Civilinė byla Nr. e2A-565-643/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00308-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5.;
2.6.10.5.2.14.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. P. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo, pagal ieškovų R. I., A. I. ir M. I. ieškinį atsakovams valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarams: notarei Ž. P. ir notarui D. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, dėl žalos atlyginimo,
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovų solidariai 5 505,84 Eur žalos atlyginimo bei solidariai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai paaiškino, kad po ieškovų tėvo E. I. mirties (duomenys neskelbtini), liko kompensuojamoji senatvės pensijos dalis – 5 505,84 Eur, šią aplinkybę ieškovai sužinojo 2020 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, kai po motinos mirties ((duomenys neskelbtini)) kartu su kitais paveldėjimo dokumentais gavo ir du paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Pirmajame paveldėjimo pagal įstatymą liudijime buvo nurodyta, kad įpėdiniai palikėjo sutuoktinė ir palikėjo sūnūs lygiomis dalimis po 1/4 kiekvienas paveldi palikėjo E. I. turtą. Paveldimą turtą sudaro kompensuojamoji senatvės pensijos suma (dirbusiam) – 5 505,84 Eur, esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriuje. Antrajame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, jog D. E. I. įpėdiniai yra palikėjos sūnūs, kurie paveldi lygiomis dalimis po 1/3 dalį kiekvienas. Paveldimą turtą sudaro 1/4 dalis kompensuojamosios senatvės pensijos sumos (dirbusiam), kuris sudaro 5 505,84 Eur. Taip pat paaiškino, kad ieškovai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl kompensacijos paveldėjimo ir nurodė, jog apie teisę į kompensaciją sužinojo tik 2020 m. vasario 12 d., tačiau atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo įsigaliojimo (2014 m. vasario 22 d.), todėl mirties dieną jis nebuvo įgijęs teisės į senatvės pensijos dalį, negautą dėl 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimą. Palikėjo negauta pensijos dalis buvo perskaičiuota. Įstatymas nustatė, jog mirusio asmens kompensuojamoji pensijos dalis gali būti išmokėta asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina palikėjo turtas. Įstatymas nustato, jog mirusiajam priklausiusi kompensuojamoji suma išmokama, jei kreipiamasi dėl jos ne vėliau, kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. VSDFV Vilniaus skyrius taip pat nurodė, jog ieškovai kreipėsi praleidę įstatymo nustatytą terminą, todėl ieškovams nebuvo išmokėta palikėjui priklausiusi kompensuojama dalis.
3. Ieškovų teigimu, atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius savo veikloje disponuoja draudžiamų ir visų kitų asmenų duomenų baze, tame tarpe ir Gyventojų registro duomenimis bei Testamentų registro duomenimis. Pabrėžia, jog pažymos surašymo dieną (2016 m. gegužės 26 d.) Testamentų registre buvo duomenys, kad konkreti paveldėjimo byla buvo užvesta 2013 m. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure, kad yra konkretūs palikimą priėmę asmenys, todėl atsakovo veiksmai nepasinaudojus viešais registro duomenimis išsiuntus aktualią pažymą notarui, neturinčiam savo žinioje paveldėjimo bylos, negali būti pripažinti kaip tinkamas ir kokybiškas savo funkcijos įvykdymas, o dėl šio atsakovo neveikimo, ieškovai laiku nesužinojo apie atsiradusį palikimą ir negalėjo įgyvendinti savo turtinių teisių į palikimą ir patyrė turtinę žalą, atsakovas privalėjo vadovautis Testamento registro duomenis ir būtų išvengęs žalos padarymo ieškovams.
4. Ieškovų nuomone, atsakovė notarė yra solidariai atsakinga su atsakovu VSDFV Vilniaus skyriumi, nes privalėjo atlikti veiksmus, siekiant apsaugoti potencialių klientų interesus, t. y. galėjo ir privalėjo persiųsti dokumentus notarui, kuriam buvo perduota ir vykdoma konkreti paveldėjimo byla. Akcentavo, kad notarė perdavė pažymą, tačiau tai padarė 2019 m. spalio 29 d, t. y. pasibaigus naikinamajam terminui, kas reiškia, jog notarė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
5. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas nurodė, jog palikėjui, mirusiam (duomenys neskelbtini), VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu apskaičiavo 5 505,84 Eur dydžio senatvės pensijos kompensuojamą sumą, kuri susidarė dėl 2010 – 2011 metais taikyto įstatymo nuostatų. Taikomoje išmokų sistemoje palikėjo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta buvo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro veiklos teritorijoje, todėl pažyma buvo išsiųsta šiam notarų biurui.
7. Taip pat paaiškino, kad jokie teisės aktai neįtvirtina pareigos atsakovui pranešti apie paveldimą mirusiojo asmens neišmokėtos senatvės pensijos dalį ar informuoti notarus, atsakovas iš geros valios atliko informavimo paslaugą ir informavo notarus pagal palikėjų gyvenamąją vietą priskirtiems notarų biurams.
8. Nurodė, kad ieškovai prašymus dėl kompensuojamos sumos pateikė 2020 metų vasario mėnesį, praleidę įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, todėl nėra pagrindo jiems išmokėti palikėjo kompensaciją, taip pat, neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei priežastinio ryšio, nei žalos, nes nurodė tik bendro pobūdžio paaiškinimus.
9. Atsakovė Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarė Ž. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti.
