Civilinė byla Nr. e2-2268-329/2022
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00730-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija :
(S)
2.3.4.1.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.4.;
3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.;
3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.1.6.; 3.4.1.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 28 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,
sekretoriaujant E. V.,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Š., atsakovės L. L. atstovei advokatei A. S.,
trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovei G. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. L. ir G. K. dėl tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinių paslaugų centras, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras, (duomenys neskelbtini) rajono švietimo pagalbos tarnyba.
Teismas
nustatė:
ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) patikslinęs reikalavimus prašo laikinai apriboti L. L. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti G. K. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju (duomenys neskelbtini) rajono švietimo pagalbos tarnyba iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovės L. L. išlaikymą sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui išimtinai vaiko interesams tenkinti; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d., sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir iš atsakovo G. K. priteisti materialinį išlaikymą sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 188 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui, išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovai yra nepilnamečio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Skyriuje nepilnamečio vaiko šeima, gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), žinoma nuo 2020 m. kovo 9 d. gauto pranešimo apie galimus vaiko A. K. teisių pažeidimus. Atsakovės L. L. šeimai, kurioje gyveno nepilnametis jos sūnus (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. balandžio 22 d. keletą kartų buvo taikyti atvejo vadybos procesai, buvo teikiamos kompleksinės paslaugos, paskirtas atvejo vadybininkas, sudarytas pagalbos šeimai planas, kadangi atsakovė dažnai namuose esant nepilnamečiui sūnui būdavo randama neblaivi, girtaudavo kartu su sugyventiniu, vaikas keletą kartų laikinai buvo apgyvendinamas jam saugioje aplinkoje pas asmenį, su vaiku susijusį emociniais ryšiais. Su vaiko tėvu atsakovu G. K. Skyriaus atstovams nepavykdavo susisiekti, kadangi tėvas gyveno kitame rajone, su vaiku ir vaiko motina nebendravo, tėvo telefonas nebuvo žinomas. Nepaisant L. L. šeimai teikiamos pagalbos, 2020 m. lapkričio 16 d. nuvykus šeimos gyvenamosios vietos adresu, rasti akivaizdžiai neblaivūs L. L. ir jos sugyventinis, namuose buvo ir mažametis A. K.. Vaikas buvo laikinai saugiai apgyvendintas pas močiutę. Atsakovei nusprendus gydytis nuo alkoholizmo, ji buvo nuvykusi į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialą, kur atsakovei buvo suteiktas stacionarus gydymas bei adatų terapija alkoholio priklausomybei gydyti. Gydymas teigiamai atsiliepė atsakovei, ji kitaip ėmė bendrauti, jautėsi optimistiška, išsakė norą keistis, priimti socialinio darbuotojo pagalbą. Skyriaus specialistai, įvertinę, kad L. L. bendrauja ir bendradarbiauja su vaiko ugdymo įstaigos klasės auklėtoja, lankosi psichologo konsultacijose, sutinka ir nori spręsti esamą situaciją – pradėjo vartoti medikamentus, konsultuojasi dėl priklausomybės alkoholiui gydymo, 2020 m. lapkričio 20 d. mažametį A. K. grąžino motinos priežiūrai. Tačiau 2021 m. vasario 17 d. lankantis L. L. sugyventinio namuose, ji buvo rasta su sūnumi (duomenys neskelbtini) neblaivi. Skyriaus specialistai susitiko su vaiku, išklausė jo nuomonę apie galimus jo teisių pažeidimus. Minėto pokalbio metu nepilnametis A. K. nurodė, kad pergyvena dėl mamos išgėrinėjimų, pats prašėsi laikinai priežiūrai jį nuvežti pas mamos draugę. Pabendrauti su vaiko motina nebuvo galimybės, kadangi moteris kalbėjo nerišliai, buvo neadekvati, akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Skyriaus specialistai, įvertinę susidariusią situaciją L. L. šeimoje bei siekiant užtikrinti laikinai mažamečiui (duomenys neskelbtini) saugią bei ramią aplinką, vaiką laikinai apgyvendino pas asmenį, su vaiku susijusį emociniais ryšiais. Skyriaus specialistams pavyko susisiekti su nepilnamečio tėvu G. K., kuris 2021 m. vasario 22 d. pateikė paaiškinimą, jog su sūnumi nuo jo gimimo jokio ryšio nepalaikė, tačiau norėtų su sūnumi atkurti santykius, tik turi praeiti laiko, kadangi vyro vertinimu, jis sūnui yra svetimas. Kartu vyras nurodė, jog norėtų atlikti DNR ekspertizę bei įsitikinti, kad A. K. yra jo biologinis sūnus. 2021 m. vasario 24 d. nepilnamečiui A. K. buvo nustatytas apsaugos poreikis, vaikas buvo laikinai apgyvendintas viešojoje įstaigoje ,,(duomenys neskelbtini)“, o L. L. ir G. K. šeimoms inicijuota intensyvi mobiliosios komandos pagalba, G. K. inicijuotas atvejo vadybos procesas. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi išdavė leidimą paimti nepilnametį A. K. iš jo tėvų L. L. ir G. K.. o vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant (duomenys neskelbtini) rajono švietimo pagalbos tarnybą, vaiką apgyvendinant minėtos tarnybos budinčio globotojo šeimoje. Skyriaus specialistai 2022 m. sausio 10 d. aplankė globojamą vaiką (duomenys neskelbtini), pokalbio metu nepilnametis nurodė, kad turi asmeninį telefoną, kuriuo gali bendrauti su motina. Pasak vaiko, su mama bendrauja dažnai. Apie tėtį vaikas pasakojo, kad turi tėtį, bet su juo seniai kalbėjęs, jo neaplanko. Vaikas nurodė, kad jo tėvai gyvena atskirai, norėtų grįžti pas mamą, jos pasiilgo. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre 2021 m. vasario 24 d. atsakovo G. K. šeimai sudarytas pagalbos planas, siekiant atkurti emocinius ryšius su sūnumi (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas su pagalbą jo šeimai teikiančiais specialistais nebendrauja ir nebendradarbiauja, sūnaus nelanko, su vaiku jokio ryšio nepalaiko, išsako abejones dėl savo ateities, todėl atsisako pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių, nevykdo numatytų įpareigojimų, išlaikymo vaikui neteikia. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre 2022 m. sausio 20 d. vyko L. L. pagalbos šeimai plano peržiūra, kurio metu nustatyta, kad L. L. šeimai pagalbos planas sudarytas, atsižvelgiant į pagrindinę moters problemą – žalingą alkoholio vartojimą, dėl ko motina neužtikrino saugios vaiko aplinkos, vaikui nustatyta laikinoji globa. Per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. sausio 20 d. atsakovė L. L. pagalbos plane numatytus įsipareigojimus įgyvendino iš dalies, tačiau nuo 2022 metų sausio mėnesio pradėjo keisti savo gyvenimo būdą: pasinaudojo medikamentiniu gydymu, pradėjo reguliariai lankyti sūnų globėjos namuose, palaiko ryšį telefonu, tarp vaiko ir mamos ryšys nenutrūkęs, įsidarbino ir dirbo iki 2022 m. liepos 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė dokumentus socialiniam būstui gauti, išsikraustė iš alkoholį vartojančio sugyventinio namų. Įvertinęs atsakovės pastangas keisti savo gyvenimo būdą, ir atsiradus duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovės padėtis ateityje gali pasikeisti ir kad vaiko ir mamos ryšys nėra nutrūkęs, ieškovas prašo laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, o atsakovo G. K. tėvo valdžią vaiko A. K. atžvilgiu apriboti neterminuotai, kadangi tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, nesirūpina vaiku, neprisideda prie jo išlaikymo ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Ieškovas prašo nepilnamečio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su laikinuoju vaiko globėju (duomenys neskelbtini) rajono švietimo pagalbos tarnyba iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, o iš atsakovų prašo priteisti išlaikymą nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui : iš atsakovės priteisti po 150 Eur, o iš atsakovo – po 188 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas.
Atsakovė L. L. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, kadangi šiuo metu nedirba ir negalės mokėti sūnui prašomą išlaikymą, sutinka mokėti po 100 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad ji šiuo metu negali auginti sūnaus, nes neturi sąlygų. Atsakovė nuo 2022 metų sausio mėnesio pakeitė gyvenimo būdą, pasinaudojo medikamentiniu gydymu, buvo įsidarbinusi, lankė sūnų, jos ryšys su vaiku nenutrūkęs ir jos padėtis gerėja. Atsakovė supranta, kad tai tik kelio pradžia ir dar reikės įdėti daug pastangų. Šiuo metu atsakovė dar nėra pilnai pasiruošusi auginti sūnų viena be pagalbos. Be to, situaciją pasukino sunki atsakovės fizinė ir emocinė būklė, ji jaučiasi pavargusi, išsekusi ir nori ramybės. Tikisi per metus laiko pasiruošti sūnaus auginimui savarankiškai. Per tą laiką stengsis susirasti tinkamą atskirą būstą, turėti pastovius darbo santykius ir pajamas, priimti jai teikiamas socialines paslaugas, vykdyti nurodymus, rūpintis sveikata, o svarbiausia – bendrauti su sūnumi ir išsaugoti su juo gerą ryšį ir santykius.
Atsakovas G. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio iš jo negauta jokių prašymų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalie nuostatomis, byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.
Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį, patvirtino, kad atsakovės elgesys nuo 2022 m. sausio pasikeitė, moteris stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, siekia susigrąžinti sūnų A. K. į savo šeimą
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad pritaria dėl G. K. neterminuoto tėvo valdžios apribojimo sūnaus A. K. atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre atsakovo G. K. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos. G. K. atžvilgiu parengtas tęstinis pagalbos planas buvo nusiųstas elektroninėmis ryšio priemonėmis – el. paštu. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, ieškojo galimybių perduoti parengtą pagalbos planą, tačiau nepavykus paslaugų gavėjo rasti namuose, pagalbos planas paliktas šeimos namų aplinkoje. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima nuo pagalbos plano pratęsimo lankėsi atsakovo namuose pagal sudarytą darbo grafiką, tačiau jo namuose nerasdavo. Skambindavo mobiliojo ryšio priemone, tačiau paslaugų gavėjas į skambučius neatsakydavo, neperskambindavo. Socialinei darbuotojai susisiekus su (duomenys neskelbtini) rajono švietimo pagalbos tarnyba, buvo gauta informacija, kad G. K. dėl sūnaus A. K. per šį laikotarpį nesikreipė ir vaiko nelankė. Nurodė, kad nuo pagalbos plano pratęsimo atsakovo šeimos situacija nėra pasikeitusi, paslaugų gavėjas nevykdė pagalbos plane numatytų bei prisiimtų įsipareigojimų, nesikreipė dėl specialistų pagalbos, nebendravo ir nebendradarbiavo su socialine darbuotoja, atvejo vadybininke. G. K. nekeičia savo elgesio, nededa pastangų susigrąžinti nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono švietimo pagalbos tarnyba į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Bylos rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra L. L., gimusi (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimęs (duomenys neskelbtini).
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. K. šeima, gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), žinoma nuo 2020 m. kovo 9 d. šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose paslaugos. Nuo 2020 m. balandžio 22 d. atsakovės L. L. šeimai, o nuo 2021 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre atsakovo G. K. šeimai pradėti taikyti atvejo vadybos procesai ir teikiamos socialinės paslaugos, kadangi vaiko tėvai gyvena atskirai.
Nepaisant atsakovų šeimoms teikiamų kompleksinių pagalbų ir paslaugų, Skyriuje buvo gaunami pranešimai apie galimus vaiko A. K. teisių ir geriausių jos interesų pažeidimus : atsakovė būdavo randama namuose su sūnumi (duomenys neskelbtini) neblaivi arba girtaujanti, o tėvas jam teikiamų paslaugų nepriėmė, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, įsipareigojimų nevykdė, su sūnumi nebendravo, prie jo išlaikymo neprisidėjo. Nepilnametis vaikas nė kartą buvo paimtas iš motinos nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas jam saugioje aplinkoje. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1883-374/2021 išdavė leidimą paimti nepilnametį A. K. iš jo tėvų L. L. ir G. K.. o Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. DV-327 „Dėl laikinosios globos A. K. nustatymo“ nepinamečiui (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant (duomenys neskelbtini) rajono švietimo pagalbos tarnybą, vaiką apgyvendinant minėtos tarnybos budinčio globotojo šeimoje.
Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro duomenų matyti, kad atsakovas G. K. specialistų teikiamos pagalbos nepriima, yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus (duomenys neskelbtini) priežiūros, išlaikymo teikimo, tėvas nebendrauja nei su sūnumi, nei su socialiniais darbuotojais, nėra jokių duomenų, kad atsakovo padėtis ir santykis su sūnumi ateityje gali pasikeisti.
Iš byloje pateiktų duomenų ir atstovų paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovė L. L. nuo 2020 m. balandžio mėnesio pagalbos plane numatytus įsipareigojimus įgyvendino iš dalies, nors ji ir vyko 2020 m. gydytis į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialą, kur atsakovei buvo suteiktas stacionarus gydymas bei adatų terapija alkoholio priklausomybei gydyti, tačiau grįžusi iš gydymosi, atsakovė vėl vartojo alkoholį, tinkamai neprižiūrėjo sūnaus, nedirbo, bendravo su nuolat girtaujančiu sugyventiniu. Teismo posėdyje tiek ieškovo atstovė, tiek ir atsakovės atstovė pabrėžė, kad atsakovės elgesys nuo 2022 m. sausio mėnesio pasikeitė : atsakovė pakeitė gyvenimo būdą, pasinaudojo medikamentiniu gydymu, pradėjo reguliariai lankyti sūnų globėjos namuose, palaiko ryšį telefonu, tarp vaiko ir mamos ryšys nenutrūkęs, įsidarbino ir dirbo iki 2022 m. liepos 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė dokumentus socialiniam būstui gauti, išsikraustė iš alkoholį vartojančio sugyventinio namų. Įvertinęs atsakovės pastangas keisti savo gyvenimo būdą, ir atsiradus duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovės padėtis ateityje gali pasikeisti ir kad vaiko ir mamos ryšys nėra nutrūkęs, teismas mano, kad yra pagrindo atsakovei taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepilnametis A. K. negali grįžti į namus, kadangi jo tėvai vengia prisiimti atsakomybę sūnaus atžvilgiu, vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas. Atsakovų L. L. ir G. K. elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovų kaltė pasireiškia jų neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis atsakovai sūnumi (duomenys neskelbtini) tinkamai nesirūpina, neužtikrina saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, neteikia išlaikymo, atsakovai gyvena skyrium nuo sūnaus.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų, atstovų paaiškinimų nustatyta, kad nustačius laikinąją globą, situacija atsakovų šeimoje nepasikeitė: tėvas noro auginti sūnų neišreiškė, vaiko nelanko, juo nesidomi, motina nors ir bendrauja su sūnumi telefonu, keičia gyvenimo būdą, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti vaiku, nedirba.
Teismas sprendžia, kad atsakovai nevykdo tėvų valdžios sūnui (duomenys neskelbtini), toks atsakovų nusišalinimas nuo savo, kaip tėvų, pareigų vykdymo, sudaro pagrindą taikyti atsakovei – laikiną motinos valdžios apribojimą, o atsakovui – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą sūnaus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (CPK 178 straipsnis, CK 3.180 straipsnis, 3.183 straipsnio 2 dalis).
Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad nėra fizinių ar juridinių asmenų, kurie būtų sutikę būti A. K. globėjais, todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos įsiteisėjimo nustatytina su laikinuoju globėju.
Dėl išlaikymo priteisimo
Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiui A. K., mokamą periodinėmis išmokomis : iš atsakovės po 150 Eur, o iš atsakovo – po 188 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas. Nurodo, kad pagal laikino globėjo (duomenys neskelbtini) rajono švietimo pagalbos tarnybos pateiktus duomenis A. K. išlaikymui reikia 411,39 Eur. Vaikas gauna 73,50 Eur išmoką, todėl tėvai prie vaiko išlaikymo turo prisidėti 338 Eur (411,39 Eur – 73,50 Eur).
Bylos duomenimis vaiko tėvai yra sveiki, darbingi. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”, jo atlyginimas yra apie 1148,88 Eur. Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė taip pat dirba, tačiau nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas ir nenurodė darbo vietos. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovė turi pajamų. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis atsakovai neturi nekilnojamojo turto. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų apribotas jų darbingumas, byloje nepateikta.
Teismo vertinimu, atsakovai turi galimybę teikti ieškovo nurodomą išlaikymą sūnui (duomenys neskelbtini). Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikų išlaikymo bylose, teismas sprendžia, jog yra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisia periodinėmis išmokomis iš atsakovės L. L. po 150 Eur, o iš atsakovo G. K. – po 188 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, pakeičiant Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo G. K.. Priteisiamos išlaikymo sumos paskirstytos, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir jų gaunamas pajamas. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaikui, kuriam nustatyta laikina ar nuolatinė globa, išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas ir tik vaiko interesais Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.
Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo, motinos) valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Ieškovas šioje byloje taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei L. L. 2022 m. birželio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovę atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės nepriteistinos išlaidos valstybei.
Teismas patikslintą ieškinį patenkino visiškai, todėl valstybei iš atsakovo G. K. priteistina 20 Eur (188 Eur – 116 Eur) 72 Eur x 12 mėn. x 3% x 75%) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Valstybė nagrinėjamojoje byloje turėjo 57,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl patikslintą ieškinį patenkinus ½ dalis šių išlaidų, t. y. 28,80 Eur valstybei priteistina iš atsakovo G. K. (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju gyvenamąją vietą su laikinuoju vaiko globėju (duomenys neskelbtini) rajono švietimo pagalbos tarnyba, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. kovo 25 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui (rūpintojui) išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti materialinį išlaikymą sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 188 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. kovo 25 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui (rūpintojui), išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28,80 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Virginija Šeškuvienė