Civilinė byla Nr. e3K-3-69-916/2025
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00338-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.2.4.11; 3.3.1.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei D. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovės D. B. priešieškinį, išvadą byloje teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tėvams gyvenant skyrium sąlygas, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1676-897/2021 ir: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 2) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką tokiu būdu: atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę nuo penktadienio 18 val., pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos iki sekmadienio 20 val., atveždama jį į ieškovo gyvenamąją vietą; atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku 31 kalendorinę dieną pasirinktą vasaros laikotarpį, dėl pasirinkto laiko šalys susitaria ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį; šalys gali dalinti šį laikotarpį keliais etapais, kurių vienas negali būti trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų, o likę negali būti trumpesni nei 7 kalendorinės dienos; atsakovė, iš anksto suderinusi su ieškovu, turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kitu laiku; atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais lyginiais metais laikotarpiu nuo gruodžio 23 d. 18 val., pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, iki kitų metų sausio 5 d. (iš viso 14 kalendorinių dienų), atveždama jį į ieškovo gyvenamąją vietą; atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais lyginiais metais per šv. Velykas ir 1 savaitė po jų, pasiimdama nepilnametį vaiką per Didįjį penktadienį 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindama jį po šv. Velykų savaitės – sekmadienį (iš viso – 10 kalendorinių dienų), atveždama jį į ieškovo gyvenamąją vietą iki 20 val.; atsakovė, norėdama laikinai išvykti su nepilnamečiu vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja prieš 30 dienų suderinti išvykimo datą ir kelionės vietą su ieškovu. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį laiko tarpą; atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais lyginiais metais per vaiko gimtadienį, pasiimdama jį iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindama jį į ieškovo gyvenamąją vietą iki 20 val.; atsakovė ir ieškovas įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su nepilnamečiu vaiku, kiek tai susiję jo interesais bei poreikiais (informaciją apie sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir pan.); nepilnamečiam vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis; 3) priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 130 Eur, mokamų kas mėnesį, iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant išlaikymą teisės aktų nustatyta tvarka nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; 4) nustatyti ieškovo uzufrukto teisę į nepilnamečio vaiko išlaikymui gautas lėšas; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Atsakovė priešieškiniu prašė:1) teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą palikti nepakeistą; 2) pakeisti teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir priteisti iš ieškovo nepilnamečiam sūnui 130 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; 3) pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. nustatant tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitės penktadienį, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymosi-mokymosi įstaigos nuo 18 val. ir grąžindamas jį tos savaitės sekmadienį iki 19 val. į motinos gyvenamąją vietą; ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku 31 kalendorinę dieną pasirinktą vasaros laikotarpį, dėl pasirinkto laiko šalys susitaria ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį; šalys gali dalinti šį laikotarpį keliais etapais, kurių vienas negali būti trumpesnis nei 14 kalendorinių dienų, o likę negali būti trumpesni nei 7 kalendorinės dienos; ieškovas, iš anksto suderinęs su ieškove, turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kitu laiku; ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, t. y. 2024, 2026 ir t. t., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymosi-mokymosi įstaigos gruodžio 23 d. nuo 18 val. ir grąžindamas sūnų ateinančių metų sausio 5 d. iki 19 val. į motinos gyvenamąją vietą (iš viso 14 kalendorinių dienų); ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, t. y. 2023, 2025 ir t. t., per šv. Velykas ir 1 savaitė po jų, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymosi-mokymosi įstaigos per Didįjį penktadienį nuo 18 val. ir grąžindamas sūnų po šv. Velykų savaitės – sekmadienį iki 19 val. į motinos gyvenamąją vietą (iš viso 10 kalendorinių dienų); ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas; atsakovė su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas; ieškovas, norėdamas laikinai išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja prieš 30 dienų suderinti išvykimo datą ir kelionės vietą su atsakove. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį laiko tarpą; ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais neporiniais metais per vaiko gimtadienį, pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymosi-mokymosi įstaigos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną iki 19 val. į motinos gyvenamąją vietą; ieškovas ir atsakovė įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su nepilnamečiu vaiku, kiek tai susiję su jo interesais bei poreikiais (informaciją apie sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir pan.); nepilnamečiam vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis; 4) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visų jos patirtų bylinėjimosi ir teismo išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Utenos apylinkės teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ieškovo siūlomu būdu; priteisė iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatė, kad gautas išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovas. Atsakovės priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 2215,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė iš atsakovės 10,88 Eur teismo turėtų pašto išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (atsakove), o iš vaiko tėvo (ieškovo) buvo priteistas 83 Eur dydžio išlaikymas. Teismo sprendimu buvo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagal kurią tėvas bendrauja su vaiku nuo kiekvieno mėnesio pirmos savaitės pirmadienio 8 val. ryto iki antros savaitės sekmadienio 20 val. vakaro, o kitas po to einančias dvi savaites vaikas gyvena motinos namuose.
6. Teismas nustatė ir tai, kad vaiko tėvas (ieškovas) gyvena Vilniuje, o vaiko motina (atsakovė) nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesio persikėlė gyventi iš Vilniaus į Uteną. Sprendimą išvykti su vaiku į kitą miestą atsakovė priėmė vienašališkai, iš anksto neinformavusi ieškovo. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė teismui, kad neplanuoja grįžti gyventi į Vilnių. Atsakovė vaikui Utenoje sudarė gyvenimo sąlygas ir užtikrino jo ugdymą darželyje, o vėliau – mokykloje. Atsakovė turi motinystės įgūdžius ir iš esmės geba tenkinti bazinius vaiko poreikius. Vis dėlto teismas nusprendė, kad aptartos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas vaiko gyvenamąją vietą ir toliau palikti su atsakove. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė 2022 m. lapkričio 19 d. naktį buvo neblaivi ir konfliktavo su sugyventiniu mažamečiam vaikui esant namuose, dėl to buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Teismas nusprendė, kad minėtas atvejis, kai atsakovė namie vaiko akivaizdoje vartoja alkoholį, nėra vienintelis, kadangi vaikas 2023 m. birželio 2 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) specialistams nurodė, kad mama namie išgeria alaus kasdien. 2024 m. sausio 24 d. ir 2024 m. sausio 30 d. atsakovė įvykdė vagystes iš prekybos centro. Teismo posėdžio metu atsakovė tokį savo elgesį motyvavo dideliu pinigų trūkumu. Tai, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja atsakovę ir rodo, kad šis asmuo atsiradus sunkumų (šiuo atveju finansinio pobūdžio) nesugeba teisėtomis priemonėmis spręsti susidariusios problemos ir ryžtasi nusižengti įstatymams. Teismas pažymėjo, kad atsakovė negalėjo nesuprasti, kad, teisme esant jos ir ieškovo ginčui dėl vaiko, jos elgesys įstatymų atžvilgiu turi būti nepriekaištingas. Atskirai teismas paminėjo ir kitus atsakovės padarytus administracinius nusižengimus, kurie, teismo vertinimu, rodo, jog atsakovė, vairuodama transporto priemones, yra linkusi elgtis neatsakingai, todėl jai yra skiriamos baudos ir atsakovė dėl to nukenčia finansiškai.
7. Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės buvo pradėtas, patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo institucija gautų duomenų apie galimą fizinį smurtą prieš vaiką nelaikė akivaizdžiai neteisingais (tai būtų buvęs pagrindas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Be to, ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas pats savaime palieka abejonių dėl atsakovės elgesio su vaiku tinkamumo įtarime nurodytą dieną.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė pripažino, jog 2024 metų balandžio mėnesį išėjo iš darbo neturėdama naujos darbo vietos. Įvertinęs tai, kad atsakovė neturi nuosavo būsto ir nuomoja butą už 200 Eur nuomos mokestį (plius mokesčiai už komunalines paslaugas), augina nepilnametį vaiką, turi pasiėmusi kreditų, tokį atsakovės elgesį teismas laikė mažų mažiausiai neapgalvotu.
9. Teismas nusprendė, kad vaikas, būdamas beveik 8 metų amžiaus, jau yra pakankamai didelis ir dėl to jam motinos poreikis nebėra toks būtinas kaip mažiems vaikams. Teismo vertinimu, berniukui kiek paaugus natūraliai reikšmingesnis ir svarbesnis taps būtent tėvo, o ne motinos poreikis. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas turi nuosavą gyvenamąją vietą, kurioje yra sudarytos vaikui tinkamos gyvenimo sąlygos, ilgalaikius darbo santykius, dirba ir gauna nuolatines pajamas, nuo vaiko gimimo rūpinasi vaiko poreikiais ir žino bei geba juos tenkinti, nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, taip pat tai, kad ieškovą ir vaiką sieja stiprus emocinis tėvo ir sūnaus ryšys, nusprendė, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, vaikas ilgalaikėje perspektyvoje turės galimybę gyventi komfortiškoje ir saugioje aplinkoje, lankyti sostinėje esančią ugdymo įstaigą ir, tikėtina, įgyti geresnį išsilavinimą, o ieškovas dėl savo darbo pobūdžio, turimų tėvystės įgūdžių ir pasiryžimo savarankiškai auginti vaiką turės visas galimybes tai užtikrinti. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, vaiko gyvenimui neabejotinai suteiks stabilumo ir tokį stabilumą padės išlaikyti ilgalaikėje perspektyvoje.
10. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aptarti atsakovės gyvenimo faktai ir aplinkybės, imami atskirai, nebūtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, tačiau jų visuma leidžia teismui konstatuoti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove nebeatitinka geriausių vaiko interesų. Dėl to yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, kartu pakeičiant ir bendravimo tvarką su vaiku bei išlaikymo dydį.
11. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1676-897/2021 nustatytą vaiko gyvenamąją vietą paliko nepakeistą, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1676-897/2021 ir nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką atsakovės siūlomu būdu. Priteisė iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo (2024 m. birželio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatė, kad gautas išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko atsakovė. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 2768 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė iš ieškovo 10,88 Eur teismo turėtų pašto išlaidų atlyginimą.
12. Kolegija nustatė, kad 2023 m. spalio 27 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: prašė teismo laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, taip pat įpareigoti atsakovę teikti vaikui išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį. Utenos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Panevėžio apygardos teismas paliko Utenos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistą. Teismas savo iniciatyva pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo: 1) ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos iki sekmadienio 18 val., kai vaiką iš Vilniuje esančios vaiko gyvenamosios vietos paima atsakovė; 2) ieškovas, iš anksto suderinęs su atsakove, turi teisę bendrauti su vaiku ir kitu laiku; 3) vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su vaiku telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.
13. Kolegija nurodė, kad tėvai privalo užtikrinti savo nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir gyvenamąjį būstą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad pranašumą įgyja tas iš tėvų, kuris būstą valdo nuosavybės teise, o ne jį nuomojasi. Ar būstas nuomojamas, ar priklauso nuosavybės teise, neturi lemti sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tas pats pažymėtina ir dėl gyvenamosios vietos įrengimo, ar ji yra įrengta pakankamai (atkreiptinas dėmesys, jog šis vertinimas buvo tik subjektyvus VTAS darbuotojos vertinimas), ar prabangiai, tai neturi turėti įtakos sprendimui, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Svarbiausia, kad vaikas turėtų savo erdvę ir būtinus daiktus, o būsto, vaiko kambario įrengimas priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų ar gyvenamojo būsto įrengimo stiliaus. Kolegija nurodė, kad vertinimas „pakankamai“ reiškia ne vaiko gyvenamojo būsto prastą įrengimą, blogas sąlygas, o tai, kad yra pakankamos sąlygos nepilnamečiam vaikui gyventi, augti ir vystytis.
14. Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, kuriais nustatyta, kad atsakovė Vilniuje su sūnumi gyveno vieno kambario nuomojamame bute, o šiuo metu su vaiku gyvena dviejų kambarių bute, nusprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ji kaip nors pablogino šalių sūnaus gyvenimo sąlygas. Priešingai, atsakovė iš esmės pagerino sūnaus gyvenimo sąlygas ir nurodytos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad šalių sūnaus gyvenimo sąlygos su atsakove yra blogos ar pablogėjusios.
15. Kolegija, įvertinusi atsakovės į bylą pateiktus naujus įrodymus, nusprendė, kad šiuo metu šalių sūnus telefonu naudojasi nedaug. Naujausioje teismui pateiktoje informacijoje iš šalių nepilnamečio vaiko mokyklos ši problema dar akcentuojama – „pastebėta, kad vaikas labai „priklausomas“ nuo telefono“, tačiau, kolegijos vertinimu, tėvams sunku kontroliuoti, kiek vaikas naudojasi telefonu mokykloje. Telefonų naudojimosi tvarka mokykloje turėtų būti nustatyta pačios mokyklos ir tokia, kad vaikai saikingai jais naudotųsi būdami mokykloje. Todėl tai, kad šalių sūnus telefonu daug naudojasi mokykloje, negalima priskirti tik jo tėvų, šiuo atveju atsakovės, atsakomybei. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad, paklaustas apie veiklas su tėvu, pats vaikas taip pat nurodė, jog su juo žiūri televizorių, žaidžia telefonu, „pleisteišenu“, todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog tik būdamas su motina šalių sūnus taip leidžia laiką. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad šalių sūnus laiką leidžia tik su telefonu ar planšete, nes į bylą pateikti duomenys patvirtina aplinkybes, jog jis mokykloje lanko daug būrelių, yra užimtas aktyvia užklasine veikla.
16. Kolegija pažymėjo, kad abu tėvai yra atsakingi už vaiko ugdymą. Iš bylos duomenų matyti, kad abu tėvai turi prisijungimus prie „Tamo“ dienyno. Todėl, matydamas pastabas dienyne, ir pats ieškovas turėjo imtis priemonių, padedančių savo nepilnamečiam vaikui, pvz., kreiptis į mokytojus, kad išsiaiškintų priežastis dėl vaiko elgesio mokykloje, neruošiamų pamokų. Kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų ėmęsis kokių nors priemonių dėl pareikštų pastabų. Aplinkybė, kad ieškovas gyvena Vilniuje, nėra kliūtis ieškovui paskambinti sūnui, mokytojams, parašyti el. laiškus mokytojams dienyne ir papildomai padėti sūnui įveikti kilusias problemas. Pareiga rūpintis, kaip vaikas mokosi, ir, esant reikalui, jam padėti yra ne tik to tėvo, su kuriuo vaikas gyvena, bet abiejų tėvų. Kolegijos vertinimu, abu tėvai turi galimybę pasikalbėti su mokytojais, tai nėra vien to tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, pareiga. Kolegija pažymėjo, kad naujausioje informacijoje iš mokyklos yra nurodyta, jog šalių sūnus mokyklą lanko gerai, mokosi puikiai. Sunkiau jam sekasi tik rašyti diktantus. Mokinys yra siekiantis žinių, labai judrus. Taigi, matyti, kad situacija yra jau gera ir buvusios problemos išspręstos. Mokyklos informacijoje taip pat nurodyta, kad atsakovė dažnai ateina į mokyklą, rūpinasi, domisi sūnaus ugdymu ir elgesiu. Ieškovas mokytojai retkarčiais paskambina ir pasidomi sūnaus ugdymu. Į mokyklą šalių sūnus ateina visada tvarkingai aprengtas, turi visas ugdymui reikalingas priemones. Dėl šios priežasties kolegija nusprendė, jog nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu ir ieškovu, kad atsakovė negeba tinkamai prižiūrėti vaiko kasdien.
17. Kolegija nurodė, kad tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį tik į atsakovės padarytus pažeidimus, tačiau byloje yra ir ieškovo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo įrodymai – ieškovas nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones ir už tai jam buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu. Paskirtą 30 Eur baudą ieškovas sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ieškovo padarytas tik vienas smulkus pažeidimas ir kad ieškovas nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, tačiau byloje yra duomenys apie abiejų šalių padarytus pažeidimus, todėl vertinti, kad tik atsakovė padarė pažeidimus, kolegijai nėra pagrindo. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės padarytus naujus pažeidimus, todėl šios aplinkybės taip pat nesudaro būtino pagrindo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi ir motinos pareigų vaikui nėra pažeidusi.
18. Kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas pats savaime palieka abejonių dėl atsakovės elgesio su vaiku tinkamumo įtarime nurodytą dieną, nurodė, kad teismas nepagrįstai skyrė dėmesį ir išsakė abejones tik dėl atsakovės elgesio, nevertindamas ir duomenų apie tėvo elgesį su sūnumi. Kolegija šiame kontekste pažymėjo, kad į gautus pranešimus apie smurtą, ypač prieš nepilnametį vaiką, pareigūnai privalo visada reaguoti ir pradėti tyrimą, o atlikus išsamius tyrimus aiškinantis atsakovės fizinio skausmo sukėlimą savo sūnui, minimos aplinkybės nepasitvirtino.
19. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė su sūnumi nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. gyvena Utenoje, t. y. virš dvejų metų. Vaikas per tą laiką tik 7 mėnesius gyveno Vilniuje, kadangi atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai naudoto smurto prieš vaiką, vėliau šis tyrimas buvo nutrauktas. Nuo 2023 m. gruodžio mėnesio (įsiteisėjus nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą) šalių sūnus nuolat ir nepertraukiamai gyvena su atsakove Utenoje (jau vėl beveik metus), todėl kolegijai nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovu, kad teismo sprendimas nustatyti gyvenamąją vietą su ieškovu ginčo byloje nereiškia esminės nepilnamečio vaiko gyvenamos aplinkos pakeitimo. Iš bylos duomenų matyti, kad į Utenos progimnaziją šalių sūnus pradėjo eiti 2023 metų spalio pabaigoje, beveik nuo pat pirmos klasės pradžios, naujoje klasėje greitai adaptavosi. Nors pirmus metus šalių sūnui buvo tam tikrų problemų mokykloje dėl namų darbų, tačiau dabar jis mokyklą lanko gerai, mokosi puikiai. Tik dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo atsakovės atžvilgiu šalių sūnus gyveno pas tėvą Vilniuje ir jam teko pradėti lankyti Vilniaus progimnazijoje pirmą klasę. Tačiau jis toje mokykloje mokėsi tik iki 2023 m. gruodžio mėn., t. y. 4 mėnesius. Šalių sūnus Utenoje mokyklą lanko maždaug nuo pirmos klasės vidurio iki dabar. Taigi, kur kas daugiau laiko jis lanko mokyklą Utenoje, joje jam gerai sekasi. Nors šalių sūnui sekėsi gerai ir Vilniaus progimnazijoje, jis turėjo draugų, tačiau dabar jam gerai sekasi ir Utenos progimnazijoje, ir šioje mokykloje jis mokosi ilgiau nei Vilniaus progimnazijoje, todėl, kolegijos vertinimu, vėl naujas vaiko perkėlimas į kitą miestą, kitą mokyklą ir klasę tikrai gali turėti dar didesnę neigiamą įtaką jo emocinei sveikatai ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Svarbu pažymėti, kad vaikui dabartinėje mokykloje sekasi mokytis, mokytojų nusiskundimų nėra.
20. Kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovės iš darbovietės gauta charakteristika, kurioje nurodoma, jog darbdavys neturi nusiskundimų dėl jos elgesio, yra neinformatyvi, nes atsakovė šioje darbovietėje dirbo neilgai. Iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme pateiktos dar vienos charakteristikos iš tos pačios darbovietės matyti, kad atsakovė charakterizuojama teigiamai ir nurodoma, kad ji yra kruopšti, drausminga, pareiginga, mandagi su klientais, darbus atlieka laiku ir be priekaištų, drausminių nuobaudų neturi. Taigi, šis įrodymas, kolegijos vertinimu, paneigia ieškovo argumentus, kad atsakovės charakteristika galėjo būti neinformatyvi ar neteisinga. Taip pat kolegija pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo metu patikrinti „Sodros“ duomenys patvirtina, jog atsakovė iki šiol dirba toje pačioje darbovietėje, todėl vertintina, kad atsakovė taip pat turi pastovų darbą ir nėra linkusi keisti darbų. Kita vertus, darbovietės pakeitimas, siekiant geresnių darbo sąlygų, negali būti vertinamas kaip neigiama aplinkybė ar neigiamai atsakovę charakterizuojantis požymis.
21. Kolegija, įvertinusi ekspertizės aktą, kitus byloje esančius duomenis, vertino, kad nors vaikas abu tėvus myli vienodai, norėtų gyventi su jais abiem ir jam tuomet būtų nesvarbu, kuriame mieste, tačiau jo atsakymai labiau parodo, kad sūnui labiau pripažintina ir priimtina gyvenamoji vieta su motina Utenoje. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti vykdomas išimtiniu atveju, kai kyla reali grėsmė vaiko teisių ir interesų pažeidimui. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta, nes pas motiną vaikas jaučiasi gerai, komfortiškai, saugiai ir, kaip matyti iš duomenų visumos, nenori keisti gyvenamosios vietos, t. y. išvykti iš Utenos. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad vaikui paaugus taps reikšmingesnis ir svarbesnis tėvo, o ne motinos poreikis, vertintinas kaip nepagrįstas ir netoleruotinas, kadangi kiekvienam vaikui yra svarbūs abu jo tėvai. Nagrinėjamu atveju šalių sūnus būtent tokią nuomonę išsakė aiškiai nurodydamas, jog jis abu vienodai myli ir yra prisirišęs prie abiejų (motinos ir tėvo).
22. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio, ir į tai, kad tenkinamas atsakovės priešieškinio reikalavimas teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą palikti nepakeistą, tenkino ir priešieškinio reikalavimą pakeisti teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir priteisti iš ieškovo nepilnamečiam sūnui 130 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę. Kolegija taip pat tenkino ir atsakovės reikalavimą pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką atsakovės siūloma tvarka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnis), ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019), suformuotos bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kuriose vertinamas „stabilumo“ veiksnys, ir kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 206 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008 ir 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010), suformuotos bylose, kuriose sprendžiama dėl laikotarpio, per kurį galima pripažinti, kad nepilnametis vaikas gyvena įprastoje aplinkoje.
23.2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu pažeistų stabilumo kriterijų, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes, iki atsakovei išvykstant gyventi į kitą miestą, stabilumas buvo siejamas su tuo, kad vaikas turėjo galimybes bendrauti su abiem tėvais lygiomis dalimis ir jam įprastoje vietoje. Vaiko įprasta gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, atsakovės gyvenamoji vieta vaikui nėra įprasta, laikotarpis, kai jis gyvena naujojoje vietoje, nesiekia net metų.
23.3. Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą ir klaidingai nustatė atskaitos tašką (nuo kada vaikas gyvena su atsakove). Ieškovo teigimu, vien aplinkybė, kad vaikas formaliai buvo deklaruotas ir turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove, nepaneigia fakto, kad nuolatinis gyvenimas buvo abiejų šalių gyvenamosiose vietose. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024 m. lapkričio 14 d. dėl atsakovės pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, todėl nuo minimos dienos vaikas vėl gyvena pas ieškovą, nes atsakovei pritaikytos kardomosios priemonės.
23.4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aplinkybę, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nėra reikšminga aplinkybė vertinant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią vienas iš stabilumo kriterijų – konkreti vaiko gyvenamoji vieta, kai tėvams nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuriame gali gyventi vaikas.
23.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis), nes į bylą priėmė naujus atsakovės pateiktus įrodymus, taip pat išreikalavo papildomų rašytinių įrodymų, tačiau juos vertino ne kompleksiškai, o atsietai. Apeliacinės instancijos teismas turėjo svarstyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą, užtikrindamas visapusišką įrodymų tyrimą, ir sudaryti sąlygas pateikti paaiškinimus dėl naujai pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, nuspręsdamas palikti vaiko gyvenamąją vietą su motina, didesnę reikšmę, t. y. prioritetą, suteikė naujai surinktiems įrodymams, kurių šalys neturėjo galimybės pakomentuoti, taip aiškiai ignoruodamas ir nemotyvuodamas, kokiu pagrindu atmeta kitus byloje esančius įrodymus (teismo psichologijos ekspertizę ir VTAS pateiktą nuomonę), pagal kuriuos vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu.
23.6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino esminių kriterijų, būtinų nuspręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, neturėjo pagrindo teikti prioritetą „stabilumo“ kriterijui, ignoruodamas akivaizdžius faktus, kurie patvirtina ieškovo gebėjimą geriau pasirūpinti vaiku. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų (nevertinti visi vaiko teisių pažeidimai).
24. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
24.1. Kasaciniame skunde visos aplinkybės ir ieškovo prieštaravimai neva grindžiami kasacinio teismo suformuota praktika, nuo kurios, pasak ieškovo, nukrypo apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tačiau pažymėtina tai, kad ieškovas nepateikė ir nenurodė nė vienos konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria (kuriomis) jis remiasi. Atsakovė turi ribotas galimybes pateikti išsamų atsiliepimą į kasacinį skundą, nes ieškovo išdėstyti argumentai nėra pagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis, šiuo atveju – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Ieškovas nenurodė konkretaus nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, tik pateikė keletą faktinio pobūdžio argumentų. Tai iš esmės negali būti kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas.
24.2. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, būtent ir ėmėsi iniciatyvos pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą, prašydamas teismo ją nustatyti su juo. Taigi, šiuo reikalavimu pats ieškovas siekė vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pokyčių, o ne atsakovė, su kuria buvo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Taigi, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove.
24.3. Ieškovas inicijavo nuolatinį skundų teikimą, todėl būtent ieškovo veiksmai, t. y. nepagrįsti kaltinimai atsakovei, lėmė tokius pokyčius mažamečio vaiko gyvenime. Pats apkaltinęs atsakovę fiziniu smurtu prieš sūnų, sudaręs sąlygas, kurioms esant vaiko motina neturėjo teisės matytis su vaiku, tėvas vaiką išsivežė į Vilnių, dėl to siekė įtikinti teismą, jog sūnus yra pripratęs prie jo gyvenamosios aplinkos, lanko mokyklą, todėl sūnaus grąžinimas motinai į jos gyvenamąją vietą, su kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1676-897/2021 yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neatitiks geriausių vaiko interesų. Ieškovas tikslingai ir vėl inicijavo ikiteisminį tyrimą siekdamas savų tikslų, tačiau, taip elgdamasis, nesuvokia, jog jis daro žalą savo sūnui, kuris, būdamas visiškai atskirtas nuo motinos, labai stipriai tai išgyvena. Būtent dėl ieškovo veiksmų šalių sūnui teko neplanuotai pradėti mokytis pirmoje klasėje Vilniuje, o nutraukus ikiteisminį tyrimą ir visus ieškovo skundus atmetus bei motinai susigrąžinus vaiką – toliau tęsti ir pabaigti pirmą klasę Utenoje. Šiuo metu, t. y. ieškovui inicijavus dar vieną ikiteisminį tyrimą, šalių sūnus, vos tik pradėjęs toliau tęsti mokslus Utenos progimnazijos antroje klasėje, buvo vėl perduotas tėvui, dėl to vaikui ir vėl teko keisti mokyklą bei prisijungti prie antros klasės mokinių Vilniaus mokykloje. Tokie ieškovo veiksmai yra nesąžiningi ir netoleruotini šalių sūnaus atžvilgiu, nes jam periodiškai tenka patirti didelius pokyčius savo gyvenime.
24.4. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų CPK 176–185 straipsniuose, ištyrė byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant šį šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priėmė atsakovės pateiktus įrodymus ir vertino juos nagrinėdamas bylą, savo iniciatyva pareikalavo duomenų apie tai, kaip vaikui sekasi mokykloje, siekdamas tinkamai įvertinti bylos faktinę situaciją ir priimti šioje byloje teisėtą procesinį sprendimą. Savo ruožtu ieškovas jokių papildomų įrodymų byloje nepateikė. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad byloje buvo pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 6 straipsnis) ir šalių teisė į gynybą (CPK 5 straipsnis). Atsakovės piktnaudžiavimo byloje fakto nenustatyta, todėl taip pat nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnio nuostatas, draudžiančias pateikti naujus įrodymus.
24.5. Šiuo aspektu būtina atsižvelgti į vaiko išsakytą poziciją ekspertizės atlikimo metu, kadangi svarbiausi yra vaiko interesai, o ne vaiko tėvų norai, ir į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė, todėl visiškai pagristai nusprendė, jog, vertinant ekspertizės duomenis bei atsižvelgus į vaiko pasakojimus ir jo atsiskleidimą ekspertizės metu, akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą – aplinką, mokyklą, draugus. Vien tai, kad ieškovas pats apsisprendė dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo būtinybės, nėra pagrindas ją pakeisti. Šiuo metu ieškovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu taip pat nėra ir negali būti vertintinas kaip esminis kriterijus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kadangi pareiškus pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką institucijos privalo reaguoti ir atlikti tyrimą, tai šiuo metu ir yra vykdoma. Tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovė tikrai padarė nusikalstamus veiksmus prieš savo sūnų, kol nėra priimtas sprendimas (nutarimas) ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl naujų įrodymų kasaciniame teisme priėmimo
25. Atsakovė 2025 m. kovo 12 d. kasaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė pridėti prie bylos Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės J. Ražanskienės nutarimą, kadangi nesurinkta duomenų, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo.
26. Ieškovas 2025 m. balandžio 4 d. kasaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti įrodymų tyrimą ir pridėti prie bylos 2025 m. balandžio 4 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro L. Latožos nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jį atnaujinti Nr. 01-1-45764-24 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis). Prašyme nurodė, kad procesinis dokumentas reikšmingas sprendžiant ginčo bylą, vertinant atsakovę charakterizuojančius duomenis bei vaiko interesus, sprendžiant jo gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.
27. Pagal CPK 351 straipsnį, atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
28. Taigi, kasacinis teismas netiria nei byloje jau esančių, nei naujų įrodymų, nenustato faktinių aplinkybių. Kasacinio proceso metu yra tikrinamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes taikytinas įstatymas buvo teisingai išaiškintas ir pritaikytas, atsižvelgiant į spręstinų klausimų reikšmingumą vienodos teismų praktikos formavimui. Toks teisinis reguliavimas lemia išvadą, kad kasaciniame teisme negali būti teikiami nauji įrodymai, kurie nebuvo tiriami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nepriklausomai nuo to, ar jie egzistavo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023, 27 punktas).
29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, nusprendžia ieškovo ir atsakovės prašymų netenkinti, naujų įrodymų nepriimti ir nevertinti bei grąžinti šiuos įrodymus juos pateikusiems asmenims (CPK 351 straipsnio 1 dalis, 350 straipsnio 8 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tėvams gyvenant skyrium sąlygų
30. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
31. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
32. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
33. Kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013) nurodoma, kad, sprendžiant dėl to, ar esama aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi: nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010), vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-49/2009).
34. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
35. Vertindamas vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikšmę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, t. y. nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
36. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad aplinkybės po to, kai teismo sprendimu buvo nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta su motina, pasikeitė iš esmės, dėl to vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista, nustatant ją su ieškovu. Jo nuomone, motina nesugeba užtikrinti vaikui gerų sąlygų – neturi nuosavo būsto, gaunamas darbo užmokestis nėra pakankamas, ji linkusi vartoti alkoholį, yra įvykdžiusi teisės pažeidimus, neužtikrina vaiko sklandaus mokymosi, negeba kontroliuoti vaiko naudojimosi telefonu ir pan. Visus šiuos ieškovo argumentus apeliacinės instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ir įvertino, tačiau su teikiamais argumentais nesutiko ir juos paneigė. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovė pakeitė darbo vietą, siekdama gauti didesnes pajamas ir taip užtikrinti sūnui geresnes gyvenimo sąlygas. Taip pat teismas įvertino aplinkybę dėl atsakovės įvykdytų teisės pažeidimų, tai, kad atsakovė dėl jų gailisi, naujų pažeidimų nėra atlikusi. Teismas nustatė, kad Utenoje gyvendamas vaikas turi geriausią draugą, pakankamai daug veiklos, lanko ne vieną užsiėmimą ir jam tai patinka, vaikui puikiai sekasi mokykloje, mokytojų nusiskundimų juo nėra. Teismas vaiko nuomonę išklausė ne tiesiogiai, o pasitelkęs specialių žinių turintį asmenį – teismo vaikų ir paauglių psichologę ekspertę, kuri atliko teismo paskirtą ambulatorinę psichologinę ekspertizę. Įvertinęs teismo ekspertizės rezultatus, teismas nusprendė, kad nors vaikas abu tėvus myli vienodai, norėtų gyventi su abiem tėvais, tačiau šalių sūnui priimtinesnė gyvenamoji vieta su motina Utenoje. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti vykdomas išimtiniu atveju, kai kyla reali grėsmė vaiko teisių ir interesų pažeidimui, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta, nes pas motiną vaikas jaučiasi gerai, komfortiškai, saugiai ir, kaip matyti iš duomenų visumos, nenori keisti gyvenamosios vietos – nenori išvykti iš Utenos, be to, vėl naujas vaiko perkėlimas į kitą miestą, kitą mokyklą ir klasę gali turėti dar didesnę neigiamą įtaką vaiko emocinei sveikatai ir neatitinka geriausių vaiko interesų.
37. Skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė jokių esminių aplinkybių, kurios lemtų poreikį keisti vaiko gyvenamąją vietą. Tuo tarpu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turėtų neigiamą poveikį šalių nepilnamečiam vaikui ir neužtikrintų geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Tuo tarpu kasaciniu skundu nenurodomi konkretūs proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimai, kuriuos atliko apeliacinės instancijos teismas, o iš esmės siekiama, kad byloje esančių įrodymų pagrindu būtų konstatuotos kitos faktinės aplinkybės nei konstatuotos apeliacinės instancijos teismo.
38. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kriterijus ir dėl to nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau konkrečios praktikos nenurodo. Priešingai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir joje įtvirtintais kriterijais dėl teismo nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo ir nuo jos nenukrypo, taip pat tinkamai vadovavosi civilinio proceso bei civilinės teisės normomis, dėl to priėjo prie teisėtų ir pagrįstų išvadų, kurių nepaneigia kasaciniame skunde pateikti argumentai.
Dėl įrodymų vertinimo ir naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
39. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė papildomus atsakovės įrodymus ir pats išsireikalavo naujus įrodymus iš mokyklos, todėl turėjo sudaryti sąlygas dėl jų pasisakyti ir pakomentuoti.
40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
41. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).
42. Kasacinio teismo konstatuota, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas).
43. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 44 punktą; 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 32 punktą).
44. Byloje dalyvaujančių asmenų teisė žinoti ir komentuoti visus įrodymus turi būti užtikrinta ne tik tais atvejais, kai įrodymus, siekdama paveikti teismo sprendimą, pateikia kita proceso šalis, bet ir tais atvejais, kai teismas šiuos įrodymus, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, renka savo iniciatyva. To, be kita ko, reikalauja civilinio proceso betarpiškumo principas (CPK 14 straipsnis). Kita vertus, vien tai, kad teismo procesinis sprendimas priimtas byloje dalyvaujančiam asmeniui nepareiškus savo pozicijos tam tikru bylos klausimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog proceso teisės normos buvo pažeistos, o teismo priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas. Pažymėtina ir tai, kad rungimosi principas ir byloje dalyvaujančių asmenų teisė būti išklausytiems neatsiejami nuo CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos jų pareigos domėtis ir rūpintis bylos eiga, t. y. rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančio asmens teisė teikti paaiškinimus tam tikrais bylos klausimais nebuvo nepagrįstai suvaržyta, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar šis asmuo tinkamai vykdė jam proceso įstatymais nustatytas pareigas.
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo ir tai, kad vertinant, ar byla galėjo būti išspręsta neteisingai dėl to, jog teismas priimdamas sprendimą rėmėsi įrodymais, dėl kurių šalys neturėjo galimybės pasisakyti, turi būti atsižvelgta į tai, ar šie įrodymai bent iš dalies nulėmė ar galėjo nulemti bylos procesinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021, 40 punktas).
46. Teismas šeimos bylose gali būti aktyvus (CPK 376 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad minėtos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023, 24 punktas).
47. Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
48. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Naujų įrodymų apeliaciniame teisme pateikimas ne kartu su apeliaciniu skundu, o vėliau, be kita ko, gali reikšti apeliacinio skundo faktinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas apeliacinio skundo dalykas) pakeitimą (papildymą). CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.
49. Kasaciniame skunde ieškovas neginčija, kad teismas jį informavo tiek apie ieškovės pateiktus naujus įrodymus, tiek apie teismo iniciatyva išreikalautus įrodymus, tačiau iš esmės kvestionuojamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas dėl to, kad teismas atskirai nutartimi nenurodė ieškovui, kad jis turi teisę pateikti nuomonę apie šiuos įrodymus.
50. Teismų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė pateikė naujus įrodymus: nuotraukas, iš kurių matyti, kiek vaikas naudojosi telefonu per mėnesį ir per savaitę, bei vėlesnio laikotarpio, nei buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, savo charakteristiką iš darbovietės. Tą pačią dieną teismas persiuntė atsakovės prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo ieškovo atstovei. 2024 m. spalio 1 d. apeliacinės instancijos teismas nutartimi paprašė mokyklos pateikti informaciją, kaip vaikui sekasi mokykloje, kitą dieną mokykla teismui pateikė atsakymą, šį teismas priėmė ir 2024 m. spalio 4 d. išsiuntė abiejų šalių atstovėms pranešimo į teismo paklausimą kopiją. 2024 m. lapkričio 4 d. apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylos esmės, sprendimu pasisakė dėl atsakovės rašytinių įrodymų priėmimo.
51. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra visiškai nauji, keičiantys iš esmės visą bylos nagrinėjimo rezultatą, šie įrodymai jau nuo pat bylos pradžios pateko į įrodinėjimo dalyką, faktinės aplinkybės, kurios įrodinėjamos šiais į bylą pateiktais įrodymais, buvo tirtos ir vertintos ir pirmosios instancijos teismo, kurio sprendime aptartas vaiko naudojimosi telefonu klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės įrodymus dėl naudojimosi telefonu (telefono nuotraukas), nusprendė, kad vaikas vis dėlto mažiau naudojasi telefonu (apeliacinės instancijos teismo sprendimo 39 punktas), tačiau toks įrodymas nebuvo lemiantis bylos proceso baigtį, priešingai, apeliacinės instancijos teismas iš savo iniciatyva gautų duomenų iš mokyklos matė vaiko naudojimosi telefonu problemą (žr. ten pat).
52. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus, atsakovės teikiamus ir savo iš mokyklos išreikalautus įrodymus, pagrįstai įvertino nagrinėjamos bylos pobūdį ir reikšmę, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir tai, kad situacija turi būti vertinama pagal aktualius šalių pozicijas grindžiančius įrodymus, taip pat teismo pareigą būti aktyviam, nustatyti geriausius vaiko interesus bei išsiaiškinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Kita vertus, teismas, matydamas, kad bylos šalys yra atstovaujamos profesionalių atstovų, turėjo pagrindą manyti, jog šie veiks siekdami, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėsis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis) ir reaguos į teismo jiems išsiųstą aktualią informaciją apie naujų įrodymų pateikimą ir išreikalavimą.
53. Šios nutarties 50 punkte nurodytos faktinės aplinkybės dėl naujų įrodymų patvirtina, kad ieškovui, likus protingam terminui iki teismo sprendimo priėmimo datos – atitinkamai likus vienam ir dviem mėnesiams, buvo (turėjo būti) žinomas šių įrodymų pateikimo teismui faktas ir jų turinys, be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu naudojosi teisine pagalba, turėjo pareigą domėtis proceso eiga ir, jei jam būtų kilę klausimų, jis galėjo pateikti procesinį prašymą, pateikti nuomonę. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas Šiaulių apygardos teismo procesinis sprendimas ieškovui buvo netikėtas – tiek aplinkybės dėl atsakovės vertinimo jos darbovietėje, tiek ir vaiko vertinimo darželyje bei mokykloje ir informacija, susijusi su telefono naudojimo trukme, buvo vertinamos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad į bylą atsakovės pateikti nauji bei teismo išreikalauti įrodymai neužvilkino bylos nagrinėjimo, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė piktnaudžiavo įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos santykinai naujus įrodymus pateikti į bylą anksčiau nebuvo galimybės, nes tiek duomenys iš atsakovės darbovietės, tiek ir informacija iš sūnaus darželio buvo nurodyta, tirta ir vertinta pirmosios instancijos teismo, o pateikti nauji duomenys apeliacinės instancijos teismui atspindi aktualią situaciją, susijusią su šiomis iš dalies natūraliai pasikeitusiomis aplinkybėmis – sūnus pradėjo lankyti mokyklą, todėl duomenis iš ugdymo įstaigos teismas vertino kaip reikšmingus teisingam bylos išsprendimui, o atsakovės pateikta informacija apie jos darbdavio ją charakterizuojančią nuomonę už ilgesnį nei egzistavo objektyvi galimybė pateikti pirmosios instancijos teismui ar informacija apie pastaruoju laikotarpiu sūnaus naudojamo telefono trukmę anksčiau pateikta būti negalėjo. Viena vertus, naujaisiais įrodymais buvo aktualizuota esama situacija, antra vertus, ieškovas turėjo protingą terminą pasisakyti dėl teismo persiųstos informacijos apie naujų įrodymų pateikimą ir išreikalavimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovo galimybė teikti teismui savo argumentus ir paaiškinimus dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų buvo kokiu nors būdu suvaržyta. Priešingai, ieškovas tokia galimybe nepasinaudojo.
54. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aptariami įrodymai buvo tik papildantys teismo išvadas, jau iš esmės nuo pradžių sudarantys bylos nagrinėjimo dalyką, nebuvo visiškai nauji, susiję su tuo, ko šalys negalėjo tikėtis, kas iš esmės kardinaliai pakeistų teismo vidinį įsitikinimą. Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis iš esmės pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, vaiko nuomone, kuri buvo išsakyta tiek ekspertei, tiek VTAS specialistams.
55. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus, pagrįstai buvo aktyvus ir atsižvelgė į bylos nagrinėjimo dalyką, įvertino geriausius vaiko interesus, vadovavosi suformuota kasacinio teismo praktika dėl naujų įrodymų priėmimo ir jų vertinimo, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą atmetus, ieškovo kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
57. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 1500 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio (8.14 punktas), todėl priteistinas atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnis).
58. Kasaciniame teisme nepatirta su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti ieškovo M. P. ir atsakovės D. B. pateiktus naujus įrodymus ir grąžinti šiuos įrodymus juos pateikusiems asmenims.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė