Civilinė byla Nr. 2A-78-638/2018

                                 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01505-2017-1

                                Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.11;

(S)

              1.3.5.5;                                       

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5794-1043/2017 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Graneko“ dėl darbo užmokesčio dalies, neišmokėtų išeitinių išmokų ir kompensacijos už nepanaudotas apmokamas atostogas priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės 272,48 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalį, neišmokėtų išeitinių išmokų ir kompensacijos už nepanaudotas apmokamas atostogas, delspinigius, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei įpareigoti atsakovę perrašyti ieškovo charakteristiką (1 t., b. l. 3–14, 111–113, 119–121, 128–130).
2. Ieškovas nurodė, taip pat paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 28 d. buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau - DK) 129 straipsnį. Ieškovo nepertraukiamas darbo stažas yra 43 mėnesiai, todėl atleidimo iš darbo dieną atsakovė privalėjo išmokėti 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viso 1118,47 Eur sumą. Tačiau ieškovui buvo išmokėta tik 739,39 Eur. Todėl atsakovė ieškovui liko skolinga 379,48 Eur sumą. Ieškovas sumažino prašomą priteisti sumą 107 Eur, atsižvelgdamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją, kad ieškovui bus grąžinta 107 Eur gyventojų pajamų mokesčio permoka. Akcentavo, kad draudžiama daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų. Be to, ieškovas, sudaręs darbo sutartį su įmone, neprivalo mokėti jokių mokesčių Sodrai, susijusių su darbo santykiais, nes šiuos mokesčius privalo sumokėti UAB „Graneko“. Reikalavimą grindžia UAB „Graneko“ 2016 m. lapkričio mėn. Darbo užmokesčio žiniaraščiu Nr. 11, iš kurio matyti, kad ieškovui turėjo būti išmokėta 874,11 Eur išeitinės išmokos ir 244,76 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, viso 1118,87 Eur, tačiau ieškovui buvo išmokėta tik 739,39 Eur.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, taip pat paaiškino, kad atsakovė su ieškovu yra pilnai atsiskaičiusi. Išeitinės kompensacijos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, taip pat pagal Socialinio draudimo įstatymą darbuotojas privalo susimokėti 9 procentus nuo gaunamo darbo užmokesčio. Nei iš darbo užmokesčio, nei iš piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nei iš išeitinės išmokos nebuvo padarytos jokios išskaitos. Ieškovas prašo priteisti mokesčių sumą, kurią atsakovė yra sumokėjusi valstybei.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti UAB „Graneko“ perrašyti charakteristiką nutraukė. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė.
2. Teismas nurodė, jog ieškovas nepagrįstai laiko, kad jam turėjo būti išmokėta 1118,87 Eur apimanti 874,11 Eur išeitinės išmokos ir 244,76 Eur (138, 17 Eur piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, 106,59 Eur kitų priskaitymų) žiniaraštyje įvardinta kaip kompensacija už nepanaudotas atostogas. Teismas pažymėjo, kad 1118,87 Eur yra priskaityta suma, nuo šios sumos darbdavys privalo apskaičiuoti privalomus mokesčius ir juos sumokėti į valstybės ir VSDFV biudžetą ir likusią darbo užmokesčio ir su juos susijusių išmokų sumą išmokėti darbuotojui. Šiuo atveju nebuvo padaryta jokių išskaitų DK 226 straipsnio prasme nei iš darbo užmokesčio, nei iš išeitinės išmokos, nei iš kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovo teiginys, jog darbuotojas, gaudamas pajamas iš darbo santykių, neprivalo mokėti jokių mokesčių, o šiuos mokesčius privalo sumokėti darbdavys, iš esmės yra teisingas. Tačiau tai nereiškia, kad darbo užmokestis nėra apmokestinamas 15 procentų gyventojų pajamų mokesčiu (gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5-6 straipsniai) ir, kad nuo jo nėra mokami SODROS mokesčiai bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Darbuotojo mokami mokesčiai yra išskaičiuojami iš atlyginimo „ant popieriaus“, o darbdavio mokami mokesčiai – priskaičiuojami prie atlyginimo „ant popieriaus”. Todėl tikrasis žmogaus atlyginimas, įvertinus visus mokamus mokesčius (t. y. visa darbo vietos kaina), yra didesnis nei jo atlyginimas „ant popieriaus“ ir atitinkamai atlyginimas „ant popieriaus“ yra didesnis nei darbuotojo į rankas gaunamas darbo užmokestis. Darbuotojas moka 15 procentų GPM, 6 procentų PSD įmoką ir 3 procentų „Sodros” įmoką, darbdavys moka 27,98 procento „Sodros” įmoką, 3 procentų PSD įmoką ir 0,2 procento įmoką į Garantinį fondą. Visus šiuos mokesčius apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Darbuotojui, gavusiam darbo užmokestį ir/ar su juo susijusias išmokas, jau nebereikia pačiam sumokėti 15 procentų GPM, 6 procentų PSD įmokos ir 3 procentų „Sodros” įmokos, nes tai už jį jau yra padaręs darbdavys. Kad atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi šią pareigą, patvirtina ir ieškovo pateiktas VSDFV Marijampolės skyriaus 2017-05-09 raštas Nr. (7.29) S-7321, kuriame nurodyta, kad ieškovas įsipareigojimus valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra įvykdęs. Nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio ir su juo susijusių įmokų „atlyginimo ant popieriaus“ – 1345,25 Eur UAB „Graneko“ apskaičiavo ir sumokėjo 15 procentų GPM – 201,79 Eur, Sodra (Sveikatos draudimas) 6 procentai + Sodra (Pensijų ir soc. draudimas) 3 procentai – 121,07 (b. l. 101). Taip pat darbdavio sumokamus mokesčius - Sodra 30.98 procento – 416,75 Eur. Taigi, UAB „Graneko“ atleidimo iš darbo dieną visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju, t. y. ieškovu, ir išmokėjo jam visas priklausančias sumas. Teismas konstatavo, kad darbdavys yra tinkamai įvykdęs pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, todėl atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl sankcijų darbdaviui už vėlavimą atsiskaityti taikymo, t. y. priteisti delspinigius ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
3. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl charakteristikos perrašymo negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla dėl šio reikalavimo yra nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017  m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas  grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 10 straipsnio, 11 straipsnio, 141 straipsnio, 226 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2017 m. liepos 1 d., nes teismas laikė, kad nuo visos ieškovui priskaičiuotos 1345,25 Eur sumos turėjo būti sumokėti ir mokesčiai „Sodrai“. Tačiau paminėtų DK straipsnių nuostatos neleidžia daryti išskaitų nuo išeitinių išmokų ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas.
2. Teismas neteisingai konstatavo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad atleidžiant ieškovą iš darbo buvo sumokėta trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Byloje yra ginčas dėl trijų mėnesių išeitinės kompensacijos už 43 mėnesius ieškovo nepertraukiamo darbo stažo įmonėje UAB „Visinta“ ir jos struktūriniame padalinyje įmonėje UAB „Graneko“.
3. Teismas pažeidė CPK 186 straipsnio 6 dalies reikalavimą. Tai reiškia, kad atsakovės atstovo byloje duoti paaiškinimai žodžiu ir raštu yra niekiniai dėl priesaikos nepriėmimo, remiantis CPK 186 straipsnio 2 dalies ir 6 dalies nuostatomis.
4. Atleidimo iš darbo dieną atsakovė priskaičiavo 1118,87 Eur sumą, tačiau ieškovui sumokėjo tik 739,39 Eur, 107 Eur kaip gyventojų pajamų mokesčio permoką ieškovui grąžins Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl atsakovė iki šiol ieškovui liko nesumokėjusi 272,48 Eur, kurie turi būti priteisti iš atsakovės.
5. Atsakovė pateikė apgaulingos buhalterinės apskaitos dokumentą - tabelį Nr. 4 (t.1, b. l. 93) apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį 2016 metais. Šiame dokumente nurodyta, kad už 2016 m. lapkričio mėnesi dirbtą darbą atsakovė avansu ieškovui mokėjo du kartus po 283 Eur sumą (b. l. 93). Tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė už lapkričio mėnesio darbą ieškovui būtų avansu du kartus sumokėjusi po 283 Eur.
6. Darbo kodekso 141 str. nėra reglamentuota, kad darbdavys gali apšmeižti darbuotoją išduodamas jam charakteristiką. Atsakovės išduotoje charakteristikoje apie ieškovo darbą, atsakovė priešpaskutiniu charakteristikos sakiniu ieškovą apšmeižė.
2. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą aplikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė su ieškovu teisingai atsiskaitė, kadangi įmonėje dirba profesionali buhalterė, kuri atliko paskaičiavimus ir jų pagrindu buvo atsiskaityta su ieškovu. Teisingą apmokėjimą patvirtino tiek darbo ginčų komisija sprendime, tiek teismas savo sprendime.
2. Atsakovė, įvertinusi kelis metus išdirbusio ieškovo elgesį, pateikė teisingą informaciją apie ieškovą, kaip asmenį (darbuotoją). Charakteristikoje buvo įrašytas sakinys, kad darbuotojas R. M. yra konfliktiška asmenybė. Atsakovės nuomone, šis sakinys atitinka tikrovę, ir nemano, kad atsakovė turėtų būti įpareigota panaikinti sakinį, kuris, kaip teigia ieškovas, jį apšmeižė.
3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė yra nesąžininga, veda dvigubą -nesąžiningą buhalteriją. Įmonė veikia ir dirba remdamasi visais Lietuvos Respublikos įstatymais ir jų nepažeidinėja. Nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio ieškovo teiginius. Įmonė niekada nėra bausta administracine ar baudžiamąja atsakomybe už neteisingą apskaitos vedimą ar panašiai. Todėl ieškovo teiginiai apeliaciniame skunde yra neteisingi ir melagingi, bei šmeižiantys įmonę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
2. Ieškovas (toliau – ir Apeliantas)  savo skunde nurodo, kad Darbo kodekso 141 str. 4 d. nėra reglamentuota, kad darbdavys gali apšmeižti darbuotoją išduodamas jam charakteristiką, tačiau atsakovės išduotoje charakteristikoje apie ieškovo darbą atsakovės direktorius priešpaskutiniu charakteristikos sakiniu ieškovą apšmeižė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto teiginius vertina kaip jo išreikštą nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kurioje teismas nutraukė bylą dėl reikalavimo „įpareigoti atsakovę ištaisyti ieškovo darbo įvertinimą ( charakteristiką)  panaikinant paskutinį sakinį, kuriuo ieškovas esąs apšmeižtas“ ( t.1, b.l. 121).
3. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti ištaisyti charakteristiką išbraukiant sakinį (priešpaskutinį/paskutinį, skirtinguose dokumentuose nurodoma skirtingai - teismo pastaba). Teismas sprendime nurodė, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Su tokia teismo išvada iš esmės sutiktina.
4. Darbo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 141 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą, nurodydamas darbo funkcijas, jo pradžios ir pabaigos datas, o darbuotojo prašymu- darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą ( charakteristiką).  Įstatymas nenumato, kokio turinio darbo įvertinimą darbdavys turi pateikti - darbuotojui teigiamą ar neigiamą. Tai yra palikta darbdavio diskrecijai. Toks įstatyminis reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje nustatytą įsitikinimų ir  teisės juos laisvai reikšti principą. Darbuotojas negali diktuoti darbdaviui, kokio turinio charakteristiką  rašyti, kokią nuomonę joje reikšti, o kokią nutylėti. Todėl bet kokie darbuotojo reikalavimai cenzūruoti darbdavio parašytą charakteristiką neatitinka ne tik DK 141 str. 4 d., bet ir Konstitucijos 25 str. 
5. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kokią jo paties pažeistą ar ginčijamą teisę prašo apginti. Reikalavimas pažeistą teisę apginti turi atitikti CK 1.138 str. nurodytus pažeistų teisių gynimo būdus. Vadinasi, ieškovas, manydamas, kad tam tikri charakteristikoje nurodyti teiginiai pažeidė kokią nors jo teisę, turėjo konkrečiai nurodyti, kokia jo teisė buvo pažeista, ir kaip prašo teismo ją apginti. Ieškovas nesuformulavo, kokia jo teisė pažeista charakteristikoje įrašytu sakiniu/sakiniais ir kaip prašo ją apginti, todėl nesant nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, teismas pagrįstai sprendė, kad taip pareikštas reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme ir pagrįstai šioje dalyje bylą nutraukė ( CPK 293 str. 1 p.).
6. Atmestini apelianto argumentai, kad DK straipsnių ( 10,11,141,226 str. str.) nuostatos neleidžia daryti išskaitų nuo išeitinių išmokų ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas. DK 224 str. 1 dalyje nustatyta, kad išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais, o DK 226 str. nustatyta, kad neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Vadinasi, DK 224 str. ir 226 str. yra blanketinės teisės normos, t.y. nukreipiančios į kitus įstatymus, konkrečiai šiuo atveju, į Gyventojų pajamų mokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymus, kurie konkrečiai nurodo, kas yra mokesčio mokėtojai, įpareigojami mokėti mokesčius ir nuo sumų, gautų pagal darbo sutartį. Todėl iš apelianto nurodomos 1022,39 Eur priskaičiuotos sumos minusavus sumokėtus mokesčius, liko išmokėti 739,39 Eur suma ( aiškiausiai matyti pažymoje t.1, b.l. 33). Apeliantas neginčija, kad 739,39 Eur yra gavęs. Apeliantui priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo ne 244,76 Eur, kaip jis teigia, o 1012,28 Eur, kas matyti pažymoje t.1, b.l. 33 , todėl bendra priskaityta suma buvo 1345,25 Eur, iš kurios minusuota: 283 Eur gautas avansas, 201,79 Eur gyventojų pajamų mokestis, 121,07 Eur VSD mokestis, išmokėti liko 739,39 Eur. Pažymėtina, kad apmokestinimo eigą ir dydžius labai tiksliai ir detaliai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas  sutinka su teismo sprendimu ir iš naujo motyvų nekartoja. Aplinkybė, kad VMI apeliantui grąžins mokestinę permoką, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jos nepasisako.
7. Apelianto nurodomas tabelis Nr. 4 ( t.1, b.l.93, tas pats tabelis yra ir t.1, b.l.33) jokiu būdu neįrodo atsakovės įmonėje vedamos neteisingos buhalterijos, priešingai, aiškiai parodo, kokie priskaitymai ir kokie atskaitymai buvo atlikti ieškovui priklausančių sumų atžvilgiu. Apelianto nurodoma 283 Eur suma yra nurodyta kaip vieną kartą išmokėtas avansas 2016 m. lapkričio mėnesį, o paskutinė tabelio eilutė yra pavadinta „Iš viso“, t.y. parodo bendrą stulpelyje nurodytų skaičių sumą, o ne du kartus išmokėtą avansą. Kitų neteisingos buhalterijos požymių apeliantas nenurodė, teismas jų taip pat nenustatė.
8. Apeliantas nurodė, kad priešingai, negu teigė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, šioje byloje yra ginčas dėl trijų mėnesių išeitinės kompensacijos už 43 mėnesius ieškovo nepertraukiamo darbo stažo įmonėje UAB „Visinta“ ir jos struktūriniame padalinyje įmonėje UAB „Graneko“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išeitinės išmokos dydžius nustato DK 140 str. 1 dalis, konkrečiai, kai nepertraukiamasis darbuotojo darbo stažas yra nuo 36 iki 60 mėnesių - jam išmokama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Kaip pats apeliantas ir nurodo savo skunde, jo darbo stažas buvo 43 mėnesiai ( UAB „Visinta“ pradėjo dirbti 2013 m. balandžio 19 d., iš darbo atleistas 2016 m. lapkričio 28 d., darbo stažas, įskaitant ir darbą UAB „Visinta“, sudaro 43 mėnesius), todėl išeitinės išmokos dydis paskaičiuotas teisingai.
9. Apeliantas nurodė CPK 186 straipsnio 6 dalies reikalavimo pažeidimą bylą nagrinėjant 2017  m. gegužės 26 d. teismo posėdyje, kai atsakovės atstovas pagal įstatymą direktorius V. D. nedavė priesaikos. Sutiktina, kad toks procesinis pažeidimas yra padarytas, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tai mažareikšmis pažeidimas, nes byla yra išnagrinėta vadovaujantis rašytiniais įrodymais, kurių tikrumu nėra pagrindo abejoti, todėl atsakovės atstovo priesaikos  nebuvimas sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturi.
10. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, iš esmės nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
11. Apelianto pateikti 2017 m. gruodžio 11 d. ( reg. Nr. E1-26427)  prašymas-pareiškimas ir 2018 m. sausio 8 d. prašymas-pareiškimas, (reg. Nr. E1-869 ( DOK -695)) atsisakytini priimti, nes pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminams, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama ( CPK 323 str.).
12. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą (250 Eur, t.2, b.l.72-73). Iš ieškovo atsakovei priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str. 1 d.).   
13. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą nepriteistinos, nes šiuo atveju abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ( CPK 96 str. 4 d.). Ieškovas yra atleistas nuo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, nes jam suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsakovo apeliacinis skundas yra patenkintas, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos pagal CPK 96 str. 1 d.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Graneko“, įm.k. 302660798, iš ieškovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur ( du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                            Diana Labokaitė