Baudžiamoji byla Nr. 1-2-373/2016
Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00774-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.4.1; 2.3.6.4.5.
(S)
Utenos rajono apylinkės teismas
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2016 m. gegužės 20 d.
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei, gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K., civiliniam ieškovui V. K., jų atstovui advokatui Sigitui Židoniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.,
n u s t a t ė:
T. M. 2014 m. rugsėjo 25 d., apie 1.40 val. (duomenys neskelbtini), prie laisvalaikio klubo (duomenys neskelbtini) iš pykčio, kilusio dėl tarpusavio asmeninių nesutarimų, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė M. K. į galvą, kuris po paskutinio smūgio nugriuvo ant žemės ir taip dėl galvos smegenų sumušimo bei kaukolės pamato lūžimo M. K. sunkiai sutrikdė sveikatą.
Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-09-25 klube prie R. P. ir A. G., su kuriomis jis kartu atėjo, priėjo M. K. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Vėliau M. K. nepagarbiai replikavo jo atžvilgiu bei apstumdė E. B. ir trenkė jam į veidą. Apsaugos darbuotojas išvedė M. K. iš klubo. Jis su E. B. taip pat išėjo į lauką. Lauke M. K. jų atžvilgiu replikavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis sudavė M. K. į veidą du smūgius plaštaka ir vieną smūgį riešu, po kurio nukentėjęs nukrito ant žemės. Jis pripažįsta civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, neturinę žalą pripažįsta iki 1500 eurų. Teritorinei ligonių kasai gydymo išlaidas atlygino.
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjęs M. K. parodė, kad klube (duomenys neskelbtini) jis šoko su A. G.. Prie jų priėjo R. P. ir T. M. ar E. B., ar jie abu. Jį pastūmė tikriausiai E. B.. Tada apsaugos darbuotojas E. M., stumdamas bei suduodamas smūgius, išvedė jį į lauką. Po kurio laiko į lauką išėjo T. M. ir E. B.. T. M. pribėgo iš šono ir sudavė jam smūgį į galvos sritį. Tada E. B. sudavė smūgį ir dar kelis smūgius sudavė T. M.. Jis prašo priteisti 80 eurų turtinei žalai ir 15000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Civilinis ieškovas V. K. parodė, kad jam padaryta 230 eurų turtinė žala.
Liudytojas E. B. parodė, kad jis klube (duomenys neskelbtini) šoko su R. P.. M. K. prie jos priėjo ir apsikabino. Tarp jo ir M. K. kilo kivirčas, susistumdė. Atėjo apsaugos darbuotojai ir M. K. išvedė iš patalpų. Jis su T. M. po kurio laiko išėjo į lauką, Ten buvo M. K., kuris jiems grasino, mosikavo rankomis. M. K. pirmas trenkė T. M.. Tada T. M. sudavė smūgį plaštaka M. K. į veidą ir šis nugriuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad lauke T. M. sudavė M. K. ranka 1- 2 smūgius per veidą bei vieną smūgį ranka į galvą. Po paskutinio T. M. smūgio M. K. susmuko ir nugriuvo ant žemės (t.2, b.l.20-21, 31-32).
Liudytojas E. M. parodė, kad nukentėjęs klube konfliktavo su kitais žmonėmis. Jis išvedė nukentėjusįjį į lauką. Lauke tarpusavyje pykosi nukentėjęs, kaltinamasis ir jo draugas, pradėjo stumdytis. Jis nuo nukentėjusiojo patraukė kaltinamojo draugą, paskui kaltinamąjį. Nukentėjęs buvo jam už nugaros, o kaltinamasis ir jo draugas buvo priešais jį. Išgirdo smūgį ir nukentėjęs nukrito ant žemės bei atsitrenkė į sieną. Kaltinamasis pabėgo. Nukentėjęs lauke buvo vienas ir niekam smūgių nesudavė.
Liudytojas E. M. pagal nuotrauką atpažino kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris lauke prie klubo smogė nukentėjusiajam kumščiu į veidą ir šis nugriuvo (t.1, b.l.126-129).
Liudytojas I. M. parodė matęs kaip lauke E. M. gynė nukentėjusį, užstodamas savo kūnu nuo trijų jį puolusių asmenų. Jam nepažįstamas asmuo nukentėjusiajam sudavė smūgį į veidą, šis atsitrenkė į sieną ir nugriuvo. .
Liudytoja M. L. parodė mačiusi, kad lauke prie nukentėjusiojo buvo du žmonės. Vienas tik stovėjo, o kitas stumdė nukentėjusįjį. E. M. skyrė besistumdančius. Nukentėjęs atsitrenkė galva į sieną ir nugriuvo, o apsaugos darbuotojas pasakė „užmušei“ ir tas, kuris stumdė nukentėjusįjį, pabėgo.
Parodymo atpažinti metu M. L. pagal nuotrauką atpažino T. M., kaip asmenį lauke konfliktavusį su nukentėjusiu bei pastarajam nugriuvus, greitu žingsniu pasišalinusį (t.1, b.l. 169-172).
Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė mačiusi kaip lauke prie M. K. priėjo T. M. ir sudavė vieną smūgį į galvą. M. K. griuvo ant nugaros ir galva trenkėsi į sieną (t. 1, b. l. 153-162).
Specialisto išvadoje Nr. G 233/14(08) M. K. konstatuoti sužalojimai: kairės smilkininės skilties ūmi epidurinė hematoma: dešinės smilkininės srities sumušimas, kairio smilkinkaulio – viršugalvinio kaulo lūžimas. M. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sumušimo (ūmios epidurinės hemotomos kairėje smilkininėje skiltyje; dešinės smilkininės skilties subdurinės hematomos) ir dėl kairio smilkinkaulio žvyno lūžimo, nueinančio į vidurinę duobę (t. 1, b. l. 23-24).
Teismo medicinos ekspertizės akte M. K. konstatuoti sužalojimai: žaizda nosies srityje, kairio smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs smilkinkaulio žvyno bei kaukolės pamato vidurinės daubos lūžimu, kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio momenkaulio gumburo srityje su galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimu. Žaizda nosies srityje ir kairio smilkinio srities sumušimas būdingi smūgių sudavimui kietais bukais roboto paviršiaus daiktais, o kairio momens sumušimas griuvimui su atsitrenkimu į plokščią neribotą paviršių. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės pamato lūžimo bei galvos smegenų sumušimo (t.3, b.l.76-78).
Ištyrus klubo (duomenys neskelbtini) 2014-09-25 vaizdo įrašą nustatyta, kad klubo salėje prie šokančio M. K. priėjo E. B. ir T. M.. E. B. pastūmė nukentėjusįjį. Tada prie jų pribėgo V. Z., vėliau pribėgo E. M., kuris dešine plaštaka pastūmė nukentėjusįjį už galvos ar kaklo ir stumdamas išveda jį iš salės. Vėliau užfiksuota, kad E. M. ir V. Z. išvedė nukentėjusįjį iš pastato į lauką. Į lauką išėjo T. M. ir E. B.. Lauke T. M. trenkė nukentėjusiajam smūgį, o po jo E. B. trenkė nukentėjusiajam. E. M. ir išskyrė nukentėjusįjį ir E. B.. Tada T. M. trenkė ar pastūmė nukentėjusįjį. E. M. bandė sulaikyti T. M., kuris puolė nukentėjusįjį. T. M. trenkė nukentėjusiajam ir šis nugriuvo. T. M. nuėjo, o prie nukentėjusio priėjo E. M. ir E. B. (t.1, b.l. 91-114).
Kaltinamojo prisipažinimu, įvykį mačiusių liudytojų E. B., E. M., I. M., R. P. parodymais, vaizdo įrašo duomenimis nustatyta, kad T. M. sudavė nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį. Nukentėjusysis nuo paskutinio kaltinamojo smūgio nugriuvo ant žemės. Šias aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto bei teismo medicinos ekspertizės išvadų duomenys, kuriais nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl galvos smegenų sumušimo ir kaukolės pamato lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai - žaizda nosies srityje ir kairio smilkinio srities sumušimas - būdingi smūgių sudavimui kietais bukais roboto paviršiaus daiktais, o kairio momens sumušimas griuvimui su atsitrenkimu į plokščią neribotą paviršių. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Byloje surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, jog T. M., suduodamas nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį, privalėjo suvokti ir numatyti savo veiksmų padarinius, t.y., kad gali jam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Jis veikė netiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ir pavojingi tokiu laipsniu, kad gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, numatė tokius padarinius, bet buvo abejingas dėl jų kilimo (BK 14 str. 3 d.). Kaltinamojo veika pagal nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d.
Bausmės skyrimo motyvai
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-115-648/2016). Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kai kaltinamasis be aiškios priežasties smurtavo prieš nukentėjusįjį, nekėlusį jam jokios grėsmės, pripažinti nukentėjusiojo elgesį rizikingu ar provokuojančiu nėra faktinių prielaidų.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, teigiamai charakterizuojamas, dirba.
Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai.
Kaltinamajam skirtina vienintelė LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas.
Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą charakteristiką, jam skirtinos bausmės dydis skaičiuotinas nuo vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).
Nuo kaltinamojo padaryto nusikaltimo praėjo daugiau kaip pusantrų metų, per tą laiką jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, vieną kartą baustas administracine tvarka už pažeidimą susijusį su jo darbinių funkcijų atlikimu. T. M. šio nusikaltimo iš anksto neplanavo ir jam nesirengė, o padarė jį spontaniškai. Jis, atlygindamas turtinę ir dalį neturtinės žalos, stengėsi sušvelninti nusikaltimo sukeltas pasekmes. Šios aplinkybės bei teigiami kaltinamojo socialiniai ryšiai duoda pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidedant bausmės vykdymą (LR BK 75 str.).
Civiliniai ieškiniai
Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys – 598,17 EUR dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo (t.1, b.l.117-121) atmestinas, nes kaltinamasis šią žalą visiškai atlygino (t.2, b.l.173-147), sumokėdamas iš viso – 638,17 EUR. Kaltinamasis sumokėjo 40 EUR daugiau nei jam pareikštas ieškinys. Permokėta suma – 40 EUR jam grąžintina iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Nukentėjęs M. K. pareiškė 80 EUR civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už suplėšytus ir sukruvintus jo drabužius. Kaltinamasis ieškinį pripažino 40 EUR sumai. Apžiūrėjus M. K. drabužius, ant kelnių ir megztinio rastos dėmės panašios į kraują, megztinio kišenė atplyšusi (t.1, b.l.50-55). Nukentėjusiojo nurodyta sugadintų drabužių vertė laikoma atitinkančia protingumo kriterijų. Kaltinamasis nukentėjusiajam M. K. yra atlyginęs 230 EUR žalos (t. 2, b.l. 177-178, t. 3, b.l. 1). Todėl laikoma, kad jis 80 EUR turtinę žalą M. K. atlygino visiškai ir pastarojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys dėl 15000 EUR neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nustatant M. K. atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę dėl savo ateities perspektyvų, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Nukentėjęs mokėsi, žaidė rankinį (t.1, b.l. 27) ir patirti sužalojimai be abejo neigiamai atsiliepė šioms jo veikloms. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pasekmes - nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo turtinė padėtis vertinama kaip patenkinama – jis dirba, turi registruojamojo turto. Teismų praktikoje sunkiu sveikatos sutrikdymu padaryta neturtinė žala, priklausomai nuo pasekmių, liekamųjų reiškinių ir kitų aplinkybių, vertinama nuo apie 3000 EUR (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-104/2011) iki apie 20000 EUR (LAT kasacinė nutartis 2K-605/2012). Panašiose bylose, tačiau su sunkesnėmis pasekmėmis (nukentėjęs neteko organo ar 60 procentų darbingumo) neturtinė žala buvo įvertina apie 8700 EUR (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-54/2012, 2K-479/2011, 2K-227/2011). Šioje byloje nėra duomenų, kad nukentėjęs dėl patirtos traumos būtų praradęs darbingumą ar jam būtų nustatyti sunkesni liekamieji reiškiniai. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltinamojo nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama 6000 EUR (CK 6.250 str. 1 d.). Iš šios sumos atėmus kaltinamojo nukentėjusiajam sumokėtus 150 EUR, priteistina 5850 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo V. K. ieškinys dėl 230 EUR turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais (t.1, b.l. 32-42), kaltinamasis jo neginčija ir tenkinamas visiškai. V. K., atėmus kaltinamojo jam sumokėtą žalos dalį -120 EUR, priteistina 110 EUR turtinei žalai atlyginti.
Atstovavimo išlaidos
Civilinis ieškovas V. K. prašo priteisti iš kaltinamojo jo ir M. K. atstovavimo išlaidas - 579 EUR. V. K. pateikė šias išlaidas patvirtinantį kvitą (t.1, b.l. 43). Advokatas atstovavo nukentėjusįjį M. K. ir civilinį ieškovą V. K. ikiteisminiame tyrime ir teisme byloje dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, parengė civilinį ieškinį, todėl atstovavimo išlaidos laikomos adekvačiomis jo atliktam darbui ir priteistinos iš kaltinamojo visa apimtimi (LR BPK 106 str. 2 d.).
Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Vadovaudamasis LR BPK 297, 304 str. - 305str., 307str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
T. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Remiantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 598,17 EUR gydymo išlaidų priteisimo atmesti.
Įpareigoti Valstybinę ligonių kasą grąžinti T. M. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto 40 EUR.
M. K. ieškinį dėl 80 EUR turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš T. M. 5850 EUR M. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš Tomo M. V. K. 110 EUR nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 579 EUR advokato atstovavimo išlaidų.
Iki bausmės vykdymo pradžios T. M. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Laima Dumskienė