Civilinė byla Nr. 3K-3-523/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.3; 34.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui A. L., tretiesiems asmenims Trakų rajono notarų biuro notarei Jūratei Klepackienei ir J. P. dėl pareiškimo nuo palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu, termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. P. ieškiniu prašė teismo: a) pripažinti negaliojančiu 2005 m. gegužės 6 d. jo pareiškimą dėl palikimo atsisakymo; b) pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos G. P. mirties, priimti; c) pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 30 d. atsakovui A. L. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį dėl 3/8 dalių mirusiajai G. P. priklausiusio 1/2 dalies buto (duomenys neskelbtini); d) ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į 3/8 dalis nurodyto buto ir į 3/8 dalis palikėjos piniginio indėlio AB banko ,,Hansabankas“ sąskaitoje; e) įpareigoti notarę Jūratę Klepackienę išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą į 3/16 dalis nurodyto buto ir indėlio.
Ieškinyje nurodyta, kad 2005 m. sausio 27 d. mirus ieškovo motinai G. P. atsirado palikimas – 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini) ir indėlis banke. Ieškovo teigimu, palikimą turėjo paveldėti jis, jo tėvas J. P. ir brolis A. L. Ieškovas 2005 m. vasario 21 d. verslo reikalais išvyko į Rusiją, atgal grįžo 2005 m. rugpjūčio 24 d. 2005 m. gegužės 6 d. ieškovas parašė pareiškimą Krasnojarsko notarui, kad atsisako nuo palikimo; notaras, nežinodamas Lietuvos CK, ieškovui klaidingai išaiškino palikimo priėmimo terminą. Šis pareiškimas yra niekinis, nes sudarytas pažeidžiant CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Būdamas Rusijoje ieškovas negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės kreiptis su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, dėl to prašė teismo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Ieškovui priklausančią palikimo dalį paveldėjo ne tėvas, kaip to norėjo ieškovas, o brolis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovo J. P. ieškinys netenkintas, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti notarę Jūratę Klepackienę išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą į 3/16 dalis buto (duomenys neskelbtini) ir dalį indėlio priimtas ir ši bylos dalis nutraukta.
Teismas nustatė, kad 2005 m. sausio 27 d. mirus ieškovo motinai G. P. liko 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini) ir indėlis AB banke ,,Hansabankas“. Turtą pagal įstatymą turi teisę paveldėti pirmosios eilės įpėdiniai – sūnūs A. L. ir J. P. lygiomis dalimis, taip pat kartu su jais palikėją pergyvenęs jos sutuoktinis J. P. vieną ketvirtadalį palikimo. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi atlikti veiksmus, kuriais priimtų palikimą, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjos mirties. Ieškovas per įstatymo nustatytą laikotarpį neatliko veiksmų, kuriais priimtų palikimą. Ieškovas Rusijos Federacijos Krasnojarsko miesto notaro patvirtintame 2005 m. gegužės 6 d. pareiškime atsisakė nuo palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 13 straipsnio 1 ir 2 dalis vienos Susitariančiosios Šalies teismo ar oficialaus asmens patvirtinti dokumentai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo ir turi oficialių dokumentų įrodomąją galią. Dėl to nurodytam dokumentui nereikia legalizavimo. Teismas pripažino, kad ieškovas praleido terminą palikimui priimti nesant jokių svarbių priežasčių. Ieškovas iki išvykimo iš Lietuvos turėjo galimybę pasirūpinti palikimu. Nepripažinęs ieškovui teisės į palikimą, teismas nusprendė atmesti ieškinio reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti notarę Jūratę Klepackienę išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą į 3/16 dalis buto (duomenys neskelbtini) ir dalį indėlio, bei nutraukė šią bylos dalį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovo J. P. apeliacinį skundą tenkino ir nutarė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimą, bei tenkinti šiuos ieškinio reikalavimus: pripažinti negaliojančiu 2005 m. gegužės 6 d. ieškovo pareiškimą dėl palikimo atsisakymo; pratęsti ieškovui terminą palikimui priimti; pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 30 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį, kuria atsakovas A. L. paveldėjo 3/8 dalis palikėjai priklausiusio 1/2 dalies buto (duomenys neskelbtini) ir 3/8 dalis pusės piniginio indėlio, esančio AB banke ,,Hansabankas“. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas savo palikimo dalies atsisakė trečiojo asmens naudai, tačiau šiam į nurodytą palikimo dalį nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovo nebuvimą visą trijų mėnesių laikotarpį palikimui priimti Lietuvoje teismas įvertino kaip svarbią priežastį, dėl kurios praleistas terminas palikimui priimti. Ieškovo atsisakymas nuo palikimo nebuvo besąlyginis, dėl to negalima daryti išvados, kad jis neketino priimti palikimo, jo atsisakė. Šis atsisakymas yra niekinis, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nežinojo, kad jo atsisakymas nuo palikimo kito asmens, t. y. tėvo, naudai, yra prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas A. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 18 d. nutartį ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimą. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal CK 5.57 straipsnį teismas nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas žinojo apie palikimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jam priimti, išvyko į Rusiją.
2. Apeliacinės instancijos teismas CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažino niekiniu ieškovo 2005 m. gegužės 6 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, nors ieškovas patvirtino, kad šiuo pareiškimu jo valia išreikšta teisingai. Šis dokumentas patvirtintas laikantis Rusijos Federacijos įstatymų, dėl to laikytinas teisėtu.
3. Pagal CPK 178 straipsnį ieškovas turėjo įrodyti jo nurodomą aplinkybę, kad išvykęs į Rusiją jis buvo nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2005 m. rugpjūčio 24 d. Tą paneigia bylos įrodymai, kurių apeliacinės instancijos teismas neatmetė, pagal kuriuos ieškovui Rusijos viza galiojo tik nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2005 m. kovo 18 d. (T. 2, b. l. 6).
4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006 R. M. v. G. M. ir kt. ir nuo 2007 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 L. B. v. R. B. ir kt. išaiškinimų, pagal kuriuos teismas turi nustatyti nuo įpėdinio nepriklausančias priežastis, kurios lėmė negalėjimą tinkamai įgyvendinti įstatyme įtvirtintas teises į palikimo priėmimą. Byloje nenustatyta nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių jam priimti palikimą.
Atsiliepimu į atsakovo A. L. kasacinį skundą ieškovas J. P. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 18 d. nutartį. Atsiliepime nesutikimas su kasaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:
1. Nebūdamas Lietuvoje ieškovas negalėjo priimti palikimo. Rusijos Federacijos Krasnojarsko miesto notaras, tvirtindamas vienašalį ieškovo atsisakymą nuo palikimo, nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, t. y. kad palikimo atsisakymas trečiojo asmens naudai negalimas. Taigi ieškovas buvo suklaidintas notaro ir taip praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių. Ieškovas nesiekė visiškai atsisakyti motinos palikimo.
2. Nesuteikimas galimybės ieškovui priimti palikimo dalies CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir abiejų vaikų, kaip lygių įstatyminių įpėdinių, padėtį po motinos mirties.
Trečiojo asmens J. P. atsiliepimą į atsakovo A. L. kasacinį skundą atsisakyta priimti teisėjų atrankos kolegijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kaip pateiktą nesilaikant CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 351 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalaujamų dokumento formos ir turinio reikalavimų atsiliepimams į kasacinius skundus paduoti, nes nurodytame atsiliepime į kasacinį skundą neišdėstyta teisinių argumentų, dokumentas nesurašytas ir nepasirašytas advokato.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
2005 m. sausio 27 d. mirus G. P. atsirado palikimas: buto (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis ir indėlis banke (T. 1, b. l. 31). Kadangi testamento palikėja nesudarė, tai paveldėtojai pagal įstatymą yra laikomi: mirusiosios vaikai – ieškovas J. P. ir atsakovas A. L., taip pat sutuoktinis J. P. Iš jų pareiškimus apie palikimo priėmimą Trakų rajono notarei Jūratei Klepackienei padavė palikėjos sūnus (atsakovas) A. L. ir sutuoktinis (trečiasis asmuo) J. P. Ieškovas J. P. 2005 m. gegužės 6 d. pareiškimu, kurį patvirtino Rusijos Federacijos Krasnojarsko krašto Krasnojarsko miesto notarė E. D. Bukarina, atsisakė palikimo trečiojo asmens J. P. naudai (T. 1, b. l. 14-16).
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CK 5.2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Palikėjai G. P. nesudarius testamento, atsiradusio jos palikimo paveldėtojais tapo asmenys pagal įstatyme nustatytą įpėdinių eilę. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5.13 straipsnį pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjos vaikai – ieškovas ir atsakovas, kartu su jais vieną ketvirtadalį palikimo turi teisę paveldėti palikėją pergyvenęs sutuoktinis – trečiasis asmuo. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo atlikti bent vieną iš šių aktyvių veiksmų: faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl palikimo apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Neatlikus veiksmų per šį terminą, laikoma, kad asmuo nepriėmė palikimo. Nurodytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Termino praleidimo priežastis pagrindžiančias aplinkybes turi nurodyti ir jų svarbą įrodyti palikimą siekiantis priimti įpėdinis.
Byloje nustatyta, kad ieškovas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį po 2005 m. sausio 27 d. palikimo atsiradimo šio palikimo nepriėmė. Iš pateikto ieškovo paso lapo nuorašo matyti, kad jam išduota turistinė viza, galiojusi nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2005 m. kovo 18 d. atvykti į Rusijos Federaciją, ieškovas Rusijos Federacijos sieną kirto tų pačių metų vasario 21 d. (T. 1, b. l. 13). Rusijos Federacijos Krasnojarsko miesto notarė 2005 m. gegužės 6 d. patvirtino ieškovo pareiškimą, kuriuo jis atsisako nuo motinos palikimo jos sutuoktinio trečiojo asmens J. P. naudai. Dvišalės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, kurie vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomąją galią. Atsižvelgiant į tai, kad būdamas viešasis asmuo Rusijos Federacijos notarė savo parašu ir antspaudu patvirtino ieškovo pareiškimą, šis dokumentas laikytinas oficialiai patvirtintu. Užsienio valstybių oficialūs rašytiniai įrodymai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Lietuvos oficialūs rašytiniai įrodymai, t. y. didesnę įrodomąją galią, nei paprasti rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis, 807 straipsnis).
Ieškovas siekia priimti jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, atitekusią palikimo dalį, tačiau jis ne tik neišreiškė valios priimti palikimo dalį, priešingai, būdamas išvykęs užsienio valstybėje išreiškė savo atsisakymą nuo palikimo. Trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2005 m. balandžio 27 d., ieškovas pareiškė savo valią, atsisakydamas nuo palikimo jau pasibaigus šiam terminui, t. y. 2005 m. gegužės 6 d. pareiškimu, kuriuo jis atsisakė nuo palikimo motinos sutuoktinio J. P. naudai, taip pat patvirtino, kad nėra atlikęs veiksmų, rodančių apie faktišką palikimo priėmimą.
Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties 42 straipsnį kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurioje yra tas nekilnojamasis turtas, įstatymai. Analogiškos teisinės nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos CK 1.62 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje atsiradusio palikimo teisinis režimas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Galiojančio CK 5.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, pareiškimas dėl palikimo atsisakymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Atsižvelgiant į tai, kad palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas, o praleidus šį terminą yra laikoma, kad palikimas nepriimtas, tai po šio termino pasibaigimo nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tos pačios palikimo nepriėmimo teisinės pasekmės. Taigi pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio atsisakymas nuo palikimo jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi. Dėl šios priežasties ieškovo pavėluotai išreikštas atsisakymas nuo palikimo yra teisiškai niekinis, nes neturi jokios įtakos ieškovo pasibaigusios teisės į palikimo priėmimą įgyvendinimui.
Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Nepriėmęs palikimo įpėdinis neįgyja paveldimo turto, nebūdamas šio turto savininkas įpėdinis negali ir juo disponuoti, dėl to įstatyme suformuluotas draudimas atsisakyti palikimo su sąlygomis, tarp jų negalima ir palikimo atsisakymo kito asmens naudai sąlyga. Kadangi ieškovo ginčijamu jo paties padarytu pareiškimu jis atsisakė savo palikimo dalies motinos sutuoktinio naudai, tai tokia sąlyga prieštarauja nurodytai imperatyviajai teisės normai. Dėl to ši užsienio valstybės notaro patvirtinto pareiškimo dalis negali turėti teisinių pasekmių paveldėjimo teisiniams santykiams dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atsiradusio palikimo.
Nagrinėdamas ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovas prašo teismo pratęsti terminą palikimui priimti, teismas turi įvertinti ieškovo nurodomų termino praleidimo priežasčių svarbą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino pratęsimo klausimą, jeigu jos sutrukdė arba dėl jų asmuo neteko galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį. Taigi šios priežastys turi pateisinti tiek tokių veiksmų neatlikimą per tris mėnesius, tiek ir šio termino praleidimo laikotarpį. Bylą išnagrinėję teismai skirtingai įvertino ieškovo nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis: pirmosios instancijos teismas nepripažino jų svarbiomis ir termino nepratęsė, apeliacinės instancijos teismas, priešingai, pripažino jas svarbiomis ir terminą pratęsė. Vienintelė ieškovo nurodyta termino praleidimo priežastis yra aplinkybės dėl ieškovo išvykimo 2005 m. vasario 21 d. į Rusijos Federaciją, kaip jis nurodė – verslo reikalais, ir sugrįžimas į Lietuvą tik 2005 m. rugpjūčio 24 d. Ieškovas taip pat nurodė, kad sugrįžti anksčiau į Lietuvą ir pasirūpinti palikimo priėmimu jis negalėjo dėl savo sunkios turtinės padėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl praleisto termino pratęsimo teismas įvertina termino praleidimo priežasčių svarbą pagrindžiančias aplinkybes tik kartu su įrodymais, patvirtinančiais tokių aplinkybių buvimą. Jei iš ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka faktinių duomenų dėl nurodomų termino praleidimo priežasčių tikrumo, tai teismas nevertina tokių nepatvirtintų aplinkybių termino praleidimo priežasčių svarbos aspektu ir iš esmės nesprendžia klausimo dėl praleisto termino pratęsimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismo negali būti vertinamos neįrodytos arba neegzistuojančios aplinkybės, dėl kurių ieškovas prašo pratęsti praleistą terminą. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo nurodomų termino praleidimo aplinkybių, jog jis nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2005 m. rugpjūčio 24 d. nepertraukiamai buvo išvykęs už Lietuvos ribų, nes iš ieškovo pateikto paso lapo nuorašo matyti, kad ieškovo viza galiojo nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2005 m. kovo 18 d., tuo tarpu viso paso lapų nuorašų ieškovas į bylą nepateikė. Kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrįstos pakankamais įrodymais, tai teismai neturėjo teisinio pagrindo vertinti nepatvirtintų aplinkybių kaip termino praleidimo priežasčių svarbumo. Be to, ieškovo nurodomos termino praleidimo priežastys nesutrukdė jam kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nuo šio atsiradimo 2005 m. sausio 27 d. iki ieškovo išvykimo į užsienį 2005 m. vasario 21 d., taip pat ieškovas galėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmus būdamas Rusijos Federacijoje per šioje valstybėje esančias Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, teikiančias konsulines paslaugas, ar kreipdamasis į Rusijos Federacijos notarines įstaigas dėl dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo į Lietuvą.
Konstatuotina, kad dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo apeliacinės instancijos teismas priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai. Dėl to ši nutartis yra naikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai yra netenkinti.
Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai kasaciniame teisme priimtas galutinis sprendimas, jos turėtos visų instancijų teismuose bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimu priteistos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, dėl to iš bylą pralaimėjusio ieškovo priteistinos atsakovo turėtos išlaidos už atsakovui atstovavusio advokato Romo Jonuškos atsiliepimo į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui surašymą – 950 Lt (T. 2, b. l. 50), taip pat Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atsakovo patirtos išlaidos: 367,88 Lt žyminio mokesčio valstybei už kasacinį skundą ir atsakovo advokatui Romui Jonuškai sumokėti 1200 Lt už kasacinio skundo surašymą (T. 2, b. l. 68), iš viso atsakovui iš ieškovo turi būti priteista 2517,88 Lt (950+367,88+1200) bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 18 d. nutartį ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui A. L. iš ieškovo J. P. 2517,88 Lt (du tūkstančius penkis šimtus septyniolika litų 88 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Gintaras Kryževičius
Egidijus Laužikas