Civilinė byla Nr. e2A-486-513/2019

                 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00650-2018-4

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 3.1.7.6

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

       2019 m. gegužės 23 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio ir Aušros Maškevičienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. P. ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių vaikų T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Taip pat prašė nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką.  

2.       Atsakovas V. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su ieškovės reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, sutiko kiekvieno vaiko išlaikymui mokėti po 200,00 Eur per mėnesį nuo 2018-09-01, teismo posėdžio metu sutiko su 220,00 Eur suma, iš dalies sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. 

3.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog dėl to, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Airijoje, negali įvertinti ieškovės gyvenimo sąlygų ir jos galimybių bei pastangų užtikrinti pagrindinių nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – su ja jos gyvenamojoje vietoje nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 270,00 Eur kas mėnesį kiekvienam nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018-06-14, iki vaikų pilnametystės, ieškovė paskirta vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja, nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė nedirba, gauna vienišos motinos išmoką, sudarančią 1 040,00 Eur per mėnesį, o su atsakovu gyvendama kartu Airijoje įsigijo gyvenamąjį būstą (namą), už kurį kiekvieną mėnesį bankui moka 741,00 Eur dydžio įmoką. Teismas nustatė, kad atsakovas nedirba ir jokių išmokų negauna, yra išvykęs į užsienį, ieško vairuotojo darbo ir turi dar vieną nepilnametį vaiką, įrodymų, pagrindžiančių jo sveikatos būklę ir sunkią materialinę padėtį, nepateikė, nuosavybės teise jam priklauso žemės sklypas. 

6.       Teismas darė išvadą, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus, byloje nesant duomenų apie fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save ir teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį konstatavo, kad ieškovės prašomas 320,00 Eur dydžio kas mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymas kiekvienam vaikui nėra per didelis, tačiau nesant duomenų, ar atsakovas yra finansiškai pajėgus mokėti tokio dydžio išmokas, ieškovės prašomą vaikų išlaikymui reikalingą dydį sumažino iki 270,00 Eur.

                                 III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) V. P. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir nustatyti išlaikymo dydį po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

8.       Argumentuoja, jog ginčijama sprendimo dalis yra nepagrįsta, objektyviai, visapusiškai neišnagrinėtos ir neištirtos aplinkybės. Nurodo, jog ieškovė nuslėpė, kad gauna išmoką vaikams Airijoje, kuri sudaro 280,00 Eur per mėnesį (64,62 Eur per savaitę), ir turėtų būti įskaičiuota į vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Taip pat teigia, jog iš ieškovės Airijos teismui pateikto skyrybų prašymo sužinojo, kad ieškovės pajamas sudaro 1 914,12 Eur per mėnesį, nors ieškinyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo ieškovė nurodė gaunanti tik vienišos motinos išmoką – 1 040,00 Eur per mėnesį. Argumentuoja, jog ieškovė, nurodydama, kad būsto išlaikymo išlaidos vienam asmeniui yra 244,60 Eur, į jas nepagrįstai įtraukė būsto paskolos įmokas, kurios neturėtų būti įskaitomos į išlaidas, skaičiuojamas vaiko poreikiams patenkinti.

9.       Apelianto teigimu, teismas nors ir nustatė, kad jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, šios aplinkybės tinkamai neįvertino, nors jis pagal galimybes rūpinasi ir šituo vaiku. Taip pat nurodo, jog vėl grįžo į Lietuvą, nes Olandijoje gauti gerai mokamą darbą nepavyko. Pažymi, jog motina jam paskolino pinigų ir sumokėjo vaikams priteistą išlaikymą. Nurodo, jog galėtų mokėti vaikams po 150,00 Eur išlaikymo.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11.       Ieškovės teigimu, pradėjus skyrybų procesą Airijoje, atsakovas pradėjo reikalauti jį nutraukti, grasino, kad nebemokės išlaikymo vaikams. Teigia, kad vaikai turi turėti gyvenamąjį būstą, todėl įskaičiavo ir kredito įmokas į vaikų išlaikymui reikalingą sumą, nurodė, kad atsakovas jau dvejus metus šių įmokų nemoka. Nurodė, kad jai padeda vyriausias sūnus, o atsakovas galbūt dirba nelegaliai, turi paklausią specialybę. Taip pat nurodo, kad sūnus Majus turi sveikatos problemų, galbūt jam bus nustatytas neįgalumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio              1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

14.       Šalys pateikė naujus įrodymus, t. y. atsakovas pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir jo su priedais vertimą į lietuvių kalbą, ieškovė pateikė duomenis apie sūnaus sveikatos būklę. Šie dokumentai sudaryti iš esmės po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

16.       Teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiamais įrodymais grindžiamos aplinkybės gali būti reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui ir neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, jog šalims yra žinomos pateiktuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės, be to, byla elektroninė, todėl šalys bet kuriuo metu galėjo su jais susipažinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai bei išsamiai ištirti ir įvertinti bylos aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad šalių pateikti dokumentai sudaryti tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, minėtus įrodymus priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, atsižvelgusi į apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies.

18.       Nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką.    

19.       Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

20.       Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymas yra skirtas būtinoms sąlygoms vaikui sudaryti; mažesnis nei reikalingas būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

21.       Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo dydžio, argumentuoja, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė Airijoje gauna 280,00 Eur per mėnesį išmoką vaikams, nepagrįstai į vaikams reikalingo išlaikymo dydį įskaičiavo būsto kredito įmokas, neįvertino, kad jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį taip pat išlaiko, o gauti gerai mokamo darbo užsienyje jam nepavyko, todėl vėl grįžo į Lietuvą. Atsakovo teigimu, būtų pajėgus vaikams teikti vaikams po 150,00 Eur išlaikymo per mėnesį kiekvienam. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

22.       Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas minimalusis darbo užmokestis, kuris nuo 2018-01-01 sudarė 400,00 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2019-01-01 sudaro 555,00 Eur neatskaičius mokesčių. Nors ieškovė nurodo, jog su vaikais gyvena Airijoje, kur, jos teigimu, minimaliojo darbo užmokesčio dydis sudaro 1 500,00 Eur ir gyvenimo išlaidos daug didesnės, pažymėtina, jog ieškovė dėl išlaikymo vaikams priteisimo ieškinį pareiškė Lietuvos Respublikos teisme, ginčo dėl bylos teismingumo nekilo, todėl šis klausimas pagrįstai išnagrinėtas taikant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyvenimo lygį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma yra orientacinė ir kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K?3-286/2004).  

23.       Ieškovė pateikė apskaičiavimą, kuriame nurodė, jog dukters, gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga 623,93 Eur suma, o sūnaus, gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikia 538,60 Eur (e. bylos l. 8). Pažymėtina, jog jokių kitų objektyvių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių ieškovės pateiktą apskaičiavimą, byloje nepateikta. Šiuo požiūriu sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktu apskaičiavimu, tačiau realių vaikų poreikių nenustatė. Ieškovės pateiktas maisto produktų parduotuvės pirkimo kvitas taip pat nepagrindžia jos nurodytų išlaidų, iš jo galima nustatyti tik konkrečių pirkinių kainas pirkimo metu, bet ne jų poreikį ar vaikams reikalingų mėnesio išlaikymo išlaidų dydį (e. bylos l. 68, 108–109). Tačiau taip pat sutiktina ir su ieškove, jog, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar išlaikymas bus pakankamas sudaryti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Sutiktina, jog dėl visapusiško vaiko vystymosi turi būti skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, turi būti lavinami jo gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Ieškovė nurodė, jog vaikų maistui, papildams ir vitaminams skiria po 210,00 Eur kiekvienam, o vien dukters papildomi užsiėmimai mokykloje (40,00 Eur per mėnesį) ir papildomi ugdymo būreliai (po 20,00 Eur per savaitę, 80,00 Eur per mėnesį) kainuoja po 120,00 Eur per mėnesį, nurodytos išlaidos pramogoms, laisvalaikiui, ieškovės teigimu, dukteriai sudaro apie 45,00 Eur per mėnesį, sūnui – apie 21,00 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 8). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog užsiėmimų, būrelių lankymas nors ir lavina vaikus, tačiau yra neabejotinai susijęs su papildomomis vaiko išlaikymo išlaidomis, todėl jie turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, t. y. jas turėdami tėvai gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų ugdymo, lavinimo ir turėti didesnių užsiėmimų, būrelių lankymo, pramogų išlaidų, tačiau tokių galimybių neturint turėtų būti pasirenkami mažesnių išlaidų reikalaujantys papildomi užsiėmimai, būreliai ir pramogos.

24.       Sutiktina su atsakovu, jog ieškovė vaikų išlaikymui nepagrįstai priskyrė būsto kredito ir draudimo paslaugų išlaidas. Ieškovės teigimu, būsto išlaikymo išlaidos vienam šeimos nariui (jai ir dviem vaikams) sudaro po 244,50 Eur, nes kiekvieną mėnesį moka po 741,00 Eur būsto paskolos įmokų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, mokėdama būsto kredito įmokas, šias išlaidas patirtų net ir neturėdama vaikų, todėl tai nelaikytina išlaidomis, turinčiomis tiesioginės įtakos vaikų išlaikymui skiriamos sumos dydžiui. Ieškovei argumentuojant, jog atsakovas jau dvejus metus nemoka būsto kredito įmokų, pažymėtina, jog šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

25.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors jo fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save ir teikti išlaikymą savo vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti darbą, ir kad jo savarankiškos darbo paieškos buvo nesėkmingos. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, duomenų apie atsakovui Airijoje priklausantį ir santuokos metu su ieškove įgytą turtą nepateikta, nors iš ieškovės ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad šalims priklauso gyvenamasis namas, baldai, automobilis. Kaip matyti iš faktinės situacijos, šalys nėra išsprendusios turto padalijimo klausimo, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, pagal byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo požiūriu šalių turtinė padėtis nėra itin skirtinga, o jokių kitų duomenų, iš kurių objektyviai būtų galima nustatyti šalių turtinę padėtį, nepateikta.

26.       Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi konstatuotina, kad ieškovei tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovės turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą (perkelti didesnę išlaikymo naštą). Tuo tarpu atsiradus papildomų būtinųjų vaiko išlaidų, kurios nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė teikia duomenis, kad sūnus galbūt turi sveikatos problemų ir vystymosi sutrikimų, tačiau nėra pateiktus preliminarius duomenis patvirtinančių įrodymų, be to, nurodė, jog gauna nemokamas medicinines paslaugas ir dėl to papildomų išlaidų nepatiria (e. bylos l. 152–167), tačiau iš esmės pasikeitus situacijai, jeigu būtų diagnozuoti sūnaus sveikatos sutrikimai ir dėl to kiltų didesnio sūnui teiktino išlaikymo poreikis, ieškovė galėtų kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

27.       Iš dalies sutiktina su atsakovo argumentu, jog ieškovės Airijoje gaunama 280,00 Eur per mėnesį išmoka vaikams yra ne ieškovės pajamos, o turi būti skirta būtent vaikų poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei prašant iš atsakovo priteisti po 320,00 Eur kiekvienam vaikui, reiškia, jog vieno vaiko išlaikymui, ieškovės teigimu, reikalinga suma sudaro 640,00 Eur per mėnesį, iš kurių po 140,00 Eur (iš viso 280,00 Eur) išmokų per mėnesį kiekvienam vaikui ji gauna Airijoje. Pažymėtina ir aplinkybė, jog, išskyrus pačios ieškovės padarytus ir pateiktus apskaičiavimus, daugiau jokių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių jos prašomą priteisti sumą ir konkrečius vaikų poreikius, nepateikta (CPK 178 straipsnis).  

28.       Aptartų aplinkybių kontekste, nesant objektyvių įrodymų apie šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 320,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas kiekvienam vaikui atskirai nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, tačiau  atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, ar atsakovas yra finansiškai pajėgus mokėti tokio dydžio išlaikymą, jį sumažino iki 270,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Minėta, jog teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi nustatant vaikams reikalingo išlaikymo dydį laikomas minimaliojo darbo užmokesčio dydis, o, atskaičius mokesčius, šiuo metu jis nesiekia 400,00 Eur. Įvertinus šį orientacinį dydį, nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, ieškovės gaunamas išmokas vaikams Airijoje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi dar vieną mažametį vaiką, kurį taip pat išlaiko (e. bylos l. 143), vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, teisingumo ir sąžiningumo principais, įvertinus atsakovo atsiliepime į ieškinį ir jo atstovės pirmosios instancijos teisme nurodytą poziciją, nesant duomenų, kad iš esmės būtų pablogėjusi atsakovo turtinė padėtis, konstatuotina, jog po 200,00 Eur per mėnesį yra pagrįsta ir protinga teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma, kuri priteistina iš atsakovo. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29.       Dėl kitų apeliacinio skundo, atsiliepimo ir papildomų paaiškinimų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, kuris priteisiamas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinus priteisto išlaikymo dydį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 108,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė reiškė 3 savarankiškus reikalavimus, iš kurių pirmosios instancijos teisme du patenkinti (dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo), o reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei pirmosios instancijos teisme išlaidos, kurios mažintinos proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai ir sudaro 147 Eur (CPK 99, 96 straipsniai) (e. bylos l. 40).

31.       Ieškovei apeliacinės instancijos teisme taip pat teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 65 Eur (e. bylos l. 173). Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies iš jo priteistina 20 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei apeliacinės  instancijos teisme išlaidų (CPK 99, 96 straipsniai).

32.       Atsakovas duomenų apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą T. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, po 200,00 (du šimtai eurų) kiekvienam vaikui atskirai, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018-06-14, iki vaikų pilnametystės.

Patikslinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą:

priteisti iš atsakovo V. P. valstybės naudai 108,00 Eur (vienas šimtas aštuoni eurai) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo,

priteisti iš atsakovo V. P. valstybės naudai 147 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt septyni eurai) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (teisinės pagalbos išlaidos), atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą,

priteisti iš atsakovo V. P. valstybės naudai 20 Eur (dvidešimt eurų) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (teisinės pagalbos išlaidos), atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai                                                                                  Irma Čuchraj

                                                                                                                  Marius Dobrovolskis

Aušra Maškevičienė