Administracinė byla Nr. A2.2.-1065-985/2015
Proceso Nr. 4-28-3-00840-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 41.1, 52.3
(S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. birželio 5 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant J. P., dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. G., išnagrinėjusi Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) turinčio 9 klasių išsilavinimą, nedirbančio, neteisto, administracine tvarka bausto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
2015-05-05 Ž. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str., dėl to, kad jis 2015-04-16 apie 22 val. Marijampolėje, Kalvių g. 13A, esančiame bute, vagystės būdu pagrobė svetimą turtą, tai yra V. P. priklausantį telefoną „Nokia7100“ 90 eurų vertės. Ž. G. kaltės dėl V. P. priklausančio telefono „Nokia“ nepripažino, parodė, kad 2015-04-16 jis, V. P., K. M. ir A. M. gėrė degtinę. Apie 17-18 val. paaiškėjo, kad dingo Vilmos telefonas. Visi jį užsipuolė dėl dingusio telefono, tačiau jis telefono neėmė, kadangi telefono nematė, nes Vilma jį laikė savo rankinėje, kurią buvo pasidėjusi šalia savęs. I. G. pirkti telefono nesiūlė, padėjo Vilmai kartu su kitais bute buvusiais asmenimis ieškoti telefono. Niekas pas jį dingusio telefono nerado.
Nuketėjusioji V. P. parodė, kad 2015-04-16 atėjo pas draugę K. M.. Pritrūkus degtinės, paskambino Žilvinui, kad dar nupirktų degtinės ir atneštų. Jis atnešė ir toliau visi gėrė degtinę. Parodė, kad išgertuvių metu eidavo į lauką parūkyti, nes kambaryje nerūkoma, o rankinę, kurioje buvo telefonas, palikdavo kambaryje. Sutemus, ji norėjo paskambinti į namus ir pastebėjo, kad nėra telefono. Ji užsipuolė Žilviną dėl dingusio telefono, tačiau Žilvinas gynėsi, sakydamas, kad telefono neėmė. Paskui gal po kokios valandos atėjo Irmantas. Irmantas pasakojo, kad Žilvinas lauke jo klausinėjo kiek jis galėtų gauti pinigų už tokį kaip jos dingęs telefonas. Pagrindinis liudytojas, kuris gali patvirtinti Žilvino kaltę yra I. G..
Liudytojas A. M. parodė, kad 2015-04-16 pas jį bute vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo ir Žilvinas bei Vilma. Išgertuvių metu jis užmigo, o kai pabudo buvo dingęs Vilmos telefonas, tačiau nieko nematė, nes miegojo.
Liudytojas I. G. parodė, kad Žilvinas jam siūlė pirkti telefoną ir klausė kiek galėtų kainuoti telefonas, tačiau koks tai buvo telefonas jis nematė, nes Žilvinas jam nerodė ir neįvardijo telefono modelio. Jis tą vakarą buvo neblaivus, gerai visko neprisimena. Visi ieškojo Vilmos telefono. Jis skambino į Vilmos telefoną, girdėjo kvietimo signalą, tačiau niekas neatsiliepė. Žilvinas tuo metu buvo kambaryje. Ar telefonas atsirado, nežino.
Ž. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d.). Taigi asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Vagystės subjektyviosios pusės pagrindinis elementas – kaltė, turi pasireikšti tyčia.
Ž. G. nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento teigė, kad telefono nevogė. Byloje apklausta nuketėjusioji V. P. ir liudytojai A. M. bei I. G. nematė, kad būtent Ž. G. pavogė dingusį nuketėjusiosios telefoną, kitų tiesioginių įvykio liudytojų, nėra. Visi teisme apklausti asmenys įvykio vakarą buvo neblaivūs, konkrečių aplinkybių, susijusių su dingusiu nuketėjusiosios telefonu, teismui nenurodė, telefonas „Nokia7100“ pas Ž. G. ratas nebuvo. Tai, kad liudytojas I. G. apklaustas tyrėjos (b. l. 4) nurodė, kad Ž. G. jam siūlė pirkti Vilmos telefoną, teismo posėdyje šių aplinkybių nepatvirtino, nurodė, kad buvo neblaivus, visko neprisimena, be to Ž. G. jam siūlyto pirkti telefono nerodė. Baigiamųjų kalbų metu nuketėjusioji parodė, kad Ž. G. atleidžia, jam priekaištų dėl dingusio telefono neturi. Taigi byloje tiesiogiai apklausus liudytojus ir išgirdus jų paaiškinimus, ištyrus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą (b. l. 1-5), darytina išvada, kad nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių administracinio teises pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir paneigiančių Ž. G. duotus paaiškinimus, kad jis V. P. priklausiusio telefono „Nokia 7100“ nevogė. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, Ž. G. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Ž. G. atžvilgiu nutrauktina, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,
n u t a r i a :
Ž. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.
Teisėja Ingrida Navickienė