Civilinė byla Nr. 2S-519-555/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02021-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.6.1.2.4.; 3.2.3.6.2.; 3.2.3.6.5.; 3.3.2.4.;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-984-752/2018 pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marių aidas“ dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“ priešieškinį atsakovui A. B. dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Byloje nagrinėjamas klausimas pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei nuostolių atlyginimo, ir atsakovės UAB „Marių aidas“ priešieškinį dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo.
- Atsakovė UAB „Marių aidas“ pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo arba termino kadastriniams matavimams įregistruoti pratęsimo. Nurodė, kad ji dar iki parengiamojo teismo posėdžio sudarė geodezinių darbų sutartį su UAB „Topolinija“, pagal kurią pastaroji atliko naujus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Tam, kad įregistruoti ginčo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naują kadastrinių matavimų bylą reikėjo nusiųsti ieškovui A. B. su paklausimu dėl sutikimo registruoti naujus kadastrinius matavimus, ir tik nesulaukus ieškovo sutikimo, kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti atnaujintus ginčo pastato kadastrinius duomenis. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. gruodžio 1 d. pateikė sprendimą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kuriuo prašymą įregistruoti patikslintus kadastrinius duomenis atmetė ir nurodė, kad pasikeitus statybos darbų baigtumui reikia pateikti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių, todėl atsakovei reikalinga kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Atsakovė teigė, kad pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių išdavimui yra atliekama eilė procedūrų, todėl yra sunku prognozuoti kiek laiko gali užtrukti jos išdavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-6426-752/2017, kol bus įregistruoti patikslinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys (arba bus atsisakyta juos įregistruoti).
- Teismas nustatė, kad įregistruoti duomenys apie patalpas yra pasikeitę, kadangi atsakovė yra atlikusi patalpų pertvarkymus, kas matyti iš 2007 m. parengtos kadastrinių matavimų bylos, tuo tarpu pasikeitę duomenys nėra įregistruoti.
- Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovas savo pradiniame ieškinyje, tiek atsakovė priešieškinyje, naudojimosi tvarkos projektinius pasiūlymus rengė ne pagal įregistruotus kadastro duomenis, o pagal atsakovės 2007 m. parengtus neįregistruotus kadastrinius matavimus, tuo tarpu patikslintu ieškiniu ieškovas savo reikalavimus grindžia įregistruotais duomenimis, kurie neatitinka realios situacijos.
- Teismas nurodė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai grindžiami duomenimis apie patalpas, neatitinkančiais realios situacijos, o atsakovė – naujais kadastriniais duomenimis, kurie nėra įregistruoti, tačiau atsakovė siekia pasikeitusius duomenis įregistruoti, todėl 2017 m. spalio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje nustatytas terminas naujiems kadastriniams matavimams įregistruoti, kuris atsakovės prašymu buvo pratęstas iki 2017 m. gruodžio 4 d.
- Teismas, įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju byloje pareikšti reikalavimai grindžiami duomenimis neatitinkančiais realios situacijos, o atsakovė siekia pasikeitusius duomenis įteisinti bei ėmėsi tam veiksmų, sprendė, kad yra pagrindas stabdyti civilinę bylą. Teismas pažymėjo, kad esant prieštaravimams tarp įregistruotų patalpų ir atitinkamų duomenų, realiai esančių, bet neįregistruotų viešame registre, neįmanoma teisingai nustatyti naudojimosi pastatu tvarkos tarp bendraturčių, ar spręsti atidalinimo iš bendrosios nuosavybės klausimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
- Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Byloje pateikta pakankamai duomenų bylos išnagrinėjimui, todėl byla sustabdyta be jokio teisinio pagrindo. Ieškinys yra pareikštas dėl turto atidalinimo pagal VĮ Registrų centre įregistruotus kadastrinius matavimus, tuo tarpu vien ta aplinkybė, jog atsakovė savavališkai dalį patalpų be ieškovo-bendraturčio sutikimo perplanavo, negali būti pagrindu nenagrinėti bylos, ją sustabdant. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neterminuotai, kas gali užtrukti eilę metų, suteikė atsakovei teisę įteisinti savavališkai atliktus pertvarkymus.
- Pirmosios instancijos teismui nusprendus atidalinti ginčo pastatą tiek pagal senus kadastrinius matavimus, tiek pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus, reikės įrengti naujas pertvaras formuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, todėl bylos nagrinėjimo sustabdymas yra betikslis ir sukelia didesnę žalą.
- Šiuo atveju yra visos galimybės civilinę bylą išnagrinėti jos nesustabdžius, tuo tarpu atsakovė, pateikusi prašymą dėl bylos sustabdymo, elgiasi nesąžiningai, siekdama užvilkinti civilinės bylą ir iš to gauti finansinės naudos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs į kitas šio klausimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybės, t. y. į tai, kad ieškovui daugiau nei 18 metų yra ribojama galimybė naudotis jam nuosavybes teise priklausančiomis patalpomis, kadangi atsakovė neįleido jo į ginčo patalpas, be jo leidimo vykdė remonto ir rekonstrukcijos darbus, išnuomojo patalpas, įskaitant ir jo ½ dalį, bei iš to gauna pajamas. Be to, atsakovė, atlikusi rekonstrukcijos darbus, dešimt metų nesiėmė jokių veiksmų įteisinti atliktus pakeitimus, nors visą tą laiką tarp jų vyko teisminiai ginčai dėl šių ginčo patalpų.
- Atsakovė UAB „Marių aidas“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
- Siekiant objektyvaus ir įgyvendinamo bendraturčių, t. y. ieškovo ir atsakovės, pastato dalių atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo yra būtina patikslinti kadastrinius duomenis. Tai numato ir Kadastro nuostatų 24 punktas. Taigi, siekiant atidalinti ar nustatyti statinio naudojimosi tvarką yra būtina patikslinti ginčo pastato kadastro duomenis ir juos įregistruoti. Kol minėti veiksmai nebus atlikti, neįmanomas objektyvus ir teisingas nagrinėjamos bylos išsprendimas.
- Ieškovas nenurodo, kokia konkrečiai kasacinio teismo praktika yra pažeista priėmus skundžiamą nutartį. Ieškovas cituoja kasacinio teismo praktiką ne dėl civilinių bylų sustabdymo klausimo, o dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, kas šiuo atveju nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, t. y. su bylos sustabdymu.
- Atliekant kadastrinių duomenų registravimo veiksmus iškyla naujų aplinkybių, kurios lemia, kad yra reikalinga atlikti daugiau papildomų veiksmų, o tai sąlygoja, jog reikia daugiau laiko, tačiau tiksliai numatyti kiek to laiko reikės yra sunku, kadangi vien pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių išdavimo procesas yra sudėtingas ir gali būti reikalaujama papildomų dokumentų patikrų vietoje ir pan. Bylos sustabdymas dėl kadastrinių matavimų įregistravimo neužvilkins bylos nagrinėjimo, tačiau priešingai leis tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei teisingumo pasiekimui šioje byloje.
- Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo būtinumo negarinėja civilinės bylos iš esmės, tuo tarpu ieškovo nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovas kelti argumentus dėl pastato rekonstrukcijos, tarp ieškovo ir atsakovės vykstančių teisminių ginčų pradėjo po to, kai atsakovė grąžino paskolas, įrengė patalpas taip , kad jos yra patrauklios, todėl siekia pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi, t. y. naudotis ta pastato dalimi, kuri yra pagerinta išimtinai atsakovės lėšomis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
- Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus įregistruoti patikslinti ginčo pastato kadastriniai duomenys (arba bus atsisakyta juos įregistruoti), CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad, kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.
- CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus (šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina), taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecija sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.
- Pirmosios instancijos teismas sprendimą sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą motyvavo tuo, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl ginčo patalpos atidalinimo iš bendrosios nuosavybės ir ja naudojimosi tvarkos nustatymo grindžiami duomenimis neatitinkančiais faktinės padėties, t. y. esant prieštaravimams tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų ir šiuo metu egzistuojančių pasikeitusių kadastrinių matavimų duomenų, dėl ko neįmanoma teisingai nustatyti naudojimosi pastatu tvarkos tarp bendraturčių, ar spręsti atidalinimo iš bendrosios nuosavybės klausimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei siekiant pasikeitusius kadastrinius duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir nesant galimybės nustatyti kiek ši procedūra užtruks, yra pagrindas bylą sustabdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nusprendė sustabdyti bylą tik formaliai remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, tačiau neišanalizavęs konkrečios nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos ir neįvertinęs bylos sustabdymo padarinių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovės pageidavimą įregistruoti pasikeitusius ginčo pastato kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre, tačiau nesiaiškino nei visos procedūros eigos, t. y. kokių veiksmų atsakovė toliau ėmėsi siekdama įregistruoti pasikeitusius kadastrinius matavimus, ar atsakovė jau kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir pan., nei aplinkybių, ar bylos sustabdymas nepagrįstai neužvilkins bylos proceso ir kartu nesuvaržys šalių teisių į tinkamą bylos išnagrinėjimą.
- Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo pastato kadastriniai matavimai atsakovės iniciatyva buvo atlikti dar 2007 metais (atlikus tam tikrus ginčo pastato rekonstrukcijos darbus), tačiau iki šios dienos atsakovė nėra užbaigusi atliktos pastato rekonstrukcijos įteisinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, jog po VĮ Registrų centro 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo priėmimo, atsakovė būtų atlikusi kokius nors kitus veiksmus, siekdama užbaigti ginčo pastato pakeitimų įteisinimą (pasikeitusių kadastrinių matavimų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre). Pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių ginčo pastato kadastrinių duomenų įregistravimas (ar atsisakymas juos įregistruoti) tęsiasi jau ilga laiką, nėra nagrinėjimo dalykas šioje byloje, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
- Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovė siekia įsiteisinti pasikeitusius ginčo pastato kadastrinius duomenis, nėra pakankamas pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad nežinoma, kada šie veiksmai bus atlikti, ar apskirtai atsakovė imsis tolimesnių veiksmų įteisinti atliktą pastato rekonstrukciją, nes nuo prašymo stabdyti civilinę bylą pateikimo dienos, teismui nėra pateikta duomenų apie tolimesnį šių procedūrų vykdymą. Taigi nežinant ar įvyks aplinkybės, su kurių atsiradimu yra siejamas bylos atnaujinimas, tai prilygsta bylos stabdymui neapibrėžtam laiko tarpui, o tai, savo ruožtu, yra nesuderinama su civilinio proceso tikslais, kuriais teismas privalo siekti kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai).
- Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
- Tenkinus ieškovo atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančiu asmenų turėtas išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas