Civilinė byla Nr. e2-307-1042/2021                                         Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05562-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.1.2.4.1.4. 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.2.;

 (S)

2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

                                            ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

                                                       S P R E N D I M A S

                                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2021 m. lapkričio 16 d.

                                                                           Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas,

sekretoriaujant V. M.,

dalyvaujant ieškovui D. T., jo atstovei advokatei S. V.-G.,

ieškovei N. G., jos atstovei advokatei I. B.,

atsakovei V. T., jos atstovei advokato padėjėjai A. O.,

viešame nuotoliniu būdu vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei V. T., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, taip pat ieškovės N. G. (civilinės bylos dalyje dėl iškeldinimo, pridėta civilinė byla Nr. e2-278-1119/2021) ieškinį atsakovei V. T., trečiajam asmeniui D. T. dėl iškeldinimo ir atsakovės V. T. priešieškinį dėl sutarties pripažinimo apsimestine, santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Bitė Lietuva“, B. J. ir Šiaulių rajono notarė N. M..

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovas D. T., jo atstovė prašo: 1) santuoką tarp jo ir atsakovės V. T., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abipusės kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „T.“, atsakovei palikti pavardę – „T.“; 2) nepilnamečio vaiko E. T. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove V. T.; 3) nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš D. T. vaikui, E. T., išlaikymą, mokant po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskiriant V. T. vaiko, E. T., turto uzufruktore; 4) nustatyti vaiko ir ieškovo bendravimo tvarką: vaikas kasdien bendrauja su tėvu po darbo valandų tiesiogiai ar elektroninėmis ryšio priemonėmis tiek, kiek tai netrukdys vaiko užsiėmimams, mokymuisi, nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų, vaiko interesų ar jo kasdieninės dienotvarkės. Vaikas su tėvu praleidžia ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. Vaikas kasmet su tėvu praleidžia ne mažiau kaip pusę visų vaiko atostogų iš anksto suderintu laiku. Apie ketinimą išsivežti nepilnametį vaiką į užsienio šalį ilgesniam nei dviejų parų laikotarpiui, tėvai privalo vienas kitą informuoti iš anksto ne vėliau, kaip prieš dvi paras iki išvažiavimo; 5) padalyti santuokos metu įgytą turtą taip: lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti D. T.. Santuokos metu įgytą nekilnojamą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti V. T. asmeninės nuosavybės teise; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. bylos apyrašo 1 tomas, 1– 6 b. l.).

2. Ieškovas, jo atstovė nurodė, kad atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu lėmė šeimos iširimą. Šeima gyveno ieškovės N. G. (ieškovo motinos) priklausančioje namo dalyje. (duomenys neskelbtini)m. gimė sūnus E. T.. Gyvenant kartu atsakovė nedirbo, darbo neieškojo ir Užimtumo tarnyboje nesiregistravo. Atsižvelgiant į ieškovo darbo pobūdį, ieškovas prašo nustatyti lankstesnę bendravimo su sūnumi tvarką. Pažymėjo, kad įvertinant tai, kad nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, sutinka, jog nekilnojamasis turtas – butas ir jame esantys kilnojamieji daiktai atitektų atsakovei. Ieškovas sutiko su procesiniuose dokumentuose nurodytomis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kainomis (2021-02-25 teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 30 sek. – 20 min. 5 sek.).

3. Ieškovė N. G., jos atstovė (civilinės bylos dalis dėl iškeldinimo) prašo: 1) iškeldinti atsakovę V. T. ir nepilnametį jos sūnų E. T. su visais jų daiktais iš ieškovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto; pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalių kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys, tvoros, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovė, jos atstovė nurodė, kad prieš tai minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovė įsigijo nuosavybėn paėmusi paskolą iš banko, kuri iki šiol mokama ieškovės ir dar nėra grąžinta (likutis apie 2000 Eur). Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė negali laisva valia naudotis savo turtu ir juo disponuoti. Ieškovė buvo leidusi savo sūnui gyventi su atsakove jai priklausančioje namo dalyje, tačiau šiuo metu atsakovė nuolat konfliktuoja ir išsikelti nenori. Teigė, kad atsakovė turi galimybę gyventi savo bute, kuriame ir deklaravo savo bei nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą.

5. Atsakovė V. T., jos atstovė patikslintu priešieškiniu prašo: 1) nutraukti atsakovės V. T. ir ieškovo D. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus E. T. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove V. T.; 3) priteisti iš ieškovo D. T. nepilnamečiam vaikui E. T. po 400,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, kiekvienais metais išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys V. T.; 4) nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: ieškovas su sūnumi E. T. bendrauja laisva tvarka bendru sutuoktinių sutarimu atsižvelgiant į vaiko poreikius ir norus; 5) po santuokos nutraukimo sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe įgytą turtą padalyti tokia tvarka: atsakovei V. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo, bendras plotas 0,1654 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k. v., ½ dalį (duomenys neskelbtini) dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato-sandėlio su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane 5I1p, užstatytas plotas 12 kv. m.; visą pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane 7I1m, užstatytas plotas 12 kv. m.; 57/100 dalis kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (lauko tualetų, šulinio, tvorų, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: kiti statiniai, adresas (duomenys neskelbtini); 6) pripažinti apsimestine (duomenys neskelbtini)sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyku yra (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1654 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) k. v., su 57/100 dalimi pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), pažymėjimas plane 1A1m, bendras plotas 181,10 kv. m.; visas pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane 4G1p, užstatytas plotas 22 kv. m.; visas pastatas-sandėlis su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane 5I1p, užstatytas plotas 12 kv. m.; visas pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane 7I1m, užstatytas plotas 12 kv. m.; 57/100 dalis kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (lauko tualetų, šulinio, tvorų, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: kiti statiniai, adresas (duomenys neskelbtini), ir taikyti dengiamąjį sandorį, nustatant kad pirkėjai yra V. T. ir D. T., šį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. bylos apyrašo 1 tomas, 94–104 b. l.).

6. Atsakovė, jos atstovė nurodė, kad sutinka, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Tvirtino, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia 600,00–650,00 Eur ir ieškovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi. Teigė, kad ieškovas neteikė vaikui išlaikymo (duomenys neskelbtini) mėnesiais. Mano, kad nustatytina laisva ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Pažymėjo, kad ieškovė, iš tikrųjų, nebuvo ginčo nekilnojamojo turto pirkėja ir nėra šio turto šeimininkė, o ginčo turto faktiškai buvo perkamas atsakovės ir ieškovo. Ieškovė neatliko jokių ginčo turto pagerinimo darbų ir visas banko įmokas už paimtą banko paskolą realiai mokėjo atsakovės šeima.

7. Trečiasis asmuo B. J. prašė atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal ginčo sutartį nekilnojamąjį turtą pardavė ieškovei, kuri notarės akivaizdoje sumokėjo (duomenys neskelbtini) Lt. (duomenys neskelbtini), išsikrausčius iš namo, raktai buvo perduoti asmeniškai ieškovei (4 tomas, 119–120 b. l.).

8. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarė N. M. pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje į notarų biurą kreipėsi ieškovė. Sandorio sudarymo dieną į notaro biurą atėjo ieškovė ir trečiasis asmuo, ieškovė sumokėjo turto pardavėjai (duomenys neskelbtini)Lt (4 tomas, 123–124 b. l.).

9. Tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

10. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė pažymėjo, kad su atsakove vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko interesus. Atstovės vertinimu, turėtų būti nustatyta laisva vaiko bendravimo su ieškovu tvarka, atsižvelgiant į vaiko norus ir poreikius, o tėvai turėtų pasinaudoti specialistų pagalba bandant atkurti ieškovo ryši su vaiku (2021-05-27 teismo posėdžio 2 garso įrašas: 19 min. 10  sek. –19 min. 40 sek.). Atstovė pažymėjo, kad pats ieškovas keletą mėnesių nesiekė bendrauti su sūnumi padedant specialistams.

11. Liudytoja L. T. (kviesta ieškovės N. G. iniciatyva) paliudijo, kad pažįsta ginčo šalis; daug kartų yra buvusi ginčo turte; šiuo metu su ieškovu ir atsakove nebendrauja; ieškovė ginčo namo dalį pirko sau, tačiau atsižvelgiant į sūnaus šeimos poreikius, leido šeimai laikinai ten gyventi; ieškovė ėmė paskolą ginčo turtui įsigyti; vėliau ieškovė pardavė jai priklausantį sodą; kartais skolindavo pinigus atsakovei; nėra mačiusi atsakovės dirbančios prie namo dalies (2021-05-27 teismo posėdžio 2 garso įrašas: 41 min. 55 sek. – 1 val. 9 min. 15 sek.). 

12. Liudytoja I. P. (kviesta ieškovės N. G. iniciatyva) paliudijo, kad padėjo ieškovei namo įsigijimo procese, ieškojo skelbimų, pati neskambindavo ir nevyko apžiūrėti parduodamų objektų; jai teko lankytis ginčo name, įsigyjant namas buvo netvarkingas; nebendraudavo su ieškovu, atsakove (2021-08-11 teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 35 sek. – 32 min. 25 sek.). 

13. Liudytoja E. P. (kviesta atsakovės V. T. iniciatyva) paliudijo, kad yra atsakovės pažįstama, gyvena šalia ginčo namo; seniai bendrauja su atsakove; dažnai lankėsi ginčo name; namo aplinką tvarkė atsakovė; ieškovo ir atsakovės šeima gyveno pakankamai turtingai; žino, kad atsakovė trumpą terminą dirbo pardavėja; atsakovė minėjo, kad ginčo turtą pirko su sutuoktiniu bendrai (2021-08-11 teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 10 sek. – 43 min. 55 sek.). 

14. Liudytoja E. M. (kviesta ieškovės N. G. iniciatyva) paliudijo, kad yra ginčo namo bendrasavininkė; ieškovė domėjosi namo pirkimu ir siekė jį įsigyti; su atsakove palaiko konfliktiškus santykius (2021-11-12 teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 30 sek. – 26 min. 45 sek.).

15. Liudytoja A. A. (kviesta atsakovės V. T. iniciatyva) paliudijo, kad yra atsakovės pažįstama; ieškovas ir atsakovė bendrai atliko pagerinimus name; matė, jog ieškovė ateidavo ir iš šalių prašydavo pinigų namui; mano, jog nekilnojamąjį turtą ieškovė įsigijo už ieškovo ir atsakovės lėšas (2021-11-12 teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 30 sek. – 1 val. 5 min. 45 sek.).

16. Liudytoja K. S. (kviesta atsakovės V. T. iniciatyva) paliudijo, kad yra atsakovės pažįstama, ieškovą ir atsakovę pažįsta apie 30 metų; mano, kad ginčo namas priklauso ieškovui ir atsakovei; ieškovas ir atsakovė pradėjo nesutarti prieš metus; ieškovę ginčo name matė vieną kartą (2021-11-12 teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 30 sek. – 47 min. 35 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškovės N. G. ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo D. T. ieškinys ir atsakovės V. T. priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovo D. T. ir atsakovės V. T. santuoka. Šalys turi tris vaikus, du sūnus D. ir L. (duomenys neskelbtini), sūnui E. yra (duomenys neskelbtini)metų.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl liudytojų parodymų

18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta prieš pakankamai daug metų ((duomenys neskelbtini)) ir dėl to, teismo vertinimu, parodymai susiję su ginčo sandoriu gali būti netikslūs, liudytojai palaiko draugiškus ryšius su juos apklausti prašiusiomis šalimis, negalėjo tiksliai nurodyti esminių bylos aplinkybių, sprendžia, kad nėra pagrindo byloje remtis liudytojų parodymais.

Dėl ieškovės N. G. ieškinio ir atsakovės V. T. priešieškinio reikalavimo pripažinti apsimestine (duomenys neskelbtini) sutartį

19. Minėta, kad ieškovė N. G. prašo iškeldinti atsakovę V. T. ir nepilnametį jos sūnų E. T. su visais jų daiktais iš ieškovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Atsakovė V. T. prašo pripažinti apsimestine (duomenys neskelbtini) sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyku yra ieškovei priklausantys nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), ir taikyti dengiamąjį sandorį, nustatant kad pirkėjai yra V. T. ir D. T., šį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.

20. Teismas pažymi, kad teismų praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad yra akcentuojamas vienas iš sandorių negaliojimo instituto tikslų – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padariniu atsiradimu, teisėtus lūkesčius, t. y. pagrįstą tikėjimą, jog sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nebus kvestionuojamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; kt.). Būtent dėl šios priežasties įstatymas riboja arba sandorio nuginčijimo, arba sandorio negaliojimo teisinių padarinių taikymo galimybę. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; kt.). Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Sprendžiant klausimą dėl sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; kt.). 

21. Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį. Iš (duomenys neskelbtini) sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), turinio matyti, kad pirkėja N. G. už (duomenys neskelbtini) Lt įsigijo prieš tai minėtus nekilnojamuosius daiktus. Sutarties (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad už parduodamą nekilnojamąjį turtą, prieš pasirašant šią sutartį, pardavėja gavo iš N. G. (duomenys neskelbtini) Lt, o likusią pinigų dalį – (duomenys neskelbtini) Lt – kreditą AB SEB Vilniaus bankas įsipareigojo pervesti į pardavėjos banko sąskaitą po to, kai pirkėja N. G. įkeis bankui minėtą turtą bei įvykdys kitas su banku sudarytoje kredito sutartyje numatytas sąlygas. (duomenys neskelbtini) sutartis pasirašyta ieškovės N. G. (civilinės bylos dalies dėl iškeldinimo el. apyrašo 1 tomas, 66–69 b. l.).

22. Taigi (duomenys neskelbtini) sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su realiai kreditą būstui įsigyti gavusiu ir už perkamą daiktą dalį lėšų atsiskaičiusiu asmeniu. Byloje nėra duomenų, akivaizdžiai parodančių, kad ieškovė N. G. tik formaliai pasirašė ginčo sutartį kaip jos šalis. Priešingai, ji įgijo nei tik teises, susijusias su turto valdymu, tačiau ir pareigas pagal būsto kreditavimo sutartį.

23. Teismo vertinimu, šiuo atveju aktualu nustatyti, ar ginčo šalys (ieškovė, atsakovės šeima) turėjo pakankamai lėšų ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė N. G. (duomenys neskelbtini) m. deklaravo gautas pajamas (1 tomas, 103–125 b. l.). Sodros duomenimis, ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) nuolat dirbo keliose darbovietėse ir gaudavo pajamas iš darbinės veiklos (1 tomas, 147–166 b. l.). Be to, pagal (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto pardavimo sutartį ieškovė N. G. gavo (duomenys neskelbtini) Lt (1 tomas, 122–123 b. l.). Akivaizdu, kad į bylą pateikti įrodymai parodo, kad ieškovė turėjo pakankamai pajamų sumokėti dalį sumos už ginčo nekilnojamojo daikto įsigijimą. Minėta, kad bankas papildomai (duomenys neskelbtini)m. ieškovei suteikė būsto kreditą. Pažymėtina, kad atsakovė nebuvo nuosekli ir negalėjo nurodyti kiek konkrečiai lėšų sutuoktiniai buvo susitaupę prieš ginčo sandorio sudarymą, iš pradžių teigdama, kad lėšos buvo skolintos, tačiau nežino asmens paskolinusio pinigus, vėliau, kad sutaupytos, tačiau ir šiems teiginiams pagrįsti jokių duomenų teismui nepateikta (2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 21 min. 20 sek. – 1 val. 21 min. 40 sek.). Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad realios ieškovo pajamos buvo žymiai didesnės, nei deklaruotos ir ieškovė įsigydama ginčo turtą, veikė atsakovės ir ieškovo, o ne savo vardu ir interesais (2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 5 sek. – 1 val. 9 min. 45 sek.).

24. Teismo vertinimu, atsakovės pateikta (duomenys neskelbtini) sutartis dėl žemės sklypo už (duomenys neskelbtini) Lt pardavimo neparodo, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) m. turėjo pakankamai lėšų ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė tik epizodiškai trumpą laiką buvo įsidarbinusi, o ieškovo draudžiamųjų pajamų sumos (1 tomas, 142–146 b. l.), teismo vertinimu, akivaizdžiai nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių, kad sutuoktinai turėjo pakankamai pajamų ginčo turtui (jo daliai) įsigyti. Be to, pats ieškovas patvirtino, kad jų šeimai sunkiai sekėsi gyventi, kadangi jis vienas dirbo, vienas iš vaikų yra su specialiais poreikiais, todėl šeima didelių santaupų neturėjo (2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 56 min. 55 sek. – 2 val. 1 min. 15 sek.). Pažymėtina, kad iš ieškovo darbinių pajamų dar buvo išlaikomi ir kiti šeimos vaikai. Be to, pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį atsakovės šeima įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė deklaravo savo gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad atsakovė nepagrindė šeimos poreikio ir finansinių galimybių per pakankamai trumpą laiką įsigyti kelis nekilnojamojo turto objektus.

25. Teismo vertinimu, byloje svarbu įvertinti, kaip buvo valdomas ginčo turtas po įsigijimo, be kita ko, kokia tvarka ir kas dengė įsiskolinimą pagal būsto kreditavimo sutartį. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad tik iš N. G. banko sąskaitos buvo mokamas (duomenys neskelbtini)m. ieškovei banko suteiktas kreditas pagal būsto kredito sutartį (1 tomas, 180–182 b. l.). Paskutinė kredito grąžinimo diena – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kredito likutis sudarė apie (duomenys neskelbtini)Eur (4 tomas, 20–22 b. l.). Ieškovas nurodė, kad neprisidėdavo prie būsto kredito mokėjimo (2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 2 min. 10 sek. – 2 val. 2 min. 30 sek.), taip pat ieškovas negalėjo nurodyti, kokiam terminui buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis ir kokia buvo suteiktos paskolos suma (2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 9 min. 10 sek. – 2 val. 9 min. 40 sek.). Pažymėtina, kad atsakovė teigė, kad nežino nei banko suteiktos paskolos dydžio, nei mėnesinių įmokų pagal būsto kreditavimo sutartį dydžių, taip pat pažymėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) neveda bendro ūkio su ieškovu ir neprisideda prie paskolos įmokų mokėjimo (2021-05-27 teismo posėdžio 2 garso įrašas: 1 min. 45 sek. – 2 min. 30 sek.). Atsakovė teismo posėdyje teigė, kad nežino, kokios buvo draudimo įmokos už ginčo turtą, nežino kitų mokesčių dydžio (2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 50 sek. – 1 val. 28 min. 50 sek.). Atsakovė patvirtino aplinkybes, kad ne nuolat gyvendavo ginčo name, pvz. (duomenys neskelbtini)m. apie pusę metų gyveno kitur, atskirai nuo ieškovo (2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 32 min. 10 sek. – 1 val. 32 min. 50 sek.). Bylos duomenimis, apskaičiuotas žemės mokesčio sumas už (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, mokėjo ieškovė N. G. (1 tomas, 193–194 b. l.), taip pat ieškovė mokėdavo būsto draudimo įmokas (1 tomas, 126–133 b. l.). Ieškovas taip pat patvirtino aplinkybes, kad žemės mokestis ir būsto draudimas buvo mokamas ieškovės, ir tik komunaliniai mokesčiai buvo mokami iš ieškovo ir atsakovės šeimos pajamų (2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 3 min. 10 sek. – 2 val. 3 min. 40 sek.). Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų, parodančių, kad ieškovės N. G. valia, išreikšta išorine išraiškos forma – sudarant ginčo sandorį, neatitiko jos vidinės valios – siekio asmenine nuosavybe valdyti įsigytą turtą. Priešingai, bylos duomenis, šio turto valdymo aplinkybes prisiimti įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį ir jų vykdymas, patvirtina, kad ieškovė realiai vykdė su turtu valdymu susijusias teise ir pareigas.

26. Pažymėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) dienos sutarties matyti, kad N. G. už (duomenys neskelbtini) Lt pardavė žemės sklypą su pastatu – sodo nameliu (1 tomas, 114–117 b. l.). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, iš dalies patvirtina N. G. nurodytas aplinkybes, kad ji turėjo pakankamai lėšų ir finansavo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), remontą (katilo keitimą, trinkelių sudėjimą, garažo remontą )(2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 30 sek. – 33 min. 40 sek.), taip pat finansinė galimybės leido toliau ieškovei vykdyti savo pareigas bankui pagal kreditavimo sutartį. Nors atsakovė nurodė, kad iš sutuoktinių lėšų buvo keičiami langai, sudėdamos trinkelės, keičiamas katilas) (2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 6 min. 30 sek. – 1 val. 7 min. 15 sek.), ji nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Vien kelių užsakymų, sutarčių dėl kilnojamųjų daiktų įsigijimo pateikimas, kitų dokumentų formalus pasirašymas (1 tomas, 89–93 b. l.), nepatvirtina nekilnojamųjų daiktų nuosavybės ir jų valdymo. Akivaizdu, kad tam tikrų dokumentų pasirašymą nulėmė tai, kad būtent ieškovas ir atsakovė ilga laiką gyveno ginčo turte. Nėra ginčo dėl to, kad sutuoktiniai pradėjo gyventi namo dalyje po to, kai ieškovė įsigijo šį turtą ((duomenys neskelbtini)m.), todėl akivaizdu, kad savo ir vaikų gyvenimui pagerinti ir poreikiams užtikrinti buvo siekiama įsigyti įvaisius kilnojamuosius daiktus. Be to, pats ieškovas patvirtino, kad šildymo katilas buvo keičiamas tuo laikotarpiu, kai atsakovė laikinai (apie 10 mėn.) negyveno kartu su juo, todėl ji net negalėjo žinoti jo keitimo aplinkybių, o prie trinkelių įsigijimo prisidėjo ieškovė (2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 51 min. 20 sek. – 1 val. 53 min. 10 sek.). Atsakovės teiginiai, kad sutuoktiniai ginčo turto nenorėjo perrašyti savo vardu dėl ieškovo valios (2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 10 sek. – 1 val. 13 min. 25 sek.), neparemti bylos medžiaga ir teismo vertinimu, prieštarauja protingo ir apdairaus asmens elgesio standartui. Be to, tik patvirtina aplinkybes, kad sutuoktiniai nesiekė oficialiai turtą valdyti kaip šeimininkai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad ginčo būstas buvo patogesnis jų vaikams, ieškovė leido gyventi name ir tvarkyti namo pagal poreikius, finansiškai prie to prisidėdama (pvz. nupirko vaikams baldus) (2021-04-26 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 53 min. 30 sek. – 1 val. 54 min. 10 sek.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą tik po (duomenys neskelbtini)metų nuo ginčo sandorio sudarymo. Teismas nenustatė subjektyvių aplinkybių, trukdžiusių atsakovei anksčiau realizuoti savo galbūt pažeistas teises ir kreiptis į teismą dėl jų gynimo. Tokių aplinkybių teismui nenurodė ir atsakovė.

27. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkintini visiškai, o atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl (duomenys neskelbtini) sutarties pripažinimo apsimestine atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

28. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovės V. T. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalis ūkinio pastato, priklausančio butui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad deklaravo savo gyvenamąją vietą prieš tai minėtu adresu. Ieškovas savo ieškiniu prašo padalyti santuokos metu įgytą turtą taip, kad atsakovei po santuokos nutraukimo asmenines nuosavybėn atitektų butas, esantis (duomenys neskelbtini)ir 1/9 dalis ūkinio pastato, priklausančio butui. Atsakovė savo priešieškiniu tokius reikalavimus palaiko. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovės V. T. ir nepilnamečio sūnaus E. T. su visais jų daiktais iškeldinimas iš ieškovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Dėl ieškovo ir atsakovės reikalavimų

Dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės 

29. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir šalys prašė nutraukti jų santuoką, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Šalims paliktinos santuokinės pavardės. 

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

30. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipė dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

31. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas (šalių sūnus E. T.) šiuo metu gyvena su atsakove ir nėra duomenų, kad atsakovė vaikui sudaro netinkamas sąlygas augti ir vystytis. Byloje nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaiko interesams ir ieškovui tam neprieštaraujant nepilnamečio vaiko E. T. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. T.. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė analogišką reikalavimą (2 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

32. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

33. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvo bendravimas su vaiku yra ne tik teisė, bet ir pareiga, taip pat įvertindamas vaiko amžių, išvadą teikiančios institucijos Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės išvadą (2021-05-27 teismo posėdžio 2 garso įrašas: 19 min. 10  sek. –19 min. 40 sek.), ieškovo darbo pobūdį ((duomenys neskelbtini)) ir aplinkybes, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nekonkreti ir negalėtų būti sklandžiai vykdoma, sprendžia, jog nėra pagrindo nustatyti minimalios ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos. Nustatytina lankstesnė ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, nurodant, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi bet kada, netrikdydamas vaiko dienos režimo, dienotvarkės, esant paties vaiko pageidavimui, iš anksto dėl bendravimo susitaręs su atsakove ir suderinęs tinkamą laiką ir vietą. Pažymėtina, kad išvadą teikiančios institucijos Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė taip pat pritarė minėtai tvarkai, nurodydama, kad pereinamasis ieškovo bendravimo su sūnumi laikotarpis nenustatytinas.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

34. Tėvai turi pareigą vaikui (vaikams) užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo (jų) visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko (vaikų) poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas. Vaiko (vaikų) poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

35. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). 

37. Byloje nustatyta, kad vaikui E. T. yra (duomenys neskelbtini)metų. Atsakovė nurodė, kad vaikas nuolat jokių vaistų nevartoja (2021-05-27 teismo posėdžio 2 garso įrašas: 10 min. 10 sek. – 10 min. 55 sek.). Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės. Tačiau kaip prieš tai minėta, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio turi įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: nepilnamečio vaiko poreikius ir jo tėvų turtinę padėtį.

38. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė tik iš dalies įrodymais pagrindė vaiko poreikių detalizaciją (3 tomas, 184 b. l.). Atsakovė visiškai neįrodė, kad neformaliam ugdymui kas mėnesį reikia skirti po 160,00 Eur, jog vaistams ir papildam kas mėnesį išleidžiama po 25,00 Eur. Priešingai, prieš tai minėta, kad atsakovė nurodė, jog vaikas nuolat jokių medikamentų nevartoja. Teismas atkreipia dėmesį, kad prie kasmėnesinių 50,00 Eur laisvalaikio išlaidų nurodytos ir ugdymo priemonės, tačiau priemonės pakartotinai nurodytos detalizacijoje prie formalaus ugdymo pozicijos. Teismo vertinimu, 50,00 Eur telefono, interneto ir paspirtuko išlaidos galima sumažinti, kadangi galima naudotis pigesniais telefono ir internetinio ryšio planais, o paspirtuko vienkartinis įsigijimas priskirtinas prie laisvalaikio išlaidų.

39. Byloje nustatyta, kad ieškovas šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna pajamas iš darbinės veiklos (vidutiniškai apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį). Atsakovė nedirba, bet po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokoje įgytas butas.

40. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini)m. už vaikus gaunamos išmokos dydis siekia (duomenys neskelbtini) Eur, ir šia suma mažėja tėvams tenkanti išlaikymo pareigos apimtis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

41. Teismo vertinimu, atsakovės nenoras įsidarbinti, neatitinka bonus pater familias standarto – protingo ir rūpestingo asmens elgesio. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti tam tikro pobūdžio darbo. Priešingai, nurodė, kad sveikatos problemų neturi (2021-05-27 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 46 min. 15 sek. – 1 val. 46 min. 30 sek.); nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė negalėtų dirbti tam tikro pobūdžio darbo (2021-05-27 teismo posėdžio 2 garso įrašas: 3 min. 10 sek. – 3 min. 20 sek.).

42. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad minimali (duomenys neskelbtini) Eur suma (įvertinus „vaiko pinigų“ sumą) užtikrintų, kad tokio amžiaus vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Be to, visos abejonės dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

43. Teismas, priteisdamas vaikui iš ieškovo (duomenys neskelbtini) Eur kasmėnesinį išlaikymą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent atsakovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). 

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

44. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) mėnesių išlaikymo įsiskolinimą (2021-05-27 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 5 sek. – 1 val. 27 min. 10 sek.). Ieškovas patvirtino, kad minėtas išlaikymo įsiskolinimas egzistuoja ir jis pripažįsta ieškovės reikalavimą (2021-05-27 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 3 min. 5 sek. – 1 val. 3 min. 20 sek.).

45. Teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti (duomenys neskelbtini) Eur išlaikymą savo vaikui, tačiau to nedarė savo valia dėl subjektyvių aplinkybių, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą. Nustačius, kad atsakovas savo pareigą teikti vaikui būtiną išlaikymą vykdė tik iš dalies, iš atsakovo priteistinas (duomenys neskelbtini) Eur išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėn., skaičiuojant po (duomenys neskelbtini)Eur kas mėnesį (CK 3.200 str.).

Dėl turto padalijimo

Dėl daiktų, nesančių ginčo objektais, padalijimo

46. Ieškovas prašė santuokos metu įgytą lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti jam, o įgytą nekilnojamą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio butui, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei V. T.. Atsakovė priešieškinyje sutiko dėl prieš tai minėto nekilnojamojo turto jai priteisimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas tenkina šalių reikalavimus, nepriteisiant šalims kompensacijos.

Dėl finansinių įsipareigojimų kreditoriams

47. Byloje nustatyta, kad atsakovė iš UAB „Bitė Lietuva“ pagal (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) Eur įsigijo elektrinį paspirtuką (duomenys neskelbtini). Atsakovei, jos atstovės sutikus, prievolė grąžinti šią skolą, nutraukus santuoką, lieka atsakovei.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

48. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.  Šiaulių apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11743-1119/2020 taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovei N. G. priklausančius nekilnojamuosius daiktus - (duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (lauko tualetų, šulinio, tvorų, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovei N. G. minėtais nekilnojamaisiais daiktais disponuoti, įskaitant įkeitimą. Atmetus atsakovės priešieškinio dalį dėl (duomenys neskelbtini) sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo apsimestine, sprendimui įsiteisėjus, prieš tai minėtos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

        Dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

49. Teisme 2021-11-12 gautas atsakovė prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatyti atsakovei ir ieškovui uzufrukto teisę naudotis ieškovės vardu registruotu ginčo nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).

50. Įstatymas (CPK) laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, atsakovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

51. Teismui netenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti apsimestine (duomenys neskelbtini) sutartį, šiuo atveju nėra prieš tai minėtų privalomų sąlygų viseto, todėl atsakovės prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

53. Ieškovės N. G. bylinėjimosi išlaidas sudarė: (duomenys neskelbtini)Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą ir (duomenys neskelbtini) Eur advokatės pagalbos išlaidos (1 tomas 20 b. l., 4 tomas, 97–111, 141–143, 167–169 b. l.). Šios išlaidos neviršijo rekomenduojamų priteisti sumų, ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės visiškai.

54. Ieškovo D. T. bylinėjimosi išlaidos sudarė (duomenys neskelbtini)Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą (3 tomas, 7 b. l.,), (duomenys neskelbtini)Eur advokatės pagalbos išlaidos (4 tomas, 93–96, 135–136, 152–153 b. l.). Advokatės pagalbos išlaidos atitinka rekomendacijų kriterijus, todėl nemažintinos. Teismas nepriteisia ieškovui išlaidų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas teisines paslaugas, susijusias su ieškinio pateikimu, kadangi teismui nėra pateikta duomenų, kokia šių lėšų dalis buvo realiai sumokėta ieškinį pateikusiam advokatui (3 tomas, 23, 134–136, 155 b. l.). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti apie 85 proc., todėl jam iš atsakovės priteistina (duomenys neskelbtini)Eur ((duomenys neskelbtini)Eur x 85 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio dalis ir (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)Eur x 85 proc. / 100 proc.) advokatės pagalbos išlaidų dalis.

56. Atsakovės V. T. bylinėjimosi išlaidas sudarė: (duomenys neskelbtini) Eur žyminis mokestis už priešieškinio pateikimą (civilinės bylos dalis dėl iškeldinimo); (duomenys neskelbtini) Eur advokato pagalbos išlaidos (3 tomas, 118–119 b. l.). 2021-11-11 teisme papildomai gauta atsakovės atstovės 2021-11-11 atliktų (duomenys neskelbtini) Eur vertės ataskaita (4 tomas, 154–166 b. l.). 

57. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, jeigu jos atitinka tris požymius: 1) realumą; 2) būtinumą; 3) pagrįstumą (CPK 79, 88 straipsniai). Realumas reiškia, kad jos tikrai sumokėtos, t. y. išleistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Prie 2021-11-11 atliktų (duomenys neskelbtini) Eur vertės ataskaitos pridėti duomenys patvirtina, kad atsakovė apmokėjo (duomenys neskelbtini)Eur, kitų (duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidų dalies realumas neįrodytas, t. y. jos neišleistos, todėl nepriteistinos. Taigi atsakovė byloje turėjo (duomenys neskelbtini)Eur advokato pagalbos išlaidas.

58. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) Eur advokato pagalbos išlaidos buvo patirtos tiek teikiant priešieškinį civilinės bylos dalyje dėl iškeldinimo, tiek teikiant atsiliepimą į ieškovės ieškinį, patikslintą ieškinį, dalyvaujant teismo posėdžiuose. Pradinis atsakovės atstovas advokatas, nutraukęs teisinių paslaugų teikimo sutartį su atsakove, nedetalizavo minėtų išlaidų. Teismas sprendžia, kad pusę šių išlaidų ((duomenys neskelbtini)Eur) buvo patirta sprendžiant santuokos nutraukimo ir su tuo tiesiogiai susijusius klausimus.

59. Atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti apie 60 proc., todėl atsakovei iš ieškovo priteistina (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)Eur x 60 proc. / 100 proc.) advokato pagalbos išlaidų dalis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini)Eur žyminis mokestis buvo sumokėtas už priešieškinio pateikimą (civilinės bylos dalis dėl iškeldinimo) ir teismas iš dalies atleido atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sprendžia, kad ieškovas turi atlyginti ieškovei (duomenys neskelbtini)Eur ((duomenys neskelbtini)Eur reikalavimai, susiję su santuokos nutraukimų x 60 proc. / 100 proc.) dalį žyminio mokesčio.

60. Šiaulių apylinkės teismas 2020-11-05 nutartimi atsakovės V. T. prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo (duomenys neskelbtini) Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Atsakovė 2021-04-14 pateikė teismui patikslintą priešieškinį. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi atidėjo atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos kategoriją, atsakovės pareikštų reikalavimų sąsają ir atsakovės turtinę padėtį, sprendžia, kad iš atsakovės valstybei priteistinas (duomenys neskelbtini) Eur žyminis mokestis. Nuo kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovė atleistina.

61. Įskaičiavus ieškovo ir atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ((duomenys neskelbtini)), ieškovui iš atsakovės priteistinos (duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a : 

Ieškovės N. G. ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovo D. T. ieškinį ir atsakovės V. T. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovę V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametį jos sūnų E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jų daiktais iš ieškovei N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 181,10 kv. m. bendro ploto; pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)dalių kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (lauko tualetai, šulinys, tvoros, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Nutraukti atsakovės V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, (duomenys neskelbtini)įregistruotą Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui D. T. palikti pavardę – „T.“, atsakovei V. T. palikti pavardę – „T.“.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina V. T..

Nustatyti ieškovo D. T. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametį sūnų E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką taip: ieškovas D. T. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. T. bet kada, netrikdydamas vaiko dienos režimo, dienotvarkės, esant paties vaiko pageidavimui, iš anksto dėl bendravimo susitaręs su atsakove V. T. ir suderinęs tinkamą laiką ir vietą.

Priteisti iš ieškovo D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. T. po 220,00 Eur  (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki E. T. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 

Priteisti iš ieškovo D. T. nepilnamečiam vaikui E. T. (duomenys neskelbtini) eurų išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio E. T. atstovei pagal įstatymą – motinai V. T.. 

Padalyti santuokos metu įgytą turtą:

Priteisti ieškovui D. T. asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei V. T. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Pripažinti atsakovės V. T. asmenine prievole įsipareigojimą UAB „Bitė Lietuva“ (į. k. 110688998) pagal (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovės N. G. iš atsakovės V. T. (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)eurų) žyminį mokestį ir (duomenys neskelbtini)Eur ((duomenys neskelbtini) eurų) advokatės pagalbos išlaidas.

Priteisti iš atsakovės V. T. (duomenys neskelbtini)Eur ((duomenys neskelbtini)eurų) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti ieškovui D. T. iš atsakovės V. T. (duomenys neskelbtini)Eur ((duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Atmesti atsakovės V. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, taip pat išsiųsti Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                          Aleksandras Rusakas