Civilinė byla Nr. 2A-186-241/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00613-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIKSTATA“ ir atsakovės E. K. įmonės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-601/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIKSTATA“ ieškinį atsakovei E. K. įmonei dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės E. K. įmonės priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „VIKSTATA“, atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Rivalita“, uždarajai akcinei bendrovei „Studija Archispektras“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Smailusis skliautas“, Millenium Insurance Company Limited. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „VIKSTATA“ kreipėsi į teismą, prašydama atsakovės E. K. įmonės vienašališką 2015 m. birželio 2 d. rangos sutarties su ieškove UAB ,,VIKSTATA“ nutraukimą pripažinti negaliojančiu; priteisti iš atsakovės 65 622,38 Eur skolą, 459,35 Eur delspinigius,       6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės (rangovo) ir atsakovės E. K. įmonės (užsakovo) 2015 m. birželio 2 d. buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti stomatologijos klinikos, esančios Baltų pr. 49 A, Kaune, rekonstrukciją pagal atsakovės pridedamą sąmatą ir pateiktą techninį projektą, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovė, atlikusi visus sutartyje numatytus ir papildomus darbus, 2016 m. sausio 29 d. išrašė ir pateikė techninės priežiūros vadovui atliktų darbų aktus ir papildomų darbų aktus. Dėl visų papildomų darbų techninės priežiūros vadovas pasirašė darbų žurnale, tačiau pagrindinių atliktų darbų aktų, pažymų ir sąskaitų faktūrų nepasirašė nei techninės priežiūros vadovas, nei atsakovė, nenurodydami nepasirašymo priežasčių, todėl 2016 m. vasario 26 d. šiuos dokumentus ieškovė pasirašė vienašališkai. Pagal atsakovės nurodymus buvo taisomi darbų trūkumai, tačiau atsakovė nepriėmė net tų darbų, dėl kurių kokybės nereiškė pretenzijų.

3.       Pažymėjo, kad 2016 m. vasario 11 d. buvo sudarytas defektų šalinimo grafikas, kuris 2016 m. vasario 15 d. buvo patvirtintas techninės priežiūros vadovo UAB „Rivalita“. Defektai buvo šalinami, tačiau atsakovė ribojo darbuotojų skaičių objekte. 2016 m. kovo 9 d. atsakovė pateikė defektinį aktą apie statybos darbų defektų šalinimą, neatliktus darbus 2016 m. kovo 7 d., tačiau visi nurodyti defektai yra mažareikšmiai, netrukdantys objektą naudoti pagal paskirtį. Be to, dalis nurodytų defektų ar neatliktų darbų nėra priskirtini ieškovės atsakomybei: 1) pirmo aukšto tualeto pritaikymas žmonėms su negalia (pagal atskirą sąmatą) negalėjo būti įgyvendintas, nes atsakovė nepateikė projekto korekcijos; 2) defektai PVC grindyse ištaisyti, grindų įrengimas atitinka STR nuostatas; 3) pretenzijos dėl trečio aukšto durų nepagrįstos, nes jų tipas buvo suderintas su atsakove; 4) dėl fasado dalių perdažymo buvo bendrauta su atsakove, reikėjo sulaukti tinkamų oro sąlygų, tačiau vėliau atsakovė persigalvojo ir nustojo bendradarbiauti.

4.       Nurodė, kad atsakovė nesiekė spręsti sutarties vykdymo metu kilusių klausimų, todėl neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, motyvuodama tuo, kad ieškovės atlikti darbai yra su defektais ir praleisti darbų atlikimo terminai. Be to, atsakovė sutartį nutraukė jau po visų darbų atlikimo ir jų perdavimo. Ieškovė yra visiškai įvykdžiusi savo prievoles pagal sutartį, todėl atsakovė turi atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras  – 14 031,10 Eur ir 28 233,78 Eur dydžio, kurios turėjo būti apmokėtos     2016 m. kovo 25 d. Taip pat atsakovė turėjo pervesti 23 357,50 Eur, kuriuos buvo sulaikiusi kiekvieno darbų aktavimo metu. Taigi, atsakovė yra skolinga ieškovei 65 622,38 Eur. Atsakovė sąskaitas-faktūras turėjo apmokėti iki 2016 m. kovo 25 d., todėl iš ieškovės priteistini delspinigiai už 35 dienas (pagal sutartį 0,02 procentai už pavėluotą atsiskaityti dieną), t. y. 459,35 Eur.

5.       Atsakovė E. K. įmonė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės UAB „VIKSTATA“ vienašališkai pasirašytus 2016 m. sausio mėn. atliktų darbų aktus negaliojančiais; priteisti solidariai iš ieškovės UAB „VIKSTATA“ (rangovo), atsakovių UAB „Rivalita“ (techninio prižiūrėtojo) ir UAB „Studija Archispektras“ (projektuotojo) 388 975,29 Eur nuostolių atlyginimą, taip pat priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.       Atsakovė nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. tarp atsakovės E. K. įmonės ir atsakovės UAB „Studija Archispektras“ buvo sudaryta projektavimo sutartis, kuria UAB „Studija Archispektras“ įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą projektavimo užduotį parengti stomatologijos klinikos, esančios Baltų pr. 49 A, Kaune, rekonstravimo techninį projektą. 2016 m. birželio 1 d. tarp atsakovės E. K. įmonės ir atsakovės UAB „Rivalita“ buvo sudaryta Statinio statybos techninės priežiūros sutartis, kuria UAB „Rivalita“ įsipareigojo atlikti stomatologijos klinikos rekonstrukcijos statybos darbų techninę priežiūrą pagal atsakovės UAB „Studija Archispektras“ parengtą techninį projektą bei atstovauti atsakovei visais su objekto statyba susijusiais klausimais pagal atsakovės pageidavimus. 2015 m. birželio 2 d. tarp atsakovės E. K. įmonės ir ieškovės UAB „VIKSTATA“ buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo iki 2015 m. spalio 31 d. atlikti stomatologijos klinikos rekonstrukciją pagal pridedamą sąmatą ir techninį projektą.

7.        Darbai iki rangos sutartyje nustatyto termino nebuvo atlikti. 2015 m. gruodžio 4 d. ieškovei išliejus išlyginamąjį rekonstruojamų patalpų grindų sluoksnį ir jam išdžiūvus, grindų sluoksnyje atsirado mikro įtrūkimai, dėl kurių grindys buvo netinkamos naudoti. 2015 m. gruodžio 22 d. tarp ieškovės ir atsakovės E. K. įmonės buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuris suteikė ieškovei teisę iki 2016 m. sausio 31 d. ištaisyti paaiškėjusius grindų trūkumus, tačiau grindų trūkumai iki nurodytos datos nebuvo ištaisyti.

8.       2016 m. sausio 27 d. atsakovė E. K. įmonė nustatė ieškovės atliktų darbų trūkumus ir apie trūkumus el. laišku informavo atsakovę UAB „Rivalita“. Atsakovė UAB „Rivalita“ E. K. nustatytų trūkumų sąrašą kartu su E. K. įmonės pretenzijomis pateikė ieškovei. 2016 m. sausio 29 d. buvo sudarytas stomatologijos klinikos rekonstrukcijos defektinis aktas, kuris buvo papildytas 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. vasario 3 d., nurodyti defektiniai aktai buvo pateikti ieškovei. 2016 m. vasario 5 d. ieškovė pateikė atsakovei E. K. įmonei raštą dėl defektų šalinimo grafiko. Šiuo raštu ieškovė pripažino atliktų darbų defektus ir nurodė, kad visi defektų šalinimo darbai bus užbaigti 2016 m. vasario 12 d. Tačiau atliktų darbų trūkumai nurodytu terminu nebuvo pašalinti. 2016 m. vasario 5 d. E. K. įmonė pateikė ieškovei el. laišką, kuriame nurodė, kad ieškovės pateiktas defektų šalinimo grafikas yra netinkamas, kadangi defektų šalinimo grafikas privalo būti tikslus, konkrečiai ir aiškiai detalizuojant vykdytinus darbus, planuojamą jų trukmę, darbų pradžią ir pabaigą. Šiame laiške taip pat buvo nurodyta, kad į defektų šalinimo darbų sąrašą yra įtraukti ne visi defektiniuose aktuose nurodyti defektai. Tačiau prašomo grafiko ieškovė nepateikė, todėl 2016 m. vasario 6 d. E. K. įmonė pakartotinai pareikalavo ieškovės pateikti defektų ištaisymo grafiką.

9.       2016 m. vasario 11 d. ieškovė pateikė stomatologijos klinikos rekonstrukcijos defektų šalinimo grafiką 2016 m. vasario – kovo mėn. Atsakovė UAB „Rivalita“ 2016 m. vasario 12 d. pateikė ieškovei defektų šalinimo grafiko papildymą, nurodydama į defektų šalinimo grafiką įtraukti grafike neužfiksuotus defektus. 2016 m. vasario 12 d. ieškovė pateikė E. K. įmonei pakoreguotą darbų vykdymo grafiką. 2016 m. vasario 29 d. E. K. įmonė kreipėsi į ieškovę el. paštu, prašydama informuoti apie vykdomus trūkumų šalinimo (defektų taisymo) darbus. E. K. įmonė nurodė ir paaiškėjusius papildomus defektus, t. y. elektrinėje vedant laidus buvo pastebėtos sienoje paliktos skylės, netvarkingai sudėti loveliai, nebaigti stogo konstrukcijų įrengimo darbai. 2016 m. vasario 29 d. ieškovė pateikė atnaujintą defektų šalinimo grafiką, kuriame nurodė, kad defektų šalinimo grafiku numatyti darbai bus galutinai užbaigti 2016 m. kovo 9 d. Tačiau atliktų darbų trūkumai nustatytu terminu nebuvo pašalinti. 2016 m. kovo 9 d. E. K. įmonė pareiškė ieškovei UAB „VIKSTATA“ pretenziją dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo.

10.       2016 m. kovo 15 d. ieškovė pateikė E. K. įmonei atsakymą į pretenziją, kuriame pripažino atliktų darbų trūkumus, informavo, kad visus darbus baigs iki 2016 m. kovo 18 d., taip pat pareiškė poziciją, kad praleistą galutinį darbų atlikimo terminą įtakojo užsakovės papildomi reikalavimai ir projektinių sprendinių keitimai. Kadangi ieškovė nurodytu terminu darbų nebaigė, atliktų darbų trūkumų (defektų) neištaisė, remiantis 2016 m. kovo 9 d. pretenzija, rangos sutartis tarp ieškovės ir E. K. įmonės buvo nutraukta. Pažymėjo, kad bendra sutartimi sulygtų rekonstrukcijos darbų kaina buvo 283 000 Eur (neįskaitant papildomų darbų). E. K. įmonė iš viso pagal sutartį yra sumokėjusi ieškovei 248 468,89 Eur.

11.       Atsakovė E. K. įmonė, grįsdama savo priešieškinį, nurodė, kad jos patirtus nuostolius sudaro 16 465,18 Eur išlaidos dėl atliktų darbų trūkumų (defektų) taisymo ir neatliktų darbų užbaigimo (3 122,68 Eur dydžio išlaidas už PVC dangos klojimo, grindų įrengimo ir grindų dangos paklojimo darbus pagal su UAB „Dubingiai“ ir UAB „Inketra“ sudarytas sutartis; 4 614,00 Eur dydžio išlaidas už pirmo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, įrengimo, antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo ant sienų darbus, pagal su G. V. sudarytą statybos subrangos sutartį; 1 483,99 Eur dydžio išlaidas už langų reguliavimo ir perkaustymo darbus, durų stabdžių sudėjimo darbus, fasado tvarkymo darbus, pagal su UAB „Langvila“ sudarytą produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį; 7 244,51 Eur dydžio išlaidas už naujų durų įsigijimui pagal su UAB „Saloža“ sudarytą sutartį), taip pat atsakovės E. K. įmonės 372 510,11 Eur negautos pajamos (grynasis pelnas).

12.       Atsakovė pažymėjo, kad jos negautas pajamas dėl statybos dalyvių – ieškovės UAB „VIKSTATA“, atsakovių UAB „Studija Archispektras“ ir UAB „Rivalita“ atliktų neteisėtų veiksmų (sutartinių prievolių pažeidimo) pagrindžia į teismo ekspertų sąrašą įrašytos ekspertės M. O., turinčios teisę atlikti buhalterijos, finansų ekspertizes, 2016 m. birželio 23 d. konsultacine išvada, kurioje nurodyta, kad atlikus atsakovės pateiktų dokumentų bei duomenų tyrimą nustatyta, kad dėl laiku nebaigtų statybos rangos darbų atsakovė E. K. įmonė nuo 2015 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį negavo po 53 215,73 Eur grynojo pelno.

13.       Vertinant neteisėtus atsakovės (projektuotojo) UAB „Studija Archispektras“ veiksmus, buvo remtasi 2016 m. sausio 4 d. teismo eksperto V. Š. pateiktu ekspertinio tyrimo aktu, kuriame nurodyta, kad atsiradusius grindų defektus išlyginamajame sluoksnyje paveikė projektuotojo netinkamai parinkta nestabili garso izoliacijos vata „Paroc SSB1“ techniniame projekte ir darbo projekte. Būtent dėl netinkamų projektinių sprendinių nebuvo laiku atlikti stomatologijos klinikos trečio aukšto rekonstrukcijos darbai. Be to, projektuotojas privalėjo laikytis 2012 m. rugsėjo 13 d. projektavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl autorinės priežiūros vykdymo. Pagal sutartį pastebėjęs statybos darbų metu padarytus nukrypimus nuo statinio projekto, projektuotojas privalėjo nedelsdamas apie juos informuoti statytoją. Projektuotojas privalėjo taip pat tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių, tačiau šių pareigų nevykdė. Byloje pateiktas susirašinėjimas el. laiškais tarp atsakovės E. K. įmonės ir projektuotojo patvirtina, kad tik pačiai užsakovei pradėjus aiškintis dėl ieškovės atliktų projekto pakeitimų įforminimų įstatymų nustatyta tvarka, projektuotojas informavo atsakovę apie ieškovės atliktus techninio ir darbo projektų sprendinių pakeitimus, siūlydamas sprendimų variantus. Taigi dėl nurodytų projektuotojo neteisėtų veiksmų / neveikimo stomatologijos klinikos trečio aukšto rekonstrukcijos darbai nebuvo užbaigti rangos darbų sutartyje nurodytais terminais, todėl atsakovė E. K. įmonė negalėjo pradėti vykdyti veiklos rekonstruotos klinikos trečiame aikšte ir gauti pajamas.

14.       Atsakovė E. K. įmonė, įrodinėdama atsakovės UAB „Rivalita“ atsakomybę, nurodė, kad techninis prižiūrėtojas, turėdamas ne tik sutartinę, bet ir teisės aktų reglamentuotą pareigą atlikti stomatologijos klinikos rekonstrukcijos darbų techninę priežiūrą pagal techninį projektą, t. y. matydamas, kad ieškovė darbus vykdo pažeisdama techninio projekto sprendinius – neatlikdama I aukšte neįgaliųjų WC paruošimo darbų, apie tai neinformavo E. K. įmonės, tokiu būdu pažeisdamas ne tik 2015 m. birželio 1 d. statinio statybos techninės priežiūros sutarties nuostatas, bet ir statybos techninio reglamento nuostatas dėl reikalavimų žmonėms su negalia. Iš į bylą pateiktų statybos žurnalų matyti, kad ieškovė sutartinius darbus vykdė pažeisdama kalendorinį darbų vykdymo grafiką, tačiau techninis prižiūrėtojas neatliko jokių veiksmų, kad šie pažeidimai būtų ištaisyti. Aplinkybes, kad techninis prižiūrėtojas aplaidžiai atliko savo pareigas, patvirtina ir statybos darbų žurnalų pildymas, fiksuojant ieškovės atliktus darbus arba atliktų darbų trūkumus. Pildant paslėptų darbų patikrinimo aktus, šiuose aktuose net nenurodyta data, kada šie aktai buvo pildyti, kada darbai pradėti ir kada baigti. Be to, statybos techninis prižiūrėtojas, nustatęs rangovo nekokybiškai atliktus darbus, statybos darbų žurnale privalėjo ne tik nurodyti pastabas, bet ir reikalauti ištaisyti defektus nurodytais terminais, tačiau tokių reikalavimų techninis prižiūrėtojas ieškovei nenurodė.

15.       Atsakovė (projektuotojas) UAB „Studija Archispektras“, nesutikdama su atsakovės E. K. įmonės priešieškiniu, nurodė, kad jos atsakomybė grindžiama iš esmės dviem pagrindais, t. y. autorinės (techninio projekto vykdymo) priežiūros netinkamu vykdymu ir blogų grindų konstrukcijos sprendinio suprojektavimu techniniame projekte. Tačiau užsakovė, pradėjusi statybos darbus, su projektuotoju nesudarė autorinės (projekto vykdymo priežiūros) sutarties (projekto vykdymo priežiūros neorganizavo), kaip tą nustato statybos techninio reglamentas STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“, todėl projektuotojas neturėjo pareigos vykdyti techninio projekto priežiūrą ir nėra už tai atsakingas. Aplinkybę, kad projektuotojo sprendimas grindų konstrukcijoje panaudoti mineralinę vatą neturėjo įtakos mikro įtrūkimų atsiradimui, patvirtina faktas, kad grindų konstrukcijai projektuotojas nekūrė originalių ar nestandartinių sprendinių, o techniniame projekte pateikė standartinę (tipinę) grindų konstrukcijos detalę, kurią iki šios dienos kataloguose siūlo viena didžiausių pasaulyje šios srities bendrovių „KNAUF“. Pažymėjo, kad „KNAUF“ atstovo bei projektuotojo raštai ieškovei, ieškovės raštai užsakovei ir eksperto J. R. išvada patvirtina, kad mikro įtrūkimus išlyginamajame sluoksnyje lėmė grindų konstrukcijos montavimo instrukcijos pažeidimai, o ne projektuotojo sprendiniai. Tuo tarpu eksperto V. Š. išvada, kuria remiasi užsakovė, yra atmestina kaip neišsami ir prieštaraujanti bylos duomenimis. Nors ekspertui buvo pateikta panaudotos mineralinės vatos eksploatacinių savybių deklaracija ir „KNAUF“ reikalavimai grindų konstrukcijoje naudojamai mineralinei vatai, kurie patvirtina parinktos mineralinės vatos tinkamumą, dėl nežinomų priežasčių ekspertas šių duomenų visiškai neįvertino.

16.       Atsakovės nurodomi projektuotojo neteisėti veiksmai nėra susiję nei faktiniu, nei teisiniu priežastiniu ryšiu su faktu, kad trečio aukšto patalpų rekonstrukcijos darbai nebuvo baigti 2015 m. spalio 31 d. ir dėl to užsakovė patyrė nuostolius. Užsakovės ir ieškovės sudarytas darbų grafikas patvirtina, kad ieškovė grindų konstrukciją turėjo įrengti 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., tačiau faktiškai įrengė tik 2015 m. gruodžio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad vieną grindų konstrukcijos sprendinį pakeisti kitu ieškovė faktiškai užtruko ne daugiau kaip mėnesį, todėl grindų konstrukciją ieškovei įrengus darbų grafike nustatytu laiku, grindų konstrukcijos sprendinys galėjo būti pakeistas gerokai anksčiau iki statybos rangos sutartyje nustatyto galutinio darbų termino pabaigos, t. y. iki 2015 m. spalio 31 d. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad užsakovė apskritai nepagrįstai pareikalavo pakeisti pirminį projektuotojo grindų konstrukcijos sprendinį, nes grindų eksploatacijai mikro įtrūkimai nebūtų turėję įtakos. Šią aplinkybę patvirtina eksperto J. R. išvada, ieškovės, techninio prižiūrėtojo UAB „Rivalita“, „KNAUF“ atstovo, projektuotojo (architekto) ir konstruktoriaus išvados.

17.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos yra suma, kurią asmuo gautų iš ne bet kokios, o teisėtos veiklos. Projektuotojo pateiktas Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. kovo 22 d raštas ir specialisto G. J. išvada patvirtina, kad užsakovė iki šios dienos nėra įforminusi statybos darbų pabaigos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, užsakovė negali teisėtai naudotis iki šiol, nors nuo 2016 m. liepos 1 d. faktiškai jomis naudojasi. Negalėjimo naudotis trečio aukšto rekonstruotomis patalpomis priežastys nėra nulemtos užsakovės nurodytų tariamai neteisėtų ieškovės, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo veiksmų, užsakovės įrodinėjamas priežastinis ryšys tarp statybos dalyvių neteisėtų veiksmų ir užsakovės negautų pajamų yra tolimas, nes net ieškovei, projektuotojui ir techniniam prižiūrėtojui tariamai neteisėtų veiksmų neatlikus, dar iki dabar užsakovė negalėtų teisėtai naudotis trečio aukšto rekonstruotomis patalpomis.

18.       Užsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 372 510,11 Eur negauto grynojo pelno, apskaičiuoto vadovaujantis specialistės M. O. išvada, neatitinka realaus užsakovės negauto grynojo pelno dydžio, todėl yra mažintinas iki 10 817,17 Eur, vadovaujantis teismo eksperto K. A. ekspertizės akto išvada, kuri patvirtina, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. pradėjusi teikti odontologines paslaugas trečio aukšto rekonstruotose patalpose, užsakovė vidutiniškai gavo       1 545,31 Eur per vieną mėnesį grynojo pelno daugiau, nei gaudavo iš odontologinių paslaugų veiklos laikotarpiu iki 2016 m. liepos 1 d. Specialistės M. O. išvada pagrįsta prognoziniais duomenimis, o teismo eksperto K. A. išvada pagrįsta faktiniais duomenimis. Rekonstruotose trečio aukšto patalpose atsakovė E. K. įmonė odontologines paslaugas faktiškai pradėjo teikti tik nuo 2016 m. liepos 1 d. Specialistės M. O. išvada buvo parengta 2016 m. birželio 23 d., t. y. dar neturint jokių faktinių duomenų apie grynąjį pelną iš trečio aukšto rekonstruotose patalpose teikiamų odontologinių paslaugų, todėl yra pagrįsta tik finansine prognoze. Tuo tarpu, teismo eksperto K. A. išvada buvo parengta 2017 m. spalio 10 d. ir pagrįsta faktiniais duomenimis apie grynąjį pelną, gautą po to, kai trečio aukšto rekonstruotose patalpose buvo pradėtos tiekti paslaugos.

19.       Atsakovė UAB „Studija Archispektras“ taip pat nurodė, kad nepagrįstai reikalaujama solidariosios atsakomybės iš ieškovės, projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo, nes tam nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo. Kiekvienas statybos dalyvis yra sudaręs atskiras sutartis ir gali būti atsakingas tik už savo prisiimtus įsipareigojimus, be to, gautos pajamos iš sutarčių yra skirtingos.

20.        Atsakovė UAB „Rivalita“, nesutikdama su atsakovės E. K. įmonės priešieškiniu, nurodė, kad atsakovė teigdama, jog ieškovės ir kitų atsakovių prievolė yra solidari, turi nurodyti aiškius pagrindus ir įrodyti, kad esamoje situacijoje prievolės dalykas yra nedalus, t. y. ji privalo įrodyti realų prievolės dalyko nedalumą. Nors E. K. įmonė nurodė, kad kiekvieno iš statybos proceso dalyvio atsakomybė už jai atsiradusius nuostolius kyla iš neva netinkamo ieškovės, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo su užsakove sudarytų sutarčių vykdymo, tačiau užsakovę su nurodytais statybos proceso dalyviais sieja individualus sutartinis ryšys, kylantis iš dvišalių rangos, projektavimo ir statybos techninės priežiūros sutarčių, kurias rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas su užsakove sudarė atskirai. Vadinasi, kiekviename minėtame sutartiniame santykyje užsakovės atžvilgiu egzistuoja tik vienas skolininkas – tos sutarties šalis, nes nei viena iš su šiais asmenimis sudarytų sutarčių nenumato solidariosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju nėra ir įstatyminio pagrindo ieškovės, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo solidariai atsakomybei atsirasti, kadangi šiuo atveju visas šalis sieja sutartiniai, o ne deliktiniai teisiniai santykiai.

21.       Tokioje situacijoje galima būtų kalbėti tik apie individualią statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę dėl užsakovo nurodomų nuostolių atsiradimo, tačiau tam turi būti konstatuotos visos būtinos UAB „Rivalita“ civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, tačiau jos byloje nėra nustatytos. Pagal sutartį atsakovė UAB „Rivalita“ privalėjo kontroliuoti rangovo atliekamų darbų kokybę ir kiekius, jų atitikimą techninio projekto reikalavimams. Iš lokalinių sąmatų, kurios pridėtos kaip rangos sutarties priedas, matyti, kad į jas nėra įtraukti rekonstruojamo pastato pirmajame aukšte neįgaliesiems skirto WC kambario įrengimo darbai. Vadinasi, užsakovė ir ieškovė sudarydamos rangos sutartį nesusitarė, kad ieškovė turės atlikti  neįgaliesiems pritaikyto WC kambario įrengimo darbus. Todėl aplinkybė, jog ieškovė šių darbų neatliko, nors jie ir buvo numatyti techniniame projekte, negali būti laikoma nukrypimu nuo projektinės dokumentacijos sąlygų. Dėl šios priežasties atsakovė UAB „Rivalita“ neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad neįgaliesiems pritaikyto WC kambario neįrengimas yra ieškovės darbų trūkumas.

22.       Statybos darbų pradžioje nėra įmanoma visiškai tiksliai nustatyti, ar visos projektiniuose sprendiniuose numatytos detalės ir medžiagos galės būti faktiškai įrengiamos. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai statybos proceso metu būna atliekamas projekte numatytų detalių keitimas, kuris derinamas statybos darbų eigoje. Jeigu detalių ar medžiagų pakeitimas nėra esminis, statybos darbai nėra stabdomi, o projekto sprendinių pakeitimai esant reikalui vėliau yra pakoreguojami suderinus su projektuotoju. Užsakovės pageidavimu buvo pakeista jau esamo pastato stogo danga, parapeto apskardinimas ir gaisrinė tvorelė. Gaisrinės tvorelės parinkimas buvo derinamas su užsakove, išlaikant jos panašumą seno stogo gaisrinei tvorelei. Stogo detalės buvo keičiamos nebloginant stogo termoizoliacinių savybių, užtikrinant, kad stogo konstrukcija atitiktų priešgaisrinius reikalavimus. Kadangi visi užsakovės nurodomi stogo projektinių sprendinių pakeitimai neturėjo jokios įtakos stogo savybėms ar jo atitikimui teisės aktų reikalavimams, todėl atliekant šiuos stogo plano ir detalių pakeitimus darbo projekto sprendiniai kas kartą keičiami nebuvo tam, jog nebūtų užvilkintas statybos darbų atlikimas.

23.       Užsakovas ir jo pasamdytas statybos techninis prižiūrėtojas visuomet veikia kartu, nes juos vienija bendras siekis – užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami tinkamai. E. K. įmonė aktyviai naudojosi teisės aktuose suteikiama statytojo teise dalyvauti ieškovės atliktų darbų priėmimo ir jų defektų nustatymo procese. Atsakovė UAB „Rivalita“ visą laiką bendradarbiavo su užsakove E. K. įmone, tinkamai prižiūrėjo ieškovės atliekamus darbus ir informavo užsakovę bei ieškovę apie nustatytus darbų trūkumus. Toks užsakovės ir techninio prižiūrėtojo bendradarbiavimas aiškiai matosi iš 2016 m. sausio 29 d. E. K. el. laiško atsakovei, kuriame prašoma atsiųsti ieškovės atliktų darbų defektų sąrašą, 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. vasario 4 d atsakovės užsakovui ir ieškovei siunčiamų el. laiškų, prie kurių pridėti defektiniai aktai, 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. vasario 15 d. atsakovės ir ieškovės susirašinėjimo el. paštu, kuriame derinamas defektų šalinimo grafikas, 2016 m. kovo   1 d. atsakovės E. K. įmonės savininkei siųsto el. laiško, kuriame ji yra informuojama apie susitikimo su ieškovės atstovais rezultatus.

24.       Statybos darbų atlikimas užtruko ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, jog pati užsakovė darbų eigoje keitė pradinio techninio projekto sprendinius, t. y. perplanavo trečiojo aukšto patalpų išdėstymą, patalpų paskirtį, todėl keitėsi vandens šildymo būdas, ventiliuojamų patalpų plotai, radiatorių pastatymo vietos, rekuperatoriaus galingumas, oro kondicionierių kiekiai, rozečių ir šviestuvų pastatymo vietos ir pan. Dėl visų minėtų projektinių sprendinių pakeitimų atitinkamai pailgėjo ir ieškovės atliekamų darbų terminai, kas lėmė nukrypimą nuo rangos sutartyje numatytos galutinių darbų atlikimo datos. Be to, 2015 m. gruodžio mėn. išliejus rekonstruojamų patalpų grindų sluoksnį, dėl neteisingų projektinių sprendinių grindyse atsirado mikro įtrūkimai, dėl kurių pašalinimo užsakovė ir ieškovė sudarė papildomą susitarimą, nukeldamos galutinį darbų atlikimo terminą. Taip pat darbų atlikimo grafiko laikymąsi koregavo ir nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai, kuriems pašalinti ieškovė ir užsakovė suderino defektų šalinimo grafiką. Pati užsakovė apsunkino darbų atlikimo procesą, nes darbų eigoje bandė stabdyti ieškovės atliekamus darbus, taip pat neleido daugiau nei dviem ieškovės darbuotojams atlikti trūkumų šalinimo darbus, o tai objektyviai prailgino šių darbų procesą.

25.       Atsakovė UAB „Rivalita“, rekomenduodama E. K. įmonei priimti faktiškai atliktus fasado – mūrų sienų dažymo darbus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes darbai jų perdavimo metu realiai buvo atlikti, o jų trūkumai išryškėjo vėliau, apie ką rangovas buvo tinkamai informuotas išsiunčiant jam atitinkamus defektinius aktus. Įlajų įrengimo darbai buvo perkelti ant senojo stogo dangos dėl to, jog nebuvo galimybės jų įrengti ant naujosios dangos (nebuvo techniškai įmanoma jų pajungti į esamus vandens surinkimo stovus, todėl buvo nuspręsta nuo naujo stogo lietaus vandenį nuleisti ant seno stogo). Taigi minėti darbai buvo faktiškai atlikti, stogo techninės savybės dėl to nepablogėjo, o stogo dalies techninio projekto sprendiniai, kuriuose įlajos numatytos ant senosios stogo dalies buvo atitinkamai pakeisti (pakeisti stogo dalies darbo projekto sprendiniai). Tuo metu, kai vitrinų įrengimo darbai buvo atlikti ir perduodami, rekonstruojamose patalpose vyko dažymo ir kiti darbai, todėl vitrinos buvo apdulkėjusios, aptrauktos apsaugine plėvele, o tai uždengė smulkius rangovo atliktų darbų defektus, kurie paaiškėjo tik vėliau. Dėl užsakovės iniciatyva atliktų rekonstruojamų patalpų elektros tinklų išdėstymo schemos pakeitimų vėliau buvo pakeisti ir atitinkami darbo projekto sprendiniai, todėl įrengtų elektros tinklų neatitikimai projektinei dokumentacijai neegzistuoja.

26.       Užsakovės nurodytos 4 614,00 Eur dydžio išlaidos, patirtos dėl rekonstruojamo pastato pirmojo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, įrengimo, nėra susijusios su vykdyta ieškovės atliekamų darbų priežiūra. Pagal rangos sutartį ieškovė šių darbų neprivalėjo atlikti, o techninis prižiūrėtojas savo ruožtu kontroliuoti. Minėtus darbus atliko kiti užsakovės pasamdyti subrangovai, kurių darbą prižiūrėjo kiti asmenys. Užsakovės nurodomos 3 122,68 Eur dydžio išlaidos, patirtos dėl PVC dangos klojimo, grindų įrengimo ir grindų dangos paklojimo darbų, nėra susijusios su techninio prižiūrėtojo kokiais nors neteisėtais veiksmais. Atsakovė UAB „Rivalita“ minėtus grindų dangos trūkumus nustatė ir pranešė ieškovei apie būtinybę juos ištaisyti, t. y. tinkamai įvykdė ieškovės statybos darbų priežiūros funkcijas. Suma, kurią užsakovė savo valia permokėjo UAB „Langvita“ už atliktus darbus (778,09 Eur su PVM), negali būti laikoma nuostoliais, nes šios išlaidos susidarė dėl pačios užsakovės veiksmų. Užsakovė taip pat nurodė patyrusi 7 244,51 Eur dydžio išlaidas už naujų durų iš UAB „Saloža“ įsigijimą, tačiau ji galėjo sumažinti savo nuostolius užsisakydama pigesnes duris, pasirinkdama kitą šios įmonės komercinį pasiūlymą (už 5 263,50 Eur su PVM).

27.       Apskaičiuojant užsakovės negautą grynąjį pelną, kurį ji būtų gavusi, jeigu būtų laiku pradėjusi veiklą rekonstruojamose patalpose, nebuvo įvertintos visos jos sąnaudos, kurios neišvengiamai būtų nulėmusios mažesnį už užsakovės nurodytą grynąjį pelną. Šiuo atveju buvo visiškai neįvertinta tai, jog per 2015 – 2016 m. užsakovė patyrė ženklias išlaidas, susijusias su patalpų, kuriose turėjo veikti 3 gydytojų kabinetai, rekonstrukcijos darbų atlikimu. Be to, dalis užsakovės nuostolių galėjo atsirasti dėl projektuotojo kaltės (netinkamai parinktos grindų medžiagos), o dalis dėl ieškovės kaltės (darbų atliktų su defektais). Nustačius minėtų asmenų kaltę, kiekvieno iš jų pareiga atlyginti patirtus netiesioginius nuostolius turėtų prasidėti ir baigtis skirtingu metu, t. y. projektuotojas būtų atsakingas tik už tas užsakovės negautas pajamas, kurių pastaroji neteko už laikotarpį nuo dėl jo kaltės atsiradusių grindų dangos trūkumų paaiškėjimo iki šių trūkumų pašalinimo momento, o ieškovė būtų atsakinga tik už tas užsakovės negautas pajamas, kurių pastaroji neteko nuo to momento, kai turėjo būti galutinai be trūkumų užbaigti visi statybos darbai, iki faktinio jų užbaigimo. Šiuo atveju, iš visų statybos dalyvių reikalaujama solidariai priteisti vienodo dydžio negautas pajamas už tą patį laikotarpį, nenustatant kiekvienam iš jų tenkančios individualios atsakomybės, todėl toks priešieškinio reikalavimas yra visiškai nepagrįstas.

28.       Nustatant faktinį priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Atsakovė UAB „Rivalita“, vykdydama ieškovės atliekamų darbų techninės priežiūros veiksmus, negali užtikrinti, kad statybos darbai bus atlikti be trūkumų ir laiku. Statybos techninis prižiūrėtojas neturi realių galimybių priversti rangovą laiku ir tinkamai užbaigti darbus, tačiau tik prižiūri rangovo atliekamų darbų kokybę ir jų kiekius. Šiuos savo įsipareigojimus UAB „Rivalita“ vykdė tinkamai, todėl negali būti atsakinga už tai, jog dėl projektuotojo ar ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra padaroma žala.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

29.       Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „VIKSTATA“ iš atsakovės E. K. įmonės 39 906,24 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 754,65 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei E. K. įmonei iš ieškovės UAB „VIKSTATA“ 4 606,67 Eur skolą bei 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės E. K. įmonės atsakovei UAB „Studija Archispektras“ 5 414,56 Eur, atsakovei UAB „Rivalita“ 5 868,50 Eur ir trečiajam asmeniui Millenium Insurance Company Limited 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30.       Teismas nurodė, kad galutinis statybos darbų (pastato rekonstrukcijos) terminas buvo 2016 m. sausio 31 d. (su pratęsimu). Ieškovė iki šio termino pabaigos pateikė atsakovei pasirašyti atliktų darbų aktus, tačiau atsakovė jų nepasirašė ir nenurodžiusi nepasirašymo priežasčių grąžino juos ieškovei. Aktų nepasirašymo priežastimi atsakovė nurodė darbų atlikimą su trūkumais.

31.       Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai nepasirašė sausio mėnesio atliktų darbų aktų, nes nustatyti atliktų darbų trūkumai (neišimti laikini elektros kabeliai, neužtaisytos angos, netolygiai priglausti skardos lankstiniai prie trinkelių, nesutvarkyta teritorija aplink pastatą ir kt.) nėra tokie, kurie trukdytų objektą naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį. Be to, šie trūkumai galėjo būti nesunkiai pašalinami. Tai, kad objektą buvo galima naudoti pagal paskirtį patvirtina ir atlikta statybos darbų trūkumų ekspertizė, kurioje konstatuota – „defektiniuose aktuose nurodyti statybos darbų trūkumai nepažeidžia esminių statinio reikalavimų, objektą buvo galima naudoti pagal paskirtį“. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nurodydama, jog objekto nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį – teikti odontologines-chirurgines paslaugas (atlikti brangias, sudėtingas operacijas), nepagrįstai susiaurina objekto paskirtį iki tam tikrų specifinių paslaugų teikimo, nes sutartyje yra nurodyta objekto paskirtis – stomatologijos klinikos rekonstrukcija, nenurodant jokių papildomų sąlygų dėl specifinės objekto paskirties. Iš sutarties nematyti, jog šalys buvo susitarę dėl ypatingų (tik tam objektui būdingų) kokybinių reikalavimų rekonstruojant objektą. Nėra nustatyta ir tai, kad ieškovei (rangovei) buvo žinoma, jog objektas turi būti pritaikytas odontologinėms -chirurginėms paslaugoms. Tam tikri, ypatingi (specifiniai), reikalavimai rekonstruojant objektą turėjo būti aiškiai aptarti sutartyje, nes tai galėjo turėti įtakos darbų kainai.

32.       Pripažinęs, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus, bei įvertinęs tai, kad šių aktų pripažinimą negaliojančiais atsakovė grindžia tik darbų trūkumais, kurie netrukdo objektą naudoti pagal paskirtį, teismas sprendė apie šio atsakovės reikalavimo nepagrįstumą.

33.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovės E. K. įmonės vienašališką rangos sutarties nutraukimą negaliojančiu.  Teismas nustatė, kad ieškovės atlikti darbai buvo su daug neesminių trūkumų, ieškovei kelis kartus buvo nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti, tačiau ieškovė, vis įsipareigodama trūkumus pašalinti, nustatytais terminais to nepadarydavo. 2016 m. kovo 9 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, reikalaudama trūkumus pašalinti iki 2016 m. kovo 19 d. ir įspėdama, jog trūkumų nepašalinus sutartis bus laikoma nutraukta. Ieškovė iki nustatyto termino trūkumų nepašalino (trūkumams šalinti buvo samdomi kiti asmenys), todėl sutarties nutraukimas laikytinas pagrįstu, atitinkančiu statybos rangos sutarties 15.2.2 punkto nuostatas.

34.       Teismas nustatė, kad ieškovės prašomą priteisti 65 622,38 Eur skolą sudaro: 23 357,50 Eur atsakovės sulaikyta suma kiekvieno darbų aktavimo metu, 14 031,10 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. 05189 (darbai pagal sutartį, pagal 2016 m. sausio mėn. atliktų darbų aktus), 28 233,78 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. 05190 (papildomi darbai 2016 m. sausio mėn.). Sutartyje numatyta, kad sulaikyta suma sumokama per 30 kalendorinių dienų, užsakovui patvirtinus galutinį atliktų darbų aktą, išdavus objekto statybos užbaigimo aktą. Teismas nurodė, kad byloje nėra patvirtinto galutinio atliktų darbų akto bei nėra išduotas objekto statybos užbaigimo aktas, tačiau 2016 m. kovo 19 d. sutartis yra nutraukta, todėl už ieškovės faktiškai pagal sutartį atliktus darbus iki sutarties nutraukimo atsakovė turi atsiskaityti, t. y. atsakovės sulaikyta suma turi būti grąžinta. Aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti, kadangi užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius.

35.       Teismas pažymėjo, kad konkreti sutarties kaina yra 283 000 Eur, kuri negali būti keičiama be išankstinio raštiško užsakovo susitarimo. Pagal sutarties sąlygas, dėl papildomų darbų šalys turi susitarti raštu, jei rangovas darbus atlieka nesuderinęs raštu su užsakovu, tokius veiksmus jis atlieka savo rizika ir reikalauti atlyginti už šiuos darbus neturi teisės. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė 2016 m. sausio mėn. atliko darbus pagal sutartį už 14 031,10 Eur, vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai yra galiojantys, nustatyti darbų trūkumai yra mažareikšmiai, atsakovė yra pareiškusi priešieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl darbų trūkumų, priteisimo, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja apmokėti už šiuos atliktus darbus. Tačiau teismas pripažino nepagrįstu ieškovės reikalavimą dėl papildomų darbų apmokėjimo (28 233,78 Eur), išskyrus dėl naujų grindų įrengimo (125 m2, atliktų darbų aktas – 5 097,73 Eur), kadangi tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo atlikti šiuos darbus, t. y. ieškovė šiuos darbus atliko savo rizika, todėl, atsakovei nesutinkant apmokėti šių darbų, nėra pagrindo priteisti atlyginimą už juos. Tuo tarpu 2015 m. gruodžio 22 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo susitarta, jog užsakovė papildomai apmokės ieškovei už grindų defektų taisymą. Ieškovė, ištaisiusi grindų defektus, pateikė 2016 m. sausio mėn. atliktų darbų aktą, kurio atsakovė nepagrįstai nepasirašė. Sutarties šalims sudarius papildomą rašytinį susitarimą dėl grindų defektų šalinimo ir ieškovei atlikus šiuos darbus, atsakovė įgijo pareigą sumokėti 5 097,73 Eur už šiuos papildomus darbus.

36.       Teismas nurodė, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma (23 357,50 Eur + 14 031,10 Eur =    37 388,60 Eur) yra didesnė už likusią atsakovės neapmokėtą sumą (283 000 Eur - 248 468,89 Eur = 34 531,11 Eur), o tai negali būti pagal sutarties sąlygas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 34 531,11 Eur. Teismas sprendė, kad pagal sutartį ir papildomą susitarimą, ieškovei priteistina suma iš viso yra 39 628,84 Eur (34 531,11 Eur + 5 097,73 Eur). Nustatęs, jog skolos suma yra 39 628,84 Eur, teismas sumažino delspinigių dydį iki 277,40 Eur (39 628,84 Eur x 0,02 procentai x 35) ir priteisė iš viso ieškovei iš atsakovės E. K. įmonės  39 906,24 Eur (39 628,84 Eur + 277,40 Eur).

37.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė E. K. įmonė, prašydama statybos dalyviams – rangovui UAB „VIKSTATA“, techniniam prižiūrėtojui UAB „Rivalita“ ir projektuotojui UAB „Studija Archispektras“, taikyti solidariąją atsakomybę, iš esmės nepagrindė šio reikalavimo, nenurodė šių asmenų solidariosios atsakomybės pagrindo. Teismas sprendė, kad statybos dalyvių atsakomybė kyla skirtingais pagrindais, kadangi tarp šalių susiklostė skirtingi teisiniai santykiai, kurių prigimtis lemia ir akivaizdžiai nevienodo priežastinio ryšio tarp užsakovės, ieškovės (rangovo), projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo veiksmų ir galimai atsiradusios žalos pobūdį, todėl visų statybos proceso dalyvių atsakomybę pripažino daline, o ne solidaria.

38.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė, prašydama priteisti 16 465,18 Eur nuostolius dėl darbų trūkumų šalinimo, aiškiai įvardijo trūkumus, dėl kurių atsirado žala, todėl vertino, ar  šie atsakovės nurodyti darbų trūkumai sukėlė nuostolius. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta ir daugiau įvairių (mažareikšmių) ieškovės atliktų darbų trūkumų, kurie buvo fiksuoti tiek defektiniuose aktuose, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, tačiau atsakovei nereiškiant dėl jų jokių reikalavimų (atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą arba atlyginti nuostolius) ir pasirinkus savo pažeistų teisių gynimo būdą, dėl kitų trūkumų teismas nepasisakė.

39.       Teismas nurodė, kad atsakovė prašė priteisti 3 122,68 Eur dydžio išlaidas už PVC dangos klojimo, grindų įrengimo ir grindų dangos paklojimo darbus pagal su UAB „Dubingiai“ ir UAB „Inketra“ sudarytas sutartis. Tiek atsakovė, tiek techninis prižiūrėtojas defektiniuose aktuose nurodė grindų įrengimo trūkumus, ieškovė buvo įsipareigojusi juos pašalinti, tačiau iš 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, jog 2016 m. kovo 22 d. buvo nustatyti likę (nepašalinti) grindų trūkumai: (1) laiptinės grindų danga nelygiai suklijuota, matyti neužglaistyti tarpai; 2) patalpoje Nr. 6 grindų danga iš PVC plytelių išklijuota nesimetriškai, vietomis grindų plytelių kampučiai iššokę, krašteliai iškilę; dangos sujungime tarp koridoriaus ir patalpų yra 5 cm juosta, kurios kraštai atšokę, viena danga aukščiau, kita žemiau; grindų danga šalia staktų sudėta iš mažų gabalėlių, tarpai tarp jų visai neuždengti; 3) patalpoje Nr. 5 PVC grindų dangos plytelės vietomis atšokusios, matyti tarp plytelių tarpai; 4) patalpoje Nr. 14 tarpai tarp grindų plytelių nevienodi; grindų dangos sujungimo vietoje (tarp tualeto ir koridoriaus) nevienodo aukščio; grindų dangoje prie staktos iš abiejų pusių yra tarpai; 5) patalpoje Nr. 15 grindų dangos PVC plytelės išklijuotos nevienodai; vietomis grindų dangos kampai iššokę ir pan.), todėl sprendė, kad atsakovė pagrįstai, siekdama pašalinti ieškovės paliktus grindų įrengimo defektus, pasitelkė trečiuosius asmenis, kurių pagalba šie trūkumai buvo taisomi. Atsižvelgęs į tai, teismas priteisė iš ieškovės atsakovės prašomą sumą.

40.       Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog už šiuos grindų įrengimo trūkumus yra atsakingi projektuotojas ir techninis prižiūrėtojas. Byloje nėra nustatyta nei projektuotojo, nei techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių asmenų galimai netinkamai atliktų įsipareigojimų ir žalos, atsiradusios dėl defektų šalinimo. Nustatyta, kad techninis prižiūrėtojas defektiniuose aktuose fiksavo grindų įrengimo defektus, teikė šiuos aktus ieškovei, o tai patvirtina, kad techninis prižiūrėtojas savo pareigas vykdė tinkamai. Projektuotojas techniniame projekte pateikė standartinę (tipinę) grindų konstrukcijos detalę, kurią siūlė bendrovė „KNAUF“. Dėl atsiradusių mikro įtrūkimų išlyginamajame grindų sluoksnyje (nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės jie atsirado), dalyvaujant ieškovei, „KNAUF“ atstovui, architektui E. Ž. ir konstruktoriui M. K., buvo priimtas sprendimas (ši problema išspręsta), užtikrinantis tinkamą grindų įrengimą. Tai patvirtina, kad projektuotojas tinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus. Be to, pagal nustatytus grindų defektus (jų pobūdį), teismas padarė  išvadą, jog šie defektai atsirado dėl ieškovės netinkamai (atsainiai) atliktų darbų, o ne dėl atsiradusių mikro įtrūkimų grindų išlyginamajame sluoksnyje.

41.       Teismas vertino atsakovės E. K. įmonės reikalavimą priteisti 4 614 Eur dydžio išlaidas už pirmo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia įrengimo, antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo ant sienų darbus, pagal su G. V. sudarytą statybos subrangos sutartį. Teismas sutiko su statybos dalyvių argumentais ir konstatavo, jog statybos rangos sutartimi nebuvo susitarta dėl tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, įrengimo. Tą patvirtina prie minėtos sutarties pridėtos lokalinės sąmatos, kuriose šie darbai nenumatyti, kaip nenumatytas ir apmokėjimas už juos, papildoma lokalinė sąmata, susirašinėjimas dėl šios patalpos įrengimo (šalys papildomai tarėsi dėl šių darbų), todėl teismas nenustatė jokio pagrindo priteisti išlaidas dėl darbų trūkumų, kurių ieškovė nebuvo sutartimi įsipareigojusi atlikti ir neprašo jų apmokėti, šalinimo. Iš 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad nebaigti atlikti darbai, yra įvardinti tik pirmo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, įrengimas, o antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo ant sienų darbų neatlikimo nėra nustatyta. Iš šių duomenų teismas sprendė, kad pastato antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo darbai nėra nustatyti kaip defektiniai (neatlikti darbai), todėl dėl šių darbų patirtas išlaidas taip pat nėra pagrindo priteisti.

42.       Teismas vertino atsakovės reikalavimą priteisti 1 483,99 Eur dydžio išlaidas už langų reguliavimo ir perkaustymo darbus, durų stabdžių sudėjimo darbus, fasado tvarkymo darbus pagal su UAB „Langvila“ sudarytą produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad už šiuos darbus atsakovė sumokėjo UAB „Langvila“ 1 483,99 Eur. Iš 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, jog 2016 m. kovo 22 d. buvo nustatyti šie trūkumai dėl langų: langų gumos išsibangavę, atšokę, ištrupėję, rankenos nesureguliuotos, neužsifiksuoja pilnai, languose nėra sandarumo, uždarymo mechanizmai stringa, kai kurie langai nesidarinėja, langų apdaila netvarkinga. Iš šių duomenų teismas sprendė, kad ieškovė nėra tinkamai atlikusi langų sudėjimo darbų (likę darbų trūkumai nebuvo ištaisyti), todėl atsakovės reikalavimą atlyginti patirtas šių darbų trūkumų šalinimo 1 483,99 Eur išlaidas pripažino pagrįstu ir tenkino. Teismas sprendė, kad projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo veiksmai / neveikimas neturėjo jokios įtakos (nėra priežastinio ryšio) atsakovės nuostolių atsiradimui dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų (trūkumų neištaisymo), taip pat įvertino ir tai, jog techninis prižiūrėtojas buvo nurodęs dalį šių trūkumų defektiniuose aktuose (netolygiai įstatytos vitrinų tarpinės, nenuvalytos esamos vitrinos nuo aptaškytų dažų, paliktos skylės langų apdailoje ir kt.), t. y. vykdė jam nustatytas pareigas.

43.       Teismas vertino atsakovė reikalavimą priteisti 7 244,51 Eur už naujų durų įsigijimą pagal su UAB „Saloža“ sudarytą sutartį. teismas nustatė, kad ieškovė trečiame aukšte įstatė duris, gavusi atsakovės pritarimą dėl tokio tipo durų parinkimo. Tą patvirtina į bylą pateiktas dokumentas su durų vaizdu ir komplektacijos nurodymu, kurį savo parašu patvirtino atsakovės vadovė E. K.. Durys buvo įstatytos 2015 m. gruodžio mėn., atsakovė darbus priėmė ir jokių pretenzijų nereiškė. Vėliau, 2016 m. sausio mėn. pabaigoje, atsakovė nurodė duris išmontuoti, nes jos neanalogiškos pirmo aukšto durims. 2016 m. vasario 17 d. atsakovė užsakė kitas duris, kurias pagamino UAB „Saloža“ ir 2016 m. balandžio 28 d. pateikė 7 244,51 Eur sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Teismas sprendė, kad, šiuo atveju, ieškovė nėra atsakinga už atsakovės patirtas papildomas išlaidas, nes nėra nustatyta, jog ieškovė įstatė duris nesuderinusi su atsakove. Tai, kad atsakovė vėliau pakeitė savo nuomonę dėl durų tipo ir nusprendė jas pakeisti, negali sukelti papildomų išlaidų ieškovei, kuri tinkamai atliko savo darbą. Nustačius, kad ieškovė, esant atsakovės sutikimui, atliko savo darbą (darbai priimti), nėra pagrindo spręsti, jog dėl naujų durų įsigijimo išlaidų yra atsakingi projektuotojas ar techninis prižiūrėtojas.

44.       Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (372 510,11 Eur) iš statybos dalyvių, dėl to, jog ji negalėjo pradėti naudoti rekonstruoto objekto trečiu aukštu nuo 2015 m. gruodžio mėn., yra nepagrįstas, nes papildomu susitarimu susitarta, jog galutinis darbų užbaigimo terminas yra 2016 m. sausio 31 d, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo prašyti negautų pajamų dar nepasibaigus statybų terminui. Rekonstruotomis trečio aukšto patalpomis ir šiuo metu negalima teisėtai naudotis. Pagal teisės aktus rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti tik gavus statybos užbaigimo aktą bei įregistravus statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra duomenų, jog objekto statybos užbaigimo aktas negautas (negaunamas) būtent dėl kurio nors iš statybos dalyvių veiksmų / neveikimo. Be to, defektiniuose aktuose atsakovės nurodyti statybos darbų trūkumai netrukdė objekto naudoti pagal paskirtį. Nustatyti trūkumai buvo neesminiai, juos ieškovė taisė, todėl atsakovė galėjo pradėti įgyvendinti savo, kaip užsakovo, teises, įteisinant pastatą, ir teisėtai pradėti vykdyti veiklą. Ieškovei netinkamai taisant darbų trūkumus, atsakovė turėjo teisę juos taisyti savo lėšomis, išieškant šias sumas iš ieškovės. Atsakovė pasinaudojo šia savo teise, tačiau tik mažesnėje defektiniuose aktuose nurodytų trūkumų dalyje, todėl teismas spręsti, kad kiti defektiniuose aktuose užfiksuoti trūkumai buvo pašalinti ieškovės.

45.       Teismas pažymėjo, kad 2016 m. birželio 29 d. išduotas leidimas-higienos pasas nepatvirtina, kad jis išduotas ir rekonstruoto objekto (trečio aukšto) patalpoms. Jis išduotas pastatui adresu Baltų pr. 49A, Kaune, kaip ir kiekvienais ankstesniais metais. Leidimas-higienos pasas negali būti išduotas patalpoms, kurios negali būti naudojamos teisėtai (statinys nepriduotas teisės aktų nustatyta tvarka). Be to, atsakovė pareiškė reikalavimą dėl negautų pajamų tik ieškovei padavus teisme ieškinį dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, t. y. 2016 m. birželio 30 d. Iki to laiko atsakovė nei vienam statybos dalyviui jokių pretenzijų dėl negautų pajamų nereiškė. Tai leido teismui spręsti, jog pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto, o šį atsakovės reikalavimą vertinti kaip jos gynybinę poziciją atsikertant į ieškinį. Nurodytomis aplinkybėmis teismas argumentavo atsakovės reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo nepagrįstumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

46.       Ieškovė UAB „VIKSTATA“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria jos ieškinio dalis atmesta, o atsakovės E. K. įmonės priešieškinio dalis patenkinta, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

46.1.                      Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 4 606,67 Eur, t. y. 3 122,68 Eur dydžio išlaidas už PVC dangos klojimo, grindų įrengimo ir grindų dangos paklojimo darbus pagal su UAB „Dubingiai“ ir UAB „Inketra“ sudarytas sutartis bei 1 483,99 Eur dydžio išlaidas už langų reguliavimo ir perkraustymo darbus, durų stabdžių sudėjimo darbus, fasado tvarkymo darbus pagal su UAB „Langvila“ sudarytą produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį. Ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, jog danga turi tokių trūkumų, kurie trukdo ją tinkamai naudoti pagal paskirtį. Be to, atsakovės pirkta kiliminė danga nebuvo numatyta techniniame ar darbo projekte ir šalių suderintose sąmatose, todėl dėl tokios dangos šalys apskritai nebuvo susitarusios. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nekyla pareiga atlyginti dangos įrengimo kaštus.

46.2.                      Už langų perkaustymo ir kitus darbus reikalaujama suma bylos nagrinėjimo metu atsakovės nebuvo įrodyta. Iš prie priešieškinio pridėtos sutarties matyti, kad darbai buvo įvertinti 705 Eur su PVM, o ne 1 483,99 Eur suma. Teismo sprendimas priteisti iš ieškovės daugiau nei dvigubai didesnę sumą yra nepagrįstas byloje atsakovės pateiktais įrodymais ir yra neteisėtas, todėl atsakovės priešieškinis patenkintas nepagrįstai.

46.3.                      Teismas pripažino, kad atsakovė turi pareigą apmokėti už 2015 m. gruodžio 22 d. papildomu susitarimu sutartus grindų defektų šalinimo darbus. Vis dėlto teismas atlyginimą už minėtus darbus ieškovei priteisė tik pagal vieną atliktų darbų aktą A001 „Naujų grindų įrengimas 125 m2“ ir visiškai neatsižvelgė, kad minėto papildomo susitarimo pagrindu atsakovei buvo pateiktas ir dar vienas 2016 m. sausio mėn. atliktų darbų aktas A001 „Grindų aptaisymas PVC rulonine danga“. Tokiu būdu bylą nagrinėjęs teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus.

46.4.                      2015 m. gruodžio 22 d. papildomo susitarimu šalys susitarė, jog atsakovė papildomai apmokės ieškovei už grindų defektų taisymą pagal suderintas sąmatas ir / ar ieškovės pateiktas sąskaitas. Tai lemia, kad atsakovė turi pareigą apmokėti visus grindų defektų šalinimo darbus, t. y. tiek naujų grindų įrengimo 125 m2, tiek grindų aptaisymo PVC rulonine danga. Jokių argumentų, paneigiančių atsakovės pareigą apmokėti už ieškovės atliktus grindų aptaisymo PVC rulonine danga darbus, ginčijamame sprendime nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 6 195,62 Eur priteisimo už grindų defektų šalinimą atmestas nepagrįstai ir teismo sprendimas šioje dalyje yra naikintinas.

46.5.                      Ieškovė atliko tokius papildomus darbus, kurie nėra numatyti normatyviniuose statybos dokumentuose, kaip būtini atlikti vykdant sutartį, ir kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (papildomi vėdinimo darbai, papildomas kondicionierius, kompiuterinis telefoninis tinklas, signalizacija, sienų plytelių klijavimo darbai, laiptai, stiklo pertvara ir kt.). Šių darbų atlikimas nebuvo ieškovės sutartinė pareiga. Kadangi ieškovė sutartimi nebuvo prisiėmusi tokių papildomų darbų atsiradimo rizikos, todėl dėl atsiradusių papildomų statybos darbų yra pagrindas atitinkamai padidinti sutarties kainą.

46.6.                      Nors rašytinio susitarimo dėl aptariamų papildomų darbų šalys nebuvo pasirašę, vis tik dėl jų atlikimo šalys susitarė ir papildomi darbai buvo atliekami atsakovės sutikimu. Tai, kad dėl papildomų darbų atlikimo šalys susitarė, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovė E. K.. Bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į šalių tarpusavio praktiką, kai susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo ne visuomet būdavo pasirašomi raštu, tačiau net ir tokiais atvejais atsakovė papildomus darbus priimdavo ir už juos apmokėdavo. Ieškovė dar iki ginčijamų papildomų darbų buvo atlikusi atsakovei sutartyje ar papildomuose susitarimuose nenumatytus, tačiau šalių žodžiu sutartus papildomus darbus, kuriuos atsakovė priėmė ir juos apmokėjo.

46.7.                      Nenagrinėdamas ieškovės atliktų papildomų darbų pobūdžio, teismas neįvertino, kad ieškovės reikalavimas apmokėti už papildomus darbus iš esmės yra reikalavimas atsiskaityti už atsakovei pateiktas prekes ir įrangą – vėdinimo įrenginį su plokšteliniu rekuperatoriumi ir su elektriniu šildytuvu, slopintuvus, lauko grotas, sklendes, ortakius, alkūnes, balnus, folija padengtus mineralinės vatos demblius, siurbliuką, sifoną, komutacinę spintą, panelę, kabelių sutvarkymo panelę, TV daliklį, stiprintuvą, montažines instaliacines medžiagas, centralę, išplėtimo modulį su korpusu, akumuliatorių, maitinimo šaltinį, valdymo pultelį, dūminius, judesio jutiklius, stiklo dūžio daviklius, magnetinius kontaktus ir pan. Šią įrangą atsakovė gavo, ji faktiškai sumontuota pas atsakovę, tačiau už ją atsakovė nėra sumokėjusi. Be to, atsakovei pateiktos įrangos kaina sudaro ir didžiąją dalį reikalaujamos iš atsakovės sumos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio              4 dalimi, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo. Tai reiškia, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius.

46.8.                      Spręsdamas dėl apmokėjimo už darbus teismas detaliai nenagrinėjo, už kokius konkrečiai darbus atsakovė jau yra sumokėjusi. Teismas nustatęs, jog ieškovės reikalaujama pagal sutartį 37 388,60 Eur suma viršija likusią neapmokėtą pagal sutartį sumą, neįvertino, kad atsakovės sumokėti 248 468,89 Eur yra bendra ieškovei sumokėta suma ir už darbus, atliktus pagal sutartį, ir už papildomus darbus. Pastebėtina, kad iš šios bendros sumos     21 249,49 Eur yra sumokėta už šalių sutartus ir atsakovės priimtus papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Todėl iš atsakovės bendrai sumokėtos sumos atėmus apmokėjimą už papildomus darbus matyti, kad už darbus pagal sutartį atsakovė yra sumokėjusi iš viso 227 219,40 Eur (248 468,89 Eur – 21 249,49 Eur). Taigi ieškovės reikalaujama priteisti suma pagal sutartį neviršija atsakovės likusios neapmokėtos sumos, todėl nebuvo pagrindo teismui mažinti priteistiną sumą. Iš viso pagal sutartį ir papildomus susitarimus iš atsakovės priteistina ieškovei 65 622,38 Eur (23 357,50 Eur + 14 031,10 Eur + 28 233,78 Eur = 65 622,38 Eur), nuo kurios papildomai skaičiuojami ir iš atsakovės priteistini delspinigiai sudaro 459,35 Eur.

47.       Atsakovė E. K. įmonė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria jos priešieškinio dalis atmesta, o ieškovės UAB „VIKSTATA“ ieškinio dalis patenkinta, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti visiškai, o ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

47.1.                      Rangos sutarties turinys patvirtina, kad specialiomis sutarties sąlygomis šalys buvo susitarusios dėl atsakovės teisės tam tikrose situacijose atliktų darbų aktų nepasirašyti. Sistemiškai aiškinant rangos sutarties 5.1.1, 5.1.2 ir 5.1.4 punktų nuostatas, akivaizdu, kad rangos sutartimi buvo įtvirtinta atsakovės teisė nepasirašyti atliktų darbų perdavimo aktų tais atvejais, kai ieškovės pateikti atliktų darbų aktai nėra suderinti ir raštu pavizuoti atsakovės objekto techninio prižiūrėtojo ir kai nustatomi bet kokie ieškovės pateiktame atliktų darbų akte nurodyti darbų trūkumai. Rangos sutarties 5.1.4 punkte aptariami darbų trūkumai (defektai) apima bet kokius darbų trūkumus pagal šią sutartį, iš jų – ir tuos trūkumus, kurie skundžiamame sprendime apibūdinami kaip „mažareikšmiai“.

47.2.                      Visa eilė bylos medžiagoje esančių rašytinių įrodymų pagrindžia, kad ieškovė pripažino darbų trūkumus, įsipareigojo juos ištaisyti, tačiau savo pareigų neįvykdė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliktų darbų trūkumai ir defektai buvo fiksuoti ir techninio prižiūrėtojo UAB „Rivalita“ defektiniuose aktuose, ir antstolės R. P. 2016 m. kovo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsižvelgiant į tai, kad atliktų darbų aktų pagrindu perduodami darbai buvo su trūkumais bei tai, kad šie aktai nebuvo pasirašyti techninio prižiūrėtojo, atsakovė, pasinaudodama rangos sutartimi jai suteikiama teise, priėmė sprendimą ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų nepasirašyti ir už juos nemokėti.

47.3.                      Skundžiamame sprendime nurodomas darbų, kurie turi akivaizdžių trūkumų, priėmimas reikštų ne tik rangos sutartyje įtvirtintos atliktų darbų perdavimo tvarkos pažeidimą, bet netgi galėtų būti vertinamas ir traktuojamas kaip atsakovės išreikšta valia ir / ar sutikimas priimti šiuos darbus su trūkumais, kas visiškai neatitiktų tikrosios sutarties šalių valios šių darbų priėmimo atžvilgiu ir netgi eliminuotų bet kokią atsakovės teisę vėliau reikalauti iš ieškovės nuostolių atlyginimo, susijusių su šių darbų trūkumų (defektų) šalinimu.

47.4.                      Skirtingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, kokybiniai reikalavimai rekonstruojam objektui buvo nurodyti rangos sutarties 1.1 punkte aptariamame techniniame projekte, kuriame ir buvo detalizuojami visi rekonstruojamo objekto sprendiniai ir reikalavimai tam, kad atlikus šio objekto rekonstrukciją, pastatas galėtų būti naudojamas pagal jo paskirtį, t. y. teikti odontologines-chirurgines paslaugas. Be to, rangos sutarties 7.1.2 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog rangovas pareiškia, kad jam yra žinoma, jog  užsakovui yra reikalingi tiktai visapusiškai kokybiškai atlikti darbai (medžiagos, įrengimai, priemonės) bei jų rezultatai. Teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė nevykdė rangos sutartimi prisiimto įsipareigojimo tinkamai atlikti darbus pagal šią sutartį ir pagal jos prieduose esančio techninio projekto reikalavimus. Todėl esant šių darbų trūkumų ne pats pastato naudojimas, bet pastato naudojimas pagal paskirtį (teikti odontologines-chirurgines paslaugas) nebuvo galimas.

47.5.                      Teismas, neįsigilinęs į bylos esmę, nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės ir 5 097,73 Eur už naujų grindų įrengimo darbus. Tačiau teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 23 ir 36 punktuose nurodyta, kad grindų įrengimo darbai buvo atlikti su trūkumais, dėl kurių ištaisymo buvo surašyti defektiniai aktai. Tuo tarpu ieškovė šių darbų trūkumų nustatytais terminais nepašalino, ieškovės nepašalintus darbų trūkumus turėjo taisyti atsakovė savo lėšomis, pasitelkusi trečiuosius asmenis. Teismas skundžiamu sprendimu priteisė atsakovei 3 122,68 Eur dydžio išlaidas, kurios, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 36 punkte, atsirado dėl ieškovės netinkamai (atsainiai) atliktų grindų įrengimo darbų. Taigi, sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovės ir          5 097,73 Eur sumą už naujų grindų įrengimo darbus, esmingai prieštarauja teismo sprendimo kitoje motyvuojamoje dalyje pateikiamoms išvadoms, kuriomis buvo nuspręsta, kad ieškovė šių grindų įrengimo darbų už jai priteistą 5 097,73 Eur sumą neatliko, kadangi šiuos darbus, dėl ieškovės netinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, turėjo atlikti pati atsakovė, pasitelkdama trečiuosius asmenis.

47.6.                      Teismo išvados apie grindų defektų kilmę akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai, o būtent teismo eksperto V. Š. 2016 m. sausio 4 d. ekspertinio tyrimo aktui, kuriame nurodyta, kad atsiradusius grindų defektus išlyginamajame sluoksnyje paveikė netinkamai parinkta projektuotojo UAB „Studija Archispektras“ nestabili garso izoliacijos vata „Paroc SSB1“. Atsakovė UAB „Studija Archispektras“ nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo. Taigi, būtent dėl netinkamų projektinių sprendinių nebuvo laiku atlikti stomatologijos klinikos trečio aukšto rekonstrukcijos darbai. Atsakovė UAB „Studija Archispektras“ taip pat privalėjo laikytis 2012 m. rugsėjo 13 d. projektavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl autorinės priežiūros vykdymo. Priešingu atveju projektuotojas, būdamas savo srities profesionalas, privalėjo informuoti atsakovę apie aplinkybes, kad projekto techninė priežiūra bus vykdoma tik sudarius techninio projekto vykdymo priežiūros sutartį.

47.7.                      Teismo išvada dėl atsakovės reikalavimo priteisti 4 614,00 Eur patirtas išlaidas už pastato pirmo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, įrengimo darbus netenkinimo yra nepagrįsta. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti stomatologijos klinikos rekonstrukciją tiek pagal pridedamą sąmatą, tiek ir pagal techninio projekto, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis, sprendinius. Techninio projekto 11 dalyje buvo suprojektuotas sanitarinis mazgas pritaikytas žmonėms su negalia. 2015 m. UAB „Studija Archispektras“ paruošė pirmojo aukšto planą su VN sistema trečiam aukštui. Šie dokumentai patvirtina, kad pastato pirmajame aukšte buvo suprojektuotas sanitarinis mazgas žmonėms su negalia ir tai buvo žinoma ieškovei. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę įspėdama dėl negalimumo tinkamai vykdyti darbus pagal pateiktą techninį projektą, t. y. įrengti tualetą žmonėms su negalia.

47.8.                      Atsakovė netvirtino atskirų ieškovės paruoštų darbų etapų lokalinių sąmatų, o tvirtino tik suvestinę statybos darbų kainos skaičiavimo sąmatą bendrai 283 000,00 Eur rangos sutarties darbų sumai ir kalendorinį darbų vykdymo grafiką. Atsakovė, sudarydama statybos darbų rangos sutartį su ieškove, kaip savo srities profesionale, pagrįstai tikėjosi, kad ieškovės pasirinkti darbų atlikimo būdai įgyvendins techninio projekto sprendinius bei rangos sutarties reikalavimus. Tuo tarpu atsakovė UAB „Rivalita“, atlikdama rekonstruojamo objekto techninę priežiūrą ir matydama, kad ieškovė darbus vykdo pažeisdama techninio projekto sprendinius, t. y. neatlikdama pastato pirmajame aukšte neįgaliųjų tualeto įrengimo darbų ir apie tai neinformuodama atsakovės, pažeidė ne tik statinio statybos techninės priežiūros sutartį, bet ir atitinkamų statinio techninės priežiūros darbų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

47.9.                      Stomatologijos klinikos trečiame aukšte ieškovės įstatytos vidaus durys buvo itin nekokybiškos ir visiškai skyrėsi nuo kitų šioje klinikoje įstatytų vidaus durų. Durų nekokybiškumo faktas buvo fiksuotas ir techninio prižiūrėtojo. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovės atstovė E. K. teismo posėdyje. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad durys buvo kokybiškos ir nebuvo pagrindo jas keisti. Be to, 2016 m. vasario 5 d. rašte dėl defektų šalinimo ieškovė pripažino, kad sumontavo netinkamas vidaus duris, nurodydama, kad taisys defektus – 2016 m. vasario 10 d. išmontuos netinkamas vidaus duris. Architekto E. Ž. rašte taip pat nurodyta, kad trečiame aukšte nesumontuotos stiklinės priešdūminės durys.

47.10.                      Ieškovei išliejus išlyginamąjį rekonstruojamų patalpų grindų sluoksnį ir jam išdžiūvus, grindų sluoksnyje atsirado mikro įtrūkimai, t. y. defektai, dėl kurių grindys buvo netinkamos naudoti. Būtent dėl šios priežasties 2015 m. gruodžio 22 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuris suteikė ieškovei teisę ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 31 d. ištaisyti paaiškėjusius grindų trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kad papildomas susitarimas dėl rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pratęsimo buvo pasirašytas dėl projektuotojo UAB „Studija Archispektras“ kaltės, nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad atsakovė neturi jokios subjektinės teisės reikalauti, kad jai būtų priteistos pajamos už laikotarpį, per kurį atsakovė dėl šių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo gauti jokio grynojo pelno iš savo veiklos.

47.11.                      Teismo išvadas apie tai, kad rekonstruotomis trečio aukšto patalpomis ir šiuo metu negalima teisėtai naudotis, paneigia kiti bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent 2016 m. birželio 29 d. išduotas leidimas-higienos pasas, kurio pagrindu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras suteikė atsakovei teisę vykdyti veiklą rekonstruoto pastato trečio aukšto patalpose, kurios pažymėtos indeksais nuo 3-6 iki 3-16. Teismas, pateikdamas jokiais objektyviais duomenims nepagrįstas prielaidas apie tariamą 2016 m. birželio 29 d. pažymos neteisėtumą ir tuo pačiu apie tariamą atsakovės negalimumą teisėtai naudotis patalpomis, visiškai atsiribojo nuo bet kokių atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo, kurie buvo pateikti į bylą ir kurie pagrindė tai, jog atsakovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra pagrįstas.

48.       Atsakovė E. K. įmonė pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „VIKSTATA“ apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

48.1.                      Defektiniai aktai, antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, atsakovės E. K. įmonės sudarytos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dubingiai“ dėl grindų dangos įsigijimo ir paklojimo, darbų rangos sutartis su UAB „Inkerta“ dėl PVC dangos klojimo darbų akivaizdžiai patvirtina aplinkybes, kad ieškovės įrengtos grindys trečio aukšto administracijos patalpose ir pooperacinėje, koridoriuje ir laukiamajame buvo su defektais, netinkamos naudoti. Kadangi ieškovė defektus atsisakė taisyti, todėl atsakovė, pasitelkusi trečiuosius asmenis, buvo priversta priimti kitus sprendinius dėl trečio aukšto grindų, tame tarpe ir kiliminės dangos tiesimo, nes buvo atšokusi ne tik ieškovo tiesta grindų danga, bet ir plokštė.

48.2.                      Filmuotame vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kad susitikimo metu vyksta diskusija ką daryti su koridoriaus grindimis, nes plokštė ir danga atšokusi. Grindų taisymo sprendinys nerastas. Ieškovės direktorius pasiūlo E. K. priimti kitą sprendinį ir ieškoti kitų rangovų, kurie sutvarkytų grindis, nes UAB „VIKSTATA“ atsisako tvarkyti grindis ir taisyti jų defektus. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dalyje dėl 3 122,68 Eur sumos priteisimo atsakovei E. K. įmonei už PVC dangos klojimo, grindų įrengimo ir grindų dangos paklojimo darbus yra pagrįstas ir teisėtas.

48.3.                      Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės E. K. įmonė už langų reguliavimo ir perkaustymo darbus, durų stabdžių sudėjimo darbus, fasado tvarkymo darbus, kuriuos atliko UAB „Langvila“, patyrė 1 483,99 Eur išlaidas. Ir nors UAB „Langvila“ pateiktame komerciniame pasiūlyme užsakymo kaina paskaičiuota 705,90 Eur, tačiau tarp UAB „Langvila“ ir E. K. įmonės sudarytos 2016 m. balandžio 1 d. sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad sutarties objekto kaina – medžiagų kiekiai bei darbo dienos aktuojamos pagal faktą, remiantis priede pateiktomis kainomis. Taigi UAB „Langvila“, atlikusi nurodytus darbus, pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras už faktiškai atliktus darbus. Ieškovė UAB „VIKSTATA“ nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, kad darbai pagal PVM sąskaitas-faktūras nebuvo atlikti.

48.4.                      Ieškovės reikalavimas apmokėti 2016 m. sausio mėn. atliktų darbų aktą A001 yra nepagrįstas, kadangi skundžiamo teismo sprendimo dalyje konstatuota, kad grindų įrengimo darbai buvo atlikti su defektais, defektai nebuvo pašalinti, atsakovė pasitelkė trečiuosius asmenis, kurių pagalba šie trūkumai buvo taisomi. Šias aplinkybes patvirtina defektiniai aktai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, filmuota medžiaga.

48.5.                      Atsižvelgiant į rangos sutarties nuostatas, akivaizdu, kad ieškovė UAB „VIKSTATA“ ir atsakovė E. K. įmonė, sudarydamos statybos rangos darbų sutartį, sutartyje konkrečiai detalizavo atvejus ir aplinkybes, kuriems esant ieškovė turėjo teisę reikalaut, o atsakovė pareigą apmokėti už papildomus darbus, t. y dėl tokių papildomų darbų, dėl kurių šalys susitarė raštu ir tik dėl esminių projekto pakeitimų. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų (išskyrus 2015 m. gruodžio 22 d. papildomą susitarimą), kurie patvirtintų aplinkybes, jog vykdant statybos rangos sutartį dėl esminių projekto pakeitimų atsirado poreikis atlikti papildomus darbus ir šalys dėl šių papildomų darbų susitarė raštu.

48.6.                      Ieškovė UAB „VIKSTATA“ apeliaciniame skunde teigdama, kad papildomai atlikti darbai buvo būtini, tačiau jie nebuvo numatyti normatyviniuose statybos dokumentuose ir jie buvo atliekami su atsakovės E. K. įmonės sutikimu, šių teiginių pagrindimui nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tokie papildomi darbai neįėjo į techninio projekto ir darbo projektų apimtis, jų nebuvo galima numatyti ir jie buvo būtini sutarčiai tinkamai įvykdyti. Ir nors E. K. posėdžio metu paaiškino, kad galimai yra pritarusi ieškovės ankstesniu laikotarpiu atliktiems papildomiems darbams, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė pritarė visiems ieškovės atliekamiems papildomiems darbams bei būtų įsipareigojusi už juos apmokėti. Tuo labiau, kad pagal sutarties 3.8 punktą šalys dėl papildomų darbų turėjo susitarti raštu, jei rangovas darbus atlieka nesuderinęs raštu su užsakovu, tokius veiksmus jis atlieka savo rizika.

48.7.                      Teismas priimdamas sprendimą, teisingai kvalifikavo, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, kadangi ieškovė savo reikalavimus grindė Statybos rangos darbų sutartimi, jos pagrindu išrašytais atliktų darbų aktais bei PVM sąskaitomis-faktūromis. Be to, ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-paradavimo teisiniai santykiai, bet ne rangos teisiniai santykiai.

49.       Ieškovė UAB „VIKSTATA“ prašo atmesti atsakovės E. K. įmonės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

49.1.                      Atsakovė be pagrindo suabsoliutina ir tendencingai interpretuoja vien rangos sutartyje numatytą tvarką. CK 6.694 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato tiek šalių sudaryta rangos sutartis, tiek įstatymai. Taigi šiuo atveju vadovautis reikėtų ne tik rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, bet ir įstatymo reglamentuota tvarka. Teismas teisingai konstatavo, kad įstatymo normose numatytų pagrindų, leidžiančių užsakovui nepriimti rangos darbų rezultato, nebuvo konstatuota, todėl atsakovės atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktus nėra pagrįstas.

49.2.                      Atsakovės nurodomos rangos sutarties 5.1.1, 5.1.2 punktų nuostatos numato tik procedūrinę tvarką, kurios formalus pažeidimas negali lemti atliktų darbų nepriėmimo  savaime. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad techninės priežiūros vadovas yra pasirašęs darbų žurnale dėl visų papildomų darbų, todėl iš esmės atlikti darbai techninės priežiūros vadovo buvo raštu pavizuoti. Vien aplinkybė, kad dėl tam tikrų nenustatytų priežasčių pačios atsakovės samdytas techninės priežiūros vadovas nepasirašė atliktų darbų aktuose, negali lemti atsakovės atsisakymo priimti atliktus darbus pagrįstumo ir sukelti neigiamas pasekmes ieškovei. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog patalpomis gali naudotis pagal paskirtį (ginčijosi tik dėl specialios paskirties – odontologinių-chirurginių paslaugų teikimo galimybės), taip pat yra gavusi ginčijamų patalpų higienos pasą, todėl galima pagrįstai teigti, kad faktiškai patalpas atsakovė yra priėmusi ir jomis gali naudotis. Be to, rangos sutarties 5.1.4 punktas nustato, kad atliktų darbų aktai yra tiktai juose nurodytų darbų atlikimo faktą patvirtinantys dokumentai, todėl nesant ginčo dėl to, kad ieškovė darbus faktiškai atliko, atsakovės atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktus yra laikytinas nepagrįstu.

49.3.                      Atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktus atsakovė grindžia atliktų darbų trūkumais, dėl kurių rangos sutarties 5.1.1, 5.1.4 punktai suteikia atsakovei teisę nepriimti darbų.  Tokios rangos sutarties sąlygos neatitinka įstatyme įtvirtintos tvarkos, pagal kurią atsisakyti priimti darbus užsakovas gali tik nustatęs trūkumus, dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju konstatuota, kad nustatyti atliktų darbų trūkumai nėra tokie, kurie trukdytų objektą naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį, šie trūkumai galėjo būti nesunkiai pašalinami.

49.4.                      Teismas jau yra priteisęs atsakovei iš ieškovės nuostolių atlyginimą už trečiųjų asmenų UAB „Dubingiai“ ir UAB „Inketra“ grindų defektų taisymo darbus, todėl atsakovės nurodomos pažeistos teisės jau yra apgintos šiuo būdu. Neginčydama priteisto nuostolių atlyginimo teisėtumo ir kartu nesutikdama su savo pareiga apmokėti už grindų taisymo darbus, atsakovė siekia nepagrįstai praturtėti, kadangi už grindų taisymo darbus su ieškove iki šiol nėra atsiskaičiusi ir faktiškai jokių nuostolių nėra patyrusi.

49.5.                      Vien faktas, kad tualetas buvo suprojektuotas prie rangos sutarties pridėtame techniniame projekte, nelemia ieškovės pareigos ji įrengti, jei dėl šių konkrečių darbų šalys nebuvo susitarę rangos sutartyje ir įtraukę jų į lokalinę sąmatą. Techniniame projekte yra pateikti tiek pirmojo, tiek antrojo, tiek trečiojo aukšto brėžiniai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad rangos sutartimi šalys susitarė ir dėl pirmojo ar antrojo aukšto rekonstrukcijos. Juolab, kad to bylos nagrinėjimo metu netvirtino ir atsakovė. Iš projekto matyti, kad jame detalizuoti tik trečiojo aukšto sprendiniai, dėl kurių rangos darbų šalys ir buvo susitarę.

49.6.                      Atsakovė remiasi argumentu, kad ieškovė neva nepateikė į bylą įrodymų apie tinkamą durų kokybę, tačiau šiuo atveju pareigą įrodyti atliktų darbų trūkumus turėjo pati atsakovė. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad aptariami darbai buvo priimti, jokių pretenzijų nepareikšta, todėl ieškovės atliktų durų įstatymo darbų defektų faktas neįrodytas. Be to, teismas rėmėsi byloje pateiktu dokumentu su durų vaizdu ir komplektacijos nurodymu, kurį savo parašu patvirtino atsakovės atstovė E. K.. Atsakovė nenuginčijo durų atitikties minėto dokumento reikalavimams. Aplinkybė, kad atsakovė vėliau pakeitė savo nuomonę dėl durų tipo bei nusprendė jas pakeisti kitomis, nesudaro pagrindo priteisti iš ieškovės dėl to patirtų išlaidų atlyginimą.

49.7.                      Atsakovės pasirašytu papildomu susitarimu Nr. 1 galutinis statybos darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. sausio 31 d. Atsakovės atstovė E. K. parašu patvirtino, kad papildomo susitarimo 1 punktas, keičia 4.1 punkte numatytą galutinį darbų užbaigimo terminą ir įsipareigoja nekelti pretenzijų rangovui dėl darbų atlikimo termino praleidimo / pratęsimo ryšium su susidariusia situacija. Taigi atsakovė neturi teisinio pagrindo prašyti negautų pajamų dar nepasibaigus statybų terminui.

49.8.                      Laikotarpiu, kurį neva dirbo ir už kurį reikalavo priteisti negautas pajamas, atsakovė netgi neturėjo odontologinių-chirurginių paslaugų teikimui reikalingos įrangos ir priemonių. Atsakovė odontologinėms-chirurginėms paslaugoms teikti būtinos įrangos užsakymus pradėjo derinti tik 2016 m. vasario mėn. pabaigoje. Tokią išvadą galima daryti iš atsakovės pateiktų elektroninio susirašinėjimo su UAB „Baltmed“ atstovu dokumentų. Ekonominių teismo ekspertizių centro ekspertas K. A. ekspertizės akte taip pat konstatavo, jog naujai įsigyto ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodoma, kad rekonstruotas odontologijos klinikos trečias aukštas pradėtas eksploatuoti 2016 m. liepos 1 d., medicininė įranga – du odontologijos centrai „INTEGO“ ir kūginio pluošto kompiuterinis tomografas įvesti į eksploataciją 2016 m. gegužės 23 d., higienos pasas gautas 2016 m. birželio 29 d., dalis įrangos įsigyta tik 2016 m. gruodžio mėn.

49.9.                      Negautos pajamos yra pripažįstamos nuostoliais tuomet, kai tokias pajamas asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, jog darbų trūkumai buvo tik mažareikšmiai ir netrukdė patalpas naudoti, todėl minėti trūkumai priežastiniu ryšiu nėra susiję su tuo, kad pasibaigus rangos darbų terminui atsakovė nepradėjo vykdyti veiklos. Pati atsakovė, net ir žinodama apie rangos darbų pabaigą, nesiėmė jokių veiksmų reikalingai įrangai ir darbo priemonėms užsakyti net iki 2016 m. vasario mėn. pabaigos ir tokiu būdu neįrodė, kad pati buvo visiškai pasirengusi odontologines-chirurgines paslaugas teikti jau 2015 m. gruodžio 1 d.

50.       Atsakovė UAB „Studija Archispektras“ prašo atsakovės E. K. įmonės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės UAB „VIKSTATA“ apeliacinį skundą vertinti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

50.1.                      Nustatęs grindų trūkumų pobūdį, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuoti dangų trūkumai kilo dėl rangovo netinkamai (atsainiai) atliktų darbų, todėl konstatavo, kad projektuotojas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų sąlygoję nurodytus trūkumus grindyse. Net be specialių žinių, akivaizdu, kad projektuotojas negali būti atsakingas už tai, kad rangovas vietomis nepriklijavo dangos, paliko tarpus tarp dangos dalių, nepilnai užglaistė tarpus, dangą išklijavo ne simetriškai ar netolygiai.

50.2.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad V. Š. ekspertinio tyrimo aktas patvirtina ir projektuotojo atsakomybę už grindų trūkumus, užfiksuotus 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, yra neteisingas. Pateikdama tokį argumentą, ieškovė siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, tikintis, kad 2015 m. gruodžio 4 d. susidaręs grindų trūkumas, t. y. mikro įtrūkimai išlyginamajame sluoksnyje, kurį vertino specialistas V. Š. ekspertinio tyrimo akte, bus supainiotas su grindų trūkumais, kilusiais rangovui įrengus viršutinę PVC grindų dangą, kurie buvo užfiksuoti 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

50.3.                      V. Š. ekspertinio tyrimo aktas patvirtina, kad specialistas nagrinėjo mikro įtrūkimų grindų konstrukcijos išlyginamajame sluoksnyje susidarymo problemą, kilusią 2015 m. gruodžio 4 d., o ne grindų PVC dangos įrengimo trūkumus, kurie yra užfiksuoti 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. vasario 3 d. defektiniuose aktuose. UAB „Dubingiai“ ir UAB „Inkerta“ sutartys su užsakovu, trūkumų šalinimo darbų detalizacijos ir PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad šios bendrovės šalino ne grindų išlyginamajame sluoksnyje susidariusius mikro įtrūkimus, o pakeitė 2016 m. sausio 19 d. – 2016 m. sausio 23 d. laikotarpiu ieškovės paklotą dangą.

50.4.                       Teismas pagrįstai pripažino, kad nėra jokio pagrindo priteisti išlaidas dėl papildomų darbų, kurių rangovas nebuvo sutartimi įsipareigojęs atlikti, kurių faktiškai neatliko ir atlyginimo iš užsakovo už neatliktus darbus nereikalauja. Be to, nei atsakovės priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie projektuotojo neteisėti veiksmai, kurie galėjo sąlygoti jos 4 614,00 Eur dydžio išlaidų pirmo aukšto tualeto patalpai įrengti, karštam vandeniui pajungi bei plytelėms išklijuoti ant sienų susidarymą.

50.5.                      Teismas teisingai nustatė, jog 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus langų trūkumus pašalino užsakovo pasamdyta UAB „Langvila“, tai patvirtina sutartis, komercinis pasiūlymas-sąmata ir PVM sąskaitos-faktūros už atliktus darbus, todėl pagrįstai pripažino, kad už šias langų trūkumų išlaidas yra atsakingas rangovas, nes jis atliko nurodytus darbus. Tuo tarpu projektuotojas sutinka su teismu, kad projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo veiksmai / neveikimas netinkamam langų darbų įrengimui neturėjo jokios įtakos, todėl jie nėra atsakingi už šių išlaidų susidarymą.

50.6.                      Teismas priėjo pagrįstos išvados, kad užsakovo sprendimas po 1,5 mėn. nuo to momento, kai rangovas įstatė duris naujose patalpose, pakeisti duris kito tipo ir spalvos durimis, negali sukelti rangovui neigiamų pasekmių, t. y. rangovas negali būti laikomas atsakingu dėl to, kad užsakovas priėmė sprendimą pakeisti kokybiškai įstatytas duris naujomis durimis, o nustačius, kad rangovas tinkamai atliko darbą, nėra pagrindo spręsti, jog dėl šių išlaidų gal būt yra atsakingas projektuotojas ar techninis prižiūrėtojas.

50.7.                      Statybos darbų žurnalai ir jų pagrindu projektuotojo parengta suvestinė rangovo vėluotų atlikti statybos darbų lentelė, patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 4 d. rangovas dar buvo neatlikęs didžiosios dalies statybos darbų, t. y. fasado, sienų, lubų, pertvarų, elektros instaliacijos, vėdinimo sistemos, vandentiekio, šildymo, nuotekų, kondicionavimo, gaisrinės saugos, laiptų, stogo, žaibosaugos, langų, durų įrengimo darbų. Užsakovo ir rangovo sudarytas darbų grafikas patvirtina, kad rangovas grindų konstrukciją turėjo įrengti 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., tačiau faktiškai pradėjo įrenginėti tik 2015 m. gruodžio mėn. Vadinasi, jei ir buvo pagrindas pratęsti rangos sutarties terminą, tai ne dėl mikro įtrūkimų grindų išlyginamajame sluoksnyje, o dėl visų darbų vėlavimo.

50.8.                      Nekilnojamojo turto registro išrašo nuoroda, kad statinys nėra baigtas statyti (baigtumas 96 procentai), bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. kovo 22 d. raštas patvirtina, kad iki bylos pirmojoje instancijoje išnagrinėjimo pabaigos, užsakovas nebuvo įgyvendinęs reikalavimų pabaigti statybą. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad užsakovas negali teisėtai naudotis rekonstruoto pastato naujomis patalpomis, nors jomis faktiškai ir naudojasi, yra pagrįsta.

50.9.                      Kadangi užsakovas negali teisėtai naudotis rekonstruoto pastato naujomis patalpomis iki šiol ir tokio negalėjimo priežastys nėra nulemtos užsakovo priešieškinyje nurodytų tariamai neteisėtų rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo veiksmų, laikytina, kad priežastinis ryšys tarp statybos dalyvių neteisėtų veiksmų ir užsakovo negauto grynojo pelno yra labai tolimas, nes net rangovui, projektuotojui ir techniniam prižiūrėtojui neatlikus tariamai neteisėtų veiksmų, užsakovas iki šios dienos vis tiek negalėtų teisėtai naudotis rekonstruoto pastato naujomis patalpomis.

50.10.                      Sutiktina su apeliante (atsakove), kad siekiant teikti odontologines paslaugas naujose patalpose, patalpos privalėjo atitikti higienos normą „Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos: bendrieji įrengimo reikalavimai“, tačiau nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodyta, kokių konkrečių higienos normos reikalavimų naujos patalpos neatitiko. Pirmosios instancijos teismas neapribojo atsakovės (užsakovės) teisės teikti ekspertui atitinkamus klausimus, ar nesutinkant su ekspertizės išvada prašyti skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau tokiomis teisėmis ji nesinaudojo.

50.11.                      2016 m. birželio 29 d. pažymos dėl užsakovo ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo 3 punkte „Ūkinės veiklos sąlygų aprašymas“ yra nurodyta, kad „higienos pasas išduodamas pristačius priestatą ir statinį pridavus teisės aktų nustatyta tvarka“, tačiau Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. kovo 22 d. raštas patvirtina, kad  rekonstruotame pastate įrengtos naujos patalpos iki 2018 m. kovo 22 d. nėra priduotos įstatymo nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad atsakovė (užsakovė) gavo leidimą-higienos pasą naujoms patalpoms, kurių statyba nėra užbaigta, pažeisdama teisės aktų – Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių tvarkos, reikalavimus.

50.12.                      Apeliantė (užsakovė) netinkamai aiškina projektavimo rangos sutarties 8.2 punkto nuostatą, todėl nepagrįstai vertina, kad šio sutarties punkto pagrindu projektuotojui kilo prievolė atlikti autorinę (projekto vykdymo) priežiūrą. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ 2 punktą, užsakovui tenka pareiga organizuoti projekto vykdymo priežiūrą, kuri vadovaujantis šio reglamento 6 ir 8 punktais ginčo atveju nebuvo privaloma (rekonstruojamas pastatas). Atsižvelgiant į tai, užsakovo teisė nuspręsti – organizuoti ar neorganizuoti projekto vykdymo priežiūrą. Nagrinėjamu atveju atsakovė (užsakovė) neorganizavo techninio projekto vykdymo priežiūros sutarties sudarymo, nesitarė dėl projekto vykdymo priežiūros kainos, jos apskaičiavimo tvarkos, nepaskyrė (nesamdė) techninio projekto vykdymo priežiūros vadovo, nepateikė techninio projekto vykdymo priežiūros grafiko ir nederino jo su projektuotoju.

50.13.                      Projektavimo darbų sutarties 6.1-6.3 punktais projektuotojas įsipareigojo vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, tačiau sutartis yra sudaryta ne su užsakovu, o su rangovu, ir ne dėl techninio projekto, o dėl darbo projekto vykdymo priežiūros (sutarties 1.1 punktas). Projektuotojui nėra žinomas teisinis pagrindas, kuriuo užsakovas turėtų teisę kelti projektuotojo sutartinės atsakomybės klausimą. Jei vis tik būtų laikoma, kad projektuotojui kilo prievolė informuoti užsakovą apie tai, kad rangovo darbų rezultatas nukrypsta nuo techninio projekto, projektuotojas laikytinas nepažeidusių autorinės priežiūros prievolės, nes užsakovas nukrypimams pritarė ar juos pats iniciavo.

50.14.                      Aplinkybę, kad projektuotojo sprendimas grindų konstrukcijoje panaudoti mineralinę vatą, neturėjo įtakos mikro įtrūkimų atsiradimui, patvirtina faktas, kad grindų konstrukcijai projektuotojas nekūrė originalių ar nestandartinių sprendinių, o techniniame projekte pateikė standartinę (tipinę) grindų konstrukcijos detalę, kurią iki šiol kataloguose siūlo viena didžiausių pasaulyje šios srities bendrovių „KNAUF“. Eksperto V. Š. išvada, kuria apeliaciniame skunde nurodo atsakovė (užsakovė), yra atmestina kaip neišsami ir prieštaraujanti visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nors ekspertui buvo pateikta panaudotos mineralinės vatos eksploatacinių savybių deklaracija ir „KNAUF“ reikalavimai grindų konstrukcijoje naudojamai mineralinei vatai, kurie patvirtina parinktos mineralinės vatos tinkamumą, dėl nežinomų priežasčių ekspertas šių duomenų visiškai neįvertino. Be to, ekspertas visiškai neįvertino rangovo atliktų montavimo darbų atitikties „KNAUF“ nustatytiems montavimo darbų reikalavimams, nors rangovo padaryti montavimo pažeidimai buvo užfiksuoti ne tik „KNAUF“ atstovo, bet pripažinti ir paties rangovo.

50.15.                      Atsakovė (užsakovė) nepagrįstai pareikalavo pakeisti pirminį projektuotojo grindų konstrukcijos sprendinį, nes grindų eksploatacijai mikro įtrūkimai nebūtų turėję įtakos. Tai patvirtina eksperto J. R. išvada, rangovo, techninio prižiūrėtojo, „KNAUF“ atstovo, projektuotojo architekto ir konstruktoriaus išvados. Neatsižvelgiant į tai, projektuotojas turėjo pareigą vykdyti autorinę priežiūrą ar ne, rangovo nukrypimai nuo techninio projekto – stogo detalė, langų ir vitrinų sprendiniai, parapeto detalė dėl tvorelės ir stogo detalė, stogo planas (parapetai ašyje ir gaisrinė tvorelė), nekliudė užsakovui pradėti vykdyti ūkinę veiklą rekonstruotose patalpose, vadinasi nekliudė ir gauti pajamas.

50.16.                      Vadovaujantis teismo eksperto K. A. ekspertizės akto išvada, nuo 2016 m. liepos 1 d. pradėjęsi teikti odontologines paslaugas trečio aukšto naujose patalpose, atsakovė vidutiniškai gavo 1 545,31 Eur per vieną mėnesį grynojo pelno daugiau, nei gaudavo iš odontologinių paslaugų veiklos laikotarpiu iki 2016 m. liepos 1 d., kai odontologinės paslaugos trečio aukšto patalpose nebuvo teikiamos, todėl laikytina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. atsakovė jei ir negavo, tai tik 10 817,17 Eur grynojo pelno. Atsakovės reikalavimas priteisti 372 510,11 Eur dydžio negautą grynąjį pelną yra grindžiamas specialistės M. O. išvada, kuri iš esmės prieštarauja teismo ekspertizės akto išvadai ir kitiems byloje esantiems įrodymams.

50.17.                      Nustatant atsakovės negautas pajamas, turi būti vertinamas 2012 m. atsakovės gautų pajamų lygis, o ne 2015-2016 m. kaip specialistės M. O. išvadoje. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad nors atsakovė faktiškai įrengė tris kabinetus, kuriuose teikia odontologines paslaugas, 2012 m. pateiktoje projektavimo užduotyje pavedė projektuotojui suprojektuoti tik vieną kabinetą, todėl projektuotojas negali atsakyti už užsakovės negautas pajamas net iš trijų odontologinių kabinetų.

51.       Atsakovė UAB „Rivalita“ prašo atmesti atsakovės į E. K. įmonės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

51.1.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atliekant objekto rekonstrukcijos darbus darbo projekte numatyti stogo, vitrinų bei langų pakeitimai buvo derinami su E. K. įmone, ji žinojo, kad atliekant statybos darbus yra keičiamos kai kurios darbo projekte numatytos medžiagos ir detalės. Aplinkybė, kad šie pakeitimai visiškai atitiko užsakovės interesus patvirtina faktas, jog ji pati prašė architekto E. Ž. pagal pakeitimus pakoreguoti rekonstruojamo objekto darbo projekto sprendinius. Be to, kaip matyti iš byloje esančio UAB „Studija archispektras“ architekto E. Ž. užsakovei E. K. įmonei rašyto elektroninio laiško, atlikti stogo projektinių sprendinių pakeitimai buvo neesminiai ir dėl jų apskritai nebuvo poreikio koreguoti projekto. Ši aplinkybė patvirtina, jog dėl darbo projekte numatytų stogo ir langų (vitrinų) langų pakeitimo užsakovė jokios žalos nepatyrė, dėl to darbų rezultatas nepablogėjo, todėl konstatuoti kokius nors su tuo susijusius neteisėtus statybos techninio prižiūrėtojo veiksmus nėra jokio pagrindo.

51.2.                      Nei objekto rekonstrukcijos darbų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio nuostatos, įtvirtinančias statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, nei tuo metu galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ nenumatė pareigos statybos techniniam prižiūrėtojui kontroliuoti rangovo atliekamų statybos darbų grafiko terminų laikymąsi. Dėl šios priežasties atsakovė UAB „Rivalita“ jokiais atvejais negali būti atsakinga už tai, kad rangovas nukrypo nuo rangos sutartyje sutarto darbų atlikimo termino.

51.3.                      Teismo posėdžio metu E. K. įmonės vadovė duodama paaiškinimus patvirtino, jog statybos rangos sutartį su UAB „VIKSTATA“ pasirašė ji pati ir žinojo sutartyje numatytų darbų atlikimo terminą. Užsakovė matydama rangos darbų atlikimo iki sutartyje nustatyto termino vėlavimą, po šio termino pasibaigimo ne tik nereiškė rangovei pretenzijų dėl termino praleidimo, bet 2015 m. gruodžio 22 d. sudarė susitarimą, pagal kurį darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2016 m. sausio 31 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad užsakovė pati kontroliavo rangovės atliekamų darbų grafiko laikymąsi, o nukrypimas nuo jo užsakovei buvo žinomas. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti kokio nors netinkamo UAB „Rivalita“ įsipareigojimų vykdymo fakto.

51.4.                      Statybos techninis prižiūrėtojas, matydamas, jog rangovas yra faktiškai atlikęs darbų perdavimo aktuose nurodytus darbus, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nerekomenduoti juos priimti, nes darbai jų perdavimo metu realiai buvo atlikti, o jų trūkumai išryškėjo vėliau. Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktas statybos techninio prižiūrėtojo atstovo pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas, kuriuo būtų patvirtinama visų rangovo atliktų statybos darbų kokybė, todėl nėra pagrindo teigti, kad statybos techninis prižiūrėtojas rekomendavo užsakovui priimti nekokybiškus darbus.

51.5.                      Nustatytus rangovo atliktų darbų trūkumus statybos techninis prižiūrėtojas fiksavo įrašais statybos darbų žurnaluose. Po atliktų darbų aktų pasirašymo išryškėjus darbų trūkumams, dėl jų statybos techninis prižiūrėtojas surašė ir pateikė rangovui byloje esančius defektinius aktus, kuriuos rangovas priėmė ir įsipareigojo ištaisyti juose nurodytus darbų trūkumus. E. K. įmonės vadovė duodama paaiškinimus teisme patvirtino, kad UAB“Rivalita“ tinkamai fiksavo UAB „VIKSTATA“ atliktų darbų trūkumus, kuriais ji rėmėsi reikšdamas priešieškinio reikalavimus rangovui.

51.6.                      Byloje esančio teismo eksperto S. S. sudaryto ekspertizės akto išvados patvirtina, jog UAB „Rivalita“ surašytuose defektiniuose aktuose nurodyti statybos darbų trūkumai nepažeidžia esminių statinio reikalavimų, todėl objektą galima naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju neegzistavo CK 6.694 straipsnyje nurodytos išimtys, dėl kurių užsakovas galėtų nevykdyti savo pareigos priimti rangovo perduodamus darbus. Tai dar kartą įrodo, kad UAB „Rivalita“ rekomenduodama E. K. įmonei priimti tarpinius rangovo atliktus darbus, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nes užsakovas turėjo pareigą šiuos darbus priimti.

51.7.                      Nei byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, nei atstovų paaiškinimuose, duotuose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, E. K. įmonė taip ir nenurodė, kad statybos techninis prižiūrėtojas būtų rekomendavęs priimti nors vieną iš darbų, dėl kurių trūkumų šalinimo užsakovas patyrė nurodytus tiesioginius nuostolius. E. K. įmonės apeliaciniame skunde nurodyta, kad grindų įrengimo darbai buvo atlikti su trūkumais, dėl kurių ištaisymo buvo surašyti statybos techninio prižiūrėtojo 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. vasario 3 d. defektiniai aktai, durų nekokybiškumo faktas buvo fiksuotas techninio prižiūrėtojo. Tai konstatavo ir teismas. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovė UAB „Rivalita“ tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus bei fiksavo rangovo atliekamų darbų trūkumus, t. y. neegzistuoja priežastinis ryšys tarp užsakovo patirtų trūkumų šalinimo išlaidų ir statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų.

51.8.                      Teismo eksperto S. S. parengto stomatologijos klinikos statybos darbų trūkumų ekspertizės akto išvados patvirtina, jog 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario     1 d. ir 2016 m. vasario 3 d. pateiktuose defektiniuose aktuose nurodyti statybos darbų trūkumai nepažeidė esminių statinio reikalavimų ir netrukdė objekto naudoti pagal paskirtį, tačiau užsakovė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl leidimo – higienos paso išdavimo kreipėsi tik 2016 m. birželio 27 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje E. K. įmonė realiai neatliko jokių veiksmų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog ji atliko kokius nors parengiamuosius veiksmus, kurie buvo reikalingi tam, jog galėtų tikėtis iš veiklos rekonstruojamose patalpose vykdymo realiai gauti pajamas nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. birželio mėn., kadangi patalpas po statybos rangos sutarties nutraukimo pradėjo eksploatuoti tik 2016 m. liepos mėn.

51.9.                      Byloje nėra duomenų, paneigiančių eksperto S. S. išvadas. Byloje esantys antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai negali nei patvirtinti, nei paneigti fakto apie defektiniuose aktuose nustatytų trūkumų įtaką rekonstruojamų patalpų naudojimui pagal paskirtį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog antstolio faktinių aplinkybių protokolas gali nustatyti tik defektų buvimo faktą, apimtis ir jų lokalizaciją, tačiau negali patvirtinti kitų su šiais defektais susijusių aplinkybių, nes tam reikia specialių žinių, kurių antstolis neturi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atmesdamas priešieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo, visiškai pagrįstai vadovavosi minėto eksperto išvadomis.

51.10.                      Leidimo – higienos paso, suteikiančio teisę patalpose vykdyti kitą asmens sveikatos priežiūros veiklą, išdavimas savaime nereiškia, kad įgyjama teisė teisėtai naudoti rekonstruotas patalpas kol nėra įvykdytos imperatyvios statybos įstatymo sąlygos. Nėra numatyta, kad pareiškėjas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui turi pateikti ir pastato statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus. Taigi, leidimo – higienos paso išdavimas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas gali teisėtai pradėti naudoti patalpas, kurioms toks leidimas yra išduotas. Be to, įstatymas yra aukštesnės teisinės galios dokumentas nei ministerijos lygmeniu patvirtintos higienos taisyklės. Joks taisyklių pagrindu priimamas individualus administracinis aktas, kuriuo laikytinas ir leidimas – higienos pasas, negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išduotas leidimas – higienos pasas patvirtina teisę pradėti naudoti rekonstruotas patalpas, yra nepagrįsti.

51.11.                      Kalbėti apie faktinį priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „Rivalita“ veiksmų ir užsakovo E. K. įmonės negautų pajamų, būtų galima tik tuomet, jeigu rangovas statybos darbus atliktų taip, jog rekonstruojamo pastato trečio aukšto patalpų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, dėl to užsakovas negalėtų jame vykdyti savo veiklos. Šiuo atveju byloje esančios teismo eksperto S. S. parengto ekspertizės akto išvados patvirtina, jog defektiniuose aktuose nurodyti statybos darbų trūkumai nepažeidė esminių statinio reikalavimų ir netrukdė objekto naudoti pagal paskirtį. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atliktų statybos darbų trūkumai buvo neesminiai, rangovas juos taisė, todėl užsakovas galėjo pradėti įgyvendinti savo, kaip statytojos teises, įteisinti pastato rekonstrukciją ir teisėtai pradėti veikla jame.

52.       Trečiasis asmuo Millenium Insurance Company Limited prašo E. K. įmonės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

52.1.                      Pagal statybos rangos sutartį ir prie jos pridėtas sąmatas, rangovas neprivalėjo atlikti tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, įrengimo darbų, todėl jų neatlikimas nelaikytinas rangovo nukrypimų nuo techninio projekto sprendinių. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog statybos techninis prižiūrėtojas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus neinformuodamas jos apie minėtų patalpų neįrengimą, yra visiškai nepagrįsti, nes statybos techninis prižiūrėtojas negali kontroliuoti to, ko rangovas neprivalo atlikti.

52.2.                      Apeliantę su kiekvienu statybos dalyviu siejo individualus sutartinis ryšys, buvo sudarytos trys atskiros sutartys – statybos rangos  sutartis, projektavimo sutartis ir statybos techninės priežiūros sutartis, kurios numatė kiekvienam subjektui skirtingas sąlygas, įsipareigojimus ir atsakomybę. Nei viena sutartis nenumatė solidariosios atsakomybės taikymo, todėl apeliantė, manydama, kad visi statybos darbų subjektai yra atsakingi už nustatytus defektus, turėjo procesinę teisę jiems pareikšti reikalavimą atlyginti jų, anot apeliantės, neteisėtais veiksmais padarytą žalą, tačiau jų civilinė atsakomybė nėra solidari.

52.3.                      Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ne tik UAB „Rivalita“ solidariosios atsakomybės sąlygų, tačiau taip pat ir dalinės civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atliekant objekto rekonstrukcijos darbus darbo projekte numatyti stogo, vitrinų bei langų pakeitimai buvo derinami su E. K. įmone, ji žinojo apie statybos darbų atlikimo metu keičiamas kai kurias darbo projekte numatytas medžiagas ir detales. Šie pakeitimai visiškai atitiko apeliantės interesus. Tai patvirtina faktas, jog E. K. įmonė prašė architekto E. Ž. pagal pakeitimus pakoreguoti rekonstruojamo objekto darbo projekto sprendinius. Atsakovė UAB „Rivalita“ visą laiką bendradarbiavo su apeliante siekdama kuo greitesnio statybos darbų trūkumų ištaisymo. Šalių bendradarbiavimą liudija susirašinėjimas el. paštu.

52.4.                      Apeliantė taip ir neįrodė, kad UAB „Rivalita“ būtų rekomendavusi jai priimti nors vieną iš darbų, dėl kurių trūkumų šalinimo ji patyrė nurodytus tiesioginius nuostolius. Be to, skunde apeliantė nurodo, kad grindų įrengimo darbai buvo atlikti su trūkumais, dėl kurių ištaisymo statybos techninis prižiūrėtojas surašė defektinius aktus, taip pat užfiksavo durų nekokybiškumo faktą. Tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog UAB „Rivalita“ tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus bei fiksavo atliekamų rangos darbų trūkumus. Atsižvelgiant į tai, neegzistuoja priežastinis ryšys tarp apeliantės patirtų rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir atsakovės UAB „Rivalita“ veiksmų.

52.5.                      Teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl 372 510,11 Eur negautų pajamų priteisimo.  Teismo sprendimo grindžiamas net dviejų teismo ekspertų parengtų ekspertizės aktų išvadomis – eksperto S. S. parengto stomatologijos klinikos statybos darbų trūkumų ekspertizės akto išvadomis ir teismo eksperto K. A. ekonominės ekspertizės akto išvadomis. Be to, apeliantė taip ir nenurodė, kokie konkretūs statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai lėmė, kad ji patyrė išlaidas dėl statybos darbų trūkumų šalinimo.

52.6.                      Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra pakankamas tam jog būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, tik tuo atveju, jeigu žala nėra pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. UAB „Rivalita“, vykdydama rangovo atliekamų darbų statybos techninę priežiūrą, negalėjo užtikrinti, kad rangovas darbus atliks be trūkumų ir laiku. Statybos techninis prižiūrėtojas pagal teisės aktų jam suteikiamus įgaliojimus gali tik fiksuoti rangovo atliekamų statybos darbų defektus, tačiau objektyviai neturi galimybių priversti rangovą prievartinėmis priemonėmis statybos darbus atlikti be trūkumų ir nustatytais grafikais. Užsakovo tiesioginių nuostolių dėl rangovo atliktų statybos darbų defektų šalinimo atsiradimas nėra niekaip susijęs su statybos techninio prižiūrėtojo veiksmais ar neveikimu, nes tokie nuostoliai užsakovui gali atsirasti tiek techniniam prižiūrėtojui tinkamai vykdant savo pareigas, tiek ir jas atliekant netinkamai.

52.7.                      Priežastinis ryšys tarp apeliantės nurodomų atsakovės UAB „Rivalita“ neteisėtų veiksmų ir deklaruojamų negautų pajamų yra aiškiai nutolęs, kadangi apeliantė dėl savo pačios neveiklumo vis tiek iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos, nebūtų galėjusi teisėtai naudotis rekonstruotomis patalpomis, nes nebuvo tinkamai įforminusi statybos darbų užbaigimo procedūros.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl vienašalių darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais

54.       Nustatyta, kad tarp ieškovės (rangovės) UAB „VIKSTATA“ ir atsakovės E. K. įmonės (užsakovės) 2015 m. birželio 2 d. buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2015 m. spalio 31 d. atlikti stomatologijos klinikos, esančios Baltų pr. 49A, Kaune, rekonstrukciją pagal atsakovės pridedamą sąmatą ir pateiktą techninį projektą, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti (darbų kaina – 283 000 Eur).

55.       Ieškovė UAB „VIKSTATA“ 2016 m. sausio 29 d. išrašė ir pateikė atsakovei atliktų darbų aktus: Nr. 1-3, Nr. 1-4, S002-A001, S010-A002, S009-A006, S005-A007, S004-A006 (sutartiniai darbai) ir papildomų darbų aktus: Nr. 1 – vėdinimo papildomi darbai, Nr. 2 – papildomas kondicionierius, Nr. 1-3 – kompiuterinis telefoninis tinklas, Nr. 1-3 – signalizacija, Nr. 1 – sienų plytelių klijavimo darbai, A001 – naujų grindų įrengimas 125 m2, A001 – grindų aptaisymas PVC danga, Nr. 2 – laiptai ir papildomi darbai, Nr. 2 – papildomi lubų darbai, Nr. 1 – stiklo pertvara, laminuotų stiklų montavimo darbai, A001 – tvorelės įrengimas, A002 – seno stogo hidroizoliacijos darbai. Nurodytų atliktų darbų aktų, kurių pagrindu ieškovė reikalauja iš atsakovės sumokėti 42 264,88 Eur skolą už atliktus darbus (14 031,10 Eur darbai pagal sutartį ir 28 233,78 Eur papildomi darbai), atsakovė nepasirašė, nenurodydama nepasirašymo priežasčių, todėl 2016 m. vasario 26 d. ieškovė UAB „VIKSTATA“ juos pasirašė vienašališkai.

56.       Taigi ieškovė 2016 m. vasario 26 d. vienašališkai pasirašytais darbų priėmimo-perdavimo aktais grindė savo ieškinio reikalavimo dalį dėl 42 264,88 Eur skolos priteisimo, o atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad atsisakė priimti darbus ir už juos sumokėti, kadangi darbai buvo atlikti su trūkumais, kurie nebuvo ieškovės (rangovės) tinkamai pašalinti. Atsižvelgdama į tai, atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2016 m. vasario 26 d. ieškovės vienašališkai pasirašytus darbų priėmimo-perdavimo aktus.

57.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus, kadangi nustatyti darbų defektai netrukdė objekto naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti aktus negaliojančiais atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai yra galiojantys, atsakovė yra pareiškusi priešieškinį dėl žalos, kuri atsirado dėl darbų trūkumų, sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja sumokėti 14 031,10 Eur už atliktus darbus. Tačiau teismas laikė nepagrįstu ieškovės reikalavimą dėl papildomų darbų apmokėjimo (28 233,78 Eur), išskyrus dėl naujų grindų įrengimo (5 097,73 Eur), kadangi tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo atlikti papildomus darbus, išskyrus 2015 m. gruodžio 22 d. papildomą susitarimą, kuriuo susitarta, jog atsakovė papildomai apmokės ieškovei už grindų defektų taisymą.

58.       Apeliaciniame skunde atsakovė E. K. įmonė su teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad pasinaudodama rangos sutartimi jai suteikiama teise priėmė sprendimą ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų nepasirašyti ir už juos nemokėti. Ieškovės pateiktų aktų pasirašymas, esant darbų defektams, galėtų būti vertinamas ir traktuojamas kaip atsakovės išreikšta valia ir / ar sutikimas priimti šiuos darbus su trūkumais, kas visiškai neatitiktų tikrosios sutarties šalių valios šių darbų priėmimo tikslu ir netgi eliminuotų bet kokią atsakovės teisę vėliau reikalauti iš ieškovės nuostolių, susijusių su šių darbų trūkumų (defektų) šalinimu, atlyginimo.

59.       Pagal teisinį reglamentavimą, rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus.

60.       Įstatymo nuostata (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

61.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė E. K. įmonė atsisakė pasirašyti ir priimti ieškovės atliktus darbus iš esmės dėl trūkumų, kurie buvo nustatyti 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 1 d. bei 2016 m. vasario 3 d. techninio prižiūrėtojo surašytuose defektiniuose aktuose. Pagal bylos duomenis, defektiniuose aktuose nurodytus darbų trūkumus (neužtaisytos angos cokolyje, nenudažytos fasade esančios grotelės, neužsandarint durų apačia, nenuvalyti vamzdžiai, kreivai sudėtos laiptų pakopos ir daug kitų) ieškovė iš esmės pripažino ir įsipareigojo juos pašalinti. Iš 2016 m. vasario 4 d. UAB „VKSTATA“ atsakymo į pateiktą defektų aktą, taip pat iš tarp rangos sutarties šalių vykusio bendravimo raštu matyti, kad dalį darbų defektų ieškovė pašalino, dėl kitų darbų defektų šalinimo buvo nustatomas defektų šalinimo grafikas. Byloje esantys antstolės R. P. 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad ieškovė iki atsakovės inicijuoto vienašalio statybos rangos sutarties nutraukimo visų darbų defektų nepašalino. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma virš šimto skirtingų darbų defektų (nenuimtas elektros laidų kanalas, lubų profiliai ištepti dažais, linoleumo grindų pjūviai užtepti silikonu, kt.), kuriuos atlikdama rangos darbus padarė ieškovė.

62.       Kaip minėta, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodomos atsisakymo priežastys priimti atsakovės atliktus darbus nepateko į įstatyme numatytas išimtis. Pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertimu, defektiniuose aktuose nurodomi trūkumai nėra tokie, kurių atsakovė, esant ieškovės atsisakymui, negalėjo pašalinti pati (pasitelkdama trečiuosius asmenis). Pažymėtina ir tai, kad dalis darbų, kuriuos ieškovė ginčijamais aktais perdavė, nėra susiję su defektiniuose aktuose ar antstolės protokoluose konstatuotais darbų trūkumais (pvz. defektiniuose aktuose nėra konstatuoti atliktų darbų aktu Nr. S002 – A001 perduotų įžeminimo revizijos dėžės montavimo defektai ir pan.).

63.       Pagal CK 6.662 straipsnio 1 punktą, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija atsakovės E. K. įmonės apeliacinio skundo argumentus, kad atliktų darbų aktų pasirašymas paneigtų bet kokią atsakovės teisę vėliau reikalauti iš ieškovės nuostolių atlyginimo, susijusių su šių darbų trūkumų šalinimu, laiko nepagrįstais, kadangi atsakovė galėjo priimti darbus su išlygomis, t. y. nurodyti nepašalintus defektus. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su statybos rangos sutartyje jai įtvirtinta teise tam tikrose situacijose nepasirašyti darbų perdavimo aktų ir nepamokėti už darbus, nagrinėjamu atveju vertintinas tik kaip faktinis atsikirtimų į rangovės ieškinį pagrindas, tačiau tokio pobūdžio sutartinė sąlyga negali eliminuoti jos pareigos atsiskaityti su ieškove pagal šios vienašališkai pasirašytus aktus, atitinkamai pati savaime neleidžia pripažinti vienašalius darbų perdavimo aktus negaliojančiais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-134-464/2017 54 punktą).

64.       CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

65.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė priešieškiniu atsikirsdama į ieškovės ieškinio reikalavimus (nesutikdama apmokėti vienašalių darbų perdavimo aktų dėl nustatytų darbų trūkumų) tuo pačiu iš esmės prašė taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. esant darbų defektams, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Nepaisant to, kad byloje yra duomenų, kurie patvirtina daugiau nei šimto ieškovės padarytų ir nepašalintų defektų faktą (antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai), tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kokia yra visų nustatytų defektų pašalinimo vertė, t. y. atsakovė (užsakovė) bylos nagrinėjimo metu neįrodė visų būtinų CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygų. Atsakovė, siekdama sumažinti ieškovės vienašališkai pasirašytais aktais perduotų darbų kainą, turėjo pagrįsti, kad konstatuotų defektų šalinimo išlaidų vertė atitinka aktuose nurodytą kainą.

66.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė priešieškiniu taip pat prašė solidariai priteisti iš ieškovės UAB „VIKSTATA“ ir atsakovių pagal priešieškinį UAB „Rivalita“, UAB „Studija Archispektras“ 16 465,18 Eur nuostolių atlyginimą. Kaip šio reikalavimo pagrindą atsakovė nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro išlaidos dėl atliktų darbų trūkumų (defektų) taisymo ir neatliktų darbų užbaigimo, t. y. 3 122,68 Eur dydžio išlaidos už PVC dangos klojimo, grindų įrengimo ir grindų dangos paklojimo darbus pagal su UAB „Dubingiai“ ir UAB „Inketra“ sudarytas sutartis; 4 614,00 Eur dydžio išlaidos už pirmo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, įrengimo, antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo darbus, pagal su G. V. sudarytą statybos subrangos sutartį; 1 483,99 Eur dydžio išlaidos už langų reguliavimo ir perkaustymo darbus, durų stabdžių sudėjimo darbus, fasado tvarkymo darbus, pagal su UAB „Langvila“ sudarytą produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį; 7 244,51 Eur dydžio išlaidos už naujų durų įsigijimui pagal su UAB „Saloža“ sudarytą sutartį. 

67.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės E. K. įmonės priešieškinio reikalavimus, konstatuoja, kad atsakovė realiai siekė pasinaudoti dviem būdais apginti savo teises – atliktų darbų kainos sumažinimu (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir teise reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, yra konstatavęs, kad šie du teisių gynimo būdai yra alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu, o ta aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, kad už juos nereikia apmokėti; užsakovas savo teises ginti gali reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius.

68.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus: Nr. 1-3, Nr. 1-4, S002-A001, S010-A002, S009-A006, S005-A007, S004-A006, kuriais ieškovė grindė savo ieškinio reikalavimą priteisti 14 031,10 Eur už atliktus pagrindinius darbus. Nurodyta 14 031,10 Eur suma pirmosios instancijos teismo iš atsakovės E. K. įmonės ieškovei taip pat priteista pagrįstai, kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog yra pagrindas mažinti atliktų darbų kainą, be to, pasirinko alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą – dėl dalies defektų reikalauti nuostolių atlyginimo. Atskirai pažymėtina, kad ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės E. K. įmonės skolą dalį sudarė ir prašymas priteisti 23 357,50 Eur sumą, kuri buvo sulaikyta kiekvieno aktavimo metu. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčas dėl šios sumos. Įvertinus šioje nutarties dalyje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė neįrodė, jog yra pagrindas mažinti darbų kainą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turi teisę į sulaikytų sumų atlyginimą (išskyrus priteistinų sumų mažinimą dėl sutarties kainos viršijimo), pripažintina pagrįsta.

Dėl atsiskaitymo už papildomai atliktus darbus ir sutartyje numatytos kainos viršijimo

69.       Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu ieškovės reikalavimą dėl papildomų darbų apmokėjimo (28 233,78 Eur) pagal papildomų darbų aktus: Nr. 1 – vėdinimo papildomi darbai, Nr. 2 – papildomas kondicionierius, Nr. 1-3 – kompiuterinis telefoninis tinklas, Nr. 1-3 – signalizacija, Nr. 1 – sienų plytelių klijavimo darbai, A001 – grindų aptaisymas PVC danga, Nr. 2 – laiptai ir papildomi darbai, Nr. 2 – papildomi lubų darbai, Nr. 1 – stiklo pertvara, laminuotų stiklų montavimo darbai, A001 – tvorelės įrengimas, A002 – seno stogo hidroizoliacijos darbai, išskyrus dėl naujų grindų įrengimo (5 097,73 Eur) pagal papildomų darbų aktą Nr. A001 – naujų grindų įrengimas 125 m2. 

70.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog vien tai, kad ji atliko tokius papildomus darbus, kurie nėra numatyti normatyviniuose statybos dokumentuose, ir kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (papildomi vėdinimo darbai, papildomas kondicionierius, kompiuterinis telefoninis tinklas, signalizacija, sienų plytelių klijavimo darbai, laiptai, stiklo pertvara ir kt.), savaime nėra pagrindas atsakovei (užsakovei) atsisakyti mokėti už šiuo darbus. Ieškovės teigimu nurodytų darbų kaina turėjo būti padidinta sutarties kaina, be to, su atsakovės vadove E. K. dėl nurodytų darbų buvo tartasi žodžiu. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad pagal 2015 m. gruodžio 22 d. papildomą susitarimą atsakovei (užsakovei) atsirado pareiga apmokėti už grindų defektų šalinimo darbus pagal papildomų darbų aktą Nr. A001 – naujų grindų įrengimas 125 m2 (5 097,73 Eur), neįvertino, kad nurodytas papildomas susitarimas apėmė ir atsiskaitymą pagal papildomų darbų aktą Nr. A001 – grindų aptaisymas PVC danga (6 195,62 Eur).

71.       Apeliaciniame skunde ieškovė kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo išvadą sumažinti  priteistiną sumą, kadangi ji kartu su atsakovės (užsakovės) jau sumokėta suma viršiją bendrą rangos sutarties kainą (283 000 Eur). Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad bendra rangos sutarties kaina buvo viršyta dėl papildomai atliktų darbų, kurie nebuvo numatyti rangos sutartyje, tačiau atsakovė turėjo (turi) pareigą už juos atsiskaityti.

72.       Tuo tarpu atsakovė E. K. įmonė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta priteisti ieškovei 5 097,73 Eur už atliktus papildomus darbus (naujų grindų įrengimą) prieštarauja teismo sprendimo daliai, kuria atsakovei buvo priteistos 3 122,68 Eur dydžio išlaidos, kurios, kaip nurodyta teismo sprendimo motyvuose, atsirado dėl ieškovės netinkamai (atsainiai) atliktų grindų įrengimo darbų.

73.       Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė ją keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Iš esmės tai yra imperatyvusis įstatymo reikalavimas, drausminantis sutarties šalis bei užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą.

74.       Pagal tarp užsakovės E. K. įmonės ir rangovės UAB „VIKSTATA“ 2015 m. balandžio 2 d. sudarytos rangos sutarties nuostatas, visų darbų kaina yra 283 000 Eur (sutarties 2.2 punktas), kuri negali būti keičiama be išankstinio raštiško užsakovo susitarimo (sutarties 2.3 ir 3.3 punktai). Užsakovas turi teisę sumažinti ar padidinti rangovo pagal sutartį atliekamų darbų apimtis, keisti projekte nurodytas medžiagas ar įrengimus iš anksto raštu pranešęs apie tai rangovui (sutarties 3.7 punktas). Poreikis papildomiems darbams pagal šią sutartį gali atsirasti tik dėl esminių projektų pakeitimų. Dėl tokių darbų šalys turi susitarti raštu, juos detalizuojant, nustatant jų kainą bei šių darbų įtaką galutiniam darbų atlikimo terminui. Jei rangovas darbus atlieka nesuderinęs raštu su užsakovu, tokius veiksmus jis atlieka savo rizika ir reikalauti atlyginti papildomai už šiuos darbus neturi teisės (sutarties 3.8 punktas).

75.       Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovė neginčija aplinkybės, kad dėl papildomų darbų nebuvo tartasi rangos sutartyje ar kitais atskirais rašytiniais susitarimais (išskyrus 2015 m. gruodžio 22 d. papildomą susitarimą), tačiau teigia, kad šiuo atveju galioja ir žodiniai susitarimai. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo teiginiais neturi pagrindo sutikti, kadangi pagal aukščiau išvardintas rangos sutarties nuostatas, visi papildomi darbai, įskaitant kainos didėjimą, tarp sutarties šalių turėjo būti aptariami raštu. Ir nors atsakovės atstovė E. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad galimai yra pritarusi ieškovės ankstesniu laikotarpiu atliktiems papildomiems darbams, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė buvo pritarusi ir būtent šiems, t. y. byloje ginčijamiems darbams. Ieškovė, būdama verslininkė (savo srities profesionalė), žinodama rangos sutarties nuostatas, net ir esant atsakovės žodiniam pritarimui, turėjo teisę (galimybę) reikalauti, kad visi žodiniai susitarimai dėl papildomų darbų būtų fiksuojami raštu. To nepadariusi ieškovė prisiėmė riziką, kad už žodžiu sutartus papildomus darbus nebus atlyginta, kaip tai numato sutarties 3.8 punktas.

76.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jos reikalavimas apmokėti už papildomus darbus iš esmės yra reikalavimas atsiskaityti už atsakovei pateiktas prekes ir įrangą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo sutartinius teisinius santykius dėl papildomų darbų – vietoje rangos turėjo būti pripažinti pirkimo-pardavimo teisiniais santykiai.

77.       Nurodytą ieškovės apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu. CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių taikyti CK 6.645 straipsnio 4 dalį, kadangi papildomai darbai buvo atliekami rangos sutarties vykdymo laikotarpiu ir sudarė rekonstruojamo pastato visumą. Nesant ginčo, kad ieškovę ir E. K. įmonę siejo rangos teisiniai santykiai, taip pat ieškovei nepateikus duomenų, kad šalys ir anksčiau buvo sudariusios pirkimo-pardavimo sutartis, nėra pagrindo papildomus darbus dirbtinai išskirti iš rangos teisinių santykių konteksto ir juos kvalifikuoti kitaip.

78.       Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu skaičiavimu (priteistinos sumos mažinimu), kadangi ieškovei jau sumokėta (248 468,89 Eur) ir priteistina suma negali viršyti rangos sutarties kainos (283 000 Eur). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad užsakovės jau sumokėta suma yra bendra suma ir už darbus, atliktus pagal sutartį, ir už atskirai nesutartus papildomus darbus, tačiau nenurodoma už kokius būtent darbus buvo sumokėta, todėl šie argumentai laikomi deklaratyviais.

79.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovė nepagrįstai prašė priteisti 6 195,62 Eur pagal papildomų darbų aktą Nr. A001 – grindų aptaisymas PVC danga, nepaisant to, kad teismas pripažino, jog atsakovė buvo sudariusi papildomą rašytinį susitarimą dėl grindų defektų šalinimo. Pažymėtina, kad papildomų darbų aktu Nr. A001 – naujų grindų įrengimas 125 m2 (5 097,73 Eur) ieškovė atliko darbus – demontavo pagal pirminį sprendinį įrengtas grindis (grindų konstrukciją iš mineralinės vatos ir išlyginamojo sluoksnio) ir įrengė naują grindų pagrindą pagal statybos dalyvių sutartą naują sprendinį (grindų konstrukciją iš medienos skiedrų plokščių). Tuo tarpu pagal papildomų darbų aktą Nr. A001 – grindų aptaisymas PVC danga (6 195,62 Eur) buvo atliekami grindų apdailos darbai – ant medinės grindų konstrukcijos buvo klijuojamos PVC plytelės ir ruloninė danga, dedamos grindjuostės. Byloje esant duomenų, kad PVC danga ieškovės buvo įrengta (suklijuota) netinkamai ir esant atsakovės E. K. įmonės priešpriešiniam reikalavimui atlyginti patirtus nuostolius už šiuos netinkamai atliktus darbus (grindų dangą iš naujo paklojo  UAB „Dubingiai“ ir UAB „Inketra“), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 6 195,62 Eur priteisimo pagal papildomų darbų aktą.

80.       Tais pačiais argumentais apeliacinės instancijos teismas paneigia ir atsakovės E. K. įmonės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys yra prieštaringos. Pažymėtina, kad byloje buvo konstatuoti ieškovės atliktų darbų – PVC dangos klojimo defektai, o ne iš naujo įrengto grindų pagrindo – grindų konstrukcijos iš medienos skiedrų plokščių defektai. Iš atsakovės atliktų mokėjimų UAB „Dubingiai“ ir UAB „Inketra“ matyti, kad buvo mokama už PVC ir kiliminės dangos paklojimą, o ne už medinių grindų konstrukcijų tvarkymą. Taigi esant tarp rangovės ir užsakovės sudarytam 2015 m. gruodžio 22 d. papildomam susitarimui, kuriuo iš esmės buvo susitarta pakeisti pirminį grindų konstrukcijos sprendinį nauju, ir užsakovei sutikus už šiuos darbus sumokėti, pirmosios instancijos teismas, nesant duomenų, kad nauja grindų konstrukcija buvo įrengta netinkamai, pagrįstai pripažino ieškovės teisę gauti apmokėjimą pagal papildomų darbų aktą Nr. A001 – naujų grindų įrengimas 125 m2.

Dėl užsakovės 16 465,18 Eur nuostolių atlyginimo

81.       Minėta, kad atsakovė E. K. įmonė priešieškiniu prašė solidariai priteisti iš ieškovės UAB „VIKSTATA“ ir atsakovių pagal priešieškinį UAB „Rivalita“, UAB „Studija Archispektras“ 16 465,18 Eur nuostolių atlyginimą. Kaip šio reikalavimo pagrindą atsakovė nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro išlaidos dėl atliktų darbų trūkumų (defektų) taisymo ir neatliktų darbų užbaigimo, t. y. 3 122,68 Eur dydžio išlaidos už PVC dangos klojimo, grindų įrengimo ir grindų dangos paklojimo darbus pagal su UAB „Dubingiai“ ir UAB „Inketra“ sudarytas sutartis; 4 614,00 Eur dydžio išlaidos už pirmo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, įrengimo, antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo darbus, pagal su G. V. sudarytą statybos subrangos sutartį; 1 483,99 Eur dydžio išlaidos už langų reguliavimo ir perkaustymo darbus, durų stabdžių sudėjimo darbus, fasado tvarkymo darbus, pagal su UAB „Langvila“ sudarytą produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį; 7 244,51 Eur dydžio išlaidos už naujų durų įsigijimui pagal su UAB „Saloža“ sudarytą sutartį.

82.       Pirmosios instancijos teismas šią priešieškinio dalį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei E. K. įmonei iš ieškovės UAB „VIKSTATA“ 3 122,68 Eur dydžio išlaidos už PVC dangos klojimo, grindų įrengimo ir grindų dangos paklojimo darbus ir 1 483,99 Eur dydžio išlaidos už langų reguliavimo ir perkaustymo darbus, durų stabdžių sudėjimo darbus, fasado tvarkymo darbus. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė nekokybiškai atliko šiuos darbus, todėl atsakovė (užsakovė) turi teisę į nuostolių, kuriuos patyrė sumokėdama tretiesiems asmenims už šių darbų trūkumų šalinimą, atlyginimą. 

83.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog danga turi tokių trūkumų, kurie trukdo ją tinkamai naudoti pagal paskirtį. Be to, pasak ieškovės, atsakovės pirkta kiliminė danga nebuvo numatyta techniniame ar darbo projekte ir šalių suderintose sąmatose. Už langų reguliavimo ir kitus darbus reikalaujama suma bylos nagrinėjimo metu atsakovės taip pat nebuvo įrodyta, kadangi iš atsakovės pateiktos sutarties matyti, kad darbai buvo įvertinti 705 Eur su PVM, o ne daugiau kaip dvigubai didesne 1 483,99 Eur suma, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė.

84.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

85.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kadangi kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad ginčijami darbai buvo atlikti nekokybiškai. Nurodytų darbų defektai buvo nustatyti defektinių darbų aktuose, taip pat antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Juose konstatuota, kad PVC grindų danga yra subraižyta, neprilipusi prie pagrindo, dangos suvirinimo siūlės nekokybiškos, šios išvados pagrįstos ir fotonuotraukomis. Pažymėtina, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi šiuo atveju išvardinti defektai ne tik paneigė PVC dangos estetinę funkciją, bet ir sudarė nepatogumus ją naudoti pagal pagrindę paskirtį. Aplinkybė, kad tretieji asmenys dalį grindų uždengė PVC, o kitą dalį kilimine danga, nėra reikšminga, kadangi atsakovė galėjo defektų šalinimą pasirinkti ir alternatyviais būdais.

86.       Darbų, kuriais buvo atliekamas langų ir durų montavimas, ir pastato fasado darbų defektai yra užfiksuoti minėtuose defektinių darbų aktuose, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Šių darbų defektai byloje nėra paneigti, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė (užsakovė) už defektų šalinimą sumokėjo daugiau nei buvo sutarta su trečiuoju asmeniu UAB „Langvila“, yra nepagrįsti. Nustatyta, kad  UAB „Langvila“ komerciniame pasiūlyme užsakymo kaina yra 705,90 Eur. Tarp UAB „Langvila“ ir E. K. įmonės sudarytoje 2016 m. balandžio 1 d. sutartyje nustatyta, kad sutarties objekto kaina – medžiagų kiekiai bei darbo dienos aktuojamos pagal faktą, remiantis priede pateiktomis kainomis. Taigi UAB „Langvila“, atlikusi nurodytus darbus, pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras už faktiškai atliktus darbus. Tuo tarpu ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, kad darbai pagal šias sąskaitas nebuvo atlikti ar kainavo mažiau.

87.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinio dalį dėl 4 614,00 Eur dydžio išlaidų už pirmo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, įrengimo, antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo darbus priteisimo, taip pat priešieškinio dalį dėl 7 244,51 Eur išlaidų už naujų durų įsigijimą priteisimo, nurodė, kad rangos sutartimi nebuvo susitarta dėl tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia įrengimo. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo ant sienų darbai nėra nustatyti, kaip defektiniai (neatlikti darbai), o atsakovė nepateikė įrodymų tam patvirtinti. Be to, ieškovė nėra atsakinga už atsakovės (užsakovės) patirtas papildomas išlaidas dėl naujų durų įsigijimo, nes nėra nustatyta, jog ieškovė įstatė duris nesuderinusi su atsakove. Tuo tarpu nustačius, kad rangovė tinkamai, esant užsakovės sutikimui, atliko darbą, nėra pagrindo spręsti, jog dėl šių išlaidų yra atsakingi projektuotojas ar techninis prižiūrėtojas.

88.       Apeliaciniame skunde atsakovė E. K. įmonė nurodo, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo atlikti stomatologijos klinikos rekonstrukciją tiek pagal pridedamą sąmatą, tiek ir pagal techninio projekto, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis, sprendinius. Techninio projekto 11 dalyje buvo suprojektuotas sanitarinis mazgas, pritaikytas žmonėms su negalia. 2015 m. UAB „Studija Archispektras“ paruošė pirmojo aukšto planą su VN (vandentiekio ir nuotėkų) sistema trečiam aukštui. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, įspėdama dėl negalimumo tinkamai vykdyti darbus pagal pateiktą techninį projektą. Tuo tarpu atsakovė UAB „Rivalita“, atlikdama rekonstruojamo objekto techninę priežiūrą ir matydama, kad ieškovė darbus vykdo pažeisdama techninio projekto sprendinius ir apie tai neinformuodama atsakovės, pažeidė ne tik statinio statybos techninės priežiūros sutartį, bet ir atitinkamų statinio techninės priežiūros darbų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

89.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama taikyti solidariąją atsakomybę rangovei UAB „VIKSTATA“, techniniam prižiūrėtojui UAB „Rivalita“ ir projektuotojai UAB „Studija Archispektras“, nepagrindė šio savo prašymo, nenurodė šių statybos dalyvių solidariosios atsakomybės atsiradimo pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju, statybos dalyvių atsakomybė kyla iš esmės skirtingais pagrindais, kadangi tarp šalių susiklostė skirtingi teisiniai santykiai, kurių prigimtis lemia ir akivaizdžiai nevienodo priežastinio ryšio tarp užsakovės, ieškovės (rangovo), projektuotojos ir techninio prižiūrėtojo veiksmų ir galimai atsiradusios žalos pobūdį, todėl visų statybos proceso dalyvių atsakomybė laikytina daline, o ne solidaria.

90.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad techninis prižiūrėtojas UAB „Rivalita“ pažeidė 2015 m. birželio 1 d. statinio statybos techninės priežiūros sutartimi ir teisės aktais jai numatytas pareigas informuoti užsakovę, kad atliekant statybos darbus nėra įgyvendinami techninio projekto sprendiniai – nėra atliekami tualeto neįgaliesiems darbai.

91.       Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 dalies 76 punktą, statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai.

92.       Pagal tarp užsakovės ir UAB „Rivalita“ 2015 m. birželio 1 d. sudarytos statinio statybos techninės priežiūros sutarties 4.5 punktą, statybos techninis prižiūrėtojas įsipareigoja reguliariai lankytis statybos objekte ir tikrinti, kad darbai būtų atliekami pagal objekto techninį projektą, laikantis darbų grafiko, kontroliuoti darbams naudojamų medžiagų ir įrengimų kokybę ir neleisti jų naudoti, jei jie neatitinka objekto techninio projekto, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomų reikalavimų. Sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreiptis į užsakovą, o jam pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo (4.9 punktas).

93.       Nurodytas teisinis reglamentavimas ir sutarties nuostatos leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė UAB „Rivalita“, kaip techninis prižiūrėtojas, turėjo sekti rangovės atliekamų statybos darbų eigos atitikimą odontologijos klinikos rekonstrukcijos projektui, kuriame buvo numatyta pirmame pastato aukšte įrengti tualetą neįgaliems asmenims. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės UAB „Rivalita“ pozicija, kad nesant sąmatose nurodytų darbų, t. y. rangovei ir užsakovei dėl jų faktiškai nesusitarus, atsakovė neturėjo pareigos vadovautis techninio projekto dalimi, kurioje buvo numatyti šie ginčo darbai. Pažymėtina, kad tokia atsakovės pozicija nepagrįstai susiaurina teisės aktuose numatytas techninio prižiūrėtojo funkcijas, prieštarauja techninės priežiūros paskirčiai – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą.

94.       Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (2 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (4 dalis).

95.       Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. birželio 1 d. statybos techninės priežiūros sutartyje atsakovei UAB „Rivalita“ yra numatyta atsakomybė tik dėl sutarties nutraukimo dėl nepateisinamų priežasčių (6.1 punktas). Taigi šalims konkrečiai nesusitarus dėl kitokio pobūdžio sutarties pažeidimų (netesybų), esant užsakovės reikalavimo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakomybes sąlygas, įskaitant žalą ir priežastinį ryšį.

96.       Šiuo atveju kaip žalą atsakovė įvardijo išlaidas, kurias sumokėjo už pirmo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, įrengimą, pagal su G. V. sudarytą statybos subrangos sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos išlaidos nelaikytinos atsakovės (užsakovės) patirta žala, kadangi techniniam prižiūrėtojui nustačius UAB „VIKSTATA“ vykdomų darbų neatitikimą techniniam projektui, užsakovei bet kokiu atveju būtų tekę mokėti už pirmo aukšto tualeto įrengimo darbus rangovei. Tuo tarpu atsakovė (užsakovė) neįrodinėjo, kad tualeto įrengimo darbus atliekant kitam rangovui, ji patyrė didesnes išlaidas nei būtų patyrusi tuos pačius darbus atliekant ieškovei UAB „VIKSTATA“. Taigi nesant visų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo prašomas užsakovės išlaidas priteisti iš techninio prižiūrėtojo net ir konstatavus jo neteisėtus veiksmus (neveikimą).

97.       Nurodytos aplinkybės (techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) konstatavimas, realios žalos nebuvimas), taip pat pirmosios instancijos teismo nustatyti ir apeliacinėje instancijoje neginčijami faktai, kad dėl pirmo aukšto tualeto darbų nebuvo susitarta rangos sutartyje (sąmatose), paneigia rangovės atsakomybę. Tuo tarpu projektuotojo civilinė atsakomybė šiuo aspektu atsakovės apeliaciniu skundu nėra ginčijama, todėl apie ją nepasisakytina.

98.       Apeliaciniame skunde atsakovė (užsakovė) taip pat pažymėjo, kad stomatologijos klinikos trečiame aukšte ieškovės įstatytos vidaus durys buvo itin nekokybiškos ir visiškai skyrėsi nuo kitų šioje klinikoje įstatytų vidaus durų. Durų nekokybiškumo faktas buvo fiksuotas ir techninio prižiūrėtojo. Tuo tarpu ieškovė UAB „VIKSTATA“ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad trečio aukšto durys buvo kokybiškos ir nebuvo pagrindo jas keisti. 

99.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ginčo duris įstatė 2015 m. gruodžio mėn., prieš tai gavusi  atsakovės pritarimą dėl tokio tipo durų įstatymo. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktas dokumentas su durų komplektacijos pasiūlymu, su kuriuo sutiko ir parašu patvirtino atsakovės (užsakovės) vadovė E. K.. 2016 m. sausio 16 d. nurodytus darbus atsakovė priėmė pagal atliktų darbų aktą Nr. S010-A001, pretenzijos akte nėra neužfiksuotos. 2016 m. sausio 27 d. atsakovė pareiškė pretenziją, nurodydama duris demontuoti, nes jos neanalogiškos pirmojo aukšto durims. 2016 m. vasario 17 d. atsakovė užsakė kitas duris, kurias pagamino UAB „Saloža“ ir pateikė 2016 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui (7 244,51 Eur).

100.       Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

101.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nėra atsakinga už atsakovės patirtas papildomas išlaidas, nes ieškovė įstatė duris esant atsakovės (užsakovės) pritarimui. Be to, atsakovė (užsakovė) nurodytus darbus priėmė, dėl jų nereiškė pretenzijų, todėl neturi pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo, kurie susidarė dėl naujų (kitokio tipo) durų įstatymo. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės įstatytos durys buvo itin nekokybiškos ir visiškai skyrėsi nuo kitų šioje klinikoje įstatytų vidaus durų, t. y. atsakovė (užsakovė) teigia, kad trūkumai buvo akivaizdūs, tačiau nepaaiškino aplinkybių kodėl, jos teigimu esant akivaizdiems trūkumams, nurodyti darbai buvo priimti be pretenzijų. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog trečiame aukšte buvo nesumontuotas dar vienos papildomos stiklinės priešdūminės durys, taip pat laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad pagal lokalinę sąmatą Nr. S010 trečiame aukšte buvo numatyta sumontuoti 6,3 m2 vidaus grūdinto stiklo duris (priešdūmines ir ugniai atsparias), 2 vnt. grūdinto stiklo priešdūmines duris su tarpine ir 1 vnt. ugniai atsparias duris. Būtent toks durų kiekis ir buvo perduotas užsakovei 2016 m. sausio 16 d. atliktų darbų aktu Nr. S010-A001, kuriame ieškovė pretenzijų nereiškė. Priešdūminių durų kiekio trūkumas nėra konstatuotas ir defektiniuose aktuose.

102.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės (užsakovės) priešieškinio reikalavimą dėl 7 244,51 Eur išlaidų už naujų durų įsigijimą priteisimo iš ieškovės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvadų dėl šio priešieškinio reikalavimo nepagrįstumo kitų statybos dalyvių atžvilgiu apeliaciniame skunde atsakovė (užsakovė) neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl jų atsakomybės nepasisako.

Dėl užsakovės negautų pajamų atlyginimo

103.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šią teisės normą, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). 

104.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

105.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės E. K. įmonės priešieškinio reikalavimą dėl negautų 372 510,11 Eur pajamų (negauto grynojo pelno) priteisimo, konstatavo, kad papildomu susitarimu buvo susitarta, jog galutinis darbų užbaigimo terminas yra 2016 m. sausio 31 d, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo prašyti negautų pajamų dar nepasibaigus statybų terminui. Teismas nustatė, kad rekonstruotomis trečio aukšto patalpomis ir šiuo metu negalima teisėtai naudotis, o byloje nėra duomenų, jog objekto statybos užbaigimo aktas negautas (negaunamas) būtent dėl kurio nors iš statybos dalyvių veiksmų / neveikimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad defektiniuose aktuose atsakovės (užsakovės) nurodyti statybos darbų trūkumai netrukdė objekto naudoti pagal paskirtį. Nustatyti trūkumai buvo neesminiai, juos ieškovė taisė, todėl atsakovė (užsakovė) galėjo pradėti įgyvendinti savo, kaip statytojos, teises, įteisinant pastatą, ir teisėtai pradėti vykdyti veiklą. Ieškovei (rangovei) netinkamai taisant darbų trūkumus, atsakovė turėjo teisę juos taisyti savo lėšomis, išieškant šias sumas iš ieškovės.

106.       Apeliaciniame skunde E. K. įmonė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad kokybiniai reikalavimai rekonstruojam objektui buvo nurodyti techniniame projekte, kuriame ir buvo detalizuojami visi rekonstruojamo objekto sprendiniai ir reikalavimai tam, kad atlikus šio objekto rekonstrukciją, pastatas galėtų būti naudojamas pagal jo paskirtį, t. y. teikti odontologines-chirurgines paslaugas. Todėl esant šių darbų trūkumų ne pats pastato naudojimas, bet pastato naudojimas pagal paskirtį (teikti odontologines-chirurgines paslaugas) nebuvo galimas. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad papildomas susitarimas dėl rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pratęsimo buvo pasirašytas dėl projektuotojo UAB „Studija Archispektras“ kaltės, todėl užsakovė dėl šių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, negalėjo gauti jokio grynojo pelno iš savo veiklos. Pasak apeliantės, teismo išvadas, kad rekonstruotomis trečio aukšto patalpomis ir šiuo metu negalima teisėtai naudotis, paneigia kiti bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2016 m. birželio 29 d. išduotas leidimas-higienos pasas, kurio pagrindu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras suteikė atsakovei teisę vykdyti veiklą rekonstruoto pastato trečio aukšto patalpose.

107.       Teisėjų kolegija šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir sprendžia, kad teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo.

108.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalis, numato, kad rekonstruoto ypatingo ar neypatingo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti tik gavus statybos užbaigimo aktą nei įregistravus statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Byloje esantis 2018 m. kovo 22 d. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas patvirtina, kad užsakovė iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos nebuvo įforminusi statybos užbaigimo akto savo rekonstruojamam pastatui, esančiam Baltų pr. 49A, Kaune.

109.       Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu patvirtintų leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad leidimas-higienos pasas liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Taigi leidimas-higienos pasas patvirtina, jog patalpose esančios sąlygos ūkinei komercinei veiklai vykdyti neprieštarauja visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams, tačiau jis nepatvirtina, kad statytojas šiomis patalpomis gali teisėtai naudotis.

110.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad rekonstruotomis trečio aukšto patalpomis ir šiuo metu negalima teisėtai naudotis, o byloje nėra duomenų, jog objekto statybos užbaigimo aktas negautas (negaunamas) būtent dėl kurio nors iš statybos dalyvių veiksmų (neveikimo). Pažymėtina, kad rangovės padaryti defektai, kurie užfiksuoti nutartyje minėtuose defektiniuose aktuose, teismo eksperto S. S. 2017 m. sausio 19 d. ekspertizės aktu buvo pripažinti kaip nepažeidžiantys esminių statinio reikalavimų, todėl nebuvo kliūtis statybos darbų rezultatą naudoti pagal paskirtį, t. y. įteisinti jo baigtumą. Be to, rangovo atliktų darbų trūkumai (defektai) pagal savo pobūdį (neišimti laikini elektros kabeliai, neužtaisytos angos, netolygiai priglausti skardos lankstiniai prie trinkelių, nesutvarkyta teritorija aplink pastatą ir kt.) galėjo būti greitai pašalinti pačios užsakovės (jos pasitelktų trečiųjų asmenų), todėl negalėjo turėti esminės reikšmės užsakovės veiklos vykdymo pradžiai. Be to, užsakovė darbų eigoje keitė užduotis ir sprendinius, užsakė papildomus darbus, ribojo rangovės darbuotojų, kurie šalino trūkumus, skaičių, todėl laikytina, kad statybos darbų vėlavimas ir gal būt negautas grynasis pelnas buvo sąlygotas ir pačios užsakovės veiksmų.

111.       Rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (nutarties 85 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi rangos sutarties ir ją detalizuojančių priedų turinį, neturi pagrindo spręsti, kad rangos sutarties šalys buvo susitarusios dėl ypatingų (tik tam objektui būdingų) kokybinių reikalavimų. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad specifiniai reikalavimai rekonstruojant objektą turėjo būti aiškiai aptarti sutartyje, nes tai galėjo turėti įtakos darbų kainai. Vien sutarties nuostata, kurioje nurodyta, kad užsakovei yra reikalingas tik tinkamai atlikti darbų rezultatas, neleidžia teigti, kad buvo susitarta dėl aukštesnių kokybės standartų. Svarbu ir tai, kad patys darbų defektai pagal savo pobūdį yra įprasti visoms statyboms (nesureguliuoti langai, subraižyta danga ir kt.), todėl skundo argumentai, kad esant statybos darbų trūkumams ne pats pastato naudojimas, bet pastato naudojimas pagal paskirtį (teikti odontologines-chirurgines paslaugas) nebuvo galimas, laikytini tik deklaratyviais.

112.       Grindų konstrukcijoje atsiradę mikro įtrūkimai, dėl kurių buvo susitarta pratęsti viso rangos sutarties vykdymo terminą, ir kurie, atsakovės teigimu, yra projektuotojo UAB „Studija Archispektras“ netinkamai atliktų sutartinių įsipareigojimų pasekmė, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovės (užsakovės) negautų pajamų atlyginimo. Pažymėtina, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad užsakovė nepagrįstai pareikalavo pakeisti pirminį projektuotojo grindų konstrukcijos sprendinį, nes grindų eksploatacijai mikro įtrūkimai nebūtų turėję įtakos. Šią aplinkybę patvirtina teismo eksperto J. R. išvada, rangovės, techninio prižiūrėtojo, tiekėjo, projektuotojo architekto ir konstruktoriaus, išvados. Pažymėtina, kad šie duomenis paneigia užsakovės į bylą pateiktą eksperto V. Š. išvadą, kurioje nurodyta, kad buvo pasirinkta netinkama grindų konstrukcija. Atkreiptinas dėmesys, kad pastarojo eksperto išvada yra neišsami, joje nebuvo vertinta grindų konstrukcijai panaudotos mineralinės vatos eksploatacinių savybių deklaracija ir „KNAUF“ reikalavimai grindų konstrukcijoje naudojamai mineralinei vatai, kurie patvirtina parinktos mineralinės vatos tinkamumą grindų konstrukcijos įrengimui. 

113.       Nustačius, kad atsakovės (užsakovės) nurodomi grindų mikro įtrūkimai neturėjo įtakos rekonstruojamo statinio savybėms ir iš esmės buvo leistini pagal statybos techninį reglamentą STR „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, taip pat įvertinus aplinkybę, kad užsakovė pati nusprendė keisti šį projektinį sprendinį, už papildomų darbų atlikimą pagal atskirą susitarimą apmokėdama rangovei, darytina išvada, kad projektinio sprendinio keitimo aplinkybė nėra susijusi su statybos dalyvių veiksmais ar neveikimu.

Dėl bylos procesinės baigties

114.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

115.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

116.       Apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „Rivalita“ patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliantės E. K. įmonės apeliacinį skundą parengimą; atsakovė UAB „Studija Archispektras“ patyrė 1 179,75 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą; trečiasis asmuo Millenium Insurance Company Limited patyrė 1 600 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atsakovės E. K. įmonės apeliacinį skundą parengimu; atsakovė E. K. įmonė patyrė 1 694 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, 968 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškovės UAB „VIKSTATA“ apeliacinį skundą parengimą.

117.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai pripažinti nepagrįstais, iš atsakovės E. K. įmonės priteistinos: atsakovės UAB „Rivalita“ patirtos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos; atsakovės UAB „Studija Archispektras“ pusė patirtų išlaidų – 589,88 Eur ir trečiojo asmens Millenium Insurance Company Limited 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovės UAB „VIKSTATA“ priteistinos: atsakovės UAB „Studija Archispektras“ pusė patirtų išlaidų – 589,88 Eur; atsakovės E. K. įmonės 968 Eur išlaidos už atsiliepimo parengimą (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. K. įmonės, j. a. k. 135620962, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rivalita“ j. a. k. 300151763, 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Studija Archispektras“, j. a. k. 302553383, 589,88 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 88 ct), trečiajam asmeniui Millenium Insurance Company Limited, j. a. k. 82939, 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIKSTATA“, j. a. k. 161435139, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Studija Archispektras“, j. a. k. 302553383, 589,88 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 88 ct), atsakovei E. K. įmonei, j. a. k. 135620962, 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Egidija Tamošiūnienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Jūratė Varanauskaitė