fiksuoti statinio techninės priežiūros, jo naudojimo bei statinio saugos reikalavimų pažeidimai, juos patvirtino ir apžiūrą atlikę liudytojais apklausti Prienų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus specialistai D. M. ir D. S.. Iš jų paaiškinimų matyti, jog, atliekant apžiūrą, buvo tikrinamas statinio techninės priežiūros žurnalas, reikalaujama pateikti statinio techninį pasą, taigi iš esmės buvo vadovaujamasi Taisyklėmis, nustatančiomis Administracijos specialistų atliekamos statinių naudojimo priežiūros organizavimo klausimus, funkcijas, apskaitą, atskaitomybę.
14. Ginčo pastato būklė kaip apleisto statinio buvo konstatuota komisijos, kurios kompetencijai buvo priskirtos statinio priežiūros funkcijos, tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, jog minėtai komisijai buvo pavesta nustatyti statinių būklę dėl jų įtraukimo į Sąrašą. Atsakovas tvirtino, jog komisija tikrino tik faktinę Ginčo pastato būklę dėl jo įrašymo į Sąrašą, tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, kokiu teisiniu pagrindu tuomet buvo atliekama Ginčo pastato apžiūra ir kokiais kriterijais remiantis šis pastatas įtrauktas į Sąrašą. Teismo nuomone, prieš priimant skundžiamą Sprendimą, turėjo būti konkrečiai reglamentuota atsakovo tokio patikrinimo (pastato apžiūros) tvarka, nustatyti aiškūs įtraukimo į Sąrašą kriterijai, požymiai, kurie būtų žinomi ir suprantami pareiškėjui, suteikta galimybė jo atstovams dalyvauti patikrinimo procedūroje. Tokią išvadą suponuoja Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies bei VAĮ nuostatos.
15. Atsakovas nepateikė teismui specialaus teisės akto, kuris reglamentuotų konkrečias pastatų įrašymo į Sąrašą procedūras, jų tvarką, nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo kriterijus. Pareiškėjas tvirtino, jog Ginčo pastatas yra išnuomotas ir naudojamas ūkinei veiklai pagal paskirtį, todėl Akte nurodyti defektai nėra esminiai ir nesudarė pagrindo įtraukti pastato į Sąrašą. Šios aplinkybės byloje nebuvo paneigtos. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog Ginčo pastatui – mechaninėms dirbtuvėms yra įregistruota pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Skundžiamame Įsakyme nėra pastabų apie tai, kad jis būtų nenaudojamas pagal paskirtį (tuo tarpu dėl kitų pastatų, kurie nenaudojami pagal paskirtį, tokios pastabos nurodytos). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2014/08/01/1 Ginčo pastatas buvo išnuomotas D. M. traktorių ir sunkvežimių variklių remontui. Nors byloje nėra duomenų, kad minėta sutartis būtų įregistruota viešame registre, tačiau, nepaisant to, naudojimosi pagal sutartyje nurodytą paskirtį faktas byloje nėra paneigtas. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, konkrečiu atveju ginčui aktuali tvarka, kriterijai, kurių pagrindu gamybos paskirties objektas priskiriamas prie apleistų pastatų.
16. Atsakovas tvirtino, jog minėta tvarka buvo numatyta Prienų rajono savivaldybės tarybos 2011m. kovo 31 d. sprendime Nr. T3-39 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ ir skundžiamų sprendimų priėmimo metu nebuvo pasikeitusi. Tačiau net ir sutinkant su šia atsakovo pozicija, negalima pritarti dėl Skundžiamo įsakymo pagrįstumo, nes 2011 m. kovo 31 d. sprendime Nr. T3-39 nustatytos tvarkos taip pat konkrečiu atveju nebuvo laikytasi, be to, minėtu sprendimu nebuvo nustatyti nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių įtraukimo į Sąrašą kriterijai.
17. Teismui pateikti 2016 m. gruodžio 9 d. Administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus susirašinėjimo su Jiezno seniūnija duomenys įrodo, jog 2016 m. gruodžio 5–9 d. vyko tarp jų susirašinėjimas dėl Sąrašo papildymo, dėl vieno pastato išbraukimo iš Sąrašo, tačiau nepatvirtina, kad buvo laikytasi 2011 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. T3-39 2 punkte nustatytos tvarkos dėl aktualaus Sąrašo pateikimo iš seniūno iki įsakyme nustatyto termino (iki 2016 m. liepos 1 d.).
18. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog Ginčo pastatas 2015 metais taip pat buvo įtrauktas į Sąrašą, teismo vertinimu, nepaneigė atsakovo pareigos, prieš priimant sprendimą dėl Ginčo pastato įtraukimo į Sąrašą, pareikalauti iš seniūno duomenų.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, ginčo teisinį reglamentavimą, sprendė, jog Įsakymo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, nes priimant jį nesilaikyta Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies bei VAĮ 1, 3, 8 ir 20 straipsnių nuostatų. Dėl minėtų pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, įvertinimas, tai sudaro pagrindą skundžiamą Įsakymą prašoma apimtimi panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Atsižvelgęs į tai, kad ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusi Prienų rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, priimdama Sprendimą, neatliko pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių objektyvaus įvertinimo, teismas taip pat panaikino Sprendimą kaip neteisėtą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p., 2 d.).
III.
20. Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
21. Atsakovas teigia, jog pareiškėjui priklausančio pastato faktinės būklės patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi bei Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktu. Šiuo atveju, vizualiai patikrinus pastatą, buvo nustatyta, kad jis yra apleistas, nenaudojamas, neatitinka esminių statinio reikalavimų, nesiimta priemonių žmonėms apsaugoti (apriboti patekimą ir privažiavimą prie pastato, užkalti atviras langų ir durų angas, pakabinti įspėjamuosius ženklus). Atsižvelgiant į faktiškai užfiksuotus pastato defektus, netikrinus techninės priežiūros dokumentų, atsakovo teigimu, pastatas neatitinka esminių statinio reikalavimų: gaisrinė sauga; higiena sveikata ir aplinkos apsauga; naudojimo sauga; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. Nurodo, jog pastato savininkas UAB „Plamika“, kaip juridinis asmuo, paskyręs fizinį asmenį, atsakingą už pastato priežiūrą ir pasamdęs techninį prižiūrėtoją, laikydamasis statinio techninės priežiūros reikalavimų, t. y. vykdydamas nuolatinį statinio būklės stebėjimą, privalėjo: laiku pastebėti ir užfiksuoti atsiradusius defektus – atviras langų ir durų angas, tinkamai apriboti priėjimą ir privažiavimą prie pastato, šiuos defektus ištaisyti, taip pat gerinant statinio būklę organizuoti pastato paprastą arba kapitalinį remontą. Papildomai patikrinus pastato būklę 2017 m. gegužės 25 d. akivaizdžių skirtumų dėl būklės nebuvo pastebėta. Pareiškėjas neparodė iniciatyvos imtis priemonių Ginčo pastato būklei pagerinti ir nustatytiems defektams pašalinti, pateikiant prašymą Prienų rajono savivaldybės administracijai atlikti papildomą statinio būklės vertinimą po defektų pašalinimo ir išbraukimo iš Sąrašo.
22. Atsakovas pažymi, jog Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinių naudojimo priežiūrą, savo funkcijoms atlikti turi teisę netrukdomai apžiūrėti statinį ir patekti į jį. Taip pat pažymi, jog nustačius, kad Ginčo pastato kategorija – neypatingas statinys, Komisija neprivalėjo atlikti pastato techninės priežiūros patikrinimo, taip pat neprivalėjo tikrinti pastato techninės priežiūros dokumentų, todėl to ir nedarė. Komisija vizualiai patikrino pastato būklę, atitiktį esminiams statinio reikalavimams. Pareiškėjas UAB „Plamika“ pastato techninės priežiūros dokumentus pateikė tik teismo proceso metu, kartu su 2017 m. spalio 16 d. patikslintu skundu. Į bylą taip pat buvo pateikta statinio techninės priežiūros žurnalo kopija, A. Ž. kvalifikacijos atestatų kopijos, sutarties su UAB „Service“ kopija ir nuomos sutarties kopija. Šie dokumentai buvo vertinami ir aptarti tik po jų pateikimo su patikslintu skundu, jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
23. Atsakovo nuomone, teismas nevertino Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 5 punkto, kuris nurodo, jog viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinių naudojimo priežiūrą, savo funkcijoms atlikti turi teisę netrukdomai apžiūrėti statinį, patekti į jį dėl jo būklės nustatymo. Tačiau minėta nuostata atliekamo patikrinimo sąlygų nedetalizuoja, todėl pavedimas Komisijai atlikti statinių būklės patikrinimus ne tik statinių naudojimo priežiūros, bet ir papildomai dėl jų įtraukimo į Sąrašą, yra perteklinis.
24. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie Ginčo pastato nuomos sutarties įregistravimą viešame registre, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Ginčo pastate yra vykdoma ūkinė veiklą nėra paremti tinkamais įrodymais. Be to, teismo nurodoma aplinkybė, kad iki 2016 liepos 1 d. nebuvo gauti duomenys apie ginčo pastatą iš seniūnijos, negali būti vertinama kaip esminė aplinkybė, nulemianti pažeidimą, kadangi Įsakymas buvo priimtas remiantis iki jo priėmimo gautais duomenimis, o tai, kad nebuvo laikytasi termino – iki liepos 1 d., nedaro esminės įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.
25. Pareiškėjas UAB „Plamika“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
26. Pareiškėjo vertinimu, teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovas nebuvo patvirtinęs jokių taisyklių, kuriose būtų nustatyti pastatų pripažinimo apleistais ir / ar nenaudojamais kriterijai, todėl atsakovo argumentai, jog Ginčo pastatas netenkina nustatytų reikalavimų, buvo pagrįstai atmesti. Atmestini ir atsakovo argumentai, kad buvo galima vadovautis Statybos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, nes jose nėra detalizuojami minėti kriterijai.
27. Pareiškėjas teigia, kad teismas pagrįstai atmetė visus atsakovo įrodymus, rinktus apie Ginčo pastatą praėjus pusei metų jau po skundžiamo Įsakymo priėmimo – tokie įrodymai objektyviai negali būti laikomi tinkamais, o kitų įrodymų atsakovas nepateikė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2016-874 patvirtinto Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašo dalies, kuria į minėtą Sąrašą įtrauktas pareiškėjo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei Prienų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (1.25)-AGKD-2017/026, teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Įsakymą, kuriuo patvirtintas Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašas bei Komisijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (1.25)-AGKD-2017/026.
30. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas nevertino Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 5 punkto, kuris nurodo, jog viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinių naudojimo priežiūrą, savo funkcijoms atlikti turi teisę netrukdomai apžiūrėti statinį, patekti į jį dėl jo būklės nustatymo ir atliekamo patikrinimo sąlygų nedetalizuoja, todėl pavedinimas Komisijai atlikti statinių būklės patikrinimus ne tik statinių naudojimo priežiūros, bet ir papildomai dėl jų įtraukimo į Sąrašą, yra perteklinis. Be to, byloje nėra duomenų apie Ginčo pastato nuomos sutarties įregistravimą viešame registre, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Ginčo pastate yra vykdoma ūkinė veikla nėra paremti tinkamais įrodymais.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).
33. Nagrinėjamu atveju Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2016-874 patvirtino Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, į kurį įtraukė pareiškėjui UAB „Plamika“ priklausantį pastatą – mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). Skundžiamame Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. T3-78 „Dėl 2017 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ 2 punktu. Teisėjų kolegijos pažymi, jog iš skundžiamo Įsakymo turinio neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) atsakovas nusprendė pareiškėjui priklausantį statinį įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Įsakymas buvo priimtas nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl tai akivaizdžiai nesuderinama su Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais. Nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai pripažintini esminiais, o tai reiškia, jog ginčijamas Įsakymas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylas pvz., 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1132-629/2019; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1402-629/2019).
35. Likę pirmosios instancijos teismo argumentai laikytini pertekliniais, todėl nenagrinėtini.
36. Dėl paminėtų priežasčių darytina išvada, kad apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracija apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Gintaras Kryževičius
Virginija Volskienė