Civilinė byla Nr. 3K-3-36/2009
Procesinio sprendimo
kategorija
35.5; 36.1; 52.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus
(kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Atkirtos ranga“ ir
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ kasacinius skundus dėl
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės „Atkirtos ranga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei „Belvilis“ dėl skolos už statybos rangos darbus ir nuostolių
atlyginimo, palūkanų ir netesybų priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Belvilis“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Atkirtos
ranga“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo
ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje
nagrinėjamas ieškovo UAB „Atkirtos ranga“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Atkirta“)
ir atsakovo UAB „Belvilis“ (ankstesnis pavadinimas - UAB „GASĮ“) ginčas, kilęs
iš statybos rangos teisinių santykių. Šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos
statybos rangos sutarties tinkamo vykdymo, joje sutartų darbų apimties, jų
kainos, atsiskaitymo už atliktus darbus, nuostolių atlyginimo, netesybų
priteisimo.
Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovo: 2 603 461 Lt ir 192 596,20 Lt už atliktus statybos
rangos darbus, 177 715,50 Lt palūkanų, 829 753,29 Lt delspinigių, 5 173 284,50 Lt nuostolių (iš viso 8 976 810,49 Lt) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki visiško ieškinio sumos
išieškojimo. Ieškovas nurodė, kad dėl darbų, kurie nenumatyti statybos rangos
sutartyje, šalys sudarė naują sutartį. Atsakovas nepagrįstai vengė pasirašyti
atliktų darbų aktus ir laiku neatsiskaitė tiek už darbus, atliktus pagal
pradinę statybos rangos sutartį, tiek už darbus, dėl kurių buvo susitarta
žodžiu, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė.
Atsakovas
priešieškiniu prašė: pripažinti, kad jis pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo
atliktų darbų aktus, taip pat kad šie darbų aktai yra niekiniai; priteisti iš ieškovo
1 117 864,98 Lt nuostolių atlyginimo, 838 871,50 Lt delspinigių, 720 000 Lt netesybų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki visiško priteistos sumos išieškojimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas laiku
neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tinkamai neatliko ir neperdavė
atsakovui visų darbų, nurodytų statybos rangos sutartyje, t. y. neįvykdė darbų
iki galutinio rangos sutartyje nustatyto termino, darbus atliko nekokybiškai,
nepašalino atsakovo nurodytų jų trūkumų, pažeidė šalių sutartas darbų perdavimo
ir priėmimo sąlygas, todėl atsakovas negalėjo įvertinti aktuose nurodytų darbų
fakto, kiekių, kokybės ir kainos. Ieškovas yra įmonė (verslininkas), jis
pažeidė savo pareigas pagal statybos rangos sutartį, todėl atsako be kaltės, o
jo neteisėti veiksmai yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, kurios
taikymui egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas įvertinęs šalių viena kitai mokėtinas sumas 2007 m. spalio 25 d.
sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies - priteisė atsakovui
iš ieškovo 364 816 Lt nuostolių ir netesybų, 6 procentų dydžio metines
palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitą
priešieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad rangos sutarčiai sudaryti
atsakovas UAB „Belvilis“ paskelbė konkursą. Ieškovo pasiūlymo bendra kaina
- 4 559 084 Lt su PVM, kurios nekeisdamas ieškovas įsipareigojo atlikti visus
objektų rangos darbus. 2005 m. sausio 7 d. rangos sutartimi šalys įtvirtino šią
sutarties kainą ir susitarė dėl statybos darbų atlikimo terminų. 2005 m.
gruodžio 14 d. apžiūros protokole, pasirašytame ir ieškovo, nurodyti atliktų
darbų trūkumai, kuriuos rangovas pagal sutartį privalėjo ištaisyti per 5 dienas.
Atsakovo pateikti raštai patvirtina
aplinkybes, kad ieškovas buvo
raginamas ištaisyti statybos darbų trūkumus, tačiau įrodymų, kad ieškovas juos pašalino,
nėra. Teismas nurodė, kad darbų rezultatą, nepaisant trūkumų, galima naudoti
pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, todėl nėra pagrindų, dėl
kurių užsakovas turėtų teisę atsisakyti priimti visą darbų rezultatą. Darbai
atlikti viršijant lokalines sąmatas, tačiau tai nėra pagrindas užsakovui
visiškai atsisakyti pasirašyti aktus, nes nesutarimų tokiu atveju atsiranda tik
dėl sutartyje nustatytos darbų kainos, bet ne dėl darbų atlikimo fakto. Apie
tokius nesutarimus galima pažymėti pasirašomo akto išlygose. Teismas sprendė,
kad užsakovas, paaiškėjus, jog rangovas per papildomai nustatytus terminus
darbų trūkumų nepašalins, turėjo pareigą pasirašyti aktus su teise nurodyti
išlygas. Vadovaudamasis šiais motyvais, teismas netenkino atsakovo reikalavimo
pripažinti ginčijamus aktus negaliojančiais. Teismas nurodė, kad užsakovas
pagal rangos sutarties sąlygas turėjo teisę atidėti numatyto baigiamojo darbų
perdavimo-priėmimo akto pasirašymą iki tol, kol trūkumai bus ištaisyti, ir
atidėti mokėjimus iki baigiamojo akto pasirašymo. Rangovas užtikrino visų
darbų, reikalingų atiduoti objektą vertinti užsakovui, pabaigimą, todėl
privalėjo įvykdyti rangos sutartį ir atlikti visus prie jos esančiose sąmatose
numatytus bei tiesiogiai sutartyje ir sąmatose nenumatytus, bet su numatytais
darbais susijusius darbus už rangos sutartyje nustatytą kainą. Teismas
pažymėjo, kad pagal rangos sutartį dėl sutartyje nenumatytų darbų atlikimo buvo
būtinas susitarimas su užsakovu raštu, o jo nesant, nėra pagrindo konstatuoti,
jog šalys susitarė dėl papildomų darbų, jų kainos ar pratęstų terminų šiems
darbams atlikti. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių
ir netesybų atlyginimo, nes ieškovas pažeidė rangos sutarties sąlygas,
neperdavė atsakovui laiku atliktų darbų ir nepašalino nustatytų darbų trūkumų.
Ieškovui iki nustatyto termino nebaigus atlikti statybos darbų ir jų neperdavus,
atsakovas pats organizavo defektų taisymo darbus, be to, nesant galimybės
poilsio bazėje vykdyti veiklos, jis turėjo kuro išlaidų, įdarbintam personalui mokėjo
atlyginimą, palūkanas bankui už paimtą kreditą. Dėl ieškovo kaltų veiksmų
atsakovas 2005 m. negavo iš poilsio bazės eksploatavimo numatytų gauti pajamų,
kurias turi kompensuoti ieškovas. Teismas nurodė, kad netesybos yra pernelyg
didelės, dalis prievolės įvykdyta, be to, jos įskaitytinos į nuostolius. Konstatavęs,
kad šalių susitarimas dėl papildomų darbų neįrodytas, teismas sprendė, kad galutinė
darbų kaina yra rangos sutartyje nustatyta 4 559 084 Lt suma, iš
kurios 1 591 920,20 Lt rangovui nesumokėta. Įvertinęs nekokybiškai atliktus darbus bei jiems taisyti užsakovo išleistus 399 905,53 Lt, teismas sprendė, jog likusi mokėtina rangovui suma yra 1 192 014,70 Lt. Teismas laikė, kad, tenkinant atsakovo reikalavimus dėl 137 052,39 Lt tiesioginių
nuostolių (be nekokybiškų darbų taisymo sumos), 838 871,50 Lt delspinigių ir
580 907 Lt negautų pajamų priteisimo (iš viso 1 556 830,80 Lt),
ieškinys negali būti tenkinamas dėl priešieškinio reikalavimų patenkinimo,
todėl, atlikęs kiekvienai iš šalių tenkančių piniginių prievolių įskaitymą,
priteisė atsakovui iš ieškovo 364 816 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeitė
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimą: priteisė ieškovui iš
atsakovo 1 235 495,50 Lt atlyginimo už darbus, kitą ieškinio dalį atmetė;
priteisė atsakovui iš ieškovo 717 959,36 Lt nuostolių atlyginimo ir 120 912,14
Lt delspinigių, kitą priešieškinio dalį atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas 2005 m. sausio 7 d. rangos sutartyje šalių sulygtą kainą
pagrįstai laikė konkrečia ir galutine visų statybos objekte numatytų atlikti
darbų kaina, todėl ieškovas privalėjo atlikti visus tiesiogiai sutartyje bei
sąmatose numatytus ir su jais susijusius darbus už rangos sutartyje nustatytą
konkrečią sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys rangos sutartyje
nustatyta tvarka susitarė dėl tokių papildomų darbų, kurių atlikimas numatytas
šalių atstovų trijose atskirai suderintose lokalinėse sąmatose papildomai
užsakytiems darbams, nenumatytiems sutartyje ir jos prieduose: pontoniniam
lieptui į ežerą įrengti už 80 000 Lt, medinėms koridoriaus luboms įrengti už
250 Lt ir antenos pamatui įrengti už 3231 Lt. Kiti ieškovo nurodyti atlikti
darbai, kuriuos jis įvardija kaip papildomus naujus darbus, atlikti nesuderinus
rangos sutartyje nustatyta tvarka su užsakovu. Apeliacinės instancijos
teismas laikė, kad iš bendros atlyginimo už darbus
sumos būtina atimti 40 000 Lt dėl faktiškai neatliktų sutartyje numatytų darbų.
Kolegija, įvertinusi prieš tai išdėstytus
skaičiavimus, pakoregavo pirmosios instancijos teismo nustatytą 1 192 014,70 Lt
mokėtiną atlyginimo už darbus sumą, padidindama ją iki 1 235 495,50 Lt. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada,
kad ieškovo vienašalius darbų atlikimo aktus pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo, kad atsakovas turėjo teisę atidėti mokėjimus
pagal rangos sutartį, kol nebus perduotas rangos sutarties sąlygas atitinkantis
darbų rezultatas. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas netinkamai vykdė prievoles,
kurios turėjo būti įvykdytos pirmiau už atsakovui pagal rangos sutartį
tenkančias prievoles, todėl jis negalėjo pasinaudoti teise sustabdyti
garantinių darbų atlikimą iki savo prievolių neįvykdys atsakovas. Teisėjų
kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl ieškovo
sutartinių prievolių pažeidimo atsakovas patyrė 717 959,36 Lt nuostolių. Kolegija
pažymėjo, kad teismas, atmetęs atsakovo reikalavimą priteisti 720 000 Lt baudą,
spręsdamas dėl ieškovo reikalautų 838 871,50 Lt delspinigių dydžio, be
pagrindo nebesivadovavo įstatyme įtvirtinta delspinigių, kaip netesybų rūšies,
įskaitymo į nuostolių atlyginimą taisykle. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šalių
rangos sutarties nuostatose dėl užsakovo teisės į 0,1 procento sutarties kainos
dydžio delspinigių skaičiavimą nustatyta sąlyga, kad rangovo pareiga atlyginti
užsakovo patirtus nuostolius yra ribojama tiek, kiek jų nepadengia netesybos.
Įvertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija laikėsi nuostatos, kad atsakovui
galėjo būti priteista ne daugiau kaip 120 912,14 Lt delspinigių, nes kita jų
dalis įskaičiuotina į 717 959,36 Lt nuostolių atlyginimą. Apeliacinės
instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę į 1 235 495,50
Lt atlyginimą už darbus, o atsakovas – į 717 959,36 Lt nuostolių atlyginimą ir
120 912,14 Lt delspinigių priteisimą (iš viso į 838 871,50 Lt). Atlikus
priešpriešinių piniginių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, iš dalies
patenkinant ieškinį ir priešieškinį, galutinai ieškovui iš atsakovo priteista 396
624 Lt.
III. Kasacinių skundų
ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas UAB „Belvilis“ prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį dėl
delspinigių ir atlyginimo už atliktus darbus priteisimo bei priteisti jam iš
ieškovo UAB „Atkirtos ranga“ 838 871,50 Lt delspinigių, o iš jo ieškovui
priteistą atlyginimą už darbus sumažinti 276 077,20 Lt; kitą nutarties
dalį palikti nepakeistą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Pirmosios
instancijos teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl 720 000 Lt netesybų (baudų)
priteisimo, nurodė, kad jos yra aiškiai per didelės, be to, įskaičiuojamos į
nuostolių (1 117 864,90 Lt) atlyginimą. Teismų praktikoje 0,1 proc.
delspinigiai nelaikomi aiškiai per dideliais, todėl nebuvo pagrindo pirmosios
instancijos teismo atsakovui priteistą 838 871,50 Lt delspinigių sumą
mažinti. Taip pat nebuvo pagrindo šią netesybų sumą įskaityti į nuostolius, nes
vieną netesybų sumą jau įskaičius, pakartotinis įskaitinių netesybų taisyklės
taikymas paneigia netesybų, kaip prievolės užtikrinimo būdo ir kaip civilinės
atsakomybės formos, prigimtį bei paskirtį.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
sprendė, kad šalys sutarė dėl trijose sąmatose nurodytų papildomų darbų už 83 481
Lt. Pagrindinėje rangos sutartyje šie darbai nebuvo numatyti, o sąmatas pasirašiusiam
atsakovo atstovui nesuteikta teisės sudaryti sutarčių. Byloje nėra duomenų, kad
atsakovas patvirtino šias ginčo sąmatas. Nesant užsakovo valios pateikti
rangovui užduotį, priimti darbų rezultatą ir sumokėti nustatytą kainą, rangos
sutartis negali būti laikoma sudaryta. Lietuvos apeliacinis teismas,
spręsdamas, kad šalys susitarė dėl ginčo darbų atlikimo, rėmėsi tik vienu
rašytiniu įrodymu – ginčo sąmatomis, o argumentų, dėl kurių nesiremia likusiais
įrodymais, nenurodė.
3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
priteisė iš atsakovo 192 596,20 Lt skolą, nes ši suma atsakovo pareiškimu
jau buvo įskaityta sutarties vykdymo metu, padengiant iš ieškovo pareikalautas netesybas.
Įskaitymas yra vienas iš prievolės pabaigos pagrindų, todėl po pranešimo apie
įskaitymą atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 192 596,20 Lt baigėsi.
Atsiliepimu į atsakovo
UAB „Belvilis“ kasacinį skundą ieškovas UAB „Atkirtos ranga“ prašo skundą
atmesti, savo prašymą motyvuodamas taip:
1. Atsakovas
nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netesybų įskaitymo
taisyklę taikė antrą kartą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad
netesybos – 720 000 Lt bauda ir 838 871,50 Lt delspinigių – aiškiai
per didelės, todėl, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi,
nepriteisė 720 000 Lt baudos. Lietuvos apeliacinis teismas taikė kitą
imperatyviąją teisės normą, įtvirtintą CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258
straipsnio 2 dalyje, pagal kurią netesybos įskaičiuojamos į nuostolių
atlyginimą.
2. Šalių
rangos sutarties 4.3 ir 8.2.17 punktuose buvo sutarta dėl galimų papildomų
darbų, už kuriuos būtų mokamas atlyginimas, neįskaičiuotas į sutarties kainą, atlikimo,
todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad neišreikšta jo valia dėl tokių darbų
atlikimo. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovo atstovas rangos
sutarties vykdymo klausimais yra ginčo darbų sąmatas pasirašęs asmuo, taigi jis
turėjo teisę susitarti dėl papildomų darbų atlikimo. Be to, lokalinės sąmatos
nėra nuginčytos.
3. Pirmosios
instancijos teismas priimtame sprendime konstatavo, kad atsakovo mokėtina suma
ieškovui už atliktus darbus yra 1 192 014 Lt. Atsakovas apeliaciniu
skundu šios sumos neginčijo ir neprašė jos sumažinti 192 596,20 Lt. Taigi
šis klausimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagal CPK 341 straipsnio 1
punktą kasacija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų, neperžiūrėtų
apeliacine tvarka, negalima.
Kasaciniu skundu
ieškovas UAB „Atkirtos ranga“ prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį dėl
delspinigių ir nuostolių atlyginimo priteisimo bei priteisti jam iš atsakovo
UAB „Belvilis“ 95 899 Lt delspinigių ir 733 839 Lt nuostolių atlyginimą;
kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais
argumentais:
Apeliacinės
instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo reikalavimą, priteisė iš
ieškovo nuostolių atlyginimą ir delspinigius už netinkamą sutartinės prievolės
vykdymą, o tokį ieškovo reikalavimą atmetė. Teismas taip sprendė, motyvuodamas
tuo, kad atsakovas pagal sutartį turėjo teisę atidėti mokėjimus iki darbų
rezultato perdavimo. Pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalį šalis turi teisę
ginti savo interesus sustabdydama priešpriešinį prievolės vykdymą, tačiau ši
teisė turi būti įgyvendinama proporcingai kitos šalies prievolės nevykdymui. Kadangi
apeliacinės instancijos teismo patenkintų ieškovo reikalavimų suma yra 396 624
Lt didesnė nei atsakovo, ieškovas daro išvadą, kad atsakovo nevykdyta prievolė
buvo atitinkamai didesnė nei jo prievolė atsakovui. Atsakovas turėjo teisę
sustabdyti mokėjimą už atliktus darbus tik šalintinų darbų trūkumų vertės ir
delspinigių sumos apimtimi, todėl prievolės dalį dėl 396 624 Lt sumokėjimo
už atliktus darbus privalėjo įvykdyti. Kadangi atsakovas, neproporcingai
gindamas savo interesus, nepagrįstai ieškovui laiku nesumokėjo šios sumos,
ieškovui priteistinas 733 836 Lt nuostolių atlyginimas ir 95 899 Lt
delspinigių.
Atsiliepimu į ieškovo
UAB „Atkirtos ranga“ kasacinį skundą atsakovas UAB „Belvilis“ prašo skundą
atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:
1. Rangos sutartyje
nustatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią atsakovas atsiskaito su ieškovu.
Ieškovas, nesilaikęs šios tvarkos, tinkamai neįvykdęs sutartinių prievolių
(praleidęs prievolių vykdymo terminus, darbus atlikęs su trūkumais ir
neperdavęs darbų sutartyje nustatyta tvarka), neturi subjektinės teisės
reikalauti iš atsakovo, o atsakovas – subjektinės pareigos mokėti už aktuose
nurodytus darbus ieškovui (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Teismams konstatavus,
kad ieškovas netinkamai vykdė prievoles, kurios turėjo būti įvykdytos anksčiau
už atsakovui pagal rangos sutartį tenkančias prievoles, ir taikius CK 6.206
straipsnį, nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.58 straipsnio 3 dalį.
2. Ieškovas nesiėmė
priemonių kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, pašalinti, pažeisdamas
kooperavimosi pareigą, bei vykdė sutartį neekonomišku atsakovui būdu, todėl
laikomas praradusiu teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių
nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).
3. Atsakovas viso
proceso metu nesutiko nei su ieškovo nuostolių patyrimo faktu, nei su jų
dydžiu, teigdamas, kad ieškovas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės
sąlygų.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniuose
skunduose keliami teisės normų, nustatančių netesybų įskaitymo į nuostolius
taisykles bei reglamentuojančių sutarčių nevykdymo teisines pasekmes, taikymo
klausimai. Tai yra kasacijos pagrindas, todėl kolegija pasisako šiais
klausimais.
Dėl
užsakovo teisės sustabdyti atlyginimo už atliktus darbus mokėjimą
Kasaciniu
skundu ieškovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta jam iš atsakovo
priteisti nuostolių atlyginimą bei netesybas, ir nurodo, kad nuostoliai
atsirado dėl ieškovo netinkamai įvykdytų prievolių atsakovui sustabdžius
neproporcingai didelės atlyginimo už atliktus darbus dalies mokėjimą. Pagal CK
6.58 straipsnio 3 dalies ir 6.208 straipsnio 4 dalies prasmę bei Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktiką taikant šias teisės normas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio
12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos apdaila“ v. V. K.,
bylos Nr. 3K-3-468/2006), tais atvejais, kai darbai atlikti
nekokybiškai, užsakovas iki trūkumų ištaisymo gali sustabdyti apmokėjimą už
atliktus darbus apimtimi, atitinkančia šalintinų trūkumų kainą. Kitaip tariant,
įstatyme nustatyta galimybė sustabdyti prievolės įvykdymą arba atsisakyti ją
vykdyti tik tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi įvykdyti pirma. Tačiau
sutarties šalys sutartyje gali sutarti ir dėl kitokių šalims priimtinų
atsiskaitymo sąlygų, įskaitant ir mokėtinų sumų sulaikymo teisės apimtį. Toks
susitarimas atitinka sutarčių laisvės principą, be kita ko, reiškiantį ir šalių
teisę savarankiškai nuspręsti dėl sutarties turinio, nustatyti, papildyti ar
pakeisti sutarties sąlygas, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos, ir
tokiu suderintos valios išreiškimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK
6.156 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu
atveju sutarties šalys šia tvarka pasinaudojo ir darbų apmokėjimo tvarką nustatė
statybos rangos sutarties 6 punkte, o atvejį, jei rangovas netinkamai įvykdytų
savo prievolę, aptarė sutarties 6.2 punkte. Pagal šį punktą užsakovui įtvirtinta
galimybė sulaikyti didesnę sumą, nei šalintinų trūkumų kaina. Pažymėtina, kad
ieškovui statybos darbai yra verslas, todėl jis turi pakankamai patyrimo
sudarydamas statybos rangos sutartis ir yra kompetentingas įvertinti riziką,
galimą dėl tam tikrų įsipareigojimų prisiėmimo. Ieškovas su prieš tai nurodyta
sutarties sąlyga sutiko pasirašydamas sutartį, neginčijo jos ir vėliau. Tai
reiškia, kad ieškovas savo valia nustatė atitinkamas teises ir pareigas.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi
būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Sukūrusi
civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas
reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus
pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Įstatyme nustatytos priemonės
sutartims įgyvendinti, jos įgyvendinamos priverstiniu prievolės įvykdymu,
panaudojant gynimo ir atsakomybės priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Artapolas“ v. UAB „Medonos mėsa“, bylos Nr. 3K-3-464/2006).
Prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti pagal sutarties nurodymus,
tinkamai, sąžiningai ir laikydamasi nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas
yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju ieškovui tinkamai neįvykdžius savo prievolės ir dėl to
atsakovui sustabdžius savo prievolės vykdymą, kaip tai numatyta šalių
sudarytoje sutartyje, atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui nuostolius,
atsiradusius dėl tokio sustabdymo. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai šį
reikalavimą atmetė.
Dėl netesybų
mažinimo ir jų įskaitymo į nuostolius
CK 6.73
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas
atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tai reiškia,
kad kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir
netesybų, priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų
suma. Jei nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK
6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą
netesybų sumą. Kitaip tariant, netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui
reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam
priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Ši nuostata
dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko
reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo
pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms
viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19
d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005).
Teismas turi
teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti
netesybas, taikydamas CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos
taikymo pagrindai (netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies
įvykdyta). Teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės
už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau
tai nereiškia, kad sutartinės netesybos turi būti mažinamos iki kreditoriaus
įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigtas sutarčių laisvės
principas, nustatytas CK 6.156 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo
12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367, 2007 m.
spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr.
3K-7-304/2007).
Pagal CK 6.71
straipsnį netesybomis laikomi tiek delspinigiai, tiek bauda, mokami už
prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Dėl to vertinant, ar netesybos nėra
per didelės tais atvejais, kai už tos pačios prievolės nevykdymą nustatytos
netesybos tiek delspinigių, tiek baudos forma, turi būti atsižvelgiama į bendrą
netesybų dydį. Ta pati taisyklė taikytina ir nustatant, ar nebus pažeista CK
6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, kad sumažintos netesybos negali
tapti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar
netinkamo vykdymo.
Atliekant
netesybų įskaitymą į nuostolius kaip ir prieš tai aptartu netesybų mažinimo
atveju turi būti atsižvelgiama į bendrą netesybų sumą (tiek delspinigių, tiek
baudų). Dėl to negalima situacija, kai į nuostolių sumą pirmiausia įskaitoma
viena netesybų rūšis (bauda), o po to į tą pačią nuostolių sumą- kita netesybų
rūšis (delspinigiai) visa apimtimi, nors bendra jų suma viršija nuostolių sumą.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikoje nustatyta, kokia tvarka teismas nustato priteisiamas sumas, kai
reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius: į
priteistiną nuostolių sumą įskaitoma ją atitinkanti sutartinių netesybų suma
(CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžiamas klausimas dėl likusių
sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir
nustatoma galutinė priteisiama netesybų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d.
nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr.
3K-7-304/2007).
Bylą nagrinėję
teismai pripažino, kad šiuo atveju sutartinės netesybos yra per didelės, dalis
prievolės įvykdyta, taigi, yra pagrindas mažinti netesybas. Teismai taip pat
nurodė, kad turi būti taikoma netesybų įskaitymo į nuostolius taisyklė. Pirmosios
instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovo nuostolius ir delspinigių
dydžio netesybas, tačiau tiksliai neįvardijo, kokį sprendimą priėmė dėl baudos:
ar jos dydžiu sumažino netesybas, ar įskaitė į nuostolius. Apeliacinės
instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, priteisė
nuostolius (dalį delspinigių įskaitydamas į juos) ir delspinigius, viršijančius
nuostolių dydį; dėl netesybų, išreikštų baudos forma, nepasisakė. Dėl to kasatorius
UAB „Belvilis“ pagrįstai kelia klausimą dėl to, ar nebuvo atliktas dvigubas
netesybų įskaitymas į nuostolius, tai reikštų netinkamą teisės normų,
reglamentuojančių nuostolių ir netesybų santykį, taikymą.
Laikydamasi prieš
tai nurodytos priteisiamų sumų nustatymo tvarkos, kai prašoma priteisti
nuostolius ir netesybas, ir atsižvelgdama į bylą nagrinėjusių teismų nustatytus
nuostolių, delspinigių ir baudos dydžius bei sutikdama su šių teismų išvada,
kad yra pagrindas mažinti netesybas, kolegija patikslina apeliacinės
instancijos nutartį, nekeisdama galutinės atsakovui iš ieškovo priteistinos nuostolių
ir netesybų sumos. Teismų nustatyta bendra netesybų suma – 1 558 871,50
Lt (delspinigiai – 838 871,50 Lt ir bauda – 720 000 Lt), atlygintini
nuostoliai – 717 959,36 Lt. Į atlygintiną nuostolių sumą įskaitoma 717 959,36
Lt netesybų. Po įskaitymo likusi netesybų dalis sudaro 840 912,20 Lt. Atsižvelgdama
į tai, kad netesybos atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją,
teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rangovo prievolės tinkamą įvykdymą
ir užsakovo teisėtų interesų apsaugą pakankamai užtikrino pirmiau nurodyta
rangos sutarties 6.2 punkto nuostata dėl užsakovo teisės sulaikyti didesnę
atsiskaitymo už darbus sumą, nei šalintinų trūkumų kaina. Dėl to kolegija
sutinka su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad atsakovo prašomos priteisti netesybos yra pernelyg didelės
ir sprendžia, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu jos mažintinos iki apeliacinės
instancijos teismo atsakovui priteistos netesybų sumos – 120 912,14 Lt.
Dėl
kitų kasacinio skundo argumentų
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus
(nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. CPK 341 straipsnio
1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kasacija negalima dėl pirmosios
instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų kasacine tvarka.
Atsakovas
kasaciniame skunde nurodo, kad jo prievolė sumokėti ieškovui 192 596,20 Lt
atlyginimo už atliktus darbus pasibaigė įskaitymu (įskaitant ieškovo mokėtinus
delspinigius), todėl ieškinys dėl šios sumos negalėjo būti tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad rangos sutartyje buvo nustatyta
konkreti darbų kaina, todėl ieškovas atsakovui už atliktus darbus turi sumokėti
sutartyje sulygtą atlyginimą. Aptariami 192 596,20 Lt yra šio atlyginimo dalis.
Teismas priteisė visą ieškovo prašomą nesumokėtą atlyginimo, kuris buvo
sulygtas statybos rangos sutartimi, dalį, taigi, ir 192 596,20 Lt. Atsakovas
apeliacine tvarka šios teismo sprendimo dalies neskundė ir apeliacinės
instancijos teismas dėl jos nepasisakė. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 341
straipsnio 1 dalimi, šių kasatoriaus UAB „Belvilis“ kasacinio skundo argumentų
nenagrinėja.
Apeliacinės
instancijos teismas pripažino, kad ieškovas atliko papildomų, statybos rangos sutartyje
nenumatytų darbų, ir priteisė atlyginimą už jų atlikimą. Atsakovas atsisakymą
apmokėti už šiuos darbus grindė tuo, kad jie nebuvo užsakyti sutartyje nustatyta
tvarka. Teismas išnagrinėjęs statybos rangos sutarties sąlygas priėjo išvadą,
kad dėl papildomų į sąmatą neįtrauktų darbų užsakymo ir jų kainos turėjo būti
susitarta raštu, o įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad šalys rangos
sutartyje nustatyta tvarka susitarė dėl papildomų darbų, numatytų trijose šalių
atstovų suderintose lokalinėse sąmatose (dėl pontoninio liepto į ežerą, medinių
koridoriaus lubų ir antenos pamato įrengimo). Kasaciniame skunde, kaip ir
apeliacinės instancijos teisme, atsakovas darbų užsakymo sutartyje nustatyta
tvarka fakto iš esmės neneigia, tačiau iškėlė naują argumentą – kad darbus
užsakė neturintis tam įgalinimų asmuo. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis
naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar
apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas iki
kasacinio skundo pateikimo nekėlė klausimo dėl savo atstovui suteiktų teisių ir
pareigų apimties, tai šis kasatoriaus argumentas nenagrinėtinas kaip neatitinkantis
kasacinio skundo argumentams nustatytų reikalavimų.
Teisėjų kolegija,
apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos
teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepadarė
procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto
sprendimo priėmimui, todėl tenkinti kasacinius skundus nėra pagrindo,
skundžiamas sprendimas nekeistinas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Birutė
Janavičiūtė
Egidijus
Laužikas