Civilinės bylos Nr. 2-3300-722/2020
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01777-2019-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.4.1.11.4.3; 3.4.1.11.4.3.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 8 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė,
sekretoriaujant Editai Daunienei, Loretai Bražinskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB) „Žilveda“ direktoriui Ž. L., advokatei L. B.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB) „Baltic Home“ atstovams direktoriui K. R., advokatei S. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žilveda“ ieškinį atsakovei UAB „Baltic Home“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14 606,52 Eur skolos už parduotas prekes, 264,59 Eur metinių palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje nustatytas taisykles. Pateikto ieškinio dalykas yra susijęs su piniginiais reikalavimais atsirandančiais iš sutarties, ieškinio reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl konstatuojama, kad ieškovės ieškinys galėjo būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp šalių susiklostė prekių pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei jos užsakytą medieną, o atsakovė įsipareigojo šias prekes priimti bei tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriumi pagal jo patektas PVM sąskaitas faktūras. Už parduotas prekes ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui: 2019-06-19 PVM sąskaita-faktūra ŽIL Nr. 19-067 - 7316,61 Eur, kuri buvo apmokėta iš dalies, skolos likutis - 3797,10 Eur, 2019-07-09 PVM sąskaita-faktūra ŽIL Nr. 19-073 – 10 809,42 Eur. Bendra mokėtina PVM sąskaitų faktūrų suma 14 606,52 Eur. Atsakovė pradėjo vengti kontakto su kreditoriumi, nebeatsiliepė į skambučius, įsiskolinimas nebuvo padengtas. Ieškovė per skolos išieškojimą vykdančią įmonę 2019-10-14 įspėjimą atsakovei, kuriame raginama susimokėti susidariusį įsiskolinimą, ar pateikti įrodymus, jog skola buvo apmokėta per 5 (penkias) dienas nuo šio pranešimo gavimo. Kadangi per nustatytą terminą skola nebuvo sumokėta, ieškovė teikia teismui ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovės 14 606,52 Eur skolos. Taip pat prašo priteisti Skolininkas privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas 264,59 Eur pagal minėtas sąskaitas faktūras: ŽIL Nr. 19-067 už laikotarpį nuo 2019-06-20 iki 2019-10-23; ŽIL Nr. 19-073 už laikotarpį nuo 2019-07-10 iki 2019-10-23.
Teismas tenkino ieškovės prašymą, bylą nagrinėjo dokumentinio proceso tvarka. 2019 m. spalio 30 d. buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas ir visiškai patenkinti ieškovės reikalavimai, iš atsakovės ieškovei priteista 14 606,52 Eur skola už įgytas prekes, 264,59 Eur metinių palūkanų,6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 14 606,52) nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 223,00 bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad atsakovė iš ieškovės visuomet užsisakydavo tik pušies medieną, todėl beržo ruošiniai jai pristatyti be pagrindo, už neužsakytą medieną atsakovė neprivalo sumokėti. Be to, atvežta nekokybiška, supelijusi, pamėlusi pušies mediena, apie tai atsakovė ieškovės direktoriui pranešė elektroniniais laiškais. Pagal 2019 m. spalio 31 d. atsakovės parengtą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, ieškovė turi grąžinti atsakovei 13 623,48 Eur dydžio permoką.
Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus savo ieškinį palaikė. Atsikirsdama į atsakovės prieštaravimus, ieškovė nurodė, kad atsakovė teigia neva 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. liepos 11 d. ieškovė jai pristatė nekokybišką pušies medieną ir neužsakytą beržo medieną. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl netinkamos kokybės prekių nei žodžiu, nei raštu, nėra pateikusi jokios pretenzijos. Atsakovė vienašališkai atsisakė apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras. Poziciją, kad mediena nekokybiška, atsakovė pateikė tik tada, kai į atsakovę kreiptasi dėl ikiteisminio skolos išieškojimo. Jokių atsakovės elektroninių laiškų ieškovė negavo. Atsakovės pateikti elektroniniai laiškai nėra autentiški, atsakovė teikia teismui melagingą informaciją.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje ir atsiliepime į atsakovės prieštaravimus išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė atsakovės direktoriaus siųstų 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. liepos 12 d. elektroninių laiškų, pretenzijų negavo, atsakovės nurodytas ieškovės elektroninio pašto adresas uab.zilveda@gmail.com veikiantis, juo nuolat naudojasi, jį tikrina bendrovės direktorius Ž. L.. Į šį elektroninį paštą atsakovė jiems atsiuntė kažkokias sąskaitas, nesuprato dėl ko jos, gal ištrynė. Ieškovė atsakovei 2019 m. vasarą pristatė tinkamos kokybės medieną. Atsakovė, jos nuomone, netinkamos kokybės pušies medienos ir neužsakytos beržo medienos ieškovei negrąžino, už jas neapmokėjo, ieškovės išrašytos ginčijamos PVM sąskaitos faktūros atsakovės buhalterijoje priimtos, jų duomenys perduoti VMI per i.SAF posistemį. Gavusi ieškovės rašytines pretenzijas dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už medieną, atsakovė 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. spalio 31 d. išrašė debetines sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovė tapo skolinga atsakovei 13 623,48 Eur. Beržo medieną, veikdamas atsakovės pavedimu ir interesais, atsakovei užsakė L. V.. Iki prasidedant teisminiam ginčui, atsakovė ieškovei neteikė jokių blogos kokybės medienos nuotraukų, nekvietė atvykti apžiūrėti šią medieną. Tai, kad atsakovės santykiai su L. V. pablogėjo, nesudaro pagrindo atsakovei neatsiskaityti su ieškove už medieną. Su atsakovės pateikta 2020 m. kovo 26 d. specialisto išvada nesutinka.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė prieštaravimuose dėl teismo preliminaraus sprendimo išdėstytus argumentus, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad „Baltic Home“ pasitikėjo L. V., nes ji buvo jų konsultantas. Žino, kad L. V. ukrainiečiams sakė, kad nereikia supelijusios pušies medienos. Visa pušies mediena, kurią UAB „Žilveda“ Lino užsakymu pristatinėjo „Baltic Home“, buvo iš Ukrainos. Viską siuntė iš UAB „Timbera‘ elektroninio pašto – iš K.. L. V. turėjo plačius įgaliojimus veikti „Žilvedai“ bei veikė ir „Baltic Home“ vardu. „Žilvedos“ direktorius ir L. V. artimai bendrauja. Taip pat yra ryšys tarp UAB „Reexima“, „Timbera“, L. V., „Žilvedos“. V. V. M. M. rašė elektroninius laiškus, siuntė supelijusios medienos nuotraukas. Liudytojų P. J., V. V., M. M., R. M. parodymais, apie netinkamos kokybės medieną L. V. žinojo, todėl žinojo ir „Žilveda“, Linas žodžiu tikrai aptarė pušies medienos kokybės klausimus su „Žilveda“. Už beržą atsakovė nenori mokėti, nes jo neužsakė. Teismui pateikti buhalteriniai duomenys įrodo, kad atsakovės sandėlyje buvo daug beržo medienos, todėl dar ją pirkti iš „Žilvedos“ nebuvo būtinybės. Už netinkamos kokybės pušies medieną atsakovė taip pat nenori mokėti. Tokio 29 mm storio pušies lentos buvo tiekiamos atsakovei tik iš UAB „Žilveda“, iš kitų tiekėjų buvo kitokio storio pušies lentos. Todėl galima teigti, kad ekspertas apžiūrėjo būtent iš UAB „Žilveda“ gautas pušies lentas ir nustatė, kad pelėsinis grybas pažeidė medieną dar prieš ją džiovinant t.y. per ilgai( kelias savaites ir daugiau) sandėliuojant lentas iš šviežiai nukirstos medienos ir jos džiovintos jau supelijusios. Išvada tikėtina, tačiau daugumoje išvados būna ne 100 procentų, bet tikėtinos. Todėl nustatyta, kad UAB „Žilveda“ žinojo, kad UAB „Baltic Home“ veža netinkamos kokybės pušies medieną.
Teismas
konstatuoja:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3300-722/2020 paliktinas nepakeistas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė laikotarpiu nu 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. liepos 9 d. pirko iš ieškovės medieną. Kaip nurodo ieškovė ir patvirtina kartu su ieškiniu pateiktų PVM sąskaitų faktūrų 2019-06-19 ŽIL Nr. 19-067 ir 2019-07-09 ŽIL Nr. 19-073 kopijos, atsakovei buvo parduota prekių iš viso už 18 126,03 Eur (be PVM). PVM sąskaitose faktūrose jų apmokėjimo terminai nenurodyti, todėl darytina išvada, kad šios sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos jų pateikimo dieną (atitinkamai 2019-06-19 ir 2019-07-09). Prievolės įvykdymo terminai yra pasibaigę. Ieškovės paaiškinimu, atsakovė iki ieškinio teismui pateikimo dalį prievolės įvykdė, todėl ieškinio pateikimo dienai įsiskolinimo suma yra 14 606,52 Eur.
Laikotarpiu nuo 2019-01-22 iki 2019-07-09 pardavėjas UAB „Žilveda“ ir pirkėjas UAB „Baltic Home“ pagal PVM sąskaitas – faktūras pirko – pardavė džiovintas pušies lentas ir dvigubo pjovimo pušies lentas ( 1 t., b.l. 24-49), bei vieną kartą – 2019-06-14 – džiovintus beržo ruošinius ( 1 t., b.l. 47). Šalių nepasirašytu 2019 m. spalio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu, UAB „Žilveda“ skolinga UAB „Baltic Home“ 13 623,48 Eur ( 1 t., b.l. 50). UAB „Baltic Home“ 2019-01-01 – 2019-11-19 sąskaitos išrašu nustatyta, kad ši bendrovė UAB „Žilveda“ pervedė 60 000 Eur ( 1 t., b.l. 51). Išrašais nustatyta, kad UAB „Baltic Home“ 2019-01-24 UAB „Žilveda“ pervedė 25 625,00 Eur pagal 2019-01-22 išankstinę PVM sąskaitą faktūrą ŽIL Nr.19-001, 2019-02-04 pervedė 21005,72 Eur pagal 2019-02-01 išankstinę PVM sąskaitą faktūrą ŽIL Nr.19-002, 2019-02-05 pervedė 4619,28 Eur pagal išankstinę PVM sąskaitą faktūrą ŽIL Nr.19-002, 2019-02-15 pervedė 13914,47 Eur pagal išankstinę PVM sąskaitą faktūrą ŽIL Nr. 19-003, 2019-02-22 pervedė 19500,53 Eur pagal išankstinę PVM sąskaitą faktūrą ŽIL Nr. 19-003( 1 t., b.l. 52-55).
Šalis nuo 2018 metų siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pagal tarp šalių susiklosčiusią verslo praktiką atsakovės darbuotojai prekių užsakymus ieškovei pateikdavo žodžiu per L. V.. 2019 m. birželio – liepos mėnesiais pateikus ieškovei užsakymą dėl medienos, kurias užsakė atsakovei pagal 2018 m. balandžio 20 d. sutartį ir 2018 m. gruodžio 31 d. sutarties priedą dirbantis L. V., ieškovės darbuotojai paruošė užsakymus, prekes ( atsakovės argumentais, neužsakytą beržo medieną – 10,605 m3) ir pušies medieną ( 28,515 m3) 2019 m. liepos 11 d. atsivežė pagal krovinio važtaraštį Nr.E9FFAS, transportą užsakius atsakovės darbuotojui P. J. ( 1 t., b.l. 7,140), PVM sąskaitos faktūros Nr. ŽIL Nr.19-703 ir ŽIL Nr. 19-067 buvo perduotos atsakovės buhalterijai ( 1 t., b.l. 4-7). 2019 m. birželio 20 d. atsakovei pagal važtaraštį E7E2S4 buvo pristatyta pušies mediena ( 35,176 m3) ( 1 t., b.l. 5). Ieškovė prekes išsiuntė pagrįstai, o prekės laikomos atsakovei perduotos, todėl atsakovė neatleidžiama nuo pareigos atsiskaityti.
Atsakovė, nesutikdama su preliminariu teismo sprendimu, nurodo, kad beržo medienos 2019 m. birželio, liepos mėnesį neužsakė, beržo mediena jai iš „Žilvedos“ nebuvo reikalinga, o pušies mediena 2019 m. birželio mėnesį ir liepos mėnesį atvežta netinkamos kokybės - supelijusi.
Ieškovės direktorius Ž. L. teismo posėdyje parodė, kad viskas tarp ieškovės ir atsakovės vyko gerai, tarėsi, kas savaitę pristatyti po 1 mašiną medienos, prekiavo beržu, kol L. V. nesusipyko su „Baltic Home“. Kokią medieną pristatyti tarėsi su L. V.. Telefonu dėl prekių atsiėmimo bendravo su Raimondu iš „Baltic Home“. Minėtų elektroninių laiškų iš atsakovės, kai vežė medieną, negavo, telefonu pretenzijų negavo. Gavo tik „Baltic Home“ laiškus su debetinėmis sąskaitomis, kai prasidėjo teismo procesas. Jų ir jų prierašų nesuprato, gal ištrynė. Jei mediena buvo blogai sandėliuojama, tai nėra „Žilvedos“ brokas ir kaltė. Medieną gaudavo iš Ukrainos ir vykdė „Baltic Home“ užsakymus per UAB „Timbera“. Koks V. santykis su „Timbera“ nežino.
Atsakovės direktorius K. R. teismo posėdyje parodė, kad medienos užsakymus UAB „Baltic Home“ tvarkė L. V., su „Žilveda“ „Baltic Home“ bendravo nuo 2018 m. pabaigos. Tarp L., UAB „Žilveda“ ir „Baltic Home“ buvo pasitikėjimo santykiai. Dabar UAB „Žilveda“ skolinga „Baltic Home“ 7000 Eur pagal išankstinius apmokėjimus. Jis „Žilvedai“ 2019 m. birželio ir 2019 m. liepos mėnesiais siuntė elektroninius laiškus dėl parduotos supelijusios pušies medienos ir dėl neužsakytos beržo medienos. Laiškus tikrai išsiuntė ir tai patvirtina duomenys iš darbinio elektroninio pašto, atsakymų negavo. Į šį elektroninį paštą buhalterė siųsdavo ir sąskaitas. Už pušies medieną visi apmokėjimai buvo išankstiniai, kol „Baltic Home“ nesumokėdavo pinigų, medienos nevežė. Tačiau neužsakytą beržo medieną atvežė be jokio išankstinio apmokėjimo, tik po to išstatė sąskaitas. 2019 m. rugsėjo mėnesį jis kvietė „Žilvedos“ direktorių Ž atvažiuoti, skambino, jis neatvažiavo.
Liudytojas L. V. parodė, kad jis yra UAB „Reexima“ vadovas ir UAB „Reexima“ dukterinės įmonės UAB „Timbera“ vadovas. UAB „Žilveda“ yra UAB „Baltic Home“ tiekėjas, o jis – UAB „Baltic Home“ konsultantas. „Baltic Home“ gamyba orientuojama į beržo skydų gamybą. Vėliau imta ieškoti pigesnės – pušies medienos, bet lygiagrečiai buvo daromi gaminiai ir iš beržo medienos. Pamėlusi, supelijusi mediena negali būti tinkama skydams gaminti. Jis skambindavo ir tardavosi dėl medienos žaliavos gavimo, o tada reikalus perimdavo „Baltic Home“ tiekėjas R. M.. Jis skambindavo Ž. ( UAB „Žilveda“), jei mediena būdavo, organizuodavo transportą. „Baltic Home“ kartais laikydavo medieną lauke. Medienos mėlynavimas atsiranda vasarą nuo drėgmės ir karščio. Jam nei žodžiu, nei raštu, nei telefonu UAB „Baltic Home“ nepranešė, kad iš „Žilvedos“ gavo netinkamos kokybės pušies medieną ir neužsakytą beržo medieną. Jis turi laiškų, kur „Baltic Home“ prašė jiems gauti beržo medienos.
Liudytojas P. J. parodė, kad jis nuo 2018 m. iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio dirbo UAB „Baltic Home“ gamybos vadovu. Pušies medieną jie gaudavo iš „Žilvedos“. Beržą, uosį, ąžuolą – iš kitur. Komisija – jis, M., V. V. pranešė L. V. telefonu, dėl blogos kokybės pušies medienos. L. buvo jų konsultantas medienos klausimais. Raštu dėl medienos kokybės nesikreipė, aktų nerašė. Transportą užsakinėjo K.( dirbo su L. „Reeximoje“) ir R. ( dirba „Baltic Home“). Jam teko priimti medieną, buvo atvežta ir ne toks kiekis – per mažai. Lentos buvo su puviniu, kreivos, jas nufotografavo, siuntė L. V.. Jis atvažiavo vėliau ar visai neatvažiavo. Lentas su puviniu bandė naudoti, bet netiko. Tai matė jų darbuotojai A., L.. „Žilvedai“ nuotraukų nesiuntė, nes su jais nebendravo. Niekas iš vadovų nesakė, kad nuotraukas siųsti „Žilvedai“. Ant važtaraščio dėl medienos gavimo pasirašė jis.
Liudytojas V. V. parodė, kad jis dirba UAB „Baltic Home“ gamybos vadovu nuo 2019 m. birželio 20 d. L. V. matė tik du kartus. Iš „Žilvedos“ jie gaudavo 29 mm storio pušies lentas. Iš beržo nelabai gamindavo. Pušies lentas užsakydavo iš „Žilvedos“. Vasarą, kai tik buvo pradėjęs dirbti, iš „Žilvedos“ gavo supelijusią medieną. Aktų dėl nekokybiškos medienos nerašė, nes manė, kad jos nebus daug. Kai atrinko medieną 2019 m. rugpjūčio mėnesį, pamatė daugiau pamėlusios medienos, kodėl tada akto nerašė – nežino. Vadovai neliepė kviesti „Žilvedos“ atstovą.
Liudytojas M. M. parodė, kad jis dirba UAB „Baltic Home“ pardavimų vadovu nuo 2018 metų, jis rūpinosi pardavimais, medienos kokybe nesirūpino. Su L. V. susipažino, nes jis gerai žinojo gamybą. Linas tapo jų konsultantu, rūpinosi medienos teikimu ir užsakymais, visi „Baltic Home“ darbuotojai jam buvo pavaldūs, klausė jo nurodymų. Iš Ukrainos vežė drėgną medieną, džiovino „Žilvedoje“, ji tapo medienos pardavėju. Pušies mediena iš „Žilvedos“ buvo gauta netinkama, tai L. žinojo. Beržo medieną vežė iš kitur, ne iš „Žilvedos“. Su „Žilveda“ ir V. buvo kilęs konfliktas dėl per mažo kiekio pateiktos medienos. Supelijusią medieną dar bandė šlifuoti, obliuoti, bet iš jos gaminant gaminius bus tik brokas. Todėl nutarė nedirbti su tokia mediena. Transportu medienos vežimui rūpinosi K. iš „Reeximos“ ir R. M.. Linui dėl blogos kokybės medienos sakė telefonu, raštu nerašė. Kai gavo beržą iš „Žilvedos“ , viską iškrovė, nes laikant mašiną neiškrautą bus prastova. Rašė elektroninius laiškus „Žilvedai“, liepė atsiimti neužsakytą beržo medieną ir blogos kokybės pušies medieną, bet jie neatsiėmė. „Žilveda“ nesitarė su „Baltic Home“ ir dėl kainos mažinimo. 2019 m. liepos mėnesį su nuotraukom L. davė žinoti dėl blogos kokybės medienos, bet tada su juo jau buvo prasidėję konfliktai.
Liudytojas R. M. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba nuo 2019 m. sausio 15 d. UAB „Baltic Home“ pirkimų vadybininku. Transportą užsakinėdavo tokia K., po to – jis. Iš „Žilvedos“ vieną kartą 2019 m. birželio mėn. gavo beržo medieną, kokybės netikrino, tikrino tik kiekį, jis atitiko. 2019 m. prieš naujus metus direktoriaus pavedimu dalyvavo surašant aktą dėl netinkamos kokybės ( supelijusios) pušies medienos. Kai vasarą atidarė pakus, pamatė, kad pušies mediena supelijusi, netinkama gamybai. Girdėjo, kad apie supelijusią medieną pranešė L. V.. Transportą užsakydavo, kai pasakydavo Linas, po to Ž. skambindavo, kad medieną iš džiovyklos reikia vežti. Jis pats asmeniškai medienos neužsakinėdavo.
Atsakovė teismui pateikė direktoriaus K. R. 2019-07-12 elektroninį laišką, siųstą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b.l. 56), kuriuo pranešė, kad ji neatsiėmė seniau vežto neužsakyto beržo, dar papildomai pristatė neužsakyto beržo, atvežė netinkamos kokybės ( supelijusią) pušies medieną. Taip pat atsakovė pateikė 2019-06-17 tuo pačiu elektroninio pašto adresu siųstą laišką ieškovei, kuriame nurodė, kad ji pristatė neužsakytus beržo ruošinius, prašė mažinti jų kainą arba atsiimti per 1-2 savaites arba skaičiuos už sandėliavimą ( 1 t., b.l. 57). Atsakovė teismui pateikė supelijusios medienos nuotraukas ( 1 t., b.l. 58-60). Debetine PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad iki 2019-11-07 UAB „Baltic Home“ reikalauja iš UAB „Žilveda“ apmokėti 21 079,56 Eur už beržo ruošinius ( 1 t., b.l. 61). Debetine PVM sąskaita faktūra UAB „Baltic Home“ reikalauja iš UAB „Žilveda“ apmokėti 6795,36 Eur iki 2019-11-07 už supelijusias pušies lentas ( 1 t., b.l. 62). Debetine sąskaita faktūra UAB Baltic Home“ reikalauja iiš UAB ŽIlveda“ iki 2019-11-22 sumokėti už beržo ruošinius 5902,74 Eur ( 1 t., b.l. 63), PVM sąskaita faktūra UAB „Baltic Home“ reikalauja iš UAB „Žilveda“ apmokėti 314,60 Eur už transporto paslaugas ( 1 t., b.l. 64).
2018 m. balandžio 20 d. paslaugų teikimo sutartimi, pratęsta iki 2019 m. birželio 30 d. nustatyta, kad UAB „Reexima“, atstovaujama L. V., pagal šią sutartį teikė gavėjui UAB „Baltic Home“ gamybos organizavimo ir valdymo paslaugas, organizavo gamybai reikalingų žaliavų tiekimą, ieškojo gamybai tinkamų užsakymų, vedė derybas su pirkėjais ( 1 t., b.l. 77-79).
Ieškovės pateiktais elektroniniais važtaraščiais nustatyta, kad siuntėjas UAB „Žilveda“ 2019 m. birželio 14, 19, liepos 10 dienomis siuntė gavėjui UAB „Baltic Home“ džiovintus beržo ruošinius, džiovintą dvigubo pjovimo pušies medieną, džiovintą dvigubo pjovimo beržo medieną, vežėjai – UAB „Silenas Transport“, J. Š. individuali įmonė, UAB „Logtrana“ ( 1 t., b.l. 84-86). Šiais dokumentais nustatyta, kad atsakovė, nors teigia, kad neužsakė beržo ruošinių, organizavo jiems atvežti transportą ir už jį apmokėjo, krovinį atsivežė, priėmė ( 1 t., b.l. 127-133, 136).
2020 m. sausio 9 d. Aktu nustatyta, kad ieškovė siekė suderinti UAB „Baltic Home“ skolą jai, tačiau UAB „Baltic Home“ su skola nesutiko, nurodė, kad UAB „Žilveda“ skolinga jai 13 623,48 Eur ( 1 t., b.l. 90-91).
Atsakovė UAB „Baltic Home“ teismui pateikė duomenis, kad UAB „Reexima“ ji 2019 m. gruodžio 5 d. siuntė vieną laišką, G. Ž. – 2019 m. gruodžio 4 d. du laiškus, UAB „Žilveda“ – 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. liepos 12 d. – du laiškus ( 1 t., b.l. 98,155).
Ieškovė nesutinka, kad jos direktorius gavo UAB „Baltic Home“ direktoriaus K. R. 2019-06-17 ir 2019-07-12 siųstus elektroninius laiškus į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) dėl neužsakytų beržo ruošinių, dėl netinkamos kokybės pušies medienos. Savo argumentus grindžia tuo, kad padarius užklausimus kitiems elektroninių laiškų, bendrovės „Baltic Home“ siųstų 2019 m., gavėjams, jie nurodė gavę ne tokį kiekį elektroninių laiškų, kaip nurodyta atsakovės pateiktame sąraše (UAB „Reexima“ – 6 laiškai, G. Ž. – 5 laiškai ( 1 t., b.l. 98, 113-114, 121-126). Todėl matyti, kad atsakovės pateikti įrodymai apie vieno laiško siuntimą „Reeximai“, dviejų laiškų siuntimą G. Ž., nesutampa su „Reeximos“ ir G. Ž. duomenimis apie jų gautų iš bendrovės „Baltic Home“ elektroninių laiškų kiekį.
Esant šalių sutartam ar leidžiamam rašytinių pranešimų įteikimo būdui – pranešimo siuntimui elektroniniu laišku, teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi pozicijos, kad elektroniniu laišku siunčiamas pranešimas būtų laikomas įteiktu tinkamai, jeigu yra duomenų apie elektroninio laiško gavimą gavėjo adresu (reikalavimo patvirtinti elektroninio laiško gavimą buvimas, elektroninio patvirtinimo apie laiško gavimą buvimas). Tokį aiškinimą suponuoja atsakovės pareiga dėti pastangas tam, kad išsiaiškinti, ar informacija (pretenzijos ieškovei dėl netinkamos kokybės pušies medienos, dėl neužsakytos beržo medienos, dėl beržo medienos kainos mažinimo, dėl kainos už sandėliavimą) pasiekė adresatą. Tokiomis aplinkybėmis, kai atsakovė neturėjo duomenų, kad elektroniniai laiškai pasiekė ieškovę, negavusi atsakymo į du savo elektroninius laiškus, turėjo būti atsakinga už susidariusią situaciją ir pati pasidomėti, kodėl ieškovė neatsakė į jos laiškus, nepatvirtino duomenų apie informacijos gavimą ir pan., pretenzijas, pasiūlymą sumažinti beržo medienos kainą turėjo siųsti registruotu paštu.
Atsakovės 2020 m. sausio 21 d. medienos apžiūros ir defektų įvertinimo aktu, 28 kub.m. mediena su pelėsiu, pamėlynavusi, matosi puvimo žymės, buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad mediena vežta iš UAB „Žilveda“ ( 1 t., b.l. 99-104).
2019 m. liepos 8 d. V. V. siuntė M. M. nuotraukas medienos ruošinių ( 1 t., b.l. 144). 2020 m. vasario 26 d. medienos išmatavimų konstatavimo aktu nustatyta, kad komisija, susidedanti iš V. V. ir R. M., nustatė, kad medienos kiekis – 28 m3, storis – 29 mm ( 1 t., b.l. 145).
Atsakovė aplinkybę, kad beržo ruošinius ir kitą medieną ji užsakinėjo, pirko ne iš UAB „Žilveda“, bet iš kitų pardavėjų, įrodinėja pateiktais duomenimis ir PVM sąskaitomis faktūromis ( 1 t., b.l. 156-175).
Ieškovė aplinkybę, kad atsakovės darbuotojai ( M. M.) domėjosi beržo ruošiniais ( skydais) įrodinėja UAB „Reexima“ ( atstovas L. V.) 2019 m. balandžio 11 d., 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. liepos 11 d. elektroniniais laiškais, kuriais, ieškovės nuomone, jis ieškojo beržo UAB „Baltic Home“ poreikiams ( 2 t., b.l.27 -28 ).
Atsakovės pateikta buhalterine ataskaita apie prekių judėjimą nustatyta, kad atsakovė Dirvonų lentpjūvėje turėjo beržo medienos ( lentų, faneruotės, ruošinių, lentelių) ( 2 t., b.l. 43). Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. atsakovės medienos pardavimais nustatyta, kuriems pirkėjams „Baltic Home“ pardavė beržą ( 2 t., b.l. 45-46).
Nors atsakovė teigia, kad turėjo daug medienos, pirktos iš kitų tiekėjų, iš UAB „Žilveda“ beržo medienos pirkti jai 2019 m. vasarą nereikėjo, atsakovės pateikti nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. atsakovės medienos pardavimai įrodo, kad ji prekiavo beržo mediena, gaminiais iš jos. Šia pardavimų suvestine nustatyta, kad buvo parduodamas beržas kubiniais metrais. Byloje nustatyta, kad medienos užsakymai tarp L. V., UAB „Baltic Home“, UAB „Žilveda“ vyko žodžiu, telefonu, byloje nėra rašytinių įrodymų apie konkrečius beržo medienos užsakymus iš UAB „Žilveda“ 2019 m. vasarą. Liudytojo L. V. parodymais, atsakovės liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nepaneigta, kad atsakovei beržo mediena prekiavo, ji buvo reikalinga, todėl beržo mediena 2019 m. birželio, liepos mėn. galėjo L. V. būti užsakyta atsakovei UAB „Baltic Home“ iš ieškovės UAB „Žilveda“. Byloje nekeliamas klausimas dėl apmokėjimo už atsakovei 2019 m. birželio 14 d. važtaraščiu E6ZJ2H pristatytus iš ieškovės 37,872 m3 džiovintus beržo ruošinius, iš šio važtaraščio matyti, kad transportą užsakė atsakovės darbuotojas R. M. ( 1 t., b.l. 132), už medieną atsiskaityta.
2019 m. lapkričio 25 d. ir 2019 m. gruodžio 4 d. L. V. žinutėmis atsakovės direktoriui K. R. ( 2 t., b.l. 54) neįrodyta, kad pokalbis vyko dėl „Žilvedos“ nuolaidų atsakovei šioje civilinėje byloje. Tačiau jeigu ir toks pokalbis realiai egzistavo dėl šios bylos dalyko, laikytina, kad šalys, dalyvaujant L. V., kurio sutartis su UAB „Baltic Home“ jau baigėsi, dėl taikos sutarties ir abipusių nuolaidų šioje byloje nesusitarė.
Atsakovės 2020 m. gegužės 11 d. teismui pateiktoje 2020 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje, kurią atliko KTU MIDF docentas/ KTU SMKTC vyr. specialistas dr. D. A., nurodyta, kad sandėliuojant vertinamose patalpose išdžiovintą iki 8-16 % drėgio medieną, jos drėgnis negali pasiekti 22-23% ar didesnį, t.y. tinkamą pelėsiniam grybui vystytis, įvertinus visas aplinkybes ir grybų išsivystymo lygį, labiausia tikėtina, kad pelėsinis grybas pažeidė medieną dar prieš ją išdžiovinant, t.y. per ilgai ( kelias savaites ar daugiau) sandėliuojant lentas iš šviežiai nukirstos medienos ir jos džiovintos jau supelijus ( 2 t., b.l. 40).
Ši specialisto išvada nelaikoma ekspertizės išvada, kadangi ekspertizė ir ekspertas nepaskirti teismo nutartimi, klausimai nebuvo suformuluoti abiejų šalių, teismo ( CPK 212 – 219 straipsniai ). Išvada byloje vertinama kartu su kitais bylos įrodymais. Teismas nuomone, išvada neįrodo, jog tyrimui pateiktos ir apžiūrėtos pušies lentos yra pušies lentos, atsakovei 2019 m. birželio – liepos mėnesiais pristatytos iš UAB „Žilveda“.
Atsakovės veiksmai po 2019 m. rugsėjo 27 d. pretenzijos gavimo 2019 m. rugsėjo 30 d., po 2019 m. spalio 14 d. įspėjimo gavimo 2019 m. spalio 18 d. ( 1 t., b.l. 10-15, 88, 89), po preliminaraus teismo sprendimo gavimo 2019 m. lapkričio 5 d. : debetinių PVM sąskaitų faktūrų ieškovei išrašymas 2019 m. spalio 17, 31 d. ( 1 t., b.l. 61-64), 2019 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, nepasirašyto ieškovės atstovo, surašymas ( 1 t., b.l. 50), 2020 m. sausio 21 d. medienos apžiūros ir defektų įvertinimo akto surašymas ( 1 t., b.l. 99-104), 2019 m. gruodžio 4 d. sąskaitos ieškovei už sandėliavimą ir krovos darbus išrašymas ( 1 t., b.l. 119), atsakovės darbuotojo V. V. 2019 m. liepos 8 d., 2019 m. gruodžio 22 d. elektroniniai laiškai ( pavadinimu „pelėsis“) kitam atsakovės darbuotojui M. M. ( 1 t., b.l. 144, 2 t., b.l. 32-35), 2020 m. vasario 26 d. medienos išmatavimų konstatavimo aktas ( 1 t., b.l. 145), kai prekės atsakovei atvežtos 2019 m. birželio 20 d., liepos 11 d., nėra savalaikės pretenzijos ieškovei dėl netinkamos kokybės pušies medienos ir neužsakytos beržo medienos pristatymo.
Kaip jau minėta, tarp šalių nesudaryta rašytinė prekių pirkimo – pardavimo sutartis. Todėl jų santykiams taikomos bendros Civilinio kodekso 6 knygos taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.332 straipsnio 2 dalį, kai pardavėjas perduoda daiktus, kurie neatitinka asortimento, pirkėjas gali atsisakyti priimti šiuos visus daiktus arba jų dalį. Todėl atsakovė galėjo atsisakyti priimti neužsakytą ir jai pristatytą beržo medieną – t.y. per protingą terminą po jų gavimo pranešti apie atsisakymą priimti daiktus, arba sumokėti už juos suderintą kainą arba kitą kainą suderinti su ieškove ( CK 6.332 straipsnio 4, 5 dalys).
Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus.
Atsakovė, gavusi netinkamos pušies medieną, turėjo teisę reikalauti : pakeisti pušies medieną tinkamos kokybės mediena, reikalauti sumažinti medienos kainą, atsisakyti pušies medienos ( CK 6.334 straipsnio 1 d.). Jei pušies mediena turėjo paslėptų trūkumų, atsakovė turėjo pareikšti pretenzijas ieškovei per protingą laiką nuo šių trūkumų nustatymo, tačiau pretenzijos nebuvo pareikštos ( CK 6.348 straipsnio 1 dalis). Netinkamos kokybės prekės pristatymą turi įrodyti pirkėjas ( CK 6.327 straipsnis). Byloje neįrodyta, kad atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie netinkamos kokybės, neužsakytos produkcijos atvežimą, per protingą laiką nuo prekių gavimo siuntė netinkamos kokybės medienos nuotraukas. Tai, kad už atsakovei vežamas prekes ( pušies lentas) ieškovei jau buvo iš anksto apmokėta ( tarp šalių susiklosčius tokiai praktikai) ( CK 6.315 str.), o neužsakytas beržas atvežtas atsakovei iš anksto nepareikalavus už jį apmokėti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad toks beržo gaminių atvežimas visiškai nebuvo galimas.
CK 6.38 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais. Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prievolės sumokėti už įgytas prekes tinkamai neįvykdė, iš jos priteistina ieškovės naudai 14 606,52 Eur dydžio skola už parduotas prekes.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo atveju abi šalys yra verslininkai, todėl taikytinas 6 procentų metinių palūkanų dydis. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos įstatyme numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos – 264,59 Eur, už bendrą laikotarpį nuo 2019-06-20 iki 2019-10-23, bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos (14 606,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 ir 6.210 straipsniai).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidos – 223,00 Eur žyminio mokesčio ir 1170 Eur advokatės pagalbai apmokėti ( 1 t., b.l. 3, 2 t., b.l. 7-10, 47-53). Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Visiškai patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistina 1393,00 Eur jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Byloje yra 17,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Preliminarų sprendimą palikus nepakeistą ir ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 ir 8 dalimis,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „Baltic Home“, juridinio asmens kodas: 302521777, buveinė: Jonavos r. sav. Žeimiai, Sodų g. 13, priteista ieškovės UAB „Žilveda“, juridinio asmens kodas: 302599441, buveinė: Šakių r. sav., Lekėčiai, Draugystės g. 1G, naudai 14 606,52 Eur (keturiolika tūkstančių šešis šimtus šešis eurus 52 euro centus) skolos už įsigytas prekes, 264,59 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 59 euro centus) metinių palūkanų, 6 ( šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą (14 606,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Home“, ieškovei UAB „Žilveda“, 1393,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Home“, valstybei 17,59 Eur ( septyniolika eurų 59 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėja Lidija Deksnienė