Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 7316 – 888/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06207-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei ir Salomėjai Muralienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

2015 m. rugpjūčio 21 d., 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), V. Š. vairuodama transporto priemonę Toyota Echo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir važiuodama atbulomis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį. Įvykus eismo įvykiui, nepranešė apie įvykį nukentėjusiajam, o nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje – policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus.

Apklausta teismo posėdžio metu V. Š. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismui parodė, kad įvykio dieną važiavo atbula, automobilio ratas papuolė į duobę, ji spustelėjo gazą, jog išsijudintų iš duobės ir galimai atsitrenkė į kitą automobilį. Suveikė kitos mašinos signalizacija ir jos automobilio parkavimosi sistema, ji jokio smūgio nejuto. Automobiliu ji apsisuko, per langą pasižiūrėjo, jog nieko nepadarė ir iš įvykio vietos išvažiavo (26,42 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju L. Š. parodė, jog įvykio dieną buvo gautas iškvietimas, kad kieme ties garažu buvo apgadintas automobilis Audi 80. Jis nubraižė įvykio schemą bei kaip rado įvykį sukėlusį automobilį. Įvykio vietoje buvo žmonių, kurie matė kaip kitas automobilis atsitrenkė į Audi 80, iš atsitrenkusio automobilio iš lipo moteris, pasižiūrėjo ir nuvažiavo (41-42 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju E. Š. parodė, jog įvykio dieną atvažiavo pagal iškvietimą į įvykio vietą, kurioje buvo apgadintas automobilis ir liudininko paliktas raštelis. Raštelyje nurodyti automobilio, pasišalinusio iš įvykio vietos, valstybiniai numeriai (42 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju R. S. parodė, jog yra automobilio Audi 80 savininkas. Teismui paaiškino, jog įvykio dieną automobilis stovėjo prie tėvo garažo. Jis priėjo prie mašinos, ant jos kapoto sudėta šukių krūva, išdaužtas posūkio žibintas, o už valytuvo buvo užkištas eismo įvykio liudininko raštelis. Nežinojo ką daryti, todėl išsikvietė policijos ekipažą. Atvyko policijos pareigūnai, surašė protokolą, vėliau atėjo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir pasakė, kad jis šukes padėjo ant kapoto. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas išgirdo smūgį, pagalvojo, jog į jo automobilį atsitrenkė (42-43 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju T. V. parodė, jog įvykio dieną buvo namuose, antrame aukšte, išgirdo smūgį - stiprų atsitrenkimą į kažkokį objektą. Toje vietoje laikomas jo ir žmonos automobiliai, todėl išėjo į balkoną pasižiūrėti, kas atsitiko, tačiau nieko nesimatė. Nulipo žemyn į kiemą ir pamatė nuvažiuojantį Toyota Echo automobilį bei stovintį Audi 80, bordo spalvos, su nukritusiomis priekinėmis detalėmis, nulūžusiomis ir išbyrėjusiomis žibintų dalimis, apgadintu priekiniu sparnu. Nuvažiuojantį automobilį matė iš 2-3 metrų atstumo, todėl įsidėmėjo valstybinį numerį. Jo žmona parašė raštelį kaimynui, Audi 80 savininkui, nurodė telefono numerį, kuriuo pareigūnai su juo susisiekė (47-48 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

              Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

              Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

              Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

              Kelių eismo taisyklių 219.1. ir 219.2. punktai numato, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.

              Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

              Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š., apklausta teismo posėdžio metu, nurodė, jog nejautė, kad įvažiavo į kitą automobilį, tačiau šią jos nurodomą aplinkybę paneigia ir jos kaltę neginčijamai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. V. Š. kaltę, visų pirma, patvirtina patikimi, nuoseklūs liudytojo T. V. parodymai apie tai, kad įvykio dieną būdamas namuose, antrame aukšte, išgirdo smūgį - stiprų atsitrenkimą į kažkokį objektą ir išėjęs į kiemą jis pamatė nuvažiuojantį Toyota Echo automobilį bei stovintį Audi 80, bordo spalvos, su nukritusiomis priekinėmis detalėmis, nulūžusiomis ir išbyrėjusiomis žibintų dalimis, apgadintas priekinis sparnas. Įsidėmėjo Toyota Echo valstybinį numerį (47-48 b.l.).

Liudytojo T. V. parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų R. S. bei policijos pareigūnų L. Š. ir E. Š. teisme duoti paaiškinimai. Automobilio Audi 80 savininkas R. S. parodė, jog įvykio dieną automobilis stovėjo prie tėvo garažo, jis priėjo prie mašinos, už valytuvo buvo užkištas eismo įvykio liudininko raštelis, rado sudėtą šukių krūvą ant kapoto, išdaužtą posūkio žibintas (42-43 b.l.). Liudytojas L. Š. parodė, jog įvykio dieną nuvyko į įvykio vietą pagal iškvietimą dėl apgadinto Audi 80 automobilio. Įvykio vietoje buvę žmonės paaiškino, jog kitas automobilis atsitrenkė į Audi 80, iš atsitrenkusio automobilio išlipo moteris, pasižiūrėjo ir nuvažiavo (41-42 b.l.). Liudytojas E. Š. patvirtino liudytojo L. Š. nurodytas aplinkybes ir parodė, jog nuvykus į įvykio vietą, joje rastas apgadintas automobilis su rašteliu, kuriame nurodyti pasišalinusio iš įvykio vietos automobilio valstybiniai numeriai (42 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

              Liudytojų teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, transporto priemonės techninės apžiūros aktas (9 b.l.), kuriame nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio Toyota Echo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai –kontakto žymės ant užpakalinio bamperio, apgadinimų pobūdis bei aukštis atitinka automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimus. Ant automobilio Toyota Echo rasti dažų likučiai atitinka automobilio Audi 80 spalvą. Minėtu transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatytus apgadinimus patvirtina ir fotonuotraukos (10-16 b.l.). Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadinimų mastas atitinka nustatytą transporto priemonės techninės apžiūros aktu, o ant V. Š. vairuoto Toyota Echo automobilio likę vyšninės (bordo) spalvos dažų žymės atitinka apgadintos transporto priemonės Audi 80 spalvą. V. Š. kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniai pranešimai (3,24 b.l.), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (4 b.l.), R. S. paaiškinimas (5 b.l.), T. V. paaiškinimas (6 b.l.), V. Š. paaiškinimas (7 b.l.), informacinis raštelis su duomenimis apie eismo įvykį (8 b.l.), išrašas apie registruotą kelių transporto priemonę (19 b.l.), išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (23 b.l.).

              Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

              Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad V. Š. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, ji suprato sukėlusi eismo įvykį, todėl negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesutarusi dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos ar nepranešusi policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Š. 2015 m. rugpjūčio 21 d., 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę Toyota Echo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir važiuodama atbulomis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį. Įvykus eismo įvykiui, nepranešė apie įvykį nukentėjusiajam, o nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje – policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus ir jos veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. V. Š. kalta dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustina administracinėmis nuobaudomis. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Atsižvelgiant į tai, jog V. Š. sukelto įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, jos vairuotas automobilis Toyota Echo apgadintas nežymiai, o tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be to, pažeidėja, pasitraukdama iš eismo įvykio, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jos padarytus KET pažeidimus, nevengė administracinės atsakomybės, iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (24 b.l.) matyti, jog nuvykus į jos namus, ji kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailėjosi, neneigė dalyvavusi eismo įvykyje, tačiau nepastebėjusi apgadinimų iš įvykio vietos išvažiavusi. V. Š. savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. Š. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turėdama 35 metų vairavimo stažą, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra bausta tik vieną kartą, paskirta bauda yra sumokėta, anksčiau nėra bausta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, todėl šis jos padarytas pažeidimas laikytinas atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina ir tai, jog V. Š. charakterizuojama teigiamai, nuo 2001 m. lapkričio mėnesio 26 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šeimos gydytojos pareigose, pateiktoje charakteristikoje ji apibūdinama kaip „puikiai savo darbą atliekanti, nuoširdžiai padedanti, besistengianti tobulėti ir mokytis“. V. Š. taip pat lanko ir rūpinasi mama E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai diagnozuotas žarnų nepraeinamumas, ji operuota, turi širdies stimuliatorių (36 b.l.). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pažymi, kad jos šiuo atveju gali būti laikomos išskirtinėmis ir yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas, kadangi paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jos asmenybei, nes V. Š. padaryti teisės pažeidimai nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-66-2014, 2014 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-53-2014, 2015 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-384-634/2015 ir kitos).

Įvertinus visas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, V. Š. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas minimalus, ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jo terminą nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas minimalus, bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, paskiriant sankcijoje numatytą minimalų jos dydį. Manytina, kad pritaikytos nuobaudos yra pakankamos, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 3024 str.,

n u t a r i a :

V. Š. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusia nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Laima Šeputienė