10. Nurodė, jog ieškovo M. I. iniciatyva, mirus palikėjui, kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo atsakovės notarų biuro teritorijoje, buvo pavesta vesti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui. Paveldėjimo byla Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure nebuvo užvesta ir jos perdavimo klausimas išspręstas iki ieškovams pateikiant pareiškimus dėl palikimo priėmimo. Taip pat nurodė, kad gavus VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 24 d. pažymą apie palikėjui neišmokėtas sumas, pažyma buvo saugoma iki 2019 m. spalio mėnesio tarp nepareikalautų dokumentų, 2019 m. spalio mėnesį tvarkant archyvą buvo rasta minėta pažyma ir susisiekus su atsakovu VSDFV Vilniaus skyriumi, buvo gauta informacija, kad paveldėtojams dar gali būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, todėl minėta pažyma buvo persiųsta palikėjo palikimą tvarkiusiam Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui.
11. Atsakovė pažymėjo, jog teisės aktai nenustato tvarkos, kokius veiksmus turi atlikti notaras, kuriam yra pateikti dokumentai apie mirusiam asmeniui priklausiusį turtą ar turtines teises, kai jo biure nėra užvesta paveldėjimo byla, taip pat nėra numatyta pareiga tikrinti duomenis Testamentų registre ar paveldėjimo byla yra užvesta kitame notaro biure, jei pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją jam priklauso vesti paveldėjimo bylą. Akcentavo, kad ieškovai nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kokių veiksmų neatliko notarė, nenurodė pažeidimo, priežastinio ryšio tarp notarės veiksmų ir atsiradusios žalos.
12. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog jie iki 2020 m. vasario 12 d. neturėjo jokios informacijos apie turimą turtinę teisę, todėl negalėjo pateikti prašymų dėl išmokų gavimo, pareiga dėl kompensuojamų sumų paskaičiavimo ir išmokėjimo buvo priskirta atsakovui VSDFV Vilniaus skyriui, kuris tinkamai įstatyminės pareigos neįvykdė. Pažymėjo, kad notarė galėjo ir privalėjo naudojantis jai prieinamomis duomenų bazėmis, įskaitant Testamentų registro duomenis, persiųsti Pažymą paveldėjimo bylą vedančiam notarui arba grąžinti Pažymą ją atsiuntusiai institucijai, tačiau jos nerūpestingumas, neatidumas ar aplaidumas traktuotini kaip kalti veiksmai užtraukiantys civilinę atsakomybę. Akcentavo, kad aplinkybė, jog paveldėjimo byla užvesta kito notaro biure, nepanaikina atsakovei priskirtos aptarnavimo teritorijos ribų (sudėties) bei atsakovės pareigos administruoti jai priskirtos veiklos teritorijoje gyvenančių asmenų duomenis, susijusios su jos profesine aptarnavimo veikla.
13. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateiktame triplike papildomai nurodė, jog jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovą pranešti notarams apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas, tačiau atsakovas, vadovaudamasis atsakingo valdymo ir gero administravimo principais, įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, teikė notarams pažymas apie jų veiklos teritorijoje mirusiems asmenims neišmokėtas išmokas ir pažyma buvo išsiųsta tam notarui, kuris aptarnauja palikėjo gyvenamosios vietos teritoriją, kas negali reikšti, jog atsakovas nesilaikė gero viešo administravimo principų. Pažymėjo, kad ieškovai buvo pasyvūs ir neginčijo atsakovo Pažymos, neginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nebuvo atnaujintas terminas, t. y. sutiko su jų atžvilgiu priimtais sprendimais.
14. Atsakovė notarė Ž. P. pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog nors palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo atsakovės veiklos teritorijoje, tačiau ji buvo perduota vesti kitam notarui dar iki paveldėjimo bylos užvedimo, t. y. jos perdavimo klausimas buvo išspręstas dar iki ieškovams paduodant pareiškimus dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad notarė neturėjo pareigos nei ieškoti palikėjo galimų įpėdinių, nei ieškoti kito notarų biuro tikslu išsiaiškinti, ar jame neužvesta palikėjo paveldėjimo byla, kai pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją būtent Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui priklausė vesti palikėjo paveldėjimo bylą, be kita ko, notarė, gavusi Pažymą privalėjo tik patikrinti, ar tame pačiame biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir jei byla neužvesta, gauta pažyma įtraukiama tarp paveldėjimo bylos dokumentų, o tokios bylos nesant – gauta pažyma tiesiog saugoma tarp kitų susirašinėjimo dokumentų iki tokio dokumento prireiks. Notarė neprivalėjo grąžinti Pažymos siuntėjui, nes tam nebuvo pagrindo. Akcentavo, kad notarė nors ir neprivalėjo, bet atsitiktinai sužinojusi, jog Pažyma gali būti panaudota, ją persiuntė kitam notarui, kad ieškovai galėtų įgyvendinti savo teises. Nurodė, kad patys ieškovai pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, nes informacija apie tai, kad dirbusių pensininkų turto paveldėtojai ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. turi kreiptis į VSDFV teritorinius skyrius su prašymais dėl ekonominės krizės metu dirbusiems pensininkams sumažintos socialinio draudimo pensijos kompensavimo, buvo skelbiama viešai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Fondo valdybos interneto svetainėse, pagrindiniuose naujienų portaluose bei kitose žiniasklaidos priemonėse, kas reiškia, jog ieškovai, žinodami, kad palikėjui buvo sumažinta socialinio draudimo pensija, kuri vėliau buvo valstybės kompensuojama, turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai ir aktyviai, kad dar 2013 metais kitame notarų biure priėmę palikimą, laiku suspėtų įgyvendinti savo teises į papildomai atsiradusio palikimo paveldėjimą, ieškovai galėjo patys kreiptis į VSDFV teritorinį skyrių dėl informacijos suteikimo apie palikėjui priklausančią kompensaciją, tačiau to nepadarė, todėl ieškovų neveikimo pasekmės negali būti perkeliamos notarei.
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog pilna apimtimi palaiko notarės atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė, atsiradusi dėl notarų neteisėtais ir kaltais veiksmais padarytos žalos, vykdant notaro profesinę veiklą. atsakomybė atsiranda esant visetui: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui bei kaltei, o nesant visų sąlygų, nėra notaro atsakomybės ir draudiminio įvykio, Draudimo įstatymo prasme ir negali kilti pareiga sumokėti draudimo išmoką nei dabar, nei ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovui R. I. solidariai iš solidarių bendraskolių: atsakovo valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, bei atsakovės Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Ž. P. - 1 835,28 Eur žalos atlyginimui bei 916 Eur bylinėjimosi išlaidų iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis, t. y. 458 Eur iš atsakovo valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, bei 458 Eur iš atsakovės Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Ž. P.; 2) priteisė ieškovui A. I. solidariai iš solidarių bendraskolių: atsakovo valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, bei atsakovės Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Ž. P. - 1 835,28 Eur žalos atlyginimui; 3) priteisė ieškovui M. I. solidariai iš solidarių bendraskolių: atsakovo valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, bei atsakovės Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Ž. P. - 1 835,28 Eur žalos atlyginimui. Taip pat atmetė reikalavimus atsakovui Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui D. P.. Taip pat priteisė iš valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, bei atsakovės Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Ž. P. 13,44 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. 6,72 Eur iš valstybės atstovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus bei 6,72 Eur iš atsakovo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Ž. P..
17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė valstybė turėjo ne tik pareigą kompensuoti asmens nuosavybę, bet ir pareigą informuoti apie kompensavimo tvarką, kadangi valstybė buvo sumažinusi kompensaciją savo iniciatyva, be asmens prašymo, todėl būtų neteisinga reikalauti, kad valstybė savo pareigos – kompensacijos grąžinimą sietų su papildomomis išmokos gavimą ribojančiomis sąlygomis, pvz. neinformuodama apie galimybę gauti išmoką, susižinojimo pareigą (keletą metų nuolat tikrinti VSDFV tinklalapį) perkeldama pačiam asmeniui ar pan. Pažymėjo, kad pareigos tikrinti VSDFV tinklalapį nebuvo nustatytos įstatyme, nebuvo ir negalėjo būti žinoma kada valstybė priims teisės aktus ir pradės kompensacijų mokėjimo procedūras, kas reiškia, jog ieškovai negalėjo ir neprivalėjo nuolat domėtis ir tikrinti VSDFV tinklalapį.
18. Teismas atmetė VSDFV atsikirtimus, jog ieškovai galėjo domėtis ir pateikti prašymus dėl kompensacijos išmokėjimo įstatymo nustatytu terminu vien tik sužinoję apie tokią galimybę, atsižvelgdamas į tai, jog paveldėtojai iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo negalėjo ir neprivalėjo imtis jokių veiksmų kompensacijai, paskaičiuotai Pažymoje gauti, priešingai, teismas nurodė, jog VSDFV privalėjo paskaičiuoti ir perduoti notarui duomenis, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui išduoti ir tik turėdami paveldėjimo teisės liudijimą paveldėtojai įgytų teisę pateikti VSDFV nustatytos formos prašymą.
19. Teismas pažymėjo, kad VSDFV sutartis su Testamentų registro tvarkytoju yra šalių susitarimo dalykas. Sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog VSDFV nebūtų galėjusi išplėsti susitarimo ir gauti tų pačių duomenų ne tik skolos išieškojimo funkcijai vykdyti, bet ir išmokų gavėjams (paveldėtojams nustatyti). Pabrėžė, kad teisės aktai numato galimybes paveldėjimo bylas perskirstyti kitam notarui, o ne tik pagal palikėjo teritorinį priskirtinumą, todėl galima ir privaloma buvo siųsti Pažymą tam notarui, kuris faktiškai veda paveldėjimo bylą ir nors paveldėjimo bylų perskirstymas yra išimtinis veiksmas, tačiau Testamentų registre yra fiksuojamos visos paveldėjimo bylos, nepriklausomai pagal kokį paskirstymą yra jos vedamos. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog VSDFV tinkamai vykdydama savo pareigas galėjo ir privalėjo tinkamai nustatyti notarą, vedantį ieškovų paveldėjimo bylą, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai Pažymą išsiuntė Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui, o ne (duomenys neskelbtini) notarų biurui, o neinformavus paveldėjimo bylą vedusio notaro, notaras negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kurio pagrindu ieškovai negalėjo pateikti teisės aktų nustatyto prašymo dėl kompensacijos išmokėjimo, kas reiškia, jog neteko teisių į palikimo dalį, t. y. patyrė žalą. Teismas konstatavo, jog yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, priežastinis ryšys, kaltė ir žala, todėl atsakovė valstybė, atstovaujama VSDFV Vilniaus skyriaus, yra atsakinga dėl ieškovams padarytos žalos.
20. Spręsdamas dėl Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro atsakomybės teismas sprendė, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarai, žinodami, kad paveldėjimo bylos gali būti vedamos ne tik pagal teritorinį paskirstymą, galėjo ir privalėjo atlikti visus veiksmus būtinus patikrinti ar E. I. paveldėjimo byla yra pradėta kituose notarų biuruose, šiai funkcijai įgyvendinti Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dali nustato pareigą notarui patikrinti duomenis valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose, arba Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuras, nustatęs, jog paveldėjimo byla nėra pradėta, galėjo grąžinti Pažymą siuntėjui – VSDFV, nurodydamas, jog paveldėjimo bylos neveda, tačiau to taip pat nepadarė. Teismas atkreipė dėmesį, jog Pažymą tinkamą notarų biurui Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuras persiuntė po daugiau nei trejų metų, t. y. pasibaigus terminui išmokėti kompensaciją beveik 11 mėnesių, nors notaras galėjo ir privalėjo žinoti apie kompensacijų paveldėjimą ir paveldėjimo terminus.
21. Teismas padarė išvadą, jog Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarai nebuvo pakankamai rūpestingi, neveikimas sukėlė žalą ieškovams, nes notarų biurui nepersiuntus Pažymos paveldėjimo bylą vedančiam notarui iš karto po Pažymos gavimo, suėjo naikinamasis terminas ir ieškovai prarado teisę paveldėti dalį turto, todėl sprendė, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarai yra atsakingi už ieškovams padarytą žalą.
22. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Ž. P. buvo administruojanti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė, neatlikusi Pažymos persiuntimo ar grąžinimo funkcijos, ji taip pat teikė informaciją apie Pažymą Notarų rūmams, vedė pavedėjimo bylas, todėl padarė išvadą, kad Pažymos nepersiuntė ir negrąžino siuntėjui būtent notarė Ž. P., kas reiškia, jog ji laikytina atsakinga prieš ieškovus. Atsižvelgdamas į tai, teismas reikalavimus notarui D. P. atmetė.
23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žala atsirado dėl objektyvaus bendrininkavimo, t. y. kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, konstatavo, kad atsakovai VSDFV ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė Ž. P. yra solidariai atsakingi už ieškovams padarytą žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
24. Atsakovė Ž. P. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą dalyje dėl 5.505,84 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų solidaraus priteisimo iš atsakovės Ž. P. ir toje dalyje priimti naują sprendimą - atmesti ieškovų R. I., A. I. bei M. I. patikslintą ieškinį dalyje, kuria yra reikalaujama iš atsakovės Ž. P. solidariai priteisti 5 505,84 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo priteisti iš ieškovų R. I., A. I. bei M. I. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Paaiškina, jog teismo išvada, kad Pažyma nebuvo paskirstyta, yra neteisinga ir nepagrįsta, nes 2016 m. birželio 1 d. biure gavus minėtą pažymą, priešingai nei konstatavo teismas, ji buvo ne tik užregistruota, bet ir paskirstyta, o būtent, nustačius, kad notarų biure nėra vedama velionio E. I. paveldėjimo byla, gautas dokumentas, buvo priskirtas prie nepareikalautų dokumentų, t. y. tokių, kurių atitinkami asmenys dar gali pareikalauti ateityje.
26. Pažymi, kad Lietuvos notarų rūmų 2021 m. vasario 23 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Ž. P. gavusi minėtą pažymą ir nustačiusi, kad E. I. byla, kuri turi būti vedama šiame biure, iki šiol nėra užvesta, neprivalėjo tikrinti, ar tokia byla nėra užvesta kitame notaro/notarų biure, kadangi paveldėjimo bylų vedimas kitam notarui yra pavedamas arba perduodamas tik išimtiniais atvejais.
27. Nurodo, kad Ž. P. negavus nei vieno iš E. I. įpėdinių kreipimosi dėl palikimo priėmimo, tikrinti VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro nebuvo jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo, kadangi Pažymos gavimas nereiškė, jog Ž. P. gavusi minėtą pažymą privalėjo atlikti teismo nurodomus veiksmus, t. y. tikrinti duomenis VĮ „Registrų centro“ Testamentų registre.
28. Taip pat nurodo, kad jeigu Pažyma Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure būtų buvusi pateikta aukščiau minėtame 3 mėn. laikotarpyje po E. I. mirties, tada būtų pagrįsta reikalauti, jog ji tuo metu būtų persiųsta į notarės S. N. notaro biurą, tačiau, kai po informacijos apie paveldėjimo bylos pavedimą vesti kitam notaro biurui gavimo yra praėję daugiau nei 3 (trys) metai, reikalauti iš notaro, kad jis šią informaciją visą laiką laikytų aktualia, ja operuotų, yra nepagrįsta ir nesąžininga.
29. Pažymi, kad Ž. P. žinojimas ar nežinojimas apie kompensacijų paveldėjimą ir paveldėjimo terminus neturi nieko bendro su aptariamos pažymos (ne)persiuntimu į kitą notaro biurą.
30. Pabrėžia, jog aplinkybė, kad Ž. P. (jos notarų biuro darbuotoja) Pažymą į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą galėjo persiųsti anksčiau nei 2019 m. spalio 29 d., tačiau to nepadarė, nei patvirtina, nei įrodo, jog tai privalėjo būti atlikta anksčiau nei 2019 m. spalio 29 d., o teismas darydamas išvadą apie tokio veiksmo atlikimo privalomumą nenurodo jokio teisės akto, kuriame būtų nustatyta, kad toks dokumentas privalėjo būti persiųstas į kitą notaro biurą, jau nekalbant apie tai, jog nėra nurodomo jokio konkretaus termino, per kurį tai turėjo būti atlikta.
31. Akcentuoja, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai visas kilusias pasekmes perkėlė Ž. P. ir VSDFV Vilniaus skyriui solidariai priteisdamas žalos atlyginimą, Ž. P. turėjo būti atleista nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais, nes ieškovams ir jų motinai buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma, jog analogiška kompensacija priklauso ir jų 2013 m. mirusiam tėvui E. I., be kita ko, patys ieškovai elgėsi pasyviai ir aptariamos Pažymos laiku nepareikalavo, nesikreipė su paklausimais/prašymais nei į VSDFV Vilniaus skyrių, nei į E. I. paveldėjimo bylą vedantį Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą, nei į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą, kuriame E. I. paveldėjimo byla turėjo būti vedama bendruoju atveju, jog būtų pasiteirauta dėl šios turtinės teisės įgyvendinimo, kas reiškia, jog savo neveikimu ieškovai prisiėmė riziką, jog jų turtinė teisė į papildomai atsiradusį paveldimą turtą (kompensaciją) gali likti nerealizuota.
32. VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės Ž. P. bei trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą atmesti.
33. Nurodo, kad VSDFV išsiuntęs Pažymą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui, kuris pagal veiklos teritoriją turėjo tvarkyti mirusiojo E. I. paveldėjimo bylą, ir iš šio notarų biuro negavęs informacijos, kad šiame notarų biure nėra vedama mirusiojo paveldėjimo byla, turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, kad tinkamai informavo į notarą dėl paveldėjimo procedūrų besikreipiančius mirusiojo įpėdinius apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas, kas reiškia, jog dėl ieškovams R. I., A. I. ir M. I. susiklosčiusios situacijos (kad ieškovai praleido terminą kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių dėl mirusiam tėvui priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo, todėl nebuvo įgyvendintos jų galimybės paveldėti mirusio tėvo palikimą) atsakomybę taip pat turi prisiimti ir buvusi Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė Ž. P., kuri, gavusi VSDFV Vilniaus skyriaus Pažymą, nei ją grąžino VSDFV Vilniaus skyriui, nei persiuntė paveldėjimo bylą vedančiam notarui iš karto po Pažymos gavimo. Pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius negali būti laikomas vienintelis atsakingas už tai, kad ieškovai praleido terminą kreiptis dėl mirusiam tėvui priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo, dėl ko nebuvo įgyvendintos ieškovų galimybės paveldėti mirusio tėvo palikimą.
34. Ieškovai I. I., A. I. ir M. I. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje ieškovų naudai.
35. Paaiškina, kad Pažyma, kaip turtinių teisių dokumentas, buvo pateikta atsakovei notarei, ji ne tik padarė įtaką ieškovų (kaip paveldėtojų) interesams, bet išreiškė ir valstybės interesą, - valią, bei siekį įgyvendinti praeityje sumažintos pensijos kompensavimą, todėl gavus dokumentą patvirtinantį turtines teises asmeniui priskirtam pagal gyvenamąją vietą notarės aptarnaujamai teritorijai ir neatlikus jokių veiksmų ar atlikus juos pavėluotai, notarė iš esmės sustabdė ieškovų turtinių teisių įgyvendinimą ir pažeidė ne tik Notariato įstatymo bei Notarų etikos kodekso nuostatas, veiksmai su pagal kompetencija gautu dokumentu atlikti nebuvo, jis nebuvo nei grąžintas siuntėjui, nei perduotas tinkamam adresatui, tiesiog padėtas ir užmirštas.
36. Nurodo, jog Testamentų registras įsteigtas būtent tikslu rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti registro duomenis susijusius su paveldėjimu bei su juo susijusiais faktais, todėl, tikrindama tinkamai bei išsamiai duomenis, notarė turėjo vadovautis testamentų registro duomenimis.
37. Akcentuoja, kad teismas negalėjo konstatuoti, jog patys ieškovai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su E. I. papildomai atsiradusio paveldimo turto paieška, nes paveldimas turtas niekada nebuvo E. I. nuosavybe, objektyviai paveldėtojai nei galėjo žinoti, nei numatyti apie tokios turtinės teisės atsiradimą, kaip ir pats velionis E. I., todėl Sodrai ir buvo pavesta nustatyta tvarka informuoti paveldėtojus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
40. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
41. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovei valstybei, atstovaujamai VSDFV, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarams Ž. P. ir D. P., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovų tėvas E. I. mirė (duomenys neskelbtini), Lietuvos notarų rūmai 2013 m. vasario 15 d. sprendimu dėl pavedimo palikėjo E. I. paveldėjimo bylą vesti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei S. N. Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pavesti palikėjo E. I. turto paveldėjimo bylą vesti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei S. N., nors pagal teritorinį suskirstymą byla turėjo būti vedama Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure notarų Ž. P. ar D. P., byla buvo priskirta vesti notarei S. N. sutinkant, notarų Ž. P. ir D. P. sutikimas nebuvo gautas. Nustatyta, kad E. I. paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo pradėta 2013 m. balandžio 9 d., baigta 2013 m. gegužės 15 d. ir perduota saugoti į UAB „Archyvų sistemos“. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 26 d. pažymos apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažyma) nustatyta, jog mirusiajam E. I. buvo neišmokėta 5 505,84 Eur suma (toliau – kompensacija). Nustatyta, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure Pažyma gauta ir užregistruota 2016 m. birželio 1 d., kuri iš pastarojo biuro buvo išsiųsta ir kitame - (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo gauta 2019 m. spalio 29 d., t. y. išsiųsta praėjus daugiau nei trejiems metams.
43. Taip pat nustatyta, kad palikėjo E. I. priklausiusios kompensacijos sumos 5 505,84 Eur paveldėtojai po 1/4 dalį yra D. E. I., R. I., A. I., M. I., o palikėjai D. E. I. priklausiusią 1/4 dalį į palikėjo E. I. kompensaciją – 5 505,84 Eur, paveldėjo ieškovai lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovas R. I. 2020 m. vasario 13 d., ieškovas A. I. 2020 m. vasario 17 d., o ieškovas M. I. 2020 m. vasario 25 d. kreipėsi į atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių su Prašymu dėl negautos pensijos išmokėjimo, tačiau 2020 m. vasario 28 d. VSDFV Vilniaus skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl negautos pensijos išmokėjimo buvo atsisakyta išmokėti palikėjo kompensaciją, nurodant, jog prašymas dėl kompensacijos išmokėjimo pateiktas 2020 m. vasario 25 d., t. y. pasibaigus Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo (toliau – Kompensavimo įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui – 2018 m. gruodžio 31 d.
44. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovų solidariai 5 505,84 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VSDFV Vilniaus skyriaus, Ž. P. (buvusiai Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei), Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui D. P. bei trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų. ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (toliau – ERGO), tenkino iš dalies, t. y. priteisė kiekvienam ieškovui solidariai iš Lietuvos Respublikos ir Ž. P. po 1 835,28 Eur žalos atlyginimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o reikalavimus, pareikštus notaro D. P. atžvilgiu, atmetė.
45. Atsakovė Ž. P. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą dalyje dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš Ž. P..
Dėl bylos esmės.
46. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja ir tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas).
47. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. EŽTT, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį „Nuosavybės apsauga“, pažymėjo, kad asmenims, mokėjusiems socialinio draudimo įmokas, yra garantuojama teisė į išmokas, tačiau tai nereiškia, kad asmuo turi teisę į konkretaus dydžio pensiją, kiekvienu atveju svarbu įvertinti, ar asmens teisės suvaržomos taip, kad paneigiama jo teisės į pensiją esmė (inter alia 2004 m. spalio 12 d. sprendimas byloje Kjartan ?smundsson prieš Islandiją, Nr. 60669/00, 2009 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Apostolakis prieš Graikiją, Nr. 39574/07, 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Wieczorek prieš Lenkiją, Nr. 18176/05, 2011 m. vasario 8 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Poulain prieš Prancūziją, Nr. 52273/08, 2011 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Valkov ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 2033/04, 19125/04, 19475/04, 19490/04, 19495/04, 19497/04, 24729/04, 171/05, 2041/05). Remiantis teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, kad asmenims, mokėjusiems socialinio draudimo išmokas, yra įtvirtinta ir garantuojama teisė į išmokas, be kita ko, tokias pat teises turi paveldėtojai pagal Kompensavimo įstatymą.
48. Konstitucinis Teismas be kita ko yra konstatavęs, jog asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, ši teisė saugoma ir ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Jei asmuo miršta nesulaukęs atitinkamo dydžio piniginės išmokos, pagal Kompensavimo įstatymą šią nuosavybės teisę gali paveldėti mirusiojo palikuonys.
49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstravo, jog tiek atsakovė valstybė, atstovaujama VSDFV Vilniaus skyriaus, tiek ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė Ž. P. yra atsakingi dėl ieškovams padarytos žalos, t. y. VSDFV netinkamai atliko savo informavimo pareigą, nes Pažymą išsiuntė ne paveldėjimo bylą vedančiam notarų biurui, bet kitam biurui, dėl ko paveldėjimo bylą vedęs notaras negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kurio pagrindu ieškovai negalėjo pateikti teisės aktų nustatyto prašymo dėl kompensacijos išmokėjimo ir neteko teisių į palikimo dalį, tuo tarpu notarė, kuriai buvo persiųsta Pažyma, nebuvo pakankamai rūpestinga ir savo neveikimu sukėlė žalą ieškovams, nes paveldėjimo bylą vedusiam notarų biurui nepersiuntus Pažymos iš karto po jo gavimo, suėjo naikinamasis terminas ir ieškovai prarado teisę paveldėti dalį turto.
50. Atsakovė Ž. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog Ž. P. gavusi minėtą pažymą ir nustačiusi, kad E. I. byla, kuri turi būti vedama šiame biure, iki šiol nėra užvesta, neprivalėjo tikrinti, ar tokia byla nėra užvesta kitame notaro/notarų biure, taip pat, negavus nei vieno iš E. I. įpėdinių kreipimosi dėl palikimo priėmimo, tikrinti VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro nebuvo jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo, kadangi paveldėjimo bylų vedimas kitam notarui yra pavedamas arba perduodamas tik išimtiniais atvejais, o Pažymos gavimas nereiškė, jog atsakovė gavusi minėtą pažymą privalėjo tikrinti duomenis VĮ „Registrų centro“ Testamentų registre. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus vertina kritiškai.
51. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).
52. Neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bendriausia prasme ji suprantama kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra tie, kurie neatitinka ne tik civilinės teisės, bet ir kitų teisės šakų teisės aktų reikalavimų ir bendrųjų teisės principų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog notaro veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kad notarui taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat pagal tai, ar jis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą, minėta, jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti. Tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019). Kaltė yra notaro civilinės atsakomybės sąlyga. Jos turinys šio asmens atsakomybės požiūriu yra ypatingas, nes priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės. Tai lemia didesnius atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus, bet negalima išvada, kad tai atsakomybė be kaltės. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-127. Teismų praktika. 2003, 19).
53. Notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Bonus pater familias (gero šeimos tėvo, apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens) etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
54. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika dėl notaro profesinio atidumo ir rūpestingumo standarto, jo atsakomybės sąlygų taikymo, darytina išvada, kad bet koks notaro neatidumas ir (ar) nepakankamas rūpestingumas, atliekant notarinius veiksmus, vertinamas kaip notaro neteisėti veiksmai, lemiantys civilinės atsakomybės jam taikymą. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į notarui taikomus profesinės veiklos standartus kiekvienoje byloje individualiai sprendžiama, ar pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes notaras buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ar nepažeidė jam keliamų teisės aktais reikalavimų.
55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė Ž. P., gavusi Pažymą, nustatė, jog paveldėjimo byla Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure nebuvo pradėta, todėl iš atsakovės VSDFV Vilniaus skyriaus gautą Pažymą padėjo prie nepareikalautų dokumentų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog notarė gavusi Pažymą suprato, kad tai palikėjo E. I. palikimo dalis, kurią gali paveldėti paveldėtojai, tačiau nepatikrino, ar apskritai yra pradėta minėto asmens paveldėjimo byla. Atsakovės notarės supratimą patvirtina ir elektroninis laiškas, su kuriuo 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuras persiuntė minėtą Pažymą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui nurodant: „nesu tikra, ar ankstesnė darbuotoja pažymos gavimo metu buvo persiuntusi šią pažymą, todėl persiunčiu ją dabar“. Šios aplinkybės patvirtina, jog 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuras žinojo, kam turi persiųsti laišką, žinojo, jog privalėjo persiųsti laišką paveldėjimo bylą vedančiam notarų biurui, tačiau dar 2016 metais gavusi aptariamą Pažymą atsakovė jos nepersiuntė nei Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui, nei grąžino ją atsakovui VSDFV Vilniaus skyriui. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmetami apeliantės teiginiai, jog ji neprivalėjo tikrinti, ar mirusio asmens byla nėra užvesta kitame notaro/notarų biure, priešingai, byloje aptarti duomenys pagrindžia atsakovės suvokimą apie paveldėjimo bylos nepradėjimą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, todėl gavusi Pažymą ji nors ir neprivalėjo, tačiau veikdama pagal notaro profesinio atidumo ir rūpestingumo standartus ir suvokusi apie ne tam notarų biurui persiųstą Pažymą, galėjo atlikti konkrečius veiksmus, bet neatliko jokių.
56. Apeliantė skunde be kita ko nurodo, jog Pažymos nepersiuntimas ankščiau nei 2019 m. spalio 29 d., nei patvirtina, nei įrodo, jog tai privalėjo būti atlikta anksčiau nei 2019 m. spalio 29 d., taip pat nurodo, kad po informacijos apie paveldėjimo bylos pavedimą vesti kitam notaro biurui gavimo yra praėję daugiau nei trys metai, todėl reikalauti iš notaro, kad jis šią informaciją visą laiką laikytų aktualia, ja operuotų, yra nepagrįsta ir nesąžininga. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
57. Kaip jau buvo minėta, notarui taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis, veikdamas teisės aktų nustatyta tvarka bei remdamasis teisės principais, turi dėti maksimalias pastangas siekdamas apsaugoti tiek asmenų, tiek valstybės interesus. Valstybės sprendimas kompensuoti sumažintas pensijas ir jų išmokėjimo užtikrinimas buvo pavestas VSDF valdybai, kuri nors ir netinkamai, kaip buvo konstatuota skundžiamame sprendime, tačiau Pažymą, kaip turtinių teisių dokumentą, išreiškiantį valstybės interesą įgyvendinti praeityje sumažintos pensijos kompensavimą, pateikė atsakovei notarei. Tačiau notarė gavus dokumentą, patvirtinantį turtinės teisės asmeniui priskirtam pagal gyvenamąją vietą notarės aptarnaujamai teritorijai egzistavimą ir neatlikus jokių veiksmų ar atlikus juos pavėluotai, iš esmės sustabdė ieškovų turtinių teisių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad ji neprivalėjo persiųsti Pažymos ankščiau nei 2019 m. spalio 29 d. atmestini kaip nepagrįsti. Niekuo nepagrįstas ir kitas atsakovės argumentas, kad notaras neprivalo laikyti aktualia informaciją, gautą pavėlavus 3 metus. Pažymėtina, kad pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Iš jau aptarto elektroninio laiško turinio matyti, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuras žinojo, kam Pažyma turėjo būti persiųsta, laiške nurodyta, kad notarė siunčia Pažymą nežinodama, ar ankščiau to nepadarė darbuotoja, privalėjusi persiųsti ją pagal adresatą, o tai tik įrodo, kad net jeigu, kaip teigia apeliantė, notarų biuras neprivalo laikyti aktualia informaciją praėjus trims metams, tačiau pati notarė praėjus trims metams Pažymą palaikė aktualia, dėl ko pastaroji ir buvo persiųsta paveldėjimo bylą vedusiai notarei. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013). Šiuo atveju, pati notarė laiške nurodydama, jog nežino, ar Pažyma buvo persiųsta, netiesioginiais savo veiksmais pripažino, jog Pažyma vis dar aktuali ir turėjo būti išsiųsta ankščiau, kas taip pat reiškia, jog notarė savo neveikimu (tris metus nepersiuntusi gautos pažymos) prisidėjo prie žalos atsiradimo.
58. Apeliantė skunde taip pat teigia, jog patys ieškovai elgėsi pasyviai ir aptariamos Pažymos laiku nepareikalavo, nesikreipė su paklausimais/prašymais nei į VSDFV Vilniaus skyrių, nei į E. I. paveldėjimo bylą vedantį Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą, nei į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą, kuriame E. I. paveldėjimo byla turėjo būti vedama bendruoju atveju, jog būtų pasiteirauta dėl šios turtinės teisės įgyvendinimo, kas reiškia, jog savo neveikimu ieškovai prisiėmė riziką, jog jų turtinė teisė į papildomai atsiradusį paveldimą turtą (kompensaciją) gali likti nerealizuota.
59. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 16 d. Įsakymu Nr. V-350 „Dėl prašymo dėl pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo bei prašymo dėl pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo formų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Prašymo dėl pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo forma. Šioje formoje nurodyta, jog prašydamas išmokėti kompensaciją, prašantis asmuo turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimą ar (ir) nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą su jame nurodyta kompensuojamąja suma, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą, priklausiusią mirusiajam. Kompensuojamą sumą apskaičiuoja VSDFV struktūrinis padalinys, kuris privalo pateikti duomenis notarui, kuris išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Vien prašymo pateikimas, nesant notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nebūtų pagrindas išmokėti kompensacijos paveldėtojams. Dar daugiau, jų prašymas netgi nebūtų priimtas nagrinėti, nes neatitiktų patvirtintos formos ir su ja pateikiamų dokumentų. Pažymėtina, kaip skundžiamoje nutartyje minėjo ir pirmosios instancijos teismas, viskas veikia „vieno langelio principu“ (Viešo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paveldėtojai iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo negalėjo ir neprivalėjo imtis jokių veiksmų kompensacijai, paskaičiuotai Pažymoje gauti, nes būtent VSDFV privalėjo paskaičiuoti ir perduoti notarui duomenis, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui išduoti ir tik turėdami paveldėjimo teisės liudijimą paveldėtojai galėjo įgyti teisę pateikti VSDFV nustatytos formos prašymą. Šiuo konkrečiu atveju, nors ir ne tam notarų biurui, tačiau VSDFV Vilniaus skyrius perdavė Pažymą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui, kurie nesiėmė jokių veiksmų Pažymos persiuntimui ar grąžinimui VSDFV, tokiu būdu susiklostė situacija kai ieškovai net ir neturėjo galimybės žinoti ar pateikti prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo įstatymo nustatytu terminu, nes įstatymas nenumato pareigos asmenims domėtis kompensacijų mokėjimo procedūromis nežinant apie jų egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl ieškovų neveikimo ir nesidomėjimo savo turtine teise atmestini.
61. Pasisakant dėl atsakovės atsakomybės, pažymėtina, kad solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).
62. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad be notaro kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės sudaryti ir įgyvendinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, todėl esant tokiems notaro neteisėtiems veiksmams yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes notaras neteisėtais veiksmais prisideda prie visos žalos, o ne jos dalies atsiradimo iš esmės, nes be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Todėl tokiu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.279 straipsnio 1 dalį ir konstatuoti solidariąją žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-611/2019; 2019 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019).
63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl notarui taikytinos žalos atlyginimo rūšies, pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės Ž. P. solidariąją prievolę atlyginti žalą ieškovams kartu su atsakovu VSDFV Vilniaus skyriumi, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.279 straipsnio normą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios normos aiškinimo ir taikymo praktikos, nurodydamas, jog tiek atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius, Pažymą nusiuntęs ne tam paveldėjimo bylą vedusiam notarui, tiek Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė, nebūdama pakankamai atidi ir rūpestinga gautos Pažymos nepersiuntė paveldėjimo bylą vedusiam notarų biurui ir negrąžinusi siuntėjui ilgą laiką Pažymą laikė pas save, yra solidariai atsakingi už ieškovams padarytą žalą. Pabrėžtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius negali būti laikomas vienintelis atsakingas už tai, kad ieškovai praleido terminą kreiptis dėl mirusiam tėvui priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo, dėl ko nebuvo įgyvendintos ieškovų galimybės paveldėti mirusio tėvo palikimą, nes šiuo atveju atsakovė notarė, vykdydama įstatymų pavestas notaro funkcijas ir laiku nepersiųsdama aptariamos Pažymos, padarė ne viską, ką galėjo padaryti nagrinėjamoje situacijoje. Esant pirmosios instancijos teismo nustatytoms aptartoms faktinėms aplinkybėms teismo padaryta išvada dėl notaro civilinės atsakomybės pagrindo buvimo atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu.
Dėl bylos baigties.
64. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
65. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
67. Atsakovė Ž. P. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO pateikė prašymą priteisti iš ieškovų R. I., A. I. bei M. I. trečiojo asmens ERGO naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atmetus apeliacinį skundą, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
68. Ieškovai I. I., A. I. ir M. I. taip pat pateikė prašymą priteisti iš apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje ieškovų naudai, pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus – pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta suma 450 Eur, sumokėjo A. I.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestas, ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (450 Eur) yra protingo dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovės Ž. P. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ERGO vieno iš ieškovų A. I. naudai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
atsakovės Ž. P. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, ieškovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis, t. y. 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) iš atsakovės Ž. P. ir 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) iš trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.
Teisėjai
Andrius Ignotas Margarita Stambrauskaitė
Jelena Šiškina