Administracinė byla Nr. ATP-337-255/2016
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03381-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija:
2.15.; 3.26.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gegužės 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. Š. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties,
n u s t a t ė :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu G. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir nubaustas 289 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
2016 m. balandžio 1 d. G. Š. kreipėsi į teismą ir prašė specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi G. Š. prašymo netenkino, jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino nesutrumpino.
Skundu G. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Nurodo, kad sutinka su teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad jis teikdamas prašymą nepateikė pažymėjimo, kad yra išklausęs privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, nes tarp privalomų pateikti dokumentų jam nebuvo nurodyta tokia pažyma arba jis ne taip kažką suprato. Dabar šią programą yra išklausęs, todėl šį pažymėjimą prideda prie skundo. Sutinka, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus, tačiau, G. Š. manymu, tai neužkerta kelio jam teikti tokį prašymą ir neatima iš teismo teisės taikyti ATPK 329 str. nuostatų. Pažymi, kad anksčiau jo padaryti pažeidimai yra visai kitokio pobūdžio nei pažeidimas, už kurio padarymą jam buvo atimta teisė vairuoti. Pažeidimai padaryti dešimties metų laikotarpiu. Visos jam paskirtas baudos yra sumokėtos. Pasak G. Š., tai įrodo, kad jis pripažįsta padarytus pažeidimus ir nevengia atsakomybės. Akcentuoja, kad pripažįsta, jog vairavo išgėręs, dėl to labai gailisi, prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad norėjo tik išvažiuoti iš kelto į aikštelę, kur jo laukė pilnametis sūnus. Pripažįsta, kad tai buvo neatsakingas veiksmas. Nurodo, kad 2015 m. sausio 19 d. patyrė miokardo infarktą, todėl yra tik iš dalies darbingas. Neturėdamas teisės vairuoti patiria sunkumų apsipirkdamas, lankydamasis pas gydytojus, yra priklausomas nuo savo artimųjų.
Atsiliepimu į skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekantis M. D. prašo G. Š. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 nutartį palikti nepakeistą.
Atskirasis skundas atmestinas.
ATPK 329 str. nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Š. visus įstatyme nurodytus reikalavimus yra įvykdęs, tačiau pažymėtina, jog formalus įstatymo reikalavimų įvykdymas vienareikšmiškai ir besąlygiškai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 str. nuostatų. G. Š. mokėsi ir baigė transporto priemonių vairuotojų papildomą mokymą, yra išklausęs privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, tačiau pažymėtina, kad tokie mokymai turės reikšmės ir atlikus visą paskirtą nuobaudą. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad G. Š. prašyme nurodytos aplinkybės nesuteikia jokio išskirtinio prioriteto ir yra teisiškai nereikšmingos, kadangi ATPK 329 str. nėra numatytos kaip aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą. Nors G. Š. teigia, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga, nes dėl patirto miokardo infarkto yra tik iš dalies darbingas, patiria sunkumų apsipirkdamas, lankydamasis pas gydytojus, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas nutartyje, šios aplinkybės jam jau buvo žinomos dar prieš padarant teisės pažeidimą, todėl G. Š. suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo ar darbo sritis, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių išskirtine aplinkybe nelaikytinas.
Sėsdamas už vairo G. Š. turėjo suprasti ir numatyti neatsakingo elgesio pasekmes, tačiau akivaizdu, jog neigiamų pasekmių G. Š. tikėjosi išvengti. G. Š. buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą. Padarytas pažeidimas laikytinas vienas iš pavojingiausių, itin šiurkštus, nes transporto priemonę G. Š. vairavo būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,39 promilės). Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims. Šiuo atveju statymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad G. Š., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.
Apylinkės teismas, įvertindamas pažeidėjo asmenybę, taip pat pagrįstai pažymėjo, kad G. Š. praeityje yra baustas net aštuonis kartus už administracinius teisės pažeidimus ir tai rodo, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio, o yra sąlygotas jo gyvenimo būdo ir atsainaus požiūrio į teisės normas, visuomenės saugumą. Nors apeliantas atsakydamas į šį teismo argumentą nurodo, kad jo anksčiau padaryti pažeidimai yra visai kitokio pobūdžio, baudos sumokėtos, o tai įrodo, jog jis prisiima atsakomybę ir jos nevengia, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės vertinamos ne kaip pagrindas netaikyti ATPK 329 str. nuostatų, o tik kaip G. Š. ir jo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Nors minėti pažeidimai padaryti anksčiau, baudos buvo mokamos, tačiau vertinant šią aplinkybę ATPK 329 str. kontekste manytina, kad G. Š. iš ankstesnių baustumų nepasimokė, kritiškai savo elgesio nevertino ir vėl padarė administracinį teisės pažeidimą, sukėlusį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad asmuo iš esmės yra nelinkęs laikytis įstatymų ir nustatytų gyvenimo normų, tai sudaro teismui pagrindą vertinti G. Š. asmenybę ir atsižvelgus į šias aplinkybes netaikyti ATPK 329 str. nuostatų.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei skunde pateiktus argumentus įvertino teisingai, nepatenkindamas G. Š. prašymo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30215 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėja
n u t a r i a :
G. Š. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Regina Bertašienė