Civilinė byla Nr. e2S-1516-258/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23166-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6; 3.3.2.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 27 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. Ž. ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei I. B. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo – AB Šiaulių bankas, RATO kredito unija, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

        Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Ž., kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2015 m. lapkričio 28 d., dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 280,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už 2 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos – 560,00 Eur; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 000,00 Eur įsiskolinimą pagal 2015 m. lapkričio 11 d. paskolą; 7) priteisti atsakovui automobilį CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant prievolę pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį solidaria sutuoktinių prievole; 8) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 9) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę B.; 10) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas A. Ž. pareiškė priešieškinį ieškovei I. B., kuriuo prašė: 1) nutraukti I. B. ir A. Ž. santuoką, sudarytą 2015 m. lapkričio 28 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su tėvu – A. Ž.; 3) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 215,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus; 6) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti pavardes „Ž.“, „B.“; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 260,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui atitenkančią transporto priemonę; 7) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teismas, siekdamas laikinai sureguliuoti atsakovo bendravimo su sūnumi santykius, 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi, pakeisdamas teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nustatė tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią:

3.1.                      Tėvas A. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima vaiką A. Ž. iš ugdymo įstaigos ar iš savo gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir bendrauja su vaiku bei grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val.

3.2.                      Tėvas A. Ž. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paimą vaiką A. Ž. iš ugdymo įstaigos ar iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 val., penktadienį, ir gražina į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 val.

3.3.                      Poriniais metais Šv. Kalėdų dienas nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val. ir Šv. Velykų dienas nuo šeštadienio 11.00 val. iki pirmos Velykų dienos 15.00 val. (sekmadienio), vaikas praleis su tėvu. Neporiniais metais vaikas su tėvu praleis Šv. Kalėdų dienas nuo gruodžio 25 d. 11.00 val. iki gruodžio 26 d. 18.00 val. bei antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) nuo 10.00 val. iki kitos dienos (antradienio) 18.00 val. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinamas vaiko motinai į gyvenamąją vietą. Tuo atveju, kai trečią dieną po Šv. Velykų prasideda užsiėmimai ugdymo įstaigoje, vaikas pristatomas tiesiai į ugdymo įstaigą iki 9.00 val. Kiekvienais metais per Vėlines (lapkričio 1 d.) tėvui užtikrinamas 3 val. pasimatymas su vaiku.

3.4.                      Tėvas kiekvienais metais Tėvo dieną praleidžia su vaiku paimdamas vaiką nuo 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

3.5.                      Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų. Einamų metų atostogų grafiką Bendru Šalių sutarimu Šalys suderina iki tų metų gegužės 1 d. Jeigu dėl grafiko šalys nesutaria, Tėvas atostogauja su vaiku pilną (7 dienos iš eilės) trečią birželio savaitę ir priešpaskutinę pilną (7 dienos iš eilės) rugpjūčio savaitę.

4.       Ieškovė I. B. 2021 m. kovo 16 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurį 2021 m. kovo 24 d. patikslino, prašydama pakeisti nustatytą atsakovo su vaiku bendravimo tvarką, numatant, jog: 1) Tėvas A. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima vaiką A. Ž. su vaiką prižiūrinčiu asmeniu - ieškovės sese A. B. iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir bendrauja su vaiku, kartu dalyvaujant vaiką prižiūrinčiam asmeniui bei grąžina juos į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val.; 2) Tėvas A. Ž. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalio sekmadienį paima vaiką A. Ž. su vaiką prižiūrinčiu asmeniu - ieškovės sese A. B. iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 11.00 val. ir gražina juos į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną sekmadienį ne vėliau kaip 18.00 val. Arba: tėvas A. Ž. bendrauja su vaiku A. Ž. per VšĮ Antakalnio poliklinikos Medicinos psichologą G. M., o jai negalint ar jos nesant per kitą VšĮ Antakalnio poliklinikos Medicinos psichologą, suderintu laiku. Ieškovė savo prašymą grindžia paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis, kurios, ieškovės nuomone, kelia grėsmę vaiko interesams, t. y. VšĮ Antakalnio poliklinikos 2021 m. kovo 8 d. vaiko A. Ž. Medicinos dokumentų išrašu, kuriame nurodyta, kad tėčio namuose berniukas patiria fizinį smurtą, išsako nenorintis važiuoti pas tėtį, įvardina jo bijantis, todėl gydytojos rekomenduojama, kad susitikimai su tėčiu turėtų vykti su priežiūra, o nesant galimybės to užtikrinti – susitikimus apriboti, esant galimybei leisti vaikui pasirinkti, ar jis nori susitikti su tėčiu. Be to, atsakovas intensyviai kontroliavo ir kontroliuoja vaikui reikalingos teikti psichologinės pagalbos procesą, ko pasėkoje dėl atsakovo elgesio, ieškovė buvo priversta nutraukti vaikui psichologinę pagalbą ir ieškoti kitų specialistų. Ieškovė tvirtina, jog medicinos dokumento išraše nurodytos aplinkybės patvirtina realią grėsmę mažamečiam vaikui, o vaiko pakitęs elgesys po bendravimo su tėvu taip pat patvirtina apie mažamečiui vaikui daromą nepataisomą žalą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad medicinos dokumente nurodyta, jog susitikimai su tėčiu turėtų vykti su priežiūra, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovo susitikimai su vaiku vyktų su ieškovės sesės A. B. priežiūra arba per VšĮ Antakalnio poliklinikos Medicinos psichologą G. M., o jai negalint ar jos nesant per kitą VšĮ Antakalnio poliklinikos Medicinos psichologą, suderintu laiku.

5.       Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, jog ieškovės prašymas maksimaliai apribotų vaiko teisę bendrauti su tėvu, nors byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų būtinybę izoliuoti vaiką nuo tėvo. Pažymėjo, jog jo santykiai su sūnumi puikūs, ką pastebėjo ir jų šeimos atvejo vadybininkė, vaikas nori vykti į susitikimus. Teigė, jog ieškovės pateikti gydytojos G. M. pastebėjimai ir rekomendacijos yra padarytos po vieno susitikimo, kurio metu vaikas kalbintas dalyvaujant mamai, tai nėra eksperto išvada ir turi būti vertinama kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Pasak atsakovo, ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nuteikinėja sūnų prieš tėvą, todėl galimybių matytis su vaiku, leisti su juo laiką ribojimas padarys nepataisomos žalos tiek vaikui, tiek vaiko ir tėvo santykiams. Prašo atmesti ieškovės prašymą dėl atsakovo ir nepilnamečio sūnaus A. Ž. bendravimo tvarkos pakeitimo.

6.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2021 m. kovo 26 d. pateiktoje išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. 1SD-3194-(8.1.27) nurodė, jog darbo su šeima metu su Albertu tėvo namuose buvo bendrauta du kartus, susitikimų metu pastebėta, kad berniukas jaučiasi laisvai, atrodo linksmas ir atsipalaidavęs, pasakojo, kad su tėčiu mėgsta meistrauti, darbuotis sode. Tarnyba pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48686-19 dėl nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje ir 163 straipsnyje, metu nėra asmenų, kuriems būtų pareikšti įtarimai. Taigi, Tarnybai kyla abejonių dėl prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, tačiau, jei teismas pakeistų laikiną vaiko bendravimo su tėvu tvarką, Tarnybos nuomone, jų susitikimų metu turėtų dalyvauti pašalinis, neutralus asmuo, kuris nebūtų susijęs su bylos šalimis, pavyzdžiui, psichologas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovės I. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama teismo pakeisti byloje galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių mastą, remiasi iš esmės vienintele naujai paaiškėjusia aplinkybe – į bylą pateiktu VšĮ Antakalnio poliklinikos 2021 m. kovo 8 d. vaiko A. Ž. Medicinos dokumentų išrašu, kuriame nurodoma, jog po susitikimų su tėčiu stebimi berniuko elgesio ir emocijų pokyčiai – vaikas tampa dirglesnis, piktesnis, kyla elgesio sunkumų darželyje, mušasi su vaikais, būna agresyvus prieš mamą, taip pat padaroma išvada, jog tėvo namuose berniukas patiria fizinį smurtą. Tuo pagrindu VšĮ Antakalnio poliklinikos psichologė išraše pateikė rekomendaciją įpareigoti tėvą lankytis pozityvios tėvystės kursuose, prižiūrėti vaiko susitikimus su tėvu, o nesant galimybės to užtikrinti – juos riboti, taip pat esant galimybei, leisti vaikui pasirinkti, ar jis nori susitikti su tėvu. Teismo vertinimu, šios naujos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės prašomu būdu. Medicinos dokumentų išraše nurodyta informacija, nesant byloje kitų įrodymų apie netinkamą tėvo elgesį, nesudaro pagrindo spręsti, jog vaiko susitikimai su tėvu daro nepilnamečiui nepataisomą žalą. Pažymėjo, kad byloje pateiktas medicinos dokumentų išrašas nėra eksperto išvada, todėl neturi aukštesnės įrodomosios galios už kitus byloje esančius įrodymus, be to, pateiktas išrašas nėra išsamus ir motyvuotas. Iš minėto išrašo nėra aišku kada ir kokiomis aplinkybėmis VšĮ Antakalnio poliklinikos psichologė G. M. bendravo su nepilnamečiu A. Ž., taip pat nėra aišku, ar psichologė, prieš padarydama išvadą ir tuo pagrindu suformuluodama rekomendacijas, bendravo su vaiko tėvu ir motina, kokiais papildomai duomenimis vadovaudamasi ji padarė išraše nurodytas išvadas. Iš išrašo turinio matyti, kad psichologė susiklosčiusią situaciją iš esmės vertino tik iš nepilnamečio A. Ž. žodžių, todėl byloje esant prieštaringiems duomenims apie atsakovo A. Ž. ir sūnaus A. Ž. tarpusavio santykius bei emocinį ryšį, byloje pateiktas Medicinos dokumentų išrašas, kuris kaip minėta, yra neišsamus ir nemotyvuotas, šioje proceso stadijoje savaime nesudaro pagrindo prieiti išvados, kad tėvo ir sūnaus betarpiškas bendravimas galimai gali pažeisti vaiko teisėtus interesus bei padaryti vaikui žalos ir, kad tėvo ir vaiko bendravimo apribojimas nepažeis interesų ir vertybių pusiausvyros.

9.       Teismas nurodė, kad byloje ieškovė nekelia ginčo dėl tėvo valdžios ribojimo, byloje nėra duomenų, kad atsakovo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat šioje proceso stadijoje nenustatyta kitų pakankamų duomenų ir (ar) įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo elgesys gali daryti žalą nepilnamečio vaiko interesams. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog berniukas tėvo namuose jaučiasi gerai, yra linksmas, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, todėl nemato pagrindo keisti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad pagrindo laikinai susiaurinti atsakovo ir sūnaus bendravimo teises nėra. Teismas sprendė, jog vien minėtame Medicinos dokumentų išraše medicinos psichologės padarytos išvados dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo ribojimo, nesant kitų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad galiojanti bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka šalių ir nepilnamečio vaiko interesų, šioje proceso stadijoje nelemia būtinybės keisti galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių masto.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria buvo nutarta ieškovės I. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

10.1.                      Teismas nutartyje neatskleidė svarbiausios ir esminės aplinkybės, nurodytos medicininiuose dokumentuose, kad būtent vaikas Antakalnio poliklinikos psichologei G. M. nurodė, jog ,,tėtis jį muša, smaugia, išsako nenorintis važiuoti pas tėtį, įvardija jo bijantis“. Su pirmos instancijos teismo teiginiais, kad byloje nėra kitų įrodymų apie įrodymų apie netinkamą tėvo elgesį, negalima sutikti, kadangi tokie teiginiai ieškovės nuomone, prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Vaiko nervingumo diagnozė patvirtinta medicininiais dokumentais. VšĮ Antakalnio poliklinikos 2020-02-24 išraše užfiksuota Diagnozė:, R45.0 Nervingumas“ VšĮ Antakalnio poliklinikos 2020-02-24 išrašas pateiktas byloje.

10.2.                      Nagrinėjant civilinę bylą buvo apklausta I. B. kaimynė A. R., kuri teisme paaiškino, kad ji svečiavosi su savo vaiku I. B. namuose, kai netikėtai, visiems (I. B., A. R. ir vaikams) geriant arbatą, A. Ž. pasakė, kad jį tėtis metė į grindis. A. R. paklausė vaiko, ar tai buvo toks žaidimas, tačiau vaikas paaiškino, kad ne. Būtent tokias aplinkybes A. R., apklausta liudytoja paaiškino teisme, nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo. Nagrinėjant civilinę bylą buvo apklausta I. B. sesuo A. B., kuri parodė, kad vaikas guodėsi, jog tėtis jį smaugė. Nagrinėjant civilinę bylą buvo apklausta I. B. mama L. B., kuri parodė kad vaikas bijo susitikti su tėvu, slepiasi nuo jo. Juo labiau, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas A. Ž. jau yra administracine tvarka nubaustas teismo dėl to, kad akivaizdžiai traumuodamas vaiko psichiką ir pažeisdamas vaiko interesus, A. Ž. savo biologiniam mažamečiam sūnui J. Ž. sukėlė stresą. Toks atsakovo elgesys kartojosi ir A. Ž. atžvilgiu.

10.3.                      Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodydamas konkrečių kriterijų, prioritetą teikė atsakovo byloje suformuotai pozicijai. Tačiau ieškovė atkreipia dėmesį, jog negalima besąlygiškai pasitikėti žmogumi, kuris yra baustas už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą, nors A. Ž. neigė savo kaltę, tačiau teismas konstatavo, kad ,,tarp asmenų esant konfliktui dėl asmeninių santykių, A. Ž. pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jo mažamečiam sūnui J. Ž. baimę, stresą, taip akivaizdžiai traumuodamas vaiko psichiką ir pažeisdamas jo interesus.“ (Tokias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-21 nutarimas byloje Nr. A2.9.-4276-806/2012.).

10.4.                      Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą, nurodė, kad ,,byloje nėra duomenų, kad atsakovo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat šioje proceso stadijoje nenustatyta kitų pakankamų duomenų ir (ar) įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo elgesys gali daryti žalą nepilnamečio vaiko interesams“. Tačiau byloje Vilniaus apskrities VPK pateikti dokumentai patvirtina priešingas aplinkybes, t.y. kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, atliekami visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Be to, nagrinėjant bylą teisme, atsakovas A. Ž. teismui paaiškino, kad ikiteisminiame tyrime jis buvo apklaustas ,,liudytojas“. Ir tik uždavus patikslinančius klausimus, atsakovas teismui visgi pripažino, kad ikiteisminiame tyrime jis buvo apklaustas specialiuoju liudytoju.

10.5.                      Šiuo metu vaikui A. Ž. yra tik penki metukai, todėl tokio amžiaus vaiko perdavimas atsakovui, kuris dėl savo elgesio tiek praeityje, tiek šiuo metu, negali pateikti jokių garantijų, kad mažamečio, šiuo metu dar negalinčio savimi pasirūpinti, vaiko interesai nebus pažeisti, kelią didelę grėsmę mažamečiui vaikui. Medicininiais dokumentais konstatuotos faktinės aplinkybės, neabejotinai kelia rimto pobūdžio signalus dėl atsakovo veiksmų mažamečio vaiko atžvilgiu, kuris pagal amžių ir brandą dar negali suprasti jo atžvilgiu vartojamų veiksmų pavojingumo ir žalingumo bei pagal amžių bei brandą, negali savęs apsaugoti.

11.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas

12.       Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

15.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė svarbiausios ir esminės aplinkybės, nurodytos medicininiuose dokumentuose, kad būtent vaikas Antakalnio poliklinikos psichologei G. M. nurodė, jog ,,tėtis jį muša, smaugia, išsako nenorintis važiuoti pas tėtį, įvardija jo bijantis“ (2021 m. kovo 8 d. A. Ž. medicinos dokumentų išrašas). Vertinat šį ieškovės nurodytą dokumentą, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad šioje byloje jau yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimas, kuriame nustatyta atsakovo su vaiku bendravimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytą atsakovo su vaiku bendravimo tvarką. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes gali būti dar apskųstas apeliacine tvarka. Tačiau šiuo atveju svarbu, tai, kad visos aplinkybės buvo vertinamos ne preliminariai kaip sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimus, o vyko bylos nagrinėjimas iš esmės. Teismo sprendime (110 punktas) nurodyta, kad nagrinėjant byla iš esmės, buvo vertinamas ir ieškovės pateiktas 2021 m. kovo 8 d. A. Ž. medicinos dokumentų išrašas, kurio pagrindu prašoma pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones susiaurinant atsakovo su vaiku bendravimą.  Pirmosios instancijos teismas šį įrodymą vertino kartu su kitais įrodymais ir padarė išvadą, kad  nėra aišku kada ir kokiomis aplinkybėmis VšĮ Antakalnio poliklinikos psichologė G. M. bendravo su nepilnamečiu A. Ž., taip pat nėra aišku, ar psichologė, prieš padarydama išvadą ir tuo pagrindu suformuluodama rekomendacijas, bendravo su vaiko tėvu ir motina, kokiais papildomais duomenimis vadovaudamasi ji padarė išraše nurodytas išvadas. Kadangi ši išvada padaryta ne preliminariai, o bylą nagrinėjant iš esmės, kuomet buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo padaryti kitokią išvadą dėl šio įrodymo patikimumo nei padarė bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad medicinos dokumentų išraše nurodyta informacija, nesant byloje kitų įrodymų apie netinkamą tėvo elgesį, nesudaro pagrindo spręsti, jog vaiko susitikimai su tėvu daro nepilnamečiui nepataisomą žalą.

16.       Taip pat teismas, iš esmės išnagrinėjęs liudytojų paaiškinimus, kurie buvo įvertinti su kitais byloje esančiais įrodymais, sprendime (112 punktas) nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ribotą (minimalią) atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, t. y. be nakvynių ir (ar) tarpininkaujant trečiajam asmeniui, kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, jog vaiko bendravimas su tėvu neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, ar vaikui daroma neigiama įtaka brandai ir pasaulėžiūrai. Teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kuris net neturi būti vertinamas iš esmės, negali padaryti kitokią išvadą. Liudytojų parodymai dėl išgirstų nepilnamečio vaiko kalbų neįrodo būtinybės riboti atsakovo bendravimą su berniuku.

17.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškove, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina keisti, nes Vilniaus apskrities VPK pateikti dokumentai patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu yra atliekamas, o atsakovas A. Ž. buvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Pažymėtina, kad šios nutarties priėmimo dieną nėra duomenų, kad atsakovas padarė nusikalstamą veiką. Pats faktas, kad ieškovės iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, esant šalių itin konfliktiškiems santykiams (šią aplinkybę patvirtina ginčo šalių procesiniai dokumentai, kuriuose šalys itin neigiamai atsiliepia vienas apie kitą) dar nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir susiaurinti atsakovo su vaiku bendravimo tvarką. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo, todėl jos pareiškime teisėsaugos institucijoms, prašymuose ir atskirajame skunde nurodyti vertinimai dėl šios situacijos negali būti vertinami kaip objektyvūs, o turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste.

18.       Aplinkybė, kad atsakovas buvo baustas administracine tvarka Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-21 nutarimu byloje Nr. A2.9.-4276-806/2012, nėra laikytina nauja aplinkybe, paaiškėjusia po jau anksčiau priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ji buvo nurodyta ankstesniuose ieškovės prašymuose ir tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų įvertinta nustatant atsakovo su vaiku bendravimo tvarką. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ji turi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui.  Taip pat VšĮ Antakalnio poliklinikos 2020-02-24 išraše užfiksuota Diagnozė:, R45.0 Nervingumas“, buvo vertinama nagrinėjant anksčiau pateiktus ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-869-852/2020 konstatavo, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad vaiko sveikatos problemos yra tiesiogiai susijusios su jo tėvo veiksmais. Ieškovė turėjo nurodyti naujas aplinkybes, kurios atsirado po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju galėjo būti vertinama kaip nauja aplinkybė, atsiradusi po priimtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai – 2021 m. kovo 8 d. A. Ž. medicinos dokumentų išrašas. Tačiau kaip minėta, ši aplinkybė nėra pakankama, kad šioje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos ieškovės pageidaujama atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka, kuomet atsakovo bendravimas su vaiku vyksta ne betarpiškai, o stebint kitiems asmenims.

19.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Rita Kisielienė