Civilinė byla Nr. 2A-2546-590/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10761-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 44.2; 44.5.2; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. O. patikslintą ieškinį atsakovams A. V., J. V., UAB „Kernavės būstas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys: Vilniaus miesto savivaldybė, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, ir pagal atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui J. O. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas J. O. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 55 000 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei patirti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis kartu su dar dviem bendrasavininkiais – atsakovais A. V. ir UAB „Kernavės būstas“ – bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su kiemo statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklausė ¼ dalis gyvenamojo namo ir ¼ dalis kiemo statinių, likusi dalis pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovams A. V. (1/2 dalis) ir UAB „Kernavės būstas“ (1/4 dalis), kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklausė ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ant kurio stovėjo ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs gyvenamasis namas ir kiti statiniai, tuo tarpu ieškovas nuosavybės teisių į šį žemės sklypą neturėjo. Ieškovo teigimu, atsakovai, norėdami atsikratyti ieškovo kaip bendrasavininkio, ėmėsi neteisėtų veiksmų, tyčia nuosekliai gadino bendrą turtą, kad namas pradėtų griūti ir atrodytų kaip neprižiūrimas ir negyvenamas. Dar 2007-05-31 namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, t. y. buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, tai patvirtina VĮ Registrų centras išrašas, tačiau būtent dėl atsakovų tyčinių neteisėtų veiksmų namas pasidarė avarinės būklės, kurios likvidavimu prisidengdami, atsakovai gyvenamąjį namą ir pagalbinius statinius, buvusius (duomenys neskelbtini), nugriovė, nors tam neturėjo kompetentingų institucijų leidimo ir ieškovo, kaip bendrasavininkio, sutikimo. Ieškovas nurodė, kad 2011-06-05, atvykęs į jam priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, pamatė, kad namas yra griaunamas atsakovės A. V. sutuoktinio J. V. bei darbininkų. Ieškovo teigimu, atsakovai atliko įstatymo draudžiamus veiksmus, nes tyčia sugadino, o po to ir sunaikino ieškovui priklausantį turtą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ieškovas nurodė, kad savivaldybės raštas dėl neprižiūrimo pastato nedavė jokio pagrindo be leidimo ir bendrasavininkio sutikimo nugriauti jam priklausančią nuosavybę. Ieškovas dėl neteisėto jo turto sunaikinimo patyrė 55 000 Lt turtinę žalą bei neturtinę žalą, kurią vertina 25 000 Lt suma, nurodydamas, kad atsakovų veiksmai sukėlė didelius išgyvenimus, nuolatinį stresą, atsirado sveikatos problemų, sutriko širdies veikla. Kadangi žala padaryta bendrais neteisėtais atsakovų veiksmais, ieškovas žalą iš atsakovų prašė priteisti solidariai.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė patikslinto ieškinio argumentus ir reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį patenkinti, o atsakovės pareikštą priešieškinį atmesti, nes pastatą teko nugriauti dėl atsakovų, kurie nevykdė pareigos rūpintis bendru turtu bei jį prižiūrėti, neteisėtų veiksmų, pastato griovimas atliktas nesilaikant įstatymo reikalavimų.
Atsakovė A. V., jos ir atsakovo J. V. atstovas advokatas P. Bružas prašė teismo ieškinį atmesti, nes ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu sąlygų. Atsakovai nugriovė pastatą teisėtai, laikydamiesi įstatymo reikalavimų. Leidimas pastato griovimui, atsižvelgiant į pastato parametrus, nebuvo reikalingas. Būtinybę pastatą nugriauti įrodo bylos medžiaga: savivaldybės raštai dėl pastato avaringumo pašalinimo, administracinės atsakomybės atsakovams taikymas. Siekiant apsaugoti ieškovo, kaip bendrasavininkio, interesus, atsakovai, prieš griaudami pastatą, atliko jo techninės būklės ir avaringumo įvertinimą, kuris parodė, kad pastato griovimas nepadarys ieškovui žalos, nes buvo nustatyta neigiama pastato vertė, todėl nebuvo tikslinga nei rekonstruoti pastato, nei jo atstatyti. Kadangi tolimesnis pastato naudojimas kėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, gyvenamojo namo bendrasavininkiai – atsakovai A. V. ir UAB „Kernavės būstas“ – nusprendė pastatą nugriauti. Ieškovas neįrodė, kad pastato, kurios dalies bendrasavininkiu jis buvo, nugriovimas padarė jam žalos, todėl prašė ieškinį atmesti bei patenkinti priešieškinį: priteisti iš ieškovo 6 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. V.. Atsakovė nuostolius grindžia tuo, kad ieškovas visiškai nesirūpino jam priklausiusios pastato dalies išlaikymu, dėl ieškovo kaltės (jo neveikimo), atsakovė kartu su kitu pastato bendrasavininkiu UAB „Kernavės būstas“ negalėjo laiku priimti bendrų sprendimų dėl gyvenamojo namo avarinės būklės likvidavimo ir laiku įvykdyti savivaldybės įpareigojimų, todėl atsakovei 2011-04-05 nutarimu už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą paskirta 1 000 Lt bauda. Atsakovė gyvenamojo namo griovimo darbus atlikusiems asmenims sumokėjo 20 000 Lt. Kadangi ieškovas nevykdė pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, todėl atsakovė įgijo teisę nuostolių, patirtų dėl ieškovo kaltės atlyginimą. Pareikštu priešieškiniu atsakovė prašė iš ieškovo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro dėl namo nugriovimo patirtų išlaidų dalis, proporcinga ieškovo nuosavybės teise turėtai pastato daliai (5 000 Lt) ir 1 000 Lt atsakovei paskirta administracinė bauda.
Atsakovas UAB „Kernavės būstas“ prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir palaikė priešieškinį, teigė, kad pats ieškovas nevykdė jam, kaip pastato bendrasavininkiui tenkančių pareigų, tuo tarpu pastato nugriovimo būtinybė dėl jo avaringumo likvidavimo yra įrodyta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo gauta prašymo dėl leidimo išdavimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) griovimui ir savivaldybė šio pastato griovimui leidimo neišdavė.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad pastatas – gyvenamasis namas, buvęs (duomenys neskelbtini) iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2011-08-24 išregistruotas atsakovės A. V. 2011-08-04 pateikto motyvuoto prašymo ir pridėtų dokumentų pagrindu, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35, 36 punktais (nekilnojamajam daiktui žuvus (išnykus)). Pažymėjo, kad ginčo pastato techniniai parametrai atitiko nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamų pastatų parametrus (Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelė), todėl leidimas griauti šį statinį nebuvo reikalingas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-16 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo J. O. 5 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priešieškinio priėmimo (2011-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. V.; kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, byloje apklaustų liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, padarė išvadą, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai – atsakovai A. V. ir UAB „Kernavės būstas“, atsižvelgdami į susiklosčiusią faktinę situaciją, UAB „AD NOTAM“ pateiktą turto vertės nustatymo pažymą, pagrįstai nusprendė gyvenamąjį namą nugriauti, nes tolimesnis jo naudojimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Nors teismas pripažino, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę laisvai disponuoti tik jam priklausančia dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.78 str.) ir sutiko, kad atsakovai, neturėdami ieškovo, kaip bendraturčio, sutikimo, nesant teismo sprendimo tuo klausimu, pažeidė ieškovo nuosavybės teisę, tačiau tam, kad dėl to kiltų atsakovų civilinė atsakomybė būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Į bylą pateiktos UAB „AD NOTAM“ atlikto turto vertinimo ataskaitos pagrindu teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovui dėl gyvenamojo namo, kurio dalies savininku jis buvo, nugriovimo buvo padaryta žala. Kadangi byloje neįrodyta, kad dėl gyvenamojo namo nugriovimo ieškovui buvo padaryta turtinė žala, teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovų civilinės atsakomybės taikymui, todėl ieškovo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovų atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą. Teismas įvertinęs, kad buvo pagrindas ir būtinybė atlikti pastato griovimo darbus, sprendė, kad neįrodytas ir neturtinės žalos kilimo pagrindas, todėl šioje dalyje ieškinį taip pat atmetė. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas, esant viešojo administravimo subjekto įpareigojimams dėl avarinės pastato būklės pašalinimo, nevykdė pareigos tvarkyti bendrą daiktą, todėl kiti bendrataučiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 20 000 Lt išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo nugriovimu, statybinių šiukšlių išvežimu ir sutvarkymu, todėl sprendė, kad atsakovė turi teisę reikalauti patirtų išlaidų dalies, atitinkančios ieškovo turėtą dalį bendrame turte, atlyginimo iš ieškovo, kuris savo turto atžvilgiu nesielgė rūpestingai. Teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 5 000 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad administracinė atsakomybė yra asmeninio pobūdžio nuobauda, paskirta būtent atsakovei, atsakovė jai paskirtos nuobaudos nėra nuginčijusi, todėl teismas atsakovės A. V. reikalavimą dėl 1 000 Lt atsakovei paskirtos administracinės nuobaudos įtraukimo į ieškovo atlygintinų nuostolių dydį ir priteisimo iš ieškovo atmetė.
Apeliaciniu skundu ieškovas J. O. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-16 sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys dėl 55 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir iš dalies patenkintas priešieškinis, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui J. O. iš atsakovų A. V., J. V. ir UAB „Kernavės būstas“ 55 000 Lt turtinės žalos atlyginimą, o priešieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-12-20 raštu Nr. A51-27609 (3.310.2-BR40) „Dėl neprižiūrimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ įpareigojo gyvenamojo namo bendrasavininkius J. O., A. V. ir UAB „Kernavės būstas“ iki 2011-02-23 suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti galimos avarinės būklės požymių turintį gyvenamąjį namą. Šiuo raštu bendraturčiai nebuvo įpareigoti būtent nugriauti gyvenamąjį namą. Vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d., priimti sprendimą gyvenamąjį namą nugriauti, jį remontuoti ar rekonstruoti turėjo visi gyvenamojo namo bendraturčiai bendru sutarimu. Minėtas raštas nebuvo nei pagrindas, nei suteikiama teisė gyvenamąjį namą nugriauti be kito bendraturčio, t. y. apelianto, sutikimo. Pažymi, jog atsakovams nugriovus gyvenamąjį namą buvo sunaikintas apeliantui nuosavybės teise priklausęs turtas (1/4 gyvenamojo namo dalis). Be to, ieškovas turėjo ir teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kuri buvo užstatyta jam priklausančiu statiniu, ir tokios teisės nė vienas iš atsakovų nekvestionavo, todėl atitinkamai, įgyvendinant kitus įstatymų reikalavimus, ieškovas turėjo teisę susiremontuoti jam priklausančią dalį pastato. Tačiau atsakovams nugriovus pastatą, ieškovas visų šių teisių neteko, kas reiškia, jog jis atitinkamai patyrė nuostolių šios teisės vertės apimtimi. Gyvenamasis namas buvo nugriautas nesant bendraturčių susitarimo, todėl buvo neteisėtai sunaikintas apeliantui nuosavybės teise priklausęs turtas (1/4 gyvenamojo namo dalis), dėl ko jam buvo padaryta žala, kurią apeliantas vertina 55 000 Lt dydžiu. Ši suma susideda iš paties statinio vertės dalies bei atitinkamų teisių, kurios yra neatsiejamos nuo turimos nuosavybės teisės į statinį (tame tarpe – teisės naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga pastato daliai eksploatuoti, teisės pastatą suremontuoti ir sutvarkyti) vertės. Nurodo, kad atsakovams be apelianto sutikimo nugriovus gyvenamąjį namą, kurio 1/4 dalis priklausė apeliantui, kilo deliktinė civilinė atsakomybė. Pažymi, jog yra visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – sunaikino apeliantui priklausantį turtą; apeliantas patyrė žalą, netekdamas turto; apelianto patirta žala yra atsakovų veiksmų (gyvenamojo namo nugriovimo) rezultatas; atsakovų kaltė preziumuojama. Pagal CK 6.263 str. 2 d. žalą, padalytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Todėl atsakovai privalo atlyginti apeliantui padarytą žalą – atlyginti dėl turto netekimo atsiradusius nuostolius, kurių dydį apeliantas vertina 55 000 Lt. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį bei iš dalies patenkindamas priešieškinį, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, dėl ko sprendimas apeliacine tvarka turėtų būti panaikintas.
Atsakovas UAB „Kernavės būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-16 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tuo atveju, kai statinio tolesnis naudojimas kelia grėsmę žmonių gyvybei Statybos įstatymas numato ne vieną, kaip nurodo ieškovas, o keletą galimų jo tvarkymo (trūkumų pašalinimo) būdų. Vienas iš tokių tvarkymo būdų yra tokio avarinės būklės statinio nugriovimas. Ieškovas CK 4.76 straipsnio nuostatas aiškina siaurinamai teigdamas, kad turto tvarkymas yra tik jo išsaugojimas jį remontuojant ar rekonstruojant, tačiau negerinat ir nedidinant jo vertės. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas niekada nevykdė savo pareigos išlaikyti ir tvarkyti atsakovams ir ieškovui priklausančio bendro turto. Ieškovas, nurodydamas, jog ginčo statinį atsakovai turėjo tik remontuoti arba rekonstruoti, o ne nugriauti, bendro turto išlaikymo ir tvarkymo klausimą spręsti perkelia tik kitų bendraturčių atsakomybėn, nors pats jo išlaikyme išvis nedalyvavo. Taigi, ieškovas tokiais savo veiksmais siekė tik savo interesų patenkinimo, t. y. išlaikyti arba sau naujai sukurti dalį turto kitų bendraturčių sąskaita, todėl teismas pagrįstai tokius ieškovo veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius jo reikalavimus neatsižvelgė bei vertino optimaliausią naudojimosi bendru daiktu įgyvendinimo tvarką. Akivaizdu, kad ieškovas, teigdamas, kad atsakovai turėjo rekonstruoti ginčo statinį be jo sutikimo ir reikalauti iš jo patirtų išlaidų (nuostolių) atlyginimo iš esmės parodo, kad ieškovas pats piktnaudžiauja savo teisėms, nes tokiais savo veiksmais siekė, kad pastato neigiama vertė būtų padidinta kitų bendraturčių sąskaita, o tai reikštų ne ką kitą, kaip ieškovo nepagrįstą praturtėjimą. Nurodo, kad ieškovas jokios žalos nepatyrė, nes atsakovams ir ieškovui priklausančio ginčo turto vertė buvo neigiama, t. y. turtas buvo visiškai nusidėvėjęs, todėl vienam iš Statybos įstatyme nustatytų jo sutvarkymo būdų (avarinės būklės šalinimas nugriaunant) buvo reikalingos papildomos piniginės išlaidos, kurios atsirado dėl ieškovo nepakankamos statinio priežiūros. Kadangi ieškovas prie turto išlaikymo neprisidėjo ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 55 000 Lt turtinę žalą įvertinant ne tik jo pastato dalį, bet įtraukiant jam nepriklausančios žemės sklypo dalies vertės kainą yra visiškai nepagrįstas.
Atsakovai A. V. ir J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-16 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas, nurodydamas, jog ginčo statinį atsakovai turėjo tik remontuoti arba rekonstruoti, o ne nugriauti, bendro turto išlaikymo ir tvarkymo klausimą spręsti perkelia tik kitų bendraturčių atsakomybėn, nors pats jo išlaikyme išvis nedalyvavo. Taigi, ieškovas tokiais savo veiksmais siekė tik savo interesų patenkinimo, t. y. išlaikyti arba sau naujai sukurti dalį turto kitų bendraturčių sąskaita. Pažymi, jog nors ir teismas nustatė, kad atsakovai, neturėdami ieškovo, kaip bendraturčio sutikimo, nesant teismo sprendimo dėl ginčo turto nugriovimo, pažeidė ieškovo nuosavybės teisę, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad ginčo statinys buvo avarinės būklės, jo likutinė vertė buvo minusinė ir jis kėlė grėsmę aplinkiniams, pagrįstai nurodė, kad atsakovų priimtas sprendimas nugriauti avarinį statinį, siekiant pašalinti jo keliamą pavojų aplinkiniams bei išvengti dar didesnių nuostolių, geriausiai atitiko visų bendrasavininkių interesus, nes pastato rekonstravimas nebuvo ekonomiškai tikslingas ir pagrįstas. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad avarinio pastato nugriovimas visais atvejais reiškia ieškovo nuostolių patyrimą, nes nelieka turto, kuris jo manymu, bet kokiu atveju turi vertę. Pažymėtina, jog teismas nustatė, kad tokio pastato vertė buvo neigiama, o jo nugriovimo darbai kainavo daugiau nei jo likutinė vertė (statybinės atliekos). Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui nebuvo padaryta žala dėl jo dalies ginčo statinio nugriovimo.
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kolegija atmeta apelianto reikalavimą priteisti 55000 Lt turtinės žalos atlyginimą, nes apeliantas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, be kurios negali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.246 str. – 6.249 str. normos civilinės atsakomybės taikymą sieja su specialiomis sąlygomis. Taikant civilinę atsakomybę byloje būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei nuostolius (žalą). Skolininko kaltė preziumuojama, todėl jos nereikia įrodinėti (CK 6.248 str., CPK 182 str. 4 p.). Kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei nuostolius (žalą), privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Ieškovas J. O. ieškinio pareiškimo patikslinime nurodė, kad turtinę žalą vertina 55000 Lt bei pažymėjo, jog kilus neaiškumų prašys skirti ekspertizę (2 t., b. l. 17-20). Tačiau nei ieškinyje ne jo patikslinime ieškovas nepagrindė žalos dydžio ir nepateikė ją patvirtinančių įrodymų, skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti taip pat neprašė. Ieškovo aiškinimus apie patirtą turtinę žalą paneigia rašytiniai įrodymai. 2010-07-26 firmos „Tyrimai ir projektai“ atliktame gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statinio būklės tyrimo akte pateikta išvada, kad šio namo būklė yra avarinė (1 t., b. l. 144-149). Nekilnojamojo turto vertintojo UAB „AD NOTAM“ 2011-06-01 turto vertės nustatymo pažymoje Nr. AD11/05-09-B, nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra neigiama ir sudaro 38 810, 75 Lt, t. y. suma, reikalinga statinio nugriovimo darbams; pagal esamą gyvenamojo pastato techninę būklę statinio atstatymo investicija yra finansiškai nenaudinga ir netikslinga (1 t., b. l. 113 - 128). Ieškovas į bylą nepateikė nei žalą patvirtinančių nei minėtas specialistų išvadas paneigiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atsakovų civilinės atsakomybės taikymui, nes byloje neįrodyta, jog dėl gyvenamojo namo nugriovimo ieškovui buvo padaryta žala. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad 55000 Lt turtinę žalą sudaro jam priklausančios ¼ pastato dalies vertė - 29500 Lt ir ieškovo teisė naudotis žemės sklypu, kurią jis vertina apie 3,5 proc. nuo 759350 Lt žemės sklypo vertės. Kolegija pažymi, kad CPK 306 str. 2 d. draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Paminėtos apeliacinio skundo aplinkybės dėl žalos dydžio nebuvo nurodytos ieškinyje, nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantas neturi teisės šių aplinkybių pagrindu skųsti sprendimą, o apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisės nei pareigos minėtas aplinkybes nagrinėti.
Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino priešieškinį, priteisė iš ieškovo J. O. atsakovės A. V. naudai 5000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priešieškinio priėmimo (2011-09-28) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150 Lt bylinėjimosi išlaidų.
CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo sprendimu pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal paminėtą teisės normą, galėjo būti nugriautas tik esant visų namo savininkų sutikimui, o jo nesant – teismo sprendimu. Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 4 p. ir 2 d. nuostatos numato, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas teismo sprendimu, kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Taigi pagal paminėtas teisės normas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) galėjo būti nugriautas tik pastato savininkų sutarimu arba teismo sprendimu. Gyvenamojo pastato ¼ dalies savininkas ieškovas J. O. nebuvo davęs sutikimo griauti gyvenamąjį namą, teismas taip pat nėra priėmęs sprendimo dėl namo nugriovimo, todėl atsakovai neturėjo teisės jį nugriauti. CK 6.2 str. nustato, kad prievolė atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pagal galiojančius įstatymus kreditoriaus neteisėti veiksmai nesukuria skolininko prievolės. Atsakovai neteisėtai nugriovę ginčo pastatą, savo neteisėtų veiksmų pagrindu neturi teisės reikalauti, o ieškovas neturi pareigos apmokėti gyvenamojo namo griovimo išlaidų. Atsakovės A. V. priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 5000 Lt namo nugriovimo išlaidų yra teisiškai nepagrįstas, todėl negalėjo būti tenkinamas. Atitinkamai negalėjo būti tenkinami ir atsakovės procesiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas priešieškinį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti keičiamas, atsakovės A. V. priešieškinis atmetamas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės A. V. ieškovo J. O. naudai priteisiama 150 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovas J. O. pateikė įrodymus, kad jo išlaidos advokatui apeliacinės instancijos teisme sudaro 3630 Lt. Atsakovės A. V. išlaidos advokatui apeliacinės instancijos teisme sudaro 3000 Lt. Išlaidos už advokato pagalbą priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovas apeliaciniu skundu ginčijo 60000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė didžiąją dalį ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų (55000 Lt), ieškovas J. O. privalo atsakovei A. V. atlyginti išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus ir apimtį, sprendžia, kad ieškovas J. O. privalo atsakovei A. V. sumokėti 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo J. O. atsakovės A. V. naudai yra priteista 5000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priešieškinio priėmimo (2011-09-28) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį šioje dalyje atmesti.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. O. atsakovės A. V. naudai 1000 Lt už advokato pagalbą.
Priteisti iš atsakovės A. V. ieškovo J. O. naudai 150 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teisėjai Natalja Cikoto
Ona Gasiulytė
Vidas Stankevičius