Civilinė byla Nr. e2-1162-330/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01340-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ambrela“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Soderus“ bei D. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. papildomo sprendimo, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ambrela“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Soderus“ ir D. Ž. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Tarptautinės investicijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Mistero LT“, T. Č. ir I. D..

 

Teismas 

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ambrela“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Soderus“ bei D. Ž. nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos 326 063,88 Eur turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dalį dėl pareikštų reikalavimų pagrindo atmetė.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-510-577/2023 atmetė ieškovės UAB „Ambrela“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslinęs jo rezoliucinę dalį nurodymu, kad ieškovės UAB „Ambrela“ ieškinys atsakovams UAB „Soderus“ ir D. Ž. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo atmestinas, ir tai laikytina galutiniu sprendimu dėl viso ginčo (ne tik sprendimu dėl ieškinio pagrindo). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje taip pat nurodė, kad po sustabdymo atnaujinus bylą, joje spręstinas tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kuris nebuvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu. 

 

II. Pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės UAB „Ambrela“ atsakovei UAB „Soderus“ 22 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas konstatavo, kad galutiniu ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovės UAB „Ambrela“ ieškinys atsakovams D. Ž. ir UAB „Soderus“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo buvo atmestas, todėl ieškovės ir jos pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų bylos procese patirtos išlaidos neatlygintinos, o atsakovai įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.       Įvertinęs atsakovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą – 43 295,30 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) arba 52 387,31 Eur su PVM, kurią sudarė išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius už suteiktas teisines paslaugas priteistinus užmokesčio dydžius, į bylos apimtį, jos sudėtingumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas nusprendė, kad iš ieškovės UAB „Ambrela“ atsakovei UAB „Soderus“ priteistinas 22 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

7.       Ieškovė UAB „Ambrela“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės UAB „Soderus“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti; netenkinus pirmojo prašymo – panaikinti papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti atsakovams 10 800,54 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Atsakovai veikė priešingai jų turimų procesinių teisių paskirčiai, teikė akivaizdžiai nepagrįstus prašymus, vilkino bylos nagrinėjimą, dėl to susidarė didžioji dalis atsakovų bylinėjimosi išlaidų. Konstatavus, kad atsakovai vilkino bylos nagrinėjimą, teismas turėjo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalį atsisakyti tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7.2. Priteista 20 000 Eur išlaidų atlyginimo suma viršija Rekomendacijose nustatytus rekomenduotinus maksimalius užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžius.

 

8.       Atsakovai UAB „Soderus“ ir D. Ž. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais atsikirtimais:

8.1. Neegzistuoja joks pagrindas mažinti iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo    dydį ar apskritai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

8.2. Priešingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, atsakovai bylos nagrinėjimo     metu elgėsi sąžiningai, nevilkino proceso.

9.         Atsakovai UAB „Soderus“ ir D. Ž. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. papildomo sprendimo dalį, kuria nuspręsta atsakovei UAB „Soderus“ iš ieškovės priteisti 22 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti atsakovei iš ieškovės 52 387,31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino nepagrįstai, nes neegzistavo ir nebuvo nustatytas atsakovų nesąžiningumas. Papildomame sprendime teismas pripažino ir konstatavo, kad byla buvo labai sudėtinga, didelės apimties.

9.2. Be pagrindinių procesinių dokumentų, šioje byloje buvo rengiami ir teikiami kiti dokumentai (prašymai, reikalavimai, atsikirtimai, paaiškinimai). Už kiekvieno iš tokių dokumentų parengimą turėjo būti priteisiama atitinkamai 639,24–719,60 Eur suma. Skundžiamame sprendime teismas, visai nevertindamas teiktų dokumentų pobūdžio, už dokumentų parengimą priteisė maždaug keturis kartus mažesnę sumą (po 167,93 Eur už vieną dokumentą), tokiu būdu nepagrįstai paneigdamas atsakovų teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.3.  Nors ieškinys atmestas visiškai, teismas priteisė tik dalį atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidų.

9.4.  Teismas nepagrįstai atsakovams sumažino jų išlaidas, patirtas mediacijos procese. 

10.       Ieškovė UAB „Ambrela“ atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:

10.1. Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kurie patvirtina, kad byloje nenustatyta pagrindų peržengti Rekomendacijose nustatytus maksimalius už atskirų procesinių veiksmų atlikimą nustatytus atlygintinų išlaidų dydžius.

10.2. Atsakovas D. Ž. buvo vienintelis atsakovės UAB „Soderus“ akcininkas ir vadovas, abiejų atsakovų pozicija byloje sutapo, todėl už atsiliepimo į ieškinį parengimą nebuvo teisinio pagrindo priteisti didesnių išlaidų nei Rekomendacijose nurodyti užmokesčio dydžiai už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (apeliacinių skundų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde (apeliaciniuose skunduose) nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo (skundų) ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). 

12.       Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, todėl dėl šio sprendimo pateikti apeliaciniai skundai nagrinėjami mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo ar jo dalies negaliojimo pagrindų, taipogi nenustatė pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose apibrėžtas nagrinėjimo ribas.

14.       Nuspręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas konstatavo, kad ieškinį atmetus, bylinėjimo išlaidos atlygintinos atsakovams UAB „Soderus“ ir D. Ž.. Įvertinęs prašomų atlyginti teisinio atstovavimo išlaidų dydį (43 295,30 Eur be PVM arba 52 387,31 Eur su PVM), atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus priteistinus maksimalius užmokesčio advokatams už suteiktas teisines paslaugas dydžius bei laikydamasis teisingumo ir protingumo principų, teismas sumažino atsakovei UAB „Soderus“ iš ieškovės priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimą iki 22 000 Eur.

15.       Su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovai. Ieškovės teigimu, teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turėjo atsižvelgti į atsakovų nesąžiningą procesinį elgesį (bylos vilkinimą, nepagrįstų procesinių prašymų teikimą ir kt.). Atsakovai įrodinėja, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nepriteisė Rekomendacijose nustatytų dydžių užmokesčio už atskirų procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą.

Dėl teismo teisės nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių

16.       Svarstant šalių apeliaciniuose skunduose pateiktų argumentų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl to, ar teismas, spręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo, įvertinęs atsakovų procesinį elgesį, turėjo ir galėjo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nustatytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse.

17.       Kaip jau nurodyta, bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės apibrėžtos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (kai ieškinys tenkinamas iš dalies) taisyklė; straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodytos išlaidų paskirstymo taisyklės taip pat taikomos paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus, prašymus dėl proceso atnaujinimo.

18.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

19.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovai vilkino bylos procesą, teikė nepagrįstus procesinius prašymus, dėl to bylos nagrinėjimo metu jų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti apskritai nepriteisiamos arba jų atlyginimas mažinamas iki 10 800,54 Eur.

20.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje išskirti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Tai – šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Elgesys laikytinas tinkamu tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas apibrėžti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, turi veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017, 25 punktas).

21.       Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal konkrečią faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, taikymo teismas turi laikytis ir bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

22.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos, išnagrinėtos pagal ieškovės UAB „Ambrela“ ieškinį atsakovams UAB „Soderus“ ir D. Ž. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, medžiaga, neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Byloje nenustatyta, kad atsakovų procesinis elgesys buvo nesąžiningas ar netinkamas, ieškovė tokių aplinkybių objektyviai nepagrindė ir apeliaciniame skunde. Atsakovų prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės inicijuoto teisminio ginčo, kuris išspręstas jos nenaudai, todėl, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pagal ieškovės skunde išdėstytus argumentus nebuvo pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

23.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagrindiniai (iš esmės – vieninteliai) argumentai, kuriais ieškovė grindžia atsakovų nesąžiningą procesinį elgesį, paremti tuo, kad jie vilkino bylos nagrinėjimą (reiškė prašymus atidėti teismo posėdžius, teikė nepagrįstus procesinius prašymus). Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė teikė prašymą skirti atsakovui D. Ž. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais teiginiais dėl proceso vilkinimo, nepagrįstų prašymų teikimo (DOK-27177). Nurodytas ieškovės prašymas išspręstas pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 3 d. teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo prašymai apeliacinės instancijos teismo buvo pripažinti pagrįstais, padarė išvadą, jog atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

24.       Nesutiktina ir su ieškovės argumentais, kad atsakovė UAB „Soderus“ vilkino bylos procesą, be pagrindo prašydama atidėti bylos nagrinėjimo teisme posėdyje datą. Nustatyta, kad: 2022 m. liepos 11 d. teismo posėdis buvo atidėtas, perdavus atsakovų prašymą dėl bylų sujungimo spręsti Vilniaus apygardos teismo pirmininkei; 2022 m. rugsėjo 7 d. paskirtas teismo posėdis atsakovo D. Ž. prašymu buvo atidėtas, iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės atsakovo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties; 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdis buvo atidėtas teismo sprendimu; 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdis atidėtas, nepavykus per posėdžiui skirtą laiką išnagrinėti bylos bei pripažinus ieškovės vadovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdis atidėtas, sudarant bylos šalims galimybę pasiruošti baigiamosioms kalboms; 2023 m. kovo 14 d. byla buvo išnagrinėta. Išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad atsakovai teikė nepagrįstus prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, piktnaudžiaujant tokia procesine teise. Atmestini kaip nepagrįsti ir ieškovės argumentai, kad sprendžiant dėl teismo posėdžio datos, atsakovai prašydavo bylos nagrinėjimą teismo posėdyje atidėti ilgam laikotarpiui. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovai, įvertinę jų atstovų iš anksto suplanuotų atostogų grafiką ir (ar) užimtumą kitose civilinėse bylose, bylos nagrinėjimą prašė atidėti tokiai datai, kuomet jų atstovai galėjo dalyvauti teismo posėdyje, nesudaro pagrindo įžvelgti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad bylos šalis gali laisvai pasirinkti atstovus, jos siekis, kad byloje ją atstovautų konkretus, su byla detaliai susipažinęs, į ją įsigilinęs ir nuo proceso pradžių atstovavęs teisinis atstovas, nesudaro pagrindo pripažinti piktnaudžiavimą teisėmis.

25.       Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje neegzistuoja CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl pagrįstai nusprendė dėl atsakovų teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo

26.       Tiek ieškovės, tiek atsakovų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su atsakovei UAB Soderus“ priteistu iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu.

27.       Ieškovės teigimu, įvertinus į bylos proceso vilkinimą nukreiptą atsakovų elgesį, jiems priteistinas ne didesnis kaip 10 800,54 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas (už atsiliepimo į ieškinį ir apeliacinį skundą parengimą, dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose).

28.       Nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma, pažymėtina, kad neįrodžius atsakovų veiksmų, nukreiptų prieš greitą ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą, atlikimo, nėra teisinio pagrindo priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apriboti laiko aspektu, t. y. priteisti tik tas atsakovų išlaidas, kurias jie patyrė iki 2022 m. gegužės 18 d. (ieškovės vertinimu, nuo tos datos atsakovai vilkino bylos nagrinėjimą, teikė nepagrįstus prašymus, todėl po šios datos patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos).

29.       Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teisminėmis išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017 32 punktas). Visais atvejais, priteisiant tokių išlaidų atlyginimą, yra taikomas realumo kriterijus, kuris reiškia, kad turi būti nustatyta, ar bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, atsakovams pateikus prašymą atlyginti bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokį prašymą pagrindus įrodymais, teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė dėl jų išlaidų, patirtų viso teisminio proceso metu, atlyginimo. Ieškovei nenurodžius kitų nesutikimo su skundžiamu papildomu teismo sprendimu argumentų bei neginčijant už atskiras suteiktas teisines paslaugas teismo priteistų atlyginti išlaidų dydžių, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

30.       Atsakovai apeliaciniame skunde nesutikdami su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu priteistų iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu, nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino išlaidas, patirtas už atsiliepimo į ieškinį, atskirų procesinių prašymų parengimą, atstovavimą mediacijos procese. Apeliantai prašo tenkinti jų prašymą dėl visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti iš ieškovės 52 387,31 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

31.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnio normos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

32.       Pagal Rekomendacijų 1 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų 8 punkte.

33.       Išanalizavus skundžiamo pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo turinį, nėra pagrindo teigti, kad teismas, nuspręsdamas dėl atsakovams atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, neatsižvelgė į pirmiau nurodytus Rekomendacijose išvardintus kriterijus. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas rėmėsi Rekomendacijose nustatytais dydžiais, atsižvelgė į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, parengtų procesinių dokumentų skaičių ir, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, nustatė, jog pagrįstas, sąžiningas ir protingas advokatų suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už jų suteiktas paslaugas dydis yra 22 000 Eur, kuriuos priteisė iš ieškovės.

34.       Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovų apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, kad teismas sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas, pripažinęs jų procesinius veiksmus nesąžiningais. Kaip minėta pirmiau, atsakovų nesąžiningumas, kaip galimas pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nėra įrodytas, o iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma buvo nustatyta įvertinus realiai patirtas atsakovų atstovų darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus.

35.       Atsakovai taip pat nesutinka su teismo sprendimu už atsiliepimo į ieškinį parengimą priteisti 3 916 Eur, o ne 4 353 Eur išlaidų atlyginimą. Šiame kontekste pirmiausia išskirtina, kad atsakovai, prašydami priteisti išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, nurodė, kad į bendrą šių išlaidų sumą įtrauktas ne tik atsiliepimo parengimo išlaidų, bet ir kitų su tuo susijusių paslaugų apmokėjimas (konsultacijos, susipažinimas su dokumentais, jų analizė ir pan.). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio bei jo priedų analizė, susitikimai su klientu dėl strategijos aptarimo, pozicijos suderinimo vertintini kaip atsiliepimo į ieškinį rengimo stadijos sudėtiniai elementai, nes tokio procesinio dokumento neįmanoma parengti nesusipažinus su ieškiniu, jo priedais, neaptarus su klientu pozicijos ir veikimo strategijos, todėl visi šie veiksmai ir darbai Rekomendacijų kontekste vertinti kaip atsiliepimo į ieškinį rengimo procesas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1101-943/2019 19 punktas), kuriam taikomas vienas įkainis. Be to, nors atsiliepimas į ieškinį buvo parengtas tiek atsakovės UAB „Soderus“, tiek ir jos vadovo atsakovo D. Ž. vardu, tačiau byloje buvo įrodinėjama, kad D. Ž. panaudojo ieškovės komercinę paslaptį UAB „Soderus“ veikloje ir tuo padarė ieškovei žalą, todėl akivaizdu, kad atsakovų gynybinė pozicija byloje iš esmės sutapo, o ta aplinkybė, kad atsiliepimas į ieškinį buvo parengtas dviejų atsakovų vardu, nesudarė pagrindo priteisti didesnį nei Rekomendacijose nustatyto dydžio užmokestį už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

36.       Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į parengtų atskirų procesinių dokumentų (prašymų, paaiškinimų) skaičių bei už jų parengimą taikomus maksimalius užmokesčio įkainius, todėl už vieno tokio dokumento parengimą vietoj Rekomendacijose nustatyto dydžio (639,24 Eur – 719,60 Eur) nepagrįstai priteisė tik po 167,93 Eur išlaidų atlyginimą.

37.       Akcentuotina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui, be bendrųjų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 straipsnio 2 dalyje – atlyginamos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už atskirus procesinius veiksmus ar procesinius dokumentus. Tai savaime nereiškia, kad teismas privalo priteisti Rekomendacijose nustatytą rekomenduojamą maksimalų užmokesčio dydį. Visais atvejais teismas turi įvertinti realiai patirtų ir prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų santykį, o jeigu jis yra akivaizdžiai neproporcingas, priteisti protingumo kriterijus atitinkantį užmokestį už suteiktą teisinę pagalbą.

38.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad už atskirų procesinių prašymų parengimą atlygintina 167,93 Eur, o ne Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio suma. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu atsakovų teiktų procesinių dokumentų pobūdį, apimtį, juose pareikštų prašymų ar išdėstytų paaiškinimų turinį, darytina išvada, kad dokumentų parengimo laiko ir darbo sąnaudos neviršijo teismo nustatyto užmokesčio dydžio (167,93 Eur) (pvz., 2023 m. vasario 6 d. atsakovų vardu teikti rašytiniai paaiškinimai, registracijos Nr. DOK-4990; 2023 m. sausio 25 d. prašymas dėl įrodymų prijungimo, registracijos Nr. DOK-3375; 2022 m. gegužės 26 d. prašymas pratęsti terminą, registracijos Nr. DOK-20001, ir kt.).

39.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė bylai laimėjusiai šaliai atlygintiną išlaidų, patirtų ją atstovaujant mediacijos procese, dydį. Teismas nustatė, kad atsakovei UAB „Soderus“ atlygintinos 2 340,15 Eur išlaidos, susijusios su dalyvavimu teisminėje mediacijoje. Apeliantų teigimu, atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad jų išlaidos, susijusios su dalyvavimu mediacijoje, sudarė 5 352 Eur, todėl teismas, jų atlyginimą sumažindamas pusiau, apribojo teisę į realiai patirtų ir įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Visgi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kiek įvyko šalių susitikimų su teismo mediatoriumi, kokios trukmės jie buvo. Be to, mediacijos procesas nutrūko dėl atsakovų pasitraukimo iš mediacijos (mediatoriaus 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimas, registracijos Nr. DOK-39527). Dėl nurodytų priežasčių nėra galimybės realiai įvertinti mediacijos procese patirtų darbo ir laiko sąnaudų, tad atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, priteisė atlyginti 2 340,15 Eur dydžio išlaidas, atsakovės (atsakovų) patirtas mediacijos procese.

40.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 113 punktas).

41.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovei UAB „Soderus“ priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reguliuojančias proceso teisės normas, nustatė atsakovams suteiktų teisinių paslaugų teisingam užmokesčiui taikytinus dydžius, kurie atitinka realiai advokatų suteiktų paslaugų vertę, jų darbo ir laiko sąnaudas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

42.       Kadangi ieškovės ir atsakovų apeliaciniai skundai netenkinami, šalių bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (išlaidų už apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą ir pateikimą) atlyginimo klausimas nesprendžiamas (pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinį rezultatą bylinėjimosi išlaidos paliekamos jas patyrusioms šalims).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjas                                                Gintaras Pečiulis