Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-31-222/2016

                                                              Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04498-2015-4

              Procesinio sprendimo kategorija

                                                              2.9.11

                                                              (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos K. B. atstovo advokato Povilo Gruodžio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. K. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimu pagal ATPK 1735 straipsnio 4 dalį nubausta 1500 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą draudimą perduoti viešai neatskleistą informaciją, t. y. neteisėtai perdavė viešai neatskleistą informaciją apie būsimą AB „A. G.“ susijungimą su kitomis įmonėmis.

2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos K. B. atstovo advokato Povilo Gruodžio apeliacinis skundas netenkintas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patrauktos K. B. atstovo advokato Povilo Gruodžio prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną K. B.

4.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismai, pripažindami K. B. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1735 straipsnio 4 dalyje, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei, netinkamai tirdami ir vertindami byloje esančius įrodymus, pažeidė pagrindines proceso teisės nuostatas, susijusias su draudimu remtis neteisėtais ir neleistinais bylos įrodymais.

4.2. Pareiškėjo teigimu, bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė senaties termino administracinei nuobaudai paskirti pradžią, nepagrįstai jį skaičiuodami nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-10017-14 dienos, t. y. 2015 m. kovo 19 d., ir nubaudė K. B. administracine tvarka jau pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Pasak pareiškėjo, priešingai nei sprendė teismai, ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10017-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 217 straipsnio 1 dalyje, nebuvo atliekamas prieš K. B., ji nebuvo įtariamoji, ikiteisminio tyrimo veiksmai su ja nebuvo atliekami, o minėta byla buvo prijungta prie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama M. G. galimai padaryta nusikalstama veika. Šias aplinkybes patvirtina: Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. kovo 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (nutarime nurodyta: „2014-12-09 Lietuvos banko Priežiūros tarnyba informavo, kad atlieka patikrinimą dėl galimo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, ir pateikė su M. G. susijusią informaciją“); Lietuvos banko veiksmai, kai, žinodami apie vykdomą ikiteisminį tyrimą (pagal 2014 m. kovo 13 d. Lietuvos banko pareiškimą jis pradėtas 2014 m. lapkričio 17 d., nutrauktas – 2015 m. kovo 19 d.), banko tarnautojai savo ruožtu atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimą dėl analogiškų aplinkybių K. B. atžvilgiu ir rinko jos kaltę padarius ATPK 1735 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą pagrindžiančius įrodymus (pvz., Lietuvos banko tarnautojų 2014 m. gruodžio 18 d. K. B. buvo pakviesta duoti paaiškinimų dėl galimo viešai neatskleistos informacijos, susijusios su AB „A. G.“ ir „B. C.“ susijungimu, panaudojimo). Taigi ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10017-14 nutraukimas negalėjo turėti įtakos K. B. administracinės atsakomybės senaties terminų skaičiavimui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo pagrindo 2015 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams nuo nutarimo nutraukti minėtą ikiteisminį tyrimą dienos; dėl to teismas netinkamai taikė ATPK numatytas terminų skaičiavimo taisykles. Be to, pareiškime teigiama, kad teismo priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-J967/2011; kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Šioje byloje neegzistavo nė vienas ATPK 35 straipsnyje nurodytas objektyvus pagrindas, dėl kurio būtų galima pratęsti nuobaudos skyrimo terminą K. B.

4.3. Pareiškėjas nurodo, kad K. B. padarytas teisės pažeidimas patenka į ATPK dvyliktajame skirsnyje nurodytų pažeidimų sąrašą, todėl nuobauda jai galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai (ATPK 35 straipsnis). Taigi šiuo atveju administracinės nuobaudos skyrimo K. B. terminas skaičiuotinas taip, kaip nurodyta ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, – nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ir šį momentą teismai nustatė neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje teisingai nurodė, kad pažeidimo nustatymo diena laikytina ta, kai organas (pareigūnas), turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlikęs tyrimą (surinkęs įrodymus ir juos įvertinęs) nustato administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir konstatuoja, jog pažeidimas buvo padarytas, tačiau nepagrįstai tokiu momentu šioje byloje laikyta 2014 m. gruodžio 11 d., kai buvo surašyta Lietuvos banko tyrimo išvada Nr. 260-360 „Dėl galimo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, susijusia su AB „A. G.“, kurioje nurodyta, kad K. B. perdavė M. G. viešai neatskleistą informaciją apie vykusias derybas dėl AB „A. G.“ ir UAB „B. C.“ susijungimo. Pareiškėjo teigimu, K. B. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas daug anksčiau, nei buvo parengta ši išvada.

4.4. Lietuvos bankas tyrimą dėl galimo viešai neatskleistos informacijos atskleidimo pradėjo 2014 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas dar 2014 m. balandžio 8 d. leido Lietuvos bankui atlikti FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytus veiksmus M. G. darbovietėje, tačiau Lietuvos banko tarnautojai šiuos veiksmus atliko tik 2014 m. birželio 10 d., kai paėmė M. G. priklausantį kompiuterį, kuriame buvo jo ir K. B. asmeninis susirašinėjimas programoje „Skype“. Būtent šią dieną Lietuvos bankas gavo iš esmės vienintelį įrodymą, kuriuo grindė K. B. kaltę dėl neviešos informacijos atskleidimo. Tačiau duoti paaiškinimus Lietuvos banko darbuotojams K. B. buvo pakviesta praėjus pusei metų nuo esminės informacijos gavimo, t. y. 2014 m. gruodžio 8 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas dar po keturių mėnesių, 2015 m. kovo 30 d., nuobauda paskirta po pusantrų metų nuo pažeidimo padarymo – 2015 m. liepos 7 d. Atsižvelgdami į Lietuvos banko atliktus veiksmus tiriant galimą pažeidimą, teismai turėjo pripažinti, kad K. B. pažeidimo nustatymo diena buvo tada, kai Lietuvos banko tarnautojai gavo pagrindinę informaciją apie galimai padarytą pažeidimą – K. B. ir M. G. susirašinėjimą programoje „Skype“, t. y. 2014 m. birželio 10 d., atitinkamai šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti pasibaigė 2014 m. gruodžio 10 d. Nustatę, kad nuobaudos skyrimo terminai pasibaigę, teismai privalėjo administracinę bylą K. B. nutraukti.

Pareiškėjas teigia apie nepateisinamai ilgus administracinio teisės pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo laikotarpius; institucijos, turinčios teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepateisinamai ir nepagrįstai delsė patraukti K. B. administracinėn atsakomybėn, tačiau teismai to nevertino ir neatsižvelgė, kad nuo pažeidimo padarymo, pagrindinės informacijos apie pažeidimą surinkimo ir faktinio K. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn praėjęs laikas yra aiškiai per ilgas ir nedera su administracinės atsakomybės operatyvumo principu. Anot pareiškėjo, negalima sutikti ir su tuo, kad protokolą surašiusios institucijos subjektyvus suvokimas apie padarytą pažeidimą susiformavo tik 2014 m. gruodžio 11 d., nors duomenis, kuriais grindė K. B. kaltę, gavo dar 2014 m. birželio 10 d. Teismai tinkamai nesivadovavo teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą nusižengimą įvertinimas, tačiau šis subjektyvus faktorius negali būti pripažintas vieninteliu ir pakankamu spręsti apie pažeidimo nustatymo dieną, nes, priešingu atveju, nurodytas naikinamasis terminas netektų savo prasmės. Dėl to termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą, įvertinus laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtina atlikti palyginus sudėtingą materialiosios teisės normų analizę) kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A143-326/2007, Al46-1505/2008, A444-106/2011, A525-1565/2013). Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo nustatymas siejamas su momentu, kai nustatoma pakankamai duomenų, būtinų pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti; visais atvejais šis momentas nustatomas teismui atlikus institucijos, įgaliotos surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turimos informacijos įvertinimą; tai reiškia, kad kiekvienoje byloje apie pažeidimo nustatymo momentą turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-629-172/2014).

4.5. Pasak pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad K. B. atskleidė viešai neatskleistą informaciją ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1735 straipsnio 4 dalyje, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. balandžio 17 d., nes informacija vieša tapo jau 2014 m. vasario 20 d. Kaip matyti iš byloje esančio K. B. ir M. G. susirašinėjimo per „Skype“, K. B. apie vykstančias derybas su M. G. kalbėjo 2013 m. gruodžio 18 d. Kito laikotarpio susirašinėjimas viešai neatskleistos informacijos atskleidimo prasme visiškai nereikšmingas, todėl K. B. galimo pažeidimo padarymo diena turi būti laikoma 2013 m. gruodžio 18 d., o ne daugiau nei keturis mėnesius trukęs laikotarpis.

4.6. Prašyme taip pat nurodoma, kad, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, duomenys apie M. G. ir K. B. asmeninį tarpusavio susirašinėjimą per „Skype“ (kurį Lietuvos banko darbuotojai atlikdami patikrinimą rado M. G. darbo vietoje buvusiame jo asmeniniame nešiojamame kompiuteryje) gauti neteisėtai (neleistinai), t. y. pažeidžiant asmens teisę į privatų gyvenimą ir susižinojimo slaptumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1, 2 dalys), todėl šiuo šaltiniu negalėjo būti įrodinėjamas K. B. kaltumas.

4.7. Pareiškėjas pažymi, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą patikrinti byloje gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pvz., asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus; tokiu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141/2008, 2K-308/2014).

4.8. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog aptariamas įrodymas gautas teisėtai, pareiškėjas nurodo, kad FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi teismas, neįtvirtinta galimybės priežiūros institucijai rinkti ar kitaip tikrinti informaciją, susijusią su asmens privačiu gyvenimu ar susirašinėjimu. Pareiškėjo nuomone, įstatymas, suteikiantis teisę apriboti asmens privatų gyvenimą, tokią galimybę turi nurodyti tiesiogiai, o FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkto konstrukcija tokios galimybės neįtvirtina. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pareiškėjas teigia, kad nustačius, jog asmens susižinojimo slaptumo teisės ribojimas nebuvo numatytas įstatymo, konstatuojamas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas ir toliau nebūtina spręsti, ar apribojimu buvo siekiama teisėto tikslo ir ar jis buvo būtinas demokratinėje visuomenėje. Pagal Konstitucijos 22 straipsnį veiksmai, kuriais ribojama asmens teisė į privatų gyvenimą, be kita ko, privalo būti atliekami tik gavus motyvuotą teismo sprendimą. Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis formaliai suteikė teisę Lietuvos banko darbuotojams M. G. darbovietėje UAB „Č. A.“ atlikti tuos veiksmus, kurie yra apibrėžti FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tačiau, įvertinus tai, kad ši norma neleidžia priežiūros institucijoms tikrinti ar kitaip rinkti asmeninio pobūdžio informacijos, teismo nutartis nesuteikė teisės Lietuvos bankui, tikrinant M. G. darbovietėje esančius duomenis, kokiu nors būdu fiksuoti jo turimą asmeninę, nesusijusią su darbo reikalais, informaciją. Be to, minėta nutartimi buvo suteiktas leidimas Lietuvos banko tarnautojams atlikti tyrimą dėl M. G., o ne dėl K. B., todėl teismai, nesant atitinkamo pareigūnų leidimo, šios informacijos apie privatų gyvenimą negalėjo panaudoti K. B. byloje. Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad Lietuvos bankas, neturėdamas nei įstatyme, nei motyvuotu teismo sprendimu suteiktos teisės tikrinti ar kitaip kaupti duomenų, kurie sudaro asmens privataus gyvenimo dalį, pažeidė asmens teises į privataus gyvenimo, susirašinėjimo neliečiamumą, neteisėtai ir neleistinai gavo duomenis, o K. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai, nepripažindami susirašinėjimo per „Skype“ neteisėtu įrodymu, ne tik pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų leistinumo, bet ir, remdamiesi vien šiuo įrodymu, konstatavo jos kaltę padarius ATPK 1735 straipsnyje 4 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

5. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus viršininkė Lina Lankė atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos K. B. atstovo advokato P. Gruodžio prašymą prašo jį atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad K. B. padarytas ATPK 1735 straipsnyje numatytas pažeidimas patenka į ATPK dvyliktą skirsnį, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsniu, administracinė nuobauda už šį pažeidimą jai galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra suėję daugiau kaip vieneri metai. Sistemiškai vertinant ATPK 9, 35, 256, 257, 260 straipsnių nuostatas, pažeidimo nustatymo diena laikytinas momentas, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, o tai galima padaryti tik surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas. Institucijos darbuotojams atlikus tyrimą ar tikrinimą, surašoma išvada (tikrinimo ataskaita), kurioje apibendrinami tyrimo metu surinkti duomenys ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje pažeidimo nustatymo diena laikytina Lietuvos banko tyrimo išvados Nr. 260-360 „Dėl galimo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, susijusia su AB „A. G.“ surašymo data, t. y. 2014 m. gruodžio 11 d. Kadangi trunkamąjį teisės pažeidimą K. B. padarė 2013 m. gruodžio 18 d.–2014 m. balandžio 17 d. laikotarpiu, darytina išvada, kad nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nebuvo praėję daugiau kaip vieneri metai. Be to, byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo teiginį, kad pažeidimo padarymo diena laikytina 2013 m. gruodžio 18 d., t. y. pažeidimo pradžia.

5.2. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad tyrimas truko pernelyg ilgai, nes tyrimas dėl veiksmų, susijusių su AB „A. G.“, sudarė ne vieną epizodą, tikrintų asmenų ratas, patikrinimų vietoje gautų ir analizuotų duomenų apimtis buvo didelė, be to, įrodymai buvo renkami atkuriant su atliekamu tyrimu susijusių asmenų ištrintus ar kitaip sunaikintus elektroninius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėti K. B. veiksmai buvo susiję tiek su jos buvusios darbovietės – prižiūrimo finansų rinkos dalyvio UAB FMĮ „O. S.“, tiek su M. G. atsakomybės klausimu, priežiūros institucija konstatuoti, kokie subjektai ir už kokius pažeidimus gali būti traukiami atsakomybėn, galėjo tik įvertinusi visą tyrimo medžiagą, o ne atskirus epizodus dėl konkrečių asmenų ir jų veikų.

5.3. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas taip pat neteisus teigdamas, jog ikiteisminis tyrimas dėl K. B. nebuvo atliekamas. Priešingai, ikiteisminio tyrimo institucijoms Lietuvos bankas kaip galimai neteisėtą veiką, numatytą BK 217 straipsnyje, atlikusius asmenis nurodė ir M. G., ir K. B. Ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami įrodymai ir dėl K. B. darbdavio – UAB FMĮ „O. S.“ – atsakomybės už viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, be to, apklausta buvo ne tik K. B., bet ir kiti UAB FMĮ „O. S.“ darbuotojai. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. kovo 19 d. nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10017-14, konstatuota, jog ir M. G., ir K. B. veiksmai neturi nusikaltimo, numatyto BK 217 straipsnyje, požymių, tačiau yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1735 straipsnio 4 dalyje, požymių. Lietuvos banko tarnautojai, 2015 m. kovo 23 d. gavę šį nutarimą, vadovaudamiesi ATPK 35 straipsnio 2 dalimi ir 2591 straipsniu, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. B., jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, o šis pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos. Taigi, atsižvelgdami į teisinį reguliavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, teismai, konstatuodami, kad šeši mėnesiai nuo administracinio teisės pažeidimo nustatymo dienos ir vieneri metai nuo šio pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nebuvo praėję, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog K. B. buvo nubausta praėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

5.4. Atsiliepime nurodoma, kad tiek M. G. kompiuteryje rastas jo ir K. B. susirašinėjimas per „Skype“, tiek kiti tyrimui reikšmingi bylos elektroniniai duomenys gauti teisėtai – remiantis FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose nustatyta Lietuvos banko teise įeiti ir atlikti patikrinimą finansų maklerio įmonės, kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais, taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, patalpose, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją. Kaip reikalauja FPRĮ 81 straipsnio 4 dalies nuostatos, Lietuvos bankas taip pat gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. leidimą patikrinti M. G. darbo vietą. Kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje M. G. susirašinėjimas su asmeniu, kuriam jis neteisėtai perdavė viešai neatskleistą informaciją, taip pat buvo pripažintas teisėtu įrodymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-306/2011). Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija ir priežiūros institucijos teisės vykdant šio draudimo laikymosi priežiūrą įtvirtintos ir Europos Sąjungos teisėje – 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kita ko, numatyta kompetentingų institucijų teisė turėti galimybę gauti bet kokios formos dokumentą ar jo kopiją, vykdyti patikrinimus vietoje ir reikalauti įrašų apie esamų telefonų bei duomenų srautus. Atsiliepime pažymima, kad FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų nuostatos apima priežiūros institucijos teisę peržiūrėti ir kopijuoti bet kokią asmenų, susijusių su galimais pažeidimais, informaciją. Teisės aktai ir teismų praktika nenustato apribojimų naudoti susirašinėjimo „Skype“ duomenų kaip įrodymo, jei šie įrodymai surinkti laikantis teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas nepagrįstai sutapatina teisės pažeidimui tirti reikalingos informacijos gavimą su informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimu. Tyrimo metu slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė nebuvo atliekama, duomenys iš elektroninių laikmenų paimti pareiškėjai žinant, o tyrimo metu gauta informacija nebuvo viešinama. Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu yra laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015; Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsiliepime daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju teisė į privatumą nebuvo apribota labiau, negu būtina visuomenei reikšmingam ir įstatymu pagrįstam tikslui pasiekti, todėl nėra pagrindo manyti, kad priežiūros institucijos veiksmai gali būti laikomi neteisėtu ir nepagrįstu asmens susižinojimo slaptumo teisės ribojimu.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktos K. B. atstovo P. Gruodžio prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 35 straipsnio taikymo

7.1. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

7.2. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos; administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

7.3. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos arba nutraukus baudžiamąjį procesą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje atitinkamai nustatyta galimybė pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Tačiau, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai.

7.4. Pažymėtina, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo taisyklės, o ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyti specialūs administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

7.5. Pagal šioje byloje teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes K. B. inkriminuotas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1735 straipsnio 4 dalyje, buvo padarytas 2013 m. gruodžio 18 d.–2014 m. gegužės 20 d. laikotarpiu. Administracinė nuobauda pagal ATPK 1735 straipsnio 4 dalį K. B. paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimu, taigi nesuėjus bendrajam dvejų metų administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui (ATPK 35 straipsnio 4 dalis).

7.6. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos banko valdybos pirmininko 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu (pakeistu 2014 m. rugpjūčio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymais) sudaryta komisija atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti, ar prekyba AB „A. G.“ akcijomis biržoje laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. kovo mėn. vyko ir kiti veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant FPRĮ 62, 63 straipsnių reikalavimų. Iš esmės dėl tų pačių aplinkybių 2014 m. lapkričio 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10017-14, tačiau jis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. kovo 19 d. nutarimu nutrauktas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiame nutarime, be kita ko, nurodyta, kad K. B. ir M. G. veiksmai neturi nusikaltimo, numatyto BK 217 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1735 straipsnio 4 dalyje, požymių. BPK 214 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skundai dėl prokuroro nutarimo gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, jog minėtas nutarimas buvo apskųstas, todėl šis nutarimas įsiteisėjo 2015 m. kovo 19 d. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, dar nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, 2015 m. balandžio 29 d. nutarimu iki vienerių metų nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos, t. y. iki 2016 m. kovo 19 d., motyvuodamas tuo, kad dėl pažeidimo tyrimo aplinkybių nėra galimybės išspręsti K. B. administracinės atsakomybės klausimo per įstatymo nustatytą terminą. Taigi darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimas, kuriuo K. B. nubausta pagal ATPK 1735 straipsnio 4 dalį, buvo priimtas nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

7.7. Pareiškėjas daro neteisingą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10017-14 nutraukimas negalėjo turėti įtakos K. B. administracinės atsakomybės senaties terminų skaičiavimui, nes, anot pareiškėjo, šis ikiteisminis tyrimas dėl jos nebuvo atliekamas. Ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10017-14 metu buvo tiriamos BK 217 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, susijusios su viešai neatskleistos informacijos dėl AB „A. G.“ susijungimo su kitomis įmonėmis neteisėtu pasinaudojimu prekiaujant vertybiniais popieriais, išsiaiškinti šias veikas darę asmenys, iš jų – ir K. B. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. kovo 19 d. nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, išdėstyti motyvai ir dėl K. B. atsakomybės klausimo sprendimo. Taigi K. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties termino skaičiavimui yra reikšminga šio nutarimo priėmimo data. Prašyme išdėstyti argumentai dėl senaties termino administracinei nuobaudai skirti skaičiavimo, susieti su ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, susidariusioje situacijoje, kai vyko ne tik administracinė teisena, bet ir baudžiamasis procesas, neaktualūs; priėmus procesinį sprendimą nutraukti baudžiamąjį procesą, taikytas specialus dviejų mėnesių senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo nutarimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos; šis terminas pratęstas teisėtai, o nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos iki administracinės nuobaudos paskyrimo dienos nebuvo praėję daugiau kaip dveji metai.

7.8. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl teismų netiksliai nustatyto K. B. administracinio teisės pažeidimo padarymo laiko nesudaro teisinio pagrindo keisti teismų sprendimų. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad aprašant K. B. inkriminuoto trunkamojo administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, jo laikas nustatytas remiantis bylos įrodymais, patvirtinančiais realiai tarp jos ir liudytojo M. G. per „Skype“ vykusius pokalbius apie AB „A. G.“ ir UAB „B. C.“ susijungimą, kurie tęsėsi nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gegužės 20 d., nors informacija dėl bendrovių susijungimo oficialiai buvo paviešinta 2014 m. vasario 20 d. Tačiau pažymėtina, kad patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas, net jei ir būtų skaičiuojamas nuo 2014 m. vasario 17 d. (paskutinio pakalbio iki informacijos apie bendrovių susijungimą viešo paskelbimo įstatymų nustatyta tvarka), priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimą, kuriuo K. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1735 straipsnio 4 dalį, dar nebūtų suėjęs. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju konstatuoti netikslumai neturi esminės reikšmės patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties, taip pat ir administracinio nubaudimo klausimo išsprendimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo.

Dėl įrodymų teisėtumo (leistinumo)

8.1. Iš prašymo turinio matyti, kad, dėstydamas argumentus dėl M. G. darbovietėje asmeniniame kompiuteryje rasto jo ir K. B. tarpusavio susirašinėjimo per „Skype“, kuris, pareiškėjo vertinimu, sudaro su privačiu asmens gyvenimu susijusią informaciją ir kaip įrodymas neteisėtai buvo gautas bei panaudotas įrodinėjant K. B. kaltumą padarius ATPK 1735 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, pareiškėjas nurodo apie netinkamą FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymą.

8.2. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (1–3 dalys). Taigi įrodymai turi būti gauti iš įstatymo nurodytų šaltinių ir nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

8.3. Pagal FPRĮ 81 straipsnio 1 dalį priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo, jo pagrindu priimtų teisės aktų ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimų. Vadovaujantis FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi teisę įeiti į kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais, taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, patalpas ir atlikti patikrinimą, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją. Šie patikrinimo veiksmai gali būti atliekami tik turint teismo leidimą (FPRĮ 81 straipsnio 3, 4 dalys).

8.4. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos banko, kaip institucijos, vykdančios finansų rinkos priežiūrą, tarnautojai, vadovaudamiesi Lietuvos banko valdybos pirmininko 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V2014/(12-260402)-02-85, atliko tyrimą dėl veiksmų, susijusių su AB „A. G.“, tam, kad būtų išsiaiškinta (nustatyta), ar nebuvo pažeistas FPRĮ įtvirtintas draudimas naudotis viešai neatskleista informacija. Siekdamas visapusiškai atlikti šį tyrimą, Lietuvos bankas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. balandžio 7 d. prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, numatytus FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tenkindamas šį prašymą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi išdavė Lietuvos bankui leidimą atlikti veiksmus, numatytus FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. leido Lietuvos banko įgaliotiems atstovams įeiti ir atlikti patikrinimą M. G. darbo vietoje. Lietuvos banko darbuotojai, atlikdami patikrinimą M. G. darbovietėje UAB „Č. A.“, padarė ir jo darbo vietoje esančio asmeninio kompiuterio informacijos, tarp jų ir susirašinėjimo per „Skype“ programą, kopijas. M. G. pasirašė duomenų paėmimo protokolą.

8.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, patikrinimo metu paimtas M. G. ir K. B. tarpusavio susirašinėjimas per „Skype“ buvo gautas nepažeidžiant FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl atitinka įrodymams keliamą teisėtumo (leistinumo) reikalavimą bei ATPK 256 straipsnyje numatytas įrodymams keliamas sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad šios ginčijamos įrodinėjimo priemonės atitiktis įstatymų reikalavimams buvo patikrinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai išnagrinėjus M. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jokių proceso teisės pažeidimų nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-746/2016). Kaip reikalaujama pagal FPRĮ 81 straipsnio 4 dalį, Lietuvos banko prašymas atlikti FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytus veiksmus buvo teismo sankcionuotas, jis įgyvendintas nepažeidžiant 2014 m. balandžio 8 d. teismo nutartyje nurodyto leidimo ribų, t. y. Lietuvos banko darbuotojai patikrinimą atliko M. G. darbovietėje (UAB „Č. A.“) ir būtent šioje vietoje rinko visą tyrimui reikalingą informaciją. Priešingai nei teigia pareiškėjas, iš FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkto normos konstrukcijos neišplaukia išvada, kad atliekant patikrinimą juridinio asmens, kurio darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, patalpose priežiūros institucijos tarnautojams draudžiama tikrinti juridinio asmens darbuotojo asmeniniame kompiuteryje esančią informaciją. FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad priežiūros institucijos atliekamo patikrinimo metu jos tarnautojai turi teisę susipažinti su juridinio asmens darbuotųjų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją. Taigi aptariamos įstatymo nuostatos apima priežiūros institucijos teisę, atliekant patikrinimą juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais, taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, patalpose, peržiūrėti, kopijuoti ar kitaip rinkti bet kokią juridinio asmens darbuotojų, susijusių su galimais pažeidimais, informaciją, tarp jų – ir asmeninio turinio. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) nuostatas, kuriose taip pat numatyta kompetentingų institucijų teisė turėti galimybę gauti bet kokios formos dokumentą ar jo kopiją, vykdyti patikrinimus vietoje, reikalauti įrašų apie esamų telefonų bei esamų duomenų srautus (12 straipsnio 2 dalies a, c, d punktai). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-P-94-86-95/2015).

8.6. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismai, nepažeisdami FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir ATPK 256 straipsnio nuostatų, taip pat asmens teisės į privatų gyvenimą ir susižinojimo slaptumą (Konstitucijos 22 straipsnis, Konvencijos 8 straipsnio 1, 2 dalys), kaip įrodymu K. B. kaltumui pagrįsti teisėtai ir pagrįstai rėmėsi M. G. ir K. B. tarpusavio susirašinėjimu per „Skype“, gautu iš M. G. asmeninio kompiuterio, kuris patikrinimo metu buvo rastas jo darbo vietoje.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui, nepadaryta (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos K. B. atstovo advokato Povilo Gruodžio prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai                                                                                                                                            Vytautas Masiokas

                                                                                                                                                     Vytautas Piesliakas

                                                                                                                                                      Dalia Bajerčiūtė