Civilinė byla Nr. e2A-65-653/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13374-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.12.2.; 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio 49“ ieškinį atsakovams S. P. ir A. P. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Antakalnio 49“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. P. ir A. P., prašydama iškeldinti atsakovus su visais jų daiktais ir turtu iš negyvenamosios patalpos – kirpyklos, patalpos plane pažymėtos nuo 28-1 iki 28-9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei nuo 2021 m. balandžio 20 d. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa kirpykla, patalpos plane pažymėtos nuo 28-1 iki 28-9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos). Ieškovei iš buvusios patalpų savininkės I. P. yra žinoma, kad šiose patalpose šiuo metu gyvena ir jomis naudojasi atsakovai A. P. ir jo sūnus S. P.. Ieškovės įgaliota atstovė 2021 m. balandžio 29 d. kreipėsi į antstolį V. M. prašydama įteikti atsakovams raginimą dėl ieškovei priklausančių negyvenamųjų patalpų geranoriško atlaisvinimo, raginimas atsakovams buvo įteiktas, raginimo turinys jiems yra žinomas. Atsakovas S. P. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nors iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras turimos informacijos matyti, kad kitas atsakovas A. P. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos minėtoje patalpoje, tačiau faktiškai šiose patalpose gyvena ir jomis naudojasi. Atsakovai patalpų neatlaisvino, todėl ieškovė dėl jų iškeldinimo kreipėsi į teismą. Ieškovės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – ginčo patalpas yra galiojančios, nėra niekaip suvaržytos. Ieškovė yra teisėta patalpų savininkė ir jos, kaip savininko, teisės turi būti ginamos nuo pažeidimų, todėl atsakovai iškeldintini iš neteisėtai užimamų ginčo patalpų.
3. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Atsakovas S. P. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (prašymuose) nurodė, kad prašo ieškinį dėl iškeldinimo atmesti. Atsakovas paaiškino, kad jis kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl susipažinimo su ginčo nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo istorija, taip pat, kad renka įrodymus užsienyje, kadangi ankstesnė ginčo dalies savininkė I. D. P. nuo 2009 m. birželio mėnesį yra deklaravusi išvykimą į užsienį, taip pat nurodė, kad aktualūs, nagrinėjamu atveju, atsakovo S. P. paveldėjimo teisiniai santykiai mirus jo močiutei S. P.. Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino; nusprendė iškeldinti atsakovus S. P. ir A. P. su visais jų daiktais ir turtu iš negyvenamosios patalpos - kirpyklos, patalpos plane pažymėtos nuo 28-1 iki 28-9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei 145 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 72,50 Eur; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai 10,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 5,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad negyvenamoji patalpa – kirpykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos nuo 28-1 iki 28-9, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio 22 d. nuosavybės teise priklauso ieškovei; nuosavybės įgijimo pagrindas – 2021 m. balandžio 20 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad atsakovas S. P. deklaravo gyvenamąją vietą 2019 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. P. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą 2021 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto sav. Ieškovės atstovės 2021 m. balandžio 29 d. raginime (atsakovams) ieškovė nurodė atsakovams geranoriškai išsikelti iki 2021 m. gegužės 14 d. iš ginčo patalpų su visais daiktais; raginimas atsakovui S. P. įteiktas.
6. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad ginčo dėl to, kad ieškovė yra patalpų savininkė, kad atsakovai gyvena ginčo patalpose, nėra, taip pat nėra duomenų ir ginčo, kad ieškovė su atsakovais būtų sudariusi patalpų nuomos sutartį, atsakovai nenurodė priežasčių, dėl kurių neatlaisvina ieškovei priklausančių ginčo patalpų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė negatorinio ieškinio sąlygas įrodė, t. y. 1) kad ji yra ginčo patalpų, kuriomis naudojasi atsakovai, savininkė; 2) kad ieškovė negali laisvai valdyti ir naudoti patalpų ir taip realizuoti faktinio jai priklausančio turto valdymo teisės. Byloje nesant ir atsakovams nepateikus duomenų, kad atsakovai turi teisinį pagrindą ir (ar) ginčo patalpų savininko leidimą (sutikimą) naudotis patalpomis, laikyti savo daiktus (turtą) ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose ginčo patalpose, ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) S. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. teismas netyrė apelianto į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų byloje esančių VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo ir kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nėra ginčo patalpų dalies savininkė, kad jos teisės nėra pažeistos. Nurodo, kad apelianto mama I. D. P. nuo 2009 m. birželio 19 d. nebuvo patalpos dalies savininkė, nes šią patalpos dalį 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė apelianto močiutei S. P., kad I. D. P. nuo 2009 m. birželio 19 d. nebuvo šios patalpos dalies savininkė. Mirus S. P., apeliantas 2020 m. birželio 19 d. pateikė pareiškimą dėl jos palikimo priėmimo. Todėl nuo 2020 m. birželio 19 d. apeliantas, o ne I. D. P. turėjo teisę į šią dalį ginčo patalpų.
10.2. Teismas visiškai nepasisakė dėl byloje esančio registro išrašo 14.5 punkte įrašyto apelianto nurodyto juridinio fakto, kuriuo apeliantas ginčijo šio registro išrašo 4.2 ir 4.6 punktuose nurodyto 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu I. P. iš I. D. P. įgytą nuosavybės teisę į dalį patalpų, kuri vėliau buvo perleista ieškovei, kadangi I. D. P. 2021 m. vasario 11 d., neturėdama nuosavybės teisės, neturėjo teisės pasiūlyti šios patalpos dalies pirkėją.
10.3. Teismas sprendime nenurodė jokių motyvų dėl apelianto pateiktų įrodymų, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra patalpų savininkė. Todėl sprendimas priimtas neišnagrinėjus ir neišsprendus byloje kilusio ginčo dėl ieškovės nuosavybės teisių į dalį ginčo patalpų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad teismas neatskleidė bylos esmės.
10.5. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą tęsti bylos nagrinėjimą kitame teismo posėdyje, nesudarė apeliantui galimybės pateikti rašytinį įrodymą (I. D. P. paliudijimą, kad ji nesiūlė I. P. dalies patalpų, t.y. kad I. P. neturėdama jokio teisinio pagrindo tapo patalpų dalies savininke, todėl negalėjo šios patalpų dalies perleisti ieškovei), dėl kurio gavimo buvo išvykęs į užsienį, ir taip pažeidė apelianto teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą.
10.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė priežasčių, dėl kurių neatlaisvina patalpos dalies.
9. Ieškovė UAB „Antakalnio 49“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. apeliantas teisingai nurodo, kad 2009 m. birželio 19 d. I. D. P. perleido 1 325/10 000 dalis patalpų S. P., tačiau nutyli faktą, kad 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta negaliojančia ir jo atžvilgiu taikyta restitucija – 1 325/10 000 dalys patalpos grąžinta I. D. P., kuri yra I. P. skolininkė.
10.2. Antstoliui I. G. nepavykus rasti skolininkės I. D. P., buvo paskirtas jos kuratorius, kuris pasiūlė skolininkei I. D. P. priklausančias 1 325/10 000 dalis patalpų atlygintinai perimti I. P., kas ir buvo padaryta 2021 m. vasario 11 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Šio akto atsakovai neginčijo, o jei ir ginčytų, tai nesudarytų pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ar stabdyti nagrinėjamą bylą, kadangi ieškovė nuosavybės teises į patalpas įgijo ne šio akto pagrindu.
10.3. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad jis ginčo patalpomis naudojasi teisėtai.
11. Atsakovas A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, kad sprendimas įsiteisėjo 2021 m. spalio 18 d. bei sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-30296-862/2021, kurioje ginčijama ieškovės nuosavybės teisė į 1 325/10 000 dalis patalpų.
12. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. apelianto S. P. apeliacinis skundas teisme gautas 2021 m. spalio 15 d., todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. spalio 18 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. išdavė vykdomąjį raštą atsakovo A. P. atžvilgiu.
12.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-30296-862/2021 yra nagrinėjamas jo ieškinys, kuriuo yra ginčijamos ieškovės nuosavybės teisės į 1 325/10 000 dalis patalpų bei kelia reikalavimą panaikinti Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.1. punkte įregistruotą ieškovės nuosavybės teisę į 1 325/10 000 dalis patalpų, aprašytų išrašo 2.1. punkte, todėl nagrinėjama byla turi būti sustabdyta iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. 2-30296-862/2021.
12.3. Teismas sprendimą iškeldinti atsakovą A. P. iš patalpų priėmė byloje nesant jokių įrodymų, kad jis ginčo patalpose gyvena ir taip pažeidžia ieškovės teises.
12.4. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpoje gyvena ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs apeliantas S. P., kad jis ginčo patalpą kartu su visais joje esančiais daiktai priėmė kaip buvusios savininkės S. P. palikimą.
VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų ir atsakovų teisės naudotis šiomis patalpomis.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
19. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro 2021 m. gegužės 11 d. išrašo nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – kirpykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 28-1 ir 28-9, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esanti 2021 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad I. P. (pardavėjas) pardavė, o UAB „Antakalnio 49“ (pirkėjas) nupirko negyvenamąją patalpą – kirpyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą nuo 28-1 iki 28-9, esančią adresu (duomenys neskelbtini).
20. Pažymėtina, kad pagal CK 4.262 straipsnį, į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (2021 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu buvo įregistruota ieškovės daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą (ginčo patalpas), gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).
21. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad 2021 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu yra įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į ginčo patalpas, būtų nuginčyta, todėl nėra pagrindo abejoti šių Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų tikrumu.
22. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro 2021 m. gegužės 11 d. išrašo matyti, kad apelianto nurodytas išrašo 4.15 punkte įregistruotas juridinis faktas, kad I. D. P. nuosavybės teisės į 1 325/10 000 dalis ginčo patalpų yra išregistruotos 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-779-790/2020 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyta restitucija – grąžinta A. P. 229/10 000 dalis ginčo patalpos, o I. D. P. – 1 325/10 000 dalis ginčo patalpos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad, priešingai, nei nurodo apeliantas, apelianto močiutei S. P. nurodyta ginčo patalpų dalis nepriklausė, kadangi 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ji buvo įgijusi dalį ginčo patalpų įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikinta. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, kad jis turi teisę į dalį ginčo patalpų. Jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad apeliantas teisėtai naudojasi ginčo patalpomis byloje nėra ir apeliantas tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).
23. Byloje esančiais duomenimis, ginčo patalpomis naudojasi atsakovai. Apeliantas šios aplinkybės neginčija ir apeliaciniame skunde, todėl aplinkybė, kad apeliantas naudojasi ginčo patalpomis, laikoma nustatyta.
24. Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą tęsti bylos nagrinėjimą kitame teismo posėdyje, nesudarė apeliantui galimybės pateikti rašytinius įrodymų ir taip pažeidė apelianto teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. Apeliantas apie vykstantį bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžius taip pat buvo informuotas tinkamai, tačiau į teismo posėdžius neatvyko, neatvykimo priežastis pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Prieš 2021 m. liepos 27 d. parengiamąjį posėdį apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti kitame teismo posėdyje, nurodė, kad renka duomenis užsienyje, tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, kad jo teisė į teisminę gynybą būtų buvusi pažeista ar apribota, kartu su apeliaciniu skundu apeliantas taip pat nepateikė jokių naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.
25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, kad teismo sprendimas iškeldinti jį iš ginčo patalpų yra neteisėtas, kadangi byloje nėra įrodymų, kad jis naudojosi ginčo patalpomis, vertina kaip teisiškai nereikšmingas, kadangi apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą jis žinojo, atsiliepimo į ieškinį nereiškė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, apeliacinio skundo taip pat nėra pareiškęs, jo atžvilgiu teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnio 1 dalis), jo pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas (CPK 646 straipsnio 1 dalis) ir yra įvykdytas. Todėl teisėjų kolegija dėl šių atsakovo A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų bei pareikštų prašymų (dėl vykdomojo rašto panaikinimo) plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad dėl bylos sustabdymo yra išspręsta 2022 m. sausio 11 d. nutartyje.
26. Įvertinusi byloje esančius duomenis bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas (atsakovas) nepaneigė ieškovės nuosavybės teisių į ginčo patalpas, neįrodė teisėto pagrindo naudotis ginčo patalpomis. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių įvertino pateiktus į bylą įrodymus, motyvuotai nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtas 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 300,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl bylos sustabdymo, bei šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2022 m. sausio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį 2022 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą.
29. Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme dydis (500,00 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių įkainių už atsiliepimą į apeliacinį, todėl teisėjų kolegija priteisia ieškovei iš apelianto 500,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
apelianto S. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Antakalnio 49“, juridinio asmens kodas 305725817, iš apelianto S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ir 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Jelena Šiškina