Administracinė byla Nr. eI-1617-764/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04509-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui L. V.,
atsakovės atstovui R. P.,
trečiųjų suinteresuotų asmenų 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovui I. R., Kultūros paveldo centro atstovei M. P., Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovui V. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deltos NT“ skundą atsakovei Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai dėl akto dalies panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centras, 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija).
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB „Deltos NT“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) 2018 m. balandžio 10 d. akto Nr. KPD-RM-2684 (toliau – Aktas) dalį dėl teisinės apsaugos suteikimo nuomojamų namų komplekso antram namui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (toliau – ir Registras) 42515) ir Akto registravimą Registre.
Paaiškina, kad pareiškėja gavo Departamento 2018 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. (1.29.-V)2V-2411, kuriame nurodyta, kad jos nuosavybės teise valdomam pastatui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), Aktu suteikta teisinė apsauga, t. y. Pastatas, kaip kompleksinio kultūros paveldo objekto dalis, įrašytas į Registrą.
Pareiškėjos manymu, Pastatui nepagrįstai suteikta teisinė apsauga. Nors jis pastatytas XX a. I dešimtmetyje, pačiame Akte nurodyta, kad buvo rekonstruotas XX a. II pusėje. Taigi, atlikus rekonstrukciją, nebegalėjo likti tokių vertingųjų savybių, kaip pastato tūris, kapitalinių sienų tinklas, fasado architektūrinių sprendimų visuma, konstrukcijos. Akte nėra duomenų apie tai, kokia apimtimi vykdyta rekonstrukcija, kiek ir kokia dalis pastato pakeista, nors tiek pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 8 straipsnio 3 dalį, tiek pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Aprašas) 3.19, 11 punktus, nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti tokie tyrimai būtini. Aktas nėra pagrįstas jokiais tyrimų dokumentais – visi išvardinti dokumentai (šaltiniai, archyvinė medžiaga) yra sietini tik su kitu kompleksinį kultūros paveldo objektą sudarančiu statiniu - pirmuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) (Registre unikalus kodas 42514).
Pažymi, kad Pastatas yra niekuo iš savo laikmečio statinių neišsiskiriantis XX a. pradžios statinys Vilniaus m. centrinėje dalyje, neturintis ypatingų skiriamųjų architektūrinių, istorinių, urbanistinių, inžinerinių ar kitokių požymių, negana to, pertvarkytas gerokai vėlesniais laikais.
Aktu Pastatui nustatytas regioninis reikšmingumo lygmuo, tačiau nei regioninis, nei vietinis, nei nacionalinis lygmuo negalėjo būti nustatytas, nes nebuvo tinkamai pagrįstos objekto vertingosios savybės ir jų atitiktis bent vienam iš reikšmingumo nustatymo kriterijų (tipiškumo, svarbumo, retumo ar unikalumo). Be to, net ir nustačius kurį nors iš reikšmingumo lygmenų, vadovaujantis Aprašo 22 punktu, turėjo būti vykdoma atranka - pagal aprašo nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų atliekamas įvertintų objektų ir vietovių atrinkimas įrašymui į Registrą. Akte nėra jokių duomenų apie pagal minėto aprašo nuostatas vykdytą atranką ir/ar jos rezultatus.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė Vertinimo taryba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Registrą reglamentuoja Aprašas).
Vertinimo taryba 2013 m. gegužės 7 d. posėdyje, atsižvelgusi į pateiktus duomenis, kad namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turi vertingųjų savybių, vienbalsiai balsavo už tai, kad būtų parengta apskaitos dokumentacija šiems namams bei svarstomas jų įrašymo į Registrą klausimas. Vertinimo taryba 2018 balandžio 10 d. posėdyje nutarė Nuomojamų namų kompleksui (42513), susidedančiam iš pirmo namo (42514), antro namo (42515), esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Registrą, apibrėžti teritorijos ribas bei nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį kompleksui ir kompleksinėms dalims. Priimdama sprendimą, Vertinimo taryba vadovavosi Aprašo nuostatomis ir jame nustatytais kriterijais - amžiaus cenzu, autentiškumu, reikšmingumu.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Pastatas niekuo neišsiskiria iš to laikmečio statinių. Pastato išskirtinumas nurodytas Akto 7.5 papunktyje, kuriame apibūdinami faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius.
Pažymi, kad Vertinimo taryba 2019 m. sausio 8 d. posėdyje svarstė Pastato vertinimo bei Nuomojamų namų komplekso (42513), esančio (duomenys neskelbtini) vertingųjų savybių tikslinimo klausimą ir nutarė patikslinti nuomojamų namų komplekso (42513), esančio (duomenys neskelbtini) vertingąsias savybes, papildant jas posesijine siena, prisišliejusia prie sandėlio, garažo, transformatorinės, (duomenys neskelbtini) PR dalių (TRP 7-9).
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Vertinimo taryba, pagal kompetenciją priimdama skundžiamą Aktą, vadovavosi NKPAĮ, Aprašu, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdiniais nuostatais (toliau – Nuostatai). Pareiškėja nepateikė jokios archyvinės medžiagos, specialiosios literatūros šaltinių, tyrimų išvadų ar ataskaitų, paneigiančių Akte nustatytas faktines aplinkybes.
Pagal Aprašo 10 punktą, teisė pasirinkti konkrečius reikalingus tyrimus suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams. Rengiant Akto projektą bei Vertinimo tarybai priimant sprendimą, buvo remiamasi fiksavimo tyrimų, nustatytų Aprašo 7.1 papunktyje (Akto 1, 4 ir 5 priedai) bei istorinės-meninės raidos tyrimų pagal Aprašo 7.2 papunktį duomenimis (Akto 15.5 papunktis ir 5 priedas).
Mano, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti. Departamento Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (12.24.-V02V-940 „Dėl teisinės apsaugos suteikimo kultūros paveldo objektui (u. k. 42513) ir apskaitos duomenų įrašymo į Kultūros vertybių registrą“ informavo pareiškėją, kad Vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Pastatui. Šiame rašte buvo nurodyta, kad detaliau susipažinti su kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentacija galima Registro duomenų bazėje (internetinė nuoroda - (duomenys neskelbtini)). Departamento Vilniaus skyriaus raštas buvo išsiųstas paprastu paštu, siųsto laiško paštas negrąžino siuntėjui Vilniaus skyriui, todėl darytina išvada, kad laiškas pasiekė adresatą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo pareiškėjai skirti baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Mano, kad ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nes pareiškėja skunde nurodo argumentus dėl jos, kaip savininkės teisės Pastatą rekonstruoti ir pilnai arba dalinai nugriauti ir pastatyti naują, teisių suvaržymus. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr.A2-1830-810/2019 dėl pareiškėjai išduoto statybos leidimo panaikinimo, o šio skundo nagrinėjimas ir minėta civilinė byla yra susiję.
Nors pareiškėja teigia, kad Pastatas įtrauktas į saugotinus be pagrindo, tačiau tokiai nuomonei (teiginiui) pagrįsti neteikė jokių motyvų, argumentų ir įrodymų. Pareiškėja buvo įtraukta į Pastato vertinimo procesą, informuota apie pradėtą procedūrą, tačiau šiame procese sąmoningai nedalyvavo, jokios nuomonės neteikė ir neprieštaravo, kad objektas yra vertingas paveldosauginiu aspektu.
Nurodo, kad Pastatas yra viso saugotinoje teritorijoje išlikusio bendro pastatų komplekso dalis – fligelis. Fligelis nepakito nei išorės, nei vidaus išplanavimu, yra autentiškai išlikusios lauko durys, langų rėmai, stogo konstrukcija ir stoginiai langai. Nors prie saugotino pastato pristatytas baltų plytų priestatas, tačiau pastarasis nėra saugomas ir į saugotiną kompleksą nepatenka.
Mano, kad sprendimas dėl Pastato įtraukimo į saugotinus negali būti nagrinėjamas teisme, nes tai nėra individualus administracinis sprendimas. Vertinimo tarybos sprendimas dėl objekto įtraukimo į saugotinus priimtas ne pareiškėjai, o viešajam interesui įgyvendinti. Taip pat mano, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti. Aktas paskelbtas 2018 m. balandžio 11 d., todėl skundą galėjo pateikti iki 2018 m. gegužės 11 d. Mano, kad pareiškėja skundą padavė tik po to ir tik dėl to, kad Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu buvo sustabdyti statybos darbai Pastate. Duomenys apie suteiktą apsaugą iš karto buvo įkelti į saugomų objektų registrą bei nekilnojamojo turto registrą, todėl pareiškėja gaudama jai reikalingus duomenis iš registrų bei juos teikdama viešosioms institucijoms negalėjo nežinoti apie skundžiamo tarybos sprendimo priėmimą tuoj po jo paskelbimo. Taip pat 2018 metų pavasarį/vasarą Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr.el-958-764/2018, kurioje pareiškėja taip pat buvo UAB „Deltos NT‘, 998-osios DNSB atstovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu informavo teismą ir pareiškėją apie atsakovo skundžiamo šioje byloje sprendimo priėmimą, taip pat buvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai, kurie buvo prijungti prie bylos, bei įteikti pareiškėjui. Pareiškėja, minėtoje byloje teikdama apeliacinį skundą, argumentavo ir šioje byloje skundžiamu Aktu. Taigi, pareiškėja melagingai nurodo sužinojimo apie Aktą momentą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Kultūros paveldo centrui rengiant akto projektą, buvo atlikti fiksavimo darbai, istorinės-meninės raidos tyrimai, taip pat buvo atliekamas reikšmingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos ar vietovės ribų, apsaugos zonos apibrėžimas.
Atkreipia dėmesį, kad nekilnojamosioms vertybėms atskleisti reikalingų tyrimų duomenų apimtį reglamentuoja Aprašas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad Aprašas reikalauja atlikti tik reikalingus ir pakankamus objekto kultūrinei vertei nustatyti tyrimus, tačiau nėra pagrindo šio teisės akto nuostatų aiškinti, kaip įpareigojančių kiekvienu atveju atlikti visus jame įvardintus tyrimus, o pagal Aprašo 10 punktą, teisė spręsti dėl reikalingų tyrimų rūšies ir apimties yra suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Akto dalies, kuria Pastatui suteikta teisinė apsauga, teisėtumo ir pagrįstumo ir Akto registravimo Registre.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatų kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini).
Vertinimo tarybos 2018 m. balandžio 10 d. protokole Nr. VT-27 nurodyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl nuomojamų namų komplekso (42513), susidedančio iš pirmo namo (42514), antro namo (42515), esančio (duomenys neskelbtini), įrašymo į Registrą. Posėdyje nutarta nuomojamų namų kompleksui (42513) suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Registrą, apibrėžti teritorijos ribas bei nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį kompleksui ir kompleksinėms dalims, nes objektas atitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-453 patvirtintus Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą.
Vertinimo taryba 2018 m. balandžio 10 d. Aktu nuomojamų namų kompleksui (42513), kurį sudaro pirmas namas (42514), esantis (duomenys neskelbtini), ir antras namas (42515), esantis (duomenys neskelbtini) (Pastatas), suteikė teisinę apsaugą. Aktu nustatytos vertingosios savybės, apibrėžtos teritorijos ribos ir suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Pareiškėja skunde nesutinka su ta Akto dalimi, kuria teisinė apsauga suteikta antrajam namui (Kultūros vertybių registre suteiktas kodas 42515) bei Akto registravimu Registre. Skundą teismui grindžia argumentais, kad Pastatas yra niekuo iš to laikmečio statinių neišsiskiriantis statinys, neturintis ypatingų skiriamųjų architektūrinių, istorinių, urbanistinių, inžinerinių ar kitokių požymių, XX a. antroje pusėje atlikus rekonstrukciją, nebegalėjo likti tokių vertingųjų savybių kaip pastato tūris, kapitalinių sienų tinklas, fasadų architektūrinių sprendimų visuma, konstrukcijos, Aktu nustatytos vertingosios savybės nėra pagrįstos jokiais tyrimų dokumentais (visi Akte išvardinti dokumentai sietini tik su pirmuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)), taip pat nebuvo vykdoma atranka, kaip tai nustatyta Aprašo 22 punkte.
Dėl termino paduoti skundą ir pareiškėjos reikalavimo teisės
Trečiasis suinteresuotas asmuo 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepime išreiškė nuomonę, kad ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nes pareiškėja skunde nurodo argumentus dėl jos, kaip savininkės teisės Pastatą rekonstruoti ir pilnai arba dalinai nugriauti ir pastatyti naują, teisių suvaržymus, Aktas negali būti nagrinėjamas teisme, nes tai nėra individualus administracinis sprendimas, be to, pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti. Tai, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, atsiliepime nurodo ir Departamentas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Aaministracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje individualus administracinis aktas apibrėžtas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.
Pagal NKPAĮ 8 straipsnio 8 dalį, nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Nuostatų (redakcija, galiojusi Akto priėmimo metu) 7.3.1 papunktyje nustatyta, kad Departamento sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl apsaugos reikalingumo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms, arba nustačius, kad vietinio, regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos nereikalingumo. Nuostatų 19 punkte nustatyta, kad vertinimo tarybų sprendimai įforminami aktu, kurio formą tvirtina kultūros ministras. Aktas surašomas dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo tarybų pirmininkai. Vienas akto egzempliorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti perduotas Registro tvarkytojui, o kitą egzempliorių kartu su kitais vertinimo tarybų veiklos dokumentais (posėdžių protokolai, susirašinėjimo ir kiti dokumentai) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugo vertinimo tarybų sudarytojai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vertinimo tarybos sprendimas yra pagrindas registruoti atitinkamas nekilnojamąsias kultūros vertybes, o tai reiškia, kad toks aktas pagal įstatymus sukuria tam tikras teises bei pareigas, yra vienkartinis teisės taikymo aktas.
Kaip minėta, Vertinimo tarybos Aktu suteikta teisinė apsauga pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam Pastatui, todėl Aktas tiesiogiai liečia pareiškėjos teises ir interesus. Teismui nekyla abejonių nei dėl šios bylos teismingumo administraciniam teismui, nei dėl pareiškėjos teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad apie ginčijamu Aktu Pastatui suteiktą teisinę apsaugą pareiškėjai pranešta Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (12.24.-V)2V-940. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad su kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentacija pareiškėja gali susipažinti Registro duomenų bazėje (internetinė nuoroda – (duomenys neskelbtini)), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šio rašto įteikimą pareiškėjai. Departamentas atsiliepime nurodė, kad laiškas su šiuo raštu siųstas paprastu paštu ir Departamento Vilniaus skyriui nebuvo grąžintas.
Tai, kad minėtas laiškas įstaigai nebuvo grąžintas, savaime nepatvirtina, kad jis pareiškėjai buvo įteiktas. Byloje pateiktas Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. (1.29.-V)2V-2411, kuriame nurodyta, kad Pastatui teisinė apsauga suteikta Aktu, kuris Registre paskelbtas 2018 m. balandžio 11 d. Pareiškėja į teismą su skundu dėl Akto dalies panaikinimo kreipėsi 2018 m. gruodžio 20 d. Taigi, Departamentui nepateikus jokių objektyvių duomenų apie Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. rašto Nr. (12.24.-V)2V-940 įteikimą pareiškėjai, laikytina, kad apie ginčijamą Aktą pareiškėja sužinojo, gavusi minėtą Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. raštą, todėl laikytina, kad termino skundui paduoti nepraleido.
Dėl Akto dalies teisėtumo ir pagrįstumo
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį, valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Taigi, kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė.
NKPAĮ 2 straipsnio 21 dalyje nekilnojamoji kultūros vertybė apibrėžiama kaip kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. To paties straipsnio 40 dalyje nustatyta, kad vertingoji savybė – tai kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.
NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijus, šių vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį ir vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus tvirtina kultūros ministras (NKPAĮ 8 straipsnio 6 dalis).
Aprašas (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-453 išdėstytas nauja redakcija) reglamentuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Registrą bei tikslinant duomenis registre įrašytoms nekilnojamosioms kultūros vertybėms (Aprašo 1 punktas).
Aprašo 5 punkte nustatyta, kad objektų ar vietovių vertinimas tiesiogiai susijęs su laikmečio kultūriniu tapatumu – poreikiu išsaugoti kultūros paveldo objektą ar vietovę. Vertinimas atliekamas vadovaujantis ne vyraujančiais įsitikinimais, bet remiantis pagarba ir pakantumu kitoms kultūrinio tapatumo formoms. Pagal 6 punktą, vertinimo procesas susideda iš: amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros, reikšmingumo nustatymo, teritorijos apibrėžimo, reikšmingumo lygmens nustatymo.
7 punkte nustatyta, kad amžiaus cenzas yra: vertintiniems archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – iki 1800 m.; vertintiniems povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 100 metų; vertintiniems etnokultūrinio, istorinio ir sakralinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 25 metai; vertintiniems mitologinio, architektūrinio, urbanistinio, želdynų, inžinerinio, memorialinio, dailės, kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 50 metų.
Aprašo 10 punkte nustatyta, kad autentiškumo požymių patikra atliekama remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais. Autentiškumo požymių patikra reikalinga nustatyti objekto ar vietovės amžių, kai jis nėra aiškus, kai kyla abejonių dėl objekto ar vietovės dalių ir elementų atitikties amžiaus cenzui. Pagal 11 punktą, reikšmingumas, atsižvelgiant į vertingųjų savybių visumą, objektui ar vietovei nustatomas pagal šiuos kriterijus: tipiškumo – charakteringumo kriterijus, geriausiai iliustruojantis vystymosi etapus ar atskirą konkretų objekto ar vietovės tipą; svarbumo – įtakos kriterijus, rodantis svarbą visuomenės ir valstybės vystymosi, kultūros sklaidos procesams; retumo – kiekybinis kriterijus, kuriuo apibūdinamas negausiai išlikęs ar nedažnai pasitaikantis objektas ar vietovė; unikalumo – kokybinis ir kiekybinis kriterijus, kuriuo apibūdinamos nepasikartojančios, išskirtinės objekto ar vietovės savybės.
Nuostatų 18 punkte nustatyta, kad vertinimo tarybų sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma balsuojant tik už arba prieš. 19 punkte nustatyta, kad tarybų sprendimai įforminami aktu, kurio formą tvirtina kultūros ministras. Aktas surašomas dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo vertinimo tarybų pirmininkai. Vienas akto egzempliorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti perduotas Registro tvarkytojui, o kitą egzempliorių kartu su kitais tarybų veiklos dokumentais (posėdžių protokolai, susirašinėjimo ir kiti dokumentai) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugo tarybų sudarytojai. Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad tarybose turi būti ne mažiau kaip 5 nariai. Tarybų nariais turi būti kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti archeologinio, povandeninio, mitologinio, etnokultūrinio, architektūrinio, urbanistinio, inžinerinio, istorinio, memorialinio, dailės, sakralinio ir želdynų nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją, bei atitinkamos srities mokslininkai.
NKPAĮ 8 straipsnio 12 punkte įtvirtinta, kad Registro duomenys yra vieši. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms. Jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atitinkamo nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registro įraše neatlygintinai daro žymas apie šiuos juridinius faktus: nekilnojamojo daikto įrašymą į Registrą, jo buvimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje ar jų apsaugos zonose, nekilnojamosios kultūros vertybės specialiųjų naudojimo sąlygų nustatytus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymus.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad sprendimus dėl atitinkamo objekto vertingųjų savybių nustatymo, nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenų tikslinimo ir įrašymo į Registrą priima Departamento vertinimo tarybos, kurios sudarytos iš atitinkamos srities specialistų, jų sprendimai įforminami kultūros ministro patvirtintos formos aktu, kuris viešai skelbiamas Registre.
NKPAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos.
Duomenų, reikalingų nustatyti kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumą, apimtį reglamentuoja bei duomenims gauti reikalingų istorinių ir fizinių tyrimų skirstymą nustato Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašas (toliau – Duomenų apimties aprašas). Šio aprašo 4 punkte nustatyta, kad duomenų apimtį apsprendžia Aprašo priede nurodytoms vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių atskleidimui reikalingi duomenys, pagrindžiantys: sukūrimo, pastatymo, įrengimo, suformavimo laiką; pradinę paskirtį ir vėlesnį naudojimo būdą bei trukmę; autorystę, fundaciją; istorinę sudėties, apimties raidą; meninį stilių, kompoziciją; tipologinį, geografinį ir chronologinį paplitimą; medžiagos, konstrukcijos, atlikimo būdo autentiškumą; sąsajas su reikšmingais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais, asmenybėmis ir (ar) literatūros ar kitais meno kūriniais; reikšmingumą religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams; sąsajas su tautosakoje minimais senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektais; reikšmingumą etninei kultūrai; gamtinės ir istorinės aplinkos dermę; individo ar individų grupės kūrybinių netradicinių ieškojimų reikšmingumą; reikšmingumą kultūriniam kraštovaizdžiui; kultūros paveldo objekto kompleksiškumą pagal pradinę paskirtį ir (ar) vėlesnį naudojimo būdą, istorinę sudėties, apimties raidą (4.1–4.15 papunkčiai). Duomenys, nurodyti šio aprašo 4 punkte, pagrindžiami istoriniais ir (ar) fiziniais tyrimais (5 punktas). Tyrimai skirstomi pagal atliekamų darbų pobūdį ir metodų poveikį nekilnojamosioms kultūros vertybėms (6 punktas).
Pagal šio aprašo 7.1 papunktį, tyrimas – fiksavimas – tai įvairiais būdais (schemomis, brėžiniais, nuotraukomis, fotogrametrija, aktais ir kitokiais dokumentais) užfiksuojama nekilnojamųjų kultūros vertybių esama padėtis. Fiksavimą sudaro: fotofiksacija, apmatavimai, fotogrametrija, topografiniai geodeziniai darbai, saugomų elementų sąrašas, techninės būklės aktas, medžių taksacija, vertybės sunykimo laipsnio nustatymo aktas, sudėtingumo kategorijos nustatymo aktas, apimties (tūrio, ploto) skaičiavimas. 7.2 papunktyje apibūdintas kitas tyrimas – istorinės-meninės raidos tyrimai – patikslinama, detalizuojama ir papildomi nekilnojamųjų kultūros vertybių kultūrinės vertės požymiai bei atrandamos sunaikintos ar sunykusios, lokalizuojami autentiškumo ir kiekybės požymiai, atskleidžiama tokių vertybių istorinė raida, autentiškos medžiagos formavimo būdas ir nustatomi saugotini elementai bei kultūrinės vertės neturintys intarpai. Istorinės meninės raidos tyrimai yra: archeologijos, istorijos ir ikonografijos, ikonologijos, menotyros, architektūros, polichromijos, istorinės statybos ir dekoro technologijos, urbanistikos, kraštovaizdžio, stilistikos, užstatymo evoliucijos, želdynų vertinimo, chronologijos, tipologijos.
Duomenų apimties aprašo 10 punkte nustatyta, kad konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys.
LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad Duomenų apimties aprašas reikalauja atlikti reikalingus ir pakankamus objekto kultūrinei vertei nustatyti tyrimus, tačiau nėra pagrindo šio teisės akto nuostatų aiškinti kaip įpareigojančių kiekvienu atveju atlikti visus jame įvardytus tyrimus. Teisė spręsti dėl reikalingų tyrimų rūšies ir apimties yra suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams (žr., pvz., LVAT 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1139/2007, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2010, 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2346/2011).
Kaip minėta, Vertinimo taryba 2018 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarė, kad objektas (nuomojamų namų kompleksas) atitinka Aprašo kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą. Akto 2 priedo 5 punkte detaliai aprašytos Pastato, pastatyto XX a. 1 dešimtmetyje, iš dalies rekonstruoto XX a. antroje pusėje, vertingosios savybės: tūris (kompaktinis, stačiakampio plano, 2 a. su pastoge ir rūsiu pietvakarinėje dalyje; stogo forma – dvišlaitė, stogo dangos medžiaga ar jos tipas – skardos lakštų su užlankais dangos tipas; dviejų tarpsnių keraminių plytų mūro dūmtraukiai su profiliuotais karnizais, puošti dantytu dekoru; dvišlaičių medinių stoglangių tipas), aukštų išplanavimas (kapitalinių sienų tinklas; sienų angos, nišos – pleištinių sąramų 1 a. vidaus praėjimų angos, išskyrus XX a. antroje pusėje naujai įrengtas angas), fasadų architektūrinis sprendimas (fasadų architektūrinio sprendimo visuma, išskyrus langų angų užmūrijimą, pakeistas, naujai įrengtas langų ir durų angas), konstrukcijos (pamatas su rūsio sienomis ir keraminių plytų mūro cokoliu (pamatas ir rūsio sienos netyrinėtos), keraminių plytų mūro sienos, stogo konstrukcija (netyrinėta), inžinerinė įranga – metalinių lietvamzdžių tipas, stalių ir kiti gaminiai – pietvakarinio fasado įėjimo dvivėrių medinių įsprūdinių durų, puoštų drožybiniais elementais su viršlangiu tipas (dalis drožybinių elementų neišlikę), langų medinių konstrukcijų, šiaurės vakarų fasado 2 a. su impostais ir jų skaidymo tipas). Iš Akto turinio matyti, kad vertinimo tarybos sprendimas nuomojamų namų kompleksui, tame tarpe ir Pastatui, suteikti teisinę apsaugą pagrįstas Akto 15 punkte nurodytais šaltiniais ir literatūra (archyvine medžiaga, archeologinių tyrimų ataskaita, publikacijomis ir kt.). Prie Akto pridėtos fotofiksacijos, apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonų ribų planas, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, brėžiniai, ikonografija. Pastato, kuris yra nuomojamų namų komplekso dalis, išskirtinumas nurodytas Akto 7.5 papunktyje, kuriame išvardinti faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes bei įvykius, taip pat nurodyta, kad nuomojamų namų kompleksas susiformavo XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, namas statytas keliais etapais, po II-ojo pasaulinio karo prie namo pietvakarinės dalies pristatytas priestatas, atkartojantis XIX a. pabaigos fasadų architektūrinį sprendimą. Pareiškėja nepateikė jokios archyvinės medžiagos, specialiosios literatūros šaltinių, tyrimų išvadų ar kitų duomenų, paneigiančių Akte nustatytas Pastato vertingąsias savybes.
Pareiškėjos manymu, Aktas yra neteisėtas, nes nebuvo vykdoma atranka, kaip tai nustatyta Aprašo 22 punkte.
Aprašo 3.2 papunktyje atranka apibrėžiama kaip pagal šio Aprašo nuostatas vertinimo tarybų atliekamas įvertintų objektų ir vietovių atrinkimas įrašymui į Registrą. Aprašo 22 punkte nustatyta, kad atranka vykdoma kompleksiškai lyginant panašius to paties reikšmingumo lygmens objektus ar vietoves (žinomus neįrašytus ir įrašytus į Registrą) pagal reikšmingumo vertingųjų savybių gausą, remiantis šiais kriterijais: autentiškumo, išsaugojimo tikimybės, panaudojimo, eksponavimo, lankymo galimybės, asmeninės valdytojų iniciatyvos, būklės. Pagal Aprašo 13 punktą, atitinkantys amžiaus cenzą ir autentiški archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektai ar vietovės ir po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai ar vietovės yra laikomi reikšmingais ir šiems objektams ir vietovėms atranka nevykdoma. Archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektai ar vietovės ir po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, nustačius reikšmingumo lygmenis, teikiami įrašyti į Registrą. Kitiems povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio nekilnojamiesiems ar kilnojamiesiems daiktams turi būti nustatomas reikšmingumas, reikšmingumo lygmenys ir vykdoma jų atranka. Iš nurodytų Aprašo nuostatų matyti, kad atranka vykdoma ne visais atvejais.
Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Aprašo 6 punkte nustatytais vertinimo kriterijais (amžiaus cenzu, autentiškumo požymiais, reikšmingumu), nustatytas kultūros paveldo objekto (nuomojamų namų komplekso) vertingųjų savybių archeologinis, architektūrinis, istorinis, dailės pobūdis ir regioninis lygmuo (bendrame Akte), o Pastatui, kuris yra nuomojamų namų komplekso dalis, nustatytas architektūrinis pobūdis ir regioninis lygmuo. Taigi, vadovaujantis Aprašo 13 punkto nuostatomis, šiuo atveju atranka nebuvo privaloma vykdyti.
Atsižvelgiant į tai, kad Vertinimo taryba, sudaryta iš atitinkamos srities specialistų, priimdama sprendimą Pastatui suteikti teisinę apsaugą rėmėsi archyvine medžiaga, archeologinių tyrimų ataskaita, publikacijomis ir kitais duomenimis, t. y. Duomenų apimties aprašo 7.1, 7.2 papunkčiuose nurodytais fiksavimo ir istorinės-meninės raidos tyrimų duomenimis, kurių pareiškėja nepaneigė kitais rašytiniais įrodymais, teismas neturi pagrindo abejoti Vertinimo tarybos sprendimu Pastatą kvalifikuoti kaip architektūrinę nekilnojamąją kultūros vertybę ir jam suteikti teisinę apsaugą. Vertinimo taryba, priimdama skundžiamą Aktą, vadovavosi tiek NKPAĮ, tiek Aprašu, tiek Nuostatais, Aktą priėmė savo kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
NKPAĮ 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Tokios vertybės registruojamos kaip didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turintys pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai ar vietovės. Vertinimo tarybų sprendimai skelbiami Departamento ir vertinimo tarybas sudariusių savivaldybių interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Registre teisės aktų nustatyta tvarka.
Nustačius, kad Vertinimo taryba teisėtai ir pagrįstai nusprendė Pastatui suteikti teisinę apaugą, nekilnojamoji kultūros vertybė (nuomojamų namų kompleksas, tame tarpe ir Pastatas) pagrįstai įregistruota Registre, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad,
kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl pagal minėtas ABTĮ nuostatas, teismo išlaidų atlyginimas jai nepriklauso.
Trečiasis suinteresuotas asmuo 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko. Netenkinus pareiškėjos skundo, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai.
Pagrįsdamas teismo išlaidas, trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2019 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1020213, kuriame nurodyta, kad 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija advokatei D. R. sumokėjo 600 Eur už gynybą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 6 dalį, advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė teisinių paslaugų sutarties ar sutarties išrašo, kuri patvirtintų advokatės D. R. įgaliojimus teikti minėtame pinigų priėmimo kvite nurodytoms teisinėms paslaugoms, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepime prašo pareiškėjai skirti baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ši nuostata reiškia, kad spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., LVAT 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant ABTĮ normas, apibendrinimas, LVAT biuletenis, 2012, Nr. 23, p. 542–877).
Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad pareiškėja nesąžiningai naudotųsi procesinėmis teisėmis ar teiktų melagingus duomenis apie skundžiamo Akto sužinojimo dieną. Vien skundo teismui padavimas, ginčijant Akto dalį, savaime negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Priešingu atveju toks aiškinimas reikštų teisės kreiptis į teismą ribojimą. Esant šioms aplinkybėms, prašymas pareiškėjai skirti baudą atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deltos NT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą pareiškėjai skirti baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Eglė Žulytė-Janulionienė