Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1565-123/2013

Teisėjas S. Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-14262-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorijos 44.1; 44.2.4.1; 44.5.2.17; 65; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gruodžio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių K. J., A. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB Šiaulių banko ieškinį atsakovėms A. J. ir K. J. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės A. J. 133 763,01 Lt nuostolių, o iš atsakovės K. J. 16 031,98 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovės, panaudodamos apgaulę, klastodamos sąskaitas faktūras be pagrindo įgijo ieškovės lėšas, kurias naudojo savo tikslais, ir dėl šių veiksmų bankas neteko didelės vertės turto. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-07-09 baudžiamuoju įsakymu pripažino A. J., K. J. ir V. J. kaltais pagal LR BK 182 str. l d., 300 str. l d., ir paskyrė jiems atitinkamas bausmes. Paaiškino, kad ieškovė neteko galimybės išsiieškoti piniginių lėšų iš UAB „Novochema“, nes ši įmonė nebeturi turto, yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad paaiškėjus nusikalstamiems atsakovių veiksmams ieškovė 2010-02-04 kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nusprendus procesą užbaigti baudžiamojo įsakymo tvarka apie tai ieškovė nebuvo informuota, todėl ikiteisminio tyrimo metu nespręstas žalos atlyginimo klausimas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-06 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės A. J. 133 763,01 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 133 763,01 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-12-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 010 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB Šiaulių bankui. Priteisė iš atsakovės K. J. 16 031,98 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16 031,98 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-12-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 976 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB Šiaulių bankui. Nustatė, kad ieškovė AB Šiaulių bankas ir UAB „Novochema“ 2004-01-13 ir 2006-03-01 sudarė faktoringo sutartis, pagal kurias UAB „Novochema“ įsipareigojo perleisti ieškovei reikalavimą į pirkėjų įsiskolinimus už parduotas prekes ar paslaugas ir sumokėti sutartyse numatytas palūkanas bei kitus mokesčius, o ieškovė įsipareigojo sumokėti faktoringo avansą ir faktoringo rezervą sutartyje nustatyta tvarka. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-07-09 baudžiamuoju įsakymu nustatė, jog atsakovė A. J. suklastojo 22 UAB „Novochema“ PVM sąskaitas faktūras, ir šiais savo veiksmais pasisavino ieškovei AB Šiaulių bankui priklausančio turto už 133 763,01 Lt sumą, o K. J. suklastojo 5 UAB „Novochema“ PVM sąskaitas faktūras, ir šiais savo veiksmais pasisavino bankui priklausančio turto už 16 031,98 Lt sumą. Teismas nustatė, kad nurodytas 2012-07-09 baudžiamasis įsakymas, kuriuo atsakovės pripažintos kaltomis pagal LR BK 182 str. l d., (sukčiavimas) ir 300 str. l d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), turi prejudicinę reikšmę. Pripažino, kad atsakovės atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti ir tokiu būdu padarė ieškovui turtinę žalą. Nurodė, kad tai, jog atsakovės savo veiksmais pinigines lėšas įgijo ne savo, o formaliai kito juridinio asmens naudai nešalina jų atsakomybės, nes nustatyta, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovas neteko turto, o turto netekimas ir yra žala. Nepagrįstu pripažino ir atsakovių argumentą, kad ieškovui žalą turi atlyginti atsakovių buvęs darbdavys UAB „Novochema“, nes tyčinis turto pasisavinimas nusikalstamasis veiksmais nėra ir negali būti darbuotojo darbinės (tarnybinės) pareigos. Konstatavo, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino.
Apeliaciniu skundu atsakovė K. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys atsakovės K. J. atžvilgiu, panaikinti, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje konstatuota, jog pinigines lėšas įgijo UAB „Novochema“, nenustatyta, kad atsakovė pinigines lėšas būtų panaudojusi savo tikslais. Nesutinka, kad vien žalos padarymas sudaro pagrindą reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, be to, civilinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios ir negali būti sutapatinta. Mano, kad šiuo atveju už žalą yra atsakingas atsakovės darbdavys UAB „Novochema“. Nurodo, kad dar nuo 2008 m., kai sutriko atsiskaitymai su pirkėjais, ieškovei turėjo pakakti laiko pareikšti reikalavimus juridiniam asmeniui, kurio naudai buvo įgytos piniginės lėšos. Mano, kad nėra teisinio pagrindo dėl UAB „Novochema“ nemokumo perkelti įmonės įsipareigojimus atsakovėms. Paaiškino, kad 2004-01-13 ir 2006-03-01 laidavimo sutartimis UAB „Novochema“ įsipareigojo savo turtu atsakyti ieškovei, jei pirkėjai, už kuriuos laiduojama, neatsiskaitys su AB Šiaulių banku, todėl bankas turi teisę reikšti reikalavimą laiduotojui ir galėjo nurašyti lėšas iš UAB „Novochema“ sąskaitos. Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-18 sprendime tarp likusių nepatenkintų UAB „Novochema“ kreditorių reikalavimų yra AB Šiaulių banko kreditinis reikalavimas už 1 125 052,62 Lt sumą, tačiau ieškovė nepateikė paaiškinimo, kas sudaro šį kreditinį reikalavimą, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ieškovė nepareiškė tapataus reikalavimo. Mano, kad ieškovė yra praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą, nes apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo dar 2008 m., o teismas nepagrįstai šį terminą atnaujino. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė nebuvo informuota apie ikiteisminio tyrimo eigą, po baudžiamojo teismo įsakymo priėmimo delsė kreiptis į teismą 5 mėnesius.
Apeliaciniu skundu atsakovė A. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys atsakovės A. J. atžvilgiu, panaikinti, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia analogiškais atsakovės K. J. apeliacinio skundo motyvais.
Atsiliepimais į atsakovių K. J. ir A. J. apeliacinius skundus ieškovė AB Šiaulių bankas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės lėšas įgijo ne savo, o UAB „Novochema“ naudai, neturi teisinės reikšmės ir vertintinas kritiškai. Mano, kad nepaisant to, kieno naudai buvo panaudotos lėšos, tai buvo padaryta atsakovių neteisėtais veiksmais. Dėl atsakovių veiksmų bankas apmokėjo sąskaitas, kurios buvo suklastotos. Nurodo, kad bankas neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo pagal laidavimo sutartį, nes pirkėjams prekės nebuvo patiektos, be to, UAB „Novochema“ yra likviduota ir išregistruota. Dėl senaties termino atnaujinimo paaiškino, kad bankas iš karto po žalos atsiradimo neturėjo galimybės pareikšti ieškinio, nes nebuvo žinomas subjektas, dėl kurio neteisėtų veiksmų atsirado žala.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliaciniais skundais atsakovės prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB Šiaulių bankas su UAB „Novochema“ 2004-01-13 sudarė faktoringo sutartį Nr. SB05-00001/F, pagal kurią UAB „Novochema“ suteiktas 180 000 Lt faktoringo limitas, kuris vėlesniais pakeitimais padidintas iki 350 000 Lt. 2006-03-01 ieškovė su UAB „Novochema“ sudarė faktoringo sutartį Nr. SB05-00209/F-T, pagal kurią UAB „Novochema“ suteiktas 43 443 eurų faktoringo limitas, kuris vėlesniais pakeitimais padidintas iki 200 000 eurų. Pagal sudarytas faktoringo sutartis UAB „Novochema“ įsipareigojo perleisti ieškovei reikalavimą į pirkėjų įsiskolinimus už parduotas prekes ar paslaugas ir sumokėti sutartyse numatytas palūkanas bei kitus mokesčius, o ieškovė įsipareigojo sumokėti faktoringo avansą ir faktoringo rezervą sutartyje nustatyta tvarka – ieškovė įsipareigojo sumokėti UAB „Novochema“ 90 procentų dydžio faktoringo avansą per 3 dienas nuo sąskaitos faktūros akceptavimo. UAB „Novochema“ pirkėjai buvo įsipareigoję išrašytas sąskaitas apmokėti į ieškovės banko sąskaitą, nurodytą sąskaitose faktūrose ar papildomame trišaliame susitarime. Pirkėjui apmokėjus sąskaitą, ieškovė pervesdavo UAB „Novochema“ faktoringo rezervą –skirtumą tarp sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos ir sumokėto faktoringo avanso, iš faktoringo rezervo ieškovė išskaičiuodavo palūkanas ir kitas privalomas įmokas pagal faktoringo sutartis. Ieškovė nurodo, kad 2008 m. sutriko pirkėjų atsiskaitymai, o ieškovės darbuotojams ėmus aiškintis sutrikimo priežastis, išaiškėjo, kad pirkėjai UAB „Novochema“ sąskaitų ir jose nurodytų prekių negavo. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-07-09 baudžiamuoju įsakymu pripažino A. J., K. J. ir V. J. kaltais pagal LR BK 182 str. l d., 300 str. l d. ir jiems paskyrė atitinkamas bausmes. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nustatė, jog atsakovė A. J. suklastojo 22 UAB „Novochema“ PVM sąskaitas faktūras, ir šiais savo veiksmais pasisavino ieškovei AB Šiaulių bankui priklausančio turto iš viso už 133 763,01 Lt sumą, o K. J. suklastojo 5 UAB „Novochema“ PVM sąskaitas faktūras ir šiais savo veiksmais pasisavino bankui priklausančio turto iš viso už 16 031,98 Lt sumą. Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-24 nutartimi UAB ,,Novochema“ iškelta bankroto byla Nr. B2-158-524/2012, Klaipėdos apygardos teismas 2012-06-18 sprendimu pripažino UAB „Novochema“ likviduota dėl bankroto, jos veiklą pasibaigusia. Patvirtino likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimus, tarp jų AB Šiaulių banko Klaipėdos filialo finansinį reikalavimą už 1 125 052,62 Lt sumą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-07-09 priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-666/2012, kuriuo atsakovės A. J. ir K. J. pripažintos kaltomis pagal LR BK 182 str. l d., (sukčiavimas), 300 str. l d., (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir joms paskirtos atitinkamos bausmės. Teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad A. J., būdama UAB „Novochema“ direktoriaus pavaduotoja, Kretingos mieste, tyčia, turėdama tikslą užvaldyti svetimą AB Šiaulių bankui priklausantį turtą, apgaule pagamino netikrą dokumentą <...> (baudžiamojo įsakymo 41 p.). Baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje nurodomos A. J. suklastotos PVM sąskaitos faktūros ir nurodoma, kad atsakovė A. J. suklastodama dokumentus įgijo AB Šiaulių bankui priklausančią 133 763,01 Lt sumą. Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad atsakovė K. J., būdama UAB „Novochema“ vyriausiąja buhaltere, Kretingos mieste, tyčia, turėdama tikslą užvaldyti svetimą AB Šiaulių bankui priklausantį turtą, apgaule pagamino netikrą dokumentą <...> (baudžiamojo įsakymo 53 p.). Baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje nurodomos K. J. suklastotos PVM sąskaitos faktūros ir nurodoma, kad atsakovė K. J. suklastodama dokumentus įgijo AB Šiaulių bankui priklausančią 16 031,98 Lt sumą. Nurodyti baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl turi prejudicinių faktų teisinę reikšmę ir negali būti kvestionuojami (CPK 182 str. 1 d. 3 p.).
Apeliantės nurodo, kad baudžiamojoje byloje konstatuota, jog AB Šiaulių banko pinigines lėšas atsakovės įgijo UAB „Novochema“ naudai, ir nenustatyta, jog atsakovės pinigines lėšas būtų panaudojusios savo tikslais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog atsakovės savo veiksmais pinigines lėšas įgijo ne savo, o formaliai juridinio asmens UAB „Novochema“ naudai, nešalina jų civilinės atsakomybės. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Deliktinės atsakomybės sąlygos yra: 1) neįvykdymas įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas; 2) turtinės ir neturtinės žalos padarymas; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padariusio asmens kaltumas. Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovė neteko turto, o turto netekimas ir yra žala (CK 6.249 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, kurioms esant neteisėtu būdu įgytų lėšų panaudojimo būdas ir paskirtis nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliančių apeliacinio skundo argumentas dėl turto įgijimo atsakovių darbdavio naudai atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.264 straipsnio 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tačiau nesutiktina su apeliacinių skundų argumentu, kad šiuo atveju už žalą yra atsakingas atsakovės darbdavys UAB „Novochema“. Klaipėdos apygardos teismas 2012-06-18 sprendimu pripažino UAB „Novochema“ likviduota dėl bankroto, jos veiklą pasibaigusia, ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas 2012-12-05, todėl išregistruotas juridinis asmuo negali būti atsakovu šioje civilinėje byloje. Be to, CK 6.264 straipsnio 1 dalies tikslas yra sudaryti geresnes galimybes žalą patyrusiam asmeniui prisiteisti nuostolius, kai žalą padaro darbuotojas atliekantis savo darbines (tarnybines) pareigas. Tokiais atvejais nukentėjusysis turi teisę pasirinkti ir pareikšti ieškinį ne tik tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, bet ir jo darbdaviui, tačiau toks teisinis reguliavimas nereiškia, jog tokiu būdu yra paneigiama tiesiogiai žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai darbdavys atlygina darbuotojo padarytą žalą, jis įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 str. 1 d.).
Apeliantės taip pat paaiškino, kad 2004-01-13 ir 2006-03-01 laidavimo sutartimis UAB „Novochema“ įsipareigojo savo turtu atsakyti ieškovei, jei pirkėjai, už kuriuos laiduojama, neatsiskaitys su AB Šiaulių banku, todėl bankas turėjo teisę reikšti reikalavimą laiduotojui ir galėjo nurašyti lėšas iš UAB „Novochema“ sąskaitos. Nurodytas apeliacinių skundų argumentas laikytinas nepagrįstu, nes pirkėjams prekės nebuvo patiektos, jie neturi prievolės sumokėti už nepateiktas prekes, todėl laidavimas, kaip šalutinė prievolė, negalioja, o ieškovė neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo pagal laidavimo sutartis (CK 6.77 str.). Be to, įstatymas suteikia kreditoriui teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.), todėl nepagrįsti atsakovių teiginiai, kad reikalavimo teisė būtinai turėjo būti nukreipta į laiduotoją.
Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-18 sprendime tarp likusių nepatenkintų UAB „Novochema“ kreditorių reikalavimų yra AB Šiaulių banko kreditinis reikalavimas už 1 125 052,62 Lt sumą. Apeliantės nurodo, kad ieškovė nepateikė paaiškinimo, kas sudaro šį kreditinį reikalavimą, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ieškovė nepareiškė tapataus reikalavimo. Pažymėtina, kad atsakovių nurodytas ieškovės kreditinis reikalavimas yra nepatenkintas, įmonės veikla pasibaigusi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pareiškė tapatų reikalavimą ir gali dėl to nepagrįstai praturtėti.
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, nustatęs, kad ieškovė jį praleido dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Nors ieškovė dar 2008 m. sužinojo apie teisės pažeidimą, dėl kurio kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau siekiant nustatyti padarytos žalos dydį buvo būtina atlikti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju taip pat yra pagrindo išvadai, kad bankas iš karto po žalos atsiradimo neturėjo galimybės pareikšti ieškinio, nes nebuvo žinomas subjektas, dėl kurio neteisėtų veiksmų atsirado žala. Atsakingi už padarytą žalą asmenys buvo nustatyti tik įsiteisėjus Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-07-09 baudžiamajam įsakymui baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-666/2012. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovas ieškinį pareiškė operatyviai, tai yra nepraėjus 5 mėnesiams po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Pažymėtina, kad ieškovei neįgyvendinus teisės pareikšti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, neužkertama galimybė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, todėl konstatuotina, kad ieškovė tinkamai įgyvendino teisę į teisminę gynybą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinius skundus ieškovei iš atsakovių priteistina po 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p., t. 2, b. l. 60, 64).
Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovių K. J. ir A. J. ieškovei AB Šiaulių bankui po 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė
Kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė
Alvydas Žerlauskas