Civilinė byla Nr. e2-1936-1019/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28107-2021-2

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.,

 2.6.29.                                                     (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Tomui Kuzminskui, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Justinai Stuckai-Klimavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

                ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti: 1) 16 600 Eur dydžio baudą; 2) 10 630,05 Eur negautų pajamų; 3) 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paskolos sutartis), kuria ieškovė atsakovei suteikė 225 000 Eur paskolą, (duomenys neskelbtini) lėšas pervedant į atsakovės banko sąskaitą. Paskolos sutartimi atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti per 24 mėnesius nuo paskolos pervedimo atsakovei (Paskolos sutarties 3.1 punktas). Atsakovė 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 5 d. mokėjimo pavedimais dalį paskolos (115 000 Eur) grąžino prieš terminą, ieškovė neprieštaravo tokiam daliniam paskolos grąžinimui. Atitinkamai pradinė paskolos suma buvo sumažinta iki 110 000 Eur, nuo kurios toliau buvo skaičiuojamos palūkanos. Paskolos grąžinimo terminas nesikeitė. Paskolos sutarties 4.1 punkte ieškovė ir atsakovė aiškiai susitarė, kad atsakovė visišką Paskolos sutarties sąlygų įvykdymą turi užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, kuri privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos hipotekos registre ne vėliau kaip per 16 dienų nuo Sutarties sudarymo dienos (t. y. iki (duomenys neskelbtini)). Atsakovė per nustatytą terminą turto neįkeitė. Ieškovė ne kartą reikalavo atsakovės įkeisti turtą ir nustatė papildomus terminus pažeidimams ištaisyti, tačiau pažeidimo atsakovė neištaisė ir turto neįkeitė, todėl pažeidė Paskolos sutarties 4.1 punktą. Šio punkto pažeidimas buvo pagrindas tiek taikyti Paskolos sutarties 4.4 punktą (reikalauti sumokėti baudą), tiek ir Paskolos sutarties 4.5 punktą (nutraukti Paskolos sutartį). Tai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir net neketino ištaisyti Paskolos sutarties pažeidimo (t. y. įkeisti turtą), patvirtina aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) atsakovė turtą įkeitė kitam kreditoriui - Kredito unijai „Taupa“. Tokiais savo veiksmais atsakovė ne tik pažeidė Paskolos sutarties 4.1 punktą, bet ir Paskolos sutarties 5.1.1.18, 5.1.1.16 ir 5.1.1.17 punktus. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu informavo atsakovę, kad ieškovė vienašališkai nutrauks Paskolos sutartį po 10 dienų nuo pranešimo įteikimo atsakovei dienos, jeigu atsakovė per šį terminą tinkamai neištaisys visų Paskolos sutarties pažeidimų. Atsakovė taip pat laiku nemokėjo palūkanų pagal Paskolos sutartį. Atsakovė pažeidė Paskolos sutarties 5.1.1.22 punktą, pagal kurį įsipareigojo ieškovei teikti finansines atskaitas, tačiau jų neteikė. Kadangi atsakovė neįkeitė turto ieškovės naudai, vėlavo mokėti palūkanas bei pažeidė Paskolos sutarties 5.1.1.16 - 5.1.1.18 ir 5.1.1.22 punktuose nustatytus įsipareigojimus, ieškovė įgijo teisę nutraukti Paskolos sutartį (Paskolos sutarties 4.5, 8.1.1, 8.1.2 punktai) ir reikalauti grąžinti Paskolą prieš terminą ir sumokėti kitas mokėtinas sumas (įskaitant iki Paskolos sutarties nutraukimo priskaičiuotą baudą). 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė nutraukė Paskolos sutartį. Atsakovė grąžino Paskolą bei sumokėjo priskaičiuotas mokėjimo palūkanas bei delspinigius, tačiau nesumokėjo 18 200 Eur baudos. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti baudą tik už laikotarpį iki Paskolos sutarties nutraukimo, tačiau neviršijant sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 5 d.). Ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos netesybos (bauda) už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d., kas sudaro 16 600 Eur (100 Eur x 166 dienos). Ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti pajamas iš Paskolos sutarties (t. y. palūkanas) už laikotarpį iki termino pabaigos. Kadangi ieškovė buvo priversta nutraukti sutartį dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriais sistemingai buvo pažeidinėjama Paskolos sutartis, ieškovė dėl atsakovės kaltės prarado pajamas. 

        Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti; teismui nusprendus neatmesti ieškinio dalyje dėl netesybų (baudos) priteisimo, sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistiną netesybų (delspinigių) sumą iki dydžio, artimo ieškovės faktiškai patirtam nuostolių dydžiui (t. y. 0 Eur, kadangi jokių realių nuostolių ieškovė nepatyrė); priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nebuvo Paskolos sutarties sudarymo iniciatorė ir šiame sandoryje dalyvavo tik geranoriškai ieškovės prašymu padėti pasiekti tam tikrus ieškovei reikalingus finansinius rodiklius. Ieškovė dar paprašė, kad atsakovė dalyvautų ir už didesnę nei rinkos kainą nupirktų ieškovės įkeistus turtinius objektus ((duomenys neskelbtini)) tam, kad ieškovės akcininkas „(duomenys neskelbtini)“ galėtų dirbtinai pagerinti savo finansinius rodiklius. Šiuo tikslu ieškovės akcininkas pasiūlė per ieškovę suteikti atsakovei paskolas. Nors atsakovė jai priklausantį turtą turėjo įkeisti iki (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė suinteresuotumą šia sutarties sąlyga parodė tik praėjus kiek daugiau nei 3 mėnesiams (t. y. 2021 m. sausio 27 d.). Atsakovės atstovas ir tuometinis ieškovės vadovas D. Š. buvo žodžiu susitarę, jog atsakovei grąžinus didelę dalį paskolos (ir ketinant anksčiau termino grąžinti visą likusią paskolos dalį), ieškovė nereikalaus įvykdyti Paskolos sutarties 4.1. p. numatyto įsipareigojimo. Paskolos sutarties 4.1. p. numatytas įsipareigojimas buvo numatytas siekiant užtikrinti tinkamą Paskolos sutarties vykdymą, o atsakovė ieškovei jau 2020 m. lapkričio 5 d. buvo grąžinusi daugiau nei pusę paskolos sumos ir toliau tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, atsakovė 2021 m. kovo 3 d. pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad esamoje situacijoje reikalavimas įkeisti atsakovės turtą ieškovės naudai yra neproporcinga bei perteklinė priemonė. Nors ieškinyje ieškovė kaltina atsakovę esą ši 2021 m. birželio mėn. pradėjo vėluoti mokėti palūkanas pagal Paskolos sutartį, tačiau nežymus nukrypimas nuo grafiko (kuris buvo daugiau orientacinis, o ne griežtai numatantis mokėjimų terminus) buvo sąlygotas ne atsakovės piktavališkumo, o 2021 m. viduryje priimti sprendimo keisti buhalterinės apskaitos paslaugų teikėją, dėl kurio atsakovė kurį laiką neturėjo tikslių tarpusavio atsiskaitymų duomenų (skolos likučių). Ieškovei taip pat buvo pateiktas atsakymas į 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešimą, kuriame atsakovė priminė ieškovui galiojantį vadovų žodinį susitarimą nereikalauti įkeitimo bei patvirtino grąžinsianti paskolą anksčiau termino ir paprašė nurodyti tikslią negrąžintos paskolos sumą pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiuojant, kad išankstinio grąžinimo data bus 2021 m. spalio 5 d. 2021 m. spalio 5 d. mokėjimo pavedimu atsakovė sumokėjo ieškovei 112 200,28 Eur, tokiu būdu įvykdydama visus ieškovės reikalavimus, nurodytus 2021 m. rugsėjo 28 d. pranešime, išskyrus reikalavimą sumokėti baudą pagal Paskolos sutarties 4.4 p. už Paskolos sutarties 4.1. p. numatyto įsipareigojimo nevykdymą (18 200 Eur). Ginčo atveju ieškovė ir atsakovė nesilaikė Paskolos sutartyje numatytos Paskolos sutarties keitimo tvarkos ir Paskolos sutarties 4.1. p. numatytą įsipareigojimą panaikino žodiniu susitarimu. Šį žodinį susitarimą patvirtina aplinkybė, kad ieškovei 2021 m. sausio 27 d. pareikalavus įvykdyti Paskolos sutarties 4.1. p. numatytą įsipareigojimą, ieškovė iki pat 2021 m. birželio 3 d. daugiau tokio reikalavimo nereiškė. Ieškovė savo elgesiu teikė atsakovei pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, jog tarp ieškovės ir atsakovės egzistuoja susitarimas dėl Paskolos sutarties 4.1. p. numatyto įsipareigojimo netaikymo atsakovės atžvilgiu. Tuo atveju, jei teismas nepripažintų, jog ginčo atveju buvo atsakovės bei ieškovės žodinis susitarimas dėl Paskolos sutarties 4.1. p. įtvirtinto įpareigojimo netaikymo, visa ieškovės prašoma priteisti baudos suma vis tiek negalėtų būti priteista, kadangi atsakovė yra įvykdžiusi prievolę ieškovei ir ieškovė nepatyrė jokių nuostolių. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 10 630,05 Eur pelno palūkanas kaip negautas pajamas. Pagrindinė priežastis, kodėl Paskolos sutartis buvo nutraukta ir ieškovė negavo tam tikros dalies pelno palūkanų sumos, buvo ne atsakovės tariamai neteisėti veiksmai, bet ieškovės neteisėti veiksmai, kadangi ji nesilaikė šalių žodinio susitarimo dėl Paskolos sutarties 4.1. p. įtvirtinto įpareigojimo. Ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti visų palūkanų. Paskolos sutarties 3.6. p. nedraudė paskolos grąžinti mokant didesnes įmokas anksčiau nei, kad buvo numatyta paskolos ir palūkanų įmokų mokėjimo grafike.

        Ieškovė dublike nurodo, kad ieškovės, kaip pelno siekiančio asmens, vienas iš veiklos objektų buvo verslo finansavimas, paskolų teikimas. Atsakovės argumentai apie dalyvavimą varžytynėse ir Paskolos sutarties sudarymą iš altruistinių paskatų yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad atsakovė (verslininkas), turinti didelę patirtį nekilnojamojo turto srityje, sudariusi ne vieną kredito ir hipotekos sutartį, sudarydama Paskolos sutartį, siekė aiškios asmeninės naudos ir negalėjo nesuprasti Paskolos sutartimi prisiimamų įsipareigojimų reikšmės ir pasekmių už jų pažeidimus. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas naujas ieškovės vadovas, kuris, susipažinęs su ieškovės sudarytomis sutartimis ir pastebėjęs Paskolos sutarties pažeidimus, bei pasikonsultavęs su tuo metu ieškovei teisines paslaugas teikusia advokatų kontora, pateikė atsakovei pretenziją. Atsakovė visada galėjo išvengti baudos skaičiavimo, tinkamai įkeisdama Paskolos sutartyje numatytą turtą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti baudos sumą tik už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Tarp šalių nebuvo sudaryta jokių žodinių susitarimų dėl Paskolos sutarties sąlygų pakeitimo. Apie tai, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 24 d. siuntė ieškovei pranešimą, ieškovė sužinojo tik gavusi atsiliepimą ir prie jo pridėtus dokumentus. Paskolos sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad visi pranešimai, prašymai, rašytiniai reikalavimai Ieškovei turi būti siunčiami (duomenys neskelbtini). Paskolos ar jos dalies grąžinimui prieš terminą buvo būtinas ieškovės sutikimas, o šalys susitarė dėl aiškių ir konkrečių paskolos įmokų ir palūkanų mokėjimo pagal Paskolos sutartį terminų. Tai, kad ieškovė leido atsakovei grąžinti pirmąją paskolos dalį prieš terminą, niekaip nesuteikia pagrindo teigti, kad ir likusiai paskolos sumai grąžinti prieš terminą ieškovė būtų davusi toki sutikimą, nereikalaudama atlyginti prarastas pajamas. Ieškovė paaiškina, kad paskolos dalis – 115 000 Eur, buvo grąžinta per mėnesį nuo paskolos išmokėjimo, dar vadovaujant ankstesniam ieškovės vadovui. Tuo metu ieškovė dar aktyviai vykdė savo veiklą ir grąžintas lėšas nesunkiai galėjo perskolinti. Vėliau, pasikeitus ieškovės vadovams, paaiškėjo tikroji ieškovės finansinė padėtis, kuri dėl tam tikrų paskolų gavėjų galimai apgaulingų veiksmų, buvo prasta. Ieškovė turėjo stabdyti finansavimo veiklą. Ieškovė nutraukė Paskolos sutartį, nes atsakovė tyčia pažeidė Paskolos sutarties sąlygas, nebendradarbiavo. Sutartis buvo nutraukta ne todėl, kad atsakovė nemokėjo baudos, o todėl, kad tinkamai nevykdė savo mokėjimų įsipareigojimų Paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir pažeidė Paskolos sutarties 4.1 punktą, 5.1.1.16 - 5.1.1.18 punktus; 5.1.1.22 punktą. Papildomų skolinių įsipareigojimų prisiėmimas reiškia, kad be ieškovės žinios atsakovė reikšmingai padidino savo kredito riziką. Atsakovė galėjo pasiūlyti Paskolos sutarties užtikrinimui įkeisti kitą turtą, tačiau to niekada nesiūlė. Šalis siejo komerciniai santykiai, abi šalys yra verslininkai, o baudos dydį lėmė išimtinai sąmoningi ir neteisėti atsakovės veiksmai. Todėl nėra pagrindo mažinti baudos dydį. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių dėl Paskolos sutarties 4.1 punkto pažeidimo. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tiek neteisėto neveikimo forma (palūkanų nemokėjimas, turto neįkeitimas), tiek ir neteisėtu veikimu (turto įkeitimas trečiajam asmeniui pažeidžiant Paskolos sutartį, papildomų skolinių įsipareigojimų be ieškovės sutikimo prisiėmimas ir pan.). Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškiniu prašomų atlyginti nuostolių yra akivaizdus priežastinis ryšys. Egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

        Atsakovė triplike nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei vadovavo D. Š. Nors Paskolos sutarties su atsakove sudarymo metu ieškovei vadovavo visai kitas asmuo, naujajam vadovui neabejotinai buvo žinomos Paskolos sutarties sudarymo bei dalyvavimo varžytynėse aplinkybės, kadangi naujasis ieškovės vadovas buvo investicinio fondo (duomenys neskelbtini) (kuris valdo ieškovę) (duomenys neskelbtini). Ieškovės vadovas D. Š. taip pat buvo ir kelių „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės (kurią sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. įmonės) vadovu, o taip pat ir motininės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Atsakovės vadovu Paskolos sutarties sudarymo metu buvo A. J., o A. J. (duomenys neskelbtini) - UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. UAB „(duomenys neskelbtini)” vieninteliu akcininku Paskolos sutarties sudarymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)”, o valdybos nariais tiek A. J., tiek D. Š. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek kitos „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės įmonės, o taip pat ir ieškovė suteikdavo (duomenys neskelbtini). Kad pagerinti ieškovės bei ją valdančio fondo finansinius rezultatus ir skolų atgavimo rodiklius tuometinis ieškovės vadovas D. Š. pasiūlė atsakovės vadovui sudaryti Paskolos sutartį, o taip pat ir sudalyvauti vieno iš paskolos gavėjų nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse. Išieškotojas antstolio vykdytoje byloje, kurioje buvo skelbiamos varžytynės, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad nesant jokio susitarimo su ieškove, atsakovė nebūtų varžytynėse siūliusi kainos, didesnės nei pradinė turto pardavimo kaina, o juo labiau kėlusi kaina nesant kitų varžytynių dalyvių. Paskolos sutartis buvo sudaryta ir atsakovė varžytynėse dalyvavo tik dėl to, kad to prašė ieškovės vadovas, kuris per jo valdomas įmones buvo susijęs su atsakovės vadovu. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl Paskolos sutarties 4.1. p. įtvirtinto įsipareigojimo įkeisti ieškovės naudai atsakovės turtą netaikymo. Atsakovė žodinį susitarimą grindžia netiesioginiais įrodymais. Ginčo atveju sisteminis Paskolos sutarties 3.1. p. ir 3.6. p. nuostatų aiškinimas leidžia teigti, kad Paskolos sutartyje buvo įtvirtintas draudimas be ieškovės sutikimo grąžinti tik visą (o ne dalį) paskolos, todėl atsakovė galėjo paskolą grąžinti mokant didesnes įmokas anksčiau nei, kad nurodyta įmokų grafike. Paskolos sutarties nutraukimas dėl vienos įmokos nesumokėjimo laiku, akivaizdu, taip pat negali būti vertinama kaip proporcinga priemonė ir juo labiau negalėjo būti pagrindine priežastimi nutraukti Paskolos sutartį. Aplinkybė, jog Paskolos sutarties šalys yra verslininkai nepaneigia galimybės mažinti sutartyje nustatytas netesybas. 

        2022 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu ieškovės advokatas nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė, vykdydama tiesioginę veiklą (pagal įstatus), suteikė paskolą. Viena iš esminių sąlygų – įkeitimas. Turtas nebuvo įkeistas. 2021 m. sausio 27 d. pateikta pretenzija, 2021 m. kovo 3 d. gautas atsakymas, kad netikslinga įkeisti, tačiau nėra nieko nurodyta apie žodinį susitarimą (tik 2021 m. rugsėjo 24 d. apie žodinį susitarimą), nurodė, kad vykdys pagal grafiką. Nors garantavo mokėti, nuo birželio mėn. vėlavo. Gegužės mėnesį turtas įkeistas kitam subjektui UAB „Taupa“. Apie tai neinformavo (pažeidė 4.1, 5.1.16 p.). Birželio mėnesį – pretenzija, bet negavo atsakymo, nors jau buvo įkeista kitam subjektui. Įspėjimas 2021 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. rugsėjo 28 d. nutraukė sutartį. Pinigai grąžinti po nutraukimo dėl kaltės kaip pasekmė, o ne iš anksto. Apie žodinį susitarimą – pagal ieškovę, nebuvo tokių susitarimų. Nėra įrodymų, kad buvo, išskyrus atsakovės paaiškinimus. Atsakovė kalba abstrakčiai apie fondo rodiklių pagerinimą (nieko aiškaus). Nėra įrodymų, kad pinigai iš varžytynių pasiekė fondą. Atsakovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitarę pirkti iš varžytynių. Šalys yra verslo subjektai, atsakovės vadovas – ne vienos įmonės direktorius, keista, neva buvo žodinis susitarimas. Nėra įrodymų, kada susitarimas buvo, neaišku, koks turinys. Sutarčių turi būti laikomasi. Sutartis atitinka praktiką. Dėl baudos laikotarpio paaiškino, kad mažina naštą, todėl neprašo daugiau. Pažymėjo, kad ieškovės akcininkas – (duomenys neskelbtini), o ne fiziniai asmenys. Nėra sąsajų tarp ieškovės ir atsakovės. Dėl įkeitimo  iškart nereiškė pretenzijų, nes pagal sutartį ją galima nutraukti, kai neregistruoja per 60 dienų, todėl laukė; be to, buvo Covid, nedirbo notarai. (duomenys neskelbtini) yra didelė įmonė, darbų daug, daroma palaipsniui. Nėra reikalavimų, per kiek laiko reikšti pretenziją. Sutarties nutraukimas yra ultima ratio, bandė išspręsti taikiai – ragino, bet kai prasidėjo nemokėjimas, kai pamatė, kad įkeista kitam subjektui, – nutraukė. Prašo atlyginti žyminį mokestį, atstovavimo išlaidų priteisti neprašo.

        2022 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu atsakovės advokatė paaiškino, kad reikia vertinti aplinkybes, kad įmonės susiję. Pasikeitus vadovui (duomenys neskelbtini), prasidėjo raštai, raginimai. Turtas nebuvo įkeistas. Iki lapkričio 5 d. sumokėta ½ paskolos dalis. Nėra įrodymų, kad iki 2021 m. sausio mėnesio buvo reikalaujama įkeisti. Daugiau negu 3 mėnesius nereikalavo prievolės užtikrinimo. Atsižvelgus į tai, kad įmonės yra susiję, labiau tikėtina, kad buvo žodinis susitarimas. Jei būtų ginčas ir dėl sugrąžinimo paskolos, būtų kita situacija. Šiuo atveju ½ dalis paskolos grąžinta greitai; kai pareikalavo grąžinti paskolą, viską grąžino – paskolą, palūkanas, kitas sumas. Turto neįkeitimas niekaip neįtakojo paskolos grąžinimo užtikrinimo. Paskola grąžinta. Jokios grėsmės grąžinimui nebuvo. Ieškovė niekaip nenukentėjo. Per susijusius asmenis gavo naudos, pinigai pasiskirstė įmonės grupėje. Net pagal sutartį, vertinant pažodžiui, gali būti pasipelnoma – bauda labai didelė, reikalavo vėlai, ½ sumos buvo grąžinta anksčiau, rizika sumažėjo. Reikalauja maksimalios baudos. Be to, nėra įrodymų apie nuostolius. Kilo ginčas, ar atsakovė turėjo teisę grąžinti paskolą anksčiau laiko. Sumokėjus didelę dalį paskolos, jokių prieštaravimų negauta, tai įrodo, kad šalys veiksmais patvirtino, jog ankstesnis grąžinimas galimas, sutikimo nereikia. 3.6. punkte nedetalizuota, dėl kokių priežasčių grąžinama anksčiau. Ieškovė, būdama profesionalė, žinojo sutarties esmę. Turi būti vadovaujamasi 3.6 punktu – palūkanos už faktinį naudojimąsi. Negautų pajamų kriterijus – tikėtinumas jas gauti. Bet pagal sutartį galėjo grąžinti anksčiau. Šiuo konkrečiu atveju bauda neproporcinga, nepagrįsta. Vien tai, kad ½ buvo grąžinta, rizika sumažėjo. Turi būti vertinama, kaip elgtųsi apdairus kreditorius. Kreditorius nesielgė apdairiai, jei nevertinant visų kitų aplinkybių, kurias nurodo atsakovė.

        Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paskolos sutartis), kuria ieškovė atsakovei suteikė 225 000 Eur paskolą, (duomenys neskelbtini) lėšas pervedant į atsakovės banko sąskaitą. Paskolos sutartimi atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti per 24 mėnesius nuo paskolos pervedimo atsakovei (Paskolos sutarties 3.1 punktas). Paskolos sutarties 3.2 punkte buvo nustatytos 12 proc. metinės palūkanos, mokėtinos už naudojimąsi paskola. Atsakovė 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 5 d. mokėjimo pavedimais dalį paskolos (115 000 Eur) grąžino prieš terminą, atitinkamai pradinė paskolos suma buvo sumažinta iki 110 000 Eur, nuo kurios toliau buvo skaičiuojamos palūkanos. Pagal Paskolos sutarties 4.1 punktą atsakovė visišką Paskolos sutarties sąlygų įvykdymą įsipareigojo užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka: negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad Turto hipoteka privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos hipotekos registre ne vėliau kaip per 16 dienų nuo Paskolos sutarties sudarymo dienos (t. y. iki (duomenys neskelbtini)). Atsakovė per nustatytą terminą turto neįkeitė. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Bylos duomenimis, ieškovė 2021 m. sausio 27 d. pranešimu pareikalavo atsakovės ne vėliau kaip per 10 dienų įkeisti turtą bei sumokėti 10 600 Eur baudą pagal Paskolos sutarties 4.4 punktą. Atsakovė 2021 m. kovo 3 d. atsakyme į pranešimą nurodė, kad įkeisti turtą yra netikslinga, atsakovė taip pat atsisakė sumokėti baudą. Ieškovė 2021 m. birželio 3 d. pakartotinai pareikalavo atsakovės per 5 dienas įkeisti turtą ir sumokėti 23 300 Eur baudą pagal Paskolos sutarties 4.4 punktą. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu informavo atsakovę, kad ieškovė vienašališkai nutrauks Paskolos sutartį po 10 dienų nuo pranešimo įteikimo atsakovei dienos, jeigu atsakovė per šį terminą tinkamai neištaisys visų Paskolos sutarties pažeidimų. 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė nutraukė Paskolos sutartį. Bylos duomenimis, atsakovė grąžino Paskolą ir sumokėjo priskaičiuotas mokėjimo palūkanas bei delspinigius.

        Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 16 600 Eur baudą, paskaičiuotą atsakovei pažeidus Paskolos sutarties 4.1 punktą dėl Turto įkeitimo, ir 10 630,05 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Paskolos sutarties nutraukimo iki Paskolos sutarties termino pabaigos. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas netaikyti Paskolos sutarties 4.1 punkto nuostatų dėl hipotekos, yra pagrindas netesybas mažinti, nėra civilinės atsakomybės sąlygų priteisti negautas pajamas. Taigi byloje kilo ginčas dėl netesybų, taip pat negautų pajamų priteisimo nutraukus Paskolos sutartį.

        Dėl netesybų priteisimo

        Įstatymas reglamentuoja, kad šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos, t. y. įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71, 6.73 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

        Byloje kilo ginčas dėl sutartinių netesybų (baudos) priteisimo, atsakovei pagal Paskolos sutartį neįregistravus konkretaus sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto hipotekos. Pagal Paskolos sutarties 4.1 punktą atsakovė visišką Paskolos sutarties sąlygų įvykdymą užtikrina nekilnojamojo turto (toliau – ir Turtas) hipoteka, kuri turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos hipotekos registre ne vėliau kaip per 16 dienų nuo Paskolos sutarties sudarymo dienos: negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad jei Turto hipoteka nėra įregistruojama per 16 dienų nuo Paskolos sutarties sudarymo, atsakovė įsipareigojo mokėti po 100 Eur už kiekvieną dieną iki kol Turto hipoteka tinkamai įregistruojama  Lietuvos Respublikos hipotekos registre. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu priteisti baudą, nurodo, kad atsakovės atstovas ir tuometinis ieškovės vadovas D. Š. buvo žodžiu susitarę, jog, atsakovei grąžinus didelę dalį paskolos (ir ketinant anksčiau termino grąžinti visą likusią paskolos dalį), ieškovė nereikalaus įvykdyti Paskolos sutarties 4.1. p. numatyto įsipareigojimo, todėl, atsakovės vertinimu, atsakovei 2020 m. lapkričio 5 d. grąžinus daugiau nei pusę paskolos sumos ir toliau tinkamai vykdant savo įsipareigojimus, ieškovės reikalavimas įregistruoti hipoteką yra neproporcinga bei perteklinė priemonė, o reikalavimas sumokėti baudą nepagrįstas.

        Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

        Pažymėtina, kad CK 6.871 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Šalių sudarytos Paskolos sutarties 10.6 punkte nustatyta, kad bet kokie šios Sutarties pakeitimai ar papildymai turi būti daromi raštu ir pasirašomi abiejų Šalių.

        Atsakovės teigimu, tarp šalių buvo žodinis susitarimas netaikyti Paskolos sutarties 4.1 punkto dėl privalomo hipotekos įregistravimo, šią aplinkybę, pasak atsakovės, patvirtina tai, kad ieškovė tik 2021 m. sausio 27 d. pareikalavo įregistruoti hipoteką, o vėliau iki pat 2021 m. birželio 3 d. daugiau tokio reikalavimo nereiškė, be to, ieškovės buvęs vadovas per jo valdomas įmones buvo susijęs su atsakovės vadovu. Atsakovės vertinimu, šalys savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) pakeitė raštu sudarytos sutarties turinį, ginčo atveju ieškovė ir atsakovė nesilaikė Paskolos sutartyje numatytos Paskolos sutarties keitimo tvarkos ir Paskolos sutarties 4.1. p. numatytą įsipareigojimą panaikino žodiniu susitarimu. Teismas pažymi, kad atsakovės nurodomų aplinkybių dėl šalių žodinio susitarimo nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus atsakovės paaiškinimus (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal šalių sudarytą Paskolos sutartį, atsakovė įsipareigojo per 16 dienų nuo sutarties sudarymo sutarties sąlygų įvykdymą užtikrinti konkretaus nekilnojamojo turto hipoteka. Turtas privalėjo būti įkeistas ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini). Ginčo nėra, kad atsakovė sutartyje nurodytam Turtui hipotekos neįregistravo, net ir ieškovei pareikalavus. Bylos duomenimis, ieškovė 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. birželio 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. nustatė papildomus terminus įregistruoti hipoteką. Tai, jog ieškovė tik 2021 m. sausio 27 d. pareikalavo įregistruoti hipoteką, savaime nereiškia, kad buvo šalių susitarimas netaikyti Paskolos sutarties 4.1 punkto. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas naujas ieškovės vadovas. Pažymėtina, kad nors atsakovė 2021 m. kovo 3 d., atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, jog Paskolos sutarties užtikrinimas įkeitimais būtų neproporcinga ir nereikalinga priemonė, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų inicijavusi Paskolos sutarties pakeitimą (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovė, grąžinusi dalį paskolos 2020 m. lapkričio mėnesį, nesiūlė sumažinti įkeitimo masto ar įkeisti kitą turtą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė neketino vykdyti Paskolos sutarties 4.1 punkto reikalavimų, nes (duomenys neskelbtini) Turtą įkeitė kitam kreditoriui – Kredito unijai „Taupa“. Teismo vertinimu, Paskolos sutarties sąlyga, pagal kurią Paskolos sutarties vykdymą atsakovė įsipareigojo užtikrinti hipoteka, yra viena esminių. Šias išvadas patvirtina Paskolos sutarties nuostatos, pagal kurias, neįvykdžius 4.1 punkto per 60 dienų nuo Sutarties sudarymo dienos, ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį (4.5 punktas), be to, atsakovė įsipareigojo mokėti po 100 Eur už kiekvieną dieną iki kol Turto hipoteka tinkamai įregistruojama (4.4 punktas). Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad Paskolos sutartis sudaryta ieškovės iniciatyva ir jos interesais, atsakovei sandoryje dalyvaujant tik geranoriškai ieškovės prašymu padėti pasiekti tam tikrus ieškovei reikalingus finansinius rodiklius, deklaratyvios, byloje nepagrįstos ir tai negali būti pagrindas atsakovei savo nuožiūra (ne)vykdyti Paskolos sutartį. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad abi ginčo šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, tokio pobūdžio sutartys dažnos jų verslo praktikoje, todėl teismas atmeta atsakovės argumentus dėl žodinių susitarimų dėl sutarties sąlygų nevykdymo kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, atsakovė negalėjo nesuprasti Paskolos sutartimi prisiimamų įsipareigojimų reikšmės ir pasekmių už jų nevykdymą. Taigi, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, teismas konstatuoja, kad atsakovė, nustatyta tvarka ir terminais nevykdžiusi Paskolos sutarties 4.1 punkto nuostatų, pažeidė sutartį (CPK 178, 185 straipsniai). Tokia teismo išvada darytina remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susiejus jas su šalių atstovų teiktais paaiškinimais ir atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus. Paskolos sutarties 4.1 punkto pažeidimas buvo pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už sutartinių prievolių įvykdymo pažeidimą, t. y. reikalauti sumokėti baudą (Paskolos sutarties 4.4 punktas).

Teismas pažymi, kad atsakovė negali atsisakyti vykdyti sutarties be neigiamų teisinių pasekmių. Atsakovės argumentai dėl sutartinės atsakomybės netaikymo, nes, atsakovės teigimu, ieškovė reikalavimą įvykdyti Paskolos sutarties 4.1. punkte įtvirtintą įsipareigojimą pareiškė tik 2021 m. sausio 27 d., nors atsakovė jai priklausantį turtą turėjo įkeisti iki (duomenys neskelbtini), todėl pati ieškovė Paskolos sutarties 4.1. p. įtvirtinto įsipareigojimo nelaikė nei svarbiu, nei esminiu pažeidimu, atmestini, nes ieškovės teisė pasirinkti jos teisių gynimo būdą nesusiję su atsakovės įsipareigojimo Sutarties vykdymą užtikrinti hipoteka tinkamu vykdymu. Juolab kad nagrinėjamu atveju, atsakovei nepašalinus sutarties vykdymo trūkumų, ieškovė Paskolos sutartį nutraukė.

                Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis). Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

                Paskolos sutartimi šalys susitarė dėl 100 Eur per dieną dydžio baudos iki kol Turto hipoteka tinkamai įregistruojama (4.4 punktas). Ieškovė prašo priteisti 16 600 Eur dydžio baudą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d., t. y. už 166 dienas. Atsakovės teigimu, ginčo atveju yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti baudą, nes Paskolos sutartyje nustatytos ir ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi atsakovė didžiąją dalį savo įsipareigojimų buvo įvykdžiusi dar 2020 m. lapkričio 5 d., ieškovė reikalavimą įvykdyti Paskolos sutarties 4.1. p. įtvirtintą įsipareigojimą pareiškė tik 2021 m. sausio 27 d., taigi, pati ieškovė šio įsipareigojimo nelaikė nei svarbiu, nei esminiu pažeidimu. Atsakovės teigimu, ieškovė nepatyrė jokių nuostolių dėl Paskolos sutarties 4.1. p. įtvirtinto įsipareigojimo neįvykdymo.

        Sprendžiant dėl prašymo sumažinti netesybas, pažymėtina, kad netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).

        CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

        Teismas pažymi, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis patirties verslo srityje, laisva valia sudarė Paskolos sutartį, kurioje, be kita ko, numatytas ir netesybų dydis, atsakovė turėjo įvertinti savo galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl turi prisiimti atsakomybę už netinkamą Sutarties įvykdymą. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad iki Paskolos sutarties nutraukimo atsakovė įsipareigojimo įkeisti Turtą neįvykdė. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-187-378/2021).

        Teismas, nagrinėjamu atveju vertindamas ginčo šalių Paskolos sutartyje sulygtų netesybų dydį, pažymi, kad Paskolos sutarties 4.1 punktu buvo įtvirtintas svarbus įsipareigojimas Paskolos sutarties sąlygų įvykdymą užtikrinti Turto hipoteka. Dėl to šalys susitarė dėl netesybų – 100 Eur už kiekvieną dieną. Sutiktina su atsakove, kad 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 5 d. mokėjimų pavedimais atsakovė grąžino daugiau nei pusę suteiktos paskolos (t. y. 115 000 Eur). Kartu nurodytina, kad per visą Paskolos sutarties galiojimą atsakovė neįregistravo hipotekos. Ieškovė ne kartą raštu ragino atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Nors atsakovė tvirtina, kad reikalavimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl Turto įkeitimo buvo perteklinis, tačiau, kaip konstatuota nagrinėjamojoje byloje, atsakovė neinicijavo sutarties pakeitimo, vadinasi, atsakovė privalėjo vykdyti sutartį.

        Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju sutikdamas, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiantį į faktines bylos aplinkybes, 100 Eur už kiekvieną dieną bauda yra aiškiai per didelės netesybos ir yra pagrindas mažinti, su atsakovės argumentais dėl sumažinimo iki 0 eurų neturi pagrindo sutikti, kadangi iš esmės būtų paneigta sutarties šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatos būtų koreguotos labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog, įvertinus išdėstytus argumentus, šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis) atitiktų netesybų, numatytų Paskolos sutarties 4.4 punkte, sumažinimas ½. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 16 600 Eur baudos priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiant 8300 Eur baudos (CPK 178 straipsnis, CK 6.71, 6.72 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis). 

        Dėl negautų pajamų

        Ieškiniu ieškovė prašo priteisti laikotarpiu nuo Paskolos nutraukimo dienos (t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.) iki Paskolos sutarties termino pabaigos (t. y. iki 2022 m. rugsėjo 25 d.) paskaičiuotas 10 630,05 Eur palūkanas kaip negautas pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi per Paskolos sutarties galiojimo laikotarpį, jei Paskolos sutartis nebūtų buvusi nutraukta. Atsakovė, nesutikdama su šiuo reikalavimu, nurodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl Paskolos sutartis buvo nutraukta ir ieškovė negavo tam tikros dalies pelno palūkanų sumos, buvo ne atsakovės tariamai neteisėti veiksmai, bet ieškovės neteisėti veiksmai, kadangi ji nesilaikė šalių žodinio susitarimo dėl Paskolos sutarties 4.1. p. įtvirtinto įpareigojimo netaikymo. Teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje konstatuota, kad atsakovė pažeidė Paskolos sutarties 4.1 punkto nuostatas, kas buvo pagrindas ne tik taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už sutartinių prievolių įvykdymo pažeidimą, t. y. reikalauti sumokėti baudą (Paskolos sutarties 4.4 punktas), bet ir vienašališkai nutraukti sutartį (Paskolos sutarties 4.5 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) Turtą įkeitė kitam kreditoriui (Kredito unijai „Taupa“), tokiais savo veiksmais pažeidė ne tik Paskolos sutarties 4.1 punktą, bet ir Paskolos sutarties 5.1.1.18 punktą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad be išankstinio raštiško ieškovės sutikimo nebūtų perleistos ir (ar) apribotos nuosavybės teisės į ieškovei įkeistą ar numatytą įkeisti turtą. Atsakovė, sudarydama Kredito sutartį ir įkeisdama Turtą, taip pat pažeidė Paskolos sutarties 5.1.1.16 ir 5.1.1.17 punktus, kuriais atsakovė buvo įsipareigojusi be ieškovės išankstinio raštiško sutikimo neprisiimti skolinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų pagal hipotekos sandorius, jei bendra atsakovės prisiimtų įsipareigojimų suma per kalendorinius metus viršija 100 000 Eur. Bylos duomenimis, atsakovė įkeitė Turtą, kad užtikrintų įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, maksimaliosios hipotekos dydis yra 700 400 Eur. 

Bylos duomenimis, nuo 2021 m. birželio mėn. atsakovė vėlavo mokėti palūkanas pagal Paskolos sutartį. Atsakovės teigimu, nežymus nukrypimas nuo grafiko (kuris buvo daugiau orientacinis, o ne griežtai numatantis mokėjimų terminus) buvo sąlygotas ne atsakovės piktavališkumo, o (duomenys neskelbtini) priimto sprendimo keisti buhalterinės apskaitos paslaugų teikėją. Pagal Paskolos sutarties 3.1 punktą, paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas yra tikslus, sudėtinė Paskolos sutarties dalis, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad grafikas yra orientacinis. Tarpiniai paskolos dengimo terminai negali būti pripažįstami neesmine sąlyga, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grąžinimas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pagal Įmokų grafiką buvo numatytas paskolos mokėjimo atidėjimas 12 mėnesių, mokant tik palūkanas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė pažeidė prievoles, kurių laikymasis turi esminės reikšmės, tokiu būdu ieškovė įgijo teisę pasinaudoti viena iš savo teisių gynimo priemonių – sutarties nutraukimu prieš terminą.

                Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo. Ieškovei nutraukus Paskolos sutartį prieš terminą, atsakovė grąžino Paskolą prieš terminą, sumokėjo mokėjimo palūkanas už faktinį naudojimąsi paskola ir delspinigius. Nors atsakovė, nesutikdama su reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo, nurodė, kad ji turėjo teisę grąžinti paskolą anksčiau termino, todėl ji sumokėjo palūkanas už faktinį naudojimąsi paskola, tačiau, kaip konstatuota nagrinėjamu atveju, atsakovė 112 200,28 Eur sumą sumokėjo ne todėl, kad pasinaudojo teise grąžinti paskolą prieš terminą, o todėl, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 28 d. nutraukė Paskolos sutartį dėl atsakovės kaltės. 

                Paskolos sutarties 3.6. punktas nustato, jog Paskola gali būti grąžinta anksčiau termino, numatyto šios Sutarties 3.1 punkte, gavus išankstinį raštišką Paskolos davėjo sutikimą. Jei Paskola grąžinama anksčiau Sutarties 3.1 punkte nurodyto termino – Paskolos gavėjas grąžina Paskolą ir sumoka Palūkanas už faktinį naudojimąsi Paskola. Atsakovės teigimu, Paskolos 3.6. punkte buvo įtvirtintas tik draudimas grąžinti visą paskolos sumą anksčiau nei termino, numatyto Paskolos sutarties 3.1 p. (t. y. anksčiau nei per 24 mėn. nuo paskolos pervedimo atsakovei dienos). CK 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.873 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog atlygintinės paskolos sumą paskolos gavėjas gali grąžinti prieš terminą tik paskolos davėjui sutikus. Paskolos gavėjas paskolą prieš terminą be paskolos davėjo sutikimo gali grąžinti tik neatlygintinės paskolos atveju (CK 6.873 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys Paskolos sutartimi susitarė dėl atlygintinės paskolos. Bylos duomenimis, 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 5 d. atsakovė mokėjimo pavedimais dalį paskolos (115 000 Eur) grąžino prieš terminą, ieškovė tokiam daliniam paskolos grąžinimui neprieštaravo. Tačiau tai, kad ieškovė leido atsakovei grąžinti dalį paskolos prieš terminą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ir likusiai paskolos sumai grąžinti prieš terminą nereikalingas ieškovės sutikimas.

                Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Nutraukus paskolos sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. 

        Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, Paskolos sutartis buvo sudaryta 24 mėnesių laikotarpiui, sutartis vienašališkai buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės prieš terminą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą Paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal Paskolos sutartį buvo nustatytos 12 proc. metinės palūkanos už paskolą (3.2 punktas). Bylos duomenimis, negautos pajamos, skaičiuojant už laikotarpį nuo Paskolos nutraukimo dienos (t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.) iki Paskolos sutarties termino pabaigos (t. y. iki 2022 m. rugsėjo 25 d.) nuo likusios Paskolos sumos, yra 10 630,05 Eur.

        Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės negautas pajamas tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteisiant 10 630,05 Eur negautų pajamų.

        Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). 

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovės prašymas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos tenkinamas.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovė patyrė 654 Eur bylinėjimosi išlaidų už byloje sumokėtą žyminį mokestį.

Šalis byloje atstovavo advokatai, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikti įrodymai apie patirtas atstovavimo išlaidas.

Kadangi yra patenkinta 70 proc. ieškovės reikalavimų atsakovei (prašė priteisti 27 230,05 Eur, priteista iš viso 18 930,05 Eur), todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 457,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 1,79 Eur. Kadangi iš šalių priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), šios išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 8300 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus eurų) baudą, 10 630,05 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus trisdešimt eurų 5 ct) negautų pajamų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 18 930,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 457,80 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Jurgita Rimeikienė