Bylos
Nr.: 1 S-477-366/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2;
2.1.16.1.2.2
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010
m. birželio
8 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,
sekretoriaujant
Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant
prokurorui Rimantui Vagriui,
gynėjui
Zbignev Jankovski,
teismo
posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo E. V. gynėjo advokato Z. Jankovski skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d.
nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
n u s t a t ė :
E. V. įtariamas tuo,
kad 2008-11-24 - 2010-02-28 Vilniaus ir Kauno mieste,
būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) "
(kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas iš anksto susitarusių
bendrininkų grupėje su D. P. - M (a/k (duomenys
neskelbtini) ir A. N. (a/k (duomenys
neskelbtini) apgaule jų naudai įgijo: turtinę teisę į didelės vertės
(daugiau nei 250 MGL - 32.500 Lt) svetimą turtą - valstybinio socialinio
draudimo fondo (toliau - VSDFV) motinystės (tėvystės) pašalpoms skirtas lėšas
ir įgijo didelės vertės svetimą turtą - 123.237,64 Lt VSDFV motinystės
(tėvystės) pašalpas, o būtent žinodamas, kad D. P. - M ir A. N. siekia iš VSDFV fondo žinomai neteisėtai (įsidarbinus į
gerai apmokamas antraeiles pareigas taip dokumentaliai padidinus darbo
užmokestį, tačiau realiai neketinant dirbti) gauti didesnes nei priklauso
motinystės (tėvystės) pašalpas, suprasdamas, kad motinystės (tėvystės) pašalpos
dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens per 9 kalendorinius mėnesius
turėtas draudžiamąsias pajamas, o nuo 2009-07-01 - per 12 kalendorinių mėnesių,
buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų
pradžios mėnesį (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110,
2000-12-21 d. 6 str.), siekdamas padėti įgyvendinti jų sumanymą, atliko žinomai
neteisėtus savo veiksmus: 2009-01-09 UAB „(duomenys
neskelbtini)" Kauno skyriaus vadove fiktyviai įdarbino A.
N. ir nurodė nepagrįstai padidintą 3600 Lt darbo užmokestį, tikintis vėliau
iš VSDFV biudžeto atgauti didesnes pinigų sumas, nei jai bus išmokėtas
padidintas atlyginimas motinystės (tėvystės) pašalpos forma; 2009 m. (tyrimo metu tiksli
data nenustatyta) VSDFV Kauno skyriui (A. M. 42, Kauno m.)
pateikė prašymą A. N. skirti motinystės (tėvystės) pašalpą
ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, tokiu būdu tyčia
suklaidino VSDFV Kauno skyriaus specialistus, kurie būdami apgaulės įtakoje A. N. paskyrė: 2009-12-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 22.047,52 Lt motinystės pašalpą,
laikotarpiu 2009-10-05 - 2010-02-07 pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " ( 35 839,69 Lt), o 2010-02-24
sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 80 591,10 Lt pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " pateiktas draudžiamąsias 2011-12-12.
Tokiu būdu, apgaule (be privalomų: raštiško asmens prašymo priimti į darbą, be
darbo sutarties, be darbo pažymėjimo, be darbo laiko apskaitos žiniaraščių, be
darbo užmokesčio žiniaraščių, be direktoriaus įsakymo išleisti darbuotoją vaiko
priežiūros atostogų, be kasos knygos, be 2008, 2009 m. atskaitomybės, kuri
ir nepateikta VMI ir tyčia suklaidinus VSDFV Kauno skyriaus specialistus) A. N. naudai įgijo turtinę teisę į VSDFV biudžeto lėšas
-didesnę nei jai priklauso 94.958,86 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, ir
2009-2010 metais jai išmokėjus dalį šios paskirtos pašalpos, - apgaule A. N. naudai įgijo VSDFV biudžetui priklausančias 25.265,32
Lt lėšas; 2008-11-24 UAB „(duomenys
neskelbtini) " Vilniaus skyriaus vadybininke fiktyviai įdarbino D. P. - M ir nurodė nepagrįstai padidintą 5000 Lt darbo
užmokestį, tikintis vėliau iš VSDFV biudžeto atgauti didesnes pinigų sumas, nei
jai bus išmokėtas padidintas atlyginimas motinystės (tėvystės) pašalpos forma; 2009 m. (tyrimo metu tiksli
data nenustatyta) VSDFV Vilniaus skyriui ((duomenys
neskelbtini) , Vilniaus m.) pateikė: - prašymą D. P. -
M skirti motinystės (tėvystės) pašalpą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų
dydžio taikymo; - 2009-07-09 pastarosios prašymą skirti motinystės pašalpą
tokių atostogų laikotarpiu nuo 2009-05-04 iki 2009-09-06 ir nuo 2009-09-07 iki
2009-09-20, tokiu būdu tyčia suklaidino VSDFV Vilniaus skyriaus specialistus,
kurie (tame tarpe ir Draudėjų ir apdraustųjų padalinio vyresnioji specialistė A. J. ) būdami apgaulės įtakoje D. P. -
M paskyrė: 2009-07-29 sprendimu Nr. (duomenys
neskelbtini) - 17557,76 Lt motinystės pašalpą už 2009-05-04 - 2009-09-06
atostogų laikotarpį (neatskaičius pajamų mokesčio), iš jų 13912,62 Lt pervesta
į asmeninę sąskaitą ir 3645,14 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir
privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 2009-07-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) -1995,20 Lt motinystės pašalpą už 2009-09-07 -
2009-09-20 atostogų laikotarpį (neatskaičius pajamų mokesčio), iš jų 1576,21 Lt
pervesta į asmeninę sąskaitą ir 418,99 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir
privalomojo sveikatos draudimo įmokų; Tai yra iš viso paskirta 19552,96 Lt
motinystės pašalpa už 2009-05-04 iki 2009-09-20 nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpį (neatskaičius pajamų mokesčio), iš jų 15.488,83 Lt pervesta į
asmeninę sąskaitą ir 4064,13 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir
privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Tokiu būdu, apgaule (be privalomų:
raštiško asmens prašymo priimti į darbą be darbo sutarties, be darbo
pažymėjimo, be darbo laiko apskaitos žiniaraščių, be darbo užmokesčio
žiniaraščių, be direktoriaus įsakymo išleisti darbuotoją vaiko priežiūros
atostogų, be kasos knygos, be 2009
m. atskaitomybės, kuri ir nepateikta VMI ir tyčia
suklaidinus VSDFV Kauno skyriaus specialistus) D. P. -M
naudai įgijo turtinę teisę į VSDFV biudžeto lėšas - didesnę nei jai priklauso
28.278,78 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą ir 2009 metais jai išmokėjus dalį
šios paskirtos pašalpos, - apgaule D. P. - M naudai įgijo
VSDFV biudžetui priklausančias 13.836,00 Lt lėšas; Tokiu būdu E.
V. , veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia su D.
P. - M, A. N. , apgaule jų naudai įgijo didelės
bendros vertės -123.237,64 Lt turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžeto gauti didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą bei
gavo šios nepagrįstai didesnės pašalpos lėšas, ir 2009 metais išmokėjus dalį
šios didesnės nei priklauso motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, apgaule
D. P. - M ir A. N. naudai įgijo
valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias didelės vertės -
123.237,64 Lt lėšas.
Be to, jis 2009-06-22 - 2010-04-29 Rokiškio m. (VšĮ Rokiškio
pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, esančiame (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m. (toliau VšĮ Rokiškio PASPC) ir
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio teritoriniame skyriuje,
esančiame (duomenys neskelbtini) ,
Rokiškio m. (toliau - VSDFV Rokiškio sk.) veikdamas iš anksto susitarusių
bendrininkų grupėje su N. A. V, apgaule savo naudai įgijo
turtinę teisę į didelės vertės (daugiau nei 250 MGL - 32.500 Lt) svetimą turtą
- valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - VSDFV) ligos pašalpoms
skirtas lėšas ir minėtą didelės vertės svetimą turtą - ne mažiau 32.500 Lt
VSDFV ligos pašalpoms skirtas lėšas, o būtent žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " (Vilniaus
m.) administracija jį rengiasi atleisti iš darbo ir to vengdamas, 2009-06-22 -
2010-04-30 tariamo nedarbingumo metu ( po to, kai 2009-06-22 VŠĮ
Rokiškio PASPC dėl anksčiau patirto dešinės plaštakos sužalojimo (diagnozė
pagal TLK-10 kodą S 63.5) jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir tęsiamas
nedarbingumo laikas) tyčia, simuliuodamas ligą klaidino medicinos ir socialinio
draudimo fondo specialistus vilkino nedarbingumo laiką bei nepagrįstai gavo
ligos socialinio draudimo išmokas, nes tariamo nedarbingumo metu sistemingai
pažeidinėjo laikinai nedarbingu pripažinto asmens privalomas elgesio taisykles
(Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo
taisyklių (patvirtintų LR Sveikatos ir socialinės apsaugos bei darbo ministrų įsakymu
Nr. V-533/A1-189, 2005-06-30) 2, 18, 53-56 str.) - VšĮ Rokiškio PASPC gydytojo V. J. paskirtu laiku dažnai be pateisinamos priežasties
nevyko pasitikrinti sveikatos bei darbingumo (2009-06-26, 2009-12-29,
2010-01-04, 2010-03-29, 2010-04-19 neatvyko nes buvo Vilniaus m.; 2009-08-07,
2009-09-18, 2009-11-10, 2009-11-23 neatvyko nes buvo Skandinavijos šalyse)
nesilaikė gydytojo nustatyto gydymo ir slaugos procedūrų bei elgėsi taip, kad
jo veiksmai galėjo užtęsti nedarbingumo trukmę (keliavo, vaikščiojo nuo rankos
nusiėmęs gipsą, dirbo įvairius fizinius darbus, važinėjo vairuodamas motociklą
ir slidinėjo), tai yra įtariamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas BK
182 str. 2 d.,
2010-05-27
Panevėžio misto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam E. V. paskirta
kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui.
Įtariamojo E. V. gynėjas advokatas Z. Jankovski skundžia
2010-05-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti, kaip
pažeidžiančią BPK principus ir reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimus bei ginamojo teises.
LR Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatos nurodo, kad niekam
neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras,
kokias yra nustatęs įstatymas. Be to, BPK 122 str. 7 d. nustato, jog suėmimas
gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis
negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Pažymi, kad spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo
klausimą, teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai
duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Mano,
kad šioje byloje apylinkės teismas tik formaliai sudarė įvaizdį, kad patikrino
surinktus įtariamojo kaltę patvirtinančius įrodymus, o tai prieštarauja BPK 121
str. 2 d.. Šį faktą liudija tai, kad prokuroro pareiškime teismui ir teismo
nutartyje yra vienodi rašybos ir stiliaus netikslumai ir išsireiškimai, kas
rodo, kad teismas galimai tik nukopijavo bendrus duomenis apie bylos aplinkybes
ir panaudojo tai priimant teismo nutartį.
Mano, kad teismas
skirdamas suėmimą buvo šališkas, objektyviai neatsižvelgė į bylos aplinkybes.
Pranešime apie įtarimą nurodoma, kad E. V. kartu su savo
motina pasisavino daugiau nei 250 MGL -32500 lt - pinigų sumą. Būtina įvertinti
ar teisingai kvalifikuojama veika. Gynėjas nurodo, kad šiuo metu byloje nėra
jokių faktinių duomenų, kad E. V. apgaulės būdu kartu su
savo motina įgijo turtinę teisė į didėlės vertės turtą už 32.501 Lt. Ši pinigų
suma turėtu būti kiek įmanoma objektyviai nustatyta ikiteisminio tyrimo
duomenimis ir būtu visiems aišku, kad įtarimai grindžiami ne prielaidomis ar
spėlionėmis, o ikiteisminio tyrimo metu pradinėje tyrimo stadijoje nustatytais
veiksmais.
Nurodo, kad teismo
nutartyje suimant E. V. pagal BPK 122 str. 1 d. 2 p., nurodyta
tik nepagrista prielaida, kad įtariamasis trukdys procesui, tačiau jokių
konkrečių įtikinančių duomenų nutartyje nenurodyta, tokių duomenų realiai ikiteisminio
tyrimo medžiagoje nėra, todėl nėra ir pagrindo manyti, kad įtariamasis E. V. gali trukdyti procesui. Tai, kad asmuo neprisipažįsta
nusikaltęs, ar atsisako duoti parodymus nelaikytina aplinkybėmis, trukdančiomis
procesui. Taip pat prie šių aplinkybių nepriskirtinas ir kitų bendrininkų
nenustatymas, atitinkamų veiksmų savalaikis neatlikimas, todėl nutartyje
nepagrįstai nurodyti motyvai, kad E. V. yra suimamas nes
šiuo metu byloje nėra apklausti visi liudytojas bei nėra nustatyti visi kartu
su juo nusikaltimus darę asmenis, neatlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Teismas tik paminėjo, bet neatsižvelgė, kad E.
V. neteistas, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenama vietą,
darbą, šeima, visuomenėje turi tvirtus socialinius ryšius, nėra asocialus asmuo.
Būdamas suimtu jis negalės mokytis ir laikyti baigiamųjų bakalauro egzaminų. Turi
būti atsižvelgtina, kad realiai kaltinimai jam yra nekonkretūs, ekonominio
pobūdžio, jis faktiškai nėra ir niekad nebuvo pavojingas visuomenėje, dirbo net
3 darbuose ir pragyveno iš teisėtai uždirbtų lėšų.
Teismo nutartis neatitinka
BPK 125 str., reikalavimų. Nors suėmimas skirtas mėnesiui, nutartyje nenurodytas
joks tai reglamentuojantis straipsnis ( BPK 127 ). Taip pat, kelia rimtų
abejonių ir tą aplinkybė, ar teismui buvo iš viso pateikta baudžiamoji byla,
nes nutartyje nenurodyta, kad buvo nagrinėjami bylos duomenys. Tenkinant gynėjo
prašymą susipažinti su byla, teisėjas nurodė prokurorui pateikti bylos duomenis
susipažinti gynėjui, nors pats ant stalo jokios bylos medžiagos neturėjo.
Teismo
posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.
Skundas
atmetamas.
Skundą
nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą,
teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra
kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai,
ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė
jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam
kardomąją priemonę – suėmimą. Byloje
surinkti faktiniai duomenys yra pakankami manyti, jog E. V. padarė
veikas, kuriomis įtariamas. Tai patvirtina liudytojų S. K. ,
N. Š. , R. D. , V.
J. , iš dalies paties E. V. parodymai, protokolai dėl
operatyvinių veiksmų atlikimo, kratų ir objektų apžiūrų protokolai, kita
ikiteisminio tyrimo medžiaga.
BPK
122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai
yra abi šiame straipsnyje nurodytos sąlygos (BPK 122 str. 7-8 d.) ir bent
vienas pagrindas (BPK 122 str.1 d. 1-3 p.). Skundžiama
nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1, 2 p. numatytais
pagrindais, t.y. kad bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų,
prokuroro ar teismo bei trukdys procesui.
E. V. įtariamas dviejų sunkių tyčinių
nusikaltimų padarymu (BK 11 str.), už kuriuos įstatymas numato išimtinai tik griežtą
laisvės atėmimo iki 8 metų bausmę. Įtarimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta
griežta laisvės atėmimo bausmė duoda pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas
laisvėje ir siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės įtariamasis
gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo
(BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Taip manytina dar ir todėl, kad E.
V. , nevedęs, tvirtais šeimyniniais santykiais nesusietas, turi ryšių
užsienyje, o vien gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas tokio pagrindo buvimo
nepaneigia. Minėtų
aplinkybių pakanka E. V. skirti kardomąją priemonę -
suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
BPK
122 str. 2 d. pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, kai pagrįstai manoma, kad
įtariamasis trukdys procesui: įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali
bandyti paveikti proceso dalyvius, paslėpti ar suklastoti daiktus bei
dokumentus, turinčius reikšmės
nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Bylos tyrimas yra
pirminėje stadijoje, visos tyrimui reikšmingos aplinkybės nėra nustatytos.
Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, įtariamasis neigia kaltę. Byloje yra duomenys,
kad E. V. su J. V. darė poveikį
proceso dalyviams – A. J. , T. G. .
Taip pat yra duomenys, kad E. V. nurodymų N.
Š. klastojo dokumentus, surašydama juos atgalinėmis datomis. Todėl yra
pagrindas, numatytas BPK 122 str. 2 d., suėmimui taikyti, nes yra pagrindas manyti,
kad įtariamasis būdamas laisvėje ir ateityje gali siekti sunaikinti ar paslėpti
įkalčius, pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti liudytojus, nusikaltimo
bendrininkus ir tuo trukdyti teisingam procesui.
Skunde
nurodyti argumentai dėl įtariamojo gyvenamosios vietos, darbo, pragyvenimo
šaltinio, asmenybės, nors ir turi reikšmės parenkant kardomąją priemonę (BPK
121 str. 4 d.), tačiau nustačius suėmimo pagrindus, negali būti pakankamu
pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Visuomenės
ir valstybės interesas, įtvirtintas BPK 1 str. 1 d. reikalauja, jog
nusikalstamos veikos būtų atskleistos greitai bei išsamiai. Tai ypač aktualu,
kai pagal byloje turimus duomenis galimai padarytas sunkus nusikaltimas. Tuo
tarpu gynėjo nurodytos aplinkybės – jog nėra faktinių duomenų, patvirtinančių E. V. padarius įtarime nurodytą veiką, (jog jis apgaulės būdu
užvaldė būtent įtarime nurodytą pinigų sumą), gali būti ištirtos ir
išsiaiškintos tik atlikus išsamų įvykio tyrimą. Kaip anksčiau minėta, paskiriant
ar pratęsiant suėmimą, įtariamojo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo bei
galutinės kvalifikacijos klausimas nėra išsprendžiamas. BPK 121 str. 2 d.
numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos, kai yra pakankamai
duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.
Paskiriant suėmimą E. V. , byloje buvę duomenys BPK 121
str. 2 d. kontekste buvo pakankami teismui manyti, jog jis padarė sunkius nusikaltimus,
kuriais įtariamas. Tokiu atveju buvo privalu nedelsiant įtariamajam skirti
tokią įstatymo numatytą kardomąją priemonę, kuri atitiktų BPK 119 str.
numatytas kardomųjų priemonių paskirtis ir galėtų užtikrinti sėkmingą bylos
ištyrimą. Esant įstatymo ( BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.) numatytiems pagrindams,
teismas E. V. pagrįstai paskyrė suėmimą bei nustatė mėnesio
terminą, būtiną esminėms nusikaltimo aplinkybėms išsiaiškinti bei duomenims
surinkti.
LR
Konstitucijos 20 str. 2 d. nurodyta, kad niekas negali būti savavališkai
sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip
tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. numato, kad asmuo
įstatymo nustatyta tvarka gali būti sulaikomas, kai pagrįstai manoma, jog jis
padaręs nusikaltimą pabėgs, ar kai norima garantuoti kokios nors įstatymo
nustatytos prievolės vykdymą (šiuo atveju siekiant užtikrinti įtariamojo
dalyvavimą procese). Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų motyvų, tokie suėmimo
pagrindai yra, todėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
5 str. bei LR Konstitucijos 20 str. reikalavimai nepažeisti.
Gynėjo
skundo argumentai, kad teismas skirdamas suėmimą buvo šališkas, nepatikrino, ar
byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltumą, tik
formaliai apie tai nurodė nutartyje, neobjektyviai atsižvelgė į bylos
aplinkybes ir galimai visai nebuvo išsireikalavęs baudžiamosios bylos, nepagrįsti,
neparemti jokiais duomenimis yra tik deklaratyvi gynėjo nuomonė. Vien tai, kad įtariamajam
buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, nereiškia, kad buvo pažeista
teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.
Gynėjas
skunde nurodo, kad skundžiama nutartis neatitinka BPK 125 str., reikalavimų.
Minimame straipsnyje nurodyta, kad nutartyje
skirti kardomąją priemonę turi būti nurodoma: įtariamojo vardas, pavardė,
gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta; nusikalstama veika, kurios padarymu
asmuo įtariamas, šios veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės,
atsakomybę už tą nusikalstamą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas;
duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė tą nusikalstamą veiką;
tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę, o kai priimama nutartis
skirti suėmimą, – suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli BPK 122 str. nustatyti
suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties,
visi reikalaujami duomenys yra nurodyti, todėl gynėjo teiginiai, jog nutartis
neatitinka jai keliamų reikalavimų nepagrįsti.
Įvertinus
visumą išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog suėmimas E. V. paskirtas
teisėtai ir pagrįstai, skirti buvo būtinas, šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis
priemonėmis BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai E. V. nebus pasiekti. Šiuo
atveju aplinkybė, kad suimtas įtariamasis negalės mokytis, negali turėti
prioriteto prieš visuomenės interesą, būti apsaugotai nuo nusikalstamų
veikų.
Esant
tokioms aplinkybėms, naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra
pagrindo.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
n u t a r ė :
Įtariamojo E.
V. gynėjo advokato Z. Jankovski skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius