Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-477-366-2010].doc
Bylos nr.: 1S-477-366/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Nuorašas

Bylos Nr.: 1 S-477-366/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2; 2.1.16.1.2.2

 (S)

                                                                                                                                                                           

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. birželio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant prokurorui Rimantui Vagriui,

gynėjui Zbignev Jankovski,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo E. V. gynėjo advokato Z. Jankovski skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

 

n u s t a t ė :

E. V. įtariamas tuo, kad 2008-11-24 - 2010-02-28 Vilniaus ir Kauno mieste, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) " (kodas (duomenys neskelbtini)  direktoriumi, veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje su D. P. - M (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) apgaule jų naudai įgijo: turtinę teisę į didelės vertės (daugiau nei 250 MGL - 32.500 Lt) svetimą turtą - valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - VSDFV) motinystės (tėvystės) pašalpoms skirtas lėšas ir įgijo didelės vertės svetimą turtą - 123.237,64 Lt VSDFV motinystės (tėvystės) pašalpas, o būtent žinodamas, kad D. P. - M ir A. N. siekia iš VSDFV fondo žinomai neteisėtai (įsidarbinus į gerai apmokamas antraeiles pareigas taip dokumentaliai padidinus darbo užmokestį, tačiau realiai neketinant dirbti) gauti didesnes nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpas, suprasdamas, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens per 9 kalendorinius mėnesius turėtas draudžiamąsias pajamas, o nuo 2009-07-01 - per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110, 2000-12-21 d. 6 str.), siekdamas padėti įgyvendinti jų sumanymą, atliko žinomai neteisėtus savo veiksmus: 2009-01-09 UAB „(duomenys neskelbtini)" Kauno skyriaus vadove fiktyviai įdarbino A. N. ir nurodė nepagrįstai padidintą 3600 Lt darbo užmokestį, tikintis vėliau iš VSDFV biudžeto atgauti didesnes pinigų sumas, nei jai bus išmokėtas padidintas atlyginimas motinystės (tėvystės) pašalpos forma; 2009 m. (tyrimo metu tiksli data nenustatyta) VSDFV Kauno skyriui (A. M. 42, Kauno m.) pateikė prašymą A. N. skirti motinystės (tėvystės) pašalpą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, tokiu būdu tyčia suklaidino VSDFV Kauno skyriaus specialistus, kurie būdami apgaulės įtakoje A. N. paskyrė: 2009-12-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 22.047,52 Lt motinystės pašalpą, laikotarpiu 2009-10-05 - 2010-02-07 pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " ( 35 839,69 Lt), o 2010-02-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  - 80 591,10 Lt pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " pateiktas draudžiamąsias 2011-12-12. Tokiu būdu, apgaule (be privalomų: raštiško asmens prašymo priimti į darbą, be darbo sutarties, be darbo pažymėjimo, be darbo laiko apskaitos žiniaraščių, be darbo užmokesčio žiniaraščių, be direktoriaus įsakymo išleisti darbuotoją vaiko priežiūros atostogų, be kasos knygos, be 2008, 2009 m. atskaitomybės, kuri ir nepateikta VMI ir tyčia suklaidinus VSDFV Kauno skyriaus specialistus) A. N. naudai įgijo turtinę teisę į VSDFV biudžeto lėšas -didesnę nei jai priklauso 94.958,86 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, ir 2009-2010 metais jai išmokėjus dalį šios paskirtos pašalpos, - apgaule A. N. naudai įgijo VSDFV biudžetui priklausančias 25.265,32 Lt lėšas; 2008-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini) " Vilniaus skyriaus vadybininke fiktyviai įdarbino D. P. - M ir nurodė nepagrįstai padidintą 5000 Lt darbo užmokestį, tikintis vėliau iš VSDFV biudžeto atgauti didesnes pinigų sumas, nei jai bus išmokėtas padidintas atlyginimas motinystės (tėvystės) pašalpos forma; 2009 m. (tyrimo metu tiksli data nenustatyta) VSDFV Vilniaus skyriui ((duomenys neskelbtini) , Vilniaus m.) pateikė: - prašymą D. P. - M skirti motinystės (tėvystės) pašalpą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; - 2009-07-09 pastarosios prašymą skirti motinystės pašalpą tokių atostogų laikotarpiu nuo 2009-05-04 iki 2009-09-06 ir nuo 2009-09-07 iki 2009-09-20, tokiu būdu tyčia suklaidino VSDFV Vilniaus skyriaus specialistus, kurie (tame tarpe ir Draudėjų ir apdraustųjų padalinio vyresnioji specialistė A. J. ) būdami apgaulės įtakoje D. P. - M paskyrė: 2009-07-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 17557,76 Lt motinystės pašalpą už 2009-05-04 - 2009-09-06 atostogų laikotarpį (neatskaičius pajamų mokesčio), iš jų 13912,62 Lt pervesta į asmeninę sąskaitą ir 3645,14 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 2009-07-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  -1995,20 Lt motinystės pašalpą už 2009-09-07 - 2009-09-20 atostogų laikotarpį (neatskaičius pajamų mokesčio), iš jų 1576,21 Lt pervesta į asmeninę sąskaitą ir 418,99 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; Tai yra iš viso paskirta 19552,96 Lt motinystės pašalpa už 2009-05-04 iki 2009-09-20 nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį (neatskaičius pajamų mokesčio), iš jų 15.488,83 Lt pervesta į asmeninę sąskaitą ir 4064,13 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Tokiu būdu, apgaule (be privalomų: raštiško asmens prašymo priimti į darbą be darbo sutarties, be darbo pažymėjimo, be darbo laiko apskaitos žiniaraščių, be darbo užmokesčio žiniaraščių, be direktoriaus įsakymo išleisti darbuotoją vaiko priežiūros atostogų, be kasos knygos, be 2009 m. atskaitomybės, kuri ir nepateikta VMI ir tyčia suklaidinus VSDFV Kauno skyriaus specialistus) D. P. -M naudai įgijo turtinę teisę į VSDFV biudžeto lėšas - didesnę nei jai priklauso 28.278,78 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą ir 2009 metais jai išmokėjus dalį šios paskirtos pašalpos, - apgaule D. P. - M naudai įgijo VSDFV biudžetui priklausančias 13.836,00 Lt lėšas; Tokiu būdu E. V. , veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia su D. P. - M, A. N. , apgaule jų naudai įgijo didelės bendros vertės -123.237,64 Lt turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą bei gavo šios nepagrįstai didesnės pašalpos lėšas, ir 2009 metais išmokėjus dalį šios didesnės nei priklauso motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, apgaule D. P. - M ir A. N. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias didelės vertės - 123.237,64 Lt lėšas.

Be to, jis 2009-06-22 - 2010-04-29 Rokiškio m. (VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, esančiame (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m. (toliau VšĮ Rokiškio PASPC) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio teritoriniame skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m. (toliau - VSDFV Rokiškio sk.) veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje su N. A. V, apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės (daugiau nei 250 MGL - 32.500 Lt) svetimą turtą - valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - VSDFV) ligos pašalpoms skirtas lėšas ir minėtą didelės vertės svetimą turtą - ne mažiau 32.500 Lt VSDFV ligos pašalpoms skirtas lėšas, o būtent žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " (Vilniaus m.) administracija jį rengiasi atleisti iš darbo ir to vengdamas, 2009-06­-22  -  2010-04-30 tariamo nedarbingumo metu ( po to, kai 2009-06-22 VŠĮ Rokiškio PASPC dėl anksčiau patirto dešinės plaštakos sužalojimo (diagnozė pagal TLK-10 kodą S 63.5) jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir tęsiamas nedarbingumo laikas) tyčia, simuliuodamas ligą klaidino medicinos ir socialinio draudimo fondo specialistus vilkino nedarbingumo laiką bei nepagrįstai gavo ligos socialinio draudimo išmokas, nes tariamo nedarbingumo metu sistemingai pažeidinėjo laikinai nedarbingu pripažinto asmens privalomas elgesio taisykles (Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (patvirtintų LR Sveikatos ir socialinės apsaugos bei darbo ministrų įsakymu Nr. V-533/A1-189, 2005-06-30) 2, 18, 53-56 str.) - VšĮ Rokiškio PASPC gydytojo V. J. paskirtu laiku dažnai be pateisinamos priežasties nevyko pasitikrinti sveikatos bei darbingumo (2009-06-26, 2009-12-29, 2010-01-04, 2010-03-29, 2010-04-19 neatvyko nes buvo Vilniaus m.; 2009-08-07, 2009-09-18, 2009-11-10, 2009-11-23 neatvyko nes buvo Skandinavijos šalyse) nesilaikė gydytojo nustatyto gydymo ir slaugos procedūrų bei elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti nedarbingumo trukmę (keliavo, vaikščiojo nuo rankos nusiėmęs gipsą, dirbo įvairius fizinius darbus, važinėjo vairuodamas motociklą ir slidinėjo), tai yra įtariamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d.,

2010-05-27 Panevėžio misto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui.

Įtariamojo E. V. gynėjas advokatas Z. Jankovski skundžia 2010-05-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti, kaip pažeidžiančią BPK principus ir reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimus bei ginamojo teises.

LR Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatos nurodo, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Be to, BPK 122 str. 7 d. nustato, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Pažymi, kad spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Mano, kad šioje byloje apylinkės teismas tik formaliai sudarė įvaizdį, kad patikrino surinktus įtariamojo kaltę patvirtinančius įrodymus, o tai prieštarauja BPK 121 str. 2 d.. Šį faktą liudija tai, kad prokuroro pareiškime teismui ir teismo nutartyje yra vienodi rašybos ir stiliaus netikslumai ir išsireiškimai, kas rodo, kad teismas galimai tik nukopijavo bendrus duomenis apie bylos aplinkybes ir panaudojo tai priimant teismo nutartį.

Mano, kad teismas skirdamas suėmimą buvo šališkas, objektyviai neatsižvelgė į bylos aplinkybes. Pranešime apie įtarimą nurodoma, kad E. V. kartu su savo motina pasisavino daugiau nei 250 MGL -32500 lt - pinigų sumą. Būtina įvertinti ar teisingai kvalifikuojama veika. Gynėjas nurodo, kad šiuo metu byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad E. V. apgaulės būdu kartu su savo motina įgijo turtinę teisė į didėlės vertės turtą už 32.501 Lt. Ši pinigų suma turėtu būti kiek įmanoma objektyviai nustatyta ikiteisminio tyrimo duomenimis ir būtu visiems aišku, kad įtarimai grindžiami ne prielaidomis ar spėlionėmis, o ikiteisminio tyrimo metu pradinėje tyrimo stadijoje nustatytais veiksmais.

Nurodo, kad teismo nutartyje suimant E. V. pagal BPK 122 str. 1 d. 2 p., nurodyta tik nepagrista prielaida, kad įtariamasis trukdys procesui, tačiau jokių konkrečių įtikinančių duomenų nutartyje nenurodyta, tokių duomenų realiai ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra, todėl nėra ir pagrindo manyti, kad įtariamasis E. V. gali trukdyti procesui. Tai, kad asmuo neprisipažįsta nusikaltęs, ar atsisako duoti parodymus nelaikytina aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Taip pat prie šių aplinkybių nepriskirtinas ir kitų bendrininkų nenustatymas, atitinkamų veiksmų savalaikis neatlikimas, todėl nutartyje nepagrįstai nurodyti motyvai, kad E. V. yra suimamas nes šiuo metu byloje nėra apklausti visi liudytojas bei nėra nustatyti visi kartu su juo nusikaltimus darę asmenis, neatlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Teismas tik paminėjo, bet neatsižvelgė, kad E. V. neteistas, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenama vietą, darbą, šeima, visuomenėje turi tvirtus socialinius ryšius, nėra asocialus asmuo. Būdamas suimtu jis negalės mokytis ir laikyti baigiamųjų bakalauro egzaminų. Turi būti atsižvelgtina, kad realiai kaltinimai jam yra nekonkretūs, ekonominio pobūdžio, jis faktiškai nėra ir niekad nebuvo pavojingas visuomenėje, dirbo net 3 darbuose ir pragyveno iš teisėtai uždirbtų lėšų.

Teismo nutartis neatitinka BPK 125 str., reikalavimų. Nors suėmimas skirtas mėnesiui, nutartyje nenurodytas joks tai reglamentuojantis straipsnis ( BPK 127 ). Taip pat, kelia rimtų abejonių ir tą aplinkybė, ar teismui buvo iš viso pateikta baudžiamoji byla, nes nutartyje nenurodyta, kad buvo nagrinėjami bylos duomenys. Tenkinant gynėjo prašymą susipažinti su byla, teisėjas nurodė prokurorui pateikti bylos duomenis susipažinti gynėjui, nors pats ant stalo jokios bylos medžiagos neturėjo.

  Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą.                                                Byloje surinkti faktiniai duomenys yra pakankami manyti, jog E. V. padarė veikas, kuriomis įtariamas. Tai patvirtina liudytojų S. K. , N. Š. , R. D. , V. J. , iš dalies paties E. V. parodymai, protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kratų ir objektų apžiūrų protokolai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.                            

BPK 122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai yra abi šiame straipsnyje nurodytos sąlygos (BPK 122 str. 7-8 d.) ir bent vienas pagrindas (BPK 122 str.1 d. 1-3 p.).                                                                                                                 Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1, 2 p. numatytais pagrindais, t.y. kad bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui.

E. V. įtariamas dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu (BK 11 str.), už kuriuos įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo iki 8 metų bausmę. Įtarimo  sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė duoda pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Taip manytina dar ir todėl, kad E. V. , nevedęs, tvirtais šeimyniniais santykiais nesusietas, turi ryšių užsienyje, o vien gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas tokio pagrindo buvimo nepaneigia. Minėtų aplinkybių pakanka E. V. skirti kardomąją priemonę - suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.  

BPK 122 str. 2 d. pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui: įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti proceso dalyvius, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės  nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Bylos tyrimas yra pirminėje stadijoje, visos tyrimui reikšmingos aplinkybės nėra nustatytos. Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje,  įtariamasis neigia kaltę. Byloje yra duomenys, kad E. V. su J. V. darė poveikį proceso dalyviams – A. J. , T. G. . Taip pat yra duomenys, kad E. V. nurodymų N. Š. klastojo dokumentus, surašydama juos atgalinėmis datomis. Todėl yra pagrindas, numatytas BPK 122 str. 2 d., suėmimui taikyti, nes yra pagrindas manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje ir ateityje gali siekti sunaikinti ar paslėpti įkalčius, pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti liudytojus, nusikaltimo bendrininkus ir tuo trukdyti teisingam procesui.

Skunde nurodyti argumentai dėl įtariamojo gyvenamosios vietos, darbo, pragyvenimo šaltinio, asmenybės, nors ir turi reikšmės parenkant kardomąją priemonę (BPK 121 str. 4 d.), tačiau nustačius suėmimo pagrindus, negali būti pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Visuomenės ir valstybės interesas, įtvirtintas BPK 1 str. 1 d. reikalauja, jog nusikalstamos veikos būtų atskleistos greitai bei išsamiai. Tai ypač aktualu, kai pagal byloje turimus duomenis galimai padarytas sunkus nusikaltimas. Tuo tarpu gynėjo nurodytos aplinkybės – jog nėra faktinių duomenų, patvirtinančių E. V. padarius įtarime nurodytą veiką, (jog jis apgaulės būdu užvaldė būtent įtarime nurodytą pinigų sumą), gali būti ištirtos ir išsiaiškintos tik atlikus išsamų įvykio tyrimą. Kaip anksčiau minėta, paskiriant ar pratęsiant suėmimą, įtariamojo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo bei galutinės kvalifikacijos klausimas nėra išsprendžiamas. BPK 121 str. 2 d. numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Paskiriant suėmimą E. V. , byloje buvę duomenys BPK 121 str. 2 d. kontekste buvo pakankami teismui manyti, jog jis padarė sunkius nusikaltimus, kuriais įtariamas. Tokiu atveju buvo privalu nedelsiant įtariamajam skirti tokią įstatymo numatytą kardomąją priemonę, kuri atitiktų BPK 119 str. numatytas kardomųjų priemonių paskirtis ir galėtų užtikrinti sėkmingą bylos ištyrimą. Esant įstatymo ( BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.) numatytiems pagrindams, teismas E. V. pagrįstai paskyrė suėmimą bei nustatė mėnesio terminą, būtiną esminėms nusikaltimo aplinkybėms išsiaiškinti bei duomenims surinkti.

LR Konstitucijos 20 str. 2 d. nurodyta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. numato, kad asmuo įstatymo nustatyta tvarka gali būti sulaikomas, kai pagrįstai manoma, jog jis padaręs nusikaltimą pabėgs, ar kai norima garantuoti kokios nors įstatymo nustatytos prievolės vykdymą (šiuo atveju siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese). Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų motyvų, tokie suėmimo pagrindai yra, todėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. bei LR Konstitucijos 20 str. reikalavimai nepažeisti.

Gynėjo skundo argumentai, kad teismas skirdamas suėmimą buvo šališkas, nepatikrino, ar byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltumą, tik formaliai apie tai nurodė nutartyje, neobjektyviai atsižvelgė į bylos aplinkybes ir galimai visai nebuvo išsireikalavęs baudžiamosios bylos, nepagrįsti, neparemti jokiais duomenimis yra tik deklaratyvi gynėjo nuomonė. Vien tai, kad įtariamajam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis neatitinka BPK 125 str., reikalavimų. Minimame straipsnyje nurodyta, kad nutartyje skirti kardomąją priemonę turi būti nurodoma: įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta; nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo įtariamas, šios veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės, atsakomybę už tą nusikalstamą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas; duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė tą nusikalstamą veiką; tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę, o kai priimama nutartis skirti suėmimą, – suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli BPK 122 str. nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, visi reikalaujami duomenys yra nurodyti, todėl gynėjo teiginiai, jog nutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų nepagrįsti.

Įvertinus visumą išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog suėmimas E. V. paskirtas teisėtai ir pagrįstai, skirti buvo būtinas, šiuo metu švelnesnėmis  kardomosiomis  priemonėmis BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai E. V. nebus pasiekti.  Šiuo atveju aplinkybė, kad suimtas įtariamasis negalės mokytis, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą, būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.    

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

 

n u t a r ė :

Įtariamojo E. V. gynėjo advokato Z. Jankovski skundą atmesti.

             Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjas                                                                                    Sigitas Bagdonavičius