Vieša sprendimų paieška


Pavadinimas: [2022-12-29][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-11-813-2022].docx
Bylos nr.: 1-11-813/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Sentas, UAB 305327927 civilinis ieškovas baudž. byloje
Kategorijos:
Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Kardomųjų priemonių rūšys ir jų skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 44 str. 1 d., 119-121 str.)
Kardomosios priemonės
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Kardomosios priemonės
Kardomųjų priemonių rūšys ir jų skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 44 str. 1 d., 119-121 str.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Kardomųjų priemonių rūšys ir jų skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 44 str. 1 d., 119-121 str.)
Kardomosios priemonės
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Kardomosios priemonės
Kardomųjų priemonių rūšys ir jų skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 44 str. 1 d., 119-121 str.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nusikalstama veika padaryta žala
Turtinė žala
Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
Baudžiamojo įstatymo galiojimas (BK II skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Bauda (BK 47 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Specialioji dalis
Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Kitos procesinės prievartos priemonės
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Nušalinimo ir nusišalinimo pagrindai (BPK 58 str.)
Proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių asmens nešališkumu (BPK 58 str. 1 d. 4 p.)
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
Sukčiavimas išvengiant didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikinant (BK 182 str. 2 d.)
Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nušalinimas teisme (BPK 59 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Civilinio ieškinio išsprendimas
Nusikalstamos veikos stadijos ir formos (BK IV skyrius)
Bendrininkavimas, bendrininkų rūšys (BK 24 str.)
Galutinės bausmės skyrimas, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 str. 6 d.)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 305-307 str.)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Turto pasisavinimas (BK 183 str.)
Turto pasisavinimas (BK 183 str.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Nušalinimas baudžiamajame procese
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme (BPK 242 str.)
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
Procesiniai dokumentai
Kreditinis sukčiavimas (BK 207 str.)
Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
Kreditinis sukčiavimas (BK 207 str.)
Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Teismo nutartys (BPK 253, 253-1 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Nusikalstamas bankrotas (BK 209 str.)
Nusikalstamas bankrotas (BK 209 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skyrius)
?

                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1-11-813/2022

                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01033-2014-2

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1;

 (S)

                                                                             1.1.4.4.5; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1;

                                                                             1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2;

                                                                             1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1;

                                                                             1.2.14.5.2.3; 1.2.14.6.2.1; 1.2.17.11;

                                                                             1.2.17.13; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 1.2.29.1.1;

                                                                             2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.2.12;

                                                                             2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.1;

                                                                             2.3.6.4.5.2. 

 

                                                               img1   

                  

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gruodžio 29 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,

sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei, Rimantei Litvinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorams Zenui Leonavičiui, J. D.,

kaltinamiesiems A. Ž., A. K., R. J., J. Č., jų gynėjams advokatams Vytautui Sirvydžiui, Kęstučiui Gudynui, Giedriui Ulinskui, Reginai Atkočaitienei,

civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Se.“ atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis VšĮ „G.“ vadovu, (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos);

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, slaugantis neįgalius vaikus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio – 2600 litų bauda. 2011 m. lapkričio 3 d. to paties teismo nutartimi paskirta bauda pakeista 10 parų arešto bausme. 2012 m. sausio 20 d. paleistas atlikęs bausmę;

2) 2012 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2014 m. gegužės 2 d. paleistas visiškai atlikęs bausmę;

3) 2017 m. birželio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti nemokamai dirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; paskirta 20 MGL dydžio – 753,20 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. kovo 30 d.;

4) 2021 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo,

5) 2022 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2021 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, nuteistajam paskirta galutine 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį. Šis 2022 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka,  

yra kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.

R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „L.“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2020 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinasis sulaikymas nuo 2020 m. birželio 6 d., 14.43 val., iki 2020 m. birželio 8 d., 14.41 val., (dvi dienos), ir galutinė bausmė paskirta 396 MGL (19 800 Eur) dydžio bauda,

yra kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį.

J. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „J.“ vadove, UAB „K.“ vadove, UAB „J.“ vadove, UAB „ I.“ vadove ir UAB „U.“ vadove, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2017 m. birželio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; paskirta 20 MGL dydžio – 753,20 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

yra kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos).

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1. A. Ž. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. apgaulingai tvarkė UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, o A. K. ir R. J. padėjo A. Ž. tai padaryti, o būtent:

laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. A. Ž. būnant UAB „M.“ (toliau – bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 ((Žin., 2001, Nr. 99-3515), originali redakcija nuo 2002 m. sausio 1 d.) (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, A. Ž. būnant atsakingam už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tarpusavyje bendrininkaujant, A. Ž. veikiant kaip vykdytojui, o A. K. ir R. J. veikiant kaip padėjėjams, R. J. ir A. K. įgijus ir faktiškai valdant jokios veiklos nevykdančias įmones VšĮ „X.“, juridinio asmens kodas (toliau – ir JAR) kodas (duomenys neskelbtini), UAB „H.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „R.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „V.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „O.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „T.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „S.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „N.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), ir įdarbinus R. J. ar A. K. surastus fiktyvius įmonių vadovus arba įsidarbinat patiems, sukūrus minėtų veiklos nevykdančių įmonių grandinę siekiant imituoti vykdomus sandorius, išgryninti pinigines lėšas ir išvengti turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetą mokėtinų įmokų, susijusių su darbo santykiais, fiktyvių įmonių pagalba imituojant darbuotojų nuomos paslaugų teikimą UAB „M.“, A. Ž. įmonės apskaitoje apskaitant neįvykusius ūkinius įvykius, siekiant iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, A. Ž. veikiant per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusias laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 25 d. J. Č., laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. R. G., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. J. L., nežinojusias apie daromą nusikalstamą veiką, A. Ž. organizavo Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad joje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent, pažeidė BAĮ 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes pateikė Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms J. Č., R. G. ir J. L.: 

ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens išrašytas pirkimo PVM sąskaitas faktūras R. J. ir A. K. valdomos VšĮ šeimos sveikatos centro „X.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitas faktūras: 2013-01-31 X Nr. 1000008 21140,00 Lt, (6122,56 Eur), 2013-02-28 X Nr. 1000009 21070 Lt (6102,29 Eur), 2013-03-31X Nr. 1000010 22750 Lt (6588,86 Eur), 2013-04-30 X Nr. 1000011 23940 Lt (6933,50 Eur), 2013-05-31 X Nr. 1000012 31535 Lt (9132,01 Eur), 2013-06-28 X Nr. 1000015 38115 Lt (11038,87 Eur), 2013-07-31 X Nr. 1000017 45110 Lt (13064,76 Eur), 2013-08-30 X Nr. 1000019 35420 Lt (10258,34 Eur), 2013-09-30 X Nr. 1000042 47175,00 Lt (13662,82 Eur), 2013-10-31 X Nr. 49 31140,30 Lt (9018,85 Eur), 2013-11-30 X Nr. 1000054 33472 Lt (9694,16 Eur), G. A. išrašytas UAB „A.“ JAR kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2014-03-31 A Nr. 0001 101698.81 Lt (29454,01 Eur) tame tarpe 17650.21 Lt (5111,85 Eur) PVM, 2014-04-30 A Nr. 0002 125332.00 Lt (36298,66 Eur) tame tarpe 21751,84 Lt (6299,77 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0003 54936.23 Lt (15910,63 Eur) tame tarpe 9534.39 Lt (2761,35 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0004 16429.59 Lt (4758,34 Eur) tame tarpe 2851.42 Lt (825,83 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0005 11106.49 Lt (3216,66 Eur) tame tarpe 1927.57 Lt (558,26 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0006 8915.93 Lt (2582,23 Eur) tame tarpe 1547.39 Lt (448,16 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0007 56635.03 Lt (16402,64 Eur) tame tarpe 9829.22 Lt (2846,74 Eur) PVM, 2014-06-30, A Nr. 0008 62487.00 Lt (18097,49 Eur) tame tarpe 10844.85 Lt (3140,88 Eur) PVM, A Nr. 0009 19220.79 Lt (5566,73 Eur) tame tarpe 3335.84 Lt (966,13 Eur) PVM, A Nr. 0010 14526.66 Lt (4207,21 Eur) tame tarpe 2521.16 Lt (730,18 Eur) PVM, A Nr. 0011 6121.15 Lt (1772,81 Eur) tame tarpe 1062.35 Lt (307,68 Eur) PVM, A Nr. 0012 66983.30 Lt (19399,70 Eur) tame tarpe 11625.20 Lt (3366,89 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0014 69690.05 Lt (20183,63 Eur) tame tarpe 12094.97 Lt (3502,95 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0015 13389.01 Lt (3877,73 Eur) tame tarpe 2323.71 Lt (672,99 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0016 7635.58 Lt (2211,42 Eur) tame tarpe 1325.18 Lt (383,80 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0017 11435.10 Lt (3311,83 Eur) tame tarpe 1984.60 Lt (574,78 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0018 68518.49 Lt (19844,33 Eur) tame tarpe 11891.64 Lt (3444,06 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0020 65803.43 (19057,99 Eur) Lt tame tarpe 11420.43 Lt (3307,58 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0021 13476.98 Lt (3903,20 Eur) tame tarpe 2338.98 Lt (677,42 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0022 17414.32 Lt (5043,54 Eur) tame tarpe 3022.32 Lt (875,32 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0023 6252.07 Lt (1810,72 Eur) tame tarpe 1085.07 Lt (314,26 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0024 66770.22 Lt (19337,99 Eur) tame tarpe 11588.22 Lt (3356,18 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0025 32549 L (9426,84 Eur)t tame tarpe 5649 Lt (1636,06 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0026 11015.84 Lt (3190,41 Eur) tame tarpe 1911.84 Lt (553,71 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0027 11410.30 Lt (3304,65 Eur) tame tarpe 1980.30 Lt (573,53 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0028 12891.34 Lt (3733,59 Eur) tame tarpe 2237.34 Lt (647,98 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0029 5464.36 Lt (1582,59 Eur) tame tarpe 948.36 Lt (274,66 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0030 49950.01 Lt (14466,52 Eur) tame tarpe 8669.01 Lt (2510,72 Eur) PVM, 2014-10-24 A 14-10-A -11661.98 (3377,54 Eur) Lt tame tarpe -2023.98 LT (586,18 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0032 3108.49 Lt (900,28 Eur) tame tarpe 539.49 Lt (156,25 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0033 11179.19 Lt (3237,72 Eur) tame tarpe 1940.19 Lt (561,92 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0034 24494.03 Lt (7093,96 Eur) tame tarpe 4251.03 Lt (1231,18 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0035 11899.14 Lt (3446,23 Eur) tame tarpe 2065.14 Lt (598,11 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0036 9948.62 Lt (2881,32 Eur) tame tarpe 1726.62 Lt (500,06 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0037 5382.08 Lt (1558,76 Eur) tame tarpe 934.08 Lt (270,53 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0038 46810.06 Lt (13557,13 Eur) tame tarpe 8124.06 Lt (2352,89 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0039 10315.18 Lt (2987,48 Eur) tame tarpe 1790.24 Lt (518,49 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0040 2894.82 Lt (838,40 Eur) tame tarpe 502.41 Lt (145,51 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0041 24071.01 Lt (6971,45 Eur) tame tarpe 4177.61 Lt (1209,92 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0042 16296.10 Lt (4719,68 Eur) tame tarpe 2828.25 Lt (819,12 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0043 14464.61 Lt (4189,24 Eur) tame tarpe 2510.39 Lt (727,06 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0044 6616.62 Lt (1916,31 Eur) tame tarpe 1148.34 Lt (332,58 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0045 45204.17 Lt (13092,03 Eur) tame tarpe 7845.35 Lt (2272,17 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0047 12424.24 Lt (3598,31 Eur) tame tarpe 2156.27 Lt (624,50 Eur) PVM , 2014-12-31 A Nr. 0048 21627.88 Lt (6263,87 Eur) tame tarpe 3753.60 Lt (1087,12 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0049 2939.51 Lt (851,34 Eur) tame tarpe 510.16 Lt (147,75 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0050 12141.24 Lt (3516,35 Eur) tame tarpe 2107.16 Lt (610,27 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0051 5164.58 Lt (1495,77 Eur) tame tarpe 896.33 Lt (259,60 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0052 49747.07 Lt (14407,75 Eur) tame tarpe 8633.79 Lt (2500,52 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0053 10276.55 Lt (2976,29 Eur) tame tarpe 1783.53 Lt (516,55 Eur) PVM, 2014-01-30 A Nr. 0062 2939.90 Eur tame tarpe 510.23 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0063 5675.87 Eur tame tarpe 985.07 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0064 486.40 Eur tame tarpe 84.42 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0065 2435.29 Eur tame tarpe 422.65 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0066 6496.68 Eur tame tarpe 1127.52 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0067 4544.06 Eur tame tarpe 788.64 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0068 13460.44 Eur tame tarpe 2336.11 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0086 3372.84 Eur tame tarpe 585.37 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0087 7041.90 Eur tame tarpe 1222.15 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0088 632.91 Eur tame tarpe 109.84 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0089 4496.42 Eur tame tarpe 780.37 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0090 3457.62 Eur tame tarpe 600.08 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0091 12936.84 Eur tame tarpe 2245.24 Eur PVM, 2015-03-16 A Nr. 0001, 2015-03-31 A Nr. 0094 3449.66 Eur tame tarpe 598.70 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0095 7541.35 Eur tame tarpe 1308.83 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0096 1803.09 Eur tame tarpe 312.93 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0097 5600.42 Eur tame tarpe 971.97 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0098 3442.69 Eur tame tarpe 597.49 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0099 14528.19 Eur tame tarpe 2521.42 Eur PVM, 2015-04-10 A Nr. 0002, 2015-04-14 A Nr. 0003, 2015-04-30 A Nr. 0112 3791.78 Eur tame tarpe 658.08 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0113 7099.15 Eur tame tarpe 1232.08 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0114 1635.40 Eur tame tarpe 283.83 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0115 4561.92 Eur tame tarpe 791.74 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0116 13924.96 Eur tame tarpe 2416.73 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0117 5519.46 Eur tame tarpe 957.92 Eur PVM, 2015-05-15 A Nr. 0004, 2015-05-27 A Nr. 0005, 2015-05-29 A Nr. 0123 4084.60 Eur tame tarpe 708.90 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0124 9293.36 Eur tame tarpe 1612.90 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0125 2948.87 Eur tame tarpe 511.79 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0126 5551.63 Eur tame tarpe 963.51 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0127 17159.91 Eur tame tarpe 2978.17 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0128 4896.16 Eur tame tarpe 849.75 Eur PVM, 2015-06-15 A Nr. 0006, 2015-06-23 A Nr. 0007, 2015-06-30 A Nr. 0149 193.60 Eur tame tarpe 33.60 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0150 5762.20 Eur tame tarpe 1000.05 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0151 5458.66 Eur tame tarpe 947.37 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0152 16479.09 Eur tame tarpe 2860.01 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0153 6434.38 Eur tame tarpe 1116.71 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0154 10575.10 Eur tame tarpe 1835.35 Eur PVM, 2015-07-10 A Nr. 0008, 2015-07-15 A Nr. 0009, 2015-07-30 A-15-07, 2015-07-31 A Nr. 0162 817.96 Eur tame tarpe 141.96 Eur PVM, 2015-08-31 A-15-08, 2015-09-11 A Nr. 0010, 2015-09-30 A-15-09, 2015-09-30 A-09-10 -8000 Eur tame tarpe -1388.43 Eur PVM, 2015-09-30 A-09-11 8479.09 Eur tame tarpe 1471.58 Eur PVM; N. B. išrašytas UAB „P.“ JAR kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2015-07-31 P Nr. 0001 11075,92 Eur tame tarpe 1922,27 Eur PVM, P Nr. 0002 5254,59 Eur tame tarpe 911,95 Eur PVM, P Nr. 0003 5055,37 Eur tame tarpe 877,38 Eur PVM, P Nr. 0004 5232,08 Eur tame tarpe 908,05 Eur PVM, P Nr. 0005 18807,71 Eur tame tarpe 3264,15 Eur PVM, 2015-08-31 P Nr. 0006 4056,74 Eur tame tarpe 704,06 Eur PVM, P Nr. 0007 4513,80 Eur tame tarpe 783,39 Eur PVM, P Nr. 0008 9393,02 Eur tame tarpe 1630 Eur PVM, P Nr. 0009 15961,82 Eur tame tarpe 2770,23 Eur PVM, P Nr. 0010 3401,47 Eur tame tarpe 590,34 Eur PVM, iš viso už 776 610,02 Eur, su žinomai melagingomis žiniomis apie UAB „M.“ neva turėtus sandorius su VšĮ šeimos sveikatos centru „X.“, UAB „A.“, UAB „P.“, kurias A. Ž. panaudojo buhalterinėje apskaitoje, t. y., šiuos dokumentus pateikė įtraukimui į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiu būdu A. Ž. apgaulingai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o A. K. ir R. J. padėjo A. Ž. tai padaryti.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir viršydamas bendrininkavimo ribas, A. Ž. pateikė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms J. Č., R. G. ir J. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens išrašytas papildomas pirkimo PVM sąskaitas faktūras: UAB „B.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas – faktūras: 2013-09-12 B Nr. 20000016 25744,73 Lt (7456,19 Eur), 2013-10-04 B Nr. 20000021 7000 Lt (2027,34 Eur), 2013-10-04 B Nr. 20000022 30250 Lt (8761,01 Eur), 2014-01-20 B Nr. 20000031 52397,36 Lt (15175,32 Eur), tame tarpe 9093,76 Lt (2633,73 Eur) PVM, 2014-02-24 B Nr. 20000032 34068,69 Lt (9866,97 Eur) tame tarpe 5912,75 Lt (1712,45 Eur) PVM; UAB „Y.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras ir sąskaitas faktūras: 2014-05-30 Y Nr. 0001 4400, 54 Lt (1274,48 Eur), 2014-06-13 Y Nr. 0002 248 Lt (71,83 Eur), 2014-06-13 Y Nr. 0003 4356,54 Lt (1261,74 Eur), 2014-06-15 Y Nr. 0004 430 Lt (124,54 Eur), 2014-06-30 Y Nr. 0005 248 Lt (71,83 Eur), 2014-06-30 Y Nr. 0006 5940,54 Lt (1720,50 Eur), 2014-06-30 Y Nr. 0007 5836,54 Lt (1690,38 Eur), 2014-07-30 Y Nr. 0008 248 Lt (71,83 Eur), 2014-07-30 Y Nr. 0009 6116,54 Lt (1771,47 Eur), 2014-07-30 Y Nr. 0010 6220,54 Lt (1801,59 Eur), 2014-08-14 Y Nr. 001A -5212,30 Lt (-1509,58 Eur), 2014-08-31 Y Nr. 0011 372 Lt (107,74 Eur), 2014-08-31 Y Nr. 0012 5136,54 Lt (1487,64 Eur), 2014-08-31 Y Nr. 0013 5100,54 Lt (1477,22 Eur), 2014-10-21 Y Nr. 1004 450,12 Lt (130,36 Eur) tame tarpe 78,12 Lt (22,63 Eur) PVM, 2014-10-21 Y Nr.1005 4542,03 Lt (1315,46 Eur) tame tarpe 788,29 Lt (228,30 Eur) PVM, 2014-10-21 Y Nr.1006 6171,65 Lt (1787,43 Eur) tame tarpe 1071,11 Lt (310,21 Eur) PVM, 2014-10-31 Y Nr.1010 450,12 Lt (130,36 Eur) tame tarpe 78,12 Lt (22,63 Eur) PVM, 2014-10-31 Y Nr.1011 6215,21 Lt (1800,05 Eur) tame tarpe 1078,67 Lt (312,40 Eur) PVM, 2014-10-31 Y Nr.1012 6171,65 Lt (1787,43 Eur) tame tarpe 1071,11 Lt (310,21 Eur) PVM, 2014-11-28 Y Nr.1016 450,12 Lt (130,36 Eur) tame tarpe 78,12 Lt (22,63 Eur) PVM, 2014-11-28 Y Nr.1017 5344,01 Lt (1547,73 Eur) tame tarpe 927,47 Lt (268,61 Eur) PVM, 2014-11-28 Y Nr.1018 6086,95 Lt (1762,90 Eur) tame tarpe 1056,41 Lt (305,96 Eur) PVM, 2014-12-31 Y Nr.1019 450,12 Lt (130,36 Eur) tame tarpe 78,12 Lt (22,63 Eur) PVM, 2014-12-31 Y Nr.1020 5344,01 Lt (1547,73 Eur) tame tarpe 927,47 Lt (268,61 Eur) PVM, 2014-12-31 Y Nr.1021 6928,02 Lt (2006,49 Eur) tame tarpe 1202,38 Lt (348,23 Eur ) PVM, 2015-01-31 Y Nr.2000 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-01-31 Y Nr.2001 1548,21 Eur tame tarpe 268,70 Eur PVM, 2015-01-31 Y Nr. 2002 2128,69 Eur tame tarpe 369,44 Eur PVM, 2015-02-28 Y Nr.2006 117,90 Eur tame tarpe 20,46 Eur PVM, 2015-02-28 Y Nr.2007 1436,37 Eur tame tarpe 249,29 Eur PVM, 2015-02-28 Y Nr.2008 1582,87 Eur tame tarpe 274,71 Eur PVM, 2015-03-31 Y Nr.2013 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-03-31 Y Nr.2014 1548,21 Eur tame tarpe 268,70 Eur PVM, 2015-03-31 Y Nr.2015 1529,82 Eur tame tarpe 265,51 Eur PVM, 2015-04-30 Y Nr.2019 126,32 Eur tame tarpe 21,92 Eur PVM, 2015-04-30 Y Nr.2020 1510,93 Eur tame tarpe 262,23 Eur PVM, 2015-04-30 Y Nr.2021 1498,15 Eur tame tarpe 260,01 Eur PVM, 2015-05-31 Y Nr.2026 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-05-31 Y Nr.2027 1548,21 Eur tame tarpe 268,70 Eur PVM, 2015-05-31 Y Nr.2028 1754,97 Eur tame tarpe 304,58 Eur PVM, 2015-06-30 Y Nr.2032 1962,78 Eur tame tarpe 340,65 Eur PVM, 2015-06-30 Y Nr.2033 126,32 Eur tame tarpe 21,92 Eur PVM, 2015-06-30 Y Nr.2034 1542,53 Eur tame tarpe 267,71 Eur PVM, 2015-07-31 Y Nr.2041 1873,78 Eur tame tarpe 325,20 Eur PVM, 2015-07-31 Y Nr.2042 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-07-31 Y Nr.2043 2000,06 Eur tame tarpe 347,12 Eur PVM, 2015-08-31 Y Nr.2048 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-08-31 Y Nr.2049 2257,35 Eur tame tarpe 391,77 Eur PVM, 2015-08-31 Y Nr. 2050 3002,89 Eur tame tarpe 521,16 Eur PVM, iš viso papildomai už 99 085,73 Eur, su žinomai melagingomis žiniomis apie UAB „M.“ neva turėtus sandorius su VšĮ šeimos sveikatos centru „X.“, UAB „Y.“, UAB „A.“, UAB „B.“, UAB „P.“, kurias panaudojo buhalterinėje apskaitoje, t. y., šiuos dokumentus A. Ž. pateikė įtraukimui į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, o A. K. ir R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

 

2. Taip pat A. Ž. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. pasisavino jo žinioje buvusias UAB „M.“ priklausančias pinigines lėšas, o A. K. ir R. J. padėjo A. Ž. tai padaryti, o būtent:

A. Ž. dirbant UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, dėl užimamų pareigų būnant materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „M.“ turtą, tarpusavyje bendrininkaujant, A. Ž. veikiant kaip vykdytojui, o A. K. ir R. J. veikiant kaip padėjėjams, A. K. ir R. J. įgijus ir faktiškai valdant jokios veiklos nevykdančias įmones VšĮ „X.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „H.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „R.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „V.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „O.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „T.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „S.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „N.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), ir įdarbinus A. K. ar R. J. surastus fiktyvius įmonių vadovus arba įsidarbinant patiems, sukūrus minėtų veiklos nevykdančių įmonių grandinę siekiant imituoti vykdomus sandorius, išgryninti pinigines lėšas ir išvengti turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir VSDFV biudžetą mokėtinų įmokų, susijusių su darbo santykiais, fiktyvių įmonių pagalba imituojant darbuotojų nuomos paslaugų teikimą UAB „M.“, A. Ž. įmonės apskaitoje apskaitant neįvykusius ūkinius įvykius, A. Ž. įkalbėjus UAB „A.“ vadovę G. A. ir UAB „P.“ vadovę N. B., nežinojusias apie fiktyvių sandorių grandinę ir mokesčių nesumokėjimą, atitinkamai laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. ir laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., tarpininkauti teikiant darbuotojų nuomos paslaugas, neva įgytas iš veiklos nevykdančių įmonių, pastarosioms A. Ž. nurodymu ir pateikus duomenis G. A. išrašius PVM sąskaitas faktūras: UAB „A.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), 2014-03-31 A Nr. 0001 101698.81 Lt (29454,01 Eur) tame tarpe 17650.21 Lt (5111,85 Eur) PVM, 2014-04-30 A Nr. 0002 125332.00 Lt (36298,66 Eur) tame tarpe 21751,84 Lt (6299,77 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0003 54936.23 Lt (15910,63 Eur) tame tarpe 9534.39 Lt (2761,35 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0004 16429.59 Lt (4758,34 Eur) tame tarpe 2851.42 Lt (825,83 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0005 11106.49 Lt (3216,66 Eur) tame tarpe 1927.57 Lt (558,26 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0006 8915.93 Lt (2582,23 Eur) tame tarpe 1547.39 Lt (448,16 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0007 56635.03 Lt (16402,64 Eur) tame tarpe 9829.22 Lt (2846,74 Eur) PVM, 2014-06-30, A Nr. 0008 62487.00 Lt (18097,49 Eur) tame tarpe 10844.85 Lt (3140,88 Eur) PVM, A Nr. 0009 19220.79 Lt (5566,73 Eur) tame tarpe 3335.84 Lt (966,13 Eur) PVM, A Nr. 0010 14526.66 Lt (4207,21 Eur) tame tarpe 2521.16 Lt (730,18 Eur) PVM, A Nr. 0011 6121.15 Lt (1772,81 Eur) tame tarpe 1062.35 Lt (307,68 Eur) PVM, A Nr. 0012 66983.30 Lt (19399,70 Eur) tame tarpe 11625.20 Lt (3366,89 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0014 69690.05 Lt (20183,63 Eur) tame tarpe 12094.97 Lt (3502,95 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0015 13389.01 Lt (3877,73 Eur) tame tarpe 2323.71 Lt (672,99 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0016 7635.58 Lt (2211,42 Eur) tame tarpe 1325.18 Lt (383,80 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0017 11435.10 Lt (3311,83 Eur) tame tarpe 1984.60 Lt (574,78 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0018 68518.49 Lt (19844,33 Eur) tame tarpe 11891.64 Lt (3444,06 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0020 65803.43 (19057,99 Eur) Lt tame tarpe 11420.43 Lt (3307,58 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0021 13476.98 Lt (3903,20 Eur) tame tarpe 2338.98 Lt (677,42 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0022 17414.32 Lt (5043,54 Eur) tame tarpe 3022.32 Lt (875,32 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0023 6252.07 Lt (1810,72 Eur) tame tarpe 1085.07 Lt (314,26 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0024 66770.22 Lt (19337,99 Eur) tame tarpe 11588.22 Lt (3356,18 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0025 32549 L (9426,84 Eur)t tame tarpe 5649 Lt (1636,06 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0026 11015.84 Lt (3190,41 Eur) tame tarpe 1911.84 Lt (553,71 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0027 11410.30 Lt (3304,65 Eur) tame tarpe 1980.30 Lt (573,53 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0028 12891.34 Lt (3733,59 Eur) tame tarpe 2237.34 Lt (647,98 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0029 5464.36 Lt (1582,59 Eur) tame tarpe 948.36 Lt (274,66 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0030 49950.01 Lt (14466,52 Eur) tame tarpe 8669.01 Lt (2510,72 Eur) PVM, 2014-10-24 A 14-10-A -11661.98 (3377,54 Eur) Lt tame tarpe -2023.98 Lt (586,18 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0032 3108.49 Lt (900,28 Eur) tame tarpe 539.49 Lt (156,25 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0033 11179.19 Lt (3237,72 Eur) tame tarpe 1940.19 Lt (561,92 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0034 24494.03 Lt (7093,96 Eur) tame tarpe 4251.03 Lt (1231,18 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0035 11899.14 Lt (3446,23 Eur) tame tarpe 2065.14 Lt (598,11 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0036 9948.62 Lt (2881,32 Eur) tame tarpe 1726.62 Lt (500,06 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0037 5382.08 Lt (1558,76 Eur) tame tarpe 934.08 Lt (270,53 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0038 46810.06 Lt (13557,13 Eur) tame tarpe 8124.06 Lt (2352,89 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0039 10315.18 Lt (2987,48 Eur) tame tarpe 1790.24 Lt (518,49 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0040 2894.82 Lt (838,40 Eur) tame tarpe 502.41 Lt (145,51Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0041 24071.01 Lt (6971,45 Eur) tame tarpe 4177.61 Lt (1209,92 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0042 16296.10 Lt (4719,68 Eur) tame tarpe 2828.25 Lt (819,12 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0043 14464.61 Lt (4189,24 Eur) tame tarpe 2510.39 Lt (727,06 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0044 6616.62 Lt (1916,31 Eur) tame tarpe 1148.34 Lt (332,58 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0045 45204.17 Lt (13092,03 Eur) tame tarpe 7845.35 Lt (2272,17 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0047 12424.24 Lt (3598,31 Eur) tame tarpe 2156.27 Lt (624,50 Eur) PVM , 2014-12-31 A Nr. 0048 21627.88 Lt (6263,87 Eur) tame tarpe 3753.60 Lt (1087,12 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0049 2939.51 Lt (851,34 Eur) tame tarpe 510.16 Lt (147,75 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0050 12141.24 Lt (3516,35 Eur) tame tarpe 2107.16 Lt (610,27 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0051 5164.58 Lt (1495,77 Eur) tame tarpe 896.33 Lt (259,60 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0052 49747.07 Lt (14407,75 Eur) tame tarpe 8633.79 Lt (2500,52 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0053 10276.55 Lt (2976,29 Eur) tame tarpe 1783.53 Lt (516,55 Eur) PVM, 2014-01-30 A Nr. 0062 2939.90 Eur tame tarpe 510.23 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0063 5675.87 Eur tame tarpe 985.07 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0064 486.40 Eur tame tarpe 84.42 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0065 2435.29 Eur tame tarpe 422.65 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0066 6496.68 Eur tame tarpe 1127.52 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0067 4544.06 Eur tame tarpe 788.64 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0068 13460.44 Eur tame tarpe 2336.11 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0086 3372.84 Eur tame tarpe 585.37 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0087 7041.90 Eur tame tarpe 1222.15 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0088 632.91 Eur tame tarpe 109.84 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0089 4496.42 Eur tame tarpe 780.37 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0090 3457.62 Eur tame tarpe 600.08 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0091 12936.84 Eur tame tarpe 2245.24 Eur PVM, 2015-03-16 A Nr. 0001, 2015-03-31 A Nr. 0094 3449.66 Eur tame tarpe 598.70 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0095 7541.35 Eur tame tarpe 1308.83 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0096 1803.09 Eur tame tarpe 312.93 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0097 5600.42 Eur tame tarpe 971.97 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0098 3442.69 Eur tame tarpe 597.49 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0099 14528.19 Eur tame tarpe 2521.42 Eur PVM, 2015-04-10 A Nr. 0002, 2015-04-14 A Nr. 0003, 2015-04-30 A Nr. 0112 3791.78 Eur tame tarpe 658.08 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0113 7099.15 Eur tame tarpe 1232.08 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0114 1635.40 Eur tame tarpe 283.83 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0115 4561.92 Eur tame tarpe 791.74 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0116 13924.96 Eur tame tarpe 2416.73 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0117 5519.46 Eur tame tarpe 957.92 Eur PVM, 2015-05-15 A Nr. 0004, 2015-05-27 A Nr. 0005, 2015-05-29 A Nr. 0123 4084.60 Eur tame tarpe 708.90 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0124 9293.36 Eur tame tarpe 1612.90 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0125 2948.87 Eur tame tarpe 511.79 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0126 5551.63 Eur tame tarpe 963.51 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0127 17159.91 Eur tame tarpe 2978.17 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0128 4896.16 Eur tame tarpe 849.75 Eur PVM, 2015-06-15 A Nr. 0006, 2015-06-23 A Nr. 0007, 2015-06-30 A Nr. 0149 193.60 Eur tame tarpe 33.60 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0150 5762.20 Eur tame tarpe 1000.05 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0151 5458.66 Eur tame tarpe 947.37 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0152 16479.09 Eur tame tarpe 2860.01 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0153 6434.38 Eur tame tarpe 1116.71 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0154 10575.10 Eur tame tarpe 1835.35 Eur PVM, 2015-07-10 A Nr. 0008, 2015-07-15 A Nr. 0009, 2015-07-30 A-15-07, 2015-07-31 A Nr. 0162 817.96 Eur tame tarpe 141.96 Eur PVM, 2015-08-31 A-15-08, 2015-09-11 A Nr. 0010, 2015-09-30 A-15-09, 2015-09-30 A-09-10 -8000 Eur tame tarpe 1388.43 Eur PVM, 2015-09-30 A-09-11 8479.09 Eur tame tarpe 1471.58 Eur PVM; N. B. išrašius UAB „P.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2015-07-31 P Nr. 0001 11075,92 Eur tame tarpe 1922,27 Eur PVM, P Nr. 0002 5254,59 Eur tame tarpe 911,95 Eur PVM, P Nr. 0003 5055,37 Eur tame tarpe 877,38 Eur PVM, P Nr. 0004 5232,08 Eur tame tarpe 908,05 Eur PVM, P Nr. 0005 18807,71 Eur tame tarpe 3264,15 Eur PVM, 2015-08-31 P Nr. 0006 4056,74 Eur tame tarpe 704,06 Eur PVM, P Nr. 0007 4513,80 Eur tame tarpe 783,39 Eur PVM, P Nr. 0008 9393,02 Eur tame tarpe 1630 Eur PVM, P Nr. 0009 15961,82 Eur tame tarpe 2770,23 Eur PVM, P Nr. 0010 3401,47 Eur tame tarpe 590,34 Eur PVM, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išrašius VšĮ „X.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitas: 2013-01-31 X Nr. 1000008 21140,00 Lt, (6122,56 Eur), 2013-02-28 X Nr. 1000009 21070 Lt (6102,29 Eur), 2013-03-31X Nr. 1000010 22750 Lt (6588,86 Eur), 2013-04-30 X Nr. 1000011 23940 Lt (6933,50 Eur), 2013-05-31 X Nr. 1000012 31535 Lt (9132,01 Eur), 2013-06-28 X Nr. 1000015 38115 Lt (11038,87 Eur), 2013-07-31 X Nr. 1000017 45110 Lt (13064,76 Eur), 2013-08-30 X Nr. 1000019 35420 Lt (10258,34 Eur), 2013-09-30 X Nr. 1000042 47175,00 Lt (13662,82 Eur), 2013-10-31 X Nr. 49 31140,30 Lt (9018,85 Eur), 2013-11-30 X Nr. 1000054 33472 Lt (9694,16 Eur) su žinomai melagingais duomenimis apie darbuotojų nuomos paslaugas, ir šiuos suklastotus dokumentus perdavus A. Ž., kuris juos pateikė UAB „M.“ buhalterėms laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 25 d. J. Č., laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. R. G., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. J. L., nieko nežinojusioms apie sandorių fiktyvumą, bei nurodė juos įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą.

A. Ž. toliau tęsiant nusikalstamą veiką, imituojant atsiskaitymą už A. K. ir R. J. valdomos VšĮ „X.“ neva suteiktas paslaugas, pagal kasos pajamų orderius: 2013-01-31 X Nr. 1000003 21140 Lt, 2013-02-28 X Nr. 1000004 21070 Lt, 2013-03-31 X Nr. 1000005 22750 Lt, 2013-04-30 X Nr. 1000006 23940 Lt, 2013-05-31 X Nr. 1000007 31535 Lt, 2013-06-28 X Nr. 1000010 38115 Lt, 2013-07-31 X Nr. 1000012 45115 Lt, 2013-08-30 X Nr. 1000014 35420 Lt, 2013-10-04 X Nr. 302 47175 Lt, 2013-11-05 X Nr. 310 31140,30 Lt, 2013-12-04 X Nr. 321 33472 Lt išlaidavo iš UAB „M.“ kasos viso 350 872,30 Lt (101 619,64 Eur).

A. Ž. toliau tęsiant nusikalstamą veiką, šis G. A. ir N. B. nurodė ir pateikė į PVM sąskaitas faktūras rašytinus duomenis, kad UAB „M.“ parduotos paslaugos perkamos iš A. K. ir R. J. valdomų įmonių laikotarpiu 2014 m. kovo 31 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. iš UAB „H.“, laikotarpiu 2015 m. sausio 30 d. – 2015 m. liepos 31 d. iš UAB „V.“, laikotarpiu 2015 m. liepos 17 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. iš UAB „T.“, nors A. Ž., A. K. ir R. J. žinojo, kad UAB „M.“ dirbantys asmenys iš tikro minėtose įmonėse nedirba, o yra įdarbinti A. K. ir R. J. valdomose įmonėse laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. birželio 2 d. UAB „R.“, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2015 m. sausio 16 d. UAB „O.“, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. UAB „S.“ ir UAB „N.“, ir atsiskaitymas už suteiktas paslaugas pastarosioms įmonėms nebus įformintas, o pinigai bus išgryninami įmonių grandinėje. A. Ž. iš UAB „M.“ banko sąskaitos pavedimais sumokėjus UAB „A.“, UAB „P.“ už neva suteiktas paslaugas, G. A. banko pavedimais ir A. Ž. nurodymu išgryninus pinigus iš banko sąskaitų grynais pinigais neva sumokėjus UAB „H.“ pagal kasos pajamų orderius: 2014-09-17 H Nr. 00016 68248,10 Lt (19766,02 Eur), 2014-10-28 H Nr. 00025 34300 Lt (9933,97 Eur), 2014-11-24 H Nr. 00027 38900 Lt (11266,22 Eur), viso 141 448,10 Lt (40 966,20 Eur) bei UAB „V.“ pagal kasos pajamų orderius: 2015-03-04 V Nr. 02 9900 Eur, 2015-04-14 V Nr. 06 12000 Eur, 2015-04-30 V Nr.07 10000 Eur, 2015-05-15 V Nr. 15 10000 Eur, 2015-05-23 V Nr. 20 4760,13 Eur, 2015-05-28 V Nr. 8 2500 Eur, 2015-07-13 V Nr. 16 10000 Eur, 2015-07-15 V-09 7000 Eur, 2015-07-16 V-13 9500 Eur, 2015-07-17 V-14 6500 Eur, 2015-07-20 V Nr. 17 9500 Eur, 2015-07-21 V Nr. 18 12000 Eur, 2015-07-23 V Nr. 19 10500 Eur, 2015-08-11 V-21 10890 Eur, viso 125 050,13 Eur, ir N. B. banko pavedimais ir A. Ž. nurodymu išgryninus pinigus iš banko sąskaitų grynais pinigais neva sumokėjus UAB „T.“ pagal kasos pajamų orderius: 2015-09-16 T Nr. 12 9200 Eur, 2015-09-30 T Nr. 13 10100 Eur, 2015-10-02 T Nr. 14 8700 Eur, 2015-10-08 T Nr. 15 9900 Eur, 2015-10-16 T Nr. 16 6400 Eur, 2015-10-30 T Nr. 17 9856 Eur viso 54 156 Eur, iš viso 220 172,2 Eur išgrynintus pinigus per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tarpininką perduodant A. Ž., kuris tokiu būdu išgrynintus pinigus, neva sumokėtus A. K. ir R. J. valdomoms VšĮ „X.“, UAB „H.“, UAB „V.“, UAB „T.“ už suteiktas paslaugas, pasiliko sau ir panaudojo ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmeniniams poreikiams.

Tokiu būdu A. Ž. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „M.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, viso 321 791,84 Eur, o A. K. ir R. J. padėjo A. Ž. tai padaryti. Tokiu būdu jie kartu bendrininkaudami padarė UAB „M.“ 321 791,84 Eur turtinę žalą.

Tokiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, o A. K. ir R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

 

3. Taip pat A. Ž. apgaule UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir VSDFV biudžetą sumokėti ne mažiau kaip 371 286,14 Lt (107 531,90 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų, o A. K. ir R. J. padėjo A. Ž. tai padaryti, o būtent:

A. Ž. 2013 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizuojant UAB „M.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu (duomenys neskelbtini) veiklą, tarpusavyje bendrininkaujant, A. Ž. veikiant kaip vykdytojui, o A. K. ir R. J. veikiant kaip padėjėjams, A. K. ir R. J. įgijus jokios veiklos nevykdančias įmones VšĮ „X.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „H.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „R.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „V.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „O.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „T.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „S.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „N.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), ir įdarbinus R. J. ar A. K. surastus fiktyvius įmonių vadovus arba įsidarbinant patiems, sukūrus minėtų veiklos nevykdančių įmonių grandinę siekiant imituoti vykdomus sandorius, išgryninti pinigines lėšas ir išvengti turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir VSDFV biudžetą mokėtinų įmokų, susijusių su darbo santykiais, fiktyvių įmonių pagalba imituojant darbuotojų nuomos paslaugų teikimą UAB „M.“, A. Ž. įkalbėjus UAB „A.“ vadovę G. A. ir UAB „P.“ vadovę N. B., nežinojusias apie fiktyvių sandorių grandinę ir mokesčių nesumokėjimą, atitinkamai laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. ir laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., tarpininkauti teikiant darbuotojų nuomos paslaugas, neva įgytas iš veiklos nevykdančių įmonių, pastarosioms A. Ž. nurodymu ir pateikus duomenis G. A. išrašius PVM sąskaitas faktūras: UAB „A.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), 2014-03-31 A Nr. 0001 101698.81 Lt (29454,01 Eur) tame tarpe 17650.21 Lt (5111,85 Eur) PVM, 2014-04-30 A Nr. 0002 125332.00 Lt (36298,66 Eur) tame tarpe 21751,84 Lt (6299,77 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0003 54936.23 Lt (15910,63 Eur) tame tarpe 9534.39 Lt (2761,35 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0004 16429.59 Lt (4758,34 Eur) tame tarpe 2851.42 Lt (825,83 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0005 11106.49 Lt (3216,66 Eur) tame tarpe 1927.57 Lt (558,26 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0006 8915.93 Lt (2582,23 Eur) tame tarpe 1547.39 Lt (448,16 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0007 56635.03 Lt (16402,64 Eur) tame tarpe 9829.22 Lt (2846,74 Eur) PVM, 2014-06-30, A Nr. 0008 62487.00 Lt (18097,49 Eur) tame tarpe 10844.85 Lt (3140,88 Eur) PVM, A Nr. 0009 19220.79 Lt (5566,73 Eur) tame tarpe 3335.84 Lt (966,13 Eur) PVM, A Nr. 0010 14526.66 Lt (4207,21 Eur) tame tarpe 2521.16 Lt (730,18 Eur) PVM, A Nr. 0011 6121.15 Lt (1772,81 Eur) tame tarpe 1062.35 Lt (307,68 Eur) PVM, A Nr. 0012 66983.30 Lt (19399,70 Eur) tame tarpe 11625.20 Lt (3366,89 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0014 69690.05 Lt (20183,63 Eur) tame tarpe 12094.97 Lt (3502,95 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0015 13389.01 Lt (3877,73 Eur) tame tarpe 2323.71 Lt (672,99 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0016 7635.58 Lt (2211,42 Eur) tame tarpe 1325.18 Lt (383,80 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0017 11435.10 Lt (3311,83 Eur) tame tarpe 1984.60 Lt (574,78 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0018 68518.49 Lt (19844,33 Eur) tame tarpe 11891.64 Lt (3444,06 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0020 65803.43 (19057,99 Eur) Lt tame tarpe 11420.43 Lt (3307,58 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0021 13476.98 Lt (3903,20 Eur) tame tarpe 2338.98 Lt (677,42 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0022 17414.32 Lt (5043,54 Eur) tame tarpe 3022.32 Lt (875,32 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0023 6252.07 Lt (1810,72 Eur) tame tarpe 1085.07 Lt (314,26 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0024 66770.22 Lt (19337,99 Eur) tame tarpe 11588.22 Lt (3356,18 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0025 32549 L (9426,84 Eur)t tame tarpe 5649 Lt (1636,06 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0026 11015.84 Lt (3190,41 Eur) tame tarpe 1911.84 Lt (553,71 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0027 11410.30 Lt (3304,65 Eur) tame tarpe 1980.30 Lt (573,53 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0028 12891.34 Lt (3733,59 Eur) tame tarpe 2237.34 Lt (647,98 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0029 5464.36 Lt (1582,59 Eur) tame tarpe 948.36 Lt (274,66 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0030 49950.01 Lt (14466,52 Eur) tame tarpe 8669.01 Lt (2510,72 Eur) PVM, 2014-10-24 A 14-10-A -11661.98 (3377,54 Eur) Lt tame tarpe -2023.98 Lt (586,18 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0032 3108.49 Lt (900,28 Eur) tame tarpe 539.49 Lt (156,25 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0033 11179.19 Lt (3237,72 Eur) tame tarpe 1940.19 Lt (561,92 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0034 24494.03 Lt (7093,96 Eur) tame tarpe 4251.03 Lt (1231,18 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0035 11899.14 Lt (3446,23 Eur) tame tarpe 2065.14 Lt (598,11 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0036 9948.62 Lt (2881,32 Eur) tame tarpe 1726.62 Lt (500,06 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0037 5382.08 Lt (1558,76 Eur) tame tarpe 934.08 Lt (270,53 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0038 46810.06 Lt (13557,13 Eur) tame tarpe 8124.06 Lt (2352,89 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0039 10315.18 Lt (2987,48 Eur) tame tarpe 1790.24 Lt (518,49 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0040 2894.82 Lt (838,40 Eur) tame tarpe 502.41 Lt (145,51 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0041 24071.01 Lt (6971,45 Eur) tame tarpe 4177.61 Lt (1209,92 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0042 16296.10 Lt (4719,68 Eur) tame tarpe 2828.25 Lt (819,12 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0043 14464.61 Lt (4189,24 Eur) tame tarpe 2510.39 Lt (727,06 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0044 6616.62 Lt (1916,31 Eur) tame tarpe 1148.34 Lt (332,58 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0045 45204.17 Lt (13092,03 Eur) tame tarpe 7845.35 Lt (2272,17 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0047 12424.24 Lt (3598,31 Eur) tame tarpe 2156.27 Lt (624,50 Eur) PVM , 2014-12-31 A Nr. 0048 21627.88 Lt (6263,87 Eur) tame tarpe 3753.60 Lt (1087,12 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0049 2939.51 Lt (851,34 Eur) tame tarpe 510.16 Lt (147,75 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0050 12141.24 Lt (3516,35 Eur) tame tarpe 2107.16 Lt (610,27 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0051 5164.58 Lt (1495,77 Eur) tame tarpe 896.33 Lt (259,60 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0052 49747.07 Lt (14407,75 Eur) tame tarpe 8633.79 Lt (2500,52 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0053 10276.55 Lt (2976,29 Eur) tame tarpe 1783.53 Lt (516,55 Eur) PVM, 2014-01-30 A Nr. 0062 2939.90 Eur tame tarpe 510.23 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0063 5675.87 Eur tame tarpe 985.07 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0064 486.40 Eur tame tarpe 84.42 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0065 2435.29 Eur tame tarpe 422.65 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0066 6496.68 Eur tame tarpe 1127.52 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0067 4544.06 Eur tame tarpe 788.64 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0068 13460.44 Eur tame tarpe 2336.11 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0086 3372.84 Eur tame tarpe 585.37 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0087 7041.90 Eur tame tarpe 1222.15 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0088 632.91 Eur tame tarpe 109.84 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0089 4496.42 Eur tame tarpe 780.37 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0090 3457.62 Eur tame tarpe 600.08 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0091 12936.84 Eur tame tarpe 2245.24 Eur PVM, 2015-03-16 A Nr. 0001, 2015-03-31 A Nr. 0094 3449.66 Eur tame tarpe 598.70 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0095 7541.35 Eur tame tarpe 1308.83 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0096 1803.09 Eur tame tarpe 312.93 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0097 5600.42 Eur tame tarpe 971.97 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0098 3442.69 Eur tame tarpe 597.49 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0099 14528.19 Eur tame tarpe 2521.42 Eur PVM, 2015-04-10 A Nr. 0002, 2015-04-14 A Nr. 0003, 2015-04-30 A Nr. 0112 3791.78 Eur tame tarpe 658.08 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0113 7099.15 Eur tame tarpe 1232.08 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0114 1635.40 Eur tame tarpe 283.83 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0115 4561.92 Eur tame tarpe 791.74 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0116 13924.96 Eur tame tarpe 2416.73 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0117 5519.46 Eur tame tarpe 957.92 Eur PVM, 2015-05-15 A Nr. 0004, 2015-05-27 A Nr. 0005, 2015-05-29 A Nr. 0123 4084.60 Eur tame tarpe 708.90 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0124 9293.36 Eur tame tarpe 1612.90 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0125 2948.87 Eur tame tarpe 511.79 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0126 5551.63 Eur tame tarpe 963.51 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0127 17159.91 Eur tame tarpe 2978.17 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0128 4896.16 Eur tame tarpe 849.75 Eur PVM, 2015-06-15 A Nr. 0006, 2015-06-23 A Nr. 0007, 2015-06-30 A Nr. 0149 193.60 Eur tame tarpe 33.60 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0150 5762.20 Eur tame tarpe 1000.05 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0151 5458.66 Eur tame tarpe 947.37 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0152 16479.09 Eur tame tarpe 2860.01 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0153 6434.38 Eur tame tarpe 1116.71 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0154 10575.10 Eur tame tarpe 1835.35 Eur PVM, 2015-07-10 A Nr. 0008, 2015-07-15 A Nr. 0009, 2015-07-30 A-15-07, 2015-07-31 A Nr. 0162 817.96 Eur tame tarpe 141.96 Eur PVM, 2015-08-31 A-15-08, 2015-09-11 A Nr. 0010, 2015-09-30 A-15-09, 2015-09-30 A-09-10 8000 Eur tame tarpe 1388.43 Eur PVM, 2015-09-30 A-09-11 8479.09 Eur tame tarpe 1471.58 Eur PVM; N. B. išrašius UAB „P.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2015-07-31 P Nr. 0001 11075,92 Eur tame tarpe 1922,27 Eur PVM, P Nr. 0002 5254,59 Eur tame tarpe 911,95 Eur PVM, P Nr. 0003 5055,37 Eur tame tarpe 877,38 Eur PVM, P Nr. 0004 5232,08 Eur tame tarpe 908,05 Eur PVM, P Nr. 0005 18807,71 Eur tame tarpe 3264,15 Eur PVM, 2015-08-31 P Nr. 0006 4056,74 Eur tame tarpe 704,06 Eur PVM, P Nr. 0007 4513,80 Eur tame tarpe 783,39 Eur PVM, P Nr. 0008 9393,02 Eur tame tarpe 1630 Eur PVM, P Nr. 0009 15961,82 Eur tame tarpe 2770,23 Eur PVM, P Nr. 0010 3401,47 Eur tame tarpe 590,34 Eur PVM, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išrašius VšĮ „X.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitas: 2013-01-31 X Nr. 1000008 21140,00 Lt, (6122,56 Eur), 2013-02-28 X Nr. 1000009 21070 Lt (6102,29 Eur), 2013-03-31X Nr. 1000010 22750 Lt (6588,86 Eur), 2013-04-30 X Nr. 1000011 23940 Lt (6933,50 Eur), 2013-05-31 X Nr. 1000012 31535 Lt (9132,01 Eur), 2013-06-28 X Nr. 1000015 38115 Lt (11038,87 Eur), 2013-07-31 X Nr. 1000017 45110 Lt (13064,76 Eur), 2013-08-30 X Nr. 1000019 35420 Lt (10258,34 Eur), 2013-09-30 X Nr. 1000042 47175,00 Lt (13662,82 Eur), 2013-10-31 X Nr. 49 31140,30 Lt (9018,85 Eur), 2013-11-30 X Nr. 1000054 33472 Lt (9694,16 Eur) su žinomai melagingais duomenimis apie darbuotojų nuomos paslaugas ir šiuos suklastotus dokumentus perdavus A. Ž., kuris juos pateikė UAB „M.“ buhalterėms laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 25 d. J. Č., laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. R. G., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. J. L., nieko nežinojusioms apie sandorių fiktyvumą, bei nurodė juos įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą.

Toliau A. Ž. tęsiant nusikalstamą veiką, A. Ž. G. A. ir N. B. nurodė ir pateikė į PVM sąskaitas faktūras rašytinus duomenis, kad UAB „M.“ parduotos paslaugos perkamos iš A. K. ir R. J. valdomų įmonių laikotarpiu 2014 m. kovo 31 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. iš UAB „H.“, laikotarpiu 2015 m. sausio 30 d. – 2015 m. liepos 31 d. iš UAB „V.“, laikotarpiu 2015 m. liepos 17 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. iš UAB „T.“, nors A. Ž., A. K. ir R. J. žinojo, kad UAB „M.“ dirbantys asmenys iš tikro yra įdarbinti R. J. ir A. K. valdomose įmonėse laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. birželio 2 d. UAB „R.“, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2015 m. sausio 16 d. UAB „O.“, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. UAB „S.“ ir UAB „N.“ ir su darbo santykiais susiję mokesčiai – GPM, socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos nebus mokamos.

Tokiu būdu A. Ž. UAB „M.“ naudai išvengė ne mažiau kaip 93 787,64 Lt (27 162,77 Eur) GPM, 276 127,08 Lt (79 971,93 Eur) VSDFV įmokų, 1371,42 Lt (397,19 Eur) įmokų į garantinį fondą, bendra suma sudarė iš viso ne mažiau kaip 107 531,89 Eur su darbo santykiais susijusių mokesčių, o A. K. ir R. J. padėjo A. Ž. tai padaryti.

 

Tęsdami nusikalstamą veiką, A. K. ir R. J. padėjo A. Ž. apgaule UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai išvengti turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 117 147 Eur PVM, o būtent:

A. Ž. 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizuojant UAB „M.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruota juridiniu adresu (duomenys neskelbtini) veiklą, tarpusavyje A. Ž., A. K. ir R. J. bendrininkaujant, A. Ž. veikiant kaip vykdytojui, o A. K. ir R. J. veikiant kaip padėjėjams, A. K. ir R. J. įgijus ir faktiškai valdant jokios veiklos nevykdančias įmones VšĮ „X.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „H.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „R.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „V.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „O.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „T.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „S.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), UAB „N.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), ir įdarbinus A. K. ar R. J. surastus fiktyvius įmonių vadovus arba įsidarbinant patiems, sukūrus minėtų veiklos nevykdančių įmonių grandinę siekiant imituoti vykdomus sandorius, išgryninti pinigines lėšas ir išvengti turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir VSDFV biudžetą mokėtinų įmokų, susijusių su darbo santykiais, fiktyvių įmonių pagalba imituojant darbuotojų nuomos paslaugų teikimą UAB „M.“, A. Ž. įmonės apskaitoje apskaitant neįvykusius ūkinius įvykius, A. Ž. siekiant išvengti UAB „M.“ turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti PVM, A. Ž. įmonės apskaitoje apskaitant neįvykusius ūkinius įvykius, G. A. išrašius UAB „A.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2014-03-31 A Nr. 0001 101698.81 Lt (29454,01 Eur) tame tarpe 17650.21 Lt (5111,85 Eur) PVM, 2014-04-30 A Nr. 0002 125332.00 Lt (36298,66 Eur) tame tarpe 21751,84 Lt (6299,77 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0003 54936.23 Lt (15910,63 Eur) tame tarpe 9534.39 Lt (2761,35 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0004 16429.59 Lt (4758,34 Eur) tame tarpe 2851.42 Lt (825,83 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0005 11106.49 Lt (3216,66 Eur) tame tarpe 1927.57 Lt (558,26 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0006 8915.93 Lt (2582,23 Eur) tame tarpe 1547.39 Lt (448,16 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0007 56635.03 Lt (16402,64 Eur) tame tarpe 9829.22 Lt (2846,74 Eur) PVM, 2014-06-30, A Nr. 0008 62487.00 Lt (18097,49 Eur) tame tarpe 10844.85 Lt (3140,88 Eur) PVM, A Nr. 0009 19220.79 Lt (5566,73 Eur) tame tarpe 3335.84 Lt (966,13 Eur) PVM, A Nr. 0010 14526.66 Lt (4207,21 Eur) tame tarpe 2521.16 Lt (730,18 Eur) PVM, A Nr. 0011 6121.15 Lt (1772,81 Eur) tame tarpe 1062.35 Lt (307,68 Eur) PVM, A Nr. 0012 66983.30 Lt (19399,70 Eur) tame tarpe 11625.20 Lt (3366,89 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0014 69690.05 Lt (20183,63 Eur) tame tarpe 12094.97 Lt (3502,95 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0015 13389.01 Lt (3877,73 Eur) tame tarpe 2323.71 Lt (672,99 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0016 7635.58 Lt (2211,42 Eur) tame tarpe 1325.18 Lt (383,80 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0017 11435.10 Lt (3311,83 Eur) tame tarpe 1984.60 Lt (574,78 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0018 68518.49 Lt (19844,33 Eur) tame tarpe 11891.64 Lt (3444,06 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0020 65803.43 (19057,99 Eur) Lt tame tarpe 11420.43 Lt (3307,58 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0021 13476.98 Lt (3903,20 Eur) tame tarpe 2338.98 Lt (677,42 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0022 17414.32 Lt (5043,54 Eur) tame tarpe 3022.32 Lt (875,32 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0023 6252.07 Lt (1810,72 Eur) tame tarpe 1085.07 Lt (314,26 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0024 66770.22 Lt (19337,99 Eur) tame tarpe 11588.22 Lt (3356,18 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0025 32549 L (9426,84 Eur)t tame tarpe 5649 Lt (1636,06 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0026 11015.84 Lt (3190,41 Eur) tame tarpe 1911.84 Lt (553,71 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0027 11410.30 Lt (3304,65 Eur) tame tarpe 1980.30 Lt (573,53 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0028 12891.34 Lt (3733,59 Eur) tame tarpe 2237.34 Lt (647,98 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0029 5464.36 Lt (1582,59 Eur) tame tarpe 948.36 Lt (274,66 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0030 49950.01 Lt (14466,52 Eur) tame tarpe 8669.01 Lt (2510,72 Eur) PVM, 2014-10-24 A 14-10-A -11661.98 (3377,54 Eur) Lt tame tarpe -2023.98 LT (586,18 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0032 3108.49 Lt (900,28 Eur) tame tarpe 539.49 Lt (156,25 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0033 11179.19 Lt (3237,72 Eur) tame tarpe 1940.19 Lt (561,92 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0034 24494.03 Lt (7093,96 Eur) tame tarpe 4251.03 Lt (1231,18 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0035 11899.14 Lt (3446,23 Eur) tame tarpe 2065.14 Lt (598,11 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0036 9948.62 Lt (2881,32 Eur) tame tarpe 1726.62 Lt (500,06 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0037 5382.08 Lt (1558,76 Eur) tame tarpe 934.08 Lt (270,53 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0038 46810.06 Lt (13557,13 Eur) tame tarpe 8124.06 Lt (2352,89 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0039 10315.18 Lt (2987,48 Eur) tame tarpe 1790.24 Lt (518,49 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0040 2894.82 Lt (838,40 Eur) tame tarpe 502.41 Lt (145,51 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0041 24071.01 Lt (6971,45 Eur) tame tarpe 4177.61 Lt (1209,92 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0042 16296.10 Lt (4719,68 Eur) tame tarpe 2828.25 Lt (819,12 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0043 14464.61 Lt (4189,24 Eur) tame tarpe 2510.39 Lt (727,06 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0044 6616.62 Lt (1916,31 Eur) tame tarpe 1148.34 Lt (332,58 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0045 45204.17 Lt (13092,03 Eur) tame tarpe 7845.35 Lt (2272,17 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0047 12424.24 Lt (3598,31 Eur) tame tarpe 2156.27 Lt (624,50 Eur) PVM , 2014-12-31 A Nr. 0048 21627.88 Lt (6263,87 Eur) tame tarpe 3753.60 Lt (1087,12 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0049 2939.51 Lt (851,34 Eur) tame tarpe 510.16 Lt (147,75 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0050 12141.24 Lt (3516,35 Eur) tame tarpe 2107.16 Lt (610,27 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0051 5164.58 Lt (1495,77 Eur) tame tarpe 896.33 Lt (259,60 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0052 49747.07 Lt (14407,75 Eur) tame tarpe 8633.79 Lt (2500,52 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0053 10276.55 Lt (2976,29 Eur) tame tarpe 1783.53 Lt (516,55 Eur) PVM, 2014-01-30 A Nr. 0062 2939.90 Eur tame tarpe 510.23 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0063 5675.87 Eur tame tarpe 985.07 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0064 486.40 Eur tame tarpe 84.42 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0065 2435.29 Eur tame tarpe 422.65 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0066 6496.68 Eur tame tarpe 1127.52 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0067 4544.06 Eur tame tarpe 788.64 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0068 13460.44 Eur tame tarpe 2336.11 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0086 3372.84 Eur tame tarpe 585.37 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0087 7041.90 Eur tame tarpe 1222.15 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0088 632.91 Eur tame tarpe 109.84 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0089 4496.42 Eur tame tarpe 780.37 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0090 3457.62 Eur tame tarpe 600.08 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0091 12936.84 Eur tame tarpe 2245.24 Eur PVM, 2015-03-16 A Nr. 0001, 2015-03-31 A Nr. 0094 3449.66 Eur tame tarpe 598.70 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0095 7541.35 Eur tame tarpe 1308.83 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0096 1803.09 Eur tame tarpe 312.93 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0097 5600.42 Eur tame tarpe 971.97 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0098 3442.69 Eur tame tarpe 597.49 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0099 14528.19 Eur tame tarpe 2521.42 Eur PVM, 2015-04-10 A Nr. 0002, 2015-04-14 A Nr. 0003, 2015-04-30 A Nr. 0112 3791.78 Eur tame tarpe 658.08 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0113 7099.15 Eur tame tarpe 1232.08 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0114 1635.40 Eur tame tarpe 283.83 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0115 4561.92 Eur tame tarpe 791.74 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0116 13924.96 Eur tame tarpe 2416.73 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0117 5519.46 Eur tame tarpe 957.92 Eur PVM, 2015-05-15 A Nr. 0004, 2015-05-27 A Nr. 0005, 2015-05-29 A Nr. 0123 4084.60 Eur tame tarpe 708.90 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0124 9293.36 Eur tame tarpe 1612.90 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0125 2948.87 Eur tame tarpe 511.79 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0126 5551.63 Eur tame tarpe 963.51 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0127 17159.91 Eur tame tarpe 2978.17 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0128 4896.16 Eur tame tarpe 849.75 Eur PVM, 2015-06-15 A Nr. 0006, 2015-06-23 A Nr. 0007, 2015-06-30 A Nr. 0149 193.60 Eur tame tarpe 33.60 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0150 5762.20 Eur tame tarpe 1000.05 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0151 5458.66 Eur tame tarpe 947.37 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0152 16479.09 Eur tame tarpe 2860.01 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0153 6434.38 Eur tame tarpe 1116.71 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0154 10575.10 Eur tame tarpe 1835.35 Eur PVM, 2015-07-10 A Nr. 0008, 2015-07-15 A Nr. 0009, 2015-07-30 A-15-07, 2015-07-31 A Nr. 0162 817.96 Eur tame tarpe 141.96 Eur PVM, 2015-08-31 A-15-08, 2015-09-11 A Nr. 0010, 2015-09-30 A-15-09, 2015-09-30 A-09-10 8000 Eur tame tarpe 1388.43 Eur PVM, 2015-09-30 A-09-11 -8479.09 Eur tame tarpe 1471.58 Eur PVM, N. B. išrašius UAB „P.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2015-07-31 P Nr. 0001 11075,92 Eur tame tarpe 1922,27 Eur PVM, P Nr. 0002 5254,59 Eur tame tarpe 911,95 Eur PVM, P Nr. 0003 5055,37 Eur tame tarpe 877,38 Eur PVM, P Nr. 0004 5232,08 Eur tame tarpe 908,05 Eur PVM, P Nr. 0005 18807,71 Eur tame tarpe 3264,15 Eur PVM, 2015-08-31 P Nr. 0006 4056,74 Eur tame tarpe 704,06 Eur PVM, P Nr. 0007 4513,80 Eur tame tarpe 783,39 Eur PVM, P Nr. 0008 9393,02 Eur tame tarpe 1630 Eur PVM, P Nr. 0009 15961,82 Eur tame tarpe 2770,23 Eur PVM, P Nr. 0010 3401,47 Eur tame tarpe 590,34 Eur PVM, iš viso už 656 745,85 Eur, tame tarpe 117 147 Eur PVM, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „M.“ perka paslaugas iš UAB „A.“, UAB „P.“ ir šiuos suklastotus dokumentus perdavus A. Ž., kuris juos pateikė UAB „M.“ buhalterėms laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. R. G., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. J. L., nieko nežinojusioms apie sandorių fiktyvumą, bei nurodė juos įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB „M.“ buhalterės R. G. ir J. L., nežinodamos, kad A. Ž. pateiktose UAB „A.“, UAB „P.“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „M.“ nebuvo parduotos ir šios PVM sąskaitos – faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą ir į UAB „M.“ PVM deklaracijas forma „FR0600“:

2014-11-04 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 17650 Lt (5111,79 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 17650 Lt (5111,79 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. kovo mėn.;

2014-11-04 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 21752 Lt (6299,81 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 21752 Lt (6299,81 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. balandžio mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 25690 Lt (7440,34 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 25690 Lt (7440,34 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. gegužės mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 29389 Lt (8511,64 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 29389 Lt (8511,64 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. birželio mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 29620 Lt (8578,54 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 29620 Lt (8578,54 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. liepos mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 29455 Lt (8530,76 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 29455 Lt (8530,76 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. rugpjūčio mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 21396 Lt (6196,71 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 21396 Lt (6196,71 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. rugsėjo mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 17557 Lt (5084,86 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 17557 Lt (5084,86 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. spalio mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 20802 Lt (6024,68 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 20802 Lt (6024,68 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. lapkričio mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 19841 Lt (5746,35 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 19841 Lt (5746,35 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. gruodžio mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 6255 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 6255 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. sausio mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 5543 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 5543 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. vasario mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 6311 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 6311 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. kovo mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 6340 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 6340 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. balandžio mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 7625 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 7625 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. gegužės mėn.;

 2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 7793 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 7793 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. birželio mėn.;

2016-04-15 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 6136 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 6136 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. liepos mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 6478 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 6478 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. rugpjūčio mėn.;

 tokiu būdu UAB „M.“ naudai išvengiant turtinės prievolės 117 147 Eur PVM sumokėti į valstybės biudžetą bei šias deklaracijas elektroniniu būdu 2014 m. lapkričio 4 d., 2015 m. balandžio 14 d., 2015 m. gruodžio 17 d., 2016 m. balandžio 15 d. pateikus Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, šiais nusikalstamais veiksmais A. K. ir R. J. padėjo A. Ž. apgaule UAB „M.“ naudai išvengti turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 117 147 Eur PVM.

 

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Ž. apgaule UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 129 099 Eur PVM, o būtent :

jis 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizuodamas UAB „M.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruota juridiniu adresu (duomenys neskelbtini) veiklą, bendrininkaudamas su A. K. ir R. J., veikdamas kaip vykdytojas, siekdamas išvengti UAB „M.“ turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti PVM, įmonės apskaitoje apskaitydamas neįvykusius ūkinius įvykius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išrašius UAB „B.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas – faktūras: 2014-01-20 B Nr. 20000031 52397,36 Lt (15175,32 Eur), tame tarpe 9093,76 Lt (2633,73 Eur) PVM, 2014-02-24 B Nr. 20000032 34068,69 Lt (9866,97 Eur) tame tarpe 5912,75 Lt (1712,45 Eur) PVM; G. A. išrašius UAB „A.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2014-03-31 A Nr. 0001 101698.81 Lt (29454,01 Eur) tame tarpe 17650.21 Lt (5111,85 Eur) PVM, 2014-04-30 A Nr. 0002 125332.00 Lt (36298,66 Eur) tame tarpe 21751,84 Lt (6299,77 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0003 54936.23 Lt (15910,63 Eur) tame tarpe 9534.39 Lt (2761,35 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0004 16429.59 Lt (4758,34 Eur) tame tarpe 2851.42 Lt (825,83 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0005 11106.49 Lt (3216,66 Eur) tame tarpe 1927.57 Lt (558,26 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0006 8915.93 Lt (2582,23 Eur) tame tarpe 1547.39 Lt (448,16 Eur) PVM, 2014-05-31 A Nr. 0007 56635.03 Lt (16402,64 Eur) tame tarpe 9829.22 Lt (2846,74 Eur) PVM, 2014-06-30, A Nr. 0008 62487.00 Lt (18097,49 Eur) tame tarpe 10844.85 Lt (3140,88 Eur) PVM, A Nr. 0009 19220.79 Lt (5566,73 Eur) tame tarpe 3335.84 Lt (966,13 Eur) PVM, A Nr. 0010 14526.66 Lt (4207,21 Eur) tame tarpe 2521.16 Lt (730,18 Eur) PVM, A Nr. 0011 6121.15 Lt (1772,81 Eur) tame tarpe 1062.35 Lt (307,68 Eur) PVM, A Nr. 0012 66983.30 Lt (19399,70 Eur) tame tarpe 11625.20 Lt (3366,89 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0014 69690.05 Lt (20183,63 Eur) tame tarpe 12094.97 Lt (3502,95 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0015 13389.01 Lt (3877,73 Eur) tame tarpe 2323.71 Lt (672,99 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0016 7635.58 Lt (2211,42 Eur) tame tarpe 1325.18 Lt (383,80 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0017 11435.10 Lt (3311,83 Eur) tame tarpe 1984.60 Lt (574,78 Eur) PVM, 2014-07-31 A Nr. 0018 68518.49 Lt (19844,33 Eur) tame tarpe 11891.64 Lt (3444,06 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0020 65803.43 Lt (19057,99 Eur) tame tarpe 11420.43 Lt (3307,58 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0021 13476.98 Lt (3903,20 Eur) tame tarpe 2338.98 Lt (677,42 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0022 17414.32 Lt (5043,54 Eur) tame tarpe 3022.32 Lt (875,32 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0023 6252.07 Lt (1810,72 Eur) tame tarpe 1085.07 Lt (314,26 Eur) PVM, 2014-08-31 A Nr. 0024 66770.22 Lt (19337,99 Eur) tame tarpe 11588.22 Lt (3356,18 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0025 32549 L (9426,84 Eur)t tame tarpe 5649 Lt (1636,06 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0026 11015.84 Lt (3190,41 Eur) tame tarpe 1911.84 Lt (553,71 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0027 11410.30 Lt (3304,65 Eur) tame tarpe 1980.30 Lt (573,53 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0028 12891.34 Lt (3733,59 Eur) tame tarpe 2237.34 Lt (647,98 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0029 5464.36 Lt (1582,59 Eur) tame tarpe 948.36 Lt (274,66 Eur) PVM, 2014-09-30 A Nr. 0030 49950.01 Lt (14466,52 Eur) tame tarpe 8669.01 Lt (2510,72 Eur) PVM, 2014-10-24 A 14-10-A -11661.98 (3377,54 Eur) Lt tame tarpe -2023.98 Lt (586,18 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0032 3108.49 Lt (900,28 Eur) tame tarpe 539.49 Lt (156,25 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0033 11179.19 Lt (3237,72 Eur) tame tarpe 1940.19 Lt (561,92 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0034 24494.03 Lt (7093,96 Eur) tame tarpe 4251.03 Lt (1231,18 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0035 11899.14 Lt (3446,23 Eur) tame tarpe 2065.14 Lt (598,11 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0036 9948.62 Lt (2881,32 Eur) tame tarpe 1726.62 Lt (500,06 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0037 5382.08 Lt (1558,76 Eur) tame tarpe 934.08 Lt (270,53 Eur) PVM, 2014-10-31 A Nr. 0038 46810.06 Lt (13557,13 Eur) tame tarpe 8124.06 Lt (2352,89 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0039 10315.18 Lt (2987,48 Eur) tame tarpe 1790.24 Lt (518,49 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0040 2894.82 Lt (838,40 Eur) tame tarpe 502.41 Lt (145,51 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0041 24071.01 Lt (6971,45 Eur) tame tarpe 4177.61 Lt (1209,92 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0042 16296.10 Lt (4719,68 Eur) tame tarpe 2828.25 Lt (819,12 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0043 14464.61 Lt (4189,24 Eur) tame tarpe 2510.39 Lt (727,06 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0044 6616.62 Lt (1916,31 Eur) tame tarpe 1148.34 Lt (332,58 Eur) PVM, 2014-11-30 A Nr. 0045 45204.17 Lt (13092,03 Eur) tame tarpe 7845.35 Lt (2272,17 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0047 12424.24 Lt (3598,31 Eur) tame tarpe 2156.27 Lt (624,50 Eur) PVM , 2014-12-31 A Nr. 0048 21627.88 Lt (6263,87 Eur) tame tarpe 3753.60 Lt (1087,12 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0049 2939.51 Lt (851,34 Eur) tame tarpe 510.16 Lt (147,75 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0050 12141.24 Lt (3516,35 Eur) tame tarpe 2107.16 Lt (610,27 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0051 5164.58 Lt (1495,77 Eur) tame tarpe 896.33 Lt (259,60 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0052 49747.07 Lt (14407,75 Eur) tame tarpe 8633.79 Lt (2500,52 Eur) PVM, 2014-12-31 A Nr. 0053 10276.55 Lt (2976,29 Eur) tame tarpe 1783.53 Lt (516,55 Eur) PVM, 2014-01-30 A Nr. 0062 2939.90 Eur tame tarpe 510.23 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0063 5675.87 Eur tame tarpe 985.07 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0064 486.40 Eur tame tarpe 84.42 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0065 2435.29 Eur tame tarpe 422.65 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0066 6496.68 Eur tame tarpe 1127.52 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0067 4544.06 Eur tame tarpe 788.64 Eur PVM, 2014-01-30 A Nr. 0068 13460.44 Eur tame tarpe 2336.11 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0086 3372.84 Eur tame tarpe 585.37 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0087 7041.90 Eur tame tarpe 1222.15 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0088 632.91 Eur tame tarpe 109.84 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0089 4496.42 Eur tame tarpe 780.37 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0090 3457.62 Eur tame tarpe 600.08 Eur PVM, 2015-02-27 A Nr. 0091 12936.84 Eur tame tarpe 2245.24 Eur PVM, 2015-03-16 A Nr. 0001, 2015-03-31 A Nr. 0094 3449.66 Eur tame tarpe 598.70 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0095 7541.35 Eur tame tarpe 1308.83 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0096 1803.09 Eur tame tarpe 312.93 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0097 5600.42 Eur tame tarpe 971.97 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0098 3442.69 Eur tame tarpe 597.49 Eur PVM, 2015-03-31 A Nr. 0099 14528.19 Eur tame tarpe 2521.42 Eur PVM, 2015-04-10 A Nr. 0002, 2015-04-14 A Nr. 0003, 2015-04-30 A Nr. 0112 3791.78 Eur tame tarpe 658.08 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0113 7099.15 Eur tame tarpe 1232.08 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0114 1635.40 Eur tame tarpe 283.83 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0115 4561.92 Eur tame tarpe 791.74 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0116 13924.96 Eur tame tarpe 2416.73 Eur PVM, 2015-04-30 A Nr. 0117 5519.46 Eur tame tarpe 957.92 Eur PVM, 2015-05-15 A Nr. 0004, 2015-05-27 A Nr. 0005, 2015-05-29 A Nr. 0123 4084.60 Eur tame tarpe 708.90 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0124 9293.36 Eur tame tarpe 1612.90 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0125 2948.87 Eur tame tarpe 511.79 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0126 5551.63 Eur tame tarpe 963.51 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0127 17159.91 Eur tame tarpe 2978.17 Eur PVM, 2015-05-29 A Nr. 0128 4896.16 Eur tame tarpe 849.75 Eur PVM, 2015-06-15 A Nr. 0006, 2015-06-23 A Nr. 0007, 2015-06-30 A Nr. 0149 193.60 Eur tame tarpe 33.60 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0150 5762.20 Eur tame tarpe 1000.05 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0151 5458.66 Eur tame tarpe 947.37 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0152 16479.09 Eur tame tarpe 2860.01 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0153 6434.38 Eur tame tarpe 1116.71 Eur PVM, 2015-06-30 A Nr. 0154 10575.10 Eur tame tarpe 1835.35 Eur PVM, 2015-07-10 A Nr. 0008, 2015-07-15 A Nr. 0009, 2015-07-30 A-15-07, 2015-07-31 A Nr. 0162 817.96 Eur tame tarpe 141.96 Eur PVM, 2015-08-31 A-15-08, 2015-09-11 A Nr. 0010, 2015-09-30 A-15-09, 2015-09-30 A-09-10 -8000 Eur tame tarpe -1388.43 Eur PVM, 2015-09-30 A-09-11 8479.09 Eur tame tarpe 1471.58 Eur PVM; N. B. išrašius UAB „P.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2015-07-31 P Nr. 0001 11075,92 Eur tame tarpe 1922,27 Eur PVM, P Nr. 0002 5254,59 Eur tame tarpe 911,95 Eur PVM, P Nr. 0003 5055,37 Eur tame tarpe 877,38 Eur PVM, P Nr. 0004 5232,08 Eur tame tarpe 908,05 Eur PVM, P Nr. 0005 18807,71 Eur tame tarpe 3264,15 Eur PVM, 2015-08-31 P Nr. 0006 4056,74 Eur tame tarpe 704,06 Eur PVM, P Nr. 0007 4513,80 Eur tame tarpe 783,39 Eur PVM, P Nr. 0008 9393,02 Eur tame tarpe 1630 Eur PVM, P Nr. 0009 15961,82 Eur tame tarpe 2770,23 Eur PVM, P Nr. 0010 3401,47 Eur tame tarpe 590,34 Eur PVM; nenustatytam asmeniui išrašius UAB „Y.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2014-10-21 Y Nr. 1004 450,12 Lt (130,36 Eur) tame tarpe 78,12 Lt (22,63 Eur) PVM, 2014-10-21 Y Nr.1005 4542,03 Lt (1315,46 Eur) tame tarpe 788,29 Lt (228,30 Eur) PVM, 2014-10-21 Y Nr.1006 6171,65 Lt (1787,43 Eur) tame tarpe 1071,11 Lt (310,21 Eur) PVM, 2014-10-31 Y Nr.1010 450,12 Lt (130,36 Eur) tame tarpe 78,12 Lt (22,63 Eur) PVM, 2014-10-31 Y Nr.1011 6215,21 Lt (1800,05 Eur) tame tarpe 1078,67 Lt (312,40 Eur) PVM, 2014-10-31 Y Nr.1012 6171,65 Lt (1787,43 Eur) tame tarpe 1071,11 Lt (310,21 Eur) PVM, 2014-11-28 Y Nr. 1016 450,12 Lt (130,36 Eur) tame tarpe 78,12 Lt (22,63 Eur) PVM, 2014-11-28 Y Nr.1017 5344,01 Lt (1547,73 Eur) tame tarpe 927,47 Lt (268,61 Eur) PVM, 2014-11-28 Y Nr. 1018 6086,95 Lt (1762,90 Eur) tame tarpe 1056,41 Lt (305,96 Eur) PVM, 2014-12-31 Y Nr.1019 450,12 Lt (130,36 Eur) tame tarpe 78,12 Lt (22,63 Eur) PVM, 2014-12-31 Y Nr.1020 5344,01 Lt (1547,73 Eur) tame tarpe 927,47 Lt (268,61 Eur) PVM, 2014-12-31 Y Nr.1021 6928,02 Lt (2006,49 Eur) tame tarpe 1202,38 Lt (348,23 Eur ) PVM, 2015-01-31 Y Nr. 2000 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-01-31 Y Nr. 2001 1548,21 Eur tame tarpe 268,70 Eur PVM, 2015-01-31 Y Nr. 2002 2128,69 Eur tame tarpe 369,44 Eur PVM, 2015-02-28 Y Nr. 2006 117,90 Eur tame tarpe 20,46 Eur PVM, 2015-02-28 Y Nr.2007 1436,37 Eur tame tarpe 249,29 Eur PVM, 2015-02-28 Y Nr.2008 1582,87 Eur ta-me tarpe 274,71 Eur PVM, 2015-03-31 Y Nr.2013 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-03-31 Y Nr.2014 1548,21 Eur tame tarpe 268,70 Eur PVM, 2015-03-31 Y Nr.2015 1529,82 Eur tame tarpe 265,51 Eur PVM, 2015-04-30 Y Nr.2019 126,32 Eur tame tarpe 21,92 Eur PVM, 2015-04-30 Y Nr.2020 1510,93 Eur tame tarpe 262,23 Eur PVM, 2015-04-30 Y Nr.2021 1498,15 Eur tame tarpe 260,01 Eur PVM, 2015-05-31 Y Nr.2026 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-05-31 Y Nr.2027 1548,21 Eur tame tarpe 268,70 Eur PVM, 2015-05-31 Y Nr.2028 1754,97 Eur tame tarpe 304,58 Eur PVM, 2015-06-30 Y Nr.2032 1962,78 Eur tame tarpe 340,65 Eur PVM, 2015-06-30 Y Nr.2033 126,32 Eur tame tarpe 21,92 Eur PVM, 2015-06-30 Y Nr.2034 1542,53 Eur tame tarpe 267,71 Eur PVM, 2015-07-31 Y Nr.2041 1873,78 Eur tame tarpe 325,20 Eur PVM, 2015-07-31 Y Nr.2042 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-07-31 Y Nr.2043 2000,06 Eur tame tarpe 347,12 Eur PVM, 2015-08-31 Y Nr.2048 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-08-31 Y Nr.2049 2257,35 Eur tame tarpe 391,77 Eur PVM, 2015-08-31 Y Nr.2050 3002,89 Eur tame tarpe 521,16 Eur PVM, iš viso už 755 831,58 Eur, tame tarpe 129 099 Eur PVM, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „M.“ perka paslaugas iš UAB „B.“, UAB „A.“, UAB „P.“, UAB „Y. ir šiuos suklastotus dokumentus perdavė A. Ž., kuris juos pateikė UAB „M.“ buhalterėms laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. R. G., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. J. L., nieko nežinojusioms apie sandorių fiktyvumą, bei nurodė juos įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB „M.“ buhalterės R. G. ir J. L., nežinodamos, kad A. Ž. pateiktose UAB „B.“, UAB „A.“, UAB „P.“, UAB „Y.“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „M.“ nebuvo parduotos ir šios PVM sąskaitos – faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą ir į UAB „M.“ PVM deklaracijas forma „FR0600“:

2014-11-04 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 9094 Lt (2633,80 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 9094 Lt (2633,80 Eur) mažesnę mokėtino (didesnę grąžintino) PVM sumą už 2014 m. sausio mėn.;

2014-11-04 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 5913 Lt (1712,52 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 5913 Lt (1712,52 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. vasario mėn.;

2014-11-04 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 17650 Lt (5111,79 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 17650 Lt (5111,79 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. kovo mėn.;

2014-11-04 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 21752 Lt (6299,81 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 21752 Lt (6299,81 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. balandžio mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 25690 Lt (7440,34 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 25690 Lt (7440,34 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. gegužės mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 29389 Lt (8511,64 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 29389 Lt (8511,64 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. birželio mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 29620 Lt (8578,54 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 29620 Lt (8578,54 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. liepos mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 29455 Lt (8530,76 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 29455 Lt (8530,76 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. rugpjūčio mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 21396 Lt (6196,71 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 21396 Lt (6196,71 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. rugsėjo mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 21722 Lt (6291,13 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 21722 Lt (6291,13 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. spalio mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 22864 Lt (6621,87 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 22864 Lt (6621,87 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. lapkričio mėn.;

2015-04-14 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 22049 Lt (6385,83 Eur) didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 22049 Lt (6385,83 Eur) mažesnę mokėtino PVM sumą už 2014 m. gruodžio mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 6916 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 6916 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. sausio mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 6087 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 6087 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. vasario mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 6868 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 6868 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. kovo mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 6884 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 6884 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. balandžio mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 8221 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 8221 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. gegužės mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 8423 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 8423 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. birželio mėn.;

2015-12-17 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 7414 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 7414 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. rugpjūčio mėn.;

2016-04-15 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 6831 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 6831 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. liepos mėn.;

tokiu būdu UAB „M.“ naudai išvengiant turtinės prievolės 129 099 Eur PVM sumokėti į valstybės biudžetą bei šias deklaracijas elektroniniu būdu 2014 m. lapkričio 4 d., 2015 m. balandžio 14 d., 2015 m. gruodžio 17 d., 2016 m. balandžio 15 d. pateikus Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, šiais nusikalstamais veiksmais A. Ž. apgaule UAB „M.“ naudai išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 129 099 Eur PVM.

Tokiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, o A. K. ir R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

 

4. Be to, A. Ž. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. būdamas UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 (Žin., 2003, Nr. 123-5574; 200, redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 8 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, 37 straipsnio 10 dalies 1 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, sąmoningai blogai ją valdydamas – imituojant neįvykusius sandorius pasisavindamas išgrynintas UAB „M.“ lėšas 321 791,84 Eur, įmonės apskaitoje apskaitydamas neįvykusias ūkines operacijas su VšĮ šeimos sveikatos centru „X.“, UAB „Y.“, UAB „A.“, UAB „B.“, UAB „P.“ ir apmokėdamas už realiai nesuteiktas paslaugas iš viso 875 695,75 Eur, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB „M.“ bankrotą bei padarė didelės 321 791,84 Eur turtinės žalos kreditoriams.

Tokiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnio 1 dalyje.

 

5. Be to, A. Ž. suklastojo dokumentą, o būtent:

jis 2015 m. rugsėjo 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „M.“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „M.“ kasos pinigų, viso 166 998,21 Eur, jis neperdavė, o L. G. nepriėmė, surašęs dokumentą – 2015 m. rugsėjo 7 d. UAB „M.“ kasos priėmimo - perdavimo aktą, kuriame buvo užfiksuoti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „M.“ komercijos direktorius (kasininkas) A. Ž. perduoda 2015 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 30 min. kasos likutį 166 998,21 eurus direktoriui L. G., jis savo parašu patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis apie UAB „M.“ kasos pinigų perdavimą - priėmimą, tokiu būdu suklastojo dokumentą.

Tokiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

 

6. Be to, A. Ž. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikė J. Č. žinomai melagingus duomenis apie J. L., L. Ž., V. Ž., A. K., E. Š., R. J., fiktyviai įdarbinamus UAB „G.K.“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruota juridiniu adresu (duomenys neskelbtini)), nors žinojo, kad jie įmonėje nedirbs. J. Č., nežinojusi apie daromą nusikalstamą veiką, 2014 m. vasario 2 d. į Formos 1-SD skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis apie tai, kad UAB „G.K.“ nuo 2014 m. sausio 6 d. pagal darbo sutartį priimama į darbą J. L., nuo 2014 m. sausio 20 d. pagal darbo sutartį priimamas į darbą L. Ž., 2014 m. kovo 14 d. į Formos 1-SD skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis apie tai, kad UAB „G.K.“ nuo 2014 m. kovo 3 d. pagal darbo sutartį priimamas į darbą V. Ž., 2014 m. balandžio 1 d. į Formos 1-SD skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė melagingus duomenis apie tai, kad UAB „G.K.“ nuo 2014 m. balandžio 1 d. pagal darbo sutartį priimamas į darbą E. Š., 2014 m. liepos 1 d. į Formos 1-SD skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis apie tai, kad UAB „G.K.“ nuo 2014 m. liepos 1 d. pagal darbo sutartį priimamas į darbą R. J., 2014 m. rugpjūčio 13 d. į Formos 1-SD skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis apie tai, kad UAB „G.K.“ nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. pagal darbo sutartį priimama į darbą A. K..

Po to J. Č., nežinodama, kad J. L., L. Ž., V. Ž., A. K., E. Š., R. J. realiai UAB „G.K.“ nedirba, atlyginimo negauna, 2014 m. vasario 13 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4008,70 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 4578,26 litų darbo užmokestį, 2014 m. kovo 14 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4610,00 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, 2014 m. balandžio 14 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4610,00 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, V. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, 2014 m. gegužės 1 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4610,00 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, V. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, E. Š. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 1500 litų darbo užmokestį, 2014 m. birželio 2 d., 2014 m. liepos 15 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4610,00 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, V. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, 2014 m. rugpjūčio 13 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4610,00 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, V. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, R. J. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, 2014 m. rugsėjo 28 d., 2014 m. lapkričio 4 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis, kad L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, V. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, R. J. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, A. K. dirba UAB „G.K.“ gaudama 4500 litų darbo užmokestį, 2014 m. rugpjūčio 31 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4610,00 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, V. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, R. J. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, A. K. dirba UAB „G.K.“ gaudama 4500 litų darbo užmokestį, 2014 m. rugsėjo 6 d. į Formos 2-SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis, kad J. L. atleidžiama iš darbo UAB „G.K.“ remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi, 2014 m. gegužės 16 d. į Formos 2-SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus melagingus duomenis, kad E. Š. atleidžiamas iš darbo UAB „G.K.“ remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalimi.

Po to J. Č., nežinojusi apie daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d., veikdama fiktyvaus UAB „G.K.“ buhalterio R. P. vardu, naudodamasi jo elektroniniu parašu, pranešimus apie apdraustųjų socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD), pabaigą (forma 2-SD) ir elektroninius SAM 3SD pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. kovo 14 d., 2014 m. balandžio 15 d., 2014 m. balandžio 21 d., 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. birželio 4 d., 2014 m. liepos 15 d., 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2014 m. rugpjūčio 31 d., 2014 m. rugsėjo 6 d., 2014 m. rugsėjo 28 d., 2014 m. lapkričio 4 d. elektroniniu būdu perdavė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu: (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, A. Ž., teikdamas žinomai melagingus duomenis J. Č., suklastojo tikrus dokumentus.

Tokiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

 

7. Be to, A. K. apgaulingai tvarkė UAB „O.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. birželio 15 d. būdamas UAB „O.“ (toliau – Bendrovė), JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 ((Žin., 2001, Nr. 99-3515), originali redakcija nuo 2002 m. sausio 1 d.) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas vieninga tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusius laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. spalio 13 d. UAB „K.“ atstovą Ž. B., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. UAB „F.“ atstovę V. I., nežinojusius apie daromą nusikalstamą veiką, organizavo Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad joje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent, pažeidė BAĮ 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų : 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes pateikė Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiems Ž. B. ir V. I. duomenis apie įmonėje įdarbinamus ir dirbančius asmenis E. V., M. V., M. V., T. B., E. G., M. J., J. Š., M. B., N. Č., J. R. P., A. P., A. B., L. M., A. Š., O. T., G. Z., P. R., V. Š., A. M., P. V., A. V., T. K., A. G., V. M., D. B., M. G., M. S., J. R., I. J., S. K., N. U., V. S., R. U., A. S., J. P., R. B., V. M., A. B., L. A., M. K., E. V., S. G., D. K., E. P., R. B., A. T., E. Z., P. B., A. V., N. B., M. B., L. Č., E. K., V. Z., T. B., R. P., D. B., D. K., V. L., M. Š., A. B., N. K., R. K., D. G., E. S., R. P., S. J., R. B., V. L., G. T., A. B., E. P., T. P., A. J., R. M.. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkę Ž. B. ir V. I. pateikė VSDFV pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma Nr. 1-SD-05), pranešimus dėl pašalpos skyrimo (forma Nr. NP-SD-03), pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma Nr. 2-SD-05), bei pranešimą apie apdraustuosius už 2014 m. rugsėjo mėn. (2014 m. spalio 17 d. Nr.10-17, forma Nr. SAM 03), tokiu būdu imituojant UAB „M.“ darbuotojų įdarbinimą UAB „O.“ ir perkeliant UAB „M.“ mokestines prievoles, susijusias su darbo santykiais UAB „O.“, A. K., žinodamas apie darbuotojams priskaitytą darbo užmokestį, nuo kurio buvo išskaityti mokesčiai į valstybės biudžetą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 8 straipsnio „Teisingumo ir visuotinio privalomumo principas“ 1 dalį „1. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos...“ jokių mokesčių į valstybės biudžetą nemokėjo, padarė 371 286,14 Lt (107 53,89 Eur) žalą valstybės biudžetui, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „O.“ laikotarpio nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. birželio 15 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

 

8. Be to, A. K. aplaidžiai tvarkė UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. birželio 15 d. būdamas UAB „O.“ (toliau – Bendrovė), JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 ((Žin., 2001, Nr. 99-3515), originali redakcija nuo 2002 m. sausio 1 d.) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 15 d. neorganizavo UAB „O.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „O.“ laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 15 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

 Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

 

9. Be to, R. J. apgaule gavo kreditą, o būtent:

2013 m. kovo 27 d. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ Rytų Lietuvos filialo Akropolio klientų aptarnavimo centro, adresu (duomenys neskelbtini), darbuotoją dėl 30000 Lt (8688,60 Eur) asmeninės kredito linijos (vartojimo kredito) suteikimo apgaule, pateikdamas žinomai melagingus duomenis apie savo gaunamas pajamas, t. y., jis žinodamas, kad VšĮ „Ar.“, kodas (duomenys neskelbtini), realiai nedirba, darbo užmokesčio negauna, AB „(duomenys neskelbtini)“ Rytų Lietuvos filialo Akropolio klientų aptarnavimo centro darbuotojui pateikė duomenis apie tai, kad jis iki metų laikotarpiu dirba VšĮ „Ar.“ vadovo pareigose, UAB „Re.“, UAB „A.ž.“, nenurodydamas užimamų pareigų, gaudamas 5000 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Minėtus žinomai melagingus duomenis apie gaunamas pajamas banko darbuotojas, nežinodamas, kad pateikti duomenys apie darbo užmokestį yra melagingi, kompiuterio pagalba įrašė į R. J. paraišką kreditui gauti, o pastarasis savo parašu juos patvirtino. AB „(duomenys neskelbtini)“ Rytų Lietuvos filialo Akropolio klientų aptarnavimo centro atstovas, nežinodamas, kad R. J. pateikė žinomai melagingus duomenis apie savo gaunamas pajamas, 2013 m. gegužės 20 d. pasirašius Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 13-033157-CL, 2013 m. gegužės 20 d., jam išmokėjo 30 000 Lt (8 688,60 Eur) suteiktą kreditą. Tokiu būdu R. J. apgaule gavo asmeninę kredito liniją (vartojimo kreditą).

Tokiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje.

 

10. Be to, R. J. apgaulingai tvarkė UAB „H.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. būdamas UAB „H.“ (toliau – Bendrovė), JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 ((Žin., 2001, Nr. 99-3515), originali redakcija nuo 2002 m. sausio 1 d.) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas vieninga tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusias laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. UAB „V.B.“ atstovę J. S., laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. UAB „F.“ atstovę V. I., nežinojusias apie daromą nusikalstamą veiką, organizavo Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad joje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent, pažeidė BAĮ 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes pateikė Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms J. S. ir V. I. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens išrašytas pardavimo PVM sąskaitas faktūras: 2014-03-31 H Nr. 0001, 2014-04-30 H Nr. 0002, 2014-05-31 H Nr. 0004, 2014-06-30 H Nr. 0007, 2014-07-31 H Nr. 0009, 2014-08-31 H Nr. 0013, 2014-09-30 H Nr. 00017, 2014-10-31 H Nr. 000022, 2014-11-30 H Nr. 000027, 2014-12-31 H Nr. 000030, su žinomai melagingomis žiniomis apie UAB „H.“ neva turėtus sandorius su UAB „A.“, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens išrašytas pirkimo PVM sąskaitas faktūras: UAB „R.“, kodas (duomenys neskelbtini), 2014-03-31 R Nr. 1003, 2014-04-30 R Nr. 1005, 2014-05-30 R Nr. 10014, 2014-06-30 R Nr. 10038, 2014-07-31 R Nr. 10043, 2014-08-29 R Nr. 10047 su žinomai melagingomis žiniomis apie UAB „H.“ neva turėtus sandorius su UAB „R.“, kurias panaudojo buhalterinėje apskaitoje, t. y., šiuos dokumentus pateikė įtraukimui į UAB „H.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „H.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

 

1. J. Č. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 17 d. iki 2014 m. birželio 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdama vieninga tyčia, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavusi žinomai melagingus duomenis apie R. P. ir L. M., sutikusius fiktyviai įsidarbinti UAB „D.“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruota juridiniu adresu (duomenys neskelbtini)) nesant jokių darbo sutarčių, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent, 2013 m. liepos 17 d. į Formos 1-SD skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „D.“ nuo 2013 m. liepos 18 d. pagal darbo sutartį priimamas į darbą R. P.. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 24 d. į Formos 1-SD skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „D.“ nuo 2013 m. spalio 1 d. pagal darbo sutartį priimamas į darbą L. M.. Tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad L. M. ir R. P. realiai UAB „D.“ nedirba, atlyginimo negauna, 2013 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. rugsėjo 10 d., 2013 m. spalio 10 d., į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „D.“ dirba R. P. gaudamas 100 litų darbo užmokestį; 2013 m. lapkričio 8 d., 2013 m. gruodžio 11 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „D.“ dirba R. P. gaudamas 100 litų darbo užmokestį ir L. M. gaudamas 2400 litų darbo užmokestį; 2013 m. gruodžio 15 d. į Formos 2-SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad R. P. atleidžiamas iš darbo UAB „D.“ remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi; 2013 m. gruodžio 31 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „D.“ dirba L. M. gaudamas 5000 litų darbo užmokestį; 2014 m. vasario 6 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „D.“ dirba L. M. gaudamas 250 litų darbo užmokestį; 2014 m. kovo 14 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „D.“ dirba L. M. gaudamas 0 litų darbo užmokestį; 2014 m. balandžio 15 d., 2014 m. gegužės 5 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „D.“ dirba L. M. gaudamas 2500 litų darbo užmokestį; 2014 m. birželio 2 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „D.“ dirba L. M. gaudamas 5000 litų darbo užmokestį. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 17 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. veikdama savo vardu, o laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 8 d. iki 2014 m. birželio 2 d. veikdama fiktyvaus UAB „D.“ buhalterio R. P. vardu, naudodamasi jo elektroniniu parašu, šiuos suklastotus tikrus dokumentus – pranešimus apie apdraustųjų socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD), pabaigą (forma 2-SD) ir elektroninius SAM 3SD pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį 2013 m. liepos 17 d., 2013 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. rugsėjo 10 d., 2013 m. spalio 10 d., 2013 m. spalio 24 d., 2013 m. lapkričio 8 d., 2013 m. gruodžio 11 d., 2013 m. gruodžio 15 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. vasario 6 d., 2014 m. kovo 14 d., 2014 m. balandžio 15 d., 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. birželio 2 d. panaudojo, elektroniniu būdu perdavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu (duomenys neskelbtini).

Tokiais veiksmais J. Č. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

 

2. Taip pat J. Č. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdama vieninga tyčia, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš A. Ž. gavusi žinomai melagingus duomenis apie J. L., L. Ž., V. Ž., A. K., E. Š., R. J., fiktyviai įdarbinamus UAB „G.K.“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruota juridiniu adresu (duomenys neskelbtini)) nesant jokių darbo sutarčių, suklastojo tikrus dokumentus, t. y., 2014 m. vasario 2 d. į Formos 1-SD skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „G.K.“ nuo 2014 m. sausio 6 d. pagal darbo sutartį priimama į darbą J. L., nuo 2014 m. sausio 20 d. pagal darbo sutartį priimamas į darbą L. Ž., 2014 m. kovo 14 d. į Formos 1-SD skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „G.K.“ nuo 2014 m. kovo 3 d. pagal darbo sutartį priimamas į darbą V. Ž., 2014 m. balandžio 1 d. į Formos 1-SD skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „G.K.“ nuo 2014 m. balandžio 1 d. pagal darbo sutartį priimamas į darbą E. Š., 2014 m. liepos 1 d. į Formos 1-SD skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „G.K.“ nuo 2014 m. liepos 1 d. pagal darbo sutartį priimamas į darbą R. J., 2014 m. rugpjūčio 13 d. į Formos 1-SD skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „G.K.“ nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. pagal darbo sutartį priimama į darbą A. K..

Tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad J. L., L. Ž., V. Ž., A. K., R. J. realiai UAB „G.K.“ nedirba, atlyginimo negauna, 2014 m. vasario 13 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4008,70 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 4578,26 litų darbo užmokestį, 2014 m. kovo 14 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4610,00 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, 2014 m. balandžio 14 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4610,00 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, V. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, 2014 m. gegužės 1 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4610,00 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, V. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, E. Š. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 1500 litų darbo užmokestį, 2014 m. birželio 2 d., 2014 m. liepos 15 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4610,00 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, V. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, 2014 m. rugpjūčio 13 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4610,00 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, V. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, R. J. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, 2014 m. rugsėjo 28 d., 2014 m. lapkričio 4 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis, kad L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, V. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, R. J. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, A. K. dirba UAB „G.K.“ gaudama 4500 litų darbo užmokestį, 2014 m. rugpjūčio 31 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „G.K.“ dirba J. L. gaudama 4610,00 litų darbo užmokestį, L. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 10530,00 litų darbo užmokestį, V. Ž. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, R. J. dirba UAB „G.K.“ gaudamas 8000 litų darbo užmokestį, A. K. dirba UAB „G.K.“ gaudama 4500 litų darbo užmokestį, 2014 m. rugsėjo 6 d. į Formos 2-SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis, kad J. L. atleidžiama iš darbo UAB „G.K.“ remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi, 2014 m. gegužės 16 d. į Formos 2-SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė iš A. Ž. gautus žinomai melagingus duomenis, kad E. Š. atleidžiamas iš darbo UAB „G.K.“ remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį J. Č., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. veikdama fiktyvaus UAB „G.K.“ buhalterio R. P. vardu, naudodamasi jo elektroniniu parašu, šiuos suklastotus tikrus dokumentus – pranešimus apie apdraustųjų socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD), pabaigą (forma 2-SD) ir elektroninius SAM 3SD pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. kovo 14 d., 2014 m. balandžio 15 d., 2014 m. balandžio 21 d., 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. birželio 4 d., 2014 m. liepos 15 d., 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2014 m. rugpjūčio 31 d., 2014 m. rugsėjo 6 d., 2014 m. rugsėjo 28 d., 2014 m. lapkričio 4 d. panaudojo, elektroniniu būdu perdavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui adresu: (duomenys neskelbtini).

Tokiais veiksmais J. Č. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

 

3. Taip pat J. Č. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdama vieninga tyčia, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavusi žinomai melagingus duomenis apie R. P., sutikusį fiktyviai įsidarbinti VšĮ „Ar.“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruota juridiniu adresu: (duomenys neskelbtini)) nesant jokios darbo sutarties, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent, žinodama, kad R. P. realiai VšĮ „Ar.“ nedirba, atlyginimo negauna, 2013 m. rugpjūčio 12 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad VšĮ „Ar.“ dirba R. P. gaudamas 1304,35 litų darbo užmokestį; 2013 m. rugsėjo 13 d., 2013 m. spalio 13 d., 2013 m. lapkričio 13 d. į Formos SAM 3SD Skiltį „Apdraustųjų asmenų duomenys“ įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad VšĮ „Ar.“ dirba R. P. gaudamas 3000 litų darbo užmokestį. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. spalio 13 d. veikdama savo vardu, o 2013 m. lapkričio 13 d. veikdama fiktyvaus VšĮ „Ar.“ buhalterio R. P. vardu, naudodamasi jo elektroniniu parašu, šiuos suklastotus tikrus dokumentus – elektroninius SAM 3SD pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį 2013 m. rugpjūčio 12 d., 2013 m. rugsėjo 13 d., 2013 m. spalio 13 d., 2013 m. lapkričio 13 d. panaudojo, elektroniniu būdu perdavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui adresu: (duomenys neskelbtini).

Tokiais veiksmais J. Č. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

 

Dėl J. Č. ir A. Ž. inkriminuotų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį suklastojus dokumentus ir juos panaudojus (UAB „G.K.“) bei dėl J. Č. inkriminuoto kaltinimo suklastojus dokumentus ir juos panaudojus (UAB „D.“, VšĮ „Ar.“)

 

Kaltinamasis A. Ž. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad nebuvo nei UAB „G.K.“ steigėju, nei vadovu, nei akcininku. Apie į šią įmonę įdarbintus asmenis nieko nežino, apie jų įdarbinimą „Sodrai“ nepranešė. R. P. nežino, jo elektroniniu parašu nesinaudojo. Apie tų asmenų įdarbinimus niekam jokių nurodymų nedavė, buhalterei J. Č. jų asmens duomenų neteikė.

Kaltinamoji J. Č. kalta neprisipažino ir teisme paaiškino, kad kaltinime išvardinti asmenys patys pas ją atvažiavo įforminti jų įdarbinimą įmonėje UAB „D.“. J. Č., kaip darbdavio atstovė, paruošė ir pasirašė jų darbo sutartis, apie jų įdarbinimą pranešė „Sodrai“. Tuo metu J. Č. dirbo įmonėse, kurios teikia buhalterines paslaugas: UAB „J.“, UAB „S.“, „I.“. Tokias buhalterines paslaugas teikė ir UAB „D.“. A. K. reikėdavo kokių nors veiklą sustabdžiusių įmonių. Jis tuo metu (duomenys neskelbtini) atlikinėjo bausmę. A. Ž. pas jį važinėjo į pasimatymus. J. Č. pranešė A. Ž., kad yra dvi įmonės, kurios nutraukinėja veiklą, pasakė, kad apie tai perduotų A. K., jeigu jam to reikia. Po kažkurio laiko A. Ž. pasakė, kad bus vyrukų iš Alytaus, kuriems reikia įmonių, vienas iš jų yra A. K. pažįstamas. A. Ž. J. Č. atsiuntė el. paštu jų asmens duomenis. Tas A. Ž. siųstas el. laiškas yra byloje. Atvažiavo A. Ž. ir pasakė, kad atvyko vyrukai dėl įmonių pirkimo. Atėjo D. K., L. M., R. P., A. B.. Buvo prašyta suruošti dokumentus į Registrų centrą, buvo paruoštos darbo sutartys, formos į Registrų centrą. Juos lydėjo A. Ž., mokėjo pinigus už direktorių pakeitimą. L. M. ir R. P. įsidarbino į UAB „D.“. Buvo paruoštos ir pasirašytos sutartys. R. P. buvo buhalteris, o L. M. – direktorius. UAB „D.“ pas J. Č. tvarkė apskaitą, ta įmonė tai veikė, tai neveikė. Darbo sutartyse buvo numatytas atlyginimas. Apie jo išmokėjimą pranešė valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau J. Č. nematė jokių žiniaraščių apie tų asmenų darbo laiką. 

J. Č. kaltinimo dalyje dėl dokumentų suklastojimo apie R. P. įdarbinimą į VšĮ „Ar.“ ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ji dirbama buhalterines paslaugas teikiančioje UAB „S.“, pagal sutartį tvarkė VšĮ „Ar.“ apskaitą. Šios įstaigos veikla buvo darbuotojų nuoma, darbuotojų būdavo apie 20 - 30 ir jie buvo nuomojami patalpų valymui, vadybininkai, vairuotojai ir pan. Šios įstaigos apskaitą J. Č. tvarkė UAB „S.“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), ir niekada nėra buvusi VšĮ „Ar.“ patalpose. Jai apskaitos dokumentus atveždavo A. Ž., A. K. ar kiti asmenys kelis kartus per mėnesį. J. Č. pirminius dokumentus suvesdavo į apskaitos registrus. Piniginius srautus tvarkė pati įstaiga, J. Č. net neturėjo prieigos prie banko sąskaitos, nedisponavo grynais pinigais, apskaitą tvarkė tik pagal jai pateiktus dokumentus. Jai pateikdavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, pardavimo dokumentus, pirkimo dokumentus (dažniausiai kasdienės išlaidos - kanceliarinės prekės, už telefoninius pokalbius ir pan.), kasos pajamų orderius. Tačiau kasos išlaidų orderių pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius jai nebuvo pateikę. VšĮ „Ar.“ dirbančių darbuotojų darbo užmokestis buvo labai įvairus nuo 50 litų iki kelių tūkstančių litų, nuo ko tai priklausė, ji nežino. J. Č. nėra gavusi nei vieno darbo laiko apskaitos žiniaraščio, ji jų nepildė, dėl to negali pasakyti, koks darbuotojas kiek laiko dirbo. VšĮ „Ar.“ atsakingas asmuo buvo ji pati, ji galėjo prisijungti prie VMI, „Sodros“ bazių, teikdavo įmonės vardu visas reikalingas ataskaitas. VšĮ „Ar.“ apskaitos duomenis, teiktinus „Sodrai“ apie darbuotojų atleidimą, priėmimą į darbą J. Č. gaudavo elektroniniu paštu, SMS ar telefonu iš A. K. bei A. Ž.. J. Č. VšĮ „Ar.“ darbuotojų darbo sutarčių neturėjo, sutartys buvo saugomos pačių įmonės vadovų (33 t., b. l. 118-120).

J. Č. kaltinimo dalyje dėl dokumentų suklastojimo apie J. L., L. Ž., V. Ž., A. K., R. J. įdarbinimą į UAB „G.K.“ ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad buvo sudaryta sutartis tarp jos UAB „J.“ ir UAB „G.K.“ dėl buhalterinės apskaitos paslaugų. J. Č. tvarkė UAB „G.K.“ apskaitą savo darbinėse patalpose (duomenys neskelbtini) pagal jai pateiktus apskaitos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo UAB „G.K.“ direktorė L. R., kartais jos vyras G. R.. Šios įmonės direktoriai keitėsi ir A. Ž. J. Č. pristatė A. B., kurį prašė įforminti naujuoju įmonės direktoriumi. Ji šiuos dokumentus paruošė ir juos padavė pačiam A. B. ir jam pasakė, kad jis juos pristatytų į Registrų centrą. Tai padarius, A. Ž. prašė J. Č. į UAB „G.K.“ įdarbinti dar kitus asmenis, tame tarpe ir R. J., A. Ž. tėvą L. Ž., brolį V. Ž. bei kitus jai nepažįstamus asmenis. Kokiu tikslu A. Ž. juos norėjo įdarbinti, neminėjo, planavo užsiimti kažkokių vilkikų pirkimu. Visus duomenis apie įdarbinamus asmenis bei atlyginimo dydį A. Ž. pateikdavo J. Č. pats arba elektroniniu paštu, arba SMS žinute. J. Č. tik parengdavo pranešimus „Sodrai“. Kodėl kai kuriems asmenims buvo nurodytas toks didelis atlyginimas, J. Č. pasakyti negali (33 t., b. l. 105-106).

J. Č. kaltinimo dalyje dėl dokumentų suklastojimo apie R. P. ir L. M. įdarbinimą į UAB „D.“ ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A. Ž. jai pranešė, kad A. K. surado žmones iš Alytaus, kurie nori pirkti UAB „D.“, sakė perduos jų duomenis, o vėliau žadėjo juos atvežti susitvarkyti dokumentų. Po kiek laiko A. Ž. elektroniniu paštu atsiuntė J. Č. L. M., A. B. ir R. P. duomenis tam kad ji paruoštų darbo sutartis ir JAR formas.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad bendravo su buhaltere J. Č.. Kartu su žmona turėjo (buvo akcininkais) statybomis užsiimančią įmonę – UAB „D.“, o J. Č. atliko įmonės buhalterinę apskaitą. Atsiradus įmonės pirkėjui, UAB „D.“ pardavė ir daugiau su J. Č. nebendravo. Kam pardavė akcijas, neprisimena, buvo davęs skelbimą apie parduodamas akcijas. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi pas buhalterę J. Č., kuri ir suruošė dokumentus perduoti naujam akcininkui. Nei jis, nei jo žmona UAB „D.“ dokumentų neturi, jie perduoti naujam savininkui.

Liudytoja D. B. teisme parodė, kad gal prieš 10 metų su vyru įkūrė įmonę – UAB „D.“. Įmonė veikė kelis metus, paskui vyrui emigravus į užsienį, įmonę padavė su visomis skolomis. Įmonės veikla buvo statybos. Įmonės buhalterė buvo J. Č., kuri tvarkė visą buhalterinę apskaitą bei darbo sutartis. J. Č. ir paruošė įmonės pirkimo pardavimo sutartį. Liudytoja nematė įmonės akcijų pirkėjo. Pinigus gavo jos vyras.

Liudytojas A. I. teisme parodė, kad buvo nusipirkęs UAB „D.“, buvo jos direktoriumi, bandė vykdyti veiklą, bet nepavyko. Todėl po pusmečio ją kažkam pardavė. A. K. nedalyvavo įgyjant įmonės akcijas. UAB „D.“ pardavėjus surado per pažįstamus. Už įmonės įsigijimą sumokėjo simbolinį mokestį, sutartį suruošė buhalterė J. Č.. Taip pat buhalterė liudytojui pasiūlė pasiimti įmonės buhalterinius dokumentus, bet jis jų taip ir nepasiėmė. Tiksliai nepamena, bet J. Č. galėjo tvarkyti UAB „D.“ buhalterinę apskaitą ir vadovaujant A. I..

Liudytojas M. J. teisme parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Juos pagarsinus, iš jų matyti, kad M. J. paaiškino, kad UAB „D.“ jam yra žinoma, jis minėtoje įmonėje buvo formaliai įsidarbinęs. Įmonėje įsidarbino maždaug 2011 metais. Jis nuo maždaug 2005 metų gyvena ir dirba užsienyje, išvykimo iš Lietuvos nėra deklaravęs. Lietuvoje norėjo įsidarbinti formaliai dėl to, kad jam būtų skaičiuojamas darbo stažas, reikalui esant gautų nemokamą gydymą. Jo pažįstamas M. U., žinodamas, kad jis ieško, kur galėtų įsidarbinti, supažindino jį su A. K., kuris pasiūlė įsidarbinti UAB „D.“ vadovo pareigose, pažadėjo mokėti mokesčius Sodrai, VMI, sakė, kad nieko nereikės dirbti, darbo užmokesčio dėl to negaus. Liudytojas sutiko įsidarbinti įmonėje A. K. siūlomomis sąlygomis. Jiems su A. K. sutarus dėl įdarbinimo, A. K. jam nurodė nuvykti į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas, adreso šiuo metu neprisimena, pas buhalterę, ji turėjo sutvarkyti reikiamus dokumentus, susijusius su M. J. įdarbinimu ir paskyrimu į vadovo pareigas. Jam nuvykus A. K. nurodytu adresu, buhalterė pateikė jam pasirašyti dokumentus, konkrečiai šiuo metu neprisimena kokius, mano gal dokumentus, susijusius su įmonės akcijų įgijimu ir paskyrimu dirbti vadovo pareigose. Buhalterės vardo ir pavardės jis neprisimena, negali tiksliai nurodyti, kaip ji atrodė, matė ją gal kokius du kartus seniai, atpažinti negalėtų. Kiek pamena, tai tą dieną į VĮ Registrų centras nevyko, dokumentus nuvežė gal savaitės bėgyje, už VĮ Registrų centras paslaugas sumokėjo pats, tačiau neprisimena, kas jam davė pinigų. Jo funkcija įmonės veikloje tuo ir pasibaigė, t. y., jis daugiau jokių dokumentų nepasirašinėjo, jokių asmenų neįdarbino, sandorių įmonės vardu nevykdė, apie įmonės veiklą nieko pasakyti negali, nes nežino, kokia ji buvo, taip pat negali pasakyti, kas vykdė veiklą įmonės vardu. M. J. niekada neturėjo įmonės antspaudo, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai jam nebuvo perduoti, taip pat jis jokių buhalterinės apskaitos dokumentų niekada neturėjo. Dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo nieko pasakyti negali, nes pats netvarkė, taip pat neprašė, kad kas nors ją tvarkytų, nepasirašinėjo jokių sutarčių dėl įmonės apskaitos tvarkymo. Įmonės vardu nėra gavęs jokių grynų pinigų, dokumentuose, liudijančiuose pinigų gavimą taip pat niekada nepasirašinėjo, niekada neišrašinėjo sąskaitų faktūrų, kasos pajamų/išlaidų orderių įmonės vardu, taip pat niekada nepasirašinėjo tokių dokumentų. Nesidomėjo įmonės veikla, nežino, ar mokesčiai buvo mokami. M. J. niekam nemokėjo jokio darbo užmokesčio. Įsidarbinęs UAB „D.“ kurį laiką dar kontaktavo su A. K., paskui jis telefonu neatsiliepdavo, su juo supažindinęs draugas M. U. mirė, tokiu būdu jis visai prarado galimybę susisiekti su asmeniu, įdarbinusiu jį UAB „D.“. Apie tai, kad jis buvo atleistas iš UAB „D.“ vadovo pareigų, M. J. nežinojo, jo niekas neinformavo, nežino, kas buvo paskirtas į vadovo pareigas vietoj jo, buhalterinės apskaitos dokumentų naujam vadovui neperdavė, nes jų pats neturėjo. Apie įmonės vykdytą statybų veiklą ar kokią kitokią veiklą nieko pasakyti negali, nes nežino, jis jokios veiklos neorganizavo ir nevykdė, asmenų R. Š., M. R., Ž. V. nepažįsta, nėra su jais bendravęs. Asmenų A. Ž., R. J., V. Ž. jis nepažįsta, su jais bendrauti neteko (8 t., b. l. 47-49).

Liudytojas L. M. teisme parodė, kad 2014 m. buvo UAB „D.“ ir UAB „Br.“ direktoriumi. Jo kaimynas D. K. pasiūlė įsidarbinti, žadėjo atlygį, todėl L. M. su tuo sutiko. D. K. atvežė į jį ofisą, jis pasirašė kažkokius dokumentus. Jam davė darbo sutartį, tokiu būdu tapo dviejų įmonių direktoriumi. Taip pat davė kažkiek pinigų. Tuo metu L. M. pajamos buvo tik iš neįgalumo, kitų pajamų neturėjo. Liudytojas teisme patvirtino ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Juos pagarsinus, iš jų matyti, kad 2014 metais, tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti pavasaris ir vasara, į jo namus Alytuje atvažiavo jo vaikystės draugas D. K.. Jis jam paaiškino, kad reikalinga įmonei, kad joje dirbtų kuo daugiau darbuotojų, kad galima būtų gauti pašalpas. L. M. nieko bloga neįtardamas sutiko už 500 Lt pasirašyti reikiamuose dokumentuose. Jis kartu su D. K. nuvyko prie parduotuvės „Iki“ Alytuje, kur jau laukė tamsios spalvos automobilis, kuriame sėdėjo moteris. Ji pateikė pasirašyti kažkokius dokumentus, L. M. dokumentuose įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, už tai gavo 20 Lt. Po kelių mėnesių jo namų adresu pradėjo eiti laiškai, kuriuose buvo nurodytos skolos SODRAI. D. K. paklaustas apie tai, nurodė, kad čia nieko blogo, nes L. M. yra UAB „D.“ direktorius. L. M. daugiau nieko negalėjo pasakyti apie įmonės veiklą, jokių dokumentų neturi. D. K. žadėjo jį iš minėtos įmonės atleisti, dėl to jis nesiėmė jokių veiksmų (8 t., b. l. 47).

Liudytojas D. K. teisme parodė, kad UAB „D.“ jam nežinoma. L. M. nepažįsta. J. Č. buvo buhalterė, o D. K. buvo darbuotojas. Liudytojas teisme patvirtino ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Juos pagarsinus, iš jų matyti, kad D. K. su J. Č. du, tris kartus buvo susitikęs Alytuje. Jie kalbėjosi apie kažkurį iš darbuotojų, atrodo L. M., nes J. Č. sakė, kad jį būtinai reiks nuvežti į Kauną tvarkyti kažkokių dokumentų. J. Č. paprašė D. K. nuvežti L. M. į Kauną, po to į VĮ Registrų centrą. Pokalbių metu pagrindine darboviete J. Č. vadindavo UAB „Br., tačiau D. K. suprato, kad tų bendrovių buvo ne viena, bet jis apie jas nieko nežinojo, J. Č. nieko nepasakojo. Liudytojas A. Ž. pažįsta. Susipažino pas J. Č.. A. Ž. irgi pas ją kažkokius reikalus tvarkėsi. Visus dokumentus tvarkė ir žmones į pareigas skirstė J. Č.. Ji niekam nedavė jokių dokumentų nuorašų. Apie UAB „G.K.“ nieko nežino, išskyrus tai, kad tai viena iš firmų, kuriose reikalus tvarkė J. Č.. Pas ją įdarbinti R. P. neprašė, gal jis ir galėjo būti vienas iš tų žmonių, kuriuos D. K. vežė pas ją dėl įdarbinimo, bet kur ir kuo jis buvo įdarbintas ar nebuvo įdarbintas, liudytojas nežino. J. Č. pati sprendė, kur ir ką darbinti. Kas ir kada padarė elektroninį parašą R. P. nežino. Pats D. K. jokio parašo J. Č. neperdavė. Liudytojui tik telefonu paskambinusi J. Č. paprašė, kad jis skubiai atvažiuotų pas ją pakalbėti. Ji teigė, kad reikia atvežti L. M., kad jam reiks nueiti į FNTT ir susitvarkyti kažkokius dokumentus. Už tai, kad D. K. nuvežė L. M. į Kauną ir jis nuėjo į FNTT, D. K. gavo 600 Lt, tik juos sumokėjo A. K. arba A. Ž., tiksliai jau neprisimena. Iš tos sumos D. K. 200-300 Lt davė L. M.. Kai D. K. atvežė L. M. iš Alytaus į Kauną, jį išleido prie „(duomenys neskelbtini)“ arenos, kur susitiko su A. K. ir A. Ž.. Kažkuris iš jų paaiškino L. M. kur važiuos, ką jam reiks sakyti. D. K. jų pokalbio nesekė, todėl kokius konkrečius nurodymus jam davė, nežino. Liudytojas suprato, kad L. M. važiuos į kažkokią apklausą. Kokios firmos pavadinimas buvo minimas jų pokalbyje ir ar iš viso buvo minimas, neprisimena. Gali būti, kad buvo minima UAB „G.K.“. Taip pat D. K. parodė, kad pažįsta asmenį, vadinamą R., ar jis yra R. J., nežino. Su juo susipažino per A. K.. Su juo jokių bendrų reikalų neturi, šiaip pasiskambina, pasikalba. G. P. pažįsta. Kadangi jis ieškojo darbo, todėl jam pasiūlė įsidarbinti į UAB „Br.“ ir jį įdarbino. Pats G. P. į Kauną pas J. Č. nevažiavo, tik telefonu perdavė jo duomenis J. Č.. Į kokias pareigas jis buvo įdarbintas, nežino, pas J. Č. neklausė. G. P. tik teiravosi ar reiks dirbti, o D. K. paaiškino, kad nereiks, nebent kokį kartą ar du nuvažiuoti. Kaip surado Ž. Š., neprisimena, bet D. K. nuvežė J. Č. dokumentus, kad ji įdarbintų Ž. Š.. Liudytojui žinoma, kad L. M. nedarbingumo išmoką gavo per kelis kartus, kokia suma susidarė tiksliai neprisimena, tačiau iš tos sumos sau pasiėmė 2000 Lt, o 3000 Lt nuvežė J. Č.. Pinigus iš banko sąskaitos nuiminėjo ir D. K., ir L. M. (12 t., b. l. 92-94).

Liudytojas R. P. teisme parodė, kad buvo atvejis, kad jis kreipėsi į darbo biržą ir ten paaiškėjo, jog yra dirbantis. Jam pasakė, kad yra įdarbintas 9 firmose, nors apie tai R. P. nieko nežinojo. Kai darbinosi vienoje firmoje, kreipėsi į S. B., jis irgi sakė, kad nieko nežino ir kad išsiaiškins. Po kažkiek laiko R. P. suprato, kad jo parašą padirbo ir be jo žinios įdarbino į daugelį firmų. Firmų pavadinimų nepamena, jas išvardijo darbo biržoje. Bendrovių „A.ž.“ ir „X.“ vardais jokių duomenų, pranešimų SODRAI niekada neteikė, jokių prisijungimų neturėjo ir nieko nežino, nieko paaiškinti negali. Su bendrovių „A.ž.“ ir „X.“ buhaltere, kuri dirbo (duomenys neskelbtini), jis nebendravo, jokių duomenų neteikė, telefonu nekalbėjo. Buhalterę J. Č. matė tik vieną kartą, kai pažįstamas S. B. jam pasiūlė darbą, ir jie kartu nuvyko į bendrovės, kurios pavadinimo neprisimena, patalpas, kurioje pasirašė įdarbinimo sutartis. Šiuos jo įdarbinimo dokumentus tvarkė ofise dirbanti J. Č..

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad iš matymo pažįstamas asmuo, jo įvardinti negali, pasiūlė darbą, sakė, kad gali užsidirbti pinigų. Liudytojas sutiko. Tada atvažiavo kažkoks nepažįstamas vyras, A. B. nuvežė į Kauną, kur jis pasirašė kažkokius dokumentus, ir tokiu būdu tapo formaliu dviejų įmonių - VšĮ „X.“ ir UAB „A.ž.“ direktoriumi. Po savaitės A. B. išvyko į Angliją ir daugiau nežino kaip ten kas vyko. Liudytojas jokių įmonių dokumentų neturėjo, kas buvo buhalterė nežino.

FNTT 2016 m. balandžio 7 d. specialisto išvada dėl BUAB „D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (13 t., b. l. 161-192) nustatyta, kad UAB „D.“ vadovais buvo: nuo 2006 m. iki 2011 m. balandžio 21 d. A. B., nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2011 m. liepos 4 d. A. I., nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2013 m. spalio 14 d. M. J. ir nuo 2013 m. spalio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2014 m. lapkričio 12 d. L. M.. UAB „D.“ buhalterinę apskaitą nuo 2010 m. birželio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo tvarkė UAB „S.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) dirbanti buhalterė J. Č.. VMI įforminta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 18 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. apskaitą tvarkė R. P..

2014 m. lapkričio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pareigūnams pareikalavus, J. Č. pateikė mėlynos spalvos skaitmeninę laikmeną (USB) Nr. BJ/4376 – R. P. elektroninį parašą (12 t., b. l. 50).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. AAVPK-20150618-01-S patvirtinta, kad J. Č. pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje įrašytas skaitmeninis sertifikatas yra R. P., galioja nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2016 m. liepos 26 d. (12 t., b. l. 50).

VSDFV Kauno skyrius raštu Nr. (7.2)S-60121 pateikė UAB „D.“ laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 19 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. pateiktų per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą ir pasirašytų saugiu elektroniniu parašu pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pabaigą, pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, patvirtintus nuorašus (12 t., b. l. 137-162).

VSDFV Kauno skyrius raštu Nr. (7.2)S-70663 pateikė UAB „G.K.“ laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. pateiktų per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą ir pasirašytų saugiu elektroniniu parašu pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pabaigą, pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, patvirtintus nuorašus (14 t., b. l. 61-132).

2014 m. birželio 11 d. VSDFV Kauno skyrius raštu Nr. (7.2)S-40181 pateikė VšĮ „Ar.“ laikotarpio nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2014 m. kovo 15 d. pateiktų per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą ir pasirašytų saugiu elektroniniu parašu pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pabaigą, pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, patvirtintus nuorašus (10 t., b. l. 97-179).

 

Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų nepakanka J. Č. kaltei pagrįsti nei dėl vieno jai inkriminuoto kaltinimo. Iš liudytojų, pačios kaltinamosios teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų akivaizdu, kad J. Č. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog kaltinime nurodyti asmenys į įmones yra įdarbinami fiktyviai ir kad jose realiai nedirbs. Šiuos kaltinamosios parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra. Priešingai, ta aplinkybė, kad pati J. Č. UAB „G.K.“, UAB „D.“ ir VšĮ „Ar.“ nedirbo ir darbo santykiais nebuvo susaistyta, o šioms įmonėms buhalterines paslaugas teikė pagal atskirus susitarimus, rodo, kad ji neturėjo pilnos informacijos, kodėl tie asmenys yra įdarbinami, kodėl jiems mokamas nevienodas atlyginimas, koks bus jų tikrasis darbo pobūdis ir pan. Nėra objektyvaus pagrindo abejoti J. Č. parodymais, jog ji net neturėjo prieigos prie įmonių banko sąskaitų, prie grynųjų pinigų ir net nebuvo tų įmonių patalpose, o visą apskaitą tvarkė savo įmonės patalpose pagal jai pateiktus finansinius dokumentus, kurių tikrumo ji negalėjo patikrinti. Gavusi iš UAB „G.K.“, UAB „D.“ ir VšĮ „Ar.“ atstovų nurodymus įforminti tam tikrų asmenų įdarbinimus, ji tą elektroniniu būdu ir padarė, veikdama išimtinai buhalterinių paslaugų teikimo rėmuose. Dar daugiau, kituose A. Ž. inkriminuotuose kaltinimuose minima, jog J. Č., tvarkydama kitos įmonės – UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, nežinojo apie finansinių operacijų netikrumą ir vadovo A. Ž. nurodymu jas nepagrįstai įtraukė į apskaitą. Taigi, nesant patikimų duomenų apie tai, kad J. Č. žinojo apie fiktyvius asmenų įdarbinimus, negalima konstatuoti jos kaltės suklastojus įdarbinimo procese jos sukurtus ir valstybės institucijoms pateiktus dokumentus. Todėl ji dėl visų pareikštų kaltinimų išteisinama, neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimų padaryme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Šio teismo sprendimo nepaneigia ir ta aplinkybė, kad duomenis apie asmenų įdarbinimą, socialinio draudimo laikotarpį ir darbo santykių pabaigą J. Č. pateikė „Sodrai“ pasinaudojusi ne savo, o kito fiktyviai į UAB „G.K.“ įdarbinto buhalterio R. P. elektroniniu parašu. Teisme J. Č. įtikinamai paaiškino, kad ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad R. P. įmonėje įdarbintas fiktyviai, nes šis asmuo turėjo el. parašą, A. Ž. nurodymu buvo įdarbintas buhalteriu kitoje įmonėje – UAB „D.“, kuri siejama taip pat su A. Ž.. Todėl J. Č. nesukėlė net menkiausio įtarimo, kad ji pagal paslaugų sutartį tvarkanti UAB „G.K.“ ir UAB „D.“ buhalterines apskaitas, negalėtų įdarbinto R. P. vardu pateikti „Sodrai“ būtinų formų.

Nors prokuroras ir J. Č. gynėja prašė bylą jai nutraukti suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, tačiau teismo šie prašymai nesaisto. Pati kaltinamoji teismui neišreiškė aiškios savo pozicijos, ar ji siekia būti išteisinta, ar sutinka su bylos nutraukimu dėl senaties. Ji teigė, jog ją tenkintų bet koks procesinis sprendimas. Taigi teismas, atsižvelgęs į 2016 m. birželio 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimo esmę, kad net ir suėjus BK 95 straipsnyje nurodytiems apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, teismas turi išnagrinėti bylą iš esmės ir padaryti išvadas, ar pateikti kaltinimai yra pagrįsti, sprendžia, kad šioje byloje J. Č. turi būti išteisinta ir jai panaikintos bet kokios abejonės dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens neigiamos reputacijos.

Tuo tarpu bylos medžiaga yra pakankama konstatuoti, kad A. Ž. pateikė J. Č., nežinojusiai apie nusikalstamą veiką, žinomai melaginus duomenis apie 6 asmenų, tame tarpe ir apie savo tėvo L. Ž., brolio V. Ž., brolio anytos J. L. fiktyvų įdarbinimą UAB „G.K.“, žinodamas, kad jie ten nedirbs. Tai patvirtina artimas A. Ž. ir įdarbinamų asmenų ryšys, darbo sutarčių su jais nebuvimas. Teismas tiki J. Č. parodymais apie tai, kad asmenų pavardes, jų asmens kodus, jiems neva mokėtiną darbo užmokestį J. Č. pateikė pats A. Ž., todėl ji, vykdydama jo prašymą ir būdama įsitikinusi, kad minimi asmenys tikrai buvo įdarbinti į UAB „G.K.“, įformino tam būtinus dokumentus – „Sodros“ formas 1-SD „Apdraustųjų asmenų duomenys“ dėl asmenų priėmimo į darbą, 3SD „Apdraustųjų asmenų duomenys“ dėl jų dirbimo UAB „G.K.“ ir gaunamo atlyginimo dydžio, 2-SD „Apdraustųjų asmenų duomenys“ dėl dviejų asmenų J. L. ir E. Š. atleidimo iš darbo. Nustatyta ir tai, kad šias formas elektroniniu būdu užpildė ir „Sodrai“ pateikė ne A. Ž., o J. Č., pasinaudodama tik formaliai įdarbinto buhalterio R. P. elektroniniu parašu, tačiau nežinodama, kad R. P. įdarbintas tik formaliai. Todėl būtent A. Ž., o ne J. Č., suklastojo dokumentus ir juos panaudojo (UAB „G.K.“).

 

Dėl A. Ž. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apgaulingai tvarkius UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o A. K. ir R. J. padėjus tai padaryti

 

Kaltinamasis A. Ž. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad nuo 2013 m. iki 2015 m. jam būnant UAB „M.“ vadovu, jokių fiktyvių sandorių įmonėje nebuvo (teisme buvo civilinė byla, kurioje įrodyta, kad viskas vyko realiai). Įmonėje dirbo darbuotojai, kuriems A. Ž. už darbą mokėjo atlyginimą su visais mokesčiais. Kadangi darbo jėgą galima išsinuomoti, tai A. Ž. išsinuomojo vairuotojus, krovėjus, sandėlininkus. UAB „M.“ mėnesio gale gaudavo tabelius, kiek kas dirbo, ir pagal tai A. Ž. jiems sumokėdavo. Darbuotojus nuomojosi iš įmonės, su kuria A. Ž. buvo sudaręs sutartį, ir ta įmonė neturėjo skolų nei „Sodrai“, nei VMI. A. Ž. negalėjo žinoti, kad įmonė, iš kurios nuomojosi darbuotojus, nesumoka kažkokių mokesčių, jis už tos įmonės veiklą neatsakingas. VšĮ „X.“ vadovo nežinojo. UAB „B.“ prekiavo stelažais, sandėliavimo įranga, todėl galimai UAB „M.“ nuomojo iš jų įrangą. UAB „A.“ – tai A. Ž. pažįstamas Z. užsiiminėjo tuo verslu ir pasiūlė darbuotojų nuomos paslaugą. Iš UAB „P.“ pirko paslaugas, nes atsirado papildomas darbuotojų poreikis. Su UAB „Y.“ buvo sutartiniai santykiai, buvo nuomojama įranga, krautuvai, aukšto slėgio plovyklos. A. Ž. nereikėjo tiesiogiai su tomis įmonėmis bendrauti, gaudavo sąskaitas ir jas apmokėdavo. Grynais pinigais atsikaitymai nevyko. Visi akcininkai balsavo už tai, kad darbuotojus reikia nuomotis. Iš „Sodros“, VMI negavo jokių pretenzijų dėl darbuotojų nuomos paslaugos pirkimo. A. Ž. darbuotojus nuomojo iš UAB „A.“, jiems pervesdavo pinigus ir jokių skolų neturėjo. Visi „Sodros“ mokesčiai, GPM, PVM buvo mokami. Su UAB „O.“ jokios sutarties UAB „M.“ neturėjo.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad pripažįsta tik aplaidžiai vedęs UAB „O.“ buhalterinę apskaitą. Žinojo, kad jo draugas A. Ž. dirba UAB „M.“. A. Ž. prašymu A. K. per savo įmonę – UAB „O.“ tik vykdė darbuotojų nuomą. Visas bendravimas, dokumentų pateikimas tarp UAB „O.“ ir UAB „M.“ vykdavo el. paštu. Todėl UAB „O.“ turėjo gauti pinigus iš UAB „M.“ ir susimokėti mokesčius, tačiau UAB „O.“ tų pinigų negavo, todėl A. K. neturėjo jokios galimybės sumokėti mokesčių. Atlyginimai darbuotojams buvo mokami per kitą įmonę. UAB „O.“ bendrovei „M.“ nepateikinėjo jokių dokumentų. Darbuotojai buvo įdarbinti į UAB „O.“, o ši turėjo juos išnuomoti „M.“ ir gauti dalį pinigų. Tačiau jokių pinigų UAB „O.“ negavo, nors turėjo iš to uždirbti ir dar įgijo prievolę sumokėti mokesčius valstybei. A. K. buvo tik UAB „O.“ direktoriumi, apie kitas įmones, kurios minimos kaltinime, jis sužinojo tik gavęs įtarimą. Nėra nei vieno dokumento su jo parašu, apie visas kitas įmones nieko nežino, joms nevadovavo, jokių dokumentų nepasirašinėjo. Nieko nežino apie sąskaitas, kokios buhalterės tvarkė tas sąskaitas. A. K. nieko nežino apie dingusius pinigus, niekam nepadėjo apgaulingai vesti buhalterinės apskaitos. Jis neturėjo jokių prieigų prie UAB „H.“ sąskaitų. Ta pati buhalterė tvarkė UAB „O.“ ir UAB „H.“ buhalteriją. Buhalterė prašė pinigų už atliktą darbą, bet A. K. tų pinigų neturėjo, vis laukė atsiskaitymo iš UAB „M.“. UAB „O.“ turėjo sąskaitoje nulį pinigų. UAB „O.“ neturėjo tiesioginės sutarties su UAB „M.“, ten buvo sudėliota chronologija per UAB „H.“. UAB „O.“ turėjo gauti sumą nuo darbuotojų išdirbtų valandų. Sutartis buvo pasirašyta per UAB „H.“.

Kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad neturėjo jokių sąsajų su A. Ž.. Jokio atlygio iš UAB „M.“ negavo, A. K. ten viską reguliavo, o R. J. nieko nedarė, jokių asmenų į įmones neįdarbino. Jeigu kažką darė, tai tik A. K. prašymu. R. J. neturėjo jokių oficialių santykių su UAB „O.“, UAB „N.“, UAB „V.“ ir kitomis kaltinamajame akte minimomis įmonėmis. Kas tvarkė UAB „M.“ buhalteriją, kokios funkcijos buvo A. Ž. toje įmonėje, nežino.

Liudytojas T. G. teisme parodė, kad pradėjo vystyti projektą „Namas LT“, kad vienyti gyventojus. Jam reikėjo žmogaus, kuris padėtų tą projektą išvystyti, paprašė A. K., kad tą projektą padėtų pristatyti. Tam, kad gauti finansavimą, pradėjo važinėti po savivaldybes, seniūnijas. A. K. pasakė, kad yra VšĮ „X.“, kurią perleidžia žmonės, tada liudytojas 2011 m. pradžioje tos įmonės dalį ir įsigijo. Likusios dalies savininku buvo A. K.. Tokiu būdu T. G. buvo įdarbintas VšĮ „X.“ direktoriumi. Vėliau liudytojas parašė prašymą buhalterei jį atleisti iš direktoriaus pareigų, dalininkų dokumentų perdavimo aktą perdavė A. Ž. ir A. K., nes jie buvo draugai.

Be to, liudytojas T. G. teisme patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad A. K., kaip oficialus VšĮ „X.“ atstovas niekur nebuvo įformintas, nežino ar jis minėtoje įstaigoje buvo įsidarbinęs, tačiau jie įstaigą įgijo kaip partneriai ketindami kartu vykdyti veiklą. Įgydamas VšĮ „X.“ dalį T. G. turėjo idėjų, susijusių su daugiabučių namų gyventojais, buvo sukūręs platformą internete, kurioje daugiabučių namų gyventojai galėjo jungtis ir bendrauti su savo kaimynais, norėjo minėtą veiklą plėtoti, dėl to buvo reikalinga įmonė. Įgijus įmonę veikla toliau buvo plėtojama, buvo Kauno miesto savivaldybėje, pristatė savo projektą, tačiau sutartys nebuvo pasirašomos, dėl to įmonė nebuvo reikalinga ir joje jokia veikla nevyko. Šis projektas T. G. jokios naudos nenešė, todėl jis įsidarbino į kitą įmonę, buvo išvykęs į užsienį uždarbiauti. Jo sukurtas projektas liko internetinėje erdvėje. 2013 m. pradžioje pranešė A. K., kad nori išsidarbinti iš VšĮ „X.“. Po kiek laiko A. K. pasakė T. G., kad surado kas nupirks įmonę, atvežė jam pasirašyti įstaigos pardavimo, dokumentų perdavimo-priėmimo dokumentus. Dokumentuose matė, kad įstaigą perka A. B., jo nėra matęs. Liudytojas VšĮ „X.“ jokios veiklos nevykdė, jokių pirkimo pardavimo dokumentų neišrašinėjo, nėra gavęs jokių apmokėjimų nei grynais pinigais, nei banko pavedimais, įmonėje buvo įsidarbinęs jis vienas, tačiau prieš kelis metus jis buvo iškviestas į FNTT ir tada sužinojo, kad įstaigos vardu buvo išrašinėjami įvairūs dokumentai. Apklausos metu jam parodytuose dokumentuose: sąskaitose faktūrose 2013 m. sausio 31 d. X Nr. 1000008, 2013 m. vasario 28 d. X Nr. 1000009, 2013 m. kovo 31 d. X Nr. 1000010, 2013 m. balandžio 30 d. X Nr. 1000011, Kasos pajamų orderiuose 2013 m. sausio 31 d. X Nr. 1000003, 2013 m. vasario 28 d. X Nr. 1000004, 2013 m. kovo 31 d. X Nr. 1000005, 2013 m. balandžio 30 d. X Nr. 1000006 ties jo vardu ir pavarde yra ne jo parašas, šių dokumentų nepasirašė, apie darbuotojų nuomos sandorius nieko nežino, grynų pinigų nėra gavęs. Kas galėjo išrašyti minėtus dokumentus, T. G. nežino. UAB „M.“, UAB „H.“ jam nėra žinomos, su A. Ž. ar R. J. neturėjęs jokių reikalų (7 t., b. l. 129-132).

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad iš matymo pažįstamas pasiūlė darbą, siūlė pasirašyti dokumentus, kad taps direktoriumi ir už tai žadėjo pinigų. Liudytojas su pasiūlymu sutiko. Tada atvažiavo kažkoks nepažįstamas vyras, nuvežė į Kauną, A. B. pasirašė kažkokius dokumentus, taip tapo direktoriumi. Po savaitės išvyko į Angliją ir daugiau nežino, kaip ten kas vyko. UAB „M.“, UAB „D.“ negirdėtos, nieko apie jas nežino. Nežino, kas jam pateikė dokumentus pasirašyti. Į VĮ Registrų centrą vyko, kad užregistruoti kažkokius dokumentus. Ar vyko į banką atidaryti sąskaitos, nepamena. A. B. formaliai buvo dviejų įmonių - VšĮ „X.“ ir UAB „A.ž.“ direktoriumi, tačiau realiai jokioje jų veikloje nedalyvavo, jokių šių įmonių finansinių dokumentų neturėjo, kas tvarkė buhalterinę apskaitą nežino.

2017 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendis, konstatuota, kad A. B. VšĮ „X.“ veiklos nevykdė, realiai neatliko vadovo funkcijų, dėl to jis išteisintas dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Nuosprendyje išanalizuoti liudytojų parodymai. Liudytojas R. J. parodė, kad jis per pažįstamus pigiau rasdavo įmonę ir ją nupirkdavo, pirkdavo įmonės popierius, buhalteriją, apskaitą, būdavo formalus savininkas, nurodo, kad buvo investuotojas A. K.. R. J. dar nurodė, kad A. B. yra matęs Vilniuje, reikėjo projektui žmonių ir per pažįstamus buvo rastas būtent jis. Nuosprendyje išanalizuoti J. Č. parodymai, ji teigė, kad A. B. pas ją atvedė A. K. ir R. J., jie dirba bendrus darbus su A. Ž.. Ji nurodė, kad A. Ž. jai pasakė, kad sukurs naują el. paštą (duomenys neskelbtini) ir siųs UAB „A.ž.“ ir VšĮ „X.“ dokumentus, ji gaudavo duomenis apie įdarbinamus asmenis (19 t., b. l. 114-124).

Liudytojas T. K. teisme parodė, kad pasirašė darbo sutartis jų neskaitęs. Nežino tokios įmonės – UAB „Ar.“, nebuvo ten įsidarbinęs. Jam dokumentus davė pasirašyti R. J.. Be to, liudytojas teisme patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad 2013 metų kovo mėn. R. J. pasiūlė T. K. darbą langų stiklinimo įmonėje, kurios pavadinimo nežino. Sakė pasidaryti asmens paso ir socialinio draudimo pažymėjimo kopijas, jei pažįsta kokį patikimą draugą, jam taip pat pasiūlyti darbą. T. K. kartu su draugu J. J. savo dokumentų kopijas padavė R. J. Vilniuje. Kitą dieną R. J. paskambino ir pasakė, kad reikia parašų ant darbo sutarties, ar bent jau taip atrodančio dokumento, nes kažkokių pareigų, sutarties terminų ar kitų sutartyje privalomų reikalavimų nebuvo. Parašo R. J. atvažiavo pas T. K. į namus, pasirašius jis išvažiavo. Maždaug po 10 dienų R. J. pasakė, kad darbo dabar Lietuvoje nėra, reikės vykti į Ukrainą. R. J. paėmė pasus padaryti vizoms. Grąžinus pasus, T. K. ir J. J. tėvai apžiūrėjo vizas, pasakė, kad jos tranzitinės ir tai pasirodė įtartina. Paskambinus R. J., jis nurodė, kad T. K. su J. J. yra nerimti žmonės, lenda jam į akis ir liepė grąžinti pinigus už jau padarytas vizas į Ukrainą. Liudytojas pagalvojęs, kad jį ketina apgauti, pinigų R. J. negrąžino ir taip baigė šį reikalą. Po to R. J. rašė žinutes reikalaudamas grąžinti pinigus. T. K. jokių įmonių „X.“, UAB „A.ž.“ dokumentų neperėmė, kas tvarkė apskaitą nežino, J. Č. nepažįsta, apie įmonių veiklą nieko nežino (5 t., b. l. 21).

2015 m. gegužės 7 d. kratos metu J. Č. darbo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo rastos VšĮ „Ar.“ darbo sutartys, kuriose kaip darbdavys – fizinis asmuo arba darbdavio atstovas buvo nurodytas T. K., prie jo pavardės daugumoje sutarčių jo parašo nėra, keliose parašytas parašas (9 t., b. l. 158-197).

Liudytoja A. I. teisme parodė, kad tvarkė UAB „V.“ buhalteriją. Liudytoja A. I. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad pas ją į kontorą Vilniuje atvyko vyriškis, dėl 3 Kauno įmonių – UAB „N.“, UAB „S.“, UAB „V.“ buhalterijos tvarkymo. Jis savo vardo ir pavardės nenurodė, nesakė, kad yra minėtų įmonių vadovas ar įgaliotas atstovas, jo apibūdinti negali, nes matė jį tik vieną kartą. Pokalbio metu jie aptarė buhalterinių paslaugų teikimo sąlygas, apmokėjimą. Tas asmuo nepasirašinėjo jokių dokumentų, nurodė, kad už paslaugas, teikiamas trims įmonėms, mokės tik UAB „V.“. Jis taip pat nurodė, kad sutarčių pasirašyti atvyks įmonių vadovai, prašė paruošti reikiamus dokumentus. Po kelių dienų į A. I. kontorą atvyko UAB „N.“ vadovas M. M., UAB „S.“ vadovas B. J., UAB V.“ vadovas T. B., jie atvyko ne vienu kartu, o atskirai. Juos į jos kontorą atlydėjo R. J., kurį ji pažinojo ankščiau, buvo susipažinę per bendrus pažįstamus. Liudytoja nežinojo, kad jis susijęs su minėtomis įmonėmis. Minėti įmonių vadovai pasirašė sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo, įgaliojimus, jie turėjo įmonių antspaudus, taip pat atsinešė ankstesnių laikotarpių buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose buvo nurodyti registrų likučiai. Įmonių vadovai su liudytoja apie paslaugų teikimo sąlygas nekalbėjo, nesidomėjo nei paslaugų teikimo kainomis, nei sąlygomis, tik pasirašė sutartis ir atidavė finansinius dokumentus. Tą pačią savaitę, kai buvo pasirašytos sutartys, A. I. gavo elektroninį laišką, kurį parašė asmuo, prisistatęs administratore S.. Ji liudytojai nurodė, kad ji koordinuos UAB „S.“, UAB „N.“, UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir duomenų teikimą A. I.. Liudytoja gaudavo originalius pirminius dokumentus paprastu paštu kelis kartus per mėnesį, dalį dokumentų ir duomenų gaudavo elektroniniais paštais. S. jai pateikdavo darbuotojų darbo grafikus, priėmimo ir atleidimo iš darbo dokumentus, darbo sutartis. Taip pat buvo sudaryta sutartis apie tai, kad darbo užmokestį UAB „S.“ ir UAB „N.“ darbuotojams mokės UAB „V.“, atlyginimai buvo mokami per banką. Iš pateikiamų įmonių dokumentų A. I. susidarė tokią nuomonę, kad UAB „S.“ ir UAB „N.“ jokia veikla neužsiima, tik jose formaliai įdarbinti asmenys. Ji matė, kad įmokų VSDFV įmonės nemoka, kaupiasi skolos, taip pat ir VMI kaupėsi skolos, įmonės jokių pajamų negaudavo, sąskaitų už paslaugas UAB „V.“ nerašydavo. UAB „V.“ gaudavo pajamas už darbuotojų nuomą, mokėjo darbuotojams atlyginimus pagal jau minėtas sutartis su UAB „N.“, UAB „S.“. Įmonės kasoje buvo didelis likutis. 2015 m. rugsėjo 1 d. pas liudytoją atvyko R. J. kartu su UAB „T.“ direktoriumi L. S. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. R. J. nurodė, kad reikia skubiai pateikti PVM deklaracijas už praeitą laikotarpį, šiuo metu neprisimena kokį. L. S. jai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, tik pasirašė sutartį ir suteikė jai įgaliojimus teikti ataskaitas VMI, VSDFV. Jie pažadėjo liudytojai reikiamus dokumentus pateikti vėliau, tačiau taip ir nepateikė. Tada A. I. pateikė nulines PVM deklaracijas. Ji įmonės apskaitą tvarkė gal mėnesį laiko, nes jai dokumentų taip ir nepateikė, nei už praeitą laikotarpį, nei einamojo mėnesio dokumentų. Už suteiktas paslaugas jai niekas nesumokėjo. Visų minėtų įmonių apskaitą A. I. tvarkė vienodu principu, t. y. pagal pateikiamus dokumentus. Sąskaitas faktūras rašydavo pačios įmonės, kasą tvarkė taip pat pačios įmonės, o liudytoja neturėjo prisijungimo prie įmonių banko sąskaitų. Pagal gautus dokumentus ruošdavo PVM deklaracijas, ataskaitas VSDFV, teikdavo duomenis apie atleistus, įdarbintus ar sergančius asmenis. Tvarkydama UAB „N.“, UAB „S.“, UAB „V.“ apskaitą A. I. matė, kad įmonės valstybės biudžetui mokesčių nemoka, kasoje didelis grynų pinigų likutis, daug atsiskaitymų grynais pinigais, todėl jai šių įmonių veikla pasirodė įtartina. Tada A. I. pabandė susisiekti su įmonių vadovais ir nutraukti sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Kontaktai buvo pasikeitę, el. paštu nebendravo, ieškojo per R. J.. Tik per R. J. įmonių vadovus ir surado, tada jie atvyko pas A. I.. Ji jiems atidavė buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašant dokumentų perdavimo priėmimo aktus. Iš viso su minėtų įmonių vadovais liudytoja bendravo du kartus – pasirašant sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo ir nutraukus sutartis atiduodant įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus. A. K. nepažįsta. A. Ž. vardas ir pavardė jai girdėta, jis kažkaip susijęs su minėtomis įmonėmis (9 t., b. l. 47-50).

2017 m. spalio 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. I. pateikė UAB „V.“ apmokėjimo dokumentus už UAB „Ac.“ suteiktas UAB „V.“, UAB „S.“, UAB „N.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas (19 t., b. l. 87-89).

Liudytoja G. A. teisme parodė, kad yra UAB „A.“ direktorė, įmonė veikia iki šiol. 2014 m. susitiko A. Ž., jis pasiūlė padėti darbuotojų atrankoje. A. Ž. įmonei buvo reikalingi pagalbiniai darbuotojai, sandėlio darbuotojai, vairuotojai. Su A. Ž. kaip UAB „M.“ vadovu pasirašė bendradarbiavimo sutartį. A. Ž. sakė, kad G. A. bus tarpininkas tarp UAB „M.“ ir UAB „H.“. A. Ž. atrinktų žmonių įdarbinti į UAB „A.“ nenorėjo. Jis žmones įdarbino į UAB „H.“. G. A. pasirašė sutartis su tomis abiejomis įmonėmis. Sutarė, kad A. Ž. mokės 5 procentus nuo bendros sumos. Su G. A. bendravo tų įmonių direktoriai, bet tai nebuvo oficialūs direktoriai, o šiaip žmonės. Sutartis su UAB „H.“ jai buvo paduota su parašais. Apmokėjimas būdavo dalis pavedimu, dalis grynaisiais. G. A. funkcija buvo administruoti UAB „M.“ darbuotojus, talpinti skelbimus, ieškoti darbuotojų, keisti juos naujais, taigi buvo darbuotojų kaita. Faktiškai tie darbuotojai turėjo dirti G. A. įmonėje „A.“, bet ji surastus darbuotojus siųsdavo į UAB „M.“. Jai mokėjo pagal valandinį įkainį už įdarbintus darbuotojus. Ar jie įsidarbino į UAB „M.“, jai pranešdavo A. Ž.. Taip pat G. A. gaudavo tų darbuotojų darbo valandas ir jai mokėjo procentą nuo to. Visa tai truko apie pusantrų metų. G. A. išrašydavo sąskaitas-faktūras, o UAB „M.“ ir UAB „H.“ jas apmokėdavo. Visgi liko nesumokėta 22 000 Eur. G. A. susidarė įspūdis, kad A. Ž. buvo UAB „H.“ ir UAB „V.“ vadovas. A. Ž. pasakė, kad UAB „H.“ nebus, o dabar jie bendraus su UAB „V.“. Pradžioje dėl A. Ž. veiklos įtarimų nekilo, stigo patirties. Dėl atsiskaitymo su UAB „V.“ G. A. paskambindavo, prisistatydavo kaip direktorius, būdavo, kad kartais atvažiuodavo iš G. A. pasiimti pinigų. Liudytoja pabrėžė, kad pinigus pavedimu gaudavo iš UAB „M.“, bet darbuotojai buvo įdarbinti į UAB „H.“. G. A. buvo kaip tarpininkė, atiduodavo darbuotojų atlyginimus, mokesčius „Sodrai“. UAB „H.“ vadovo R. J. ji nepažinojo. G. A. darbas buvo talpinti darbo skelbimą, skelbime nurodyti darbo užmokesčio dydį, darbo pobūdį, darbo vietą. Kokie darbuotojai yra reikalingi, G. A. pranešdavo UAB „M.“ vadybininkė G.. Jeigu darbo skelbimu asmuo susidomėdavo, G. A. jį siųsdavo į „M.“ pas vadybininkes. Jos G. A. ir pranešdavo, ar tą asmenį įdarbino ar ne, gale mėnesio atsiųsdavo kiekvieno darbuotojo išdirbtas valandas, pagal kurias G. A. išrašydavo sąskaitą-faktūrą dėl paslaugų apmokėjimo. Taigi, įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų užsakovas buvo UAB „M.“, bet darbuotojai realiai dirbo įmonėje „H.“. Kokioje įmonėje buvo teikiami socialinio draudimo pranešimai, G. A. nežino, ji tokių pranešimų neturėjo. UAB „H.“ jai atsiųsdavo sąskaitą-faktūrą, kurią ji apmokėdavo. Finansiniuose dokumentuose G. A. nurodydavo, kad paslaugą perka iš UAB „H.“ ir paskui parduoda bendrovei „M.“, nes įkainiai su UAB „H.“ mažesni, o su UAB „M.“ didesni, G. A. pirkdavo už mažesnę, o parduodavo už didesnę sumą, gautas skirtumas buvo jos pelnas. Apmokėjimas iš UAB „M.“ vykdavo bankiniais pavedimais ir dalis grynaisiais. G. A. tekdavo nuimti pinigus grynais ir atiduoti A. Ž.. Jis sakydavo, kad pinigus perduos R. J.. G. A. nesidomėjo, ar bus sumokėti mokesčiai, A. Ž. teigė, kad viskas sumokėta ir darbuotojai dirba, bet liudytoja to netikrino. Sandoriai su UAB „V.“ buvo analogiški kaip ir su UAB „H.“. G. A. pirkdavo paslaugas iš UAB „V.“ ir jas parduodavo bendrovei „M.“. A. Ž. pats įdarbindavo darbuotojus į UAB „H.“. Jis pats nurodė, kad jie dirbs UAB „H.“. Jeigu G. A. atrinktas asmuo kaip darbuotojas tikdavo įmonei UAB „M.“, šios įmonės vadybininkės dokumentus atsiųsdavo G. A. ir patvirtindavo, kad tas asmuo jau įdarbintas į UAB „M.“. Pačius įdarbinimo dokumentus ruošdavo UAB „H.“, siųsdavo dokumentus buhalterijai, kad įdarbinti. Kaip dokumentus UAB „H.“ perduodavo į UAB „M.“, G. A. nežino. Iš UAB „A.“ sąskaitos išgrynintus pinigus G. A. perduodavo A. Ž., kad šis perduotų UAB „H.“. Ar jie buvo tikrai perduoti įmonei „H.“, liudytoja nežino. Kai A. Ž. nurodė pakeisti sutartį iš UAB „H.“ į UAB „V.“, G. A. suprato, kad čia kažkas negerai. Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. jai darė spaudimą, domėjosi, ką ji kalbėjo apklausų metu, išreiškė norą intensyviai žinoti kas vykta. Realiai G. A. ieškojo darbuotojų bendrovei „M.“. Darbuotojai pas ją neateidavo, o įdarbinimo pokalbiai su jais vykdavo telefonu, jeigu darbuotojas UAB „M.“ tikdavo, jis eidavo į darbą. UAB „M.“ su G. A. atsiskaitydavo pavedimu ir grynaisiais. Atsiskaitymus ji įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Pati G. A. atsiskaitydavo su UAB „H.“ pagal sutartis, išgrynintus pinigus perduodavo A. Ž., nors turėjo perduoti UAB „H.“ direktoriui. Ji pasitikėjo A. Ž., negavo jokių pretenzijų, kad kažkas neatsikaito. Kiek kartų grynus pinigus pardavė A. Ž., negali pasakyti, bet daugiau nei 2 kartus. A. Ž., paėmęs grynus pinigus, G. A. duodavo pinigų priėmimo kvitą, kurį ji įtraukdavo į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Šią apskaita tvarkė samdyta įmonė. G. A. su UAB „M.“ dėl darbuotojų įdarbinimo tarpininkavimo bendravo ir po to, kai A. Ž. jau nedirbo.

Iš esmės tuos pačius parodymus G. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai apklausta įtariamąja ji teigė, kad ji vykdė darbuotojų paiešką ir atranką, tačiau didžioji dalis darbuotojų jau dirbo UAB „M.“. Mėnesio pabaigoje, kai reikėjo rašyti sąskaitas už paslaugų teikimą, A. Ž. jai pateikė duomenis kokios paslaugos buvo suteiktos, apimtis buvo didelė, jis nurodė, kad UAB „A.“ rašys sąskaitas už darbuotojų, jau dirbančių ne tik Kauno mieste nuomą. Kas ir kokiu būdu dirbančius darbuotojus surado ir atrinko, ji nežino, pasakyti negali. Taip pat, kaip jau minėjo, jis nurodė, kad paslaugas jos atstovaujama įmonė pirks iš UAB „H.“ vėliau iš UAB „V.“. A. Ž. nurodė, kad jos atrinktų darbuotojų ji nedarbintų į UAB „A.“, jis sakė, kad jų įdarbinimu jis pasirūpins, tik ji turėjo pateikti jų duomenis. G. A. galvojo, kad darbuotojai bus įdarbinti į UAB „H.“, vėliau į UAB „V.“. Jai tokia schema buvo naudinga, nes nereikėjo rūpintis mokesčių VSDFV ir VMI apskaičiavimu ir sumokėjimu, manė, kad mokesčius sumokės UAB „H.“, UAB „V.“. Paklausus A. Ž. apie mokesčių sumokėjimą, jis patikino, kad mokesčiai bus sumokėti. A. Ž. nurodydavo, kokią pinigų sumą už pagal sąskaitas suteiktas paslaugas G. A. turėtų sumokėti grynais pinigais. Gavusi pageidavimą iš A. Ž. dėl grynųjų pinigų, ji juos išgrynindavo iš įmonės sąskaitos ir atiduodavo A. Ž. arba jo atsiųstam asmeniui. Sumokėjusi pinigus, ji gaudavo kasos pajamų orderius, kurie jau būdavo pasirašyti UAB „H.“ ar UAB „V.“ atstovų. Minėtus kasos dokumentus G. A. pateikdavo savo įmonės buhalterei įtraukimui į buhalterinę apskaitą. Jai susidarė toks įspūdis, kad UAB „H.“ ir UAB „V.“ buvo valdomos A. Ž. ar jo pažįstamų asmenų, nes realiai visą informaciją, susijusią su minėtomis įmonėmis, gaudavo iš jo, taip pat įvairius klausimus, susijusius su minėtomis įmonėmis, derindavo su juo, o su minėtų įmonių vadovais nebendravo (8 t., b. l. 183-184).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausus UAB „O.“ darbuotojus E. V. (6 t., b. l. 47-53), M. V. (6 t., b. l. 41-46), T. B. (5 t., b. l. 172-174), E. G. (5 t., b. l. 188-190), M. J. (6 t., b. l. 1-3), J. Š. (6 t., b. l. 10-22), M. B. (5 t., b. l. 169-171), N. Č. (5 t., b. l. 184-187), J. R. P. (6 t., b. l. 13-16), A. P. (6 t., b. l. 10-12), A. B. (5 t., b. l. 160-162), L. M. (6 t., b. l. 7-9), A. Š. (6 t., b. l. 23-28), O. T. (6 t., b. l. 35-37), G. Z. (6 t., b. l. 60-68), P. R. (6 t., b. l. 104-110), V. Š. (7 t., b. l. 23-26), A. M. (6 t., b. l. 102-103), P. V. (6 t., b. l. 117-120), A. V. (7 t., b. l. 31-38), T. K. (6 t., b. l. 160-164), A. G. (6 t., b. l. 76-79), V. M. (6 t., b. l. 175-178), D. B. (6 t., b. l. 145-151), M. G. (6 t., b. l. 74-75), M. S. (6 t., b. l. 111-114), J. R. (7 t., b. l. 1-14), I. J. (6 t., b. l. 80-97), S. K. (6 t., b. l. 156-159), V. S. (7 t., b. l. 15-18), R. U. (7 t., b. l. 27-30), A. S. (7 t., b. l. 19-22), R. B. (6 t., b. l. 124-127), V. M. (6 t., b. l. 179-182), A. B. (7 t., b. l. 59-60), M. K. (7 t., b. l. 67-69), E. V. (5 t., b. l. 14-15; 7 t., b. l. 94-101), S. G. (7 t., b. l. 85-87), D. K. (7 t., b. l. 88-90), E. P. (7 t., b. l. 91-93), R. B. (7 t., b. l. 82-84), A. T. (6 t., b. l. 32-34), E. Z. (6 t., b. l. 54-56), P. B. (5 t., b. l. 175-177), A. V. (6 t., b. l. 38-40), N. B. (5 t., b. l. 178-183), L. Č. (7 t., b. l. 46-51), V. Z. (6 t., b. l. 57-59), T. B. (6 t., b. l. 128-131), R. P. (6 t., b. l. 183-186), D. B. (6 t., b. l. 72-73), D. K. (6 t., b. l. 98-99), V. L. (6 t., b. l. 165-168), M. Š. (6 t., b. l. 29-31), A. B. (6 t., b. l. 132-144), N. K. (6 t., b. l. 4-6), R. K. (7 t., b. l. 43-45), D. G. (6 t., b. l. 152-155), E. S. (6 t., b. l. 17-19), R. P. (6 t., b. l. 187-190), , R. B. (5 t., b. l. 163-165), V. L. (6 t., b. l. 100-101), G. T. (6 t., b. l. 115-116), A. B. (5 t., b. l. 166-168), T. P. (7 t., b. l. 55-57), A. J. (7 t., b. l. 64-66), R. M. (7 t., b. l. 70-73), pastarieji nurodė, kad jie dirbo UAB „M.“ vairuotojais, krovėjais, vadybininkais, sandėlininkais Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Alytaus miestuose, galvojo, kad direktorius yra A. Ž., apie direktorių A. K. nieko nežino, darbo užmokestį gaudavo banko pavedimais į sąskaitas. Kai kurie nurodė, kad darbo užmokestis buvo mokėtas iš UAB „H.“, kai kurie neatkreipė dėmesio kokia įmonė mokėjo atlyginimą, taip pat ne visi atkreipė dėmesį, kad yra įdarbinti į UAB „O.“, darbo sutartis pasirašė UAB „M.“ patalpose. Asmenys, dirbantys nuo 2013 m. nurodė, kad buvo įdarbinti VšĮ „X.“, UAB „R.“, UAB „O.“, UAB „S.“, UAB „N.“, nors visą laiką dirbo UAB „M.“, darbo pobūdis, atlyginimas, darbo vieta nesikeitė. Darbuotojai nurodė, kad kalbos apie kokius nors mokymus ar apmokymus nebuvo, jie tiesiog dirbo UAB „M.“. M. V., E. K., S. J., N. U., M. B., L. A. liudytojais neapklausti, nes išvykę į užsienį (6 t., b. l. 69, 169; 7 t., b. l. 39, 52, 63), J. P. paieškomas (6 t., b. l. 170).

Išanalizavus UAB „H.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ duomenis, nustatyta, kad įmonė gaudavo banko pavedimais mokėjimus iš UAB „A.“, dalis piniginių lėšų būdavo išmokama darbuotojams pagal UAB „H.“ ir UAB „R.“ sutartį Nr. 14010, vėliau pagal UAB „O.“ ir UAB „H.“ sutartį. Likę sąskaitoje pinigai būdavo išgryninami bankomatuose arba banke (14 t., b. l. 179-191).

Išanalizavus UAB „O.“ banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad įmonė į banko sąskaitas negavo jokių mokėjimų iš UAB „H.“ ar kitų ūkio subjektų už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas. Lėšų judėjimas sąskaitose nevyko. Kasos dokumentai tyrimui nepateikti (16 t., b. l. 171-174).

UAB „R.“ vadovu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. buvo A. R., VĮ Registrų centras įmonės veikla nurodyta moteriškų viršutinių drabužių siuvimas (19 t., b. l. 108-111).

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad A. K. prašymu buvo UAB „R.“ vadovas. Antspaudo ir buhalterinių dokumentų neturėjo, realiai jokios veiklos nevykdė ir jokių dokumentų nepasirašinėjo, net nežino, kuo ta įmonė užsiėmė, nežinojo, kiek buvo įdarbinta darbuotojų. Pinigų negavo. A. K. prašė tapti direktoriumi, nes tuo metu pats negalėjo. A. R. buvo VĮ Registrų centre, ten sutvarkė teisinius reikalus, bendravo su A. K.. Vėliau iš bankroto administratoriaus gavus nurodymą pateikti UAB „R.“ dokumentus, būtent A. K. pasakė A. R., kur jie yra ir iš kur juos paimti, nurodė tuos dokumentus pristatyti bankroto administratoriui, ką A. R. ir padarė. A. Ž. ar R. J. dėl A. R. įdarbinimo nedalyvavo. Kiek laiko A. R. buvo UAB „R.“ direktoriumi, nežino ir tolesne jos eiga iškėlus bankroto bylą nesidomėjo.

2017 m. spalio 6 d. specialisto išvada Nr. 5-2/139/2017 dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad UAB „M.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant norminių aktų reikalavimų, už 2013 - 2015 metus, 2016 m. sausio 1 d. - 2016 m. balandžio 22 d. laikotarpį iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (24 t., b. l. 50-154).

2017 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. 5-2/79 dėl UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad ši bendrovė negavo paslaugų iš UAB „T.“ , o negavusi, negalėjo jų suteikti bendrovei „M.“ (15 t., b. l. 169-194). 

2017 m. liepos 24 d. specialisto išvada Nr. 5-2/104/2017 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad UAB „A.“ negavo paslaugų iš UAB „H.“ ir iš UAB „V.”, tačiau apskaitė buhalterinėje apskaitoje minėtų įmonių PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos neįvykusios paslaugų gavimo operacijos (21 t., b. l. 143-194).

Specialistė A. B., apklausta teisme, savo 2017 m. spalio 6 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/139/2017, 2017 m. birželio 7 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/79 ir 2017 m. liepos 24 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/104/2017 patvirtino.

2016 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvada Nr. 5-2/114 dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad UAB „M.“ buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies ir 17 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (31 t., b. l. 131-163). Specialistė Z. B. šią savo išvadą teisme patvirtino.

 

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).

Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad A. Ž. apgaulingai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o A. K. bei R. J., įgiję ir faktiškai valdę jokios veiklos nevykdžiusias įmones: VšĮ „X.“, UAB „H.“, UAB „R.“, UAB „V.“, UAB „O.“, UAB „T.“, UAB „S.“, UAB „N.“, tokiu būdu sukūrę veiklos nevykdančių įmonių grandinę siekiant imituoti vykdomus sandorius, išgryninti lėšas ir išvengti mokesčių, padėjo tai padaryti. Jų veiksmai objektyviai pasireiškė tuo, kad A. K. ir R. J. minėtų 8 fiktyvių įmonių pagalba imitavo darbuotojų nuomos paslaugų teikimą A. Ž. vadovaujamai UAB „M.“, o A. Ž., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo atitinkamas nuostatas, nurodė buhalterėms savo įmonės apskaitoje apskaityti šiuos neįvykusius ūkinius įvykius, siekiant iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją. Pagal kaltinimo apimtį A. Ž., bendrininkaudamas su A. K. ir R. J., į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą įtraukė ne 8, o tik 3 įmonių išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis imitavo įmonei „M.“ suteiktas paslaugas, t. y. A. Ž. į savo valdomos įmonės apskaitą įtraukė A. K. ir R. J. valdomos VšĮ „X.“ nenustatyto asmens išrašytas pirkimo 11 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, taip pat UAB „A.“ direktorės G. A. išrašytas 103 vnt. PVM sąskaitas faktūras ir UAB „P.“ direktorės N. B. išrašytas 10 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kurių visų trijų įmonių bendra neva suteiktų paslaugų suma sudarė 776 610,02 Eur. Išeidamas už bendrininkavimo ribų, A. Ž. į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą įtraukė dar dviejų įmonių - UAB „B.“ 5 vnt. PVM sąskaitų faktūrų ir UAB „Y.“ 50 vnt. PVM sąskaitų faktūrų. Taigi A. Ž. į savo vadovaujamos įmonės apskaitą įtraukė viso 5 įmonių: VšĮ „X.“, UAB „Y.“, UAB „A.“, UAB „B.“ ir UAB „P.“ (trijų iš jų – VšĮ „X.“, UAB „A.“ ir UAB „P.“ – į apskaitą įtrauktos bendrininkaujant su A. K. ir R. J.) PVM sąskaitas faktūras su žinomai melagingomis žiniomis apie UAB „M.“ su tomis įmonėmis neva turėtus sandorius, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d.

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai paprastai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį ir kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad tik organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką. Specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių.

Teismo vertinimu, A. K. ir R. J. savo veiksmais prisidėjo prie apgaulingos UAB „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buvo nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, bendrininkai – padėjėjai. A. K. ir R. J. veiksmai darant šią nusikalstamą veiką, kaip nurodyta kaltinamajame akte, objektyviai pasireiškė tuo, kad jie, veikdami kartu su A. Ž., žinodami, kad neteisėtai veiklai nuslėpti UAB „M.“ darbuotojų nuomos paslaugų neteiks, VšĮ „X.“, UAB „A.“ ir UAB „P.“ atstovai vis tiek išrašė pirkimo PVM sąskaitas faktūras apie neva suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas už 776 610,02 Eur sumą ir šias sąskaitas pateikė UAB „M.“ vadovui A. Ž., kuris nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusioms J. Č., R. G. ir J. L. įtraukti į UAB „M.“ apskaitą. Taigi suklastoti dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys) ir realiai neįvykusios ūkinės operacijos buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti jos konkretaus laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tokiu būdu A. K. ir R. J., teikdami melagingus duomenis, padėjo įmonės UAB „M.“ direktoriui apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą.

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendis, buvo konstatuota, kad VšĮ „X.“ veiklos nevykdė, o direktoriumi A. B. yra tik formaliai. Realūs šios įstaigos vadovai buvo A. K. ir R. J., nes pastarasis per pažįstamus pigiau rado šią įstaigą, ją nupirko, o A. K. sumokėjo pinigus (investavo) (19 t., b. l. 114-124). Nagrinėjamoje byloje liudytojas A. B. teisme parodė, kad buvo tik formalus VšĮ „X.“ direktorius, už kurio tapimą jam sumokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas įvardijo, kad tuo rūpinosi A. K. ir R. J. (7 t., b. l. 138-143). Taigi, teismui nekyla abejonių, jog minėtos įstaigos faktiniai vadovai buvo abu kaltinamieji ir žinodami, kad įstaiga realiai jokių paslaugų neteikia, VšĮ „X.“ vardu pasirūpino, kad nenustatytas asmuo išrašytų 11 vnt. PVM sąskaitų faktūrų su žinomai melagingomis žiniomis apie darbuotojų nuomos paslaugas bendrovei „M.“. A. K. ir R. J. draugiški santykiai su A. Ž. patvirtina, kad visi jie žinojo ir buvo susitarę, jog šios netikros PVM sąskaitos faktūros bus įtrauktos į UAB „M.“ apskaitą ir šį savo sumanymą įgyvendino.

Liudytojas T. G. teisme patvirtino draugiškus santykius ir tarpusavyje veiksmų derinimo veiksmus tarp A. Ž. ir A. K., nes jiems pateikė savo prašymą atleisti iš VšĮ „X.“ direktoriaus pareigų ir pateikė dokumentų perdavimo aktą. Liudytojas T. K. parodė apie R. J. itin aktyvius veiksmus įdarbinti šį liudytoją į bendrovę „Ar.“: R. J. liudytojui liepė pasidaryti asmens paso ir socialinio draudimo pažymėjimo kopijas, surasti įdarbinimui dar vieną asmenį, pasirašyti darbo sutartyje be būtinų tam rekvizitų, paėmė liudytojo ir jo surasto draugo J. J. pasus pagaminti vizoms darbui Ukrainoje, o liudytojui ir jo draugui atsisakius tai daryti, R. J. reikalavo grąžinti už vizas sumokėtus pinigus. Pats R. J. pripažino, kad VšĮ „Ar.“ įsidarbino vadybininku tik su A. K. iniciatyva. J. Č. teigė, jog tvarkė VšĮ „Ar.“ buhalterinę apskaitą ir finansinius dokumentus jai teikdavo tiek A. K., tiek ir A. Ž.. Liudytoja A. I. patvirtino, kad R. J. rūpinosi, jog ji tvarkytų bendrovių „N.“, „S.“, „V.“ buhalterinę apskaitą, nes šių įmonių direktorius atlydėjo pas ją į ofisą. Liudytoja taip pat nurodė, kad šių įmonių vadovai su ja apie paslaugų teikimo sąlygas nekalbėjo, nesidomėjo nei paslaugų teikimo kainomis, nei sąlygomis, tik pasirašė sutartis ir atidavė finansinius dokumentus, kas teismo vertinimu, patvirtina, kad jie tebuvo formalūs įmonių direktoriui, o realiai šių įmonių reikalais rūpinosi kaltinamieji. Liudytojai A. I. šių bendrovių veikla kėlė įtarimų, nes matė, kad jos valstybės biudžetui mokesčių nemoka, kasoje kaupiasi didelis grynų pinigų likutis, daug atsiskaitymų vyksta grynais pinigais. Ketindama išsiaiškinti aplinkybes, liudytoja A. I. bendrovių „N.“, „S.“, „V.“ vadovus surado tik per R. J., iš to suprato, kad realiai šias bendroves jis ir kontroliuoja. Liudytojas M. M., kuris buvo formaliu UAB „N.“ direktoriumi, nurodė, kad pažįstamas asmuo jam pasiūlė tapti UAB „N.“ direktoriumi, ir jam sutikus, duotu telefonu susisiekė su asmeniu, kuris prisistatė A. K. ir pasiūlė užsiimti verslu, t. y. tapti įmonės vadovu, įsigyti įmonę ir vykdyti veiklą. Liudytoja G. A., UAB „A.“ direktorė, teigė, kad A. Ž. jai pasiūlė schemą, pagal kurią A. Ž. asmenis įdarbins į UAB „H.“ ir UAB „V.“, G. A. tik tarpininkaus, o tie darbuotojai bus išnuomoti dirbti A. Ž. bendrovėje „M.“, o UAB „H.“ vadovu buvo R. J., UAB „V.“ pagal liudytojos V. I. parodymus realiai kontroliavo A. K., o pagal A. I. parodymus R. J. rūpinosi, kad šios įmonės direktorius pasirašytų reikiamus dokumentus.

Bylos duomenys yra pakankami konstatuoti A. Ž., A. K. ir R. J. bendrininkavimą ir dėl kitų dviejų įmonių – UAB „A.“ ir UAB „P.“ – išrašytų melagingų pirkimo PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo į UAB „M.“ apskaitą.

Atlikus UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą (21 t., b. l. 143-194), nustatyta, kad 2014-2015 m. ši įmonė savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė 87 bendrovei „M.” išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias UAB „A.“ savo buhalterinėje apskaitoje pagal bendrovei „M.” išrašytas PVM sąskaitas faktūras už paslaugas paskaičiavo 4 52,77 Eur, priskaičiavo 10 2785,09 Eur pardavimo PVM, o bendra suma už 2 metus sudarė 592 237,86 Eur. Pagal šias PVM sąskaitas faktūras UAB „A.“ iš bendrovės „M.” už paslaugas gavo 576 925,37 Eur.

Taip pat mokestinio patikrinimo metu nustatyta ir tai, kad nuomojamų darbuotojų sąraše 2014 m. gruodžio 31 d. nurodyti 38 asmenys, iš kurių 36 darbuotojų darbovietė 2014 m. gruodžio 1-31 d. laikotarpiu pagal duomenų bazės „Sodra” duomenis buvo A. K. įmonė „O.“. 2015 m. sausio - gegužės mėnesiais bendrovei „M.” pernuomoti darbuotojai dirbo įmonėse „S.“ (27 darbuotojai) , UAB „N.“ (25 darbuotojai) ir UAB „O.“ (1 darbuotojas). Būtent šiuos darbuotojus UAB „A.“ išnuomojo iš minėtų įmonių ir pernuomojo A. Ž. valdomai bendrovei „M.“.

Nustatyta ir tai, kad UAB „A.“ bendrovei „H.“ 2014-2015 m. iš banko sąskaitų už paslaugas pagal R. J. valdomos bendrovės „H.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras sumokėjo 351 780,03 Eur, bendrovei UAB „V.“ sumokėjo 231 703,13 Eur.

Taigi, šie duomenys rodo, kad UAB „A.“ užsiėmė darbo jėgos nuomos tarpininkavimo paslaugomis, nes iš UAB „H.“ ir UAB „V.“ pirko darbo jėgą ir ją pardavė bendrovei „M.“. Būtent apie tai paliudijimo ir kaltinamieji, ir liudytoja G. A. (buvusi pavardė K.).

Teismas pritaria kaltinamųjų gynybos motyvams, kad darbuotojų darbo jėgos nuomos paslaugos tarp įmonių yra normali ir įstatymų nedraudžiama verslo praktika, tačiau kaltinimas pagrįstai jiems grindžiama aplinkybe, kad šios paslaugos net nebuvo teiktos, o tik imituotos finansiniais dokumentais. UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadoje konstatuota, kad ši įmonė realiai negavo paslaugų iš UAB „H.“ ir iš UAB „V.“, o negavusi jų nesuteikė ir bendrovei „M.“. Taigi UAB „A.“ negavusi paslaugų iš UAB „H.“, PVM deklaracijose už 2014 m. kovo - gruodžio mėnesius nepagrįstai deklaravo 226 996 Lt (65 743 Eur) atskaitomo PVM. Tuo pačiu nesuteikdama paslaugų bendrovei „M.“, UAB „A.“ nepagrįstai deklaravo pardavimo PVM ir tokiu būdu priskaitydama pardavimo sumas, UAB „A.“ suteikė galimybę bendrovei „M.“ susigrąžinti iš valstybės biudžeto 233 154 Lt (67 526 Eur). UAB „A.“, negavusi paslaugų iš UAB „V.“, PVM deklaracijose už 2015 m. sausio - liepos mėnesius nepagrįstai deklaravo 40 213 Eur atskaitomo PVM sumas. Tuo pačiu nesuteikdama paslaugų bendrovei „M.“, įmonė „A.“ nepagrįstai deklaravo pardavimo PVM ir tokiu būdu priskaitydama pardavimo sumas UAB „A.“ suteikė galimybę bendrovei „M.“ susigrąžinti iš valstybės biudžeto 35 259 Eur.

Išvadą, kad UAB „A.“ iš UAB „H.“ ir iš UAB „V.“ neįgijo darbuotojų darbo jėgos paslaugų ir jų nesuteikė bendrovei „M.“, patvirtina šios aplinkybės. Paslaugų teikimo sutartį Nr. PNV-1403 tarp UAB „A.“ ir bendrovės „M.“ kaip direktorė 2014 m. kovo 1 d. pasirašė G. A. (K.), kuri tuo metu net nedirbo UAB „A.“ („Sodros“ duomenimis jos darbo pradžia buvo 2014 m. balandžio 23 d.). Be to, UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dirbo tik viena direktorė G. A. (K.), o daugiau jokie kiti darbuotojai nebuvo įdarbinti.

Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu pati direktorė bendrovei „M.“ paslaugų realiai suteikti negalėjo. Be to, prie 2014 m. liepos - gruodžio mėnesių datomis UAB „H.“ išrašytų 13 PVM sąskaitų faktūrų už tarpininkavimo ir darbuotojų nuomos paslaugas, nebuvo jokių dokumentų apie kokias konkrečiai paslaugas yra kalbama, kokių darbuotojų, nurodant pavardes, nuomą, pagal kokius įkainius išrašytos šios sąskaitos. Nustatyta ir tai, kad darbuotojai iš UAB „H.“ net negalėjo būti išnuomoti, nes UAB „H.“ „Sodros“ duomenimis 2014 m. kovo 31 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu dirbo tik du darbuotojai – direktorius R. J. ir buhalterė S. N.. Beje, pats UAB „H.“ direktorius R. J. pradėjo eiti pareigas tik 2014 m. kovo 31 d., kai sutartis Nr. PNV-1404 tarp UAB „H.“ ir UAB „A.“ dėl paslaugų teikimo pasirašyta mėnesiu anksčiau - 2014 m. kovo 1 d. Vadinasi, ją pasirašę nei R. J., nei G. A. (K.) tuo metu net nebuvo tų įmonių vadovais. Taigi nuomoti 38 darbuotojų jėgą iš UAB „H.“ ir juos pernuomoti bendrovei „M.“ nebuvo įmanoma, nes jie net ten nedirbo (minėta, kad dirbo UAB „S.“, UAB „N.“ ir UAB „O.). Vadinasi, UAB „H.“ bendrovei „A.“ pati paslaugų suteikti niekaip negalėjo, nes tam neturėjo savo darbuotojų, o jų negavusi realiai nesuteikė ir bendrovei „M.“. Ši A. Ž. vadovaujama bendrovė savo buhalterinėje apskaitoje pagal UAB „A.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras priskaičiuotas sumas apskaitė, jas įvardindama „darbuotojų nuomos sąnaudos“, tačiau kokių darbuotojų, nurodant jų pavardes, nuomą pagal kokius įkainius, nebuvo įvardinta. Tai reiškia, kad duomenys apie paslaugų atlikimą nepagrįsti jokiais dokumentais.

Kalbant apie UAB „A.“ ir UAB „V.“ paslaugų imitavimą, nustatyta, kad pastaroji įmonė neva suteikė darbuotojų darbo jėgos paslaugas UAB „A.“ pagal darbuotojų sąrašus, tačiau tie darbuotojai UAB „V.“ net nedirbo, o dirbo kitose įmonėse: UAB „S.“, UAB „N.“ ir UAB „O.“. „Sodros“ duomenimis nustatyta, kad UAB „V.“ 2014 m. gruodžio 29 d. – 2015 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu dirbo tik direktorius T. B., kuris, akivaizdu, darbo jėgos paslaugų suteikti negalėjo. Taigi, UAB „A.“ iš UAB „V.“ darbuotojų nuomos paslaugų negavo, o negavusi negalėjo jų suteikti ir bendrovei „M.“.

Atlikus UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą (15 t., b. l. 176-194) nustatyta, kad 2015 m. ši įmonė savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė 11 bendrovei „M.” išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias UAB „P.“ buhalterinėje apskaitoje pagal bendrovei „M.” išrašytas PVM sąskaitas faktūras už paslaugas paskaičiavo 89 276,23 Eur, priskaičiavo 18 748,01 Eur pardavimo PVM, bendra suma sudarė 108 024,24 Eur. Pagal šias PVM sąskaitas faktūras UAB „P.“ iš bendrovės „M.” už paslaugas gavo 35 912,74 Eur. Nustatyta ir tai, kad neva šių paslaugų suteikimo metu UAB „P.“ laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. dirbo tik viena direktorė N. B., o nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. dirbo tik vienas direktorius G. P..

Nustatyta, kad UAB „P.“ bendrovei „T.“ 2015 m. už paslaugas pagal bendrovės „T.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras viso sumokėjo 89 245,80 Eur (35 089,80 Eur banko pavedimu ir 54 156 Eur grynaisiais). Tai rodo, kad UAB „P.“ užsiėmė darbo jėgos tarpininkavimo paslaugomis, nes iš UAB „T.“ pirko darbo jėgą ir ją pardavė bendrovei „M.“. Būtent apie tai paliudijo ir kaltinamieji bei liudytoja N. B. (jos parodymai aprašyti šio nuosprendžio 52-53 lapuose). Tačiau buvo nustatyta, kad prie UAB „T.“ bendrovei „P.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuoti duomenys, už kokių darbuotojų, nurodant vardus, pavardes, nuomą, pagal kokius įkainius buvo išrašytos šios sąskaitos. Todėl darbo jėgos paslaugų pirkimo ir pardavimo operacijų duomenų neįmanoma palyginti. UAB „P.“ sudarytame neva nuomojamų darbuotojų 2015 m. rugpjūčio 31 d. sąraše už 2015 m. rugpjūčio 1-31 d. laikotarpį nurodyti 37 darbuotojai pagal „Sodra“ duomenis 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo įdarbinti ne UAB „T.“ ar UAB „P.“, bet kitose įmonėse – UAB „S.“ ir UAB „N.“. Todėl UAB „P.“ tik imitavo neva iš UAB „T.“ įgytas darbo jėgos nuomos paslaugas ir jas nepagrįstai neva pardavė UAB „M.“, taigi tarp šių įmonių ūkinės operacijos faktiškai nevyko. Todėl UAB „P.“ nepagrįstai už nesuteiktas paslaugas gavo 35 912,74 Eur, tuo bendrovei „M.“ padarė nuostolį. Tuo pačiu UAB „P.“ bendrovei „T.“ sumokėjusi ir apskaičiusi už negautas paslaugas 89 245,80 Eur, pastarajai įmonei padarė šio dydžio nuostolį.

UAB „P.“ direktorė N. B. teisme pripažino, kad UAB „P.“ įsteigti jai pasiūlė A. Ž., o N. B. tik vykdė jo nurodymus, pati įmonėje „P.“ nieko nedarė, įmonės sąskaitų nevaldė, viskas buvo pas A. Ž.. Liudytojas L. S. teisme teigė (jo parodymai aprašyti šio nuosprendžio 58-59 lapuose), kad UAB „T.“ pirko ir direktoriumi tapo tik A. K. prašymu, pastarasis realiai ir vadovavo šiai įmonei.

Taigi R. J. ir A. K. atliko bendrininkų (padėjėjų) vaidmenį, nes jie su UAB „M.“ vadovu A. Ž., siekdami bendro nusikalstamo sumanymo, apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, užtikrino nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų duomenų perdavimą bendrovei „M.“, kuri tų įmonių PVM sąskaitas faktūras su jose nurodytais žinomai melagingais duomenimis įtraukdavo į savo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą. Be R. J. ir A. K. veiksmų – pagalbos teikiant įvairias priemones ir duomenis nebūtų pasiektas nusikalstamas rezultatas – netikri dokumentai nebūtų buvę pagaminti ir įtraukti į šiame nuosprendyje nurodytų įmonių buhalterines apskaitas, o netikrų dokumentų pagrindu surašytos UAB „M.“ PVM deklaracijos pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip siekiant išvengti mokesčių. R. J. ir A. K., padėdami įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, prisidėjo prie UAB „M.“ vadovo A. Ž. vykdomo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, įtraukiant jam į apskaitą suklastotus dokumentus. Šie konkretūs R. J. ir A. K. nustatyti veiksmai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais – negalėjimu iš dalies nustatyti UAB „M.“ konkretaus laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. J. ir A. K. veikoje yra padėjimo apgaulingai tvarkyti UAB „M.“ buhalterinę apskaitą požymiai, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Minėta, kad A. Ž., išeidamas už bendrininkavimo su R. J. ir A. K. ribų, į savo vadovaujamos UAB „M.“ apskaitą nepagrįstai įtraukė ir kitų įmonių – UAB „Y.“ ir UAB „B.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras su realiai neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis.

Kauno apskrities VMI 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktu Nr. (13.2) FRO680-828 (20 t., b. l. 153-180) nustatyta, kad UAB „M.“ ir UAB „B.“ 2013 m. gruodžio 10 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „B.“ įsipareigojo nustatytais terminais kokybiškai pagaminti specifikacijoje nurodytą prekybos įrangą – rėmus, sijas, vamzdinius seperatorius, apsauginius kaiščius, plokštės atramą, skersinius plokščių laikiklius, inkarinius varžtus, - ją pristatyti ir sumontuoti. UAB „B.“ bendrovei „M.“ išrašė PVM sąskaitas faktūras už 149 460,78 litus, tačiau jose išskirto PVM negalėjo įtraukti į pirkimo PVM atskaitą, šie sandoriai buvo sudaryti tik turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. sumažinti mokėtino mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio sumokėjimo, arba padidinti grąžintiną mokesčio permoką, nes UAB „B.“ pagal bendrovei „M.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras nedeklaravo pardavimo PVM, todėl UAB „M.“ negalėjo į savo buhalterinę apskaitą įtraukti pirkimo PVM atskaitos. Ši išvada padaryta iš to, kad A. Ž. buvo ir UAB „B.“, ir UAB „M.“ direktorius ir akcininkas, todėl šios abi įmonės buvo tampriai susijusios. Kauno apskrities VMI 2016 m. sausio 14 d. sprendimu šis patikrinimo aktas buvo patvirtintas (20 t., b. l. 139-150).

Nors kaltinamasis A. Ž. teigė, kad sandoriai su UAB „B.“ buvo tikri ir stelažų montavimo darbai buvo grindžiami perdavimo priėmimo aktais, tačiau šiuos jo parodymus paneigia mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. UAB „B.“ 2013 m. rugsėjo 12 d. – 2014 m. vasario 24 d. laikotarpiu dirbo tik du darbuotojai – direktorius A. Ž., kuris tuo pačiu metu buvo ir UAB „M.“ direktorius, bei V. P.. Darbų (stelažų sumontavimo) priėmimo ir perdavimo aktai tarp šių dviejų įmonių buvo pasirašyti 2013 m. gruodžio 27 d. ir 2014 m. vasario 28 d., t. y. vėliau negu buvo išrašytos pačios PVM sąskaitos faktūros; be to, trys iš penkių PVM sąskaitų faktūrų neatitinka tikrojo ūkinių operacijų turinio, nes nėra pagrįstos jokiais perdavimo priėmimo aktais. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad sandoriai tarp UAB „B.“ ir UAB „M.“ buvo tik imituoti, PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti A. Ž. žinomai melagingi duomenys apie neva atliktas ūkines operacijas, todėl šios sąskaitos negalėjo būti įtrauktos į UAB „M.“ apskaitą.

FNTT 2017 m. spalio 6 d. specialisto išvada Nr. 5-2/139/2017 (24 t., b. l. 63-154) nustatyta, kad UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus A. Ž., 2014 m. sausio 2 d. sudarė įrankių ir įrangos nuomos sutartį Nr. 5-20140102 su UAB „Y.“, atstovaujama direktoriaus M. A.. Pagal šią sutartį UAB „Y.“ nuomojo bendrovei „M.“ įrangą bei statybinius įrankius, tačiau sutartyje nebuvo numatytas įrankių nuomos mokesčio dydis. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Y.“ bendrovei „M.“ išrašė 13 sąskaitų faktūrų, 1 kreditinę sąskaitą faktūrą, 12 PVM sąskaitų faktūrų už ratinio ir elektrinio vežimėlio dulkių siurblio, grindų plovimo mašinos, elektrinio drėgmės surinkėjo, dujinio oro šildytuvo nuomos paslaugas už 88 046,03 Lt (25 499,89 Eur). Iš šios sumos UAB „M.“ bendrovei „Y.“ banko pavedimais pervedė 75 786,81 Lt (21 949,38 Eur). Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Y.“ bendrovei „M.“ išrašė 24 PVM sąskaitas faktūras už įrankių ir įrangos nuomos paslaugas už 30 299,01 Eur. Iš šios sumos UAB „M.“ bendrovei „Y.“ banko pavedimais pervedė 28 315,72 Eur. Iš viso UAB „M.“ bendrovei „Y.“ banko pavedimais sumokėjo 50 265,10 Eur. Tačiau visose šiose UAB „Y.“ bendrovei „M.“ išrašytose sąskaitose faktūrose ir PVM sąskaitose faktūrose (viso jų 50 vnt.) buvo užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos. Šis išvada daroma iš to, kad „Sodros“ duomenimis UAB „Y.“ direktoriumi M. A. dirbo nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., o direktore N. B. dirbo nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. Tuo tarpu dalis UAB „Y.“ bendrovei „M.“ išrašytų sąskaitų, o taip pat ir įrangos perdavimo-priėmimo aktų (Nr. 1, Nr. 4), įrangos grąžinimo aktas Nr. 1 buvo išrašyti tuo metu, kai įmonėje „Y.“ nebuvo nei vieno darbuotojo. Kitą dalį įrangos perdavimo-priėmimo bei įrangos grąžinimo aktuose kaip UAB „M.“ atstovas pasirašė L. A., tačiau šiuose aktuose nurodytomis datomis jis įmonėje „M.“ net nedirbo, o buvo įdarbintas kitose įmonėse. Liudytojas M. A. teisme (jo parodymai aprašyti šio nuosprendžio 60-61 lapuose) iš esmės pripažino, kad buvo tik formalus UAB „Y.“ direktorius, neišmanė jos veiklos statybos įrankių ir įrangos nuomos srityje, nes yra profesionalus gydytojas ir dirba urologu (duomenys neskelbtini), o faktinis UAB „Y.“ vadovas buvo jo žmonos brolis A. Ž.. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad bylos duomenys yra pakankami konstatuoti UAB „Y.“ bendrovei „M.“ išrašytų sąskaitų faktūrų ir PVM sąskaitų faktūrų netikrumą, apie kurias A. Ž. žinojo. Todėl jos negalėjo būti įtrauktos į UAB „M.“ apskaitą.

Taigi kaltinimas A. Ž., apgaulingai tvarkius UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o A. K. ir R. J. padėjus tai padaryti, pasitvirtino. Byloje ištirtų įrodymų visetu nustatyta, kad A. Ž., bendrininkaudamas su dalį nusikaltimo padaryti padėjusiais A. K. ir R. J., tyčia organizavo UAB „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad joje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, nepagrįstai į bendrovės apskaitą įtraukiant VšĮ šeimos sveikatos centro „X.“, UAB „Y.“, UAB „A.“, UAB „B.“, UAB „P.“ sąskaitas faktūras ir PVM sąskaitas faktūras už bendrą 875 695,75 Eur sumą, nes šiose sąskaitose buvo nurodytos žinomai melagingos žinios apie su šiomis įmonėmis neva turėtus sandorius, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo tarpu A. K. ir R. J. A. Ž. vadovaujamai UAB „M.“ pateikę įmonių VšĮ šeimos sveikatos centro „X.“, UAB „A.“ ir UAB „P.“ PVM sąskaitas faktūras už bendrą 776 610,02 Eur sumą su šiose sąskaitose nurodytomis žinomai melagingos žinios apie su šiomis įmonėmis neva turėtus sandorius, žinodami, kad šios sąskaitos kaip finansiniai dokumentai nepagrįstai bus įtrauktos į UAB „M.“ apskaitą, šioje 776 610,02 Eur sumos apimtyje padėjo A. Ž. įvykdyti apgaulingą savo įmonės apskaitos tvarkymą.

Išanalizuoti liudytojų parodymai ir rašytiniai bylos duomenys patvirtina sąsajas tarp visų bendrininkų, nes A. K. ir R. J. įgijo ir faktiškai valdė jokios veiklos nevykdančias VšĮ „X.“, UAB „H.“, UAB „R.“, UAB „V.“, UAB „O.“, UAB „T.“, UAB „S.“, UAB „N.“, jose įsidarbindavo patys arba įdarbindavo fiktyvius įmonių vadovus, tokiu būdu sukūrė minėtų veiklos nevykdančių įmonių grandinę, kuriomis, pasitelkę tarpininkes bendroves „A.“ ir „P.“, imitavo sandorius su A. Ž. valdoma UAB „M.“.

Teismas nesutinka su prokuroro inkriminuotu kaltinimu, kad A. Ž., A. K. ir R. J. veikė bendrininkų grupe. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš pateiktų kaltinimų akivaizdu, kad nusikaltimo vykdytoju buvo tik vienas A. Ž., o A. K. ir R. J. buvo tik jo padėjėjai. Vadinasi, nėra bendrininkų grupės – „bent du vykdytojai“, sudėties. Todėl A. Ž., A. K. ir R. J. inkriminuoti kaltinimai teismo ex officio patikslinami, nustatant, kad jie veikė ne bendrininkų grupe, o bendrininkaudami, A. Ž. veikiant kaip vykdytojui, o A. K. ir R. J. veikiant kaip padėjėjams. Šiuo pakeitimu švelninama jų visų teisinė padėtis, nes tuo panaikinama bendrininkavimo forma, tačiau dėl šios kaltinimo dalies pakeitimo taikyti BPK 256 straipsnio nuostatų nereikia, nes iš esmės jų teisėms gintis tai įtakos neturi.

 

Dėl A. Ž. inkriminuotų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį pasisavinus UAB „M.“ pinigines lėšas, sukčiavus dėl UAB „M.“ su darbo santykiais susijusių mokesčių ir PVM, o A. K. ir R. J. padėjus tai padaryti

 

Kaltinamasis A. Ž. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. išėjo iš darbo, pagal perdavimo - priėmimo aktą perdavė kasą ir dokumentus naujajam direktoriui L. G.. A. Ž. teigimu, būtent naujasis direktorius klaidingai vedė buhalteriją, nes turėjo padaryti inventorizaciją, pasikviesti bent buhalterę, ko nepadarė tikslingai, jog galėtų pasisavinti UAB „M.“ pinigus. Byloje yra susirašinėjimas el. paštu, kuriame L. G. po pinigų priėmimo - perdavimo rašo įmonės akcininkui S. B. laišką, kuriame klausia, ar pinigus dėti į banką, ar vežti jam. Viskas buvo tikslingai padaryta kitų dviejų akcininkų, kad įmonės klientus pasiimtų į sau priklausančias įmones ir nurodyti, jog UAB „M.“ neva bankrutavo dėl A. Ž. veiksmų. S. B. apklausoje yra nurodyta, jog planas buvo parduoti įmonę ją užauginus. Kai A. Ž. užaugino įmonę, akcininkai siūlė A. Ž. išpirkti jo akcijas. Jam nesutikus, gimė keršto planas. A. Ž. atvykus į akcininkų susirinkimą su advokatu ir antstoliu, jie atsisakė rengti susitikimą. Iki A. Ž. išėjimo įmonė jokių skolų neturėjo. Apyvarta buvo 3 000 000 litų per metus, jokių mokumo problemų nebuvo. G. A. ir N. B. buvo UAB „A.“ ir UAB „P.“ direktorės. A. Ž. joms nedavė jokių nurodymų išgryninti pinigus ir juos grąžinti atgal. Atsiskaitymai tarp UAB „M.“ ir UAB „A.“ bei UAB „P.“ nebuvo grynaisiais ir tiesiogiai nei su viena iš šių įmonių direktorių A. Ž. nebendravo. Iš kur tos įmonės turėjo darbuotojus, jis nežino. G. A. ir N. B. nedavė nurodymų, kokius darbuotojus ir iš kokių įmonių reikia nuomoti. A. Ž. tik duodavo darbo jėgos poreikį: kiek ir kokių darbuotojų, kokiam mieste reikia. Su G. A. ir N. B. asmeniškai iš viso nebendravo. Apie A. K. ir R. J. vaidmenį negali nieko pasakyti. A. Ž. tiesiogiai turėjo kontaktą su UAB „A.“, mokėjo atlyginimą jiems, nes buvo su jais sutartis. UAB „A.“ A. Ž. įmonei duodavo darbuotojus, o UAB „M.“ už tai mokėdavo UAB „A.“. Kitos įmonės nenuomojo darbuotojų UAB „M.“. Visi akcininkai žinojo, jog UAB „B.“ yra A. Ž. įmonė, S. B. ilgą laiką pats buvo jos akcininkas, nebuvo jokių priekaištų. UAB „O.“, UAB „H.“ nežino. Nuomoti darbuotojai pretenzijų nereiškė, nes su jais UAB „M.“ atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Tarp R. J., kaip „H.“ vadovo, ir „M.“ jokių santykių nebuvo. A. Ž. su R. J. susipažino per transporto įmones, kažkada galvojo kartu verslauti.

Dėl kaltinimo, jog apgaule UAB „M.“ naudai išvengė turtinės prievolės A. Ž. paaiškino, jog nežino, iš kur čia atsirado šis kaltinimas. VMI atstovas patvirtino, kad visos VMI deklaracijose sąskaitos buvo išimamos, įdedamos ir pan. po laikotarpio, kai A. Ž. išėjo iš UAB „M.“ vadovo pareigų. Tai vyko 2016 m. atbuline data. Jam išeinant, įmonė neturėjo nei vienos skolos, ką patvirtino ir VMI atstovas. Dėl privalomų mokesčių mokėjimo už nuomotus darbuotojus A. Ž. paaiškino, kad UAB „M.“ pervesdavo pinigų sumą UAB „A.“, o jie atsiskaitydavo su valstybe ir „Sodra“. UAB „M.“ mokėdavo pagal išrašytas sąskaitas-faktūras ir suderinime būdavo nurodyta, kokio dydžio alga, mokesčiai, komisinis mokestis. Suderinimai buvo kiekvieną mėnesį. Darbuotojai dirbo realiai, jie vežiojo krovinius, dirbo sandėliuose. Darbas buvo vykdomas, buvo mokami visi mokesčiai. A. Ž. manymu, jam išėjus iš darbo, buvo sugalvota įmonę pasisavinti, persikelti kontraktus. Specialisto išvadoje yra nurodyta, jog L. G. iš įmonės sąskaitos darbuotojams mokėjo pinigus neturėdamas darbo sutarčių. Išvadoje nurodyta, kad taip išvengė piniginės prievolės mokėti mokesčius. Norėjo suversti kaltę A. Ž., nes manė, jog jis neturi pasiėmęs perdavimo-priėmimo aktų. L. G. parašų tikrumas yra patvirtintas ekspertizių ir tas kaltinimas yra niekinis. Sąskaitos-faktūros buvo tikros, paslaugos realiai buvo suteiktos, tai patvirtino patys UAB „P.“ atstovai, jog nuomojo darbuotojus, tai paliudijo ir patys darbuotojai. Dėl sprendimo su kuo sudaryti sutartis, tai buvo daug įmonių apklausta ir akcininkų susirinkimuose buvo pasirinkta kas naudingiausia. Jokių pretenzijų A. Ž. nebuvo keliama, jog negeri įkainiai ar pan. Prieš pasirašydamas sutartis, A. Ž. domėjosi apie įmones, dėl jų abejonių nekilo. A. K. ir R. J. nebuvo susiję su UAB „M.“ sprendimu nuomotis darbo jėgą iš kitų įmonių.

Dėl kaltinimo, jog įmonės naudai A. Ž. išvengė turtinės prievolės sumokėti PVM mokestį, A. Ž. paaiškino, jog VMI patvirtino, kad ta prievolė atsirado tik jam išėjus iš darbo, laikotarpis buvo paimtas iki 2016 m. vidurio. A. Ž. mano, kad kažkas atbuline data koregavo sąskaitas, todėl keitėsi kasa ir specialisto išvadoje yra nurodyta, jog L. G. vadovaujant jis netvarkingai vedė apskaitą. Vadovu dirbant A. Ž., nebuvo nei vienos skolos, nes kitaip įmonė būtų bankrutavusi, būtų areštuotos lėšos ir pan. Kai A. Ž. ėjo direktoriaus pareigas, pats buvo ir kasininkas. Prisijungimą prie įmonės sąskaitų turėjo tik buhalterė, o ne A. Ž.. Buhalterė turėjo įgaliojimą apmokėti A. Ž. patvirtintas sąskaitas. Akcininkas S. B. kontroliavo buhalterinę apskaitą, nes gyveno tame pačiame name su buhaltere ir asmeniškai tikrino kiekvieną A. Ž. pasirašytą apmokėjimui sąskaitą, tačiau jokių pretenzijų niekada nereiškė. Buhalterija nebuvo slepiama, nes buhalterė buvo ne A. Ž. draugė, o S. B.. Vyko normalus direktoriaus darbas kontroliuoti finansus.

Dėl kaltinimo siekiant išvengti mokesčių, veikiant per UAB „M.“ buhalteres, įrašymo į PVM deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąsias pajamas ir jų teikimo VMI, A. Ž. paaiškino, kad pats nei vienos deklaracijos neteikė, nes tai buhalterės darbas. Be to, VMI atstovas patvirtino, jog visos VMI tikslintos deklaracijos, iš kurių ir susidarė ieškinys, buvo pateiktos A. Ž. jau nedirbant UAB „M.“. Atbuline data buvo pateikta, bet A. Ž. nežino, kodėl taip buvo padaryta. Įsitikinęs, jog specialiai tam, kad iš jo atimti pelningą verslą. Direktoriumi dirbo iki 2015 m. rugsėjo 4 d. Dėl sąskaitų VMI pateikimo 2014 m. lapkričio mėn., 2015 m. gegužės mėn., tai jos buvo koreguotos jam jau nedirbant, nes galima pateikti sąskaitą, o paskui tikslinti deklaraciją. Po šio laikotarpio buvo VMI patikrinimai ir pretenzijų nebuvo.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad šių nusikaltimų negalėjo padaryti, nes jo net fiziškai nebuvo. Jokių pinigų A. Ž. jis nepadėjo pasisavinti, jokių pinigų savo akyse nematė, grynųjų iš niekur nepaėmė ir niekam neatidavė. UAB „M.“ sandorių dėl darbuotojų nuomos su kitomis įmonėmis A. K. nežinojo. Jis buvo tik UAB „O.“ direktoriumi. UAB „O.“ veikla buvo darbuotojų kursų kvalifikacijos kėlimas. Darbuotojai buvo įdarbinti į UAB „O.“, jog sudalyvautų kvalifikacijos kėlimo kursuose, o kur jie dirbo ir ką jie darė, A. K. nežino. Į UAB „O.“ buvo įdarbinta apie 20 tokių darbuotojų. Jeigu UAB „O.“ būtų gavusi ES lėšas, būtų buvęs pasamdytas lektorius ir būtų paskaitytas kursas. Kadangi lėšų negavo, tai realiai kursų nebuvo. Darbuotojai į UAB „O.“ buvo atėję iš UAB „A.“, bet buvo nurodyta, kad jie turi ateiti per UAB „H.“. UAB „O.“ tiesiogiai su UAB „M.“ sutartinių santykių neturėjo, o netiesiogiai tai buvo jų darbuotojai, kurie turėjo gauti atlyginimą, o pinigus UAB „O.“ turėjo gauti iš UAB „A.“ per UAB „H.“. Gavusi pinigus UAB „O.“ turėjo atsiskaityti su tais darbuotojais. UAB „O.“ darbuotojų atlikto darbo nekontroliavo. UAB „O.“ interesas buvo gauti ES paramą, bet jos nepavyko gauti. Bankroto administratorius tyčinio bankroto nenustatė.

Kaltinamasis A. K. neigė ir padėjęs A. Ž. apgaule UAB „M.“ naudai išvengti turtinės prievolės sumokėti gyventojų pajamų, socialinio draudimo įmokas. Aiškino, kad buvo darbuotojų nuomos grandinė. Jis atsidarė UAB „O.“, ketino gauti ES paramą dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo. Todėl iš UAB „A.“ pasiėmė darbuotojus tikslu juos apmokinti, jog gauti ES paramą ir iš to užsidirbti. Tuo tikslu A. K. bendravo su R. J., nes jis buvo UAB „H.“ vadovas, kuris su UAB „A.“ parūpino darbuotojus. Vėliau A. K. sužinojo, kad tai yra UAB „M.“ darbuotojai. Jie buvo įdarbinti į UAB „O.“ su tikslu surengti jiems kursus. A. K. pažinojo ir UAB „A.“ vadovę G. A., bet jos neprašė, jog ji atsiųstų darbuotojus į UAB „O.“. Gaudavo tik tiek pinigų, jog sumokėti darbuotojams atlyginimą, o mokesčiai „pasikabino“, nes neduodavo pakankamai pinigų. G. A. prašė A. K. pasirašyti kažkokį orderį, kad neva ji A. K. davė pinigus, bet A. K. atsisakė pasirašyti, nes tų pinigų nebuvo. Pinigus privalomiems mokesčiams įmonei „O.“ turėjo sumokėti UAB „A.“ per UAB „H.“, kuri buvo tik tarpininkas. Tie darbuotojai fiziškai dirbo UAB „M.“, o į UAB „O.“ jie buvo įdarbinti tik juridiškai. Tokią schemą sugalvojo A. Ž.. A. K. žino UAB „P.“ direktorės N. B. pavardę, bet jo vadovaujama UAB „O.“ su UAB „P.“ sutarčių nebuvo sudariusi. UAB „O.“ buvo susijusi tik su UAB „A.“. UAB „O.“ jokių apmokėjimui sąskaitų ir jokių pinigų iš UAB „P.“ negavo. Darbuotojų nuoma tarp įmonių yra teisėtas veiksmas. UAB „A.“ užsiima ta pačia veikla ir šiandien, UAB „A.“ buvo žmogiškųjų resursų tiekėjas, nes jie aprūpino darbuotojais, o UAB „O.“ reikėjo tų darbuotojų, kad jie eitų į kursus. A. K. paneigė siūlęs R. J. įsigyti įmonę, kuri dalyvautų darbo jėgos grandinėje.

Kaltinamasis A. K. neigė ir padėjęs A. Ž. apgaule UAB „M.“ naudai išvengti turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM mokestį. Apie UAB „M.“ jis nieko nežino. UAB „O.“ nebuvo PVM mokėtojas, todėl neturėjo prievolės mokėti PVM. UAB „O.“ darbuotojų skaičius keitėsi. Šios įmonės sąskaitas banke valdyti ir atlikti mokėjimus galėjo samdyta buhalterinė įmonė. Pats A. K. turėjo galimybę prisijungti prie savo įmonės banko sąskaitos ir atlikti mokėjimus, bet tų mokėjimų daug nebuvo, nes UAB „O.“ laukė pinigų, kurių taip ir negavo.

Kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad jis niekam nepadėjo padaryti nusikaltimų. A. K. prašymu įsigijo UAB „H.“. UAB „M.“ patalpose nėra buvęs. A. Ž. pinigų nenuiminėjo. Su A. Ž. jokių verslo santykių neturėjo. Kas buvo UAB „V.“ vadovas, nežino. UAB „H.“ buhalterinę apskaitą kažkas tvarkė, tiksliai nežino. S. Ž. buvo UAB „H.“ administratorė, bet ne R. J. ją įdarbino. Kaltinime minimų įmonių prisijungimų prie banko sąskaitų neturėjo. Kas išrašinėjo tų įmonių vardu PVM sąskaitas-faktūras, nežino. Apie pervestus pinigus nieko nežino, nieko nedarė, nežino, kas gavo pinigus. A. K. pasakė, kad reikia atidaryti sąskaitą banke, ką R. J. ir padarė, gavo banko sąskaitos generatorių. Tačiau visus prisijungimus prie UAB „H.“ banko sąskaitos atidavė A. K..

Kaltinamasis R. J. neprisipažino ir dėl kaltinimo, jog padėjo A. Ž. apgaule UAB „M.“ naudai išvengti turtinės prievolės, Teigė, jog jis net nedalyvavo, nieko nedarė. Nežino, kur buvo nuomojami darbuotojai, nesigilino, ką pasirašinėjo, pasitikėjo A. K.. Niekas nesakė, kad PVM sąskaitos gali būti netikros, jog paslaugos realiai neteikiamos, nei A. K., nei A. Ž. nieko nesakė, o pats tokių dalykų neišmano. Kokios gali kilti pasekmės, tuo metu negalvojo. Kas galėjo gauti pelną iš to, jog R. J. dėjo parašus, nesidomėjo, su juo pelnu niekas nesidalijo. Net nežino, ar UAB „H.“ buvo pelninga. Nežino ar UAB „H.“ mokėjo mokesčius. VMI jam jokių pretenzijų nereiškė. Kas pasirašė sutartis su UAB „M.“ dėl darbo jėgos nuomos, taip pat nežino.

Kaltinamasis R. J. neprisipažino ir dėl kaltinimo, jog padėjo A. Ž. apgaule UAB „M.“ naudai išvengti turtinės prievolės sumokėti PVM mokestį. Teigė, jog niekam nieko nepadėjo, net nebuvo jokių minčių apie sukčiavimą. Su A. K. susipažino gal 2010 m., o su A. Ž. vėliau. G. A., N. B. nepažinojo, nebuvo susitikęs su jomis. J. Č. jam yra žinoma, kaip UAB „Ar.“ buhalterė. Kai R. J. darbinosi į įmones, važiavo su A. K. pas J. Č., kuriai A. K. jį pristatė kaip būsimą vadybininką. Nepamena, jog ant jo darbo sutarties būtų buvusi nurodyta J. Č.. Ar būtent ji įdarbino R. J., nežino. Jokio pykčio dabar ant A. K. nėra. A. Ž. iš R. J. nieko neprašė. Vėliau R. J. A. K. pasakė, kad nenori būti UAB „H.“ direktoriumi, kad jis pasiimtų tą įmonę kuo greičiau. R. J. taip pasakė, nes nevykdė jokios veiklos, už tai negavo jokio pelno. Todėl jo iniciatyva buvo nutraukta darbo sutartis. Kai pasirašė apie darbo sutarties nutraukimą, jau buvo naujas UAB „H.“ direktorius, bet R. J. jo nematė. Jis jokių kitų įmonių nėra pirkęs ir nėra buvęs jų savininku.

Liudytoja D. V. teisme parodė, kad dirbdama MB „B.“, vadove pagal paslaugų teikimo sutartis tvarkė UAB „A.“, UAB „P.g.“ ir kitų įmonių buhalterinę apskaitą. Be to, liudytoja D. V. teisme patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad nuo 2016 m. sausio ji dirba MB „B.“ vadovės pareigose. Įmonės pagrindinė veikla yra buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas įvairiems ūkio subjektams, konsultacijos. Ji tvarko kelių įmonių apskaitą. 2015 metų spalio mėn. ji įsidarbino UAB „P.g.“ vyr. buhalterės pareigose. Kartu su minėta įmone patalpas nuomojosi UAB „A.“, tokiu būdu ji su šia įmone susipažino. Minėtos įmonės vadovė G. A. jos paprašė, kad tvarkytų apskaitą, nes ji atsisakė prieš tai tvarkiusios buhalteriją įmonės paslaugų. D. V. 2015 m. lapkričio pradžioje perėmė UAB „A.“ buhalterinius likučius ir visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir nuo 2015 m. lapkričio pradėjo tvarkyti įmonės apskaitą. 2016 m. sausio mėn. ji pati įsteigė MB „B.“ ir tada jau buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis su UAB „A.“, iki to laiko buhalteriją tvarkė kaip fizinis asmuo negaudama užmokesčio, kuris buvo sumokėtas vėliau, jai įsteigus įmonę ir pasirašius sutartį. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko ir dabar. D. V. darbo vieta buvo UAB „A.“ patalpose, adreso neprisimena, kažkur (duomenys neskelbtini). Ji kontoroje būdavo kiekvieną dieną, nes dirbo UAB „P.gr.“, kuri buvo įsikūrusi tose pačiose patalpose. Šiuo metu minėtos įmonės nuomoja patalpas (duomenys neskelbtini). D. V. buhalterinę apskaitą tvarko remiantis jai pateiktais pirminiais dokumentais, t. y., vadovė G. A. jai pateikdavo ir šiuo metu pateikia pirminius dokumentus - pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitas faktūras, dokumentus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu darbuotojams, D. V. turi prisijungimo teisę prie VMI, VSDFV, VĮ Registrų centro, teikia ataskaitas ir duomenis. PVM sąskaitas faktūras išrašo įmonės atstovai, kasos dokumentus rašo ji pagal jai pateiktus duomenis. Ji neturėjo ir neturi teisės disponuoti įmonės banko sąskaitomis, banko pavedimus atlieka įmonės atstovai. Gali pasakyti, kad UAB „A.“ veikla yra darbuotojų atranka ir nuoma kitiems ūkio subjektams. Ne visi nuomojami darbuotojai yra įdarbinti įmonėje, dalis yra įdarbinti kitose įmonėse. Ji pati su įmonės klientais, tiekėjais nebendrauja, gauna tik dokumentus įtraukimui į buhalterinę apskaitą, dėl to apie įmonės sandorius nieko pasakyti negali, nes nežino (9 t., b. l. 55-60).

Liudytojų T. G., A. B., G. A. parodymai, kuriais grindžiamas šios dalies kaltinimas, aprašyti atitinkamai šio nuosprendžio 33-34, 34, 36-38 lapuose, todėl nekartojami.

2015 m. gegužės 7 d. kratos A. Ž. gyvenamoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), metu buvo rastos VšĮ „X.“ dokumentų, susijusių su darbuotojų nuoma UAB „M.“ kopijos. Taip pat kratos metu buvo išimtas A. Ž. nešiojamasis kompiuteris MAC book (9 t., b. l. 99-112), atlikus jo apžiūrą, jame rasti VšĮ „X.“ dokumentų – sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių, įtrauktų į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, ruošiniai (9 t., b. l. 118-126).

2017 m. liepos 14 d. buvo atliktas objektų tyrimas Nr. 5-2/104/2017 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos, kurio metu nustatyta, kad UAB „A.“ buhalterinę apskaitą pagal buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų duomenis už 2014 m. balandžio mėn. - 2015 m. spalio mėn. laikotarpį tvarkė UAB „E.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kuriai atstovavo buhalterė L. Ū., o už 2015 m. lapkričio-gruodžio mėnesius – MB „B.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kuriai atstovavo vyr. buhalterė D. V.. Sutartys dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo tyrimui nepateiktos.

UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo apskaitytos šios PVM sąskaitos faktūros ir kreditinė PVM sąskaita faktūra, išrašytos bendrovei „M.“: 2014-03-31 A Nr. 0001, 2014-04-30 A Nr. 0002, 2014-05-31 A Nr. 0003-0007, 2014-06-30 A Nr. 0008­0012, 2014-07-31 A Nr. 0014-0018, 2014-08-31 A Nr. 0020-0024, 2014-09-30 A Nr. 0025-0030, 2014-10-24 A 14-10-A, 2014-10-31 A Nr. 0032-0038, 2014-11-30 A Nr. 0039-0045, 2014-12-31 A Nr. 0047-0053, 2015-01-30 A Nr. 0062-0068, 2015-02-27 A Nr. 0086-0091, 2015-03-16 A Nr. 0001, 2015-03-31 A Nr. 0094-0099, 2015-04-10 A Nr. 0002, 2015-04-14 A Nr. 0003, 2015-04-30 A Nr. 0112-0117, 2015-05-15 A Nr. 0004, 2015-05-27 A Nr. 0005, 2015-05-29 A Nr. 0123-0128, 2015-06-15 A Nr. 0006, 2015-06-23 A Nr. 0007, 2015-06-30 A Nr. 0149-0154, 2015-07-10 A Nr. 0008, 2015-07-15 A Nr. 0009, 2015-07-30 A-15-07, 2015-07-31 A Nr. 0162, 2015-08-31 A-15-08, 2015-09-11 A Nr. 0010, 2015-09-30 A-15-09, 2015-09-30 A-09-10, 2015-09-30 A-09-11.

UAB „A.“ 2014 metais buhalterinėje apskaitoje apskaitė keturiasdešimt devynias bendrovei „M.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias už paslaugas apskaityta paskaičiuota 1 110 249,82 Lt (321 550,57 Eur) suma, priskaičiuota 233 152,47 Lt (67 525,62 Eur) pardavimo PVM, bendra suma sudarė 1 343 402,29 Lt (389 076,19 Eur).

Nuomojamų darbuotojų sąraše 2014 m. gruodžio 31 d. nurodyti šie 36 asmenys, kurių darbovietė 2014 m. gruodžio 1-31 d. laikotarpiu pagal duomenų bazės „Sodra“ duomenis buvo UAB „O.“: E. V., M. V., T. B., E. G., M. J., J. Š., M. B., N. Č., R. J. P., A. B., A. Š., G. Z., N. K., T. P., P. R., V. Š., P. V., A. V., A. G., M. G., M. S., J. R., I. J., S. K., V. S., V. M., A. M., D. K., A. B., L. A., R. M., E. V., S. G., D. K., E. P., R. B. (21 t., b. l. 149-150).

UAB „A.“ 2014 m. iš UAB „M.“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią Kauno kredito unijoje, gavo 69 716,12 Lt ( 20 191,18 Eur), o į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB „Swedbank“, gavo 1 130 039,74 Lt (327 282,13 Eur).

UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje (apskaitos registras „apyvartos žiniaraštis, sąskaita Nr. 241 „pirkėjų įsiskolinimas“) 2014 m. gruodžio 31 d. apskaityta UAB „M.“ 143 646,40 Lt (41 602,87 Eur) skola bendrovei „A.“ (1 343 402,29 Lt - 1 199 755,86 Lt = 143 646,43 Lt ).

Nuomojamų darbuotojų sąrašuose buvo nurodyti net 55 asmenys, kurių darbovietės 2015 m. sausio - gegužės mėnesių laikotarpiu pagal duomenų bazės „Sodros“ duomenis nurodytos UAB „S.“ (27 asmenys), UAB „N.“ (25 asmenys), UAB „O.“ (1 asmuo D. K.). Dviejų darbuotojų asmens kodai nežinomi, darbovietės nenustatytos (21 t., b. l. 158-159).

UAB „A.“ 2015 m. iš UAB „M.“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią Kauno kredito unijoje, gavo 28 177,78 Eur, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB „Swedbank“, gavo 100 761,08 Eur, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB „Šiaulių banke“, gavo 95 013,14 Eur.

Taip pat 2015 m. birželio 22 d. kasos pajamų orderyje Nr. KP10119 užfiksuota, kad UAB „A.“ iš UAB „M.” grynais gavo 9 000 Eur, nors 2015 m. sausio 2 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. PNV-1405 numatyta, kad mokėjimai vykdomi pervedant pinigus mokėjimo pavedimu į vykdytojo atsiskaitomąją sąskaitą (2.2.2 punktas). Orderyje yra kasininko parašas. Šis orderis buvo apskaitytas UAB „A.“ 2015 m. birželio mėnesio kasos knygoje.

UAB „A.“, atstovaujama direktorės G. K. (dabartinė pavardė A.), ir UAB „H.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus R. J., sudarė 2014 m. kovo 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. PNV-1404. Sutartyje nurodyta, kad vykdytojas įsipareigoja atlikti paslaugas: suteikti vairavimo, sandėliavimo bei krovimo paslaugas pagal iš anksto su užsakovu suderintą grafiką, o paslaugų specifikacija nurodyta priede Nr.1, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis ( 1.1 punktas).

Priede Nr. 1 prie 2014 m. kovo 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. PNV-1404 buvo numatyti pagalbinių darbų paslaugų įkainiai - tai dienos, nakties, viršvalandžių, švenčių dienų įkainiai nustatyti pagal tris darbuotojų kategorijas - kroviko, sandėlininko, vairuotojo, litais už valandą.

UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje 2014 m. sausio 1 d. - 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu apskaityta 10 PVM sąskaitų faktūrų, gautų iš UAB „H.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), pagal kurias UAB „H.“ už darbuotojų nuomos ir tarpininkavimo paslaugas iš viso paskaičiavo 1 080 928,32 Lt (313 058,487 Eur), priskaičiavo 226 994,95 Lt (65 742,28 Eur) pardavimo PVM, bendra suma sudarė 1 307 923,27 Lt (378 800,76 Eur) (21 t., b. l. 165).

Iš viso UAB „A.“ bendrovei „H.” 2014-2015 metais sumokėjo 351 780,03 Eur ( 2014 m. – 332 290,03 Eur, 2015 m. – 19 490 Eur).

UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje (apskaitos registras „apyvartos žiniaraštis, sąskaita Nr. 443 „skolos tiekėjams“) 2015 m. gruodžio 31 d. apskaityta 27 020,73 Eur UAB „A.“ skola bendrovei „H.”.

UAB „A.“ (klientas - laikinojo darbo naudotojas), atstovaujama direktorės G. K. (dabartinė pavardė A.), ir UAB „V.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (paslaugų tiekėjas - laikinojo įdarbinimo įmonė), atstovaujama direktoriaus T. B., sudarė 2015 m. sausio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. VE-004. Sutartyje nurodyta, kad šalių susitarimu laikinieji darbuotojai, su kuriais UAB „V.“ yra sudarę laikinojo darbo sutartį, vykdys kliento darbo užduotis. Pagal sutartį darbuotojai - tai vairuotojai, sandėlio darbuotojai, pagalbiniai darbuotojai, kurių skaičius nuo dešimt ir vėliau pagal poreikį (1,2 p.).

UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje 2015 m. sausio 1 d. - 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu apskaitytos 8 PVM sąskaitos faktūros, gautos iš UAB „V.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), pagal kurias UAB „V.“ už tarpininkavimo paslaugas, personalo nuomos paslaugas ir papildomą duomenų administravimą iš viso paskaičiavo 191 490,19 Eur , priskaičiavo 40 212,94 Eur pardavimo PVM, bendra suma sudarė 231 703,13 Eur (21 t., b. l. 169-170).

Pagal aukščiau išdėstytus duomenis 2015 metais UAB „A.“ bendrovei „V.” sumokėjo 231 703,13 Eur (106 653 Eur ir 125 050,13 Eur), t. y. visą sumą, kuri buvo paskaičiuota pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. 

UAB „A.“ nesuteikė paslaugų bendrovei „M.”, tačiau 2014 m. sausio 1 d – 2014 m. gruodžio 31 d. išrašė 49  PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neįvykusias paslaugų pardavimo operacijas, bei šias PVM sąskaitas faktūras apskaitė buhalterinėje apskaitoje. Nustatyta, kad pagal šias bendrovei „M.“ 2014 m. išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „A.“ už paslaugas paskaičiavo 1110249,82 Lt (321 550,27 Eur) sumą, priskaičiavo 233 152,47 Lt (67 525,62 Eur) pardavimo PVM, bendra suma sudarė 1 343 402,29 Lt (389 076,19 Eur). Tuo tarpu 2015 m. UAB „A.“ bendrovei „M.“ išrašė 38 PVM sąskaitas faktūras ir 3 kreditines sąskaitas, kuriose užfiksavo neįvykusias paslaugų pardavimo operacijas, bei šias PVM sąskaitas faktūras apskaitė buhalterinėje apskaitoje. Pagal šias bendrovei „M.“ 2015 m. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, po kreditinių sąskaitų išrašymo UAB „A.“ bendrovei „M. už paslaugas paskaičiavo 167 902,20 Eur, priskaičiavo 35 259,47 Eur pardavimo PVM, bendra suma sudarė 203 161,67 Eur.

Nepagrįstos dokumentais paslaugų atlikimo operacijos, kurios užfiksuotos PVM sąskaitose faktūrose, buvo įtrauktos į apskaitą. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 6 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kurioje nustatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“.

Kadangi UAB „A.“ negavo paslaugų iš UAB „H.“ ir iš UAB „V.”, tačiau apskaitė buhalterinėje apskaitoje minėtų įmonių PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos neįvykusios paslaugų gavimo operacijas, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574), 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kurioje nustatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

UAB „A.“ neužtikrino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 4 straipsnio reikalavimų, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“.

Kadangi tvarkant UAB „A.“ buhalterinę apskaitą buvo nesilaikoma aukščiau nurodytų norminių aktų reikalavimų, už 2014-2015 metus iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (21 t., b. l. 134-186).

2017 m. lapkričio 22 d. prokuroro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01033-14 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00682-17 dėl G. A. nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. lapkričio 29 d. prokuroras priėmė nutarimą minėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti vadovaujantis BPK 212 straipsnio 6 punktu, kurį Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė patvirtino (1 t., b. l. 178-183).

Liudytoja N. B. teisme parodė, kad dirbo UAB „G.“ vadybininke. Įmonė užsiėmė asmenų įdarbinimu užsienyje, žmonių ieškojimu, kurie norėtų dirbti, pasirašinėjo sutartis. Tuo metu N. B. dirbo reklamos agentūroje, ją susirado ir pasiūlė atsidaryti įmonę, papildomai užsidirbti pinigų. Jai paskambino UAB „M.“ atstovas A. Ž.. Jo siūlymu N. B. įsteigė UAB „P.“. A. Ž. sakydavo, kur eiti ir ką daryti. Su A. Ž. draugais ji bendravo per UAB „P.“ el. paštą. Su A. Ž. buvo keletą kartų susitikusi, vieną kartą jam padavė dokumentus, o kitą kartą pas jį į įmonę „M.“ vežė sąskaitas. Tas visas bendravimas ir darbas buvo toks, kad į UAB „P.“ el. paštą atsiųsdavo klientų sąrašą, nes N. B. buvo tarpininkė, jos bendrovė „P.“ nuomojo darbuotojus kitoms įmonėms. Grynųjų pinigų niekada neturėjo. Buvo atsidariusi banko sąskaitą, bet neturėjo PIN generatoriaus. Visus UAB „P.“ banko prisijungimus, generatorius, dokumentus buvo atidavusi A. Ž.. Kai N. B. jau spaudė buhalterė, kad yra skolos, nėra sąskaitų, tada ji uždarė banko sąskaitą, nes matė, kad kažkas negerai. Tada ant jos A. Ž. supyko, kad ji uždarė sąskaitą. N. B. pavedimų bendrovėms nedarydavo, nes neišmanė įmonės valdymo reikalų. Vėliau, kai įmonę pardavė, jai grynais pinigais A. Ž. davė 3-4 procentus, tai buvo 2000-3000 litų nuo parduotos sumos. Steigiant UAB „P.“, N. B. įnešė 3000 litų į banką ir paskui juos reikėjo išsiimti. Taip pat ji mokėjo buhalterei. Visus šiuos pinigus N. B. davė A. Ž. pažįstamas A. Z., kuris jai pasakydavo, ką daryti. UAB „P.“ įsteigti jai pasiūlė A. Ž. ir N. B. vykdė jo nurodymus. Nežino, kas mokėjo mokesčius valstybei. Buvo el. paštas, į kurį iš UAB „M.“ darbuotojos G. gaudavo dokumentus, kuriuos persiųsdavo buhalterei. N. B. UAB „P.“ nieko nedarė, įmonės sąskaitų nevaldė, viskas buvo pas A. Ž.. Kai buhalterė N. B. prašydavo finansinių dokumentų, kai UAB „M.“ nustojo mokėti, N. B. su kažkuo iš UAB „M.“ darbuotojų aiškinosi, nes viskas buvo siunčiama el. paštu, gyvai jie nebendravo. Buvo sakoma, kad vis atveš, sutvarkys ir viskas bus gerai. N. B. valstybės institucijoms neteikė jokių ataskaitų. A. Ž. jai sumokėjo po UAB „P.“ pardavimo.

Liudytoja D. J. teisme parodė, kad keturis mėnesius buvo UAB „P.“ buhalterė, teikė buhalterines paslaugas, o UAB „T.“ buvo šios įmonės klientas. UAB „P.“ pirko paslaugas iš UAB „T.“. Šios paslaugos buvo darbuotojų nuoma. UAB „P.“ veiklos sritis buvo darbuotojų nuoma. Buvo aiškinama taip, kad nuomojami darbuotojai ir pernuomojami kitai įmonei. D. J. sudarė sutartį su UAB „P.“ atstove N. B., pradėjo gauti sąskaitas elektroniniu būdu. Tos sąskaitos buvo nedokumentuotos, todėl D. J. kilo įtarimų ir ji paprašė pateikti papildomus dokumentus – atliktų darbų aktus. Dokumentuose figūravo UAB „T.“ ir UAB „M.“. Sumos buvo gana didelės, bet nebuvo dokumentuota, t. y. nebuvo atliktų darbų aktų, nebuvo pagrįstumo. D. J. gaudavo tik plikas PVM sąskaitas faktūras, t. y. patį dokumentą be pagalbinių dokumentų, be atliktų darbų aktų. Sąskaitos faktūros be pagrindžiančių dokumentų apie tai, kad buvo atlikti kažkokie darbai ar paslaugos ar pirktos prekės. Paskui D. J. atliktų darbų aktai jau buvo pateikti, bet jie buvo pateikti neoriginalūs ir excel`io formatu, nors buvo sakoma, kad įmonė tuos dokumentus originalius turi. D. J. pasakė, kad nori pamatyti ir sutartį, bet sutarties ji taip ir negavo, pasakė, kad pati įmonė tuos dokumentus turi ir jeigu bus būtinybė, tai tos sutartys ir dokumentai bus pateikti. D. J. bendravo tik su N. B.. Kai ši išėjo iš UAB „P.“ direktoriaus pareigų, tada D. J. visus turėtus UAB „P.“ dokumentus perdavė N. B. su A. K., pasirašė dokumentų perdavimo aktą, didžiosios knygos sąskaitų apyvartos aktą. A. K. vaidmuo buvo toks, kad, N. B. žodžiais, jis yra tas žmogus, kuris pagelbės dėl skolų išieškojimo.

Liudytojas G. P. teisme parodė, kad 3 mėnesius buvo UAB „P.“ vadovas. Jį vadovu paskyrė prieš tai buvusi vadovė N. B.. Ji ir pasiūlė pirkti tą įmonė. G. P. planavo savo verslą, todėl ir pirko tą įmonę. UAB „P.“ finansiniai rodikliai įsigyjant šios įmonės akcijas buvo nuliniai, kreditorinių reikalavimų nematė, skolų nebuvo. Vėliau UAB „P.“ G. P. perleido A. K. pažįstamam asmeniui, kuriam perdavė ir įmonės dokumentus. Kiek pamena, tas asmuo planavo užsiimti naftos produktų pardavimu.

Liudytoja R. V. teisme parodė, kad nuo 2015 m. dirbo MB „V.“ direktore. Į ją kreipėsi UAB „P.“, direktorius G. P., ir ji padėjo tvarkyti dokumentus pakeičiant direktorių. R. V. VĮ Registrų centrui teikė reikiamas formas, tada padėjo UAB „P.“ gauti licenciją prekiauti gazoliais. Tą veiklą įmonė ir vykdė, R. V. pristatinėjo dokumentus tiek pirkimo, tiek pardavimo. Liudytoja tvarkė UAB „P.“ buhalterinę apskaitą ir teikdavo mokesčių deklaracijas. Paskui po mokestinio patikrinimo prisijungė prie VMI ir pamatė, kad yra skolos dėl nesumokėto PVM. Pas R. V. pasikonsultuoti dėl UAB „P.“ yra buvęs ir A. K., tačiau nepamena, kokio pobūdžio tai buvo konsultacija.

2017 m. birželio 7 d. buvo atliktas objektų tyrimas Nr. 5-2/79 dėl UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos. Iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad UAB „P.“ direktore nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 11d. dirbo N. B., direktoriumi nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. dirbo G. P..

UAB „P.“ buhalterinę apskaitą pagal išrašytų už paslaugas sąskaitų bei buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis už 2015 m. liepos - rugsėjo mėnesius tvarkė D. J., dirbusi pagal individualios veiklos pažymą Nr. 61252, o už 2015 m. spalio - gruodžio mėnesius – MB „V.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kuriai atstovavo R. V.. Sutartys dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo tyrimui nepateiktos.

UAB „P.“ bendrovei „M.” išrašė PVM sąskaitas faktūras už paslaugas 2015 m. liepos, rugpjūčio, spalio mėnesiais, o UAB „T.” bendrovei „P.“ išrašė PVM sąskaitas faktūras už paslaugas 2015 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais (15 t., b. l. 185-186). Iš jų matyti, kad 2015 m. liepos mėnesį UAB „P.“ bendrovei „M.“ išrašiusi PVM sąskaitas faktūras P Nr. 0001- P Nr. 0005, pagal kurias už paslaugas paskaičiavo 37 541,87 Eur, o paslaugų pirkimų iš UAB „T.“ ar kitų ūkio subjektų nėra apskaityta. 2015 m. spalio 1 d. data UAB „P.“ bendrovei „M.“ išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą P Nr. 00012, pagal kurią už paslaugas paskaičiavo 20 885,72 Eur, priskaičiavo 4386 Eur pardavimo PVM, bendra suma sudarė 25 271,72 Eur. Tačiau dokumento rekvizitai – „data” ir „pasirašęs asmuo” prieštarauja vienas kitam, o būtent: PVM sąskaitoje faktūroje P Nr. 00012 nurodyta, kad už paslaugas paskaičiuotą 20 885,72 Eur sumą sudarė už pagalbinių/krovikų, sandėlininkų, vairuotojų darbą paskaičiuotos sumos, nurodant valandų skaičių, kainą bei už darbuotojų duomenų administravimo paslaugas. Sąskaitoje nurodyta, kad „ši sąskaita yra ir darbo priėmimo perdavimo aktas. Šalys pažymi, kad pretenzijų viena kitai neturi“. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje P Nr. 00012 nurodyta, kad ją išrašė ir pasirašė direktorius G. P.. Tačiau jis pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2015 m. gruodžio mėnesį ir „Sodra“ duomenis UAB „P.“ pradėjo dirbti tik 2015 m .gruodžio 8 d., o sąskaitos data 2015 m. spalio 1 d., kai šią dieną UAB „P.“ dirbo tik vienas asmuo – direktorė N. B.. Iš PVM sąskaitos faktūros P Nr. 00012 matyti, kad ją gavo nenurodytas asmuo ir nėra gavėjo parašų. Be to, bendrovėje „M.” nėra apskaityta 2015 m. spalio 1 d. data išrašyta PVM sąskaita faktūra P Nr. 00012.

Nustatyta ir tai, kad UAB „T.“ bendrovei „P.“ išrašė PVM sąskaitas faktūras T Nr. 0001 – T Nr. 0005, T Nr. 0007 – T Nr. 0011, pagal kurias už paslaugas paskaičiavo 59 869,06 Eur Tačiau prie UAB „T.“ bendrovei „P.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuota informacija, už kokių darbuotojų, nurodant pavardes, nuomą, pagal kokius įkainius buvo išrašytos šios sąskaitos. Todėl šiose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotų paslaugų pardavimo ir pirkimo operacijų duomenų negalima palyginti. 2015 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais UAB „T.” bendrovei „P.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose T Nr. 0012 - T Nr. 0014, pagal kurias paskaičiuota 64 884,76 Eur, nurodytų paslaugų UAB „P.“ niekam nepardavė t. y. nei bendrovei „M.”, nei kitiems ūkio subjektams.

Iš UAB „P.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytos bendrovės „M.” 108 024,24 Eur skolos už paslaugas, pagal UAB „P.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytus duomenis, UAB „M.” apmokėjo 35 912,74 Eur. Todėl pagal UAB „P.“ buhalterinės apskaitos duomenis neapmokėta suma 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 72 111,50 Eur. Ši suma apskaityta UAB „P.“ buhalterinėje apskaitoje kaip UAB „M.” skola bendrovei „P.“.

UAB „P.“ bendrovei „T.“ sumokėjo 89 245,80 Eur (35 089,80 Eur bankiniu pavedimu ir 54 156 Eur grynaisiais). 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „P.“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta 61 706,34 Eur UAB „P.“ skola bendrovei „T.“.

Nuomojamų darbuotojų sąraše 2015 m. rugpjūčio 31 d. nurodyti 37 asmenys, kurių darbovietės tiriamuoju laikotarpiu 2015 m. liepos 17 d. - 2015 m. gruodžio 31 d. pagal duomenų bazės „Sodra” duomenis buvo bendrovėse „S.“ ir „N.“. Didžioji dalis šių įmonių darbuotojų (25 darbuotojai iš 37) 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo įdarbinti UAB „M.“, o 2015 m. gruodžio mėnesį dalis darbuotojų (19 darbuotojų iš 37) įdarbinti UAB „B.t.“ (15 t., b. l. 179-180).

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „P.“ nesuteikė paslaugų UAB „M.“, tačiau išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neįvykusias paslaugų pardavimo operacijas, bei šias PVM sąskaitas faktūras apskaitė buhalterinėje apskaitoje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kurioje nustatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „P.“ negavo paslaugų iš UAB „T.“, tačiau PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos neįvykusios paslaugų gavimo operacijos, apskaitė buhalterinėje apskaitoje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kurioje nustatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

UAB „P.“ neužtikrino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 4 straipsnio reikalavimų, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“.

Kadangi tvarkant UAB „P.“ buhalterinę apskaitą buvo pažeisti aukščiau nurodytų norminių aktų reikalavimai, už 2015 metus iš dalies negalima nustatyti UAB „P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (15 t., b. l. 169-194).

2015 m. lapkričio 2 d. prokuroro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01033-14 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00638-17 dėl N. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. lapkričio 16 d. prokuroras priėmė nutarimą minėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti vadovaujantis BPK 212 straipsnio 6 punktu, kurį Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė patvirtino (1 t., b. l. 166-171).

 

UAB „V.“ vadovu laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. spalio 19 d. buvo T. B., jis buvo vienintelis darbuotojas įmonėje tuo laikotarpiu. Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. vadovu buvo N. S. Ž. (19 t., b. l. 64-68).

2017 m. spalio 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. I. pateikė UAB „V.“ apmokėjimo dokumentus už UAB „Ac.“ suteiktas UAB „V.“, UAB „S.“, UAB „N.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas (19 t., b. l. 87-89).

UAB „H.“ direktorius R. J. buvo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. Buhalterinę apskaitą nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. tvarkė UAB „F.“ atstovė V. I. (14 t., b. l. 152).

2016 m. spalio 11 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) atliko UAB „H.“ patikrinimą, rezultatai įforminti 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo akte Nr. (13.2)FR0680-631. Jame konstatuota, kad įmonė pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4, 6, 16, straipsnius, nes nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 23 d., dėl to negalima iš dalies nustatyti minėto laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (14 t., b. l. 152-168).

Išanalizavus UAB „H.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ duomenis, nustatyta, kad įmonė gaudavo banko pavedimais mokėjimus iš UAB „A.“, dalis piniginių lėšų būdavo išmokama darbuotojams pagal UAB „H.“ ir UAB „R.“ sutartį Nr. 14010, vėliau pagal UAB „O.“ ir UAB „H.“ sutartį. Likę sąskaitoje pinigai būdavo išgryninami bankomatuose arba banke (14 t., b. l. 179-191).

Liudytojas N. B. teisme parodė, kad dirbo UAB „O.“ ir UAB „S.“ pagalbiniu darbuotoju, padėdavo vairuotojui rūšiuoti prekes. Personalas davė pasirašyti dvi darbo sutartis. Už tai gaudavo atlyginimą į banko sąskaitą. Liudytojas suprato, kad A. Ž. buvo tų abiejų įmonių direktorius, bet su juo bendrauti neteko. N. B. darbo vieta buvo alaus įmonėje „E.“, ten vežiojo prekes ir padėdavo jas pakrauti - iškrauti. Kad yra nuomojamas darbuotojas iš vienos įmonės į kitą, nežinojo.

Liudytojas N. Č. teisme parodė, kad dirbdamas UAB „M.“, buvo įdarbintas dar keliose įmonėse, su jomis pasirašydavo darbo sutartis, į banko sąskaitą gaudavo atlyginimą. Liudytojas N. Č. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad jis dirbo UAB „M.“ vairuotoju. Darbinantis jis buvo įdarbintas UAB „R.“, po kiek laiko UAB „O.“, dar po kiek laiko UAB „S.“. Jis nurodė, kad prašymą priimti į darbą rašė tik pirmą kartą darbinantis į UAB „R.“, vėliau keičiant įmones - darbdavius, jis jokių prašymų nei atleisti nei priimti į darbą nerašė, realiai visą laiką dirbo UAB „M.“ (5 t., b. l. 185-186).

Liudytojas E. G. teisme parodė, kad UAB „M.“ dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Atlyginimą gaudavo ir grynaisiais, ir banko pavedimu. Mokėdavo A. Ž.. Kokios įmonės jam davė pasirašyti darbo sutartis, nepamena. Liudytojas E. G. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad 2014-2015 metų laikotarpiu dirbo UAB „M.“ vairuotoju. Per tą laikotarpį jam buvo pateiktos pasirašyti UAB „R.“, UAB „O.“, UAB „S.“, UAB „B.“, „A.ž.“, VšĮ „X.“ darbo sutartys, tačiau darbo pobūdis visą laiką buvo tas pats, sutartis pasirašyti teikė arba A. Ž., arba kas nors iš UAB „M.“ darbuotojų, jo vadovas visą laiką buvo A. Ž. (5 t., b. l. 189-190).

Liudytojas M. V. teisme parodė, kad dirbo UAB „M.“. Jos direktorius buvo A. Ž.. Buvo įdarbintas dar kažkokiose įmonėse, nes būdavo darbo sutarčių perrašymo, bet visą laiką dirbo vairuotoju. Prisimena, kad direktorius A. Ž. paprašydavo įmonės vairuotojų susirinkti ir pasirašyti kažkokias sutartis. Dirbdamas „M.“, kad kaip darbuotojas buvo nuomojamas UAB „R.“, UAB „O.“, UAB „S.“, VšĮ „X.“, nežinojo. Neoficialaus darbo užmokesčio negaudavo. Darbus atlikdavo realiai.

Liudytojas E. V. teisme parodė, kad nuo 2013 m. dirbo UAB „M.“. Darbai buvo vykdomi realiai, vežiodavo alų, pretenzijų įmonei neturėjo. Nepamena, ar kur kitur įsidarbino. Liudytojas E. V. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad 2013 metų gegužės mėn. jis įsidarbino UAB „X.“, jį įdarbino A. Ž., įdarbino vairuotoju, bet jis dirbo UAB „M.“. Vėliau, t. y. laikotarpiu nuo 2013 iki 2015 m. A. Ž. duodavo pasirašyti įvairias darbo sutartis, kuriose buvo nurodyta, kad jis dirba UAB „R.“, UAB „O.“, UAB „S.“, A. Ž. sakydavo, kad jei jis nori gauti algos daugiau negu minimumą, reikia įforminti dar kelias darbovietes. Darbo pobūdis visą laiką buvo tas pats. Atlyginimas iš pradžių buvo mokamas grynais pinigais, mokėjo A. Ž., vėliau pavedimu iš tų įmonių, kuriose jis būdavo įdarbintas (6 t., b. l. 50-51).

Liudytojas J. R. teisme parodė, kad dirbo Panevėžyje UAB „O.“, sandėlio vedėju. Jį įdarbino A. Ž.. Su J. R. buvo sudaryta darbo sutartis. Bendravo su A. Ž. telefonu. Liudytojas sandėliuodavo ir išvežiodavo alų „E.“ po rajonus Panevėžio apskrityje. Jį samdė UAB „M.“, bet įdarbino į UAB „O.“. Kai baigdavosi darbo sutartys, J. R. pervesdavo dirbti į kitą įmonę. Atlyginimą gaudavo, dėl to nusiskundimų nebuvo. Liudytojui paskambindavo, kad baigiasi darbo sutartis. A. Ž. atveždavo sutartis į Panevėžį, pasirašydavo naujas sutartis ir toliau dirbdavo. Visi vairuotojai buvo nepatenkinti, bet visi norėjo dirbti. Kai Panevėžyje iškildavo problemų dėl transporto, J. R. skambindavo A. Ž. paklausti, kur vežti, kur taisyti automobilius, dėl sandėlio nuomos. Jeigu dirbo UAB „O.“, tai ši įmonė J. R. ir mokėjo atlyginimą banko pavedimais. Atlyginimą visada gaudavo stabiliai. Buvo darbuotojų nepasitenkinimas dėl sutarčių keitimo, nes stažas nesiskaičiuodavo, dėl atostogų. J. R. dėl to kalbėjo su A. Ž., reiškė dėl to pretenzijas, bet visi norėjo dirbti toliau. A. Ž. atveždavo jau pasirašytas sutartis lyg, darbuotojai jas pasirašydavo ir A. Ž. jau pasirašytas darbo sutartis išsiveždavo. A. Ž. neaiškindavo, kodėl įdarbina vis į kitą įmonę.

2017 m. gegužės 26 d. buvo atliktas objektų tyrimas ir pateikta specialisto išvada Nr. 5-2/70 dėl UAB „O.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, iš kurios matyti, kad UAB „O.“ akcininkai: nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas Ž. B.), nuo 2014 m. spalio 10 d. UAB „In.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas A. K.). UAB „O.“ įregistruota veikla - siekti pelno užsiimant didmenine bei mažmenine prekyba, teikiant kitas paslaugas, užsiimant gamyba, tačiau faktinė šios įmonės veikla yra tarpininkavimo veikla nuomojant darbuotojus. UAB „O.“ direktorius A. K. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. birželio 15 d. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. spalio 13 d. pagal 2014 m. gegužės 30 d. sutartį Nr.20150530/1. Tyrimui informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties dėl buhalterinės apskaitos teikimo nutraukimą nepateikta. UAB „F.“ bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. pagal 2014 m. spalio 14 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 34. Sutartį pasirašė UAB „O.“ direktorius A. K. ir UAB „F.“ direktorė V. I..

UAB „O.“ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalies reikalavimus „1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“, nes nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. spalio 13 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. (įsiteisėjo bankrotas) neįdarbino buhalterio ir nesudarė sutarties su apskaitą tvarkančia įmone dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Pagal 2014 m. gegužės 7 d. paslaugų teikimo sutartį (be Nr.) (laikinojo įdarbinimo sutartis), kurią sudarė UAB „O.“, atstovaujama direktoriaus A. K. (toliau tekste - įdarbinimo įmonė) ir UAB „H.“, atstovaujama direktoriaus R. J. (toliau tekste - darbo naudotojas), bendrovė „O.“ įsipareigojo aprūpinti UAB „H.“ darbuotojais. Sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad „Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus“. UAB „O.“ tyrimui nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. pateikė darbo užmokesčio priskaitymo - išskaitymo žiniaraščius, kuriose bendrovės „O.“ darbuotojams priskaitė 690 109,59 Lt (199 869,55 Eur) darbo užmokesčio, nuo kurio išskaitė 93 787,61 Lt (27 162,77 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 63 704,04 Lt (18 449,97 Eur) socialinio draudimo įmokų, kiti išskaitymai sudarė 2 432,63 Lt (704,54 Eur), sumą išmokėjimui nurodė 530 185,30 Lt (153 552,30 Eur). Per nurodytą laikotarpį priskaitė 212 423,04 Lt (61 521,96 Eur) socialinio draudimo įmokų iš įmonės ir 1371,42 Lt (397,19 Eur) į garantinį fondą (17 t., b. l. 96).

Bendrovė „O.“ pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 9 d. Nr. IX- 1007, nauja redakcija 2003 m. lapkričio 25 d., Nr.IX-1848) 2 straipsnio „P. Į. sąvokos“ 31 dalį, kurioje nurodyta „31. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai - santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.“ 3 straipsnį „Pajamų mokesčio mokėtojai“, kuriame nurodyta „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas“ (nauja redakcija Nr. XI-111, 2008 m. gruodžio 23 d.). Nustatyta, kad 2014 m. birželio - lapkričio mėn. UAB „O.“ darbuotojams priskaitė 690 109,59 Lt (199 869,55 Eur) darbo užmokesčio, nuo kurio išskaitė 93 787,61 Lt (27 162,77 Eur) pajamų mokesčio, tačiau į valstybės biudžetą mokesčių nesumokėjo.

Bendrovė „O.“ GPM nuo bendrovės „H.“ sumokėto darbuotojams darbo užmokesčio į valstybės biudžetą visiškai nemokėjo, tai nurodyta ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 16 d. rašte Nr. (15,1-04.7.1)-K-4295 dėl UAB „O.“ veiklos. „Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „O.“ galimai realios veiklos nevykdė, mokėtojui tik buvo perkelta gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokestinė prievolė. Galimai dėl mokėtojų atsakingų asmenų kaltės šios įmokos ir mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos) nebuvo mokėti į biudžetą.“

VMI prie FM Atrankos ir paramos auditui departamento III skyriaus VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (8.2)S-81542 „Dėl patikrinimo“ nurodyta, kad UAB „O.“ 2015 m. vasario 29 d. datai skolinga VSDF biudžetui 87 825,32 Eur VSD įmokų ir delspinigių (skola kaupiasi nuo bendrovės įregistravimo).        

Nustatyta, kad UAB „O.“ tiriamuoju laikotarpiu jokios veiklos nevykdė, tik darbuotojams priskaitė darbo užmokestį, nuo kurio išskaitė mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau jokių mokesčių į valstybės biudžetą nepervedė. Viso nepervedė 371 286,14 Lt (107 53,89 Eur) iš jų 93 787,64 Lt (27 162,77 Eur) (duomenys neskelbtini) 127,08 Lt (79 971,93 Eur) SODRAI; 1 371,42 Lt (397,19 Eur) į garantinį fondą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX- 2112 8 straipsnio „Teisingumo ir visuotinio privalomumo principas“ 1 dalį, kurioje nurodyta „1. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos...“.

Bendrovė „O.“ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus „Ūkio subjektas apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, kad apskaitos informacija būtų išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 6 straipsnio (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” (nuo 2013 m. sausio 1 d. nauja redakcija pagal 2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988), nes nuo 2014 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. bendrovės apskaita nebuvo vedama, todėl visiškai negalima nustatyti veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „O.“ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį „Apskaitos tvarkymas“, kuriame nurodyta „1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“, nes nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. sutarčių, sudarytų su buhalteriu, ar buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone nesudarė. Už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal BAĮ 21 straipsnį atsako įmonės vadovas (17 t., b. l. 86-116).

UAB „O.“ mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos, kuriose užfiksuotas įmonės deklaruotas mokėtinas GPM (18 t., b. l. 38-58).

Išanalizavus UAB „O.“ banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad įmonė į banko sąskaitas negavo jokių mokėjimų iš UAB „H.“ ar kitų ūkio subjektų už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas. Lėšų judėjimas sąskaitose nevyko. Kasos dokumentai tyrimui nepateikti (16 t., b. l. 171-174).

 

UAB „R.“ vadovu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. buvo A. R., VĮ Registrų centre įmonės veikla nurodyta moteriškų viršutinių drabužių siuvimas (19 t., b. l. 108-111).

Liudytojo A. R. parodymai aprašyti šio nuosprendžio 39 lape, todėl nekartojami.

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. sausio 22 d. UAB „T.“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo L. S. (19 t., b. l. 20-23).

Liudytojas L. S. teisme parodė, kad pažįstamas L. ar L. pasiūlė tapti UAB „T.“ vadovu ir užsidirbti. Paaiškino, kad turės kažką daryti su Europiniu projektu, detaliau neprisimena. Liudytojas L. S. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad jam sutikus su L. pasiūlymu, šis L. S. supažindino su A. K.. Šis paaiškino, kad L. S. didelių pinigų nesitikėtų, pradžioje žadėjo po truputį išvystyti veiklą, gal transporto srityje, vežioti krovinius ar pan., jis jokio darbo užmokesčio jam nežadėjo, tik sakė, kad turi kurį laiką pabūti įmonės vadovu. Jiems sutarus A. K. žadėjo padėti sutvarkyti įvairius įmonės dokumentus. Po kiek laiko L. S. paskambino moteris, kurios nei vardo nei pavardės jis nežino. Susitikus ji L. S. pateikė pasirašyti dokumentus dėl įmonės pirkimo. Tokiu būdu L. S. įgijo UAB „T.“. Vėliau ta moteris kartu su L. S. buvo banke, atidarė sąskaitą, gavo kodų generatorių. Gavęs dokumentus ir kodų generatorių iš banko, L. S. kartu su minėta moterimi nuvyko į autobusų stotį ir išsiuntė viską į Kauną kažkokiai kitai įmonei, kurios pavadinimo neprisimena. Pats L. S. nėra niekada vykdęs jokių bankinių mokėjimų UAB „T.“ vardu, nežinojo net įmonės sąskaitos likučio, nesirūpino buhalterinės apskaitos tvarkymu, nežinojo įmonės veiklos srities. Retkarčiais L. S. paskambindavo telefonu, kai reikėdavo jo parašų, dokumentus jis pasiimdavo iš autobusų stoties siuntų skyriaus arba įvairūs žmonės atveždavo kur nors mieste pasirašyti. Visada jį apie tai informuodavo L., kuris nurodymus gaudavo iš A. K.. Dėl UAB „T.“ dokumentų – 2015 m. rugpjūčio 3 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. P-15/02 ir jos priedo, Kasos pajamų orderiuose T Nr. 12, T Nr. 15, T Nr. 13, T Nr. 14, T Nr. 16, T Nr. 17, kuriuose ties L. S. pavarde yra parašai, liudytojas parodė, kad jis nežino, ar tai tikrai jo parašai, neprisimena tokius dokumentus pasirašęs. Gali pasakyti, kad grynų pinigų įmonės vardu niekada nėra gavęs, taip pat iš įmonės banko sąskaitos nėra ėmęs pinigų. Už ką buvo mokami pinigai, kas juos mokėjo, negali pasakyti, nes nežino. Po kiek laiko, gal 2016 metų pradžioje, jam paskambino A. K. ir pasakė, kad jo įmonę „T.“ reikia perrašyti kitam asmeniui. Su juo susisiekė jau minėta moteris, jie susitiko Vilniaus mieste. Kartu dar buvo vienas vyriškis, kuris prisistatė naujuoju UAB „T.“ direktoriumi ir savininku. Moteris jiems pateikė pasirašyti kažkokius dokumentus, jie pasirašė. L. S. jokių UAB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentų naujam vadovui neperdavė, taip pat neperdavė antspaudo, nes jo neturėjo, jis nežino, ar įmonė turėjo kokio nors turto. R. J. pažįsta per bendrus pažįstamus, tačiau su UAB „T.“ jis nesusijęs (6 t., b. l. 138-148).

Išanalizavus UAB „T.“ banko sąskaitas, nustatyta, kad AB „Swedbank“ banko sąskaitoje buvo atliekamos finansinės operacijos 2015 m. liepos 9 d. – 2015 m. rugsėjo 24 d. laikotarpiu. Pinigai gauti iš UAB „A.“, UAB „P.“, įnešti grynais pinigais į sąskaitą bankomatuose, atlikti grupiniai mokėjimai fiziniams asmenims (asmenys dirbę UAB „M.“), taip pat bankomatuose išimti gryni pinigai. Sąskaitos apyvarta 71 429 Eurai (19 t., b. l. 61-63).

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „S.“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. kovo 18 d. buvo B. J., kuris 2017 m. sausio 31 d. mirė (18 t., b. l. 105­-110).

2017 m. rugsėjo 26 d. gautas raštas Nr. 0-16005 iš UAB „S.“ bankroto administratoriaus L. L., kuriame nurodyta, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo vietos nustatyti nepavyko, bankroto administratorius dokumentų nėra gavęs nei iš B. J., nei iš apskaitą tvarkiusio asmens.

2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 30.89-143 bankas DNB pateikė UAB „S.“ banko sąskaitų išrašus, kuriuose jokio pinigų judėjimo nenustatyta (19 t., b. l. 50-59). Banko sąskaitų kituose bankuose įmonė neturėjo.

2017 m. liepos 13 d. raštu Nr. 2017-R11-I-391757 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pranešė, kad UAB „S.“ nuo įregistravimo dienos 2012 m. gruodžio 3 d. socialinio draudimo įmokų nemokėjo, skola 10 569,48 Eur (19 t., b. l. 80-83).

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „N.“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. buvo M. M. (18 t., b. l. 59-62).

Liudytojas M. M. teisme parodė, kad pažįstamas jam paskambinęs pasiūlė tapti UAB „N.“ direktoriumi. Vilniuje su kažkokia moterimi nuėjo į biurą, pasirašė dokumentus dėl įmonės įgijimo, detaliau neprisimena. Liudytojas M. M. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad M. M. susipažino su asmeniu, vardu L.. Šis pasakė, kad pažįsta asmenį, kuris gali pasiūlyti darbo ir davė to žmogaus telefoną. M. M. duotu telefonu susisiekė su asmeniu, kuris prisistatė A. K. ir pasiūlė užsiimti verslu, t. y. tapti įmonės vadovu, įsigyti įmonę ir vykdyti veiklą. A. K. sakė, kad veikla bus remiama ES lėšomis, tačiau kokia tai veikla ir koks projektas, M. M. nežino. Tuo metu jam pinigų trūko, norėjosi kokios nors veiklos, tai jis sutiko savo vardu įgyti įmonę ir tapti jos vadovu. Maždaug po mėnesio po jų pokalbio su M. M. susisiekė kažkokia mergina, su ja susitiko Vilniaus mieste. Ji nusivedė M. M. į kažkokią kontorą Vilniaus centre, ten jis pasirašė kažkokius dokumentus, kaip suprato, įmonės įgijimo dokumentus. Tokiu būdu M. M. įgijo UAB „N.“. Pasirašytus dokumentus jis atidavė minėtai merginai. M. M. funkcija su UAB „N.“ tuo ir pasibaigė. M. M. nežino, kokią veiklą vykdė įmonė, nepasirašinėjo jokių dokumentų, jokios veiklos įmonės vardu nevykdė. Jis pats nesirūpino įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, nežino, kas tvarkė įmonės apskaitą. Jis jokių įmonės dokumentų neturėjo ir neturi. Įmonės veikla nesidomėjo, nežino, kas vykdė veiklą įmonės vardu. Jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų niekam neperdavė, jokių įmonės dokumentų neturi. R. J. pažįsta, šis gyvena tame pačiame rajone kaip ir jis. L. S. pažįsta, jis yra jo kaimynas ir draugas. Kad L. S. buvo UAB „T.“ direktoriumi, liudytojas nežinojo (5 t., b. l. 150-159).

2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 30.89-143 bankas DNB pateikė UAB „N.“ banko sąskaitų išrašus, kuriuose jokio pinigų judėjimo nenustatyta (19 t., b. l. 50-59). Banko sąskaitų kituose bankuose įmonė neturėjo.

2017 m. liepos 13 d. raštu Nr. 2017-R11-I-391757 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pranešė, kad UAB „N.“ nuo įregistravimo dienos 2012 m. rugpjūčio 17 d. socialinio draudimo įmokų nemokėjo, skola 25 026,14 Eur (19 t., b. l. 80-83).

2017 m. spalio 2 d. gautas raštas Nr. 0-16398 iš UAB „N.“ bankroto administratoriaus V. S., kuriame nurodyta, kad UAB „N.“ vadovas buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė, kur jie saugomi nenustatyta (18 t., b. l. 102-104).

 

UAB „Y.“

Liudytojas M. A. teisme parodė, kad yra gydytojas urologas, dirba (duomenys neskelbtini), o A. Ž. yra jo žmonos brolis ir liudytojo dukros krikšto tėvas. Paaiškino, kad įsigijo 100 procentų UAB „Y.“ akcijų, tačiau kokia buvo šios įmonės veikla, neatsimena, daugiau nelabai ką pamena. Liudytojas M. A. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad 2014 metų sausį M. A. įsigijo 100 procentų UAB „Y.“ akcijų. Įmonė buvo nauja, jis ją įsigijo statybų verslo vystymui. Dirbo vienas. Įsigijo įrangą - vieną hidraulinį keltuvą, valymo mašiną, gal dar kažką. Verslui vystyti investavo 3000 Lt, likusią sumą investavo A. Ž.. Kadangi M. A. įrangos nuomos srityje nenusimano, tai įrangą padėjo jam įsigyti A. Ž.. Pats liudytojas asmeniškai įrangos pirkimui neieškojo, neturėjo tam laiko, įrangą surado A. Ž.. Įranga buvo perkama visus 2014 metus. Kiek pinigų buvo investuota į verslą iš viso, jis pasakyti negali, nes nežino. UAB „Y.“ neturėjo kontoros, neturėjo sandėlių įrangai laikyti, įranga iš karto buvo išnuomota. A. Ž. ieškojo klientų. Kaip nuomojama įranga buvo gabenama klientams, pasakyti negali, nes nežino. Įranga buvo laikoma UAB „M.“ patalpose Kaune, adreso jis nežino. M. A. UAB „M.“ patalpose nėra buvęs. A. Ž. buvo UAB „M.“ direktoriumi ir įmonės patalpose laikydavo UAB „Y“ priklausančią įrangą. Pagrindinis klientas buvo UAB „M.“, įranga nuolat buvo išnuomota minėtai įmonei. Ar buvo kitų įmonių klientų, liudytojas pasakyti negali, nes neprisimena. Įranga buvo nuomojama pagal rinkos kainas, kainų klausimais jį konsultuodavo A. Ž.. Su bendrove „M.“ 2014 metais buvo pasirašytos įrangos nuomos sutartys, kiek jų buvo, pasakyti negali, nes nepamena. M. A. pasirašė įrangos nuomos sutartis, kurias paruošdavo buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė, kurios pavadinimo dabar neprisimena. PVM sąskaitas faktūras už UAB „Y.“ suteiktas paslaugas surašydavo įmonė, tvarkiusi buhalterinę apskaitą. Duomenis, rašytinus į UAB „Y.“ sąskaitas, buhalteris gaudavo iš UAB „M.“ direktoriaus A. Ž.. Kaip buvo rašomos sąskaitos faktūros, M. A. nežino. Kodėl jis nepasirašė sąskaitose, pasakyti negali, nes nežino. Įrangos nuomininkai atsiskaitydavo už įrangos nuomą pavedimais į įmonės banko sąskaitą, kuri buvo AB „Swedbank“. Liudytojas turėjo UAB „Y.“ banko mokėjimo kortelę. Iš gautų pajamų buvo mokami mokesčiai valstybei, kokiu būdu ir kas mokėjo mokesčius valstybei, liudytojas pasakyti šiuo metu negali. Kokios dar buvo įmonės išlaidos ir kokiu būdu jos buvo apmokamos, šiuo metu pasakyti negali, nes nepamena. Įmonė turėjo elektroninę bankininkystę sąskaitos valdymui, kas turėjo sąskaitos prisijungimo slaptažodžius, M. A. šiuo metu neprisimena. Kiek dabar pamena, tai jo atlyginimas įmonėje buvo nedidelis, koks tiksliai, negali pasakyti. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi įmonėje, kuri ir tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. UAB „Y.“ M. A. pardavė 2015 metų pabaigoje, nes taip patarė A. Ž.. Įmonės pirkėją jam parekomendavo A. Ž., už kokią kainą pardavė įmonę, pasakyti negali, nes neprisimena. UAB „Y.“ pardavimo dokumentus paruošė ta įmonė, kuri tvarkė UAB „Y.“ apskaitą, duomenis pateikė jis kartu su A. Ž.. Kur buvo pasirašyti įmonės pardavimo dokumentai, M. A. pasakyti negali, nes neprisimena. A. Ž. jam pateikė pasirašyti įmonės pardavimo dokumentus, įmonės pirkėjo jis nėra matęs, dokumentai dėl įmonės perleidimo buvo pasirašyti jo ir pirkėjo atskirai. Ar buvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, liudytojas dabar neprisimena. Ar turi įmonės pardavimo dokumentus, buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo aktą, jis neprisimena (5 t., b. l. 96-97).

Liudytoja E. L. teisme parodė, kad yra buhalterė, dirbo UAB „E.“. UAB „Y.“ jai girdėta, lygtais vienu metu šį įmonė pas ją tvarkėsi buhalterinę apskaitą, tačiau tiksliai neatsimena. Liudytoja E. L. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad 2014 m. birželio 9 d. buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „E.“ ir UAB „Y.“ dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Nuo tada UAB „E.“ tvarkė UAB „Y.“ buhalterinę apskaitą. Sutartis buvo nutraukta 2016 m. rugsėjo 15 d. dėl to, kad įmonė neteikė pirminių apskaitos dokumentų apie 6 mėn., gal net ir daugiau laiko. Liudytoja su UAB „Y.“ atstovais bendraudavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas pradžioje buvo M. A., su juo buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, kokiu būdu jis juos surado liudytoja pasakyti negali, nes nežino, gal rekomendavo kokie nors klientai, nes jei būtų kreipęsi per jų internetinį puslapį, tai prisimintų. Pagal paslaugų teikimo sutartį UAB „E.“ negalėjo disponuoti įmonės sąskaita banke. E. L. UAB „Y.“ rašydavo pardavimo sąskaitas, vesdavo registrus, teikdavo informaciją dėl mokėtinų mokesčių, tvarkydavo kasą pagal pateiktus dokumentus. Apie pasikeitusį UAB „Y.“ vadovą A. M. E. L. sužinojo, nes jis buvo atvykęs į UAB „E.“ kontorą. A. M. yra baltarusis, tamsių plaukų, kalbėjo lietuviškai su stipriu akcentu. A. M. buvo įdarbintas į UAB „Y.“. 2016 m. rugsėjo 15 d. A. M. atvyko į UAB „E.“ kontorą ir atsiėmė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Buvo paruošti du bylų (dokumentų) perdavimo aktai, viename išvardinti senesnio laikotarpio dokumentai, o kitame nauji dokumentai, t. y. 2016 metų dokumentai. A. M. pasirašė tik akte, kuriame buvo išvardinti senesnio laikotarpio dokumentai, o antrame akte jo parašo nėra. Tai, kad vienas aktas nepasirašytas, liudytoja pastebėjo tik vėliau, jau A. M. išvykus su dokumentais (9 t., b. l. 20-33).

Liudytoja O. J. teisme parodė, kad negali atsakyti į klausimus, tačiau teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad daug metų užsiima žirgų sportu. Pati sportuoja, turi savo žirgą. 2015 m. susipažino su A. K., jis sakė, kad taip pat turėjo savo žirgą, domisi žirgų sportu. Pasiūlė tapti VšĮ „H. B.“ vadove, sakė, kad ji galės organizuoti žirgų varžybas. O. J. tokia veikla labai domino, dėl to ji sutiko tapti minėtos įmonės vadove. Ji pasirašė darbo sutartį, kurioje nurodytas simbolinis 10 Eur darbo užmokestis. VšĮ „H.B.“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, kuri nebuvo įdarbinta šioje įmonėje, o dirbo savarankiškai. O. J. įgaliojo buhalterę teikti reikiamas ataskaitas VMI, SODRAI, VĮ Registrų centrui. VšĮ „H.B.“ veiklos nevykdė iki 2016 m. gruodžio mėn. A. K. kelis kartus bandė organizuoti renginius, tačiau organizaciniai reikalai net nebuvo pradėti, viskas liko idėjų lygyje. O. J. turi įstaigos antspaudą. Kiek žino, tai įstaiga turi kažkokių skolų, nes jai atidarius naują įstaigos banko sąskaitą siekiant surinkti lėšų žirgo gydymui, lėšos, pervestos į įstaigos sąskaitą, buvo nurašytos antstolių. Konkrečiai apie įstaigos skolas nieko pasakyti negali, nes nežino, ji apie tai informavo A. K., kuris žadėjo viską sutvarkyti. UAB „Y.“ jai yra girdėta. Maždaug 2015 m. rudenį A. K. pasakė liudytojai, kad jis gauna įmonės akcijas dovanų ir nori sandorį įforminti VšĮ „H.B.“ vardu, t. y. kad įmonės akcijų savininkas būtų VšĮ „H.B.“. Jai A. K. pasakė, kad reikės pasirašyti jo pateiktus dokumentus, O. J. su tuo sutiko. Dokumentai buvo skirti VĮ Registrų centrui dėl akcininko ir vadovo pakeitimo. Pasirašyti dokumentus O. J. pateikė A. K. siųstas žmogus, jo vardo ir pavardės nežino. Dokumentus pasirašymui jai pateikė pasirašyti susitikus Kauno mieste, tiksliai vietos neprisimena. Į VĮ Registrų centrą dokumentus teikė pati O. J.. A. K. nurodymu dar kelis kartus pasirašė dokumentus dėl UAB „Y.“ vadovo keitimo. A. M. liudytoja nėra mačiusi, nėra su juo bendravusi, vadovu jį paskyrė A. K. nurodymu. M. A. yra mačiusi kelis kartus, kai jis pateikė jai pasirašyti dokumentus dėl jo paskyrimo įmonės vadovu ir po to, kai pasirašė dokumentą dėl jo atleidimo iš vadovo pareigų. M. A. vadovu paskyrė taip pat A. K. nurodymu. Apie UAB „Y.“ veiklą nieko pasakyti negali, nes nežino, jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų niekada neturėjo, nežino, kas juos turi. Šios įmonės tikras savininkas yra A. K. (5 t., b. l. 118-120).

2015 m. lapkričio 26 d. UAB „M.“ direktorius L. G. pateikė pareiškimą, prie kurio pridėtos pirkimo sąskaitos, kuriose užfiksuotas krautuvų-vežimėlių pirkimas. Minėti krautuvai buvo UAB „M.“ nuosavybė, tačiau UAB „Y.“ už jų nuomą įmonei rašydavo sąskaitas (3 t., b. l. 142-143).

2015m. gruodžio 7 d. Kauno AVMI patikrinimo akte Nr. (13.2)FR0680-828 nurodyta, kad autokrautuvai Vokietijoje buvo įgyti 2014 metų pradžioje UAB „M.“ vardu, tačiau tik 2015 m. rugsėjo 29 d. (pasikeitus įmonės vadovui) perdavė bendrovei naudoti ūkyje (20 t., b. l. 161).

 

UAB „B.”

Liudytoja E. L. teisme parodė, kad yra buhalterė, dirbo UAB „E.“. UAB „B.“ jai girdėta, lygtais vienu metu šį įmonė pas ją tvarkėsi buhalterinę apskaitą, tačiau tiksliai neatsimena. Liudytoja E. L. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad 2015 m. kovo 31 d. buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 15/04/01-03 dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo UAB „B.“. Sutartį pasirašė E. L., kaip UAB „E.“ atstovė ir A. Ž., kaip UAB „B.“ atstovas. Paslaugas teikti pradėjo nuo 2015 metų balandžio mėnesio. 2016 metų lapkričio mėn. ji išsiuntė elektroniniu paštu pranešimą apie sutarties nutraukimą, nes klientas nemokėjo už paslaugas bei neteikė pirminių apskaitos dokumentų. Klientas neatsakė į jos laišką dėl sutarties nutraukimo. Kelis kartus į ją kreipėsi asmuo, prisistatantis nauju bendrovės buhalteriu, prašė buhalterinių likučių. Naujasis buhalteris prisistatė vardu ir pavarde, bet liudytoja neprisimena, negali pasakyti. Tvarkant UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, pirminius dokumentus į jų įmonės kontorą atveždavo A. Ž.. Pagal gautą iš A. Ž. informaciją E. L. ruošdavo dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų / išlaidų orderius ir siusdavo paruoštus dokumentus elektroniniu paštu arba A. Ž. atvykdavo pats pasiimti paruoštų dokumentų į kontorą. A. Ž. vėliau pristatydavo pasirašytus dokumentus įtraukimui į apskaitą. 2014 m. pabaigoje ar 2015 m. pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, pas juos į kontorą atvyko R. N. dėl UAB „K.“, kurios vadovu buvo. Jis pasirašė darbo sutartį ir pasirašė dokumentus dėl įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perėmimo iš buvusio vadovo. Kiek dabar prisimena, tai R. N. buvo atvykęs į UAB „E.“ kontorą dar kartą, maždaug 2015 metų pabaigoje, tiksliai neprisimena. Tada su juo buvo A. Ž. ir A. K., jie jai girdint aptarinėjo R. N. galimybę tapti UAB „B.“ vadovu. Liudytoja iš pokalbio suprato, kad R. N. sutinka tapti UAB „B.“ vadovu. Jai girdint R. N., A. Ž. ir A. K. apie vadovo darbo pobūdį, atlyginimą, įmonės veiklą nekalbėjo, tiesiog R. N. buvo pasiūlyta tapti įmonės vadovu ir jis sutiko. A. Ž. informavo E. L., kad ji elektroniniu paštu gaus informaciją, kada R. N. reikės įdarbinti vadovu. 2015 metu lapkričio mėn., tiksliau datos nepamena, ji gavo elektroninį laišką iš A. Ž., kuriame jis jai nurodė paruošti dokumentus dėl įmonės vadovo pasikeitimo. E. L. paruošė darbo sutartį, pagal kurią R. N. pradeda dirbti įmonėje vadovo pareigose, pranešimus VĮ Registrų centrui ir „Sodrai“. Kiek ji prisimena, tai neturėjo įgaliojimo teikti duomenis VĮ Registrų centrui, dėl to paruošti dokumentai buvo išsiųsti el. paštu ir patys įmonės atstovai turėjo duomenis pateikti VĮ Registrų centrui. Liudytoja tik išsiuntė pranešimą „Sodrai“, nes turėjo įgaliojimą teikti duomenis. Jos paruoštų dokumentų su parašais įmonės atstovai jai nepristatė. Vėliau gavo nurodymus elektroniniu paštu paruošti dokumentus dėl kasos likučio perdavimo, įsakymą dėl inventorizacijos, paruoštus dokumentus išsiuntė el. paštu, pasirašytų dokumentų negavo, tiesiog atsispausdino savo paruoštus dokumentus ir įsegė į įmonės dokumentų segtuvą. Pasikeitus įmonės vadovui, elektroninio pašto adresas nepasikeitė, ji ir toliau tuo pačiu paštu gaudavo nurodymus dėl dokumentų ruošimo ir siųsdavo jau paruoštus dokumentus. Pasirašytus dokumentus jai atveždavo A. Ž., jis ir toliau dirbo įmonėje vadybininko pareigose. Dokumentai buvo antspauduoti R. N. parašo antspaudu. Tačiau ne visi grąžinti dokumentai buvo pasirašyti. E. L. A. Ž. prašė, kad jis parašus surinktų, jis vis žadėjo, bet pažado neįvykdė, dėl to segtuvuose susegti dokumentai visai nepasirašyti arba pasirašyti ne visų asmenų. R. N. niekada nėra pristatęs į jų kontorą pasirašytų dokumentų įtraukimui į buhalterinę apskaitą. R. N. tapęs UAB „B.“ vadovu, nebuvo atvykęs į E. L. kontorą. Kadangi ji pati girdėjo R. N. pokalbį su A. K. ir A. Ž. dėl jo paskyrimo vadovu, taip pat kadangi R. N. buvo įdarbintas įmonėje, liudytoja buvo įsitikinusi, kad jis yra dabartinis įmonės vadovas, o A. Ž. vadybininkas. Kad A. Ž. pareigos įmonėje pasikeitė iš vadovo į vadybininko, liudytoja matė pasirašytuose apskaitos dokumentuose, kur A. Ž. nurodo, kad jis yra vadybininkas (9 t., b. l. 20-33).

2014 m. spalio 8 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. FR0687-1680 Kauno AVMI nurodė, kad UAB „B.“ išrašytos sąskaitos UAB „M.“ neatitinka tikrojo ūkinių operacijų turinio, todėl pirkimo PVM negali būti atskaitomas (20 t., b. l. 179).

2017 m. spalio 6 d. atlikus objektų tyrimą buvo pateikta specialisto išvada Nr. 5-2/139/2017 dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo iš kurios matyti, kad UAB „M.“ direktoriumi nuo tiriamojo laikotarpio pradžios t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. dirbo A. Ž.. UAB „M.“ direktoriumi nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. dirbo L. G.. UAB „M.“ vyr. buhaltere 2013 m. balandžio 26 d. - 2015 m. gegužės 29 d. laikotarpiu ir 2015 m. rugsėjo 7 d. - 2016 m. balandžio 25 d. laikotarpiu dirbo R. G., 2015 m. birželio 1 d. - 2015 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu dirbo J. L.. UAB „M.“ faktiška veikla - krovinių pervežimas. UAB „M.” nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), buhalterinėje apskaitoje 2013 - 2015 metais buvo apskaitytos UAB „Y.“, UAB „A.“, UAB „P.“, UAB „B.“, VšĮ šeimos sveikatos centrui „X.“ bendrovei „M.” išrašytos sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos.

Kadangi UAB „M.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant aukščiau nurodytų norminių aktų reikalavimų, už 2013 - 2015 metus, 2016 m. sausio 1 d. - 2016 m. balandžio 22 d. laikotarpį iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (24 t., b. l. 50-154).

 

Dėl UAB „M.“ piniginių lėšų pasisavinimo

Teismų praktikoje turto pasisavinimu laikomas tyčinis neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. ,,Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalga (BK 183 ir 184 straipsniai)“ Nr. AB-42-1). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2011, 2K-630/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012 ir kt.). Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

Šio nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dėl UAB „M.“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo teismas padarė išvadą, kad A. Ž. einant šios įmonės direktoriaus pareigas sandoriai su įmonėmis – VšĮ šeimos sveikatos centras „X.“, UAB „Y.“, UAB „A.“, UAB „B.“, UAB „P.“ buvo netikri, pastarųjų įmonių išrašytos sąskaitos faktūros ir PVM sąskaitos faktūros nepagrįstai buvo įtrauktos į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą. Tai konstatavus, akivaizdu, kad įmonių – VšĮ šeimos sveikatos centras „X.“, UAB „Y.“, UAB „A.“, UAB „B.“, UAB „P.“ išrašytos sąskaitos negalėjo būti ir apmokėtos, nes jokios realiai paslaugos bendrovei „M.“ nebuvo suteiktos.

Teismui konstatavus, jog VšĮ „X.“ faktiniai vadovai buvo kaltinamieji A. K. ir R. J. ir jie žinodami, kad įstaiga realiai jokių paslaugų neteikia, VšĮ „X.“ vardu pasirūpino, kad nenustatytas asmuo išrašytų 11 vnt. PVM sąskaitų faktūrų su žinomai melagingomis žiniomis apie darbuotojų nuomos paslaugas A. Ž. vadovaujamai UAB „M.“. Visi šie trys kaltinamieji žinojo ir buvo susitarę, jog šios VšĮ „X.“ netikros PVM sąskaitos faktūros bus įtrauktos į UAB „M.“ apskaitą. Įgyvendinant šį sumanymą, kaltinamųjų veiksmai dėl pinigų pasisavinimo objektyviai pasireiškė tuo, kad buvo imituotas atsiskaitymas įstaigai „X.“ už neva suteiktas paslaugas, nes ši įstaiga bendrovei „M.“ išrašė kasos pajamų orderius: 2013-01-31 X Nr. 1000003 21140 Lt, 2013-02-28 X Nr. 1000004 21070 Lt, 2013-03-31 X Nr. 1000005 22750 Lt, 2013-04-30 X Nr. 1000006 23940 Lt, 2013-05-31 X Nr. 1000007 31535 Lt, 2013-06-28 X Nr. 1000010 38115 Lt, 2013-07-31 X Nr. 1000012 45115 Lt, 2013-08-30 X Nr. 1000014 35420 Lt, 2013-10-04 X Nr. 302 47175 Lt, 2013-11-05 X Nr. 310 31140,30 Lt, 2013-12-04 X Nr. 321 33472 Lt. Pagal šiuos kasos pajamų orderius, apskaitos duomenimis, A. Ž. VšĮ „X.“ iš viso grynaisiais sumokėjo 350 872,30 Lt (101 619,04 Eur). Tačiau šis mokėjimas realiai neįvyko, o buvo tik imituotas. Šią išvadą teismas daro iš to, kad VšĮ „X.“ kasos pajamų orderių kvituose X Nr. 100003 – X Nr. 1000006 kasininku nurodytas T. G., kvituose X Nr. 100007, X Nr. 10000010, X Nr. 10000012 kasininku nurodytas T. K., kvite X Nr. 10000014 kasininku nurodytas A. B. neatitinka tikrovės, nes T. K. parašai visuose neva jo pasirašytuose kvituose yra skirtingi, T. G. kvitų neva pasirašymo metu VšĮ „X.“ net nedirbo ir teisme paaiškino, kad buvo tik formalus vadovas (pagal „Sodros“ duomenis pareigas ėjo nuo 2011 m. sausio 22 d. iki 2013 m. kovo 18 d.), o faktinis vadovas buvo jo draugas A. K.. Liudytojas T. K. teisme parodė, kad VšĮ „X.“ kažkokius finansinius dokumentus, į kuriuos liudytojas net nesigilino, už pažadėtą atlygį davė pasirašyti R. J.. Be to, pas A. Ž. kratos metu buvo rasti VšĮ „X.“ dokumentų – sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, įtrauktų į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, ruošiniai. FNTT specialisto išvadoje Nr. 5-2/139/2017 konstatuota, kad UAB „M.“ finansinė padėtis 2013 metais buvo bloga, o jau 2013 m. gruodžio 31 d. ši įmonė buvo nemoki. Nustatyta ir tai, kad pagal šių įmonių finansinius duomenis A. Ž. įstaigai „X.“ dalį grynųjų pinigų sumokėjo net negavęs grynųjų pinigų iš UAB „M.“ kasos, nes dalis pinigų (111 787,30 Lt) iš kasos buvo paimti vėliau tik po 1-3 mėnesių po jų fiksuoto sumokėjimo įstaigai „X.“, t. y. pinigų šaltinis nenustatytas. Visi šie duomenys rodo, kad mokėjimas įstaigai „X.“ buvo tik imituotas ir faktiškai neatliktas, nors pinigai iš UAB „M.“ kasos A. Ž. paimti. Pinigų iš kasos paėmimą patvirtina ne tik A. Ž., bet ir buhalterės R. G. parašai. Vadinasi, A. Ž. šiuos pinigus pasisavino, o faktiniai VšĮ „X.“ vadovai A. K. ir R. J. padėjo tai padaryti, nes šios įstaigos vardu bendrovei „M.“ pateikė ir netikras PVM sąskaitas faktūras, ir netikrus kasos pajamų orderius.

Teismas nustatė ir tai, kad bendroves „H.“ ir „V.“ faktiškai valdė R. J. ir A. K.. Tai pagrindžia liudytojo T. B., vienintelio UAB  „V.“ darbuotojo parodymai apie tai, kad A. K. nurodymu ir iš jo gautais dokumentų ruošiniais 2014 m. pabaigoje VĮ Registrų centre jis įsiregistravo vieninteliu akcininku bei vadovu, atidarė banko sąskaitą AB „Swedbank“, o po to įmonės registracijos dokumentus, banko sąskaitos PIN kodų generatorių nusiuntė atgal A. K.. Vėliau kelis kartus per mėnesį A. K. nurodymu liudytojas stotyje pasiimdavo A. K. siųstus jam dokumentų ruošinius, juos pasirašydavo ir siųsdavo atgal A. K.. 2015 m. vasarą A. K. nurodymu įmonę perrašė kitam asmeniui. Apie R. J. faktinį bendrovės „H.“ valdymą sprendžiama iš liudytojos S. N. (Ž.) parodymų apie tai, kad ją dirbti UAB „H.“ administratore priėmė R. J., matė jį besilankantį įmonės administracinėse patalpose, kartu su juo dirbo, R. J. turėjo įmonės banko sąskaitos generatorių, jis į buhalteriją važiuodavo pasirašyti finansinių dokumentų. Liudytoja V. I., buhalterė, parodė, kad R. J. turėjo bendrovės „H.“ grynuosius pinigus, jis pats rašydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius, išimdavo grynus pinigus iš banko sąskaitos.

Nustatyta, kad įmonės UAB „A.“ ir UAB „P.“ iš A. K. ir R. J. faktiškai valdomų įmonių UAB „H.“ ir UAB „V.“ jokių realiai paslaugų neįgijo, nes darbuotojai tuo metu iš tikrųjų dirbo kitose įmonėse: UAB „R.“, UAB „O.“, UAB „S.“ ir UAB „N.“, bet ne UAB „H.“ ir ne UAB „V.“. Todėl UAB „A.“ ir UAB „P.“ negalėjo nuomotis šių darbuotojų darbo jėgos ir tuos pačius darbuotojus pernuomoti A. Ž. įmonei „M.“. Siekiant įgyvendinti sumanymą pasisavinti pinigus, atsiskaitymai tarp šių įmonių buvo imituoti už nesuteiktas darbuotojų nuomos paslaugas. 2017 m. spalio 6 d. specialisto išvada Nr. 5-2/139/2017 patvirtina, jog darbuotojų nuomos paslaugos nebuvo realiai teikiamos.

Objektyviai pinigų pasisavinimas pasireiškė tuo, kad A. Ž. iš bendrovės „M.“ banko sąskaitos sumokėjo pavedimais įmonėms „A.“ ir „P.“ už neva suteiktas paslaugas. Gavusi pinigus, UAB „A.“ direktorė G. A. A. Ž. nurodymu pinigus išgrynindavo ir juos per nenustatytą tarpininką grąžindavo A. Ž. atgal, kad šis perduotų R. J., neva pagal UAB „H.“ išrašytus kasos pajamų orderius 2014-09-17 H Nr. 00016 - 68 248,10 Lt (19 766,02 Eur), 2014-10-28 H Nr. 00025 - 34 300 Lt (9 933,97 Eur), 2014-11-24 H Nr. 00027 - 38 900 Lt (11 266,22 Eur), viso 141 448,10 Lt (40 966,20 Eur); pagal UAB „V.“ išrašytus kasos pajamų orderius: 2015-03-04 KPO Nr. 02 - 9 900 Eur, 2015-04-14 KPO Nr. 06 - 12 000 Eur, 2015-04-30 KPO Nr. 07 - 10 000 Eur, 2015-05-15 KPO Nr. 15 – 10 000 Eur, 2015-05-23 KPO Nr. 20 – 4 760,13 Eur, 2015-05-28 KPO Nr. 8 – 2 500 Eur, 2015-07-13 KPO Nr. 16 – 10 000 Eur, 2015-07-15 KPO-09 – 7 000 Eur, 2015-07-16 KPO13 – 9 500 Eur, 2015-07-17 KPO-14 – 6 500 Eur, 2015-07-20 KPO Nr. 17 – 9 500 Eur, 2015-07-21 KPO Nr. 18 -  12 000 Eur, 2015-07-23 KPO Nr. 19 – 10 500 Eur, 2015-08-11 KPO-21 – 10 890 Eur, viso 125 050,13 Eur. Būtent apie tokią schemą teisme paliudijimo G. A., teigdama, jog buvo įsitikinusi, jog šiais išgrynintais pinigais A. Ž. atsiskaitys su UAB „H.“ ir UAB „V.“, bet ar tikrai atsiskaitė – nežino. Pagal analogišką schemą kaltinamieji veikė ir santykyje tarp UAB „M.“ – UAB „P.“ – UAB „T.“. Gavusi pinigus, UAB „P.“ direktorė N. B. A. Ž. nurodymu pinigus išgrynindavo ir juos per nenustatytą tarpininką grąžindavo A. Ž. atgal, kad šis neva apmokėtų UAB „T.“ išrašytus kasos pajamų orderius 2015-09-16 T Nr. 12 – 9 200 Eur, 2015-09-30 T Nr. 13 – 10 100 Eur, 2015-10-02 T Nr. 14 – 8 700 Eur, 2015-10-08 T Nr. 15 – 9 900 Eur, 2015-10-16 T Nr. 16 – 6 400 Eur, 2015-10-30 T Nr. 17 – 9 856 Eur, viso 54 156 Eur. Apie tai teisme patvirtino N. B., teigdama, kad ji iš esmės UAB „P.“ net nevaldė, o faktinis vadovas buvo A. Ž., kuris netgi turėjo įmonės prisijungimo prie banko kodus. Šiuos liudytojos N. B. parodymus papildo ir liudytojos D. J. parodymai apie tai, kad jai tvarkant UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, kilo įtarimų dėl sandorių tikrumo su UAB „T.“ ir UAB „M.“, nes PVM sąskaitos faktūros nebuvo pagrįstos jokiais perdavimo-priėmimo aktais. Ši liudytoja po 4 mėnesių baigusi teikti buhalterines paslaugas, turėtus finansinius dokumentus perdavė N. B. su A. K., pasirašė dokumentų perdavimo aktą, didžiosios knygos sąskaitų apyvartos aktą. A. K. vaidmuo buvo toks, kad N. B. žodžiais jis yra tas žmogus, kuris pagelbės dėl skolų išieškojimo. 2017 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. 5-2/79 dėl UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad ši bendrovė negavo paslaugų iš UAB „T.“ , o negavusi, negalėjo jų suteikti bendrovei „M.“. Apie tai, kad UAB „H.“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios operacijos, patvirtina ir Kauno apskrities VMI atliktas UAB „H.“ finansinis patikrinimas, kurio 2016 m. spalio 11 d. akte Nr. (13.2)FR0680-631 buvo konstatuota, kad įmonė net nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. Dėl to negalima iš dalies nustatyti minėto laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (14 t., b. l. 152-168). Susumavus iš UAB „M.“ G. A. įmonei „A.“ ir N. B. įmonei „P.“ banko pavedimais pervestas ir G. A. bei N. B. išgrynintas ir per nenustatytą tarpininką A. Ž. atiduotas lėšas, matyti, kad A. Ž. neva atsiskaitymui grynaisiais su UAB „H.“, UAB „V.“ ir UAB „T.“ iš G. A. bei N. B. gavo viso 220 172,20 Eur. Prie šios sumos pridėjus imituotą A. Ž. atsiskaitymą bendrininkų A. K. ir R. J. valdomai VšĮ „X.“ už realiai nesuteiktas paslaugas (101 619,64 Eur), nustatyta, kad A. Ž. pasisavino bendrą pinigų sumą, t. y. 321 791,84 Eur, kuriuos panaudojo ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Tuo tarpu jo bendrininkai A. K. ir R. J. padėjo tai padaryti. Taigi, A. Ž. veikoje yra didelės vertės turto pasisavinimo nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, o A. K. ir R. J. veikoje – nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

Šio nuosprendžio 46 lape jau buvo minėta, kad prokuroras nepagrįstai A. Ž., A. K. ir R. J. inkriminavo bendrininkų grupės požymį, nes nėra bendrininkų grupės – „bent du vykdytojai“, sudėties. Todėl teismas dėl didelės vertės turto pasisavinimo kaltinimus ex officio patikslina ir nustato, kad jie veikė ne bendrininkų grupe, o bendrininkaudami, A. Ž. veikiant kaip vykdytojui, o A. K. ir R. J. veikiant kaip padėjėjams.

 

Dėl sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti su darbo santykiais susijusius mokesčius

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad fiktyvių įmonių pagalba imituojant darbuotojų nuomos paslaugų teikimą bendrovei „M.“, A. Ž. įkalbėjo UAB „A.“ direktorę G. A. ir UAB „P.“ direktorę N. B. tarpininkauti teikiant darbuotojų nuomos paslaugas, neva įgytas iš A. K. ir R. J. valdomų veiklos nevykdančių įmonių UAB „H.“, UAB „V.“ ir UAB „T.“, nors kaltinamieji A. Ž., A. K. ir R. J. žinojo, jog iš tikrųjų darbuotojai tuo metu buvo įdarbinti A. K. ir R. J. valdomose kitose įmonėse: UAB „R.“, UAB „O.“, UAB „S.“ ir UAB „N.“. Tačiau nei bendrovė „M.“, kuriai neva buvo išnuomoti darbuotojai, nei jokia kita įmonė už šiuos darbuotojus nemokėjo jokių su darbo santykiais susijusių mokesčių – VSDFV socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. UAB „O.“ vadovu buvo A. K.. VSDFV negavus socialinio draudimo įmokų už įmonėje dirbusius darbuotojus ir nuo pat įmonės įregistravimo didėjant skolai, VSDFV Kauno skyrius ne kartą siuntė raginimus geruoju sumokėti skolą, tačiau direktorius A. K. į tai nereagavo ir paaiškinimų neteikė. Atlikęs tyrimą VSDFV Kauno skyrius nustatė, kad UAB „O.“ vadovas A. K. su fiziniais asmenimis pasirašinėjo laikinojo darbo sutartis (dalis jų buvo be parašų), kurių pagrindu darbuotojai buvo išnuomojami UAB „H.“ (vadovas R. J.). Pastaroji bendrovė laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. gavo 252 021,44 Eur, iš jų 173 042,06 Eur gavo iš UAB „A.“, nors joje dirbo tik viena direktorė G. A. (K.). Be to, UAB „O.“ patikrinimo metu buvo rasti priskaitymų - išskaitymo žiniaraščiai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai be parašų. Dauguma UAB „O.“ darbuotojų buvo registruoti ne Kaune, o Alytuje, Panevėžyje, kituose šalies rajonuose. 39 apdraustieji darbuotojai iš 72 dirbusiųjų iki įsidarbinant UAB „O.“ dirbo UAB „R.“ (vadovas A. R.), kuri socialinio draudimo įmokas paskutinį kartą mokėjo tik 2013 m. lapkričio 4 d.

VĮ Registrų centre 2014 m. gegužės 7 d. įregistravus UAB „O.“, ji įgijo pareigą kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos mokėti VSDFV socialinio draudimo įmokas už ten dirbančius darbuotojus pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. Būtent darbdaviui kilo pareiga teisingai ir laiku apskaičiuoti ir sumokėti šias įmokas pagal įstatymu nustatytus tarifus ir terminus. FNTT, atlikusi UAB „O.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2017 m. gegužės 26 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/70 konstatavo, kad VSDFV biudžetui padaryta 79 971,93 Eur žala (17 t., b. l. 86-116). Nepagrįsti kaltinamojo A. K. teiginiai, kad mokesčius už darbuotojos turėjo mokėti ne UAB „O.“, o ta įmonė, kuri ir išsinuomojo šiuos darbuotojus. UAB „O.“ faktinė veikla buvo tarpininkavimo veikla nuomojant darbuotojus. UAB „O.“, atstovaujama A. K., ir UAB „H.“, atstovaujama R. J., 2014 m. gegužės 7 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį (be numerio), kuria UAB „O.“ įsipareigojo aprūpinti bendrovę „H.“ darbuotojais (nuomojami darbuotojai). Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad su darbo santykiais susijusių mokesčių sumokėjimas yra įdarbinimo įmonės atsakomybė, tačiau UAB „O.“ kaip įdarbinimo įmonė jokių mokesčių nemokėjo. Buvo nustatyta, kad 2014 m. birželio - lapkričio mėnesiais UAB „O.“ darbuotojams priskaitė 690 109,59 Lt (199 869,55 Eur) darbo užmokesčio. Socialinio draudimo įmokos nuo šios sumos sudarė 30,98 proc. arba 212 423,04 Lt (61 521,96 Eur), privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudarė 9 proc. arba 63 704,04 Lt (18 449,97 Eur), bendra VSDFV mokėtinų mokesčių suma sudarė 276 127,08 Lt (79 971,93 Eur), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma sudarė 97 787,61 Lt (27 162,77 Eur), įmokų į garantinį fondą suma sudarė 1371,42 Lt (397,19 Eur), kurių įmonė nesumokėjo. Liudytoja V. I., tvarkiusi UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, patvirtino, kad gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos nebuvo mokamos į biudžetą. Liudytoja tik elektroniniu paštu iš UAB „M.“ gaudavo darbuotojų, kuriems išmokėtas darbo užmokestis, sąrašus, pagal kuriuos atvirkštiniu būdu apskaičiuodavo socialinio draudimo įmokas, gyventojų pajamų mokestį, įmokas į Garantinį fondą, o mokesčius deklaruodavo UAB „O.“, tačiau tų mokesčių UAB „O.“ nemokėjo. Apibendrinant, tai, kas paminėta, daroma išvada, kad tokiu būdu bendrai išvengtų sumokėti su darbo santykiais susijusių mokesčių suma sudarė 107 531,89 Eur.

Taigi, iš šių duomenų akivaizdu, kad UAB „O.“ realios veiklos nevykdė, buvo įsteigta tik tam, kad šiai įmonei būtų perkelta gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų ir įmokų į garantinį fondą prievolė. Nuo pat jos įsteigimo ji jokių priskaitymų į biudžetą nemokėjo, to nedarė ir R. J. įmonė „H.“. Išanalizavus šios įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ duomenis, nustatyta, kad UAB „H.“ gaudavo banko pavedimais mokėjimus iš UAB „A.“, dalis pinigų buvo išmokėta darbuotojams pagal UAB „H.“ ir UAB „R.“ sutartį Nr. 14010, vėliau pagal UAB „H.“ ir UAB „O.“ sutartį. Likę sąskaitoje pinigai buvo išgryninti bankomatuose arba banke (14 t., b. l. 179-191). Teismo įsitikinimu, kaltinamieji A. Ž. ir jo bendrininkai A. K. bei R. J. žinojo, kad privalomi mokėti mokesčiai nėra ir nebus mokami, nes tarpusavyje bendravo, imitavo darbuotojų nuomos paslaugų teikimą prisidengdami netikromis paslaugų sutartimis, neva suteiktas paslaugas pateisindami į apskaitą įtrauktomis PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, VMI deklaruodami darbuotojams priskaitytą darbo užmokestį. Ta aplinkybė, kad UAB „O.“ jau nuo pat savo įsteigimo jokių privalomų mokesčių nemokėjo, o tik imitavo savo veiklą tarpininkauti nuomojant darbuotojus, rodo, apie išankstinį žinojimą tyčią tokių mokesčių nemokėti. Vadinasi, A. Ž. veikoje yra didelės vertės sukčiavimo nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, o padėjėjų A. K. ir R. J. veikoje – nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Šio nuosprendžio 46 lape jau buvo minėta, kad prokuroras nepagrįstai A. Ž., A. K. ir R. J. inkriminavo bendrininkų grupės požymį, nes nėra bendrininkų grupės – „bent du vykdytojai“, sudėties. Todėl teismas dėl didelės vertės turto pasisavinimo kaltinimus ex officio patikslina ir nustato, kad jie veikė ne bendrininkų grupe, o bendrininkaudami, A. Ž. veikiant kaip vykdytojui, o A. K. ir R. J. veikiant kaip padėjėjams.

 

Dėl sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti PVM

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas apgaule savo ar kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, turtinės prievolės išvengimu. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Teismų praktikoje turtinės prievolės išvengimas suprantamas kaip atsisakymas ją vykdyti arba naudojant apgaulę sudarymas tokios padėties, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-224/2008, 2K-7-304-942/2016). Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto. Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos įgaliotai institucijai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į finansų sistemą. Teismų praktikoje konstatuota, kad nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-942/2016). Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia siekiant išvengti mokesčių. Šiuo atveju tyčios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori. Teismų praktikoje vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui tokios veikos paprastai yra kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kita vertus, teismų praktikoje konstatuota, kad kai kurie neteisėti mokesčio mokėtojo veiksmai vis dėlto gali būti pripažįstami ir sukčiavimu. Tokį kvalifikavimą pirmiausia lemia specifinis atskirų mokestinių santykių reguliavimas ir galimybė tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšų ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016, 2K-7-304-976/2016). Tokia veika pagal teismų praktiką paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (pavyzdžiui, jau minėtais fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-363-746/2016). Taigi, nors tokios veikos taip pat padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Tokios nusikalstamos veiklos dalyviai (organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai) suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia). Tais atvejais, kai PVM sukčiavimo schema lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingą panaikinimą (sumažinimą), laikytina, kad nauda, gauta nesumokant šių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016).

Sprendžiant klausimą dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) atribojimo, teismų praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016).

Nagrinėjamoje byloje A. Ž. apgaule savo vadovaujamos įmonės UAB „M.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės 129 099 Eur sumokėti PVM į valstybės biudžetą, o jo bendrininkai A. K. ir R. J. dalies šios prievolės (117 147 Eur PVM) padėjo išvengti.

Anksčiau aptartais įrodymais byloje nustatyta, kad A. Ž. iš VšĮ „X.“, UAB „B.“, UAB „A.“, UAB „P.“, UAB „Y.“ gaudavo žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, nes žinojo, kad jose nurodytos paslaugos nėra suteiktos, o tik imituotos, jas nepagrįstai per buhalteres įtraukė į UAB „M.“ apskaitą ir į PVM deklaracijas (forma FRO600) kurias pateikė VMI. Tuo tarpu A. K. ir R. J., susitarę su A. Ž., sukūrę veiklos nevykdančių įmonių: VšĮ „X“, UAB „H.“, UAB „R.“, UAB „V.“, UAB „O.“, UAB „T.“, UAB „S.“, UAB „N.“ grandinę, imituodami vykdomus sandorius dėl darbuotojų nuomos paslaugų teikimo bendrovei „M.“, pasitelkdami tarpines įmones „UAB „A.“ ir UAB „P.“, siekdami sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityse, įmonių vardu išrašė realiomis paslaugomis nepagrįstas PVM sąskaitas faktūras ir jas pateikė A. Ž.. Byloje nustatyta, jog VšĮ „X“, UAB „H.“, UAB „R.“, UAB „V.“, UAB „O.“ buvo fiktyvios įmonės, jos realios veiklos nevykdė, o jų vardu buvo tik išrašomi tikrovės neatitinkantys buhalterinės apskaitos dokumentai tam, kad vėliau būtų suklaidintas mokesčių administratorius. Pagal minėtų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo skirti skirtingoms realiai veikiančioms bendrovėms UAB „M.“, UAB „A.“, UAB „P.“, sandoriai iš tikrųjų nevyko, šie dokumentai buvo fiktyvūs.

Taigi, byloje nustatytų kaltinamųjų A. Ž., A. K. ir R. J. veiksmų ir kitų aplinkybių visuma patvirtina sukčiavimo mechanizmą, kuris nagrinėjamoje byloje pasireiškė tuo, kad į veikusios A. Ž. vadovaujamos bendrovės „M.“ apskaitą buvo įtraukiami netikri minėtų įmonių vardu išrašyti dokumentai, tarp jų ir imituojamų sandorių PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu buvo užpildytos ir mokesčių administratoriui pateiktos suklastotos PVM deklaracijos. Minėti veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Bendrininkai suvokė, kad savo veiksmais sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui – UAB „M.“, kurios naudai jie veikė, neva sumokėtą PVM, numatė, kad dėl to tas ūkio subjektas panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą. Šiuo atveju A. Ž., A. K. ir R. J., kaip bendrininkai, tyčia siekė ne sumažinti PVM mokestį ar jo nemokėti, o sudaryti sąlygas A. Ž. neteisėtai įgyti teisę į PVM atskaitą.

FNTT specialisto 2017 m. spalio 6 d. išvada Nr. 5-2/139/2017 (24 t., b. l. 63-154) nustatyta, kad UAB „M.“ finansinės ataskaitos už 2013-2016 m. sudarytos pagal buhalterinę apskaitą, kurioje buvo nepagrįstai apskaitytos neįvykusios ūkinės operacijos, išmokėti pinigai už negautas paslaugas, apskaitytas turtas (pinigai), kurio faktiškai nebuvo, apskaityti įsipareigojimai įmonėms už negautas iš jų paslaugas. Todėl UAB „M.“ buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų duomenys neatitiko tikrovės. Dėl apskaitytų negautų paslaugų nepagrįstai buvo padidintos UAB „M.“ sąnaudos. Tokiu būdu 2013 m. sąnaudos nepagrįstai padidintos 116 697,76 Eur, 2014 m. – 365 303,51 Eur, 2015 m. – 261 428,69 Eur, iš viso 743 429,96 Eur, o apskaitoje nepagrįstai apskaitytas ir pirkimo PVM, kuris buvo deklaruotas VMI kaip atskaitomas PVM.

Nustatyta, kad bendrovė „M.“ VMI pateiktose PVM deklaracijose už 2013 m. sausio - gruodžio mėnesius deklaravo 293 734 Lt (85 071 Eur) pardavimo sumas bei 217 707 Lt (63 052 Eur) atskaitomo PVM sumas, kurių tarpe 10 933 Lt (3 166 Eur) atskaitomo PVM sudarė pagal UAB „B.“ PVM sąskaitas faktūras apskaityta pirkimo PVM suma. Kadangi UAB „B.“ bendrovei „M.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, todėl UAB „M.“ PVM deklaracijose nurodė neteisingus duomenis ir nepagrįstai deklaravo 10 933 Lt (3 166 Eur) atskaitomo PVM sumą už 2013 m. Dėl to sumažino į biudžetą mokėtino PVM sumą 10 933 Lt (3 166 Eur) dydžiu ir šios sumos nesumokėjo.

Bendrovė „M.“ VMI pateiktose PVM deklaracijose už 2014 m. sausio - gruodžio mėnesius deklaravo 1 004 924 Lt (291 046 Eur) pardavimo sumas bei 983 722 Lt (284 920 Eur) atskaitomo PVM sumas, kurių tarpe 256 594 Lt (74 315 Eur) atskaitomo PVM sudarė pagal UAB „B.“, UAB „Y.“, UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras apskaityta pirkimo PVM suma. Kadangi UAB „B.“, UAB „Y.“, UAB „A.“ bendrovei „M.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, todėl UAB „M.“ už 2014 m. PVM deklaracijose nurodė neteisingus duomenis ir nepagrįstai deklaravo 256 594 Lt (74 315 Eur) atskaitomo PVM sumą už 2014 m. Dėl to sumažino į biudžetą mokėtino PVM sumą 225 451 Lt (65 295 Eur) dydžiu ir šios sumos nesumokėjo bei 2014 m. sausio, gruodžio mėnesiais padidino 31 143 Lt (9 020 Eur) grąžintino iš biudžeto PVM sumą.

Bendrovė „M.“ VMI pateiktose PVM deklaracijose už 2015 m. sausio - gruodžio mėnesius deklaravo 269 671 Eur pardavimo PVM sumas bei 212 381 Eur atskaitomo PVM sumas, kurių tarpe 54 784 Eur atskaitomo PVM sudarė pagal UAB „P.“, UAB „Y.“, UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras apskaityta pirkimo PVM suma. Kadangi UAB „P.“, UAB „Y.“, UAB „A.“ bendrovei „M.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, todėl UAB „M.“ už 2015 m. sausio - rugpjūčio mėnesius PVM deklaracijose nurodė neteisingus duomenis ir nepagrįstai (įskaitant 2015 m. rugsėjo mėnesio koregavimą) deklaravo 54 784 Eur atskaitomo PVM sumą. Dėl to sumažino į biudžetą mokėtino PVM sumą 54 784 Eur dydžiu ir šios sumos nesumokėjo.

Apibendrinus nustatyta, kad bendrovė „M.“ 2014 - 2015 m. nepagrįstai deklaravo 129 099 Eur atskaitomo PVM sumas (2014 m. – 74 315 Eur, 2015 m. – 54 784 Eur), dėl to šiuo 129 099 Eur dydžiu sumažino mokėtino į biudžetą PVM sumą ir jos nesumokėjo bei 9 020 Eur padidino grąžintino iš biudžeto PVM sumą. Dėl šių žinomai neteisingų PVM deklaracijų pateikimo VMI ir 129 099 Eur prievolės sumokėti PVM mokestį išvengimo yra kaltas bendrovės „M.“ vadovas A. Ž., nes jis žinojo, jog į apskaitą įtraukiamos jo vadovaujamai įmonei išrašytos PVM sąskaitos faktūros su jose užfiksuotomis neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis. Tuo tarpu A. Ž. bendrininkai padėjėjai A. K. ir R. J. turi atsakyti ne dėl visos A. Ž. išvengtos prievolės sumokėti 129 099 Eur sumos, o tik dėl jos dalies, t. y. dėl 117 147 Eur, nes jie PVM sukčiavimo srityje nebuvo susiję su įmonėmis UAB „B.“ ir UAB „Y.“, o tik susiję su UAB „A.“ bei su UAB „P.“ nepagrįstai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Todėl iš bendros A. Ž. PVM išvengtos biudžetui sumokėti 129 099 Eur sumos A. K. ir R. J. kaltei konstatuoti reikia išminusuoti UAB „B.“ ir UAB „Y.“ išrašytose netikrose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas ir į bendrovės „M.“ apskaitą nepagrįstai įtrauktas PVM atskaitos sumas pagal 2014 m. išrašytas dvi UAB „B.“ PVM sąskaitas – faktūras: 2014-01-20 B Nr. 20000031 – 52 397,36 Lt (15 175,32 Eur), tame tarpe 9 093,76 Lt (2 633,73 Eur) PVM ir 2014-02-24 B Nr. 20000032 – 34 068,69 Lt (9 866,97 Eur) tame tarpe 5 912,75 Lt (1 712,45 Eur) PVM, viso pagal UAB „B.“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras PVM atskaitos suma yra 4 346,45 Eur; ir pagal 2014-2015 m. išrašytas UAB „Y.“ 36 PVM sąskaitas – faktūras: 2014-10-21 Y Nr. 1004 - 450,12 Lt (130,36 Eur) tame tarpe 78,12 Lt (22,63 Eur) PVM, 2014-10-21 Y Nr.1005 – 4 542,03 Lt (1 315,46 Eur) tame tarpe 788,29 Lt (228,30 Eur) PVM, 2014-10-21 Y Nr.1006 – 6 171,65 Lt (1 787,43 Eur) tame tarpe 1 071,11 Lt (310,21 Eur) PVM, 2014-10-31 Y Nr.1010 - 450,12 Lt (130,36 Eur) tame tarpe 78,12 Lt (22,63 Eur) PVM, 2014-10-31 Y Nr.1011 – 6 215,21 Lt (1 800,05 Eur) tame tarpe 1 078,67 Lt (312,40 Eur) PVM, 2014-10-31 Y Nr. 1012 – 6 171,65 Lt (1 787,43 Eur) tame tarpe 1 071,11 Lt (310,21 Eur) PVM, 2014-11-28 Y Nr. 1016 - 450,12 Lt (130,36 Eur) tame tarpe 78,12 Lt (22,63 Eur) PVM, 2014-11-28 Y Nr. 1017 – 5 344,01 Lt (1 547,73 Eur) tame tarpe 927,47 Lt (268,61 Eur) PVM, 2014-11-28 Y Nr.1018 – 6 086,95 Lt (1 762,90 Eur) tame tarpe 1 056,41 Lt (305,96 Eur) PVM, 2014-12-31 Y Nr. 1019 - 450,12 Lt (130,36 Eur) tame tarpe 78,12 Lt (22,63 Eur) PVM, 2014-12-31 Y Nr. 1020 5 344,01 Lt (1 547,73 Eur) tame tarpe 927,47 Lt (268,61 Eur) PVM, 2014-12-31 Y Nr. 1021 – 6 928,02 Lt (2 006,49 Eur) tame tarpe 1 202,38 Lt (348,23 Eur ) PVM, 2015-01-31 Y Nr. 2000 - 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-01-31 Y Nr. 2001 - 1548,21 Eur tame tarpe 268,70 Eur PVM, 2015-01-31 Y Nr. 2002 – 2 128,69 Eur tame tarpe 369,44 Eur PVM, 2015-02-28 Y Nr. 2006 - 117,90 Eur tame tarpe 20,46 Eur PVM, 2015-02-28 Y Nr. 2007 – 1 436,37 Eur tame tarpe 249,29 Eur PVM, 2015-02-28 Y Nr. 2008 - 1582,87 Eur tame tarpe 274,71 Eur PVM, 2015-03-31 Y Nr. 2013 - 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-03-31 Y Nr. 2014 – 1 548,21 Eur tame tarpe 268,70 Eur PVM, 2015-03-31 Y Nr. 2015 – 1 529,82 Eur tame tarpe 265,51 Eur PVM, 2015-04-30 Y Nr. 2019 - 126,32 Eur tame tarpe 21,92 Eur PVM, 2015-04-30 Y Nr. 2020 - 1510,93 Eur tame tarpe 262,23 Eur PVM, 2015-04-30 Y Nr. 2021 – 1 498,15 Eur tame tarpe 260,01 Eur PVM, 2015-05-31 Y Nr. 2026 - 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-05-31 Y Nr. 2027 – 1 548,21 Eur tame tarpe 268,70 Eur PVM, 2015-05-31 Y Nr. 2028 – 1 754,97 Eur tame tarpe 304,58 Eur PVM, 2015-06-30 Y Nr. 2032 – 1 962,78 Eur tame tarpe 340,65 Eur PVM, 2015-06-30 Y Nr. 2033 - 126,32 Eur tame tarpe 21,92 Eur PVM, 2015-06-30 Y Nr. 2034 - 1542,53 Eur tame tarpe 267,71 Eur PVM, 2015-07-31 Y Nr. 2041 - 1873,78 Eur tame tarpe 325,20 Eur PVM, 2015-07-31 Y Nr. 2042 - 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-07-31 Y Nr. 2043 – 2 000,06 Eur tame tarpe 347,12 Eur PVM, 2015-08-31 Y Nr. 2048 - 130,53 Eur tame tarpe 22,65 Eur PVM, 2015-08-31 Y Nr. 2049 - 2257,35 Eur tame tarpe 391,77 Eur PVM, 2015-08-31 Y Nr. 2050 – 3 002,89 Eur tame tarpe 521,16 Eur PVM, viso pagal UAB „Y.“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras PVM atskaitos suma yra 7 606,08 Eur. Tai reiškia, kad A. K. ir R. J. padėjo A. Ž. sukčiauti PVM srityje dėl jiems pagrįstai inkriminuotos 117 147 Eur PVM sumos (129 099 Eur – 4 346,45 Eur – 7 606,08 Eur).

Kadangi PVM sukčiavimo schema lėmė ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių, susijusių su darbo santykiais, apgaulingą panaikinimą – aukščiau minėta, kad A. Ž. UAB „M.“ naudai išvengė valstybės bei VSDFV biudžetui sumokėti ne mažiau kaip 107 531,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų, o A. K. ir R. J. padėjo tai padaryti, laikytina, kad nauda, gauta nesumokant visų šių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016). Todėl A. Ž., A. K. bei R. J. inkriminuotos veikos dėl visų privalomų mokesčių sukčiavimo kvalifikuotinos ne kaip atskiri kartotiniai nusikaltimai, o kaip viena tęstinė veika, atitinkamai A. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o A. K. bei R. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Šio nuosprendžio 46 lape jau buvo minėta, kad prokuroras nepagrįstai A. Ž., A. K. ir R. J. inkriminavo bendrininkų grupės požymį, nes nėra bendrininkų grupės – „bent du vykdytojai“, sudėties. Todėl teismas dėl didelės vertės turto pasisavinimo kaltinimus ex officio patikslina ir nustato, kad jie veikė ne bendrininkų grupe, o bendrininkaudami, A. Ž. veikiant kaip vykdytojui, o A. K. ir R. J. veikiant kaip padėjėjams.

.

Dėl A. Ž. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pateikus neteisingus duomenis apie UAB „M.“ duomenis apie pajamas, pelną ir turtą

 

A. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį tuo, kad siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, 2014 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 15 d. laikotarpiu, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas per UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusias laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. R. G., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. J. L., nežinojusias apie daromą nusikalstamą veiką, įrašė į Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2014 metų sausio mėn.- 2015 metų rugpjūčio mėn. laikotarpį žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąsias pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (VMI), o būtent:

2014-11-04 PVM deklaracijoje už 2014 m. sausio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 9094 Lt (2633,80 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 9094 Lt (2633,80 eurų) bei 2014-11-04 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2014-11-04 PVM deklaracijoje už 2014 m. vasario mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 5913 Lt (1712,52 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 5913 Lt (1712,52 eurų) bei 2014-11-04 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2014-11-04 PVM deklaracijoje už 2014 m. kovo mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 17650 Lt (5111,79 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 17650 Lt (5111,79 eurų) bei 2014-11-04 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2014-11-04 PVM deklaracijoje už 2014 m. balandžio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 21752 Lt (6299,81 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 21752 Lt (6299,81 eurų) bei 2014-11-04 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. gegužės mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 25690 Lt (7440,34 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 25690 Lt (7440,34 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. birželio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 29389 Lt (8511,64 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 29389 Lt (8511,64 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. liepos mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 29620 Lt (8578,54 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 29620 Lt (8578,54 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. rugpjūčio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 29455 Lt (8530,76 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 29455 Lt (8530,76 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. rugsėjo mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 21396 Lt (6196,71 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 21396 Lt (6196,71 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. spalio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 21722 Lt (6291,13 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 21722 Lt (6291,13 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. lapkričio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 22864 Lt (6621,87 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 22864 Lt (6621,87 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. gruodžio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 22049 Lt (6385,83 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 22049 Lt (6385,83 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

 2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. sausio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 6916 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6916 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. vasario mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 6087 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6087 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. kovo mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 6868 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6868 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. balandžio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 6884 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6884 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. gegužės mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 8221 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 8221 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. birželio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 8423 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 8423 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2016-04-15 PVM deklaracijoje už 2015 m. liepos mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 6831 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6831 eurų bei 2016-04-15 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. rugpjūčio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 7414 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 7414 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

Tokiu būdu A. Ž. buvo kaltinamas pateikęs žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąsias pajamas, siekdamas išvengti mokėtino į valstybės biudžetą 129 099 Eur PVM.

 

Kaltinamasis A. Ž. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad visos kaltinime minimos deklaracijos VMI buvo pateiktos po 2015 m. rugsėjo 4 d., t. y. jam jau nedirbant UAB „M.“ direktoriumi. Pats A. Ž. jokių deklaracijų VMI neteikė, tai buvo buhalterių pareiga.

Liudytoja R. G. teisme parodė, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. – 2016 m. balandžio 25 d. dirbo buhaltere UAB „M.“. Įmonėje buvo viena kasos knyga, tačiau kasos žurnalo nepildė. FNTT specialisto išvadoje nurodyta aplinkybė, kad kaltinimui aktualiu laikotarpiu buvo pateiktos 3 kasos knygos. Dėl to paaiškino, kad 2015 m. apskaitą vedė apskaitininkė, kuri turėjo mažą patirtį, vėliau buvo buhalterė, vardo neatsimena, tačiau ji buvo susilaužiusi ranką, dėl to mažai dirbo. R. G. 2015 m. rugsėjo 7 d. pradėjus dirbti UAB „M.“, ėmė tikrinti buhalterines klaidas už visus metus. 2015 m. pradžioje buvo pinigų priėmimo kvitas iš teisininkų, tačiau nebuvo sąskaitos, dėl to ieškojo sąskaitos. Pasirodo tai buvo direktoriaus A. Ž. vardu padaryta ir įtraukta į apskaitą. Tokį dokumentą išėmė, tačiau kasa pajudėjo ir gavosi neatitikimas. Buvo atvejis, kai iš sąskaitos 2 000 Eur buvo pervesta į suminę sąskaitą, buvo neteisingai padaryta, dėl to vėl reikėjo įdėti juos į kasą, tokie pokyčiai buvo atėjus ekonominei. Jiems tai paaiškinus, kasa sutapo. R. G. pradėjus dirbti nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio reikėjo viską atšviesti, tačiau tai buvo per sunku. Taisė klaidas, dokumentus dėjo į segtuvą ir tikėjosi, kad ateis A. Ž. ir pasirašys. Buvo toks atvejis, kad ir per suderinimo aktus buvo nedidelė suma, dėl ko susvyravo kasa. Dar lygtais buvo kartą atėjusi ekonominė ir susirinko dokumentus. Po to ir VMI atėjo. Dokumentus ėmė visi, o teisinga apskaita buvo tik pagal apyvartos žiniaraščius, balansas ten privestų prie realybės.

Be to, liudytoja R. G. teisme patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad ji UAB „M.“ dirbo nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. ir vėliau vėl nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. Taip dirbo su pertraukom, nes iki 2015 metų gegužės mėn. kai dirbo, jai darbo buvo jau per daug, turėjo kitą pagrindinį darbą, todėl nusprendė išeiti, tačiau vėliau ją vėl prisikalbino įmonės direktorius L. G.. Pradžioje, kai dirbo, įmonės direktoriumi buvo A. Ž., o vėliau L. G.. Įmonės akcininkai buvo A. Ž., S. B. ir V. P., kaip jie ten ir kada kaitaliojosi, ji net nežino. Iki 2015 metų gegužės mėnesio, kol dirbo, įmonės finansinė padėtis nebuvo labai gera, pagal buhalterinius dokumentus pinigų įmonės kasoje turėjo būti labai daug, tačiau ji jų niekada realiai nematė. Kuomet direktoriui A. Ž. pasakė, kad netikėtam patikrinimui, tie pinigai turėtų būti kasoje, jis R. G. atsakė, kad įmonės ofiso patalpos nėra saugios, ir jis juos saugo pas save namuose. Matydavo, kad pagal sąskaitas pinigai buvo nuimami nuo banko sąskaitos, jų buvo daug, tačiau skolų buvo daug, daug neįvykdytų įsipareigojimų. Kiek buvo skolų ir kreditorių, pasakyti negali, nes neprisimena. Įmonės pagrindinis turtas buvo automobiliai, bet dalis jų buvo įkeisti, nes buvo imtos paskolos Kredito unijoje. Paskolos iš Kredito unijos buvo paimtos įsipareigojimams padengti, nes matė, kad nieko už tai nebuvo pirkta. Paskolos buvo kelios, tačiau kokiai sumai, pasakyti negali. Vėliau, nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, kai vėl pradėjo dirbti UAB „M.“, buvo pradedama viskas nuo pradžių, nes prieš tai buvusi buhalterė buvo atleista, o prieš tai jai buvo biuletenis, tad gali būti, kad ji ne viską buvo spėjusi suvesti. Taip pat buvusi apskaitininkė V. T., kuri neturėjo patirties ir suvedė dokumentus, kurie neturėjo būti įmonės, t. y. suvedė A. Ž. kasos pajamų orderio šaknelę ar kvitą, kažkokį pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį ne UAB „M.“, o pats A. Ž. asmeniškai kaip fizinis asmuo sumokėjo pinigus už advokato paslaugas. Todėl vėliau, kai tikrino visus kasos dokumentus, buvo dideli pinigų neatitikimai. Realiai inventorizacijos nebuvo atliekamos, nes nebuvo direktoriaus įsakymo, tačiau blankus R. G. buvo atspausdinusi taip, kaip rodė programa. Kadangi realiai grynųjų pinigų ji nematė, tai ir ant aktų niekas nebūtų pasirašę. Kaip jau anksčiau minėjo, pagal dokumentus kasoje turėjo būti daug pinigų, tačiau realiai jų niekas nematė, ir nežino kur jie buvo laikomi. Akcininkai nusprendė pakeisti buvusį direktorių A. Ž., nes matė, kad vyksta kažkokie negerumai. Prie banko sąskaitų galėjo prisijungti R. G. ir A. Ž.. Kiek žino, L. G. irgi galėjo prisijungti prie banko sąskaitų, bet pavedimų daryti negalėjo. Pavedimus darydavo tik R. G. ir A. Ž.. Prisijungusi prie sąskaitos ji matydavo, kuomet į įmonės sąskaitą įplaukdavo pinigai, atspausdindavo skolų sąrašą, ir suderinus su direktoriumi A. Ž., kam skubiai reikėdavo padaryti pavedimus, tam ir padarydavo. Matydavo, kad po pinigų įplaukų pinigai didelėmis sumomis buvo išgryninami, tai darydavo pats A. Ž.. Vėliau kortele galėdavo atsiskaityti tik L. G.. Pati R. G. bankinių pavedimų nedarė, o vėliau su darbuotojais atsiskaitė grynaisiais pinigais. A. Ž. nuo 2015 m. gegužės 29 d. ji nematė, matė tik kasos knygą, kurioje neatitiko 2015 m. rugsėjo 7 d. perduotų pinigų suma. Kuomet pradėjo direktoriaus pareigas eiti L. G., jis pradėjo veiklą vykdyti taip, kaip reikia, toliau tęsė veiklą, bandė sutvarkyti visus reikalus, kad įmonė pradėtų pelningai veikti. Tačiau, kai prasidėjo visokie patikrinimai, sužinojo, kad reali situacija buvo sudėtingesnė, buvo daug nepateiktų ir neapmokėtų sąskaitų. Inventorizacijų aktų nebuvo daroma, tačiau metų gale R. G. atspausdino balansus pagal programą. Po VMI 2013 m. atlikto patikrinimo R. G. suvedė visus dokumentus, ką jai duodavo A. Ž.. Kaip vėliau paaiškėjo, A. Ž. jai ne visus sandorius buvo pateikęs. R. G. buvo įgaliota teikti Sodrai pranešimus, tačiau vėliau A. Ž. jos įgaliojimus panaikino, todėl buvo susidarę labai dideli nesklandumai. R. G. namuose dar turi programos duomenis USB rakte, kuria naudojosi, ir suvedinėjo visus UAB „M.“ duomenis. Jokių popierinių dokumentų pas save neturi. Kasos knygas pildydavo R. G. pagal programą, buvo pildoma ne rankiniu būdu, o kompiuteriu. Kol direktoriumi buvo A. Ž., tai darbuotojų buvo nedaug, gal tik keli, nes visi vairuotojai buvo samdomi iš kitų įmonių, o vėliau, kai direktoriumi tapo L. G., jis nusprendė, kad darbuotojus geriau ne samdyti iš kitų įmonių, o įdarbinti į savo. Dėl UAB „P.“ susitarimų paaiškino, kad su UAB „P.“ buvo susitarimas, kad pervesti pinigus ne į UAB „M.“, o žmonėms, nes toks buvo vadovų sutarimas. Todėl įmonių vadovai susitarė, pasirašė sutartį, kad UAB „M.“ pinigus perveda darbuotojams, o UAB „P.“ sudengia skolas, buvo skolų suderinimo aktas. Apie sutarčių nutraukimus su pelną nešančiais užsakovais pasakyti nieko negali, nes nežino, tik gali pasakyti, kad darydavo skaičiavimus, su kuo apsimoka dirbti, su kuo ne. Direktorius L. G. prie grynųjų pinigų negalėjo prisiliesti, nes jų tiesiog nebuvo (9 t., b. l. 67-75).

2017 m. spalio 6 d. atlikus objektų tyrimą buvo pateikta specialisto išvada Nr. 5-2/139/2017 dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, iš kurios matyti, kad UAB „M.“ direktoriumi nuo tiriamojo laikotarpio pradžios t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. dirbo A. Ž.. UAB „M.“ direktoriumi nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. dirbo L. G.. UAB „M.“ vyr. buhaltere 2013 m. balandžio 26 d. - 2015 m. gegužės 29 d. laikotarpiu ir 2015 m. rugsėjo 7 d. - 2016 m. balandžio 25 d. laikotarpiu dirbo R. G., 2015 m. birželio 1 d. - 2015 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu dirbo J. L.. UAB „M.“ faktiška veikla - krovinių pervežimas.

UAB „M.” nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 6 straipsnio 2 dalies (2012 m balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), buhalterinėje apskaitoje 2013-2015 metais buvo apskaitytos UAB „Y.“, UAB „A.“, UAB „P.“, UAB „B.“, VšĮ šeimos sveikatos centrui „X.“ bendrovei „M.” išrašytos sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos.

UAB „M.“ valstybinei mokesčių inspekcijai pateikusi pirmines ir patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2014 m. sausio - gruodžio mėnesius, kuriose deklaravo 1 004 924 Lt (291 046 Eur) pardavimo PVM sumas bei 983 722 Lt (284 920 Eur) atskaitomo PVM sumas, kurių tarpe 256 594 Lt (74 315 Eur) atskaitomo PVM sumą sudarė pagal UAB „B.“, UAB „Y.“, UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras apskaityta pirkimo PVM suma (24 t., b. l. 143-144).

UAB „M.“ valstybinei mokesčių inspekcijai pateikusi pirmines ir patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2015 m. sausio - gruodžio mėnesius, kuriose deklaravo 269 671 Eur pardavimo PVM sumas bei 212 381 Eur atskaitomo PVM sumas, kurių tarpe 54 784 Eur atskaitomo PVM sumą sudarė pagal UAB „P.“, UAB „Y.“, UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras apskaityta pirkimo PVM suma (24 t., b. l. 145-146),

Kadangi UAB „M.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant aukščiau nurodytų norminių aktų reikalavimų, už 2013-2015 metus, 2016 m. sausio 1 d. - 2016 m. balandžio 22 d. laikotarpį iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (24 t., b. l. 50-154).

Specialistė A. B., apklausta teisme, savo 2017 m. spalio 6 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/139/2017 dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo palaikė ir patvirtino joje esančius teiginius. Paaiškino, kad neįvykusios ūkines operacijas nustatė pagal jai pateiktus dokumentus bei pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Pažymėjo, jog dokumentus jai 2017 m. gegužės 22 ir 24 dienomis perdavė FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja I. P. pagal dokumentų perdavimo priėmimo aktus Nr. 04/11-1-15-4753, Nr. 04/11-1-15-4814. Šiais aktais specialistei buvo pateikti UAB „M.“ įsakymai, suderinimo aktai, kreditinės sąskaitos, avanso apyskaitos, buhalterinės pažymos, kasa, draudimai, ataskaitos, akcininkų protokolai, nurašymo ir įvedimo į eksploataciją aktai, pirkimai, pardavimai, finansinės atskaitomybės dokumentai, sutartys, krovinių pervežimo ir darbo sutartys, mokestiniai VMI patikrinimai, pirkimai, įmonės dokumentai dėl darbuotojų nuomos, taip pat UAB „P.“, UAB „A.“ dokumentai. Be to, ši specialistė, atlikdama ir kitą UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, gavo ir šios įmonės didžiąją knygą, apskaitos registrus. Specialistė A. B. teigė, jog jeigu buvo kitų išvadų ir jos buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tai galėjo jas matyti, tačiau tai nieko bendro neturėjo su jos pateikta išvada dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nes ši išvada buvo ne papildoma, o pagal naują užduotį. Specialistė pripažino, kad byloje 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo kitos specialistės atlikta ir pateikta specialisto išvada dėl UAB „M.“ buhalterinės apskaitos, tačiau šia išvada A. B. tikrai nesirėmė, nes jos užduotis buvo atskira, o ne papildoma.

Tai pat specialistė A. B. teisme patvirtino ir savo pateiktas 2017 m. birželio 7 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/79 dėl UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (15 t., b. l. 170-194) bei 2017 m. liepos 24 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/104/2017 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (21 t., b. l. 143-194).

Minėta, kad neteisingų duomenų apie pajamas pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai). Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018). Esminė mokesčių slėpimo savybė yra ta, kad mokesčių mokėtojas tyčia nuslepia nuo mokesčių administratoriaus tikrąsias aplinkybes, nuo kurių priklauso teisingas apmokestinimas, kitaip kalbant, siekdamas gauti mokestinės naudos apgauna mokesčių administratorių. Todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiais atvejais grindžiamas tuo, kad dėl panaudotos apgaulės tikrųjų aplinkybių atskleidimas reikalauja baudžiamojo persekiojimo institucijų turimų įgaliojimų atlikti tyrimą, kurių mokesčių administratorius paprasčiausiai neturi. Mokesčių slėpimo atveju apgaulės elementas yra agresyvesnis ir dažniausiai susijęs su faktų suklastojimu.

Vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimą, tokie veiksmai paprastai yra kvalifikuojami pagal BK 220 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, 2K-16/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-7-304-976/2016). Visgi, atskirais atvejais kai kurie neteisėti mokesčio mokėtojo veiksmai gali būti pripažįstami sukčiavimu. Tokį kvalifikavimą pirmiausia lemia specifinis atskirų mokestinių santykių reguliavimas ir galimybė tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto. Antai, tik kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšų ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016, 2K-7-304-976/2016).

Minėta, kad formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) atribojimo, atsižvelgiama į tokius pagrindinius kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016). Taip pat ir paskutiniu metu kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bylose yra pažymėta, kad BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pagrindinis objektas yra nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Tuo tarpu BK 219 ir 220 straipsniuose nustatytomis nusikalstamomis veikomis yra kėsinamasi į valstybės finansų sistemą ir veikos pagrindinis objektas yra finansų sistemos reikalavimų pažeidimas, svetimo turto, turtinės teisės neteisėto įgijimo, taip pat turtinės prievolės išvengimo ar jos panaikinimo BK 219 ir 220 straipsniai nenustato. Tokios nusikalstamos veiklos, kai įgyjama fiktyvi teisė į PVM atskaitą, organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs turtinę žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia), atitinka sukčiavimo sudėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-697/2020).

Byloje nustatyta, kad A. Ž., padedant A. K. ir R. J., gaudavo žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras, visi trise bendrininkavo apgaulingai tvarkant UAB „M.“ apskaitą bei sukčiaujant PVM sumokėjimo srityje, o A. Ž., gavęs žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras, 2014 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 15 d. laikotarpiu per buhalteres R. G., J. L., nežinojusias apie daromą nusikaltimą, įrašė į 20 PVM deklaracijų už 2014 m. sausio mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. žinomai neteisingus duomenis apie UAB „M.“ apmokestinamąsias pajamas ir jas pateikė VMI. Anksčiau šiame nuosprendyje konstatuota, kad UAB „M.“ realiai jokių paslaugų iš UAB „B.“, UAB „A.“, UAB „P.“ ir UAB „Y.“ neįgijo, šių įmonių išrašytų PVM sąskaitų faktūrų negalėjo įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o jas įtraukusi ir pateikusi VMI, išvengė 129 099 Eur prievolės sumokėti biudžetui PVM mokestį. Tai reiškia, kad A. Ž. žinomai neteisingus duomenis apie vadovaujamos įmonės „M.“ pajamas pateikė VMI, turėdamas tikslą išvengti PVM mokesčio ir šis sumanymas buvo pasiektas. A. Ž. suvokė, kad savo veiksmais sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jis veikė, neva sumokėtą PVM, numatė, kad dėl to tas ūkio subjektas panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą. Šis sumanymas sukčiauti PVM srityje buvo įgyvendintas VMI pateikus neteisingus duomenis apie UAB „M.“ pajamas. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/139/2017 dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (24 t., b. l. 50-154) nustatyta, kad:

1. 2014-11-04 PVM deklaracijoje už 2014 m. sausio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 9094 Lt (2633,80 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 9094 Lt (2633,80 eurų) bei 2014-11-04 elektroniniu būdu pateikta minėtą PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2. 2014-11-04 PVM deklaracijoje už 2014 m. vasario mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 5913 Lt (1712,52 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 5913 Lt (1712,52 eurų) bei 2014-11-04 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

3. 2014-11-04 PVM deklaracijoje už 2014 m. kovo mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 17650 Lt (5111,79 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 17650 Lt (5111,79 eurų) bei 2014-11-04 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

4. 2014-11-04 PVM deklaracijoje už 2014 m. balandžio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 21752 Lt (6299,81 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 21752 Lt (6299,81 eurų) bei 2014-11-04 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

5. 2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. gegužės mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 25690 Lt (7440,34 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 25690 Lt (7440,34 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

6. 2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. birželio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 29389 Lt (8511,64 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 29389 Lt (8511,64 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

7. 2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. liepos mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 29620 Lt (8578,54 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 29620 Lt (8578,54 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

8. 2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. rugpjūčio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 29455 Lt (8530,76 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 29455 Lt (8530,76 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

9. 2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. rugsėjo mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 21396 Lt (6196,71 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 21396 Lt (6196,71 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

10. 2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. spalio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 21722 Lt (6291,13 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 21722 Lt (6291,13 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

11. 2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. lapkričio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 22864 Lt (6621,87 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 22864 Lt (6621,87 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

12. 2015-04-14 PVM deklaracijoje už 2014 m. gruodžio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 22049 Lt (6385,83 eurų), eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 22049 Lt (6385,83 eurų) bei 2015-04-14 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

 13. 2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. sausio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 6916 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6916 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

14. 2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. vasario mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 6087 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6087 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

15. 2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. kovo mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 6868 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6868 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

16. 2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. balandžio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 6884 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6884 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

17. 2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. gegužės mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 8221 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 8221 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

18. 2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. birželio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 8423 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 8423 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai;

19. 2016-04-15 PVM deklaracijoje už 2015 m. liepos mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 6831 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 6831 eurų bei 2016-04-15 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai;

20. 2015-12-17 PVM deklaracijoje už 2015 m. rugpjūčio mėn. 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir atskaitomą PVM juos padidinat 7414 eurų, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, jį sumažinant 7414 eurų bei 2015-12-17 elektroniniu būdu pateikta minėta PVM deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Liudytoja R. G. teisme parodė, kad į PVM deklaracijas ji suvedė tuos duomenis, kuriuos jai pateikė direktorius A. Ž., o suvedusi jas elektroniniu būdu pateikė VMI. Tai reiškia, kad A. Ž., siekdamas išvengti 129 099 PVM mokesčio, veikdamas per UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusias laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. R. G., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. J. L., nežinojusias apie daromą nusikalstamą veiką, įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2014 metų sausio mėn. - 2015 metų rugpjūčio mėn. laikotarpį žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąsias pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (VMI).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. Ž. nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas neapėmė vien paprasto veikimo buhalterinę apskaitą tvarkiusioms R. G. ir J. L. pateikiant žinomai neteisingas įmonių UAB „B.“, UAB „A.“, UAB „P.“ ir UAB „Y.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Kaltinamasis šioms liudytojoms tikslingai nurodė minėtų įmonių PVM sąskaitas faktūras įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, žinodamas, jog šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės paslaugos realiai nebuvo įgytos. Tokie A. Ž. veiksmai truko apie metus, dėl ko 129 099 Eur dydžiu buvo sumažinta mokėtino į valstybės biudžetą PVM suma ir ši suma nebuvo sumokėta, taigi A. Ž. nepagrįstai išvengė 129 099 Eur prievolės sumokėti PVM.

Teismas atkreipia dėmesį, jog atlikus aritmetinius veiksmus ir sudėjus visose inkriminuotose PVM deklaracijose nurodytas nepagrįstai mokestį mažinančias pinigų sumas, gaunamas ne 129 099 Eur, o 131 958,75 Eur dydis (skirtumą sudaro 2859,75 Eur). Tačiau prokurorui inkriminuojant mažesnę sumą, nesunkindamas kaltinimo teismas šio nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje analizavo būtent prokuroro inkriminuotą 129 099 Eur sumą.

Teismo nuomone, įvertinus nusikalstamų veiksmų apimtį, panaudotą suklaidinimo būdą ir kitas nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į cituotą kasacinio teismo praktiką, A. Ž. veika negali būti papildomai kvalifikuojama ir kaip nusikalstama veika finansų sistemai pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, ji vertintina tik kaip sukčiavimas BK 182 straipsnio prasme. Būtent neteisingų PVM deklaracijų pateikimas VMI ir sudarė sukčiavimui būtiną apgaulės požymį. Įvertinęs normų konkurencijos įveikimo taisyklę – sunkesnis visumos nusikaltimas apima šios visumos dalį kaip lengvesnį nusikaltimą – teismas sprendžia, kad A. Ž. pareikštas kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, pernelyg formalizuotas, todėl A. Ž. dėl šio kaltinimo išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

 

 Dėl A. Ž. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 209 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamo UAB „M.“ bankroto

 

Kaltinamasis A. Ž. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad jokios žalos nepadarė, įmonė veikė gerai, plėtėsi, bet buvo noras ją iš A. Ž. atimti. Dėl įmonės turto išpardavinėjimo jo vadovavimo metu A. Ž. paaiškino, kad jeigu įmonė nusipirkdavo naują automobilį, tai seną parduodavo. Bet įmonė tik augo, nuo dviejų sunkvežimių padidėjo iki 46, buvo reali plėtra. A. Ž. išėjus, visas turtas buvo išparduotas. Visi sandoriai vyko realiai, kurie buvo jo pasirašyti su kitomis įmonėmis. Jokia žala įmonės kreditoriams nebuvo padaryta. A. Ž. nežino, iš kur kaltinime nurodytos žalos sumos. Spėja, jog galbūt prokuroras skaičiavo, jog darbuotojų nuomos buvo fiktyvios, bet juk įmonė su automobiliais ir sandėliais negali veikti be žmonių. Nesutinka nei su viena kaltinimo dalimi, nes nebuvo fiktyvių sąskaitų, yra banko išrašai. Atsiskaitymas buvo sklandus. A. Ž. nesutiko ir su specialistės išvada, jog UAB „M.“ jau 2013 m. buvo nemoki ir paaiškino, kad jeigu sąskaitos jam išėjus iš darbo buvo ištrauktos iš apskaitos, pakeistos, tai galima padaryti balansą kokį nori. Įmonė nebuvo nemoki, nes nebūtų gavusi nei vieno kredito, nei vienos licencijos. A. Ž. vadovavimo laikotarpiu įmonė dirbo pelningai, mokėjo pelno mokestį. Dėl dividendų išmokėjimo buvo sprendžiama akcininkų susirinkimuose, bet kai buvo daroma plėtra, tai dividendai nebuvo mokami. Akcininkai klausimų dėl įmonės pelningumo nekėlė, nes apyvarta augo, didėjo automobilių ir klientų kiekis. Lizingo bendrovės ir bankai vertino įmonės pelningumą ir suteikdavo kreditus. Su lizingo bendrovėmis buvo atsiskaitoma laiku.

Šiam kaltinimui pagrįsti aktualūs liudytojų L. G., R. G., S. B.. V. P. parodymai yra aprašyti atitinkamai šio nuosprendžio 84, 74-75 ir 84, 85-86, 86 lapuose, todėl jie nekartojami.

2017 m. birželio 8 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. G. gynėja R. S. pateikė 2014 m. išrašą iš elektroninio pašto, kuriame susirašinėja A. Ž. ir S. B.. Minėtuose elektroniniuose laiškuose S. B. nurodo A. Ž., kad kasoje trūksta 370 000 litų ir prašo jo paaiškinti kur tie pinigai galėtų būti. A. Ž. trumpai nurodo išlaidas (20 t., b. l. 32-36).

2017 m. spalio 6 d. atlikus objektų tyrimą buvo pateikta specialisto išvada Nr. 5-2/139/2017 dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo iš kurios matyti, kad UAB „M.“ direktoriumi nuo tiriamojo laikotarpio pradžios t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. dirbo A. Ž.. UAB „M.“ direktoriumi nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. dirbo L. G.. UAB „M.“ vyr. buhaltere 2013 m. balandžio 26 d. - 2015 m. gegužės 29 d. laikotarpiu ir 2015 m. rugsėjo 7 d. - 2016 m. balandžio 25 d. laikotarpiu dirbo R. G., 2015 m. birželio 1 d. - 2015 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu dirbo J. L.. UAB „M.“ faktiška veikla - krovinių pervežimas.

UAB „M.” nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), buhalterinėje apskaitoje 2013-2015 metais buvo apskaitytos UAB „Y.“, UAB „A.“, UAB „P.“, UAB „B.“, VšĮ šeimos sveikatos centrui „X.“ bendrovei „M.” išrašytos sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos.

Kadangi UAB „M.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant aukščiau nurodytų norminių aktų reikalavimų, už 2013-2015 metus, 2016 m. sausio 1 d. - 2016 m. balandžio 22 d. laikotarpį iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (24 t., b. l. 50-154).

 

BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelė žala kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Pagal BK 209 straipsnį, žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-358/2014, 2K-64-1073/2022).

Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad A. Ž., imituodamas neįvykusius sandorius su VšĮ šeimos sveikatos centras „X.“, taip pat per tarpininkaujančią įmonę „A.“, imituodamas neįvykusius sandorius su UAB „H.“ ir UAB „V.“ bei per tarpininkaujančią įmonę „P.“, imituodamas neįvykusius sandorius su UAB „T.“, negalėjo apmokėti šių įmonių išrašytų sąskaitų. FNTT specialisto 2017 m. spalio 6 d. išvada Nr. 5-2/139 (24 t., b. l. 63-154) rodo, kad nepaisydamas to, A. Ž. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. išėmė iš UAB „M.” kasos 350 872,30 Lt (101 619,64 Eur), imituodamas apmokėjimą VšĮ „X.“, bet iš tikrųjų šiai įstaigai pinigų nesumokėjo, o juos pasisavino, nes jokios paslaugos realiai nebuvo suteiktos. Be to, A. Ž. banko pavedimais iš UAB „M.“ sąskaitos pervedė G. A. įmonei „A.“ ir N. B. įmonei „P.“ 220 172,20 Eur, kuriuos G. A. ir N. B. išgrynino ir grąžino A. Ž. neva atsiskaitymui grynaisiais su UAB „H.“, UAB „V.“ ir UAB „T.“, tačiau iš tikrųjų su pastarosiomis įmonėmis A. Ž. neatsiskaitė, o gautus pinigus pasisavino. Tokiu būdu A. Ž. pasisavino bendrą pinigų sumą, t. y. 321 791,84 Eur, kuriuos panaudojo ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmeniniams poreikiams.

FNTT specialisto 2017 m. spalio 6 d. išvada Nr. 5-2/139 nustatyta, kad dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos, joje apskaičius neįvykusias ūkines operacijas su įmonėmis: VšĮ šeimos sveikatos centras „X.“, UAB „Y.“, UAB „A.“, UAB „B.“, UAB „P.“ pagal sąskaitas faktūras ir PVM sąskaitas faktūras už bendrą 875 695,75 Eur sumą ir šią sumą apmokėdamas, pasisavinęs 321 791,84 Eur kaip neva sumokėtus už negautas paslaugas, A. Ž. padarė reikšmingą įtaką UAB „M.“ nemokumui, nes sumažėjo šios įmonės turtas – pinigai. Taip pat dėl to buvo apskaityti įsipareigojimai, kurių faktiškai nebuvo. Dėl apskaitytų negautų paslaugų nepagrįstai buvo padidintos UAB „M.“ sąnaudos, kurios turėjo įtaką nustatant veiklos rezultatą. Be abejonės šie A. Ž. veiksmai apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB „M.“ bankrotą bei padarė 321 791,84 Eur žalos kreditoriams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal UAB „M.“ direktoriaus L. G. pareiškimą Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1240-657/2016 UAB „M.“ iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje 2-756-381/2016 A. Ž. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties panaikinimo atmestas). Kauno apygardos teismas šia nutartimi konstatavo, kad UAB „M.“ yra nemoki ir neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Ji neturi nekilnojamojo turto, didžioji dalis jos vardu registruotų automobilių yra įkeisti. Įmonė turi mokestinių įsiskolinimų valstybės ir VSDFV biudžetams. Be to, turi įsipareigojimų pagal sudarytas kreditavimo sutartis, kurių vykdyti nėra pajėgi. Be to, Lietuvos teismuose UAB „M.“ atžvilgiu buvo iškelta eilė civilinių bylų, kuriose iš UAB „M.“ prašoma priteisti įvairaus dydžio sumas.

Iš šių įrodymų visumos teismas vertina, kad tarp A. Ž. veiksmų, kuomet jis pasisavino UAB „M.“ 321 791,84 Eur pinigus, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, ir bendrovės bankroto bei skolų šios bendrovės kreditoriams, „Sodrai“, darbuotojams už darbą, VMI, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas UAB „M.“ valdymas, o ne objektyvios aplinkybės.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 209 straipsnį apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi BUAB „M.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, patvirtintas patikslintas BUAB ,,M.“ net 57 kreditorių ir jų finansinių reikalavimų už bendrą 445 656,32 Eur sumą sąrašas. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi BUAB ,,M.“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Šioje teismo nutartyje buvo konstatuota, kad visos bankroto procedūros yra baigtos, įmonė turto neturi, tačiau liko nepatenkinta kreditorių finansinių reikalavimų 391 912,00 Eur sumai ir juos patenkinti nėra jokių galimybių. Taigi A. Ž. pasisavinti 321 791,84 Eur pinigai teismo patvirtintų ir neįmanomų patenkinti visų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų kontekste padarė esminę įtaką įmonės nemokumui, bankrotui ir likvidavimui. Iš kitų šaltinių visiškai kompensuoti kreditoriams padarytą žalą neįmanoma.

Apie UAB ,,M.“ direktoriaus A. Ž. blogą įmonės valdymą teisme parodė ir šios įmonės akcininkai bei darbuotojai liudytojai L. G., R. G., S. B., V. P.. Jie teigė, kad vadovaujant A. Ž. įmonės skolos ėmė augti, įmonės paslaugų atsisakė pelną nešantys stambūs klientai „T.g.“ ir „E.“, o A. Ž. nuo akcininkų bandė slėpti įmonės tikrąją finansinę padėtį. Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad A. Ž. veikoje yra BK 209 straipsnio 1 dalyje numatyto jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtis.

 

Dėl A. Ž. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį suklastojus UAB „M.“ kasos pinigų perdavimo aktą ir pasisavinus kasoje buvusius pinigus

 

A. Ž. buvo kaltinamas pagal 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis pasisavino UAB „M.“ kasoje buvusias pinigines lėšas, o būtent :

jis, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. būdamas UAB „M.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: FRO600, buveinės adresas: FRO600, direktoriumi, nesivadovavo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio ,,Bendrovės organai” 8 dalies nuostatomis, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, nesilaikė ir UAB „M.“ Įstatų, įregistruotų 2011 m. balandžio 14 d. Juridinių asmenų registre, 2 dalies „Bendrovės veiklos tikslai ir objektas“ 5 punkto nuostatomis, kad bendrovės veiklos tikslai: siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas ir turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus ir šiems tikslams įgyvendinti bendrovė gali vykdyti ūkinę, gamybinę, komercinę veiklą, teikti paslaugas, dėl užimamų pareigų būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „M.“ turtą – priklausiusias pinigines lėšas, veikdamas tyčia, turėdamas tikslą jas pasisavinti, tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne anksčiau kaip nuo 2012 m. kovo 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 7 d., 2015 m. rugsėjo 7 d. surašė fiktyvų kasos priėmimo - perdavimo aktą, kad naujai paskirtam nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. direktoriui L. G. perduoda 166 998,21 Eur, nors 2015 m. rugsėjo 7 d. dienai UAB „M.“ kasoje turėjo būti 169 462,56 Eur, t. y. 2 464,35 Eur mažiau, tačiau šių pinigų L. G. neperdavė, jų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, nepateikė jų panaudojimo patvirtinančių dokumentų, jų į kasą negrąžino, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „M.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, viso 169 462,56 Eur ir padarė UAB „M.“ 169 462,56 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis A. Ž. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad priėmimo–perdavimo dokumentus ruošė naujas direktorius L. G., jis juose įrašė iš kasos perduodamų pinigų sumą. A. Ž. viską atidavė naujajam UAB „M.“ direktoriui. A. Ž. jau nedirbant, ta suma pakito. Tai reiškia, kad L. G. galimai su akcininkais kažką darė kasos knygose, vienus orderius išimdavo, kitus įdėdavo ir taip klaidino tyrėjus duodami skirtingas knygas, o vėliau iš viso neteikė jokių dokumentų. Buvo tik vienas kasos perdavimo-priėmimo aktas, tada kasos likučių perdavimo-priėmimo aktas. Juos sudarė ir užpildė nauja buhalterė su naujo direktoriaus L. G. žinia, tad A. Ž. negalėjo jų klastoti. Kai buvo sudarytas kasos perdavimo-priėmimo aktas, jame nurodyta grynųjų pinigų suma realiai buvo kasoje, ir A. Ž. juos atidavė L. G.. Šis bandė neigti savo parašą, bet ekspertizė nustatė, kad tai jo parašas. Po kasos perdavimo, yra antstolio fiksuoti el. susirašinėjimai su akcininku S. B., kur L. G. klausinėjo, kur jam vežti pinigus. A. Ž. žinojo, ką perduoda, o L. G. žinojo, ką priima, nes jis turi savo kitą įmonę, kurioje direktoriumi yra 10 metų, jis pats ruošė perdavimo dokumentus ir viską žinojo.

2016 m. vasario 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. Ž. pateikė 2015 m. rugsėjo 7 d. UAB „M.“ kasos priėmimo - perdavimo aktą, pasirašytą A. Ž. ir L. G. (21 t., b. l. 93-94).

2016 m. balandžio 7 d. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-ISI-455 nurodyta, kad tirti pateiktame 2015 m. rugsėjo 7 d. UAB „M.“ kasos priėmimo - perdavimo akte, skiltyje „Pinigus priėmė“ esantį L. G. vardu pasirašytą parašą pasirašė pats L. G. (21 t., b. l. 104-105).

Liudytojas L. G. teisme parodė, kad iš A. Ž. perėmė įmonę „M.“. Prieš tai joje dirbo techninės dalies vadovu. A. Ž. jam paskambino ir paprašė atvažiuoti įforminti dokumentų perdavimą. Perdavimas įvyko taip: L. G. atvažiavo į A. Ž. kabinetą. Jame A. Ž. padavė dokumentus ir paaiškino jų turinį. Perdavimo-priėmimo akte buvo išvardinti segtuvai. L. G. nepamena, ar perdavimo metu juos tikrino. Nei A. Ž., nei kas nors kitas L. G. neperdavė jokių grynų pinigų, o jis grynųjų pinigų negavo. Kasos knyga formaliai buvo perduota kaip toks vienas lapas. Perdavimo aktų buvo du egzemplioriai. Dokumento, kuriame buvo išvardinti neva perduodami kasos pinigai, L. G. neturėjo. Šio dokumento A. Ž. jam nepaliko. Dokumento, kuriame būtų įrašyti pinigai, jis nepamena. Pradėjęs dirbti UAB „M.“ direktoriumi pastebėjo, kad trūksta apie 166 000 litų. Kasoje buvo rodoma, kad šie pinigai yra, nors realiai jų nebuvo. L. G. apie tai pranešė A. Ž., prašė šiuos pinigus atiduoti, kreipėsi į teismą. A. Ž. parašė policijai pareiškimą, kad L. G. pasisavino tuos pinigus. Iš tikrųjų jis pinigų nepasisavino, nes negavo, pinigų fiziškai net nebuvo. L. G. būnant direktoriumi iš VMI atėjo raštas, kad reikia pateikti dokumentus už tam tikrą periodą, kur buvo nustatyta, kad įmonė skolinga 30 000-50 000 litų nesumokėtų mokesčių, įskaitant baudą, patirtos didelės skolos kreditoriams už serviso paslaugas, darbuotojų nuomą, net nebuvo už ką mokėti darbuotojams atlyginimų, nebuvo turto. L. G. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Liudytoja R. G. teisme parodė, kad UAB „M.“ nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. dirbo buhaltere. Jai pradėjus dirbti UAB „M.“, bendrovei vadovavo L. G.. Prieš tai bendrovei vadovavo direktorius ir kasininkas A. Ž.. Keičiantis bendrovėje vadovams, dokumentų bei kasos perdavimo ji nematė. 2015 m. lapkričio 20 d. UAB „M.“ atlikto patikrinimo metu pagal kasos knygą pinigų likutis buvo 169 362,56 Eur. Tačiau tokių grynų pinigų bendrovės kasoje nebuvo ir mano, kad jai pradėjus dirbti bendrovėje jų nebuvo. Taip pat mano, kad kasos likutis naujai paskirtam direktoriui L. G. nebuvo perduotas. Tokią nuomonę susidarė iš to, kad pagal buhalterinius dokumentus bendrovė dirba su minimaliu pelnu. Tačiau turi didelių per 249 000 Eur įsiskolinimų, neskaitant mokesčių. R. G. nuomone, jeigu bendrovės kasoje buvo realūs 166 998 eurai, nebūtų tokio didelio įsiskolinimo. Nebūtų imamos paskolos iš bankų, nebūtų lizingo paskolų bei faktoringo (9 t., b. l. 67-75).

Liudytojas S. B. teisme parodė, kad buvo UAB „M.“ akcininku, nuo pat įmonės įkūrimo jai vadovavo A. Ž.. Viso buvo trys akcininkai – S. B., A. Ž. ir V. P.. Įmonė buvo labai perspektyvi. Klientai buvo labai sėkmingos įmonės: „K.“, „E.“, „Ab.“, „C.“ ir daugelis kitų. Įmonės veikla buvo transporto, logistikos paslaugos gamintojams. Todėl akcininkai siekė išvystyti įmonę iki 100 sunkvežimių ir tada parduoti kažkokiam investuotojui. Kažkuriuo metu prasidėjo informacijos slėpimas iš direktoriaus A. Ž., jis nepateikdavo realios situacijos, todėl didėjo įtampa tarp akcininkų ir vieną dieną atsirado informacija, kad A. Ž. lygiagrečiai turi analogiškus verslus, kad jis perka paslaugas iš savo susijusių įmonių, kurioms pats ar per kitus asmenis vadovauja. Vieną dieną buvo pokalbis, kad A. Ž. pasitrauktų iš įmonės vadovo pareigų ir po ilgų diskusijų jis sutiko pasitraukti. A. Ž. vietą užėmė L. G.. Kai tik jis tapo vadovu, atsirado labai daug negražių dalykų, kurie išlindo į viešumą. L. G. surado pažeidimus ir informavo akcininkus. Buvo tokių dalykų, kad įmonė buvo nusipirkusi krovimo techniką už savo pinigus, bet tą pačią, savo nusipirktą krovimo techniką nuomojosi iš kitos įmonės, kuri buvo susijusi su A. Ž.. Įmonė pardavinėjo paslaugas įmonei „ E“, bet jas pirko iš su A. Ž. susijusios įmonės be jokio pelno, netgi turėjo nuostolių. Buvo ir Vilniaus sandėliai, kuriuos įmonė nuomojosi ne tiesiogiai iš sandėlių savininko, o iš įmonės, kuri nieko neturėjo ir tiesiog gerokai brangiau pernuomojo patalpas, ir ta įmonė priklausė su A. Ž. susijusiems žmonėms. Išaiškėjo ir labai nemalonūs faktai apie darbuotojų nuomą, kad įmonė kažkodėl turėjo nuomotis darbuotojus ir permokėti. Buvo rasti dokumentai, kad gali būti slepiami mokesčiai. Išaiškinta, kad darbuotojai buvo nuomojami, o ne įdarbinti į UAB „M.“. UAB „M.“ už darbuotojus mokėjo tik nuomos mokestį kitoms įmonėms. Mokesčius už darbuotojus įmonė pradėjo mokėti tik atėjus L. G., o iki to laiko mokėjo tik nuomą už darbuotojus. Buvo ir kasos trūkumas, kasoje pinigų nebuvo, nes A. Ž. juos buvo išleidęs. Buvo paimtos paskolos, už jas neįkeistas transportas, buvo vilkinama metais. Buvo nustatyti dideli įsiskolinimai, o kasoje nebuvo pinigų, kuriuos A. Ž. galimai pasisavino. UAB „M.“ bankrotas buvo todėl, kad reikėjo mokėti pinigus, o jų įmonėje nebuvo. Dar vienas nemalonus dalykas buvo tai, kad kai A. Ž. išėjo iš vadovo pareigų, jis liko el. pašto administratoriumi ir skaitė visą paštą, o vieną dieną visiems atjungė susirašinėjimus su tiekėjais, klientais, tiesiog užgrobė įmonės intelektualinę nuosavybę. A. Ž. per tarpinę įmonę nuomojo Vilniaus sandėlius ir vieną dieną juos užrakino, nebeleido prieiti prie taros, produkcijos, dėl ko buvo gautos baudos. S. B. neturėjo priėjimo prie UAB „M.“ el. pašto. Akcininkų susirinkimai buvo šaukiami, juose S. B. išsakė pretenzijas A. Ž.. L. G. tapus direktoriumi, buvo vienas akcininkų susirinkimas, kurio metu aptarta įmonės būsena. Vienas klausimas buvo, kad A. Ž. gal norėtų įmonę nupirkti, bet A. Ž. neatvažiavo, atvyko tik jo advokatas ir pareiškė, kad S. B. nėra užregistruotas kaip akcininkas ir susirinkimas negali vykti. Tas susirinkimas neįvyko, nors visi buvo susirinkę. L. G. kreipėsi į teismą dėl bankroto, su akcininkais tarėsi, kaip elgtis. Buvo sprendžiama - arba akcininkai įneša pinigų į įmonę ir ją padaro gyvybingą arba įmonė bankrutuoja. Pasirinko bankrotą. A. Ž. neatsakinėjo nei į skambučius, nei į laiškus. S. B. nuomone, L. G. negavo kasos pinigų iš A. Ž.. Kad A. Ž. L. G. neperdavė pinigų, žino iš paties L. G. ir kitų darbuotojų. Niekas iš jų nematė, kad būtų perduoti pinigai. S. B. nematė kasos priėmimo-perdavimo dokumentų. Iš L. G. nėra gavęs žinutės 2015 m. rugsėjo 7 d. „Labas rytas, perdavė A. dokumentus ir kasos pinigus, Jums užvežti ar į banką?“. Mano, kad kadangi A. Ž. neperdavė pašto administratoriaus teisių, todėl A. Ž. bet kieno vardu galėjo bet ką prirašyti, gal net atgalinėmis datomis. S. B. žinoma, kad L. G. su įmone „E.“ nutraukė susitarimą, tai buvo tik A. Ž. sprendimas. A. Ž. buvo įvardinęs, kad jeigu įmonė nori vykdyti veiklą, akcininkai turi įnešti pinigų, o jeigu neįneš – įmonė bankrutuos. Kitas dalykas, A. Ž. buvo pasirašęs sutartį su „E.“, kad jeigu per dieną tarkim 5-20 mašinų turi išvažiuoti, kiek mašinų neišveža, tiek baudų gauna. Jeigu savaitę neišveš produkcijos, tai įmonė patirs šimtatūkstantinius nuostolius. Nevykdyti sutarčių buvo labai brangu baudų prasme. Dėl kitų sutarčių turinio nežino. A. Ž. žodžiu S. B. pasakydavo, kiek įmonėje dirba žmonių. Akcininkams buvo daug klausimų, ir jis vis žadėjo pateikti informaciją apie darbuotojų nuomą. Žinojo, kad darbuotojų nuoma yra ir prašė A. Ž. išaiškinti, ar taip išvis galima daryti. Buvo kalba, kad nuomojami žmonės pradėtų dirbti pačioje įmonėje, tai buvo direktoriaus sprendimas. L. G. klausinėjo, kaip geriau daryti, konsultavosi. Darbuotojai buvo nuomojami ir darbo sutarčių su jais nebuvo. Situacija buvo tokia, kad paskambino iš nuomos įmonės, buvo prisikaupę skolų, palūkanų, kur skaičiavo 0,2 proc. palūkanas per dieną ir pasakė, kad jeigu visko UAB „M.“ nesumokės, neleis vairuotojams važiuoti ir bus didelės baudos.

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad buvo UAB „M.“ akcininku. Jais taip pat buvo A. Ž. ir tam tikrą tarpą S. B.. Visi trys akcininkai turėjo lygias teises. A. Ž. buvo direktoriumi iki 2015 m. rugsėjo. Įmonės veikla vyko sklandžiai, užsiėmė krovinių pervežimais. Įmonė susidūrė su sunkumais, nes įmonė veikė, o akcininkai negavo dividendų, tai sukėlė įtarimų. UAB „M.“ turėjo sandėlius Vilniuje, nes įmonėms „T.g.“ vežiojo produktus. Vėliau akcininkai sužinojo, kad sandėliai nėra išnuomoti iš tos pačios įmonės, kuri nuomoja sandėlius, o kad jie yra pernuomoti. Atlikus mokesčių patikrinimą, sužinojo daugiau įmonių, tačiau UAB „M.“ veikla buvo patikėta direktoriui A. Ž.. VMI patikrinimas sukėlė abejonę, kad kažkas yra negerai, nes tas patikrinimas nustatė įsiskolinimus, nors akcininkai vis didino įstatinį kapitalą. Pastebėjo, kad Vilniaus sandėliuose atsiranda kažkokie stelažai, iš VMI sužinojo, kad kažkokios transporto priemonės yra pernuomojamos. Akcininkai susirinkime nusprendė pakeisti direktorių ir išsirinko L. G.. Jam tapus direktoriumi, paaiškėjo daugiau negerumų, buvo pakeltos sutartys, buhalterinėje apskaitoje nustatyta daug neatitikimų bei savo turto naudojimo. Buvo nupirkti automobiliai lizingo būdu, tačiau jie buvo išnuomojami už tą pačią kainą ir niekas nebuvo uždirbama. Išsimokėjus lizingą transporto priemonė atitektų UAB „M.“. Akcininkai parašė du pareiškimus prokuratūrai. V. P. iš S. B. buvo nupirkęs jo akcijas ir tada buvo nuspręsta kreiptis į prokuratūrą. Mokumas yra, tačiau buvo įsiskolinimai vežėjams, VMI, o turimas turtas (krautuvai) buvo pernuomoti kitoms įmonėms. L. G. sušaukė akcininkų susirinkimą, bet jis neįvyko. S. B. buvo akcininkas, tačiau jis nebuvo įforminęs savo juridinio statuso VĮ Registrų centre. Į susirinkimą vietoje A. Ž. atvyko jo advokatas su antstoliu ir pareiškė, kad A. Ž. neturi teisės. L. G. tapus direktoriumi A. Ž. nesirodė darbe. Jis nenorėjo spręsti klausimų. Nebuvo pinigų atsiskaityti su vežėjais bei sumokėti skolas valstybei. Visur buvo skolos. A. Ž. jau nebūnant direktoriumi, stambūs klientai „T.g.“ ir „E.“ atsisakė UAB „M.“ paslaugų, neliko pajamų šaltinio. V. P. žinoma, kad keičiantis direktoriams iš A. Ž. į L. G., buvo perduoti įmonės dokumentai. Po to iškilo klausimas, kad direktorius pasirašė už pinigines lėšas, kurios yra įmonėje. Tačiau įmonė nebuvo moki ir skendo skolose. V. P. manymu, esant didelėms skoloms, tokia grynųjų pinigų suma įmonės kasoje negalėjo būti. Dėl darbuotojų nuomos žino, kad vykdant transporto paslaugas vairuotojų darbo apskaitos rodiklis turėtų būti pagrindžiamas tachografo duomenimis ar kortele ir tokia nuoma, kuri buvo vykdoma, buvo neteisinga. Buvo priimtas sprendimas nutraukti bet kokią nuomojamą darbo jėgą ir įdarbinti vairuotojus savo įmonėje, kurie dirbtų su transporto priemonėmis ir atsakytų už jas.

2017 m. birželio 8 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. G. gynėja R. S. pateikė 2014 m. išrašą iš elektroninio pašto, kuriame susirašinėja A. Ž. ir S. B.. Minėtuose elektroniniuose laiškuose S. B. nurodo A. Ž., kad kasoje trūksta 370 000 litų ir prašo jo paaiškinti, kur tie pinigai galėtų būti. A. Ž. trumpai nurodo išlaidas (20 t., b. l. 32-36).

Byloje buvo tirta, ar 2015 m. rugsėjo 7 d. įmonė UAB „M.“, direktoriui L. G. pasirašant kasos perdavimo-priėmimo aktą, realiai disponavo 166 998,21 Eur kasos likučiu ir ar lėšos kasoje pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais (31 t., b. l. 125-127). FNTT specialistas, atlikęs UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už 2015 m., 2016 m. rugpjūčio 19 d. išvadoje Nr. 5-2/114 (31 t., b. l. 131-163) negalėjo atsakyti į šį jam užduotą klausimą ir nurodė, kad negalima nustatyti, ar bendrovė, A. Ž. perduodant L. G. direktoriaus ir kasininko pareigas, realiai disponavo 166 998,21 Eur kasos likučiu, nes įmonė nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ IV skyriaus 29 punkto nuostatų ir keičiantis materialiai atsakingiems asmenims (direktoriams) pagal taisykles neatliko pinigų inventorizacijos.

Nežiūrint to, byloje yra pakankamai įrodymų A. Ž. kaltei dėl 2015 m. rugsėjo 7 d. kasos perdavimo-priėmimo akto suklastojimo pagrįsti.

2017 m. spalio 6 d. FNTT specialisto išvadoje Nr. 5-2/139 (24 t., b. l. 63-154) teigiama, kad sekančią dieną po kasos perdavimo-priėmimo akto, t. y. 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo atliktas turto, esančio pas A. Ž., patikrinimas ir surašytas aktas apie tai, kad įmonėje nėra 166 998,21 Eur grynųjų pinigų sumos, o taip nėra ir kito akte išvardinto turto – telefonų, kompiuterio, kuro kortelių ir kt. (26 t., b. l. 60). Šį patikrinimo aktą pasirašė naujasis direktorius L. G. ir buhalterė R. G.. Liudytoja R. G. parodė, kad bendrovės „M.“ kasa – grynieji pinigai buvo laikomi tik pas A. Ž., o įmonės perdavimo L. G. metu 2015 m. rugsėjo 7 d. kasoje tokių pinigų nebuvo. Tai patvirtino ir UAB „M.“ akcininkai liudytojai V. P. ir S. B., teigdami, kad jeigu įmonėje būtų buvę tokia grynųjų pinigų suma, bendrovė būtų galėjusi atsiskaityti su skolininkais, tačiau tai nebuvo padaryta. Įtarę, kad A. Ž. nesąžiningai valdo įmonę, akcininkai jos direktoriumi ir paskyrė L. G., kuris 166 998,21 Eur pinigų sumos iš kasos negalėjo perimti, o kasos perdavimo-priėmimo aktą galėjo pasirašyti mašinaliai perimdamas bendrovės valdymą dėl dokumentų gausos. Be to, pats A. Ž. akcininkams tvirtino, kad bendrovei trūksta apyvartinių lėšų, todėl bendrovė ėmė paskolas, tad realiai esant 166 998,21 Eur pinigų sumai, tokių paskolų imti nebūtų reikėję. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta bendrovės apskaitininkė V. T. (9 t., b. l. 61-66) parodė, kad tuo metu, kai bendrovės direktoriumi buvo A. Ž., ji prisijungusi prie bendrovės banko sąskaitos, matydavo, jog nuimti grynieji pinigai, tačiau į kasą jie neįnešti ir jų laikymo vieta nežinoma. Ar realiai tokia pinigų suma buvo, ir jeigu buvo, tai kur laikoma, liudytoja teigė nežinanti.

Gindamasis nuo pareikšto įtarimo suklastojus 2015 m. rugsėjo 7 d. kasos perdavimo-priėmimo aktą ir pasisavinus 166 998,21 Eur grynųjų pinigų sumą, A. Ž. ikiteisminio tyrimo institucijai pateikė pranešimą, kad šį dokumentą suklastojo ir pinigus pasisavino L. G.. Tačiau ši A. Ž. versija nepasitvirtino ir 2018 m. birželio 20 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš L. G. nutrauktas nesant BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies nusikaltimų požymių (2 t., b. l. 133-152). Aukštesniojo prokuroro 2018 m. liepos 27 d. nutarimu A. Ž. gynėjo skundas atmestas ir prokuroro 2018 m. birželio 20 d. nutarimas paliktas galioti (3 t., b. l. 2-5). Tuo tarpu pačiam A. Ž. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius šiuos nusikaltimus.

Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad 2015 m. rugsėjo 7 dienai bendrovė „M.“ kasoje objektyviai neturėjo 166 998,21 Eur grynųjų pinigų sumos, nes, anot 2017 m. spalio 6 d. FNTT specialisto išvados Nr. 5-2/139, bendrovė jau 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, o 2015 m. gruodžio 31 dienai šis nemokumas buvo dar didesnis nei 2014 m., nes per 2015 m. turto vertė sumažėjo 1,5 karto, ilgalaikio turto vertė sumažėjo 2 kartus, bendrovės įsipareigojimai buvo 116 268 Eur didesni nei turto balansas ir įsipareigojimai siekė net 451 521 Eur. Iš to teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais liudytojų L. G., R. G., V. P. ir S. B. parodymais apie tai, kad A. Ž. realiai L. G. neva kasoje esančios 166 998,21 Eur grynųjų pinigų sumos neperleido, nes tokia suma objektyviai neegzistavo. Vadinasi, 2015 m. rugsėjo 7 d. kasos perdavimo-priėmimo akte tai liudijantis įrašas neatitinka tikrovės. Teismas sprendžia, kad šį aktą parengė ir jame pasirašė A. Ž., žinodamas, kad kasoje tokios pinigų sumos nėra. Vadinasi, A. Ž. veikoje yra jam inkriminuoto BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, suklastojus dokumentą, požymiai.

Svarstant A. Ž. inkriminuoto pinigų pasisavinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar bendrovės „M.“ kasoje realiai egzistavo kaltinime minima 169 462,56 Eur suma, dėl kurios pasiėmimo sau A. Ž. pareikštas kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. FNTT specialisto išvadoje Nr. 5-2/139 konstatuota, kad įmonėje 166 998,21 Eur pinigų nėra, tikslaus pinigų likučio kasoje nustatyti neįmanoma, pinigų inventorizacija neatlikta (24 t., b. l. 81). Specialistė, atlikusi trijų kasos knygų analizę ir jose fiksuotų sumų paskaičiavimą, išvadoje pagal kasos knygų įrašus tik pateikė apibendrintą išvadą, kad kasoje turėjo būti 169 462,56 Eur likutis, bet faktiškai tokios sumos nėra. Šia specialisto išvada grįsdamas kaltinimą prokuroras A. Ž. kaltino 169 462,56 Eur pasisavinimu, kurie ne buvo įmonės kasoje, o tik turėjo būti. Tai reiškia, kad kaltinimas yra grindžiamas tik prielaida ir paremtas tik teoriniais kasos knygų įrašais, o ne faktine įmonės finansine situacija. Teismas sprendžia, kad įmonėje realiai neegzistuojant 169 462,56 Eur gryniesiems pinigams, nėra įmanoma juos pasisavinti. Todėl A. Ž. dėl šio kaltinimo išteisintinas, jo veikoje nesant BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

 

Dėl A. Ž. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį aplaidžiai tvarkius UAB „M.“ apskaitą

 

A. Ž. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. būdamas UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „M.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. :

- buhalteriniuose registruose atvaizdavo ūkinių operacijų sumas, neatitinkančias dokumentuose nurodytoms sumoms, ir apskaitos registruose atvaizdavo ūkines operacijas, kurioms nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų: 2015-01-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150130 sau išdavė 211,84 Eur, nurodydamas pagrindą „įmonės reikmėms“, kai pagal avanso apyskaitą Nr. 15030-AŽ nurodyta, kad pagal šį kasos išlaidų orderį gavo 31,84 Eur, kasos knygoje išlaidų grafoje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150130 nurodyta 211,84 Eur, o buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2720 kredito skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150130 nurodyta 31,84 Eur suma; 2015-02-26 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150226 sau išdavė 1251,28 Eur, nurodydamas pagrindą „įmonės reikmėms“, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2720 kredito skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150226 nurodyta 792,15 Eur, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2435 debeto skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150226 nurodyta 792,15 Eur suma; 2015-03-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150303 sau išdavė 2424,08 Eur, nurodydamas pagrindą „Avansas įmonės reikmėms“, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2720 kredito skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150303 nurodyta 2442,08 Eur, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2435 debeto skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150303 nurodyta gauta 2442,08 Eur suma; 2015-06-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150630 sau išdavė 2462,40 Eur avansą, o 2015-06-30 savo avanso apyskaitoje Nr. 150630-AŽ nurodydamas, kad pagal šį kasos išlaidų orderį gavo 2423,53 Eur, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2720 kredito skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150630 nurodyta 2423,53 Eur suma, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2435 debeto skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150630 nurodydamas gautą 2423,53 Eur sumą; 2015-08-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150831 sau išdavė 383,08 Eur avansą, o 2015-08-31 savo avanso apyskaitoje Nr. 150831-AŽ nurodydamas, kad pagal šį kasos išlaidų orderį buvo gauta 433,08 Eur, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2720 kredito skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150831 nurodyta 433,08 Eur, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2435 debeto skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150831 nurodyta gauta 433,08 Eur suma; 2015-03-04 pagal kasos pajamų orderį Nr. M1000168, kasoje užpajamavo 11 500 Eur, koresponduojančią sąskaitą nurodant 2711 (sąskaita banke), šį orderį atvaizduodamas kasos knygoje, o buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaitos Nr. 2720 Kasa už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-04 nurodydamas, kad pagal šį kasos pajamų orderį užpajamuota 11 500 Eur ir 1 700 Eur, t. y. pagal banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke Kuršėnų filiale, išrašą 2015-03-09 jis grynais pinigais išėmė 1 700 Eur, kuriems nesurašė kasos pajamų orderio ir šių pinigų neatvaizdavo kasos knygoje, bet atvaizdavo buhalterinės apskaitos registruose; kasos knygoje už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-08-31 duomenys neatitinka su tyrimui pateiktų kasos knygų duomenimis, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktoje kasos knygoje nėra atvaizduotas 2015-08-03 kasos išlaidų orderis Nr. 150803, pagal kurį sau išdavė 300 Eur avansą, ir 2015-08-31 kasos išlaidų orderis Nr. 15083, pagal kurį sau išdavė 383,08 Eur avansą ir kasos pajamų orderis serija M Nr. 1000183, pagal kurį į kasą L. G. įnešė 1 338,43 Eur avanso likutį; buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 2 464,35 Eur sumos, nepateikė jų panaudojimo patvirtinančių dokumentų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu “, 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka”; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose “, 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“,

- neišsaugojo ir tyrimui nepateikė „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaitos Nr. 2720 kasos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d., 2015 m. rugpjūčio 4 d. kasos išlaidų orderio Nr. 150804, pagal kurį išmokėta 10 Eur ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderio pagal Nr. 1508311, pagal kurį išmokėta 147,87 Eur, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Nr. I-1115) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako tos institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas ar kitas tos institucijos, įstaigos ar įmonės įgaliotas asmuo”; 12 straipsnio 1 punkto 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“; 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“;

- nesudarė komisijos, neatliko ir tyrimui nepateikė kasmetinių turto ir įsipareigojimų inventorizacijų, kasos inventorizacijos, pinigų, esančių kasoje inventorizacijos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 17 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Nr. IX-575) 10 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami tada, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose, neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – tada, kai jos patiriamos“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (Nr. 179) patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ IV skyriaus 29 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Pinigai inventorizuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“, Inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo (Nr. 719) I skyriaus 5 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Išnuomotas turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui dienos būklę.“; Inventorizacijos taisyklių I skyriaus 9 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju finansininku (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą”, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „M.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d.

 

Kaltinamasis A. Ž. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad per planinius VMI patikrinimus jokie apskaitos pažeidimai nebuvo nustatyti. Keičiantis įmonės vadovams, inventorizacijos komisiją turėjo sudaryti ne A. Ž., o naujasis vadovas L. G.. Įmonės kasos knyga buvo pateikta FNTT specialistei be A. Ž. parašų.

2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo pateikta specialisto išvada Nr. 5-2/114 dėl UAB „M.“ 2015 metų ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, kad UAB „M.“ buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies ir 17 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus nes :

1. Apskaitos dokumentais nepagrįstas pradinio likučio padidinimas 610,00 Eur kasos knygoje už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. ir kasos knygoje už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pradinio likučio padidinimas 1 542,13 Eur.

2. Apskaitoje nėra atvaizduota 2015 m. rugsėjo 8 d. akte nurodyto turto trūkumas.

3. Apskaitos dokumentais nepagrįstas atlyginimų paskaičiavimas iš UAB „M.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ Kuršėnų KAC 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo pravesta 18 982,95 Eur lentelėje Nr. 7 nurodytiems asmenims, 2015 metų spalio 12-22 dienomis lentelėje Nr. 7 nurodytiems asmenims į jų asmenines sąskaitas buvo pravesta 18 186,89 Eur, nurodant, kad tai atlyginimas už 09 mėn. Apskaitos dokumentais nepagrįstas šių atlyginimų paskaičiavimas. Lentelėje Nr. 7 nurodyti asmenys UAB „M.“ buvo įdarbinti tik nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., o iki to laikotarpio dirbo UAB „P.“;

4. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo registruojami ne pagal apskaitos dokumentus, t. y., buhalteriniuose registruose atvaizduotos ūkinių operacijų sumos neatitinka dokumentuose nurodytas sumas ir apskaitos registruose atvaizduotos ūkinės operacijos, kurioms nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai:

4.1. 2015-01-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150130 - 211,84 Eur, A. Ž. avanso apyskaitoje Nr. 150130-AZ nurodyta, kad pagal šį kasos išlaidų orderį buvo gauta 31,84 Eur. Kasos knygoje išlaidų grafoje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150130 įtraukta 211,84 Eur suma Buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2720 kredito skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150130 nurodyta 31,84 Eur suma;

4.2. 2015-02-26 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150226 A. Ž. išduota 1251,28 Eur, Buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2720 kredito skiltyje nurodyta 792,15 Eur išdavimas A. Ž., t. y., 459,13 Eur mažiau. Buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2435 debeto skiltyje nurodyta 792,15 Eur;

4.3. 2015-03-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150303 A. Ž. išduota 2 424,08 Eur, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2720 kredito skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150303 nurodyta 2 442,08 Eur išdavimas A. Ž., t. y. 18,00 Eur daugiau, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2435 debeto skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150303 gauta 2 442,08 Eur;

4.4. 2015-06-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150630 A. Ž. išduota 2 462,40 Eur avansas, 2015-06-30 A. Ž. avanso apyskaitoje Nr. 150630-AŽ nurodyta, kad pagal šį kasos išlaidų orderį buvo gauta 2 423,53 Eur (38,87 Eur mažiau). Buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2720 kredito skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150630 nurodyta 2 423,53 Eur suma. Buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2435 debeto skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150630 gauta 2 423,53 Eur;

4.5. 2015-08-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150831 A. Ž. išduota 383,08 Eur avansas, 2015-08-31 A. Ž. avanso apyskaitoje Nr. 150831-AŽ nurodyta, kad pagal šį kasos išlaidų orderį buvo gauta 433,08 Eur (50,00 Eur daugiau). Buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2720 kredito skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150831 nurodyta 433,08 Eur suma, t. y., 50,00 Eur daugiau. Buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2435 debeto skiltyje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150831 gauta 433,08 Eur;

4.6. Tyrimui buvo pateiktos dvi kasos knygos už laikotarpį 2015-08-01 iki 2015-08-31. Vienoje nurodyta, kad 2015-08-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150831 A. Ž. išduota 383,08 Eur avansas, o kitoje pagal tą patį dokumentą nurodyta, kad A. Ž. išduota 483,08 Eur avansas, o avanso apyskaitoje nurodyta, kad A. Ž. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150831 gavo 433,08 Eur. Tyrimui pateiktame kasos išlaidų orderyje Nr. 150831 nurodyta 383,08 Eur, kasos išlaidų orderyje nėra gavėjo parašo.

4.7. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateikta kasos knyga už laikotarpį 2015-08-01 iki 2015-08-31, kurios duomenys neatitinka su tyrimui pateiktų kasos knygų duomenimis, nes joje nurodyta likutis 2015-08-01 – 172 146,08 Eur, o 2015-08-31 – 166 998,21 Eur. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktoje kasos knygoje nėra atvaizduota 2015-08-03 kasos išlaidų orderis Nr. 150803, pagal kurį A. Ž. išduota 300,00 Eur avansas. Išlaidų orderyje yra pinigų gavėjo parašas ir šių pinigų gavimas atvaizduotas A. Ž. 2015-08-31 avanso apyskaitoje Nr. 150831-AZ. Taip pat neatvaizduota 2015-08-31 kasos išlaidų orderis Nr. 15083, pagal kurį A. Ž. išduota 383,08 Eur avansas ir kasos pajamų orderis serija M Nr. 1000183 pagal kurį į kasą L. G. įnešė 1338,43 Eur avanso likutį.

4.8. Buhalterinio registro „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaitos Nr. 2720 Kasa duomenys neatitinka su tyrimui pateiktais dokumentais, todėl tyrimui pateiktų kasos knygų likučių duomenys nesutampa su buhalterinio registro „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaitos Nr. 2720 Kasa už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015m. gruodžio 31d. (priedas Nr.7) duomenimis.

4.9. Buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaitos Nr. 2720 Kasa už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015m. gruodžio 31d. nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 4 dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150804 išmokėta 10,00 Eur ir 2015 m. rugpjūčio 31 dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1508311 išmokėta 147,87 Eur, tačiau tyrimui nepateikti šie kasos išlaidų orderiai.

4.10. Buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaitos Nr. 2720 Kasa už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31d. nurodyta, kad 2015m. rugpjūčio 4 dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150804 išmokėta 10,00 Eur ir 2015m. rugpjūčio 31 dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1508311 išmokėta 147,87 Eur, (koresponduojanti sąskaita Nr. 4461 „mokėtinas darbo užmokestis“, tačiau tyrimui nepateikti šie kasos išlaidų orderiai.

5. UAB „M.” pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 17 straipsnio, reglamentuojančio finansinių ataskaitų sudarymą, nurodymus, nes finansinės ataskaitos buvo sudaromos pažeidžiant Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nustatymo nustatytos tvarkos. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 redakcija) 10 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis.

Tyrimui nebuvo pateikti turto inventorizavimo duomenys. Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 20-S-116764 (1-13K) nurodyta, kad UAB “M.” kasmetinės inventorizacijos nebuvo atliekamos.

Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

2001 lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą.“

UAB „M.“ direktoriumi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo A. Ž., nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos direktoriumi buvo L. G..

UAB „M.“ R. G. buhaltere dirbo nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. balandžio 25 d., o J. L. UAB „M.“ buhaltere dirbo nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. (pagal „Sodros“ duomenų bazės duomenis) (31 t., b. l. 131-163).

 

Už aplaidų apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 223 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tuo atveju, kai būtent dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-123-1073/2020). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-33-303/2017). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl klausimą, ar kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-322-1073/2019). Pažymėtina ir tai, kad išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, paprastai padaroma nustačius daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, tai yra, kai į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Be to, šie buhalterinės apskaitos pažeidimai turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-224-976/2019, Nr. 2K-322-1073/2019).

Prokuroras kaltinamojo A. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 223 straipsnio 1 dalį grindžia FNTT 2016 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvada Nr. 5-2/114 (31 t., b. l. 131-163), liudytojos R. G. parodymais. Teismo manymu, byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad A. Ž. laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d., būdamas UAB ,,M.” direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. neužtikrino, kad UAB ,,M.” tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje būtų tinkamai įregistruotos 5 darbo su kasa ūkinės operacijos (kasos išlaidų orderiuose pažymėjo sau išduodamas vienokias pinigų sumas, o buhalteriniuose registruose nurodė jau kitokias sumas), iš įmonės banko sąskaitos išėmė pinigų sumą (1 700 Eur), tačiau šios operacijos neatvaizdavo nei kasos pajamų orderyje, nei kasos knygoje; kasos knygoje neatvaizdavo 3 grynųjų pinigų operacijų, neatvaizdavo sąskaitos Nr. 2720 kasos ir dviejų kasos išlaidų orderių. Tačiau byloje nėra duomenų, kad A. Ž. neapskaitė 2 464,35 Eur sumos. Nei FNTT 2016 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/114 (31 t., b. l. 131-163), nei kitoje FNTT 2017 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/139/2017 (24 t., b. l. 63-154) dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nenustatytas būtent 2 464,35 Eur apskaitos taisyklių pažeidimas. Šiose išvadose jokių duomenų apie būtent šios sumos neapskaitymą nėra. Todėl šioje dalyje kaltinimas nepagrįstas.

Minėta, kad išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, paprastai padaroma nustačius daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, tai yra kai į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Nagrinėjamu atveju įmonės apskaitoje buvo netinkamai įregistruotos 5 darbo su kasa ūkinės operacijos, t. y. kasos išlaidų orderiuose nurodytos sau pačiam išduotos pinigų sumos nesutapo su šių sumų išdavimu avanso apyskaitoje, kasos knygos išlaidų grafoje ir buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“. Tačiau svarbu tai, jog šios pinigų sumos visgi buvo atvaizduotos visuose būtinuose finansiniuose dokumentuose, nebuvo nuslėptos, o jų nesutapimų reikšmės skirtinguose dokumentuose nebuvo esminės.

Štai 2015 m. sausio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 150130 fiksuota sau išduota suma 211,84 Eur, o avanso apyskaitoje Nr. 15030-AŽ ir buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ ši iš kasos išduota suma jau nurodyta 31,84 Eur (skirtumas sudaro 190 Eur), tačiau kasos knygos išlaidų grafoje pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150130 A. Ž. iš kasos išduota pinigų suma jau nurodyta teisinga – 211,84 Eur. Antrajame 2015 m. vasario 26 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 150226 fiksuota sau išduota suma 1 251,28 Eur, o buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ kredito ir debito skiltyse ši iš kasos išduota suma jau nurodyta 792,15 Eur (skirtumas sudaro 459,13 Eur). Trečiajame 2015 m. kovo 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 150303 fiksuota sau išduota suma 2 424,08 Eur, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ kredito ir debito skiltyse ši iš kasos išduota suma nurodyta 2 442,08 Eur, t. y. netgi 18 Eur didesnė. Ketvirtajame 2015 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 150630 fiksuota sau išduota suma 2 462,40 Eur, o avanso apyskaitoje Nr. 150630-AŽ, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ kredito ir debito skiltyse ši iš kasos išduota suma nurodyta 2 423,53 Eur (skirtumas sudaro 38,87 Eur). Penktajame 2015 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 150831 fiksuota sau išduota suma 383,08 Eur, o avanso apyskaitoje Nr. 150831-AŽ, buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ kredito ir debito skiltyse ši iš kasos išduota suma nurodyta 433,08 Eur, t. y. netgi 50 Eur didesnė.

Pagal banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ Kuršėnų filiale, išrašą A. Ž. 2015 m. kovo 9 d. grynais pinigais išėmė 1 700 Eur, kuriems nesurašė kasos pajamų orderio ir šių pinigų neatvaizdavo kasos knygoje, bet atvaizdavo buhalterinės apskaitos registre, nes buhalteriniame registre „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaitos Nr. 2720 „Kasa už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-04“ nurodė, kad pagal 2015 m. kovo 4 d. kasos pajamų orderį Nr. M1000168 kasoje užpajamavo 11 500 Eur, koresponduojančią sąskaitą nurodant 2711 (sąskaita banke), ir papildomai dar užpajamavo 1 700 Eur. Be to, A. Ž. kasos knygoje už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. neatvaizdavo trijų kasos orderių: 2015 m. rugpjūčio 3 d. kasos išlaidų orderio Nr. 150803, pagal kurį sau išdavė 300 Eur avansą; 2015 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 15083, pagal kurį sau išdavė 383,08 Eur avansą; ir kasos pajamų orderio serija M Nr. 1000183, pagal kurį į kasą L. G. įnešė 1 338,43 Eur avanso likutį, tačiau šios sumos buvo užfiksuotos kituose finansiniuose dokumentuose, iš kurių FNTT specialistas šiuos netikslumus ir užfiksavo.

Be to, nustatyta ir tai, kad A. Ž. per daugiau nei 8 mėnesių laikotarpį (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d.) neišsaugojo ir tyrimui nepateikė „Apyvartos žiniaraštis“ sąskaitos Nr. 2720 „Kasa už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-04“ tik dviejų kasos orderių: 2015 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. 150804, pagal kurį išmokėta 10 Eur; ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 1508311, pagal kurį išmokėta 147,87 Eur. Tačiau šiame buhalteriniame registre Apyvartos žiniaraštis“ sąskaitos Nr. 2720 minėti kasos išlaidų orderiai su minėtomis sumomis yra užfiksuoti (31 t., b. l. 169-170).

A. Ž. aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo kaltintas ir dėl to, kad nesudarė komisijos, neatliko ir tyrimui nepateikė kasmetinių turto ir įsipareigojimų inventorizacijų, kasos inventorizacijos, pinigų, esančių kasoje inventorizacijos. FNTT 2016 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/114 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ IV skyriaus 29 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Pinigai inventorizuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ I skyriaus 5 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę) pažeidė ne A. Ž., o L. G., kuris vadovavo UAB „M.“ po A. Ž.. Būtent naujasis direktorius L. G. nesurašė įsakymo dėl inventorizacijos atlikimo, nesudarė tam komisijos, kuriai turėjo pavesti laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę. Be to, išvadą Nr. 5-2/114 davusi specialistė vis tik nustatė UAB „M.“ turtą, jo apskaitą pagal buhalterinės apskaitos registrus, 2015 m. gruodžio 31 dienos balansą, nustatė ir išvadoje aprašė turto likučius 2015 m. sausio 1 dienai, 2015 m. rugsėjo 1 dienai ir 2015 m. gruodžio 1 dienai, atskirai išskirdama ilgalaikio materialaus turto vertes, atsargų vertes, per 2015 metus gautas sumas, pinigų sumas banko sąskaitoje ir kasoje. Taigi kaltinimas A. Ž. šioje dalyje dėl turto inventorizacijos neatlikimo nepagrįstas.

Be to, teismas nesutinka su kaltinime inkriminuota Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų pradžios data. Kaltinime teigiama, kad šie pažeidimai buvo padaryti nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. FNTT 2016 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/114 buvo aiškiai nurodyta, kad UAB „M.“ ūkinė finansinė veikla buvo tirta tik už 2015 m., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Visų kaltinime išvardintų apskaitos pažeidimų datos buvo tik 2015 m. Todėl A. Ž. inkriminuotas apskaitos tvarkymo pradžios terminas nuo 2012 m. kovo 1 d. yra aiškiai neteisingas.

Be to, teismas nesutinka ir su A. Ž. inkriminuota data, nuo kada jis ėmė eiti UAB „M.“ direktoriaus pareigas. Kaltinime teigiama, kad jis buvo šios įmonės direktoriumi nuo 2012 m. kovo 1 d. Iš tiesų, ši data minima FNTT 2016 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/114. Tačiau kitoje naujesnėje FNTT 2017 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/139/2017 (24 t., b. l. 63-154), jau teigiama, kad šis terminas prasidėjo ne 2012 m. kovo 1 d., o 2013 m. sausio 1 d. Būtent ši A. Ž. vadovavimo įmonei 2013 m. sausio 1 d. data nurodoma ir kituose A. Ž. inkriminuotuose kaltinimuose dėl apgaulingo UAB „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl įmonės lėšų pasisavinimo, dėl sukčiavimo. Todėl A. Ž. inkriminuota vadovavimo įmonei pradžios data yra neteisinga.

Apibendrinus A. Ž. apskaitos pažeidimus, akivaizdu, kad jie buvo palyginti smulkūs. Jo vadovautos įmonės „M.“ viso turto vertė pagal FNTT 2016 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/114 2015 m. sausio 1 dienai sudarė 504 071 Eur, 2015 m. rugsėjo 1 dienai sudarė 587 122 Eur, o 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 335 253 Eur. Tad akivaizdu, kad netinkamai įregistruotos 5 darbo su kasa ūkinės operacijos, nesurašytas vienas kasos pajamų orderis ir neišsaugoti du kasos išlaidų orderiai negalėjo sukelti BK 223 straipsnyje nurodytų apskaitos pažeidimo pasekmių.

Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, todėl negali būti laikoma nusikaltimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka BK straipsnį ir realiai nepažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomų visuomeninių santykių, o kartu ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-109-942/2019). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka, kad būtų nustatyti teisės aktų, numatančių reikalavimus buhalterinei apskaitai, pažeidimai, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo atsiranda BK 223 straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės. Jų konstatavimas yra teisės klausimas, kurį spręsdamas teismas remiasi specialisto išvada, kuri yra techninio pobūdžio, tačiau teisės požiūriu ji vertinama visų byloje ištirtų įrodymų kontekste. Svarbu pažymėti, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos padarinių kilimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019).

FNTT 2016 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/114 buvo analizuojami ir UAB „M.“ teisiniai santykiai su įdarbinimo paslaugas teikiančia įmone „P.“, tirtas 166 998,21 Eur pinigų kasoje likučio galimumas – tuo kaltinimas A. Ž. grindžiamas dėl kitų šiame nuosprendyje aprašytų veikų padarymo. Vėliau buvo atlikta kita FNTT 2017 m. spalio 6 d. specialisto išvada Nr. 5-2/139/2017 (24 t., b. l. 63-154) dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir pateiktos A. Ž. nepalankios išvados dėl kitų jam inkriminuotų kaltinimų, kurių pagrįstumui teismas pritarė, konstatavo, kad A. Ž. dėl grubių ir sisteminių apskaitos pažeidimų apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir jo bendrininkai A. K. ir R. J. padėjo tai padaryti. Teismas vertina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti ne dėl minėtų netinkamai įregistruotų penkių darbo su kasa ūkinių operacijų, nesurašyto vieno kasos pajamų orderio ir neišsaugotų dviejų kasos išlaidų orderių, o dėl anksčiau šiame nuosprendyje aprašyto tyčinio apgaulingo apskaitos tvarkymo į įmonės apskaitą įtraukiant žinomai melagingus žinias apie UAB „M.“ neva turėtus sandorius ir finansinius dokumentus su VšĮ „X.“, UAB „A.“, UAB „B.“, UAB „P.“ ir UAB „Y.“.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. Ž., kaip UAB „M.“ vadovui, inkriminuoti gana smulkūs buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai. Jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį kiltų baudžiamoji atsakomybė. Šie pažeidimai nesukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, todėl A. Ž. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, dėl aplaidaus UAB „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

 

Dėl A. K. inkriminuotų kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį apgaulingai ir aplaidžiai tvarkius UAB „O.“ buhalterinę apskaitą

 

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino tik aplaidžiai tvarkęs apskaitą, tačiau kaltinimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo neigė. Teisme paaiškino, kad nebuvo jokios apgaulės, visi dokumentai buvo siunčiami el. paštu, viskas buvo skaidriai ir teisėtai pagal turimas sutartis. Bankroto administratorius nenustatė jokių pažeidimų veikloje. Į UAB „O.“ darbuotojai buvo įdardinti su tikslu, kad UAB „O.“ galėtų dalyvauti Europos Sąjungos paramoje. Darbuotojus atrinko UAB „A.“, o iš kur jie atėjo, kur jie buvo, A. K. nežinoma. Tikslas buvo, kad darbuotojai būtų dirbantys ir galėtų dalyvauti tame projekte. Apie socialinio draudimo pradžią pranešti yra buhalterio pareiga, o buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyta įmonė. A. K. neturėjo tikslo nemokėti su darbo santykiais susijusių mokesčių. Pripažino, kad UAB „O.“ gavo pranešimą iš „Sodros“, kad įmonė skolinga. A. K. susisiekė su „Sodra“, prašė skolos atidėjimo ir šis prašymas buvo patenkintas. Pats A. K. nematė nei vieno darbuotojo, kuris buvo įdarbintas į UAB „O.“. Būtų juos matęs tik jeigu jie realiai būtų atėję į kursus. Buvo pradėta lektorių atranka dėl paskaitų skaitymo, bet ji nebuvo pabaigta, nes iškilo avanso klausimas, o pinigų UAB „O.“ neturėjo. Direktoriaus pareiga imtis visų veiksmų, jog įmonė veiktų pelningai. Todėl A. K. pripažįsta, kad per daug pasitikėjo UAB „A.“ pažadais, kad bus atsiskaityta, bet atsiskaityta nebuvo.

Liudytoja V. I. teisme parodė, kad yra buhalterines paslaugas teikiančios UAB „F.“ vadovė. UAB „O.“ ir UAB „H.“ jai žinomos, toms įmonėms tvarkė buhalterinę apskaitą apie 3 mėnesius. Tų įmonių direktoriai buvo A. K. ir R. J.. Su A. K. buvo susitikusi 2-3 kartus, o R. J. išvis nematė. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartys tarp UAB „F.“ ir UAB „O.“, UAB „H.“ buvo sudarytos elektroniniu būdu. Tiek liudytojos, tiek A. K. bei R. J. kabinetai buvo tame pačiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). V. I. kilus abejonių dėl teisingos buhalterinės apskaitos ir dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, paslaugų teikimo sutartis su UAB „O.“ ir UAB „H.“ ji nutraukė. UAB „O.“ net neatsiskaitė su V. I. už suteiktas paslaugas. Įtarimų jai sukėlė tai, kad darbuotojai buvo įdarbinami į vieną įmonę, siunčiami kažkur dirbti kitur, kita įmonė moka mokesčius už juos. Iš to liudytoja suprato, kad čia negeri dalykai. UAB „O.“ ir UAB „H.“ susijusios, nes viskas ėjo per tą patį asmenį, asmenys tarpusavyje susiję. Jeigu vadovas A. K. sprendžia visus reikalus už R. J., atrodo įtartinai. UAB „O.“ turėjo tik direktorių, o UAB „H.“ turėjo daugiau darbuotojų.

 Be to, liudytoja V. I. teisme patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad ji buhalterinę apskaitą UAB „O.“ tvarkė laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. 2014 m. spalio 14 d. UAB „F.“ ir užsakovė UAB „O.“, atstovaujama direktoriaus A. K., pasirašė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 34. V. I. buvo surašytas įgaliojimas dėl VMI teikimo deklaracijų ir administravimo teisių EDS ir MANO VMI portaluose. UAB „O.“ buhalterinę apskaitą V. I. vedė su „Centas“ kompiuterine buhalterine programa. UAB „O.“ įregistruota veikla - siekti pelno užsiimant didmenine bei mažmenine prekyba, teikiant kitas paslaugas, užsiimant gamyba, tačiau šios įmonės yra tarpininkavimo veikla nuomojant darbuotojus. 2014 m. gegužės 7 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „H.“ ir UAB „O.“ , pagal kurią UAB „H.“ užsako, o UAB „O.“ įsipareigoja aprūpinti UAB „H.“ laikinaisiais darbuotojais. 2014 m. lapkričio 30 d. UAB „F.“ nutraukė buhalterinių paslaugų teikimą UAB „O.“. Visus turimus UAB „O.“ buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė tyrėjui prie ikiteisminio tyrimo, tai buvo UAB „O.“ SODRAI adresuoti dokumentai, VMI dokumentai, darbo užmokesčio apskaita, darbo santykių dokumentai. Kur kiti įmonės dokumentai - kasos dokumentai, pirkimo ir pardavimo sąskaitos - faktūros, buhalterinės apskaitos registrai, tai jų neturėjo, nevyko jokios grynųjų pinigų operacijos, nei banke, nei kasoje pinigai nefigūravo. Išvis UAB „O.“ nieko neveikė, tik sudarydavo tarpines dėl darbuotojų nuomos sutartis, net UAB „H.“ išmokėdavo darbuotojams algas. UAB „O.“ neturėjo nei banko, nei kasos, niekas nefigūravo, todėl jokių pajamų net negaudavo. Kodėl nebuvo teiktos Pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) už 2014 ir 2015 metus, Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573) už 2014 ir 2015 metus, atsako, kad V. I. nutraukė su UAB „O.“ buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, tai ir neturėjo teikti. Jie dingo. Tačiau kažkas buvo teikta. Gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos nebuvo mokamos į biudžetą, privalomų mokesčių nemokėjo. Liudytoja tik gaudavo darbuotojų, kuriems išmokėtas darbo užmokestis, sąrašus, pagal kuriuos atvirkštiniu būdu apskaičiuodavo socialinio draudimo įmokas, gyventojų pajamų mokestį, įmokas į Garantinį fondą, o mokesčius deklaruodavo UAB „O.“, tačiau tų mokesčių pati UAB „O.“ nemokėjo. Liudytoja darbo sutarčių nesudarinėjo, jai tik pasakydavo apie asmenį duomenis ir ji juos pateikdavo Sodrai, todėl nežino, ar UAB „O.“ darbuotojai buvo įdarbinti tik formaliai. Apie darbuotojų įdarbinimą nebuvo teikiami duomenys ir Valstybinei darbo inspekcijai. Tai turėjo teikti UAB „O.“ direktorius. Juo buvo A. K., kurį V. I. matė vos du-tris kartus. Darbuotojų, kuriems išmokėtas darbo užmokestis, sąrašus, pagal kuriuos atvirkštiniu būdu apskaičiuodavo socialinio draudimo įmokas, gyventojų pajamų mokestį, įmokas į Garantinį fondą, V. I. elektroniniu paštu gaudavo iš UAB „M.“. Taigi V. I. gaudavo tik personalo apskaitos dokumentus - darbo sutartis ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, ant kurių buvo pasirašyta UAB O.“ direktoriaus A. K.. UAB „O.“ nemokėjo mokesčių, nes ši įmonė neturėjo pinigų, nebuvo net kasos dokumentų ir banko sąskaitos buvo tuščios (9 t., b. l. 8-13).

Liudytojais apklausus UAB „O.“ darbuotojus E. V., M. V., T. B., E. G., M. J., J. Š., M. B., N. Č., J. R. P., A. P., A. B., L. M., A. Š., O. T., G. Z., P. R., V. Š., A. M., P. V., A. V., T. K., A. G., V. M., D. B., M. G., M. S., J. R., I. J., S. K., V. S., R. U., A. S., R. B., V. M., A. B., M. K., E. V., S. G., D. K., E. P., R. B., A. T., E. Z., P. B., A. V., N. B., L. Č., V. Z., T. B., R. P., D. B., D. K., V. L., M. Š., A. B., N. K., R. K., D. G., E. S., R. P., R. B., V. L., G. T., A. B., E. P., T. P., A. J., R. M., pastarieji nurodė, kad jie dirbo UAB „M.“ vairuotojais, krovėjais, vadybininkais, sandėlininkais Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Alytaus miestuose, galvojo, kad direktorius yra A. Ž., apie direktorių A. K. nieko nežino, darbo užmokestį gaudavo banko pavedimais į sąskaitas, kai kurie nurodo, kad darbo užmokestis buvo mokėtas iš UAB „H.“, kai kurie neatkreipė dėmesio, kokia įmonė mokėjo atlyginimą, taip pat ne visi atkreipė dėmesį, kad yra įdarbinti UAB „O.“, darbo sutartis pasirašė UAB „M.“ patalpose. Asmenys, dirbantys nuo 2013 metų, nurodė, kad buvo įdarbinti VšĮ „X.“, UAB „R.“, UAB „O.“, UAB „S.“, UAB „N.“, nors visą laiką dirbo UAB „M.“, darbo pobūdis, atlyginimas, darbo vieta nesikeitė. Darbuotojai nurodo, kad kalbos apie kokius nors mokymus ar apmokymus nebuvo, jie tiesiog dirbo UAB „M.“.

2017 m. gegužės 26 d. buvo atliktas objektų tyrimas ir pateikta specialisto išvada Nr. 5-2/70 dėl UAB „O.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo iš kurios matyti, kad UAB „O.“ akcininkai: nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas Ž. B., nuo 2014 m. spalio 10 d. UAB „In.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas A. K.). UAB „O.“ įregistruota veikla - siekti pelno užsiimant didmenine bei mažmenine prekyba, teikiant kitas paslaugas, užsiimant gamyba, tačiau faktinė šios įmonės veikla yra tarpininkavimo veikla nuomojant darbuotojus. UAB „O.“ direktorius A. K. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. birželio 15 d.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. spalio 13 d. pagal 2014 m. gegužės 30 d. sutartį Nr. 20150530/1.Tyrimui informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties dėl buhalterinės apskaitos teikimo nutraukimą nepateikta. UAB „F.“ bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. pagal 2014 m. spalio 14 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 34. Sutartį pasirašė UAB „O.“ direktorius A. K. ir UAB „F.“ direktorė V. I..

UAB „O.“ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalies reikalavimus „1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“, nes nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. spalio 13 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. (įsiteisino bankrotas) neįdarbino buhalterio ir nesudarė sutarties su apskaitą tvarkančia įmone dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Pagal 2014 m. gegužės 7 d. paslaugų teikimo sutartį (be Nr.) (laikinojo įdarbinimo sutartis), kurią sudarė UAB „O.“, atstovaujama direktoriaus A. K., (toliau tekste - įdarbinimo įmonė) ir UAB „H.“, atstovaujama direktoriaus R. J., (toliau tekste - darbo naudotojas), bendrovė „O.“ įsipareigojo aprūpinti UAB „H.“ darbuotojais. Sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad „Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus“.

UAB „O.“ tyrimui nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. pateikė darbo užmokesčio priskaitymo - išskaitymo žiniaraščius, kuriuose bendrovės darbuotojams priskaitė darbo užmokestį. Pagal įrašus UAB „O.“ darbo užmokesčio priskaitymo išskaitymo žiniaraščiuose nustatyta, kad nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. bendrovės darbuotojams viso priskaitė 690 109,59 Lt (199 869,55 Eur) darbo užmokesčio, nuo kurio išskaitė: 93 787,61 Lt (27 162,77 Eur) gyventojų pajamų mokesčio; 63 704,04 Lt (18 449,97 Eur) socialinio draudimo įmokų, kiti išskaitymai sudarė 2 432,63 Lt (704,54 Eur); sumą išmokėjimui nurodė 530 185,30 Lt (153 552,30 Eur). Per nurodytą laikotarpį priskaitė 212 423,04 Lt (61 521,96 Eur) socialinio draudimo įmokų iš įmonės ir 1 371,42 Lt (397,19 Eur) į garantinį fondą (17 t., b. l. 130-145).

Bendrovė „O.“ pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 9 d. Nr. IX-1007, nauja redakcija 2003 m. lapkričio 25 d., Nr. IX-1848) 2 straipsnio „P. Į. sąvokos“ 31 dalį, kurioje nurodyta „31. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai - santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.“ 3 straipsnį „Pajamų mokesčio mokėtojai“, kuriame nurodyta „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas“ (nauja redakcija Nr. XI-111, 2008 m. gruodžio 23 d.). Nustatyta, kad 2014 m. birželio - lapkričio mėnesiais UAB „O.“ darbuotojams priskaitė 690 109,59 Lt (199 869,55 Eur) darbo užmokesčio, nuo kurio išskaitė 93 787,61 Lt (27 162,77 Eur) pajamų mokesčio, tačiau į valstybės biudžetą mokesčių nesumokėjo.

Bendrovė „O.“ GPM nuo bendrovės „H.“ sumokėto darbuotojams darbo užmokesčio į valstybės biudžetą visiškai nemokėjo, tai nurodyta ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 16 d. rašte Nr. (15,1-04.7.1)-K-4295 dėl UAB „O.“ veiklos. „Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „O.“ galimai realios veiklos nevykdė, mokėtojui tik buvo perkelta gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokestinė prievolė. Galimai dėl mokėtojų atsakingų asmenų kaltės šios įmokos ir mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos) nebuvo mokėti į biudžetą.“

VMI prie FM Atrankos ir paramos auditui departamento III skyriaus VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (8.2)S-81542 „Dėl patikrinimo“ nurodyta, kad UAB „O.“ 2015 m. vasario 29 d. datai skolinga VSDF biudžetui 87 825,32 Eur VSD įmokų ir delspinigių (skola kaupiasi nuo bendrovės įregistravimo).

Nustatyta, kad UAB „O.“ tiriamuoju laikotarpiu jokios veiklos nevykdė, tik darbuotojams priskaitė darbo užmokestį, nuo kurio išskaitė mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau jokių mokesčių į valstybės biudžetą nepervedė. Viso nepervedė 371 286,14 Lt (107 53,89 Eur) iš jų 93 787,64 Lt (27 162,77 EUR) GPM 276 127,08 Lt (79 971,93 Eur) SODRAI; 1371,42 Lt (397,19 Eur) į garantinį fondą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX- 2112 8 straipsnio „Teisingumo ir visuotinio privalomumo principas“ 1 dalį, kurioje nurodyta „1. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos...“

Bendrovė „O.“ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus „Ūkio subjektas apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, kad apskaitos informacija būtų išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 6 straipsnio (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas” 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ (nuo 2013 m. sausio 1 d. nauja redakcija pagal 2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988), nes nuo 2014 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. bendrovės apskaita nebuvo vedama, todėl visiškai negalima nustatyti veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „O.“ pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį „Apskaitos tvarkymas“, kuriame nurodyta „1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“, nes nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. sutarčių sudarytų su buhalteriu, ar buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę nesudarė. Už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį atsako įmonės vadovas (17 t., b. l. 86-116).

UAB „O.“ mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos, kuriose užfiksuotas įmonės deklaruotas mokėtinas GPM (18 t., b. l. 38-58).

Išanalizavus UAB „O.“ banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad įmonė į banko sąskaitas negavo jokių mokėjimų iš UAB „H.“ ar kitų ūkio subjektų už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas. Lėšų judėjimas sąskaitose nevyko. Kasos dokumentai tyrimui nepateikti (16 t., b. l. 171-174).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-158-689/2020). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma, siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-159-696/2018).

Už aplaidų apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Tiek BK 222 straipsnyje, tiek BK 223 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėtus straipsnius kyla tik tuo atveju, kai būtent dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-123-1073/2020). Tiek apgaulingo, tiek aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-33-303/2017). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl klausimą, ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje arba BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-322-1073/2019).

 Pažymėtina ir tai, kad išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, paprastai padaroma nustačius daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, tai yra kai į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Be to, šie buhalterinės apskaitos pažeidimai turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-224-976/2019, Nr. 2K-322-1073/2019).

A. K. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą – už tai, kad jis tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą UAB „O.“ informaciją, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. pateikė už buhalterinę apskaitą atsakingiems asmenims (Ž. B. ir V. I.) tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „O.“ įdarbinamus ir dirbančius 75 asmenis, o buhalterinę apskaitą tvarkę Ž. B. ir V. I. pateikė VSDFV pranešimus apie tų darbuotojų socialinio draudimo pradžią, pabaigą, pranešimus dėl pašalpos skyrimo bei pranešimą apie apdraustuosius už 2014 m. rugsėjo mėnesį. Tokiu būdu A. K. imitavo darbuotojų įdarbinimą kitoje A. Ž. vadovaujamoje įmonėje „M.“, šiai įmonei perkeliant mokestines prievoles, susijusias su darbo santykiais, tačiau jokių mokesčių nei A. K., nei A. Ž. nemokėjo, padarydamas 371 286,14 Lt (10 753,89 Eur) žalą valstybės biudžetui, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB ,,O.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. birželio 15 d., t. y. tuo laikotarpiu, kuomet A. K. ėjo UAB „O.“ vadovo pareigas.

Nekartojant aukščiau išdėstytų argumentų dėl įmonės vadovo atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, šiame kontekste pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką tam tikrais atvejais už apgaulingą apskaitos tvarkymą įmonės vadovas atsako kaip tarpinis vadovas, kai apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami dokumentai, įtraukiami į buhalterinę apskaitą, neatitinka tikrovės. Tokiu atveju, nesant bendrininkavimo požymio, įmonės vadovas pagal tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės instituto sampratą tampa vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jie būtų įtraukti į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą per įmonės buhalterį, nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, Nr. 2K-277-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017). Būtent tokia situacija susiklostė šioje byloje. Nustatyta, kad aptariamu laikotarpiu UAB ,,O.” buhalterinę apskaitą nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. spalio 13 d. pagal sutartį Nr. 20150530/1 tvarkė UAB „GPM 276“, o konkrečiai – jo atstovas Ž. B., o nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. pagal sutartį Nr. 34 tvarkė UAB „F.“, konkrečiai jos atstovė V. I.. Vėlesniu laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., kuomet Kauno apygardos teismas priėmė nutartį Nr. eB2-2083-601/2015 dėl UAB „O.“ bankroto bylos iškėlimo, apskaita išvis nebuvo tvarkyta, nes į įmonę joks buhalteris nebuvo įdarbintas ir nesudaryta jokia sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia įmone. Buhalteriai Ž. B. ir V. I. nežinojo apie apgaulingą A. K. jiems pateiktų 75 asmenų įdarbinimo, atleidimo iš darbo, pašalpos skyrimo dokumentų, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių netikrumą. Todėl buhalteriai šių netikrų dokumentų pagrindu 2014 m. birželio - lapkričio mėnesiais UAB „O.“ darbuotojams viso priskaitė 690 109,59 Lt (199 869,55 Eur) darbo užmokesčio, nuo kurio išskaitė 93 787,61 Lt (27 162,77 Eur) GPM, 63 704,04 Lt (18 449,97 Eur) socialinio draudimo įmokų, kiti išskaitymai sudarė 2 432,63 Lt (704,54 Eur); sumą darbuotojų išmokėjimui nurodė 530 185,30 Lt (153 552,30 Eur). Per nurodytą laikotarpį priskaitė 212 423,04 Lt (61 521,96 Eur) socialinio draudimo įmokų iš įmonės ir 1 371,42 Lt (397,19 Eur) į garantinį fondą. Taigi, 2014 m. birželio - lapkričio mėnesiais UAB „O.“ darbuotojams priskaitė 690 109,59 Lt (199 869,55 Eur) darbo užmokesčio, nuo kurio išskaitė 93 787,61 Lt (27 162,77 Eur) GPM, tačiau į valstybės biudžetą nesumokėjo. Specialisto išvada Nr. 5-2/70 patvirtina, kad UAB „O.“ realios veiklos net nevykdė, o buvo įsteigta tik tam, kad darbuotojams priskaitytų darbo užmokestį, nuo kurio būtų išskaityti mokesčiai į valstybės biudžetą, tačiau jokie mokesčiai nebuvo sumokėti. Šių dokumentų netikrumo Ž. B. ir V. I. nežinojo, tačiau juos apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje. Jie nesuprato daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti. Todėl nustatyta, kad nusikalstamą veiką vykdė tik A. K., pasinaudodamas buhalteriais, nežinančiais apie jiems pateiktų dokumentų neatitikimą tikrovei. Teismas sprendžia, kad A. K. yra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, nes jis, būdamas UAB ,,O.” direktoriumi, davė nurodymus buhalteriams į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukti jo surašytus dokumentus – 2014 m. gegužės 7 d. paslaugų teikimo sutartį (be numerio) tarp UAB „O.“ ir UAB „H.“, 2014 m. birželio - lapkričio mėnesių darbo užmokesčio priskaitymo - išskaitymo žiniaraščius, nors žinojo, kad jų turinys neatitinka tikrovės. Kadangi kaltinamasis sąmoningai suklaidino buhalterius dėl pateiktų dokumentų pobūdžio, jo veiksmai vertinami kaip tarpinis vykdymas ir kvalifikuojami kaip nusikaltimo vykdytojo. Aplinkybė, jog A. K., žinodamas savo kaip įmonės vadovo pareigą tinkamai organizuoti šios įmonės buhalterinę apskaitą, į ją įtraukti tik tikrovę atitinkančius pirminius apskaitos dokumentus, kuriuose turi būti atvaizduotos faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, atliko veiksmus, dėl kurių į UAB ,,O.” buhalterinę apskaitą buvo įtraukti neatitinkantys tikrovės dokumentai, atskleidžia, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumos analizę, sprendžia, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes A. K. veikoje yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Byloje yra pakankamai įrodymų ir jo kaltei dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagrįsti. A. K., laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. birželio 15 d., būdamas UAB ,,O.” direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 15 d. išvis neorganizavo bendrovės „O.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „O.“ laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 15 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Specialisto išvada Nr. 5-2/70 patvirtina, kad bendrovės „O.“ apskaita buvo tvarkyta tik laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. spalio 13 d. – ją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. gegužės 30 d. sutartį Nr. 20150530/1, ir laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. – ją tvarkė UAB „F.“ pagal 2014 m. spalio 14 d. sutartį Nr. 34. UAB „F.“ 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 1 informavo bendrovės „O.“ direktorių A. K., kad sutartis po mėnesio bus nutraukta, nes šis nepateikia buhalterinių dokumentų, neatsako į telefonų skambučius, nesilaiko sutarties (17 t., b. l. 129). Nutraukus pastarąją sutartį, nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties iškelti bankroto bylą ir bendrovei „O.“ paskirti bankroto administratorių UAB „Ba.“ priėmimo, bendrovės direktorius A. K. neįdarbino buhalterio ir nesudarė jokios sutarties su apskaitą tvarkančia įmone dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tuo jis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574, įpareigojantį ūkio subjekto apskaitą tvarkyti vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba pagal sutartį tai pavesti atlikti apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba šias paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Specialistė savo išvadoje nurodė, kad tokiu būdu išvis netvarkius UAB „O.“ apskaitos beveik 8 mėnesius (nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d.), visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Kaip minėta, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, jog įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo, priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės įgyvendina pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga neatlikta, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima atsakomybė ne už nusikalstamą buhalterinės apskaitos netvarkymą, o už aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015; Nr. 2K-69-895/2018). O būtent šios aplinkybės byloje yra aiškiai nustatytos.

Teismas šiek tiek patikslina šio kaltinimo laikotarpį. Kaltinime teigiama, kad A. K. UAB „O.“ apskaitos tvarkymo neorganizavo nuo 2014 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. Kaip matyti iš UAB „F.“ vadovės V. I. 2014 m. spalio 30 d. rašto Nr. 1 ir specialisto išvados Nr. 5-2/70, būtent 2014 m. lapkričio 30 d. buvo paskutinė diena, kuomet UAB „F.“ bendrovei „O.“ dar teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Taigi, A. K. kaip įmonės vadovo atsakomybė už Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies pažeidimą išvis neorganizavus bendrovės „O.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo galima tik nuo sekančios dienos, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Be to, teismas nesutinka ir su šio pažeidimo pabaigos terminu. Prokuroras kaltinime nurodė, kad A. K. UAB „O.“ direktoriumi buvo iki 2015 m. birželio 15 d. Vadinasi, sulig šia diena jis pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą turėjo pareigą organizuoti įmonės apskaitą, o po 2015 m. birželio 15 d. jau nebūdamas direktoriumi, šios pareigos neteko. Taigi, jis negali būti atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos neorganizavimą nebebūdamas tos įmonės vadovu. Todėl teismas šios pareigos nevykdymo pabaigos terminą sutrumpina nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. birželio 15 d. ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustato bendrą apskaitos tvarkymo neorganizavimo terminą nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 15 d. Šiuo pakeitimu švelninama A. K. teisinė padėtis, nes tuo sutrumpėja Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies pažeidimo laikotarpis, todėl dėl šios kaltinimo dalies pakeitimo taikyti BPK 256 straipsnio nuostatų nereikia, nes iš esmės A. K. teisėms gintis tai įtakos neturi.

 

Dėl R. J. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (kreditinis sukčiavimas)

 

Kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad iš banko gavo 30 000 litų, nes reikėjo pinigų užsiimti savo veikla su siuntomis, siuntų pervežimu, nusipirkti 2 mikroautobusiukus. R. J. banke užpildė paraišką. Bankas ją patvirtino. Iš gautų pinigų dengė tą pačią paskolą, nes planuotų 2 mikroautobusų neįgijo, paskui paskolos negrąžino. R. J. bankui pateikė duomenis apie darbovietę, pasakė, kad dirba vadybininku VšĮ „Ar.“ ir gal dar kažką. Iš „Sodros“ turėjo išsitraukęs duomenis, kad per mėnesį uždirba 5 000 litų. Taip gavosi, kad R. J. negalėjo kredito grąžinti. Tuo metu, kai ėmė kreditą, jam žadėjo, kad gaus tokį atlygį, bet jam nemokėjo to atlyginimo. VšĮ „Ar.“ buvo įdarbintas vadybininku. Prieš kreipiantis į banką, ten buvo išdirbęs 3-4 mėnesius. Kažkokį atlygį gavo, bet ne tokį, koks buvo nurodytas darbo sutartyje. Realiai kažkiek dirbo, ieškojo klientų, kurie norėtų teikti paraiškas dėl Europos projektų. UAB „Re.“ irgi buvo įsidarbinęs vadybininku, bet realiai jokio atlyginimo negavo, nes nesusitvarkė su darbu, ten buvo įsidarbinęs gal 5-6 mėnesius. UAB „A.ž.“ lyg nedirbo. Į kredito paraišką vadybininkė surašė tuos duomenis, kuriuos jis jai pateikė. Banko vadybininkei nesakė, kad yra įmonės direktorius, nežinojo, ir kuri darbovietė yra pagrindinė. Buvo sudarytas mokėjimo grafikas bankui. Iš kredito 30 000 litų pinigų R. J. pagal grafiką kažkiek laiko jį mokėjo, kažkiek pinigų išleido savo reikmėms, paskui visai nemokėjo. Bankas vis pratęsinėjo kredito grąžinimo terminus, paskui pasirašė vekselį. Šiai dienai bankui yra skolingas apie 14 000 Eur. Prieš kreipiantis į banką žinojo, kuriose įmonėse dirbo, realiai ten ir dirbo, banko neapgavo. Kažkiek jam buvo mokama už darbą, bet nepilnai – ne tiek, kiek buvo nurodyta darbo sutartyje. Tikslo apgauti banką neturėjo. Paskola buvo vartotojiška. R. J. tų įmonių jokios buhalterinės apskaitos netvarkė, ją tvarkė J. Č.. Kas buvo direktorius VšĮ „Ar.“, nežino. Darbo sutartis su R. J. buvo sudaryta, bet kas buvo vadovas, nežino. Tuo metu, kai darbinosi VšĮ „Ar.“, buhalterijoje pasirašė darbo sutartį ir viskas. Bet su darbu nesusitvarkė, klientų nerado ir viskas baigėsi. Kas buvo UAB „Re.“ ir UAB „A.ž.“ vadovai, irgi nežino. Darbo sutartis dėl įsidarbinimo šiose bendrovėse pasirašė buhalterijoje. Darbo sutartis jam davė pasirašyti J. Č.. Atlyginimą porą kartų grynais pinigais sumokėjo A. K.. Jis R. J. konsultuodavo darbo klausimais, žadėjo radus klientų mokėti procentą.

Kaltinamasis A. K. teisme paaiškino, kad R. J. nemokėjo jokių atlyginimų, net nežino, kur jis dirbo, ir nieko negali pakomentuoti dėl R. J. parodymų.

Kaltinamoji J. Č. teisme paaiškino, kad R. J. nieko nedavė pasirašyti, nors ir teikė įmonei „Ar.“ buhalterines paslaugas.

Liudytojas T. K. teisme parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Juos pagarsinus, iš jų matyti, kad 2013 metų kovo mėn. jis buvo Anglijoje, bet ketino grįžti į Lietuvą. Darbdavio draugas R. J. pasiūlė darbą langų stiklinimo įmonėje, kurios pavadinimo nežino. Sakė pasidaryti asmens paso ir socialinio draudimo pažymėjimo kopijas, jei pažįsta kokį patikimą draugą, jam taip pat pasiūlyti darbą. T. K. kartu su draugu J. J. savo dokumentų kopijas padavė R. J. Vilniuje. Kitą dieną R. J. paskambino ir pasakė, kad reikia parašų ant darbo sutarties ar bent jau taip atrodančio dokumento, nes kažkokių pareigų, sutarties terminų ar kitų sutartyje privalomų reikalavimų nebuvo. Parašo R. J. atvažiavo pas T. K. į namus, pasirašius jis išvažiavo. Maždaug po 10 dienų R. J. pasakė, kad darbo dabar Lietuvoje nėra, reikės vykti į Ukrainą. R. J. paėmė pasus padaryti vizoms, grąžinus pasus, T. K. ir J. J. tėvai apžiūrėjo vizas, pasakė, kad jos tranzitinės ir tai pasirodė įtartina. Paskambinus R. J., šis nurodė, kad jie nerimti žmonės, lenda į akis, pasakė grąžinti pinigus už vizas. T. K. pagalvojęs, kad jį ketina apgauti, pinigų negrąžino ir taip baigė šį reikalą. Po to R. J. rašė žinutes reikalaudamas grąžinti pinigus. T. K. nurodė, kad jokių „X.“ ar UAB „A.ž.“ dokumentų neperėmė, kas tvarkė apskaitą nežino, J. Č. nepažįsta, apie įmonių veiklą nieko nežino (5 t., b. l. 21).

2015 m. gegužės 7 d. kratos metu J. Č. darbo vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), buvo rastos VšĮ „Ar.“ darbo sutartys, kuriose kaip darbdavys - fizinis asmuo arba darbdavio atstovas buvo nurodytas T. K., prie jo pavardės daugumoje sutarčių jo parašo nėra, keliose parašytas parašas (9 t., b. l. 158-197).

        AB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė R. J. paskolinės sąskaitos išrašą, paskolos sutartį bei su ja susijusius dokumentus: R. J. paraišką kreditui gauti, Creditinfo informaciją, asmeninės kredito linijos 2013 m. gegužės 20 d. sutartį, standartinę informaciją apie vartojimo kreditą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį, „Sodros” 2015 m. balandžio 20 d. išrašą apie R. J. ir jo draudėjus (visos darbovietės). Bankas AB „(duomenys neskelbtini)“ lydraštyje tyrimą informavo, kad teikiant paskolas klientams, jų pajamos buvo tikrinamos „Sodros“ duomenų bazėje. Bankas, įvertindamas kliento mokumą, vadovavosi „Sodros“ duomenų bazėje pateiktais duomenimis apie kliento gaunamas pajamas. Bankui nėra žinoma, ar sudarytos darbo sutartys nėra fiktyvios. Tuo atveju, jeigu atliekant kliento mokumo vertinimą paaiškėtų, kad kliento nurodytos pajamos nėra realiai jo gaunamos pajamos (tokių pajamų nėra, jos yra per mažos ir kt.), paskola nebūtų suteikta (11 t, b. l. 43-74).

Aktualioje galiojančioje BK 207 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Tais atvejais, kai kredito ar paskolos ir kt., gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Apgaulė pagal komentuojamą BK 207 straipsnį dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų dėl kredito ar paskolos gavėjo turtinės padėties, dėl kredito gavėjo egzistavimo fakto, ekonominių rodiklių ir pan. pateikimu. Pažymėtina, kad tikrovės neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turėjo lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti paskolą, kreditą ir pan. Komentuojamo nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnio 1 dalyje, subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją ar kitą kreditinį įsipareigojimą, ir to siekia.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikaltimo sudėties buvimo konstatavimui pakanka nustatyti, kad kaltininkas, apgaulės būdu suklaidindamas nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas faktiškai gauną kreditą, paskolą, subsidiją. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar skolininkas nustatytu laiku grąžino ar negrąžino paskolą ar kreditą, taip pat ar kreditorius dėl to patyrė ar nepatyrė tiesioginės realios žalos.

Kaltinamasis R. J. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau teismas vertina, jog tokie jo parodymai laikytini tik gynybine versija. Šią išvadą patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Pats R. J. teigė, kad jam niekas nemokėjo tokio atlyginimo, kuris buvo nurodytas „Sodros“ pažymoje, kurią jis pateikė bankui prie kredito gavimo paraiškos. Paaiškino, kad VšĮ „Ar.“ jis išdirbo vos 3-4 mėnesius, tačiau atlyginimą gavo ženkliai mažesnį, nei nurodyta „Sodros“ pažymoje. UAB „Re.“ dirbo 5-6 mėnesius, tačiau atlyginimo iš viso negavo. UAB „A.ž.“ net nedirbo, todėl ir negalėjo gauti atlyginimo. R. J. teigė nežinantis net visų šių įmonių veiklos, vadovų, nežinojo, kuri iš jų buvo pagrindinė jo darbovietė. Šias faktines aplinkybes R. J. nutylėjo teikdamas paraišką bankui dėl vartojimo kredito gavimo. Teismo vertinimu, aplinkybės apie R. J. realiai gaunamas pajamas, apie jo realų darbą minėtose įmonėse buvo esminės, vertinant jo finansines galimybes gauti kreditą. Vadinasi, jis apgaule, banko darbuotojui pateikdamas žinomai melagingus duomenis apie savo gaunamas pajamas, t. y. žinodamas, kad VšĮ „Ar.“ realiai nedirba ir darbo užmokesčio negauna, banko darbuotojui pateikė duomenis apie tai, kad jis iki metų laikotarpiu dirba VšĮ „Ar.“ vadovo pareigose, UAB „Re.“, UAB „A.ž.“, nenurodydamas užimamų pareigų, ir kad gauna 5000 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Banko darbuotojas, nežinodamas, kad tokie R. J. finansinę padėtį apibūdinantys esminiai ekonominiai rodikliai yra melagingi, pasirašė 2013 m. gegužės 20 d. Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 13- 033157-CL ir tą pačią dieną R. J. išmokėjo 30 000 Lt (8 688,60 Eur) suteiktą kreditą. Kaip šie pinigai vėliau buvo panaudoti, nėra svarbu, nes tai nesudaro BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio. Taigi, surinktų įrodymų visumos pakanka R. J. veikoje konstatuoti BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą kreditinio sukčiavimo nusikaltimo sudėtį.

Pažymėtina, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). R. J. padarytos nusikalstamos veikos tikslus laikas yra 2013 m. gegužės 20 d., kuomet jis iš banko AB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule gavo vartojimo kreditą, t. y. 2013 m. gegužės 20 d. bankas jam išmokėjo 30 000 litų (8 688,60 Eur). Dėl šios nusikaltimo padarymo datos, R. J. turi būti taikomas ne tuo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o dabartinė jo redakcija. BK 207 straipsnio 1 dalies 2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2334 redakcijos, įsigaliojusios nuo 2019 m. liepos 27 d., sankcijoje buvo nustatyta daugiau alternatyvių bausmių negu ankstesnėje BK 207 straipsnio 1 dalies originalioje 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijoje, galiojusioje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 26 d. Ankstesnėje šio straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Tuo tarpu šiuo metu galiojančioje BK 207 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos, laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Taigi šiuo metu galiojantis šis baudžiamasis įstatymas yra švelnesnis, nes švelnina bausmių rūšis, todėl R. J. atžvilgiu taikytinas atgal (BK 3 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl R. J. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apgaulingai tvarkius UAB „H.“ buhalterinę apskaitą 

 

Kaltinamasis R. J. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad buvo UAB „H.“ direktoriumi, o kas buvo savininkas, nežino. Tą įmonę įsigijo A. K. siūlymu. Nors A. K. tuo metu atlikinėjo bausmę pataisos namuose, tačiau tai netrukdė jam užsiimti įmonės veikla. Būtent A. K. paruošė visus įmonės įsigijimo dokumentus, įdarbino R. J. į tą įmonę. Jis dirbo nepilnai 1 metus. Atlyginimą po 800-900 litų gaudavo 2-3 kartus iš A. K.. Kaip įmonės formalus direktorius, R. J. su niekuo jokių sandorių nesudarinėjo. Porą kartų tik nuėmė pinigų iš bankomato ir viskas. Tam turėjo banko kortelę ir PIN kodą. Vieną kartą išgrynintus pinigus perdavė A. K.. Taip pat jam perleido ir banko kortelę bei pinigus. Kitą kartą pinigus iš sąskaitos nuėmė kartu su A. K. ir tuos pinigus jam atidavė. Be to, A. K. duodavo R. J. pasirašyti kažkokius finansinius dokumentus, sąskaitas-faktūras, kurių turinio nežino, tačiau visus finansinius įmonės dokumentus turėjo tik A. K.. R. J. pasitikėjo draugu A. K.. Su A. Ž. bendrauti neteko, žino, kad jis A. K. draugas. Ar UAB „H.“ dirbo dar daugiau žmonių, nežino. Būdamas formaliu direktoriumi, R. J. jokių žmonių neįdarbino. UAB „H.“ užsiėmė darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. Pats R. J. ataskaitų mokesčių inspekcijai neteikė ir nesidomėjo, kas jas teikė. Vėliau internete pamatė, kad UAB „H.“ direktorius jau ne jis. Nepažįsta tų asmenų, kurie nupirko UAB „H.“. R. J. tik pasirašė įmonės pirkimo pardavimo sutartį, o visą įmonės pardavimą derino A. K..

Liudytoja V. I. teisme parodė, kad yra buhalterines paslaugas teikiančios UAB „F.“ vadovė. UAB „O.“ ir UAB „H.“ jai žinomos, toms įmonėms tvarkė buhalterinę apskaitą apie 3 mėnesius. Tų įmonių direktoriai buvo A. K. ir R. J.. Su A. K. buvo susitikusi 2-3 kartus, o R. J. išvis nematė. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartys tarp UAB „F.“ ir UAB „O.“, UAB „H.“ buvo sudarytos elektroniniu būdu. Tiek liudytojos, tiek A. K. bei R. J. kabinetai buvo tame pačiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). V. I. kilus abejonių dėl teisingos buhalterinės apskaitos ir dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, paslaugų teikimo sutartis su UAB „O.“ ir UAB „H.“ ji nutraukė. UAB „O.“ net neatsiskaitė su V. I. už suteiktas paslaugas. Įtarimų jai sukėlė tai, kad darbuotojai buvo įdarbinami į vieną įmonę, siunčiami kažkur dirbti kitur, kita įmonė moka mokesčius už juos. Iš to liudytoja suprato, kad čia negeri dalykai. UAB „O.“ ir UAB „H.“ susijusios, nes viskas ėjo per tą patį asmenį, asmenys tarpusavyje susiję. Jeigu vadovas A. K. sprendžia visus reikalus už R. J., atrodo įtartinai. UAB „O.“ turėjo tik direktorių, o UAB „H.“ turėjo daugiau darbuotojų.

 Be to, liudytoja V. I. teisme patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, prašė jais remtis. Šiuos parodymus teisme pagarsinus, iš jų matyti, kad UAB „H.“ realiai atstovavo A. K.. Ji paruošė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo UAB „H.“, įmonės vadovas dokumentuose buvo nurodytas R. J., sutartyje nurodė jį, kaip atsakingą asmenį. Paruoštą sutartį V. I. padavė A. K., po kiek laiko jis grąžino minėtą sutartį su R. J. parašu. Prieš pradedant teikti buhalterines paslaugas UAB „H.“ V. I. iš A. K. gavo šios įmonės finansinius dokumentus už praeitą laikotarpį, t. y., buvo dokumentų nuo 2013 metų lapkričio mėn. Prieš tai įmonės apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentus įtraukimui į apskaitą jai pateikdavo S. Ž. arba A. K.. Taip pat ji S. Ž. padėdavo išrašyti sąskaitas UAB „H.“ vardu. S. Ž. turėdavo duomenis, rašytinus į sąskaitas, turėdavo reikiamus rekvizitus, ji tik fiziškai suvesdavo į programą. Išrašytas sąskaitas pasiimdavo S. Ž., o vėliau pristatydavo jai dokumentus su parašais, arba būdavo taip, kad ir negaudavo rašytų sąskaitų įtraukimui į buhalterinę apskaitą. UAB „H.“ veikla vyko vangiai, sąskaitų pateikdavo jai įtraukimui į apskaitą nedaug. Pagal sutartį V. I. privalėjo apskaityti jai pateiktus finansinius dokumentus, pateikti ataskaitas „SODRAI“, VMI, tvarkė kasą. Gryni pinigai buvo ne V. I. kompetencija, šiuos pinigus turėjo vadovas R. J., jis pats rašydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius, jis išimdavo grynus pinigus iš banko, o V. I. tik pateikdavo finansinius dokumentus. V. I. turėjo teisę disponuoti įmonės banko sąskaitose esančiais pinigais, jai buvo suteikta teisė su jos prisijungimo kodais atlikti pavedimus. Kelis kartus V. I. yra dariusi pavedimus – mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, direktoriaus nurodymus gaudavo elektroniniu paštu darbuotojų sąrašus su nurodytomis mokėtinomis sumomis. V. I. pastebėjo, kad įmonės kasoje visada buvo didelis grynų pinigų likutis. Peržiūrėjusi turimus dokumentus, V. I. matė, kad 2014 metų rugpjūčio pabaigai buvo 560 690,16 Lt likutis. Įmonės registrai yra 2014 m. rugpjūčio 31 d. Po to yra pateikti dar keli dokumentai, bet jie į registrus neįtraukti, nes UAB „H.“ V. I. nemokėjo už paslaugas, vengė bendrauti, į laiškus neatsakinėjo, UAB „H.“ finansinių dokumentų iš jos niekas neatsiėmė, dėl to jie pas ją ir liko. Apie įmonės vadovų ar akcininkų pasikeitimą nieko nežino, bendravo tik su S. Ž. ir A. K.. Ji nepažįsta asmens S. K., gavo tik dokumentus dėl jo įdarbinimo elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) pašto. Gali pasakyti, kad UAB „H.“ buhalterinę apskaitą tvarkė gal kelis mėnesius, tvarkė apskaitą kol teikė dokumentus, 2014 metų lapkričio mėn. oficialiai atšaukė savo įgaliojimus VMI, „Sodra“ (9 t., b. l. 9, 12, 15).

Išanalizavus UAB „H.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, duomenis, nustatyta, kad įmonė gaudavo banko pavedimais mokėjimus iš UAB „A.“, dalis piniginių lėšų būdavo išmokama darbuotojams pagal UAB „H.“ ir UAB „R.“ sutartį Nr. 14010, vėliau pagal UAB „O.“ ir UAB „H.“ sutartį. Likę sąskaitoje pinigai būdavo išgryninami bankomatuose arba banke (14 t., b. l. 179-191).

UAB „H.“ direktoriumi nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. buvo R. J. ir buhalterinę apskaitą nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. tvarkė UAB „F.“ atstovė V. I. (14 t., b. l. 152).

2016 m. spalio 11 d. Kauno AVMI atliko UAB „H.“ finansinį patikrinimą, rezultatai įforminti 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo akte Nr. (13.2)FR0680-631. Jame konstatuota, kad įmonė pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4, 6, 16, straipsnius, nes nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. Dėl to negalima iš dalies nustatyti minėto laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (14 t., b. l. 152-168).

 

BK 222 straipsnio

1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 straipsnio 4 dalis). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti popieriniu arba elektroniniu apskaitos dokumentu, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti (BAĮ 2 straipsnio 1 dalis). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.). Šios nusikalstamos veikos subjektas yra specialusis. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę. Baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu ar faktiniu vadovu – abu šie asmenys. Teismas pažymi, kad R. J. veikos padarymo metu buvo UAB ,,H.“ vadovas, tačiau pats buhalterinės apskaitos netvarkė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. būdamas šios įmonės vadovu, buvo sudaręs susitarimus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo: nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. su UAB „V.B.“, kurios atstovė J. S. tvarkė UAB „H.“ buhalterinę apskaitą, ir nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. su UAB „F.“, kurios atstovė V. I. tvarkė UAB „H.“ buhalterinę apskaitą. Iš paties R. J. paaiškinimų bei liudytojos V. I. parodymų matyti, kad kaltinamasis šioms buhalterėms pateikė kitų asmenų išrašytas kaltinime nurodytas pardavimo PVM sąskaitas faktūras su žinomai melagingomis žiniomis apie savo vadovaujamos UAB „H.“ neva turėtus sandorius su UAB „A.“ ir su UAB „R.“ bei nurodė šias PVM sąskaitas faktūras įtraukti į UAB „H.“ buhalterinę apskaitą, kas ir buvo padaryta. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įmonės vadovas apgaulingai apskaitai vesti panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai pats sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-313-696/2017).

Teismas sprendžia, kad UAB „H.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusių kitų buhalterines paslaugas teikusių įmonių - UAB „V.B.“ ir UAB „F.“ atstovės J. S. ir V. I. nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti apie apgaulingą joms pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų pobūdį (jos nebuvo UAB „H.“ darbuotojos, o buhalterines paslaugas teikė pagal susitarimą, o V. I., pastebėjusi finansinius pažeidimus, kasos neatitikimus, apie tai informavo direktorių R. J. ir vėliau nutraukė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį).

Todėl pagal aptartą kasacinio teismo praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad UAB „H.“ direktorius R. J. buvo apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo vykdytojas.

Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų konstatuoti kaltinime inkriminuotas faktines aplinkybes, kad R. J. tyčia UAB „H.“ apskaitoje atvaizdavo faktiškai neįvykusias ūkines operacijas apie UAB „H.“ neva turėtus sandorius su UAB „A.“ ir su UAB „R.“. Pats kaltinamasis teigė, kad buvo tik formalus įmonės direktorius ir su niekuo jokių sandorių nesudarinėjo. Jam pasirašyti kažkokius finansinius dokumentus, sąskaitas-faktūras, kurių turinio nežino, duodavo kitas asmuo – A. K., kuriuo R. J. pasitikėjo ir į UAB „H.“ veiklą net nesigilino. Tačiau bylos medžiaga rodo, kad R. J. tapo UAB „H.“ direktoriumi dar tuomet, kai A. K. (duomenys neskelbtini) atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę – tai pripažino ir pats R. J., tai matyti iš R. J. 2014 m. kovo 3 d. vienintelio akcininko sprendimo save paskirti direktoriumi ir šio fakto įregistravimo VĮ Registrų centras (14 t., b. l. 144-147), o apie A. K. bausmės atlikimo laikotarpį nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma (41 t., b. l. 42). Iš šių duomenų sprendžiama, kad R. J. buvo suinteresuotas vadovauti įmonei „H.“, aktyviais veiksmais tapo jos vadovu. Iš Kauno apskrities VMI 2016 m. spalio 11 d. UAB „H.“ mokestinio patikrinimo akto Nr. FR0680-631 (14 t., b. l. 152-158) seka, kad R. J. UAB „H.“ direktoriumi buvo nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d., kai pats R. J. turimas įmonės akcijas pardavė S. K., savo kaip vienintelio akcininko 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu save atleido iš UAB „H.“ direktoriaus pareigų, o S. K. paskyrė naujuoju direktoriumi (14 t., b. l. 133-139, 150). Taigi R. J. vadovavimas UAB „H.“ daugiau nei 9 mėnesius, liudytojos V. I. parodyta ir mokestinio patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, kad būtent R. J. buhalterei V. I. pateikdavo darbuotojų, kuriems išmokėtas darbo užmokestis, sąrašus, pagal kuriuos buhalterė apskaičiuodavo socialinio draudimo įmokas, gyventojų pajamų mokestį, įmokas į garantinį fondą, o šias įmokas turėdavo sumokėti UAB „R.“ ir UAB „O.“, paties R. J. mokestinį patikrinimą atlikusiai specialistei pateiktas žodinis paaiškinimas apie UAB „H.“ veiklą, liudytojos V. I. parodymai apie tai, kad R. J. valdė įmonės grynuosius pinigus, pats rašydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius, išimdavo grynus pinigus iš banko, pasirašinėjo PVM sąskaitas faktūras, rodo, kad R. J. žinojo apie UAB „H.“ veiklą, pritarė A. K. veiksmams iš jo vadovaujamos įmonės „O.“ nuomoti darbuotojus ir juos pernuomoti UAB „A.“, pritarė A. K. veiksmams dėl konsultacijų gavimo teikti projektus Europos Sąjungos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros programą, nors UAB „H.“ nebuvo sudaręs jokių sutarčių dėl konsultacijų teikimo ir projektų rengimo Europos Sąjungos paramai gauti ir niekam dėl to sąskaitų faktūrų neišrašė. Iš šių duomenų akivaizdu, kad R. J. buvo aktyvus UAB „H.“ vadovas, žinojo apie įmonės realią veiklą ir finansinę padėtį. Todėl teismas netiki R. J. paaiškinimais, jog jis buvo tik pasyvus A. K. veiksmų vykdytojas.

Apie tai, kad įmonės UAB „H.“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios operacijos, patvirtina ir minėtas 2016 m. spalio 11 d. Kauno apskrities VMI atliktas UAB „H.“ finansinis patikrinimas, kuris buvo patvirtintas Kauno apskrities VMI 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (13.2)FR0680-631 (14 t., b. l. 159-164). Šiame sprendime buvo konstatuota, kad įmonė net nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. Dėl to negalima iš dalies nustatyti minėto laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. 

Taigi daroma išvada, kad pagal suformuotą teismų praktiką R. J., būdamas UAB „H.“ vadovu ir darydamas nusikaltimą apie tai nežinančių buhalterių rankomis, yra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu ir turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.

 

Bausmių skyrimas

 

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, konkrečiai atliktus veiksmus, pačių kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą. Du iš kaltinamųjų A. Ž., A. K. ir R. J. padarytų nusikaltimų baudžiamojo įstatymo priskiriami prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) kiti – atitinkamai prie nesunkių ir apysunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl aplaidaus UAB „O.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo teismas pripažįsta jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl šios veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų A. K. padarytų veikų jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taip pat šių aplinkybių nėra ir kaltinamųjų A. Ž. bei R. J. atžvilgiu.

Už didelės vertės turto sukčiavimą (BK 182 straipsnio 2 dalis) baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik laisvės atėmimo iki 8 metų bausmę, o už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą (BK 183 straipsnio 2 dalis) – išimtinai tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmę. Tuo tarpu už apysunkį nusikaltimą apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis) baudžiamajame įstatyme numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki 4 metų bausmės. Už nesunkius nusikaltimus: aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 223 straipsnio 1 dalis) – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės; už kreditinį sukčiavimą (BK 207 straipsnio 1 dalis) – baudos, laisvės apribojimo arešto arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmės; už nusikalstamą bankrotą (BK 209 straipsnis) – numatytas tik laisvės atėmimas iki 3 metų; už dokumento suklastojimą ir disponavimą juo (BK 300 straipsnio 1 dalis) – baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmės.

Vertinant kaltinamųjų A. Ž., A. K. ir R. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pažymėtina tai, kad pasisavinto UAB „M.“ priklausančių pinigų vertė daugiau nei 34 kartus viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą didelę turto vertę (250×37,66 (vieno MGL dydis veikos padarymo metu) = 9 415 Eur, tuo tarpu pasisavinto turto vertė – 321 791,84 Eur), šis turtas buvo pasisavintas visų šių kaltinamųjų bendromis pastangomis, jiems kartu bendrininkaujant, t. y., A. Ž. kaip UAB „M.“ vadovui veikiant vykdytojo, o A. K. ir R. J. veikiant padėjėjų vaidmenyse. Pasisavinant UAB „M.“ didelės vertės turtą, sukčiaujant apgaule valstybės ir „Sodros“ biudžetui nesumokant privalomų mokėti su darbo santykiais susijusių GPM ir kitų įmokų, taip pat PVM, apgaulingai tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo panaudoti net aštuonių kitų bendrovių fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai. Siekdami imituoti darbuotojų nuomos paslaugų teikimą ir sukurti neteisėtų veikų priedangą A. K. ir R. J. pasitelkė tarpines įmones UAB „A.“ ir UAB „P.“. Kaltinamųjų sąsajas su bendrovėmis, kurių fiktyvūs dokumentai buvo panaudoti, buvo galima atsekti tik vertinant duomenis apie visas šias bendroves bei liudytojų parodymus visumoje. A. K. ir R. J. kai kuriose bendrovėse, kurių fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė A. Ž., patys asmeniškai nedirbo, nebuvo ir šių bendrovių akcininkai (kaip fiziniai asmenys). Pasisavinant UAB „M.“ turtą, buvo imituojamas bendrovės veiklos vykdymas. Kad nesukelti mokesčių administratoriui įtarimų, fiktyvūs dokumentai į šios bendrovė buhalterinę apskaitą buvo įtraukinėjami ilgą laiko tarpą, taip pat imituojamas tarpusavio paslaugų suteikimas, atliekamas skolų sudengimas buhalterinėje apskaitoje, piniginės lėšos iš bendrovės „M.“ banko sąskaitų ilgą laiką buvo pervedamos tarpinėms bendrovėms UAB „A.“ ir UAB „P.“, kurių direktorės jas išgrynindavo ir grąžindavo atgal A. Ž.. Nustatant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes dėl bendrovės „M.“ turto pasisavinimo, o taip pat ir PVM bei su darbo santykiais susijusių privalomų mokesčių sukčiavimo srityse nepakako mokesčių administratoriaus atlikto UAB „M.“ mokestinio tyrimo, byloje buvo būtina atlikti ne tik šios bendrovės, bet ir kitų neteisėtoje pasisavinimo ir sukčiavimo schemose veikiančių įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimus, taip pat atlikti ir kitus procesinius veiksmus. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog įmonei „M.“ būtų atlyginta, pasisavinant jos didelės vertės turtą, padaryta žala. Priešingai, A. Ž., siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu teikė pareiškimus ir skundus, šiais neteisėtais veiksmais siekdamas apkaltinti kitą vadovavimą perėmusį bendrovės „M.“ direktorių L. G., tačiau ši A. Ž. puolamoji gynybos taktika buvo atmesta kaip nepagrįsta, o ikiteisminis tyrimas prieš L. G. nutrauktas.

Vertinant byloje esančius kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, pažymėtina tai, kad R. J., Liteko duomenimis, buvo teistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinasis sulaikymas nuo 2020 m. birželio 6 d., 14.43 val., iki 2020 m. birželio 8 d., 14.41 val., (dvi dienos), ir galutinė bausmė paskirta 396 MGL (19 800 Eur) dydžio bauda, kuri remiantis Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registro (ĮKNR) duomenimis, sumokėta tik iš dalies. Šis R. J. baudžiamasis įsakymas buvo priimtas dėl jo tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymo, kuris buvo įvykdytas 2020 m. birželio 6 d., t. y. po šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nors R. J. turi teistumą, tačiau nėra baustas administracine tvarka.

Kaltinamasis A. Ž. anksčiau neteistas, jam skirtos nuobaudos už administracinius nusižengimus jau negalioja (34 t., b. l. 45-50). Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis po šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo būtų padarę naujų nusikalstamų veikų.

Tiek A. Ž., tiek R. J. vedę, abu turi nuolatinę gyvenamąją vietą, įgiję išsilavinimus, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, taip pat dirba ir šiuo metu. A. K. šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas ne kartą teistas, tame tarpe už nusikalstamas veikas finansų sistemai, nuosavybei, be to, ir už dokumentų suklastojimą ir disponavimą suklastotais dokumentais, baustas administracine tvarka (34 t., b. l. 62-82). A. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir su žmona augina du mažamečius vaikus, veikų padarymo metu dirbo, šiuo metu pataisos įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiškų nusikaltimų padarymą, be to, Kauno apygardos teisme jo atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla dėl tyčinio sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymo. Teismo vertinimu, atsižvelgus į visas aukščiau paminėtąsias aplinkybes, į A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, į tai, kad šiuo nuosprendžiu nenustatyta kitų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat sunkinančių aplinkybių dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, į įvykdytų nusikaltimų sunkumą, jų darymo trukmę, į sukeltas pasekmes, į kaltinamųjų asmenybes, A. K. už visas padarytas nusikalstamas veikas skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmių rūšys, o A. Ž. bei R. J. terminuotos laisvės atėmimo bausmių rūšys skirtinos tik už sunkius nusikaltimus, tuo tarpu už apysunkius ir nesunkius nusikaltimus, laikantis BK 55 straipsnio nuostatų, jiems skirtinos švelniausios sankcijose numatytos bausmių rūšys.

Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydį, be paminėtų aplinkybių teismas atsižvelgia ir į ilgą proceso trukmę. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pagal VSDFV Kauno skyriaus pranešimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pradėtas dar 2014 m. balandžio 29 d. (1 t., b. l. 2). Ikiteisminis tyrimas pagal BK 207 straipsnio 1 dalį pradėtas 2015 m. spalio 15 d., (1 t., b. l. 96); pagal UAB „M.“ pareiškimą dėl šios bendrovės pinigų pasisavinimo pradėtas 2015 m. lapkričio 19 d. Vėliau pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl dokumentų apie asmenų įdarbinimą suklastojimo bei dėl kitų veikų padarymo, kurie prokuroro nutarimais buvo sujungti (1 t., b. l. 124-136). Byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2018 m. lapkričio 30 d., o išnagrinėta iš esmės tik 2022 m. gruodžio 29 d. Pakankamai ilgą bylos nagrinėjimą lėmė ne tik proceso dalyvių nedalyvavimas dalyje iš anksto suplanuotų teisiamųjų posėdžių, bet ir nei nuo proceso dalyvių, nei nuo teismo veiksmų nepriklausiusi aplinkybė. 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 ligos plitimo, dėl ko atsižvelgus į Teisėjų tarybos išplatintas rekomendacijas Lietuvos Respublikos teismams dėl laikinų prevencijos ir apsaugos nuo korona viruso (COVID-19) plitimo priemonių bei nesant teisinių ir organizacinių sąlygų organizuoti posėdžius naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones, bylos nagrinėjimas nevyko. Be to, 2021 m. lapkričio 25 d. pasikeitė bylą nagrinėjęs teisėjas ir byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad daugiau nei aštuonerių metų (skaičiuojant nuo pirmojo ikiteisminio tyrimo pradėjimo datos 2014 m. balandžio 29 d.) baudžiamosios bylos proceso trukmė yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista kaltinamųjų teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, todėl taikytinas teisingumo principas ir kaltinamiesiems terminuoto laisvės atėmimo bausmės skirtinos ženkliai mažesnės nei sankcijose numatytas jų vidurkis.

Pasisakytina ir dėl civilinio ieškovo UAB „Se.“ atstovo advokato K. Jonaičio ir kaltinamojo A. Ž. gynėjo advokato V. S. nuogąstavimų dėl proceso legalumo prokurorui laiku nepratęsus ikiteisminio tyrimo termino ir jį praleidus vos dvi dienas. Kasacinis teismas, nutartyje Nr. 2K-7-25-495/2020 aiškindamas ikiteisminio tyrimo terminų reikšmę ir jų praleidimo pasekmes, pažymėjo, jog konkrečių ikiteisminio tyrimo terminų nustatymą BPK lėmė siekis užtikrinti, kad procesas vyktų be nepagrįsto delsimo, tačiau jų pratęsimo tvarka leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminio tyrimo terminų pasibaigimas ikiteisminio tyrimo savaime nenutraukia. Terminų pasibaigimas nėra pagrindas prokurorui, taigi ir teismui, nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes toks atvejis nenurodytas BPK 212 straipsnyje. Kita vertus, BPK 215 straipsnyje nurodyta tvarka, kaip gynyba, mananti, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, gali kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Todėl pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminui toliau vykęs baudžiamasis procesas negali būti laikomas neteisėtu. Pastebėtina, kad nei civilinio ieškovo atstovai, nei gynėjai ikiteisminio tyrimo metu šia procesine teise nesinaudojo ir nesikreipė su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Šią ikiteisminio tyrimo termino pavėlavimo pratęsti faktą įvardiję tik baigiamųjų kalbų proceso stadijoje, negali tikėtis visos baudžiamosios bylos nutraukimo.

A. Ž. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, kaip ir A. K. bei R. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, buvo padarytos idealiosios sutapties sąlygomis, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Prie šios subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu turi būti bendrinama ir bausmė, A. Ž. paskirta už kvalifikuotą sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o A. K. ir R. J. – už padėjimą sukčiauti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu už kitus nesunkius nusikaltimus kaltinamiesiems paskirtos bausmės turi būti apimtos griežtesnių už sunkius nusikaltimus paskirtų bausmių, kadangi veikos labai skiriasi savo pavojingumu ir pobūdžiu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Bylos medžiaga rodo, kad A. K. šiuo nuosprendžiu nustatytus nusikaltimus padarė prieš 2021 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta reali galutinė subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, priėmimą. Taip pat jis nusikalto ir prieš Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio priėmimą. Iš Liteko duomenų matyti, kad pastaruoju 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2021 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, ir A. K. buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau šis A. K. paskelbtas Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka.

Teismas pažymi, kad pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatas naujausiu nuosprendžiu A. K. skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu turėtų būti bendrinama su pirmiau jo atžvilgiu priimtu paskutiniuoju įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Kadangi paskutinysis Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, juo paskirtos bausmės bendrinti su bausmėmis, paskirtomis nagrinėjamoje byloje, nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra tikslinga nagrinėjamoje byloje priimamu nuosprendžiu skirtinos bausmės bendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes su pastaruoju nuosprendžiu skirta bausme buvo subendrinta Kauno apylinkės teismo neįsiteisėjusiu 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė. Taigi nagrinėjamoje byloje pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas gali kilti neleistinas dvigubas bausmių bendrinimas. Todėl teismas vertina, kad skirtingais nuosprendžiais A. K. paskirtų bausmių bendrinimo klausimas turi būti nukeliamas nuosprendžių vykdymo proceso stadijoje, o ne šioje byloje.

Tuo tarpu analizuojant kaltinamojo R. J. asmenybę, matyti, kad jis buvo teistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinasis sulaikymas nuo 2020 m. birželio 6 d., 14.43 val., iki 2020 m. birželio 8 d., 14.41 val., (dvi dienos), ir galutinė bausmė paskirta 396 MGL (19 800 Eur) dydžio bauda. ĮKNR duomenimis, yra sumokėta tik dalis R. J. paskirtos baudos, tačiau konkrečios sumokėtos ir nesumokėtos baudos dalys nenustatytos (41 t., b. l. 140). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-697/2020 pakartojo savo suformuotą praktiką dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo, t. y. kad, taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, aplinkybė, jog nuteistasis buvo visiškai atlikęs bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, neturi teisinės reikšmės, bausmės turi būti subendrintos ir atliekamas įskaitymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2K-151-489/2019, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2014). Taigi teismas R. J. atžvilgiu privalomai taiko BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas ir jam anksčiau priimtu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir nagrinėjamoje byloje priimamu nuosprendžiu skirtinas bausmes subendrina, parinkdamas visišką bausmių bendrinimo būdą ir įskaito visiškai ar iš dalies atliktą (sumokėtą) 2020 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą.

 

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

 

BK 75 straipsnio redakcija, priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d., įtvirtino galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir sunkius. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad, aiškinant šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo ribas laiko atžvilgiu, įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-197-719/2022).

Atkreiptinas dėmesys, kad be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Ši aplinkybė priklauso teismo diskrecijai ir buvo įtvirtinta jau minėtoje 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcijoje, o taip pat ir šiuo metu galiojančioje redakcijoje (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Aptartas BK 75 straipsnio reguliavimas, sistemiškai aiškinant kartu su BK 3 straipsnio 2 dalimi, suponuoja išvadą, kad, nuo veikos padarymo iki bylos išnagrinėjimo kelis kartus pasikeitus šios normos redakcijai, turėtų būti taikoma labiausiai nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinanti redakcija. Tačiau, atsižvelgiant į šios normos specifiką, kuri redakcija labiausiai atitinka BK 3 straipsnio 2 dalies sąlygas, pirmiausia apsprendžia teismo diskrecijai priskiriamas sprendimas – kuriuo atveju bus pasiekti bausmės tikslai: ar be realaus bausmės atlikimo, ar asmeniui atlikus bausmės dalį. Taigi po 2015 m. kovo 24 d. (BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo) nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, jei tokios bylos teisminis nagrinėjamas bet kurios instancijos teisme nepasibaigė iki 2020 m. liepos 1 d., gali būti taikoma tiek 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d. ir kuri numatė visišką bausmės vykdymo atidėjimą už sunkų nusikaltimo padarymą, tiek ir 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d. ir kuri už sunkaus nusikaltimo padarymą numato dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau bet kuriuo atveju teismo sprendimas turi būti motyvuotas, nurodant, kuri redakcija ir dėl kokių motyvų taikoma.

Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017). Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negali būti atsižvelgiama vien į nuteistojo interesus ir ignoruojami nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) teisėti interesai ir panašiai, ne mažiau svarbu įvertinti ir nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji padarė ne pavienes nusikalstamas veikas, jos truko gana ilgą laiką, buvo naudojama konspiracija sukčiavimui, pinigų pasisavinimui nuslėpti, naudotos gana sudėtingos ir painios nusikalstamos schemos, pasitelktos darbuotojų nuomos paslaugas teikusios tarpininkavimo įmonės, visa eilė buhalterių, iš UAB „M.“ pasisavinto ir valstybei sukčiavimo būdu nesumokėtų PVM, GPM bei socialinio draudimo įmokų sumos ženkliai viršija BK 190 straipsnyje numatytą didelės vertės ribą. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus.

Šiuo atveju kaltinamasis A. K. nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas, jis yra įvykdęs ir daugiau analogiškų nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti jam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie nusikalstamo elgesio užkardymo. Todėl jam nėra pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Kiti kaltinamieji A. Ž. ir R. J., nors ir neigė savo kaltę, menkino savo vaidmenį nusikaltimų padaryme, tačiau visgi yra pagrindas manyti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir bausmės vykdymo atidėjimas galėtų jiems įgyvendinti individualią nusikalstamumo prevenciją ir pasiekti kitus BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nuo šioje byloje nustatytų nusikaltimų padarymo iki šiol A. Ž. neįvykdė jokių kitų nusikalstamų veikų, o R. J. padaryta ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta nusikalstama veika savo rūšiniu objektu ženkliai skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje padarytų turtinių nusikaltimų ir veikų finansų sistemai. Remiantis kasacinio teismo praktika, ilga proceso trukmė, įvertinus A. Ž. ir R. J. mažesnį asmenybės pavojingumo, lyginant su A. K., laipsnį, taip pat sudaro pagrindą švelninti ir bausmės atlikimo formą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015, pasisakydama dėl BK 75 straipsnio redakcijų galiojimo laike, išaiškino, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma ir kai toks sprendimas atitinka BK 41, 54 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei.

Įvertinus BK 75 straipsnio redakcijų galiojimą laike, visiškas bausmės vykdymo atidėjimas už sunkų nusikaltimą buvo numatytas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. Byloje konstatuota, kad kaltinamieji sunkius turtinius nusikaltimus įvykdė (pabaigė daryti) 2015 m. rugsėjo 4 d. Todėl įvertinus jau minėtas nusikaltimų pavojingumą ir kaltinamųjų A. Ž. bei R. J. asmenybes apibūdinančias aplinkybes, jiems taikytina BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir jiems skirtinų laisvės atėmimo bausmių vykdymas visiškai atidėtinas 1 metams bei 6 mėnesiams, skirtini įpareigojimai. Teismo įsitikinimu, A. Ž. bei R. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarautų bausmės paskirčiai, būtų pasiekti bausmės tikslai sulaikyti juos nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

 

Civiliniai ieškiniai

 

Baudžiamojoje pareikšti trys civiliniai ieškiniai.  

1. BUAB ,,M.“ bankroto administratorius pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 321 791,84 Eur priteisimo solidariai iš kaltų asmenų. Ieškinyje nurodė, kad šią sumą grindžia FNTT 2018 m. gegužės 28 d. raštišku pranešimu apie tai, kad UAB ,,M.“ dėl nusikalstamų veikų patyrė 321 791,84 Eur turtinę žalą (4 t., b. l. 162). FNTT vyr. tyrėjos 2018 m. birželio 13 d. nutarimu šiai sumai UAB ,,M.“ pripažinta civiline ieškove (4 t., b. l. 168). Minėtame ieškinyje BUAB ,,M.“ bankroto administratorius nurodė, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal UAB ,,M.“ ieškinį dėl neperduotų iš kasos 166 988,21 Eur, nuostolių priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir šio ieškinio civilinėje byloje kopiją pateikė kaip priedą prie ieškinio baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 163-167).

Baudžiamosios bylos procese 2018 m. gruodžio 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė civilinė ieškovė BUAB „M.“ perleido bendrovei „Or.“ visas savo reikalavimo teises byloje (36 t., b. l. 59-62). Teismas 2019 m. balandžio 15 d. teisiamajame posėdyje protokoline nutartimi UAB „Or.“ prašymą patenkino ir šią įmonę pripažino civiline ieškove (36 t., b. l. 140-141). 2019 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi civilinė ieškovė UAB „Or.“ perleido bendrovei „Au.“ visas savo reikalavimo teises byloje (36 t., b. l. 158-162). Teismas 2019 m. gegužės 27 d. teisiamajame posėdyje protokoline nutartimi UAB „Au.“ prašymą patenkino ir šią įmonę pripažino civiline ieškove (36 t., b. l. 166). 2019 m. lapkričio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi civilinė ieškovė UAB „Au.“ perleido bendrovei „Se.“ visas savo reikalavimo teises byloje (37 t., b. l. 165-168).

Pradinės civilinės ieškovės teises perėmusios UAB „Se.“ atstovas advokatas K. Jonaitis teisme paaiškino, kad palaiko reikalavimą dėl 321 791,84 Eur priteisimo solidariai iš kaltų asmenų. Šį reikalavimą grindžia kaltinamojo akto duomenimis. Todėl mano, kad jeigu dėl 321 791,84 Eur pasisavinimo bus kaltais pripažinti bendrininkai A. Ž., A. K. ir R. J., iš jų visų prašo solidarios atsakomybės. Be to, ieškovės atstovas paaiškino ir tai, kad iš kaltinamojo A. Ž. prašo priteisti ir 166 988,21 Eur, kuriuos jis pasisavino iš kasos neperduodamas jų naujajam UAB „M.“ direktoriui L. G..

Teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Anksčiau šiame nuosprendyje minėta, kad A. Ž. tyčia pasisavino bendrovės „M.“ 321 791,84 Eur, o A. K. ir R. J. padėjo jam tai padaryti. Taigi visi jie veikė bendrininkaudami, A. Ž. vykdytojo, o A. K. bei R. J. padėjėjų vaidmenyse. Todėl jų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą turi atlyginti solidariai pradinės ieškovės materialines bei procesines teises perėmusiai bendrovei „E.“.

Iš kaltinamųjų priteistinos ir 5 procentų procesinės palūkanos. Nors šio reikalavimo raštu nebuvo pareikšta, tačiau šio reikalavimo procesinis, o ne materialinis pobūdis, leidžia to prašyti ir žodžiu. Ieškovės atstovas teisme prašė priteisti šias palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Todėl teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Nagrinėjamoje byloje tenkinus ieškinį ir ieškovės atstovui išreiškus prašymą tokias palūkanas priteisti, o A. Ž. bei R. J. pritaikius BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jos priteisiamos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo tarpu baudžiamojoje byloje niekada nebuvo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl 166 988,21 Eur priteisimo. Dėl šios sumos nei pradinė ieškovė BUAB ,,M.“, nei jos teises perėmusios bendrovės „Or.“, „Au.“, „Se.“ pareigūnų nutarimais nebuvo pripažintos civilinėmis ieškovėmis. Todėl UAB „Se.“ atstovo tik per baigiamąsias kalbas išreikštas reikalavimas šią 166 988,21 Eur sumą priteisti iš A. Ž. net nesvarstytinas. Dar daugiau, ginčas dėl šios sumos priteisimo yra nagrinėjamas kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-21-324/2022 (pradinės civilinės bylos Nr. e2-111-324/2019). Liteko duomenimis, ši civilinė byla sustabdyta, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl A. Ž. pareikšto kaltinimo iš UAB ,,M.“ kasos pasisavinus 166 988,21 Eur pagrįstumo (41 t., b.l. 142-148). Be to, teismas šiame nuosprendyje jau pasisakė, kad baudžiamojoje byloje A. Ž. pareikštas kaltinimas dėl pasisavinimo kasoje buvusių 169 462,56 Eur yra grindžiamas tik prielaida ir paremtas tik teoriniais kasos knygų įrašais, o ne faktine įmonės finansine situacija. Teismas konstatavo, kad ši grynųjų pinigų suma bendrovėje ,,M.“ realiai neegzistavo, todėl ir nebuvo įmanoma jos pasisavinti. Todėl A. Ž. pagal šį kaltinimą išteisintas, jo veikoje nesant BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Šios procesinės aplinkybės eliminuoja galimybę baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui svarstyti reikalavimą dėl 166 988,21 Eur priteisimo iš A. Ž..

Pažymėtina, kad kaltinamųjų atžvilgiu netaikytinas turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto konfiskavimas gali būti netaikomas tik išimtiniais atvejais. Tais atvejais, kai iš kaltininko priteisiama atlyginti padaryta žala arba nukentėjusiajam grąžinamas neteisėtai užvaldytas turtas, turto konfiskavimas paprastai netaikomas. Tokia išimtimi prioritetas teikiamas žalą patyrusio asmens teisių užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-243-942/2016). Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad A. Ž. iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, t. y. pasisavino UAB „M“ priklausiusias lėšas, sudarančias 321 791,84 Eur, kurios nebuvo surastos, o A. K. ir R. J. padėjo A. Ž. jas pasisavinti. Reikalavimo iš BUAB „M.“ teises perėmusios UAB „Se.“ civilinį ieškinį tenkinus ir šią pasisavintą sumą jai priteisus solidariai iš visų trijų kaltinamųjų, šios sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, netaikytina.

2. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) pareiškė ieškinį, prašydama iš kaltinamųjų A. Ž., A. K. ir R. J. priteisti 156 261,77 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą, kurį sudaro dėl kaltinamųjų sukčiavimo UAB „M.“, UAB „O.“ ir UAB „H.“ naudai išvengti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų nesumokėti mokesčiai (4 t., b. l. 139-140).

Kaltinamieji su VMI pareikštu ieškiniu nesutiko, teigė, kad ši skola valstybei jau buvo priteista įmonių bankroto bylose patenkinus kreditorinius reikalavimus, todėl vertino, kad antrą kartą ta pati skola negali būti priteista.  

Teismas su šiais kaltinamųjų argumentais nesutinka ir pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vien tai, kad nesumokėti mokesčiai yra juridinio asmens prievolė, nėra kliūtis civilinį ieškinį pareikšti juridinio asmens vadovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad prievolė (suėjus mokėjimo terminui) gali būti išieškota iš vadovo tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievoles. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turi spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos žalai išieškoti iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, pripažintam kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nekiltų civilinė atsakomybė, jei jis įrodytų, kad mokestinė prievolė nebūtų įvykdyta net ir tuo atveju, jei nebūtų padaryta nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-247-693/2018, Nr. 2K-251-1073/2018, Nr. 2K-80-1073/2019).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą pasitvirtino, kad A. Ž. buvo atsakingas už UAB „M.“, A. K. už UAB „O.”, o R. J. už UAB „H.” bendrovių ūkinę finansinę veiklą ir įstatymu reikalaujamą bendrovių buhalterinę apskaitą. Visi šie trys kaltinamieji bendrininkaudami pasisavinant UAB „M.“ turtą, apgaulingai tvarkant UAB „M.” apskaitą, VMI teikiant tikrovės neatitinkančias PVM deklaracijas, sukčiaujant PVM ir su darbo santykiais susijusių mokesčių (tame tarpe GPM) srityje, kaltinamieji savo bendrais nusikalstamais veiksmais šias įmones padarė nemokiomis. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „O.“, ir UAB „H.“ jokios veiklos nebevykdė, jokio turto nebeturėjo. UAB „M.“ dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų finansinė padėtis ženkliai blogėjo, dėl ko teko bankrutuoti.

Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi UAB „O.” iškelta bankroto byla, o šio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi UAB „O.“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, patvirtintas VMI nepatenkintas 27 219,79 Eur finansinis reikalavimas, kurį perėmė VĮ Turto bankas. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi UAB „H.” iškelta bankroto byla, o šio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi UAB „H.“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, patvirtintas VMI nepatenkintas 89 824,88 Eur finansinis reikalavimas, kurį perėmė VĮ Turto bankas. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi įmonei UAB „M.“ iškelta bankroto byla, o šio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB „M.“ veikla pripažinta pasibaigusia, nepatenkinta kreditorių finansinių reikalavimų 391 912,00 Eur sumai, tame tarpe 94 297,76 Eur pagal VMI finansinį reikalavimą, kurį perėmė VĮ Turto bankas. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad VMI reikalavimai šioms trims įmonėms negali būti patenkinti. Šiame nuosprendyje konstatuotais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais valstybei buvo padaryta žala, kurią išieškoti iš mokesčių mokėtojo (juridinio asmens) nėra jokios galimybės. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad VMI turi pagrįstą reikalavimo teisę prašyti nesumokėtų PVM ir GPM mokesčių priteisimo iš kaltinamųjų, kaip fizinių asmenų.

Byloje nustatyta, kad A. Ž. UAB „M.“ naudai sukčiavimo būdu išvengė ne mažiau kaip 93 787,64 Lt (27 162,77 Eur) GPM bei 129 099 Eur PVM. Tuo tarpu A. K. ir R. J. padėjo A. Ž. išvengti 27 162,77 Eur GPM ir 117 147 Eur PVM. Šie mokesčiai nėra sumokėti. Kaltinamieji teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovės - UAB „M.“, UAB „O.“ ar UAB „H.“ nebūtų šių mokesčių sumokėjusios ir tuomet, jei kaltinamieji nebūtų nusikaltę. Taigi, kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais valstybei buvo padaryta žala, kurią išieškoti iš juridinių asmenų nėra jokios galimybės. Todėl civilinei ieškovei VMI solidariai iš A. Ž., A. K. ir R. J. priteistina ta valstybei mokesčių nesumokėjimu padarytos žalos dalis, kuri apima jų visų tyčinius veiksmus, t. y. 117 147 Eur PVM ir 27 162,77 Eur GPM nesumokėjimas. Už likusią valstybei nesumokėtą PVM dalį, t. y. 11 952 Eur (129 099 Eur - 117 147 Eur), dėl kurių nesumokėjimo sukčiavimo būdu ir kurių neapėmė kitų bendrininkų veiksmai, yra atsakingas tik vienas A. Ž., todėl ši 11 952 Eur suma valstybei priteistina tik iš jo vieno.

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) pareiškė ieškinį, prašydamas solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., A. K. ir R. J. priteisti 79 971,93 Eur VSDFV biudžetui padarytos žalos atlyginimą, kurį sudaro dėl kaltinamųjų sukčiavimo išvengtos socialinių draudimo įmokos (4 t., b. l. 148-149). 

Byloje nustatyta, kad UAB „O.“ realios veiklos nevykdė, buvo įsteigta tik tam, kad šiai įmonei būtų perkelta socialinio draudimo įmokų ir įmokų į garantinį fondą prievolė. Nuo pat jos įsteigimo ji jokių priskaitymų į biudžetą nemokėjo, to nedarė ir R. J. įmonė „H.“. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis A. Ž. ir jo bendrininkai A. K. bei R. J. tai žinojo, nes tarpusavyje bendravo, imitavo darbuotojų nuomos paslaugų teikimą prisidengdami netikromis paslaugų sutartimis, neva suteiktas paslaugas pateisindami į apskaitą įtrauktomis PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, VMI deklaruodami darbuotojams priskaitytą darbo užmokestį. Ta aplinkybė, kad UAB „O.“ jau nuo pat savo įsteigimo jokių privalomų mokesčių nemokėjo, o tik imitavo savo veiklą tarpininkauti nuomojant darbuotojus, rodo apie išankstinį žinojimą tyčia tokių socialinio draudimo įmokų nemokėti. 2017 m. gegužės 26 d. FNTT specialisto išvada dėl UAB „O.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (17 t., b. l. 86-116) patvirtina, kad VSDFV biudžetui buvo padaryta 79 971,93 Eur žala. Dėl jos padarymo yra kalti bendrininkai A. Ž., A. K. ir R. J., todėl šią žalą jie privalo atlyginti. Šios žalos iš juridinio asmens – UAB „O.“ atlyginti nepavyko, nes UAB „O.“ bankroto byloje VSDFV pareikštas ir teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas, o UAB „O.“ likviduota.

Pratęstinas A. Ž. taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, siekiant užtikrinti nuosprendžio dalies dėl priteistų civilinių ieškinių įvykdymą. Šis terminas teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskutinį kartą buvo pratęstas iki nuosprendžio priėmimo dienos. Todėl šiuo nuosprendžiu nepratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo į A. Ž. turtą, iškyla grėsmė, kad turtas gali būti paslėptas, išleistas ar perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui ir tuo eliminuotas realus nuosprendžio įvykdymas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 ir 302 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir nubausti:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1129,80 Eur) bauda,

pagal BK 209 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „M.“ kasos perdavimo-priėmimo akto suklastojimas) –  20 MGL (753,20 Eur) bauda,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (su darbo santykiais susijusių asmenų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas) – 20 MGL (753,20 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant A. Ž. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

A. Ž. dėl nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl 169 462,56 Eur pasisavinimo iš UAB „M.“ kasos), BK 223 straipsnio 1 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. Ž. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendį pradėjus vykdyti – ją panaikinti.

Iki nuosprendžio dalių dėl civilinių ieškinių priteisimo visiško įvykdymo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į šį A. Ž. turtą:

1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

2. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

 

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėnesiams,

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams,

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 10 mėnesių.

 

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams,

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, 

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) bauda,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) bauda,

pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirtą subendrintą 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 396 MGL (19 800 Eur) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams ir 396 MGL (19 800 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtą galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bei 396 MGL (19 800 Eur) dydžio baudos bausmę įskaityti R. J. visiškai ar iš dalies atliktą baudos bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant R. J. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendį pradėjus vykdyti – ją panaikinti.

 

J. Č. dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (inkriminuotos trys veikos), išteisinti, jai nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. Č. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

 

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Solidariai iš A. Ž., A. K. ir R. J. valstybei priteisti 117 147 Eur (vieną šimtą septyniolika tūkstančių šimtą keturiasdešimt septynis eurus) pridėtinės vertės mokesčio ir 27 162,77 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius šimtą šešiasdešimt du eurus ir 77 centus) gyventojų pajamų mokesčio. Iš A. Ž. valstybei priteisti 11 952 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt du eurus) pridėtinės vertės mokesčio.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Solidariai iš A. Ž., A. K. ir R. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui priteisti 79 971,93 Eur (septyniasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 93 centus).

BUAB „M.“ pareikštą civilinį ieškinį, kurios procesines reikalavimo teises perėmė UAB „Se.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), tenkinti visiškai. Solidariai iš A. Ž., A. K. ir R. J. UAB „Se.“ priteisti 321 791,84 Eur (tris šimtus dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 84 centus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

 

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, kurie saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos archyve, palikti šios ikiteisminio tyrimo įstaigos žinioje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas):

1.       UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentus,

2.       UAB „O.“ buhalterinės apskaitos dokumentus,

3.       UAB „H.“ buhalterinės apskaitos dokumentus,

4.       UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentus,

5.       UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus,

6.       UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

 

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėjas                                                                         Darius Kantaravičius
Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 25 str. Bendrininkavimo formos
  • BK 21 str. Rengimasis padaryti nusikaltimą
  • BK 222 str. Apgaulingas apskaitos tvarkymas
  • BK 24 str. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys
  • BK 183 str. Turto pasisavinimas
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BK 209 str. Nusikalstamas bankrotas
  • BK 300 str. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  • BK 207 str. Kreditinis sukčiavimas
  • BPK
  • 2K-233/2014
  • 2K-573/2011
  • BK 220 str. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas
  • 2K-7-304-976/2016
  • 2K-99/2013
  • 2K-7-176-303/2015
  • 2K-151-697/2020
  • BPK 303 str. Nuosprendžių rūšys
  • BK 223 str. Aplaidus apskaitos tvarkymas
  • 2K-139-628/2019
  • 2K-123-1073/2020
  • 2K-414-693/2016
  • 2K-245-303/2017
  • 2K-33-303/2017
  • 2K-356-696/2017
  • 2K-601/2012
  • 2K-322-1073/2019
  • 2K-224-976/2019
  • 2K-426/2013
  • 2K-498/2011
  • 2K-277-696/2017
  • BPK 256 str. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme
  • BK 3 str. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 199 str. Kontrabanda
  • BK 55 str. Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam
  • 2K-7-25-495/2020
  • BK 154 str. Šmeižimas
  • 2K-585/2010
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • 2K-7-27-746/2015
  • CK
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